Podcasts about Scanorama

Spaudos apžvalga.Šiandien Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ atidaroma grafikės, tapytojos, instaliacijų kūrėjos Laisvydės Šalčiūtės kūrybos paroda „Bestiariumas“.Scenos menų kritikė Dovilė Zavedskaitė apžvelgia jaunosios kartos režisieriaus Justino Vinciūno spektaklį „Pranašystė“, rodytą Valstybiniame jaunimo teatre.Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija paskirta tautodailininkei Marijai Liugienei.Prasideda Europos šalių kino forumas „Scanorama“.Koks yra jaunosios kartos santykis su nepotizmu?Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Paryžiuje, menu alsuojančiame kvartale, Valdas Papievis ir Mindaugas Gabrėnas atidaro parodą „Pašaliniams įeiti draudžiama“, o šiuolaikinio meno centre Pompidou - Audrius Stonys pristato savo filmų retrospektyvą. Lietuvos sezoną Prancūzijos sostinėje seka Gabija Narušytė.Prasideda 22-asis Europos kino forumas „Scanorama“, vyksiantis septyniuose Lietuvos miestuose. Apie tai šįryt laidoje „Ryto Allegro“ kalbėjosi kolegė Karolina Bieliauskaitė ir „Scanoramos“ meno vadovė dr. Gražina Arlickaitė.Netrukus prasidės festivalis „Vievio džiazo klavišai 2024“. Kaip teigia festivalio rengėjai, džiazo pianistas - pagrindinė festivalio figūra. Jis – ir solo programų atlikėjas, ir džiazo kamerinio ansamblio narys. Pokalbis su festivalio meno vadovu Dainiumi Pulausku.Pasaulio muzikos naujienų rubrikoje kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie Mozarto sesers prisikėlimą, vėl skambantį Stradivarijaus smuiką ir virtualios realybės žaidimą, kuriame kiekvienas gali tapti dirigentu.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši kostiumų dailininkė, scenografė, Vilniaus dailės akademijos dėstytoja Jurgita Jankutė.Ved. Gerūta Griniūtė

In this episode of The Cognitive Revolution, Nathan explores the cutting-edge intersection of AI and biology with Stanford assistant professor Brian Hie. Discover how AI is revolutionizing our understanding of biological systems and creating new possibilities for interventions. Brian discusses his groundbreaking papers on hybrid AI architectures, the surprising capabilities of language models trained on DNA sequences, and AI-guided evolution of antibodies. Join us for an insightful journey into the future of AI in biology, touching on biosecurity, drug discovery, and the challenges of interpreting AI models in biological contexts. Links : Brian Hie : https://x.com/BrianHie Scanorama paper Mechanistic Design and Scaling of Hybrid Architectures Sequence modeling and design from molecular to genome scale with Evo Unsupervised evolution of protein and antibody complexes with a structure-informed language model Apply to join over 400 Founders and Execs in the Turpentine Network: https://www.turpentinenetwork.co/ SPONSORS: 80,000 Hours: 80,000 Hours offers free one-on-one career advising for Cognitive Revolution listeners aiming to tackle global challenges, especially in AI. They connect high-potential individuals with experts, opportunities, and personalized career plans to maximize positive impact. Apply for a free call at https://80000hours.org/cognitiverevolution to accelerate your career and contribute to solving pressing AI-related issues. Brave: The Brave search API can be used to assemble a data set to train your AI models and help with retrieval augmentation at the time of inference. All while remaining affordable with developer first pricing, integrating the Brave search API into your workflow translates to more ethical data sourcing and more human representative data sets. Try the Brave search API for free for up to 2000 queries per month at https://bit.ly/BraveTCR Omneky: Omneky is an omnichannel creative generation platform that lets you launch hundreds of thousands of ad iterations that actually work customized across all platforms, with a click of a button. Omneky combines generative AI and real-time advertising data. Mention "Cog Rev" for 10% off https://www.omneky.com/ Oracle: Oracle Cloud Infrastructure (OCI) is a single platform for your infrastructure, database, application development, and AI needs. OCI has four to eight times the bandwidth of other clouds; offers one consistent price, and nobody does data better than Oracle. If you want to do more and spend less, take a free test drive of OCI at https://oracle.com/cognitive RECOMMENDED PODCAST: This Won't Last - Eavesdrop on Keith Rabois, Kevin Ryan, Logan Bartlett, and Zach Weinberg's monthly backchannel ft their hottest takes on the future of tech, business, and venture capital. Spotify: https://open.spotify.com/show/2HwSNeVLL1MXy0RjFPyOSz CHAPTERS: (00:00:00) About the Show (00:00:22) About the Episode (00:03:22) Introduction and Overview (00:03:55) AI for Biology: Big Picture (00:05:49) Challenges in Biology and Drug Discovery (00:08:36) Scanorama and Single Cell Transcriptomics (00:10:27) Brian's Research Identity (00:13:00) Mechanistic Design of Hybrid Architectures (00:14:52) Evo: DNA Language Model (Part 1) (00:18:10) Sponsors: 80,000 Hours | Brave (00:20:44) Evo: DNA Language Model (Part 2) (00:28:58) Gene Essentiality and Evo's Capabilities (00:29:19) Unsupervised Evolution of Protein Complexes (Part 1) (00:31:02) Sponsors: Omneky | Oracle (00:32:24) Unsupervised Evolution of Protein Complexes (Part 2) (01:10:27) Improving Antibody Binding Affinity (01:14:24) Overfitting and ARC Institute (01:18:11) Sponsors: Outro

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kodėl tarpukariu šiaurinė Nidos dalis buvo vadinamai Sibiru, o pietinė – Azija?Viekšnių vaistinėje – valstybės saugomame kultūros objekte – veikia vienas unikaliausių muziejų šalyje.Ar gali nutikti taip, kad sparčiai plintant tarptautiniams televizijos formatams, televizija visame pasaulyje taps vienoda?Hasselto mieste Belgijoje vyko vienas geriausių gatvės meno festivalių „Theater op de Markt“.„Pragiedrulių“ sodyboje antrą kartą vyks nemokama jaunimo kino stovykla „Scanorama vasara“.Vakar Prancūzijoje baigėsi Paryžiaus olimpinės žaidynės.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Radijo stoties FM99 studijoje viešėjo „Scanorama vasara“ kordinatorė Mūza Sventickaitė ir garso dizaineris Laurynas Kamarauskas.

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ tradiciškai sugrįžta vasaroti į Alytų. Liepos 15–21 d. mažasis kino ir kultūros festivalis „Scanoramos vasara“ kartu su kino teatru „Dainava“, Alytaus miesto teatru ir Alytaus Jurgio Kunčino viešąja biblioteka trečius metus iš eilės surengs nemokamą kino stovyklą jaunimui ir ketvirtą kartą pristatys europietiško kino programą – šiais metais kinematografiškų atostogų kursą įkvėpė Alytaus miesto garbės piliečio, fotografo Zenono Bulgakovo (1939–2023), asmenybė ir kūryba. FM99 eteryje kalbėjome su Simona Butrimiene „DAINAVOS“ kino teatro direktore ir Mūza Sventickaite Scanoramos vasaros kordinatore.

FM99 kalbame su "Scanoramos" festivalio programos sudarytoju Dmitrijumi Gluščevskiu ir Simona Butrimiene - kino teatro "Dainava" direktore.

Šią savaitę Seimas pateikimo stadijoje nepritarė Vyriausybės projektui, kuriuo siūloma išbraukti įstatymo nuostatą, kad informacija, kuri skatina kitokią, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo sampratą, daro neigiamą poveikį nepilnamečiams. Kaip mene vaikams kalbėti apie netradicinę šeimą ir ar LGBT+ santykių vaizdavimas gali būti žalingas jaunam žmogui?„Šiuo metu Ukrainoje daugiausia kuriami dokumentiniai filmai, kurių dėmesio centre – ne tik įvykiai karo fronte, tačiau ir reakcijos ukrainiečių, esančių tiek arti, tiek toliau nuo karo“, – sako ukrainiečių kino kritikė ir žurnalistė Natalija Serebriakova. Ji lankosi Europos šalių kino forume „Scanorama“.Architektai, interjero dizaineriai, akustikos ir garso terapijos specialistai, tautodailininkai, muziejininkai rengiasi dalyvauti pirmajame Lietuvoje architektūros festivalyje vaikams.Stuku stuku ar tuku tuku? „Vaskiči“ ar „pamarskomu“? Vaikystėje beveik visi esame žaidę įvairius slėpynių, gaudynių ar kitus žaidimus, tik, pasirodo, juos vadiname skirtingai.„Nuotraukų kare jėgos nelygios. Gazos sektoriuje dirba profesionalūs fotografai nuolat tiekiantys įtaigius kenčiančių žmonių vaizdus. O Izraelis žuvusiųjų kūnų nerodo, nes šalyje gerbiamas jų atminimas ir artimųjų jausmai. Kai įspūdingų nuotraukų nėra, jų objektas mūsų galvose liaujasi egzistavęs“, – sako menotyrininkė Agnė Narušytė.Pasaulio kultūros apžvalgoje – už parodą, pasakojančią apie homoseksualius žmones, iš pareigų atleistas Vengrijos nacionalinio muziejaus direktorius, Goncourt‘ų premijos laureatas Jean-Baptiste Andrea, agresyviau protestuojantys klimato aktyvistai Jungtinėje Karalystėje bei naujai prikelta grupės „The Beatles“ daina.„Japonija atrakino manyje suvokimą, kad kai kurios sėkmingos veiklos formos gali būti tik kolektyvinės“, – žvelgdamas retrospektyviai į savo ankstyvą patirtį tolimoje Japonijoje, sako Nacionalinio dailės muziejaus vadovas Arūnas Gelūnas.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Kokia padėtis Kretingoje, kur vakar smarkiai pakilo Akmenos upės lygis ir dėl to į aplinką buvo išleistos nuotekos?Prasideda 10 dienų 6 miestuose truksiantis Europos šalių kino forumas „Scanorama“.Aktualus klausimas. Ar reikėtų įpareigoti mobiliojo ryšio operatorius registruoti išankstinio mokėjimo SIM korteles ir jas įsigyjančius asmenis? Būtent tokias įstatymo pataisas jau kurį laiką svarsto Seimas, siekdamas greičiau išaiškinti melagingus pranešimus apie sprogmenis, žmonių apgavystes ir pinigų išviliojimą.Specialistai sako, kad Lietuvos įmonės į Rumunijos rinką vis dar žiūri nedrąsiai – ji apgaubta įvairiausiais mitais bei gandais. Kokios Lietuvos įmonių galimybes įsitvirtinti Rumunijoje? Atsakymai – „Verslo laike“.Kauno rajono Domeikavos seniūnijos gyventojai nepritaria, kad jų pašonėje būtų įkurti Pusiaukelės namai ir juose būtų apgyvendinti 25 nuteistieji. Lietuvoje ne kartą yra pasitaikę protestų ir tuomet, kai kurioje nors gyvenvietėje, pavyzdžiui, nusprendžiama įkurti socialinės globos namus žmonėms, turintiems psichikos negalią. Kaip padėti tokiems žmonėms integruotis, kai vietos gyventojai jų savo pašonėje matyti nenori?Atsargos majoras Darius Antanaitis interviu „Svarbiam pokalbiui" sako, kad Ukrainos karo aklavietę gali išjudinti įvykiai Rusijoje. Antanaitis įsitikinęs, kad Lietuvos sieną peržengę rusai būtų sudaužyti.Ved. Edvardas Kubilius

Spaudos apžvalgoje – „7 meno dienos“.Koncertinio filmo seansai kino teatruose kai kur veikia kaip alternatyva gyvam populiaraus atlikėjo pasirodymui. Štai Taylor Swift Lietuvoje nepasirodys, bet žiūrovai galėjo jos koncertą išvysti kino salėse. O koks etiketas galioja kolektyviai žiūrint koncertinius filmus?Teatras „Atviras ratas“ kviečia į režisieriaus, dramaturgo ir aktoriaus Justo Tertelio monospektaklio „PRAeis“ premjerą, kurioje menininkas kelia klausimą apie teatro poreikį, prasmę ir dialogų su publika kūrimą šiandien.MO muziejus ir NVO organizacijos kreipiasi į Vyriausybę ir VMI: siūlo būdą, kaip padidinti paramą NVO sektoriui virš 20 mln. Eur kasmet.Valstybės ateities vizija „Lietuva 2050“ – tai ilgesnės negu 20 metų perspektyvos dokumentas, kuriame bendros kūrybos būdu kartu su ekspertais, piliečiais ir kitais bendrakūrėjais nustatoma Lietuvos ateities vizija.Privačių grožio ir estetikos klinikų paslaugas socialiniuose tinkluose giria nuomonės formuotojai, apie operacijų metodikas pasakoja chirurgai. Tačiau šį rugsėjį sveikatos priežiūros paslaugų reklamos tendencijas pakoregavo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, skyrusi baudas dviem estetinės dermatologijos klinikoms už Reklamos įstatymo pažeidimą. Kur yra tokios reklamos ribos?Šiandien prasidėsiantis Europos šalių kino forumas „Scanorama“ žada rinktinėms patirtims ir kino menui skirtą programą.Kaip Paryžius ruošiasi kitų metų olimpinėms žaidynėms – ne tik sportiniam, bet ir kultūriniam įvykiui?Tinklalaidės „72 atspalviai“ ištrauka.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Prasideda 21-asis tradicinis tarptautinis kino festivalis „Scanorama“. Apie šių metų naujienas, tendencijas, išskirtinius svečius – festivalio direktorė Gražina Arlickaitė.Vilniaus fotografijos galerijoje atidaryta retrospektyvi Raimundo Urbono (1963-1999) paroda „Gyvenimas po stalu“. Tai menininko atminimui skirto trijų parodų ciklo paskutinė stotelė: Priekulės geležinkelio stotis ir Nišinė galerija, neveikiantis knygynas, senoji bohemos vieta Klaipėdoje ir galerija Stiklių gatvėje, kur kažkada jau buvo anksti žuvusio menininko fotografijos. Prisimename unikalų ir primirštą fotografą Raimundą Urboną.Grafų Tiškevičių statytoje viloje duris atvėrė atsinaujinę dr. Jono Šliūpo namai-muziejus.„Pirmą kartą savo akimis pamatysime, kokia buvo tarpukario Vilniaus dailė“,- sako viena iš didelės tarptautinės parodos „Vilnius, Wilno, Vilne 1918–1948. Vienas miestas – daug istorijų“ kuratorių prof. Giedrė Jankevičiūtė. Pasakojimas apie atidaromą Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ir Krokuvos nacionalinio muziejaus bendrą parodą Vilniuje.Kaip kalba veikia mūsų smegenis, kaip ji padeda mums suprasti pasaulį ir komunikuoti ir kodėl mums kartais taip nesiseka bendrauti? Kaip keičiasi kalba vystantis technologijoms? Ko mes turime išmokti ir kaip keistis? Apie visa tai pokalbis rubrikoje „Be kaukių“ su humanitarinių mokslų daktare, profesore Jolanta Zabarskaite.Ved. Jolanta Kryževičienė

Spaudos apžvalga.Kaip kultūra gali paskatinti pokyčius kalinių bendruomenėse?Aušros Kaminskaitės teatro apžvalga.Pokalbis su danų aktoriumi Madsu Mikelsenu, su kuriuo filmą bus galima išvysti Europos šalių kino forume „Scanorama“.Spalio 20–21 d. Vilniuje vyks 8-oji tarptautinė kino konferencija „Miestas kine ir audiovizualinėse medijose“.Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre pirmoji sezono premjera – norvegų režisieriaus ir dramaturgo Jo Striomgreno melodrama apie meilę „Feromonai“. Tai jau trečiasis norvego darbas Lietuvos teatre.Prisidėdama prie Vilniaus miesto 700 metų jubiliejaus minėjimo, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka spalio 19–20 d. rengia tarptautinę mokslinę konferenciją „Europa. Sostinė. Tapsmas: XIX–XXI a. Vilnius“.Rytoj Venclauskių namuose-muziejuje vyks susitikimas parodoje „Tarpukario modernizmo architektūra Šiauliuose: pažink, kurk, žaisk“. Svečiuose – modernizmo pastatų modelių iš „Lego“ detalių kūrėjas Rokas Mikšiūnas, kuris papasakos, kaip kuria „Lego“ modelius, kaip patiems išmokti juos konstruoti.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Spalio 20d. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose atidaroma Knygos meno festivalio paroda „Ekonomiškai neefektyvus tiražas“. Tai – jau antrus metus vykstančio Knygos meno festivalio dalis. Festivalis ragina klaipėdiečius ir miesto svečius iš arti susipažinti su knygos meniniu apipavidalinimu, patyrinėti knygas, kaip meno kūrinius.Spalio 19 d. muzikologei, LRT televizijos ir radijo laidų vedėjai Zitai Kelmickaitei būtų suėję 72-eji. Prisimename Zitą, viešėjusią LRT KLASIKOS laidose, taip pat – ir laidoje „Pakeliui su klasika“, rubrikoje „Be kaukių“.Madsas Mikkelsenas – vienas geriausiai atpažįstamų savo šalies aktorių, iškilęs kartu su Danijos kinu. Buvęs gimnastas ir šokėjas, Mikkelsenas karjerą kine pradėjo dešimtajame dešimtmetyje Nicolo Windingo Refno juostoje „Pusher“. Šiemet Venecijos kino festivalyje „Karališko romano“ režisierius Nikolajus Arcelis pristatė naujausią savo filmą „Pažadėtoji žemė“, kuriame Mikkelsenas atlieka pagrindinį buvusio kapitono Ludvigo Kahleno vaidmenį. Filmą bus galima išvysti Europos šalių kino forume „Scanorama“, o šiandien išgirsime šiek tiek aktoriaus Madso Mikkelseno minčių, kurias Venecijos kino festivalyje įrašė kino žurnalistė Ieva Šukytė.Laidoje – Jolantos Kryževičienės rubrika „Ką man skaityti?“. Kodėl žmones taip lengva suskaldyti į grupes, kurios įsitikinusios savo teisumu? Ar diskutuodami ieškome tiesos, ar giname savo matricos tiesą? Jeigu nedarau niekam blogo – ar jau esu teisus? Atsakymus į šiuos klausimus rasite Niujorko universiteto profesoriaus, socialinės psichologijos tyrėjo dr. Jonathano Haidto knygoje „Teisusis protas. Kodėl geros žmones supriešina politika ir religija“.Skulptoriaus Romo Kvinto darbus atpažįsta daugelis žmonių, nes šiltos, jaukios skulptūros stovi ne ant postamentų, o greta žmogaus. Eglės Kvintienės sudarytoje knygoje „Romas Kvintas. Įtraukiančio pasakojimo meistras“ prieš penkerius metus mirusį talentingą menininką prisimena artimieji, studijų draugai, šeimos bičiuliai.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši dainininkė Ieva Prudnikovaitė, kuri atveria savo santykį su kūrybos pasauliu ir scena, taip pat dalinasi mintimis apie tai, kaip vaikystėje su muzika augo ji ir kaip jai šiandien svarbu kūrybiškai auginti savo dukras.Ved. Gerūta Griniūtė

Apie Kanų kino festivalio filmus ir pokyčius pasakoja kinotyrininkė Gražina Arlickaitė, Europos šalių kino forumo „Scanorama“ vadovė.Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre savaitgalį vyks Jono Kuprevičiaus spektaklio „Camino Real“ premjera. Pokalbis su kūrėjais.Metų muzikos kūrinio konkurse dalyvaujantį kūrinį „Out of Rolling Ocean the Crowd“ pristato kompozitorius Albertas Navickas.Apie „Skalvijoje“ rodomą Michelangelo Antonioni filmų programą ir patį kūrėją pasakoja žurnalistė Ieva Šukytė.Visoje Lietuvoje vyksta Poezijos pavasario renginiai, tad ir rubrikos „Be kaukių“ svečias - poetas, Poezijos pavasario almanacho sudarytojas Kornelijus Platelis. „Laikraščiai išsako savo nuomones, o eilėraštis nesako. Eilėraštis kuria prasmes“,- sako laidos svečias.Ved. Jolanta Kryževičienė

Baigėsi jubiliejinis, 20-asis Europos šalių kino forumas „Scanorama“. Kaip festivalį, žiūrovų susidomėjimą ir filmų priėmimą vertina „Scanoramos“ programos koordinatorius Dmitrij Gluščevskij? Mintimis dalysis ir programos „Europos blyksniai“ geriausio lietuviško trumpametražio filmo – apdovanojimą gavęs Arnas Balčiūnas (filmas „Blausos“).Ukrainietis fotografas Evgeniyjus Maloletka su kolegomis parodė pasauliui Rusijos žiaurumas Mariupolyje – bombarduoti gimdymo namai, ant tėvų rankų mirštantys vaikai, iš sugriautos ligoninės išnešama po atakos kraujuojanti gimdyvė, tai tik kelio E. Maloletkos kadrai, kurie šokiravo pasaulį. Kaip šiuos įvykius prisimena pats fotografas?Minint kompozitoriaus Jurgio Gaižausko 100-etį, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro jaunimo rezidentų komanda savaitgalį pristatė operą vaikams „Buratinas“.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši Jaunojo tapytojo prizo'22 laimėtojas Linas Kaziulionis.Ved. Marius Eidukonis

Prasidėjusi „Scanorama“ šiemet skaičiuoja dvidešimtmetį. O kas kino festivalių laukia ateityje?Kokių renginių ir įvykių nepraleisti Kaune, kol miestas vis dar turi Europos kultūros sostinės titulą.Klaipėdoje atidaryta legendiniam teatro režisieriui Poviliui Gaidžiui skirtą paroda. Atidarymo renginyje prisiminimais apie maestro dalinosi jo studentai, aktoriai ir teatro kolegos.Kiek kultūra Lietuvoje prieinama įvairias negalias turintiems? Kas turėtų būti atsakingas už įtraukumo didinimą? Ar tik fiziniai barjerai trukdo pasiekti kultūrą? Apie tai kalbamės su neįgaliųjų ir kultūros organizacijų atstovais.Kultūros komentaras šįkart apie tai, ką aukščiausias pareigas valstybėje einančių asmenų apranga sako apie mūsų kaip tautos santykį su drabužiu, puošnumu, savęs pateikimu.Užsienio rubrikoje – pasakojimas apie naujus archeologinius atradimus Egipte.Rubrikoje „Sėskim ir pakalbėkim“ nusikelsime į unikalų Lietuvos miestą – Visaginą. Tai jauniausias Lietuvos miestas, neskaičiuojantis dar net penkiasdešimt metų. Lietuvių čia gyvena tik apie aštuoniolika procentų. Daugiausia gyvena rusų, baltarusių ir daug kitų tautybių žmonių. O pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų dalį Visaginas rikiuojasi kartu su Vilniumi ir Kaunu. Apie kultūrinį gyvenimą šiame mieste kalbėsimės su Visagino kultūros centro vadovu Audroniu Imbrasu. Praeityje tarp daugybės veiklų Audronis buvo įkūrėjas ir tokių dalykų kaip šiuolaikinio šokio festivalio „Naujasis Baltijos šokis“, „Naujojo cirko savaitgalio“, nepriklausomo menų centro Vilniuje Menų spaustuvė. Šios dabar jau įprastomis tapusios iniciatyvos savo laiku buvo kažkas negirdėta Lietuvoje. Su Audroniu pasikalbėsime apie Visagino ir visos šalies kultūrą.Ved. Dovydas Kiauleikis

Kviečiame pasiklausyti pokalbio su festivalio įkūrėja ir meno vadove Gražina Arlickaite apie XX kino festivalį "Scanorama". Taip pat sužinoti, kokie festivalio filmai atkeliauja į Alytaus didįjį ekraną kino teatre "Dainava".

Kaip prasidėjo Gražinos Arlickaitės kelias į kino pasaulį? Ką visą gyvenime su kinu ir kine praleidusiam žmogui reiškia kino sąvoka? Amatą? Darbą? Egzistencijos formą?Ar galima būtų teigti, jog „Scanoramos“ gimimas tapo jos kūrėjos asmeniniu egzistenciniu manifestu, rodančiu, jog ši moteris siekė išsilaisvinti iš senųjų įžadų ir tuo pačiu – davė naujus, susiedama savo gyvenimą su „Scanorama“?Ar skiriasi tai, kaip kinotyrininkė ir kaip festivalio vadovė bei jo programos formuotoja žiūri Kanuose arba kokiame nors kitame festivalyje rodomą kino filmą? „Scanorama“ 2003-aisiais gimė kaip „Šiaurės šalių kino festivalis“, o 2009-aisiais, kuomet Vilnius buvo Europos kultūros sostine, „Scanorama“ tapo „Europos šalių kino forumu“. Kas leido išlaikyti „Scanoramos“ savitumą ir tapatybę festivaliui plečiant aprėptį nuo šiaurės į pietus, rytus ir vakarus?Kaip išsivystė festivalio konkursinių programų formavimo koncepcija – nuo „Naujojo Baltijos kino“ (kuris šiais metais vadinsis „Europos blyksniais“) iki 2022-ųjų festivalio naujienos – „Scanoramos“ ilgametražių kino filmų konkurso?Viena iš svarbiausių, pamatinių festivalio „Scanorama“ programų vadinasi „Kertant Europą“. Egzistuoja stereotipas, kad Holivudinis kinas, kaip taisyklė, pasiūlo puikią pramogą – dėmesį prikaustantį pasakojimą. Tačiau išėję iš salės po tokio filmo mes dažniausiai nieko neprisimename. O štai europietiški filmai, anot kito stereotipo, dažniausiai siūlo imtis rimtų klausimų svarstybų, tačiau arthouse'ą kuriančių filmų kūrėjų pasirenkama pasakojimo forma vidutiniam statistiniam žiūrovui tampa kančia. Ar tikrai šiuo atveju nėra jokios galimybės surasti aukso vidurį? O gal europietiškas kinas gali tuo pat metu būti ir gilus, ir draugiškas žiūrovui?Pokalbis su kinotyrininke, festivalio „Scanorama“ įkūrėja ir vadove dr. Gražina Arlickaite.Ved. Aurimas Švedas

Spaudos apžvalga.Rytoj prasideda jubiliejinis, 20-asis Europos šalių kino forumas „Scanorama“.„Kalbos rytas“. Vilniaus universiteto antro kurso anglų filologijos studentei Marijai Stalaučinskaitei įteikta Algimantos Railaitės-Pranckevičienės stipendija.Po Vėlinių Klaipėdos dramos teatro antro aukšto fojė atidaryta legendinio Klaipėdos režisieriaus Povilo Gaidžio atminimui skirta paroda.Prieš kelias savaites žiniasklaidoje pasirodė žinia, kad turtingiausias pasaulio žmogus – Elonas Muskas – įsigyjo socialinį tinklą „Twitter“. Kas toliau laukia „Twitter“ ir kokią naują socialinių tinklų bei jų reguliavimo erą atveria šis įvykis?Prieš daugiau nei 10-metį, Paolas Sorentinas pradėjo savo trilogiją, kalbančią apie jaunystę, senatvę, pop žvaigždes ir didingą muziką, kuri atlieka sepcialiųjų efektų funkciją ir kelia žiūrovui egzistencinius klausimus, nukreipia mūsų dėmesį į detales ir verčia medituoti kokia nors tema. Filme „Kur bebūtum“ pagrindiniu įkvėpimo šaltiniu tapo „Talking Heads“ daina. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Neringos miestas keičia savo ištakų datą – Neringos savivaldybės tarybai pritarus, jau lapkričio 11-ąją Neringa minės 585-ąjį gimtadienį.

Забытый Холокост: историческая память о Катастрофе еврейского народа в России. Беседа с д-ром исторических наук, представителем Яд Вашем Аркадием Зельцером.Фестиваль европейского кино "Scanorama" в этом году отмечает свой 20-летний юбилей. О кинофоруме и юбилейной программе рассказывает его директор Гражина Арлицкайте.Прогноз погоды на ноябрь.Ведущая передачи Ольга Угрюмова

Išskirtiniu reginiu prasideda tradicinis kino festivalis „Scanorama“ – atgimsta nebyliojo kino šedevras „Žanos d`Ark aistra“ su specialiai jam prieš 13a metų sukurta kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus muzika.Ar kelsimės anksčiau, kad ilgiau gyventume šviesoje, pasukus laikrodžiams ir trumpėjant dienai?Padažnėjusias gamtos stichijas vis ryškiau pastebinčios draudimo bendrovės sako, kad ateityje draudimas nuo nelaimingų atsitikimų gali brangti. Kiek?Kylant kainoms ir pirkėjams ieškant pigesnių, neretai ir nukainuotų maisto produktų, paramos organizacijos norėtų, kad prekybos centrai būtų įpareigoti besibaigiančio galiojimo greitai gendančius produktus atiduoti jiems. Kuo tai pagelbėtų nepasiturintiesiems?Naujausia Rūtos Dubakienės knyga „Įdomioji alergologija“ gali tapti kelrodžiu kenčiantiems nuo alergijos. Pokalbis su mokslininke, knygos autore.Ved. Gabija Narušytė

Šiauliuose prasideda šiuolaikinio meno ir mados festivalis „VIRUS“. Tai vienintelis, didžiausias ir profesionaliausias festivalis šiaurės Lietuvoje, apjungiantis visas meno rūšis ir pristatantis pačius naujausius ir originaliausius meno projektus vaizduojamojo meno, mados, šokio, muzikos, teatro, literatūros, medijos, kino srityse.Kuo skiriasi aktyvizmo prasmė ir aktyvistams kylančios rizikos demokratinėse ir nedemokratinėse visuomenėse? Į šiuos klausimus atsakymą rasti galite pasižiūrėję du dokumentinius filmus, pristatomus šių metų festivalio „Nepatogus kinas“ programoje.Šv. Kristoforo kamerinis orkestras kartu su Europos šalių kino forumu „Scanorama“ pristato išskirtinį renginį Šv. Kotrynos bažnyčioje sekmadienį – danų režisieriaus Carlo Theodoro Dreyerio nebyliojo kino šedevrą „Žanos d`Ark aistra“ su specialiai jam sukurta kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus muzika.Klasikinės muzikos naujienose: pasibaigusio Henryko Wieniawskio smuikininkų konkurso rezultatai, naujoji būsima organizacijos „Opera Europa“ vadovė, būsimas tenorų José Carrero ir Plácido Domingo koncertas ir naujas filmas apie Marią Callas, kuriame vaidmenį atliks Angelina Jolie.Latvijos sopranas Gunta Gelgotė vis dažniau sutinkama šiuolaikinės operos pastatymuose Lietuvoje. Ir ne tik lietuvių autorių sceninėje kūryboje, bet ir kamerinėje muzikoje: ji ją mielai derina greta gimtosios Latvijos autorių kūrybos. Dainininkė mato tame prasmę ir už tai yra vertinama abiejose šalyse. Apie šiuolaikinės muzikos svarbą, kokie latvių ir lietuvių panašumai ir skirtumai muzikoje ir ne tik, ir kaip latvei sekasi integruotis čia, Lietuvoje? Apie tai su Gunta Gelgote kalbame rubrikoje „Be kaukių“Ved. Gabija Narušytė

Pristatydama savo naujausią juostą „Piknikas Morijoje“, kalbančio apie prieglobsčio Europoje ieškančių migrantų padėtį stovykloje Graikijos Lesbo saloje, režisierė Lina Lužytė kalbėjo apie tai, kad ši situacija nėra migrantų krizė, o veikiau Europos vertybių krizė. Visa tai paskatino svarstyti, kaip kinas gali paskatinti mūsų istorinių patirčių ir traumų refleksiją bei prisidėti prie diskusijų apie tai, kokios vertybės šiandien formuoja Europos tapatybę. Apie visa tai kalbamės su Europos šalių kino forumo „Scanorama“ direktore Gražina Arlickaite ir festivalio programų koordinatoriumi Dmitrijumi Gluščevskij.Ved. Donatas Puslys

Spaudos apžvalga.Aktorė ir rašytoja Kristina Savickytė pristato tinklalaidę „Balsas iš salės“. Kiekvieną mėnesį naujame epizode susitiks kūrėjai ir žiūrovai pasikalbėti apie spektaklius iš skirtingų perspektyvų.Scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė pasakoja apie pirmą kartą Briuselyje vykusį festivalį FAME – Festival Where Arts Meet Empowerment (liet. Festivalis, kuriame susitinka menai ir įgalinimas).Vilniaus Getės institutas, bendradarbiaudamas su Lietuvos nacionaline M. Mažvydo biblioteka, pristato vokiečių fotografės Christinos Stohn darbų parodą „За Свабоду/ Už laisvę / For Freedom“.LRT KLASIKAI – 19 metų. Pokalbis su radijo stoties bendraamžiais – festivaliu „Scanorama“ bei kompozitoriumi Vykintu Baltaku, kuris kaip tik skaičiuoja 19 metų nuo savo pirmosios premjeros Lietuvoje su opera „Cantio“. Kaip kito kultūros konceptas Lietuvoje ir užsienyje?Nuo šio penktadienio Lietuvos kino teatruose biofantastinis Kristinos Buožytės ir Bruno samper filmas „Vesper“.LRT radiotekoje pasirodo naujas tinklalaidės 72 atspalviai epizodas.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Spaudos apžvalga.Kuršėnuose rengiamos porą mėnesių truksiančios keramikos dienos. Visi norintys iki birželio pabaigos kviečiami susipažinti su senąja puodininkyste ir keramikos meistrais.Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie tai, kodėl verta išsaugoti memorialinius rašytojų muziejus.Klasikos koncertų salė.Prasideda 75-asis Kanų kino festivalis. Gegužės 17–28 dienomis vyksiančiame festivalyje turi apsilankyti maždaug 35 tūkst. kino profesionalų. Tikimasi, kad po dvejų pandemijos temdytų metų šiemet renginys susigrąžins savo įprastą formą. Ko šiais metais iš festivalio tikisi kino bendruomenė? Pokalbis su festivalio „Scanorama“ vadove Gražina Arlickaite.Šeštąjį kartą į teatro šventę kviečia tarptautinis teatro festivalis „TheAtrium“. Žiūrovams siūloma 13 lietuviškų spektaklių, dar keturi atkeliauja iš užsienio. Festivalio meno vadovas Gintaras Grajauskas sako, kad pandemijos ir karo kontekste norisi į teatrą žiūrėti ne tik kaip į meno kūrimo teritoriją, bet kaip į gyvybės teritoriją, gyvų žmonių susibūrimo vietą.Pokalbis su geriausia 2021-ųjų Metų muziejininke išrinkta Rita Pauliukevičiūtė.Ved. Karolina Bieliauskaitė

„7 meno dienos“ apžvalga.Kaip atrodė anksčiau Nacionalinės dailės galerijos pastate veikęs Revoliucijos muziejus? Kokie meno kūriniai esantys nuolatinėje galerijos ekspozicijoje geriausiai atskleidžia XX-XXI amžiaus istorijos ir kūrėjų gyvenimo vingius?Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga.Tinklalaidės „72 atspalviai“ ištrauka.Elektroninėms ir audio knygoms bei vadovėliams nuo 2023 metų siūloma taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Dabar joms taikomas 21 proc. PVM.Kauno – Europos kultūros sostinės – ryškus akcentas - Kauno architektūros ir jos konteksto svarbą atskleidžianti tarptautinė paroda „Modernizmas ateičiai 360/365“, kurioje daugiau nei dvi dešimtys menininkų ir architektų, kalbančių apie modernizmo paveldo likimą šiuolaikiniuose Europos miestuose, tarp jų ir Kaune.VšĮ Vilniaus rotušė ir Europos šalių kino forumas „Scanorama“ penktadienį kviečia į kino vakarą, kurio metu bus pristatytas vienas brangiausių visų laikų filmų – „Pragaras“ (1911 m.). Tai beveik pažodinė Dantės „Dieviškosios komedijos“ ištraukų adaptacija, iki šiol stebinanti savo masinėmis scenomis, techniniais sprendimais ir vadinama pirmuoju blokbasteriu kino istorijoje.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Seimas pradėjo svarstyti siūlymą įpareigoti visus restoranus, kavines ir barus lankytojams nemokamai tiekti geriamąjį vandenį, nuo pirmadienio visur darbuotojai bei lankytojai turės dėvėti tik medicinines kaukes arba respiratorius. Kaip šiandien pandemijos akivaizdoje sekasi restoranams ir kavinėms? Pokalbis su verslininku Arminu Darasevičiumi.Europos šalių kino forume „Scanorama“ pristatomas režisierės Albinos Griniūtės dokumentinis filmas „Šaukiniai iš tolimo uosto“. Tai filmas apie žmones, kurie metų metus gyvena savo jachtose ant vandens, ir vis užsuka į nedidelę Portugalijai priklausančią salą Atlanto vandenyne. Kuo ypatingas tokių žmonių gyvenimo būdas? Pokalbis su režisiere.„Sportinės kelnės, kurios ne tik patogios, bet ir gerina kraujotaką“ arba „Pėdkelnės, gerinančios kraujotaką ir mažinančios celiulitą“ – tokių ir panašių reklamų gausybė. Tačiau mokslininkai sako, kad drabužiai gali būti patogūs, bet nei kraujotakos, nei kitų giluminių fiziologinų rodiklių nepagerina.Pažintis su LRT kolega – portalo LRT.lt pasaulio skyriaus žurnaliste Ieva Žvinakyte, kuri rengia naujienas anglų kalba ir laisvalaikiu užsiima laipiojimo sportu.Ved. Edvardas Kubilius

Įsibėgėjo tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“, kuriame diskusijai susitinka žinomi, skaitytojų pamėgti Lietuvos ir pasaulio rašytojai atviram pokalbiui, kuriame skamba rašytojų ir poetų tekstai. Šių metų festivalio kryptis – Šiaurės literatūra. Kokie „Vilniaus lapai“ šį rudenį?Kaune prasidėjo tris mėnesius truksiantis vienas didžiausių šiuolaikinio meno festivalių regione – Kauno bienalė, kurio tema šiemet: žmonių ištvermingumo ir prisitaikymo istorijos. Tarp daugybės menininkų ir Svajonė ir Paulius Stanikai, kurie temą interpretuoja filtruodami Kauną per savo šeimos ryšius. Kotrynos Lingienės pasakojimas.Nacionalinė Filharmonija kviečia į Vaidos Striaupaitės-Beinarienės miuziklą „Sidabrinis Ežerinis“ Aldonos Liobytės stilizuotos lietuvių pasakos „Ežerinis“ motyvais. Apie miuziklą su kūrėjais kalbėjosi Fausta Savickaitė.Kino festivalio „Scanorama“ uždarymui parinktas Marijos Stonytės dokumentinis filmas „Švelnūs kariai“. Tai lietuvių ir estų juosta apie tris merginas iš skirtingų Lietuvos miestų, kurios nusprendžia tapti pradinės karo tarnybos savanorėmis. Apie filmo idėją – režisierė Marija Stonytė.Rubrikoje „Be kaukių“ – poetė Indrė Valantinaitė. Apie šviesą kūryboje ir gyvenime, apie poeziją, kurioje nėra melo ir kaip ji padėjo kūrėjai geriau pažinti save bei visišką kūrybinę laisvę ir kalbamės su keturių poezijos knygų autore ir žurnaliste.Ved. Giedrė Trapikaitė ir Gabija Narušytė

Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija skirta muziejininkui, etninės kultūros tyrinėtojui dr. Eligijui Juvencijui MorkūnuiŠiandien minimas literatūros klasiko Fiodoro Dostojevskio 200-asis jubiliejus. Kiek šis autorius svarbus šiandien, mintimis dalysis filosofijos mokslų daktaras Viktoras Bachmetjevas.Pasaulio muzikos naujienose – planuojamas tenoro Rolando Villazóno penkiasdešimtmečio koncertas, kuriame pasirodys ir dirigentė Giedrė Šlekytė.Rytoj Klaipėdoje festivalyje „Scanorama“ įvyks režisierės Albinos Griniūtės dokumentinio filmo „Šaukiniai iš tolimo uosto“ premjera. Filmo kūrimu domėjosi kolegė Austėja Kuskienė.Čiurlionio muzikos festivalyje rytoj pasirodys jauna, talentinga arfistė bei kompozitorė Liucilė Vilimaitė. Pokalbis su ja apie arfos muziką, šio instrumento specifiką ir kodėl jis toks populiarus Britanijoje ir Airijoje?Rubrikoje „Be Kaukių“ – aktorė, knygų autorė Nijolė Narmonataitė. Teatro istorijos ir užkulisiai, meilė Marijai Callas ir Marlen Dietrich.Ved. Odeta Vasiliauskaitė ir Ignas Andriukevičius

Ką iš tiesų reiškia Vilniui suteiktas literatūros miesto statusas? Pokalbis su Lietuvos leidėjų asociacijos direktore Rūta Elijošaityte-Kaikare.Šį vakarą Europos šalių kino forume „Scanorama“ įvyks lietuviškoji Andriaus Blaževičiaus filmo „Bėgikė“ premjera. Aktorė Žygimantė Elena Jakštaitė, atlikusi pagrindinį Marijos vaidmenį „Bėgikėje“, pavasarį pateko į kylančių Europos kino žvaigždžių 10-uką – tapo antrąja lietuve aktore, dalyvavusia „European Shooting Stars“ programoje. Visgi iki šio įvertinimo jaunosios aktorės vaidyba buvo susijusi išskirtinai tik su teatru. Apie sunkumus filmuojantis „Bėgikėje“, netikėtai atsivėrusias kino vaidybos platumas bei kelią aktorystės link su Žygimante Elena Jakštaite pasikalbėjo Austėja Kuskienė.Lietuvos nacionalinis muziejus, kartu su komiksų kūrėja Migle Anušauskaite išleido komiksą „Kas išsigando Šliūpo? „Šis nenuilstantis, kontroversiškas, bet visuomet gerų norų vedamas žmogus savo laiku kėlė baimę ir pyktį ne vienam“, – sako šios idėjos sumanytojai. Pokalbis su Migle Anušauskaite.Vytauto Didžiojo universitete baigusi Rytų Azijos šalių kultūrų ir kalbų studijas, šiandien Glorija Kliokytė studijuoja Muzikologiją Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantūroje - analizuoja tapatybę Pietų Korėjos populiariojoje muzikoje. Pasak Glorijos, susidomėjimas regionu Azijos rytuose atsirado dar vaikystėje, kai spintoje atrado mamos jukátą - tradicinį japonų apdarą, o vėliau ir japoniškus animacinius filmukus ir muziką. Kokia yra Pietų Korėjos populiarioji muzika ir kaip kultūriniai - socialiniai ryšiai skleidžiasi garsuose? Apie tai Igno Gudelevičiaus pokalbis su Glorija Kliokyte.Rubrikoje „Be kaukių“ - trimitininkas Algirdas Januševičius.Ved. Rasa Murauskaitė ir Gerūta Griniūtė

Pirminis atnaujintos Lietuvių kalbos ir literatūros programos projektas sulaukė didžiulės kritikos, todėl programos sudarytojų grupės vadovė Zita Nauckūnaitė paprašyta atsistatydinti. Kas toliau? Pokalbis su Švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene.Kodėl nenorime prisiminti skaudžiausių dalykų? Apie mūsų atmintį mintimis dalinasi Sergejus Loznitsa, ukrainiečių režisierius, kurio filmas „Babij jar“ rodomas šiandien kino festivalyje „Scanorama“. Su režisieriumi Vilniuje susitiko Jolanta Kryževičienė.Daugiau nei pusė šimto partitūrų iš viso pasaulio – toks kūrinių kraitis, kuriuos Tarptautiniam Eduardo Balsio jaunųjų kompozitorių konkursui pasiūlė muzikai. Tai ir partitūros iš Australijos, Trinidado ar Brazilijos, JAV ir žinoma Europos. Geriausieji, atrinkti į finalą, nuskambės lapkričio 20ąją Klaipėdos koncertų salėje. Kuo paaiškinamas toks susidomėjimas konkursu Lietuvos pajūryje?Tradicinis antradienio žvilgsnis į kino muziką – Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Motinystė, migracija, lyčių pokyčiai visuomenėje – tai temos, kurios aktualios mokslininkei, šiuolaikinės literatūros tyrinėtojai, VU doc. Eglei Kačkutė-Hagan. Ji yra ir nuolatinė literatūros festivalio „Vilniaus lapai“ diskusijų moderatorė. Apie motinystę ir lygybę, migraciją ir literatūrą kalbamės rubrikoje „Be kaukių“ su šias temas tyrinėjančia mokslininke.Ved. Jolanta Kryževičienė ir Gabija Narušytė

Rytų ir Centrinės Europos visuomeninių transliuotojų festivalyje „The Heart of Europe“ projektas „Nacionalinė ekspedicija” užėmė pirmą vietą.Festivalis „Scanorama“ mini 120-ąsias italų kino režisieriaus, neorealizmo kine pradininko Vittorio de Sica'os gimimo metines.Maksimo Miltos projektas „Talaka“: pokalbis su žiniasklaidos prodiusere iš Baltarusijos Anastasija Kostiugova.Ved. Olga Ugriumova

Nuo sausio dujos, elektra ir šiluma gyventojams nebrangs tiek daug, kiek buvo prognozuojama – Seimas ketvirtadienį pritarė Vyriausybės planui nuo kitų metų pradžios amortizuoti didėjančias energijos kainas.Fizinio barjero pasienyje su Baltarusija projektą įgyvendinančios įmonių grupės „EPSO-G“ bendrovė „Tetas“ svarbiausiuose ruožuose pradėjo montuoti keturių metrų aukščio tvoros segmentus. Pirmiausia jie įrengiami netoli Druskininkų esančiame pasienio ruože, kur jau nutiesta koncertina.Seimas priėmė galutinį sprendimą dėl tolimesnio sporto finansavimo: loterijų organizatoriai nuo 2022 metų liepos į biudžetą turės mokėti 13 proc. išplatintų bilietų vertės mokestį.Ar valstybės skirima parama padės gyventojams nemokamai atsikratyti asbesto atliekų? Savivaldybių administracijos ir regioninių atliekų tvarkymo centrai gali teikti paraiškas valstybės paramai namų ūkiuose susidariusioms asbesto atliekoms tvarkyti. Iš Atliekų prevencijos ir tvarkymo programos tam skirta 925 tūkst. eurų.Didžiuosiuose miestuose prasidėjo vienas didžiausių kino forumų šalyje „Scanorama“. Šiųmetinėje programoje, kuri bus rodoma Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, laukia per 80-imt pilnametražių ir beveik pusšimtis trumpametražių filmų. Forumo organizatoriai šiemet žada išskirtinį dėmesį istorinės atminties ir stiprių asmeninių pasirinkimų temoms.Ved. Madona Lučkaitė

Naujausio Kultūros barų numerio apžvalga. Kaip pastebėjo kolegė Laima Ragėnienė, tarp įvairių straipsnių bei spausdinamos autorinės kūrybos,šį kartą išsiskiria publikacijos intelektinės nuosavybės ir autorių teisių temomis. Kultūros barų puslapius kolegė vartė kartu su mėnraščio vyriausiąja redaktore Laima Kanopkiene.Savicko paveikslų galerijos ciklą ,,Pasakojimai” tęsia Viktoro Binkio tapybos paroda.Išgirsime ir Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalgą.Taip pat kalbėsime ir apie tai, kad Didžiausiame pasaulyje chorų konkurse aukso medaliu apdovanoti lietuviaiSCANORAMOS vadovė Gražina Arlickaitė papasakos apie šių metų festivalį.Taip pat jūsų laukia ir pokalbis su Čikagoje gyvenančia lietuvių kilmės amerikiečių žurnaliste ir rašytoja Silvia Foti.Kalbėsime ir apie atminties kavines – kas tai?Laidą užbaigsime tinklalaidės 72 atspalviai ištrauka.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Reabilitacija po COVID-19: kur ir kada kreiptis?2021-ieji – Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metai. Pokalbis su Lietuvos istorike, mokslų daktare, vertėja Tamara Bairašauskaite apie totorių laidojimo tradicijas.Artėja „Scanorama“: pokalbis su festivalio įkūrėja ir meno vadove Gražina Arlickaite apie festivalio programą.Ved. Olga Ugriumova

Pasaulį sudrebinęs „Pandora papers“ tyrimas. Pokalbis su politologu Fiodoru Krašeninnikovu.Europos šalių kino forumas „Scanorama“ dvyliktą kartą pristatė trumpametražių filmų konkursinę programą „Naujasis Baltijos kinas“.Projektas „Talaka“, skirtas laisvę mylinčioms Baltarusijos moterims – herojėms. Pokalbis su Margarita Levčuk.Ved. Olga Ugriumova

„Ryto allegro“. Moterų menininkių projektas ieškos ribos tarp būties ir buitiesSpaudos apžvalgoje – žurnalo„Literatūra ir menas“ 75 metų jubiliejus.Rygoje atgaivinami apleisti istoriniai pastatai. Viename jų įsikūrusi kultūrinė erdvė „M/Darbnica“ su koncertų sale, galerija ir terasa bei lauko scena, tapusi viena iš patraukliausių šių metų džiazo festivalio Rigas Ritmi aikštelių.Donato Puslio parengta knygų apžvalga.Europos šalių kino forumas „Scanorama“ kviečia į europietiško kino atostogas ir tęsia kelionę per skirtingus Lietuvos regionus su satelitiniu renginiu „Scanoramos vasara“, liepos 23 d. – 29 d. persikeliančiu į Biržus.Menų spaustuvėje tęsiasi rezidencijų programa, kurios metu menininkės kuria tarpdisciplininį meno projektą – performansą – „bu(i)tis“. Jame persipina skirtingų tautybių moterų patirtys, žodžiai, jų kūnus siejanti kasdienybė. Apie projektą laidoje pasakos jo autorės – scenografė Barbora Skaburskė, operos atlikėja Eglė Radavičiūtė bei kompozitorė Ieva Parnarauskaitė.Pirmą kartą Lietuvoje keturios šalies savivaldybės lankytojams naktimis atveria maldos namus. Bažnyčiose vyks koncertai, bus rengiamos ekskursijos. Pasak projekto sumanytojų, kiekviena bažnyčia yra savotiškas muziejus, saugantis daug vertingų meno kūrinių.Vienas seniausių Lietuvos miestų Ukmergė yra kupina mažosios architektūros stebuklų - čia kas rytą miestiečius pasitinka humoristiniai meniniai netikėtumai.Liepos pradžioje iki kosminės erdvės ribos pakilus britų verslo magnatui Ričardui Brensonui, šią savaitę į panašią kelionę leidosi turtingiausias pasaulio žmogus, buvęs bendrovės “Amazon” vadovas Džefas Beizosas. Ar iš tikrųjų keliolikos minučių odisėjas galima vadinti nauja skrydžių era?Ved. Karolina Bieliauskaitė.

Alytuje prasidėjo kino festivalis „Scanoramos vasara“. Ketvirtadienį, liepos 1-ąją rodomas filmas „Tėvas“ primena alytiškių brolių gyvenimo siužetą - filmo herojus Nikola yra priverstas atiduoti savo vaikus socialinėms tarnyboms. 19 valandą Alytaus miesto teatro didžiojoje salėje bus galima pamatyti filmą „Tėvas“ ir dalyvauti diskusijoje su menininkais Algirdu Gatavecku ir Remigijumi Gatavecku.

Kultūrinės spaudos apžvalga.Galerijoje „Vartai“ veikianti tarptautinė šiuolaikinio autorinio dizaino paroda „Personal Scale“ kviečia į diskusiją apie tvarumą.Istoriko Domo Boguševičiaus komentaras apie donelaitiškai darbingą vasarą Lietuvos švietimui.Menininkė Solveiga Gutautė lankosi keramikės Lidos Kuzmienės studijoje.Savo keliones po Lietuvos regionus pradeda didieji šalies kino festivaliai „Scanorama“ ir „Kino pavasaris“. Kiek europietiškas kinas populiarus Lietuvos regionuose ir kuo pasižymi skirtingų miestų žiūrovų poreikiai?Didžiausiame pasaulyje architektūros festivalyje Londone Lietuvai šiemet atstovavo Architektūros fondas. Apie pristatytą programą ir įspūdžius iš festivalio kalbėsimės su kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje dr. Ūla Tornau ir Architektūros fondo atstovais.„Klasikos koncertų salę“ pristato Vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė.Ved. Inesa Rinkevičiūtė

In memoriam: teatro režisierius, Rusijos liaudės artistas Romanas Viktiukas. Pokalbis su teatro kritike Marija Tanana.Sekmadienį užsiveria Europos šalių kino forumas „Scanorama“. Apie kino operatoriaus darbą pokalbis su Zbignev Bartosevič ir Jevgenij Tichnovov.Antroji Laisvosios Rusijos forumo diena. Pokalbis apie Turkijos įtaką Kaukazo regione ir Europos reakciją.Ved. Olga Ugriumova.

Kultūros puslapių dienos spaudoje apžvalga.„Lapkričio migla ir oras, keliantis snaudulį, skatina ieškoti aštresnių pojūčių ir ta proga, kad „Scanorama“ turi visą rinkinį filmų dedikuotų vidurnakčio kinui, nusprendžiau tų pojūčių ieškoti būtent ten,“ – kino tyrėjas ir festivalių programų kuratorius Karolis Žukas apžvelgia Luko Feigelfeld „Raganas“, Thomo Clay „Fanės Laj gundymą“ ir Lijo Jose Pellissery „Jallikattu“.Rubrikoje „Kalbos rytas“ Vilniaus etninės kultūros centro kultūrinių renginių koordinatorė Marija Liugienė-Zalanskaitė pasakoja apie dainininko ir pasakotojo Petro Zalansko ir jo giminės religingumo apraiškas.LRT KLASIKOS laidos „Įgarsintas vaizdas“ autorė Ieva Buinevičiūtė pasakoja apie Gidono Kremerio albumą „Le Cinema“ – jo surinktus muzikinius prisiminimus iš kino filmų.Lietuvos nacionalinis muziejus antrojo karantino metu lankytojus kviečia į virtualius susitikimus trečiadieniais ir šeštadieniais. „Šiuo nenuspėjamu laikotarpiu norime pasiūlyti šį tą nuspėjamo, bent jau susitikimo dieną ir laiką“, – tvirtina muziejaus direktorė Rūta Kačkutė. Kodėl tai būtinas sprendimas? Iniciatyvą pristato R. Kačkutė.Pirmasis šios Lietuvos nacionalinio muziejaus iniciatyvos renginys – dokumentinio filmo „Petras Repšys: darbai“, pasakojančio apie 30 metų dailininko kurtą bareljefą „Lietuvos krikštas“, premjera. Taip pristatoma retrospektyvinė paroda „Petras Repšys: darbai“, kuri šiuo metu negali sulaukti lankytojų. Plačiau apie šią retrospektyvą pasakoja Laima Ragėnienė.Naujai kuriamas lietuviškas serialas „Trolių ferma“ atrinktas į tarptautinį prestižinį audiovizualinio turinio finalinį renginį „CONTENT LONDON – C21 MEDIA“ ir varžysis dėl pagrindinio prizo. Kiekvienais metais Didžiojoje Britanijoje vykstantis renginys nubrėžia gaires, ką pasaulio žiūrovai žiūrės ateinančiais metais, kas bus populiaru ir patrauklu tarptautinei auditorijai. „Šis projektas pristatytų Lietuvą pasaulyje kaip originalių ir kokybiškų TV serialų kūrėją. Tikiu, kad mes turime labai stiprią komandą Lietuvoje, kuri gali ne tik gerai nufilmuoti užsienietišką serialą, bet ir jį sukurti“, – sako prodiuserė Gabija Siurbytė. Pokalbis su ja ir „Trolių fermos“ režisieriumi Ernestu Jankausku apie Lietuvos galimybes sukurti pasaulinio lygio serialą.Domanto Razausko muzikinių naujienų apžvalga: dar viena proga pasidžiaugti nebekoncertuosiančiu Keithu Jarrettu, daugiau nei po pusės amžiaus atrastas Ellos Fitzgerald įrašas ir Airijoje gyvenančio pianisto Gedimino Karkausko debiutas.Ved. Indrė Kaminckaitė.

Nuo šiandien Lietuvoje siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą trims savaitėms įvedamas visuotinis karantinas.Lietuvoje įvedant visuotinį karantiną, „Sodra“ žada laiku mokėti išmokas ir pensijas bei planuoja imtis papildomų saugumo priemonių bendraudama su gavėjais. „Sodros“ vadovės Julitos Varanauskienės komentaras.Pokalbis su „Scanorama“ programos koordinatoriumi Dmitrij Gluščevskij apie festivalio programą.Ved. Aleksandr Dvojeglazov.

Centro dešinės koaliciją buriančios partijos tikisi pirmadienį pasirašyti koalicijos sutartį. Apžvalgininko Vytauto Bruverio komentaras.Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad prognozės dėl koronaviruso šalyje kelia rūpestį, tačiau jos nėra tragiškos.Dėl koronaviruso griežtėjant ribojimams šalyje, dalis ekonomistų šiemet prognozuoja kuklesnę šventinę prekybą. Ekonomisto Aleksandro Izgorodino komentaras.Dėl paskelbto karantino kino festivalis „Scanorama“ keičia rodymo strategiją. Poaklbis su festivalio direktore, meno vadove Gražina Arlickaite.Ved. Aleksandr Dvojeglazov.

Sugrąžinus karantiną, kaip išgyvens verslas, kokie paramos mechanizmai? Kaip kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė regi koalicijos formavimą bei kovą su COVID-19 pandemija? Kaip vertinami JAV prezidento rinkimai? Prezidentui Gitanui Nausėdai pristatyta lenkų bendruomenės Lietuvoje strategija „Vilniaus kraštas 2040“. Seime bandoma neperrinktiems parlamentarams įteisinti rentas iki gyvos galvos. Žmonės prieš karantiną užplūdo bibliotekas. Kas laukia kino forumo „Scanorama“ žiūrovų?Ved. Deividas Jursevičius

Kompozitorių Faustą Latėną prisimena muzikologė Jūratė Katinaitė.„Net ir patys klišiškiausi ar absurdiški serialai gali daug papasakoti apie šalies visuomenę ir jiems aktualias problemas. Pietų Korėjoje stipriai jaučiama socialinė nelygybė, opi yra patyčių ar savižudybių tema, apie kurią garsiai nekalbama“, – korėjiečių serialus apžvelgia kino žurnalistė Ieva Šukytė.Apie vertėjo amatą, iškylančius sunkumus, susitikimus su autoriais ir džiaugsmą, kad gali perteikti gerą literatūrą – Linos Smolskienės pokalbis su vertėja iš italų kalbos Rasa di Pasquale.Kiek menininkai Jungtinėse Valstijose domisi Prezidento rinkimais? Kaip kandidatus, jų vykdomą ar nevykdomą kultūros politiką ir dabartinę, priešrinkiminę padėtį apskritai vertina ten gyvenantys lietuvių kilmės kūrėjai? Domisi Agnė Kairiūnaitė Albright.Kaip viešumoje dalijamės bjauriais jausmais – gėda, neviltimi, liūdesiu, melancholija, pykčiu, pagieža, neapykanta? Sociologo Artūro Tereškino ir menininko Adomo Danusevičiaus knygoje „Bjaurūs jausmai“ įvaizdinama tai, kokį vaidmenį jausmai ir emocijos vaidina intymioje viešojoje sferoje. Kaip valstybė manipuliuoja mūsų emocijomis ir naudoja jas kaip kaip galios įrankį? Pokalbis su knygos autoriumi, save „depresyviu realistu“ vadinančiu sociologu A. Tereškinu.Pasakojimų apie Lietuvos žydus cikle „Atminties akmenys“ – Vyčio kryžiaus ordino kavalierė Liba Mednikienė.„Šiuo laiku sukurti filmai darosi panašūs į riksmą žmogaus, krentančio į bedugnę“, – sako humanitarinių mokslų daktarė, kinotyrininkė Gražina Arlickaitė ir pristato prasidedantį Europos šalių kino forumą „Scanorama“. Apie ilgas tradicijas turintį festivalį, pakoreguotą nūdienos nežinios, su jo vadove kalbasi Austėja Kuskienė.Ved. Indrė Kaminckaitė

„Jausti savo žemę…“ – šiais žodžiais galima nusakyti dailininko Vytauto Valiaus kūrybą – teigia parodos, skirtos menininko gimimo 90ečiui rengėjai. Visą parodą įrėmina du paskutiniai triptikai, pavadinti „Paskutine vakariene“. Jie, kaip ir dauguma kūrinių, nebuvo dailininko įvardinti, nes dar norėta dirbti toliau. Paroda Vilniaus paveikslų galerijoje atidaroma antradienį 17val. Tiesiai iš Chodkevičių rūmų apie tai, kas svarbiausia kūryboje buvo Vytautui Valiui – pasakoja menininko sūnus, vienas iš parodos kuratorių, grafikas Saulius Valius.„Šiuo laiku sukurti filmai darosi panašūs į riksmą žmogaus, krentančio į bedugnę“ – sako humanitarinių mokslų daktarė, kinotyrininkė Gražina Arlickaitė ir pristato trečiadienį prasidedantį Europos šalių kino forumą „Scanorama“. Apie ilgas tradicijas turintį festivalį, pakoreguotą nūdienos nežinios, su jo vadove kalbasi Austėja Kuskienė.Kompozitorius Eduardas Balsys, kurio gimimo šimtmetį praėjusiais metais minėjo Lietuva, mirė lapkričio 3iąją 1984m. Tai proga dar kartą prisiminkime muziką su jo dukra ir anūke: pianistės Indrė Baikštytė ir Dalia Balsytė pasakoja, koks kompozitorius buvęs kūrybiniame procese bei šeimoje, ir kodėl iki šiol Eduardo Balsio namuose Palangoje tvyro ypatinga aura.Europos šalių kino forume „Scanorama“ ir lietuviškos kino premjeros, viena jų – režisieriaus Lino Mikutos dokumentinis filmas „Romano vaikystė“. Tai filmas apie aštuonmetį, skurdžiai gyvenantį apleistame, griūvančiame pastate Klaipėdos senamiestyje kartu su tėvais, kurie kaip tik gali rūpinasi sūnumi ir stengiasi suteikti jam visišką laisvę. Ir Romanas laimingas, nes jaučiasi mylimas. Apie laimę, meilę ir ką smalsu atskleisti dokumentiniame filme pačiam kūrėjui – kalbame su režisieriumi Linu Mikuta rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė ir Gabija NarušytėVed. Jolanta Kryževičienė ir Gabija Narušytė

Interviu su kinematografu, filmų kūrėju Reinis Aristovs, festivalyje „Scanorama“ pristačiusiu dokumentiką apie depresija sergantį draugą. Jauna pora – Eglė Rakauskaitė ir Rytis Žusinas – Vilnių pusmečiui iškeitė į Zarasus. Kodėl reikia permainų ir ar sunku joms pasiryžti? Lietuva laidoja 1863-1864 m. sukilimo vadus ir dalyvius. Ved. Edvardas Kubilius.

Leidykla „Lapas“ tęsia paskaitų ciklą „Aktualu šiandien“ menininko Dainiaus Liškevičiaus paskaita „Atsisveikinimas su 20-tuoju amžiumi“. Kultūros temų spaudoje apžvalga. Jono Meko vizualiųjų menų centras pristato menininko Redo Diržio „Situografus“ ir kviečia kartu patirti kelionę į save. Kalbos tyrėjai kuria interaktyvų studentų darbuose naudojamų frazių sąvadą. Ar studentų rašto darbai pasižymi žodingumu, pasakoja Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedros docentė Skaistė Volungevičienė.Kokią įtaką Holivudo produkcija daro Europos kino kūrėjams? Kodėl į ekranus veržiasi istoriniai filmai? Kaip Europos šalims, turinčioms mažas kino rinkas, išspręsti kino platinimo iššūkius? Ir ko Lietuvos kino kūrėjai galėtų pasimokyti iš islandų? Apie tai kalbamės su festivalio „Scanorama“ programos „Naujasis Baltijos kinas“ žiuri nariais: Liubeko kino festivalio meno vadove Linde Fröhlich, Norvegijos kino instituto patarėju Jacobu Bergu ir Slovėnų kino kritike, Europos kino akademijos nare Nerina T. Kocjančič. Kauno Valstybinis muzikinis teatras rengiasi pirmajai premjerai atnaujintoje Didžiojoje salėje. O ar reikia teatrui atnaujinti savo kūrybinę viziją? Pokalbis su teatro vadovu Benjaminu Želviu ir vyr. režisieriumi Kęstučiu Jakštu. „Klasikos enciklopedija“ – apie Ciceroną pagal Lietuvos rašytojų sąjungos išleistą knygą „Jie kūrė pasaulio istoriją“. Kultūros renginių anonsas. Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Vilniaus fotografijos galerijoje veikia Artūro Jendovickio fotografijų paroda „Privatus miesto peizažas“, kurioje autorius kviečia pažvelgti pro privačių butų, buvusių ar esamų galios struktūrų, švietimo įstaigų ar ambasadų langus ir pamatyti Vilniaus miestą iš naujos perspektyvos. Šeimos dramą „Paukštininko sūnus“ festivalyje „Scanorama“ pristatęs režisierius Richardas Hobertas pasakoja apie tai, kaip legendos perteikia šiandienos pasaulio problemas. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Menotyrininkės Laimos Kreivytės komentaras.Nacionalinė J. Basanavičiaus premija šiemet bus teikiama mitologei ir tautosakininkei, habilituotai humanitarinių mokslų daktarei Nijolei Laurinkienei. Premija jai paskirta už reikšmingus mokslinius baltų mitologijos ir pasaulėvaizdžio tyrimus, etninės kultūros ir lietuvybės pamatų stiprinimą, visuomenės švietimą. Pokalbis su N. Laurinkiene apie jos tyrinėjimų aktualumą šiandienos visuomenėje.Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta tapytojo Augustino Savicko 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda „Dirbtuvė. Kūrinio genezė“. „Klasikos enciklopedija“ – apie Prūsijos karalių Frydrichą II-ąjį. Kultūros renginių anonsas. Ved. Austėja Kuskienė.

Kaune prasideda Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas, kuriame vyks Lietuvai aktualiausių klausimų aptarimas kartu su Lietuvos ir pasaulio lietuvių akademine ir intelektualine bendruomene. Apie tai – Kotrynos Lingienės pasakojimas.„Šis pastatas niekada nebuvo atviras visuomenei. Nuo XIX a. iki pat šių dienų tai buvo kalinimo vieta. Čia kalėjo ir kai kurie 1863–1864 m. sukilimo dalyviai,“ – apie muziejinei veiklai planuojamą pritaikyti buvusios areštinės pastatą sako dailės istorikė doc. dr. Birutė Rūta Vitkauskienė. Po tardymo, apklausų, pasimatymų kabinetus, spygliuota viela iš viršaus dengtus pasivaikščiojimo kiemus ir kiemelius dairėsi kolegė Laima Ragėnienė.Savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga. Mykolo Drungos parengta užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. Šeštadienį apie lyčių lygybę Lietuvos kino industrijoje diskutuoti kviečia Europos šalių kino forumas „Scanorama“ ir neformali grupė „Moterys Lietuvos kino industrijoje“. Straipsniai apie #MeToo atvejus sulaukė labai daug dėmesio, tačiau vienas naujienas pakeitė kitos, o didžiausios problemos taip ir liko neišspręstos. Kokia dabartinė situacija mūsų kino industrijoje? Kaip mums vertinti su #MeToo skandalais siejamų menininkų darbus? Apie tai – pokalbis su Lygių galimybių plėtros centro eksperte Margarita Jankauskaite, kino istorike dr. Lina Kaminskaitė-Jančoriene ir „Gluk Media“ verslo plėtros vadove ir audiovizualinės industrijos konsultante Eva Brazdžionyte.Režisierės Kristinos Buožytės ir Vitalijaus Žuko virtualios realybės projektas „Angelų takais“, kurio premjera įvyko 75-ajame Venecijos kino festivalyje, Jungtinėje Karalystėje pelnė už pasiekimus mene ir technologijose skiriamą apdovanojimą „Lumen Prize for Art and Technology“. Pokalbis apie virtualią, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų įkvėptą patirtį su filmo kūrėjais. Ved. Austėja Kuskienė.

„Tai, ką mes šiandien suprantame kaip vertybes, kas mums atrodo prasminga, kuo tikime, ateityje išliks tik tiek, kiek sugebėsime tai perduoti ateinančiai kartai,“ – sako režisierius Justas Tertelis, kviečiantis į spektaklio „Tik suaugusiems“ premjerą Vilniaus miesto teatre „Atviras ratas“. Nors Kauno centrinio pašto rūmai – vienas ryškiausių Kauno modernistinės architektūros pastatų, o rūmai šiemet buvo paskelbti kultūros paminklu, Lietuvos paštas pastatą parduoda, o rūmų ateitis lieka neaiški. Apie Kauno centrinio pašto rūmų svarbą to meto ir dabartinėje kultūroje su kultūros istoriku Vaidu Petruliu kalbasi Birutė Rutkauskaitė. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Studijuodamas Franekeryje Chylinskis gerai išmoko olandų kalbą ir suprantama, kad tinkamiausiu šaltiniu Biblijos vertimui į lietuvių kalbą jis pasirinko tuo metu moderniu vertimo metodu išverstą, labai artimą hebrajiškam ir graikiškam originalams tekstą“, – sako Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedros vyr. mokslo darbuotoja dr. Gina Kavaliūnaitė. Su rubrika „Kalbos rytas“ apie Chylinskio Bibliją – pirmąją spausdintą Bibliją lietuvių kalba. Istorikai dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė ir dr. Gintautas Sliesoriūnas apie naujausius tyrinėjimus „Vilnius ir vilniečiai LDK laikais“."Filmas ne tiek apie patį Vanagą, kiek apie atmintį – ką mes išsinešame ir kas yra Adolfas Ramanauskas kartai, kuri nematė partizaninio karo", – sako režisierius Vytautas V.Landsbergis, Europos šalių kino forume „Scanorama“ pristatantis dokumentinį filmą „Vanago portretas“. Apie tai, kaip buvo kuriamas filmas apie garsiausią Lietuvos pokario partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą, jo aktualumą ir reikšmę jaunajai kartai pokalbis studijoje su V. V. Landsbergiu.„Klasikos enciklopedija“ – apie mokyklinį teatrą Lietuvoje. Ved. Alma Valantinienė.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Vilniuje tęsiasi VIII Laisvosios Rusijos forumas. Į Lietuvą grįžta tremtinių palikuonys. Vilniuje vyksta kino festivalis SCANORAMA: ką verta pažiūrėti? Baigėsi Tarptautinis folkloro festivalis „Pokrovskije kolokola“.

Prasidėjo Europos šalių kino forumas Scanorama, kuriame numatytos ir Lietuvos kūrėjų premjeros. Kodėl užsienio kino kompanijos atvyksta filmuoti į Lietuvą. Pokalbis su Vilniaus kino biuro direktore Jūrate Pazikaite ir Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininku Kęstučiu Drazdausku. Kas šiandien perka meno kūrinius? Kodėl Naujoji Klaipėdos galerija įsikūrė verslo centre? Pasakoja galerijos vadovė Violeta Jusionienė.Užsienio kultūros apžvalgoje prisiminsime Berlyno sienos griūtį: po geležine uždanga Rytų ir centrinėje Europoje kurti filmai šiandien rodomi vakaruose; po sienos griūties vis dar stipriai skiriasi nuomonės - kiek dėmesio turėtų būti skiriama Rytų Vokietijos menininkams; metinių proga restauruotas kūrinys kuria dialogą, apie meno vertę ir istorijos liudijimą. Medijų kritiko Karolio Klimkos komentaras.Kokią alternatyvą visoms Vilniaus knygų mugėms sugalvojo Kaunas? Apie pirmąją meno leidinių mugę Kaune pasakoja viena iš jos sumanytojų Viktorija Mašanauskaitė-Rinkšelė.Prisimename prieš 25 metus režisieriaus Rimo Tumino pastatytą legendinį spektaklį „Nusišypsok mums, Viešpatie“. Apie spektaklį kalba aktoriai Gediminas Girdvainis, Larisa Kalpokaitė, Sigitas Račkys, mecenatas Daumantas Todesas ir teatro kritikė Rūta Oginskaitė.Ved. Jolanta Kryževičienė.

Metams baigiantis drauge su srities profesionalais aptarsime praėjusius metus kino industrijoje. Ką žiūrėjome ir ką praleidome? Kokias kino kalbos tendencijas diktavo 2018-ieji?Svarbiausi kino kūrėjams įteikti apdovanojimai, daugiausiai dėmesio sulaukusios premjeros, lietuviško kino metai ir juostos, nepelnytai likusios šešėlyje – visa tai aptarsime popietės studijoje. Įžvalgomis dalysis Lietuvos kino centro atstovė Dovilė Butnoriūtė, festivalio „Kino pavasaris“ programos sudarytoja Mantė Valiūnaitė ir Europos šalių kino forumo „Scanorama“ programos koordinatorius Dmitrij Gluščevskij. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Metams baigiantis drauge su srities profesionalais aptarsime praėjusius metus kino industrijoje. Ką žiūrėjome ir ką praleidome? Kokias kino kalbos tendencijas diktavo 2018-ieji?Svarbiausi kino kūrėjams įteikti apdovanojimai, daugiausiai dėmesio sulaukusios premjeros, lietuviško kino metai ir juostos, nepelnytai likusios šešėlyje – visa tai aptarsime popietės studijoje. Įžvalgomis dalysis Lietuvos kino centro atstovė Dovilė Butnoriūtė, festivalio „Kino pavasaris“ programos sudarytoja Mantė Valiūnaitė ir Europos šalių kino forumo „Scanorama“ programos koordinatorius Dmitrij Gluščevskij. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Orai. Spaudos apžvalga. Klaipėdoje nuo metų pradžios iki šiol užterštas oras, sklinda smarvė. Miestiečiai reikalauja, kad būtų imamasi priemonių užtikrinti gyventojams sveiką ir švarią aplinką.Tęsiasi Europos šalių kino forumas „Scanorama“.Mykolo Drungos rengiama užsienio spaudos apžvalga.Grybautojų grupėse socialiniuose tinkluose dar galima rasti pranešimų apie rastus įvairius grybus. Maždaug du trečdaliai šalies gyventojų yra dovanoję ar patys gavę dovanų dėvėtų drabužių ir avalynės, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa.Latvija mini nepriklausomybės 100-metį.Ved. Alvyda Bajarūnaitė.

Vilniuje prasidėjo kino festivalis „Scanorama“. Užsienio kultūros naujienos. Sostinėje vyksta literatūros festivalis „Vilniaus lapai“. Ernesto Parulskio kultūros komentaras. Poeto Gintaros Bleizgio eilėraščių knyga „Xeranthemum“ dalyvauja Metų knygos rinkimuose. Apie teatrą sėsim ir pakalbėsim su Rusų dramos teatro aktore Aleksandra Metalnikova.

Šiemet pasaulis mini Ingmaro Bergmano šimtmetį – į ekranus grįžta jo filmai, rengiamos parodos ir retrospektyvos. Režisierius kūrė filmus ir statė spektaklius penkis dešimtmečius. Prasidedančiame Europos kino forume „Scanorama“ taip pat bus rodoma jam skirta retrospektyva. Kodėl jo filmai turėtų būti aktualūs ir šiandien? Ypač jaunajai kartai, kuri vis labiau pripranta skubėti, vartoti kuo paprastesnį produktą? Bergmano filmai gali padėti stabtelėti, priversti pažvelgti ir pamatyti, kas vyksta žmogaus viduje, susimąstyti apie subtiliausius savo ir kito psichologijos aspektus. Apie tai ir režisieriaus įtaką kino raidai pokalbis su kino kritikėmis Živile Pipinyte bei Neringa Kažukauskaite. Ved. Santa Lingevičiūtė.

Šiemet pasaulis mini Ingmaro Bergmano šimtmetį – į ekranus grįžta jo filmai, rengiamos parodos ir retrospektyvos. Režisierius kūrė filmus ir statė spektaklius penkis dešimtmečius. Prasidedančiame Europos kino forume „Scanorama“ taip pat bus rodoma jam skirta retrospektyva. Kodėl jo filmai turėtų būti aktualūs ir šiandien? Ypač jaunajai kartai, kuri vis labiau pripranta skubėti, vartoti kuo paprastesnį produktą? Bergmano filmai gali padėti stabtelėti, priversti pažvelgti ir pamatyti, kas vyksta žmogaus viduje, susimąstyti apie subtiliausius savo ir kito psichologijos aspektus. Apie tai ir režisieriaus įtaką kino raidai pokalbis su kino kritikėmis Živile Pipinyte bei Neringa Kažukauskaite. Ved. Santa Lingevičiūtė.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Vilniaus energetikos forumas. Prasidėjo savivaldos ir merų rinkimų kampanija. Lietuvos diplomatijai – 100. Kviečia „Scanorama“.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Vilniaus energetikos forumas. Prasidėjo savivaldos ir merų rinkimų kampanija. Lietuvos diplomatijai – 100. Kviečia „Scanorama“.

„Scanorama“ kviečia atverti prasmes.„Šių metų „Scanorama“ skatina ne tik džiaugtis naujausiais ir ryškiausiais europietiškais filmais ir mėgautis geru kinu. Siūlome kartu su mumis atverti prasmes, glūdinčias ne istorijų paviršiuose ar veiksmo vingiuose, kviečiame iš naujo atrasti režisierius ir filmus, suvokti, kaip kino istorija tapę kūriniai nubrėžia šiandieninių meninių refleksijų kryptį“, – sako Europos šalių kino forumo „Scanorama“ įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.Šiauliuose prasideda šiuolaikinio meno festivalis VIRUS’23. Kuo jis ypatingas? Savo gebėjimu atsinaujinti, jungti meno aktualijas ir mados pasaulį, stebinti tarptautiškumu. Pokalbis su festivalio sumanytoju menotyrininku Virginijumi Kinčinaičiu.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalgoje dvi temos: amerikiečių gatvės gyvenimo fotografijos pionierės Helenos Levitt retrospektyva Vienos Albertinos muziejuje ir pianisto Igorio Levito rečitalis Niujorke.„Klasikos enciklopedija“: valstybės simboliai – vėliava, herbas ir himnas.Ved. Alma Valantinienė.

„Poetinis ukrainiečių kinas žadina nostalgiją: tokio jau nebebus niekad“, – rašo Živilė Pipinytė. Jei norite grįžti į tuos laikus, galite tai padaryti šį savaitgalį. Ypač penktadienį, nes „Skalvijos“ kino centre prasideda Ukrainos kino dienos, o jas atidaro vienas poetinio kino grynuolių – Jurijaus Iljenkos „Balta paukštė su juoda žyme“ (1970). Šįkart laidoje apie ukrainiečių poetinį kiną, kartų kaitą pasakos nusipelnęs kino ir televizijos stebėtojas Jonas Ūbis. Lapkričio 8 d. prasideda „Scanorama“. Festivalis jau dabar vilioja ne tik Ingmaro Bergmano retrospektyva, bet ir šiuolaikinio kino pavardėmis. Viena tokių – Christianas Petzoldas ir jo naujausias filmas „Tranzitas“. Tranzitinės laiko erdvės – jo kūrybos pagrindas. Tad apie žinomiausią Berlyno kino mokyklos režisierių, jo požiūrį į žanrinį kiną, atgimstantį nacionalizmą ir ksenofobiją kalbėsimės su kino kritike Ilona Vitkauskaite. Ved. Santa Lingevičiūtė.

„Scanorama“ kviečia atverti prasmes.„Šių metų „Scanorama“ skatina ne tik džiaugtis naujausiais ir ryškiausiais europietiškais filmais ir mėgautis geru kinu. Siūlome kartu su mumis atverti prasmes, glūdinčias ne istorijų paviršiuose ar veiksmo vingiuose, kviečiame iš naujo atrasti režisierius ir filmus, suvokti, kaip kino istorija tapę kūriniai nubrėžia šiandieninių meninių refleksijų kryptį“, – sako Europos šalių kino forumo „Scanorama“ įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.Šiauliuose prasideda šiuolaikinio meno festivalis VIRUS’23. Kuo jis ypatingas? Savo gebėjimu atsinaujinti, jungti meno aktualijas ir mados pasaulį, stebinti tarptautiškumu. Pokalbis su festivalio sumanytoju menotyrininku Virginijumi Kinčinaičiu.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalgoje dvi temos: amerikiečių gatvės gyvenimo fotografijos pionierės Helenos Levitt retrospektyva Vienos Albertinos muziejuje ir pianisto Igorio Levito rečitalis Niujorke.„Klasikos enciklopedija“: valstybės simboliai – vėliava, herbas ir himnas.Ved. Alma Valantinienė.

„Poetinis ukrainiečių kinas žadina nostalgiją: tokio jau nebebus niekad“, – rašo Živilė Pipinytė. Jei norite grįžti į tuos laikus, galite tai padaryti šį savaitgalį. Ypač penktadienį, nes „Skalvijos“ kino centre prasideda Ukrainos kino dienos, o jas atidaro vienas poetinio kino grynuolių – Jurijaus Iljenkos „Balta paukštė su juoda žyme“ (1970). Šįkart laidoje apie ukrainiečių poetinį kiną, kartų kaitą pasakos nusipelnęs kino ir televizijos stebėtojas Jonas Ūbis. Lapkričio 8 d. prasideda „Scanorama“. Festivalis jau dabar vilioja ne tik Ingmaro Bergmano retrospektyva, bet ir šiuolaikinio kino pavardėmis. Viena tokių – Christianas Petzoldas ir jo naujausias filmas „Tranzitas“. Tranzitinės laiko erdvės – jo kūrybos pagrindas. Tad apie žinomiausią Berlyno kino mokyklos režisierių, jo požiūrį į žanrinį kiną, atgimstantį nacionalizmą ir ksenofobiją kalbėsimės su kino kritike Ilona Vitkauskaite. Ved. Santa Lingevičiūtė.

Kas yra meilė, klausimas nėra labai netikėtas. O kas – nemeilė? Temą filme tokiu pavadinimu, „Nemeilė“, tyrinėja režisierius Andrejus Zviagencevas. Kaip nemeilė šeimoje ir nemeilė visuomenėje šiandien atsiskleidžia šiapus ir kitapus ekrano? Kaip į šią nemeilės teritoriją papuolėme ir ar yra būdų iš jos išsikapstyti? Apie tai - pokalbis su kinotyrininke, Europos šalių kino forumo „Scanorama“ direktore ir meno vadove dr. Gražina Arlickaite.

Kas yra meilė, klausimas nėra labai netikėtas. O kas – nemeilė? Temą filme tokiu pavadinimu, „Nemeilė“, tyrinėja režisierius Andrejus Zviagencevas. Kaip nemeilė šeimoje ir nemeilė visuomenėje šiandien atsiskleidžia šiapus ir kitapus ekrano? Kaip į šią nemeilės teritoriją papuolėme ir ar yra būdų iš jos išsikapstyti? Apie tai - pokalbis su kinotyrininke, Europos šalių kino forumo „Scanorama“ direktore ir meno vadove dr. Gražina Arlickaite.

Prof. Tomo Venclovos rinkinys „Eumenidžių giraitė“ dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Su rubrika „Kalbos rytas“ – apie lietuviškos kompiuterijos sistemos terminų kūrimą.Tarptautinio Europos šalių kino forumo „Scanorama“ konkursinės programos „Naujasis Baltijos kinas“ nugalėtoja Klaudija Matvejevaitė.„Klasikos enciklopedija“ – apie Aukso Vartų tiltą.

Prof. Tomo Venclovos rinkinys „Eumenidžių giraitė“ dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Su rubrika „Kalbos rytas“ – apie lietuviškos kompiuterijos sistemos terminų kūrimą.Tarptautinio Europos šalių kino forumo „Scanorama“ konkursinės programos „Naujasis Baltijos kinas“ nugalėtoja Klaudija Matvejevaitė.„Klasikos enciklopedija“ – apie Aukso Vartų tiltą.

Plačiau apie skulptūrų parko planus Klaipėdoje. Užsienio kultūros apžvalga. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre pristatomas baletas „Kita Pelenės istorija“ premjerą. Apie paminklų laisvę ir nelaisvę – menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras. Išskirtinis kompozitoriaus Davido Lango interviu. Eglė Vertelytė festivalyje SCANORAMA pristato pirmąjį savos vaidybinį filmą „Stebuklas“.

Plačiau apie skulptūrų parko planus Klaipėdoje. Užsienio kultūros apžvalga. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre pristatomas baletas „Kita Pelenės istorija“ premjerą. Apie paminklų laisvę ir nelaisvę – menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras. Išskirtinis kompozitoriaus Davido Lango interviu. Eglė Vertelytė festivalyje SCANORAMA pristato pirmąjį savos vaidybinį filmą „Stebuklas“.

„Jūs paskambinote į LRT RADIJĄ“. Kokių sprendimų imsis krizių krečiamas Liberalų sąjūdis? Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga. Kitą savaitę Lietuvoje prasideda Europos šalių kino forumas „Scanorama“. Jau mėnuo, kai Lietuvoje veikia Tėvų linija.

Episode 25 Scanorama by Birdknot

Kino forume „Scanorama“ viešėjęs garsus lenkų prodiuseris Michal Kwiecinski. Prozininkė Danutė Kalinauskaitė pasakoja apie novelių knygą „Skersvėjų namai“. „Vroclavas – Europos kultūros sostinės 2016“ . Virginijaus Kinčinaičio kultūros komentaras. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Pokalbis su kultūros politiku Arūnu Gelūnu.

Kino forume „Scanorama“ viešėjęs garsus lenkų prodiuseris Michal Kwiecinski. Prozininkė Danutė Kalinauskaitė pasakoja apie novelių knygą „Skersvėjų namai“. „Vroclavas – Europos kultūros sostinės 2016“ . Virginijaus Kinčinaičio kultūros komentaras. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Pokalbis su kultūros politiku Arūnu Gelūnu.

Piešinių ciklas „Spygliakritis“. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. Europos šalių kino forumas „Scanorama“: vengrų režisieriaus Szabolcs Hajdu santykių drama „Šeimos šventė“.

Piešinių ciklas „Spygliakritis“. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. Europos šalių kino forumas „Scanorama“: vengrų režisieriaus Szabolcs Hajdu santykių drama „Šeimos šventė“.

Mokslininkų rengiamas protestas „Šioje šalyje nėra vietos mokslininkams (?)“. Menotyrininkė Raminta Jurėnaitė apibūdina tapytojo Algio Skačkausko kūrybą. Užsienio kultūros apžvalga. Agnės Narušytės kultūros komentaras. Agnės Narušytės kultūros komentaras. Gražina Arlickaitė apie tai, ką kalba, kokias temas nagrinėja šių metų festivalio „Scanorama“ filmai? Kuo įdomi ir svarbi teatrinio sezono pradžia?

Apie lietuvių kultūros pristatymą Lenkijoje pokalbis su leidėju Laurynu Vaičiūnu ir lenkų rašytoju Piotru Kempinskiu. Kino festivalio „Scanorama“ įdomiausius šių metų akcentus pristato meno vadovė Gražina Arlickaitė. Apie Valdo Papievio romaną „Odilė, arba Oro uostų vienatvė“, dalyvaujantį akcijoje "Metų knygos rinkimai". Andriaus Jakučiūno kultūros komentaras. Režisierės Gabrielės Tuminaitės spektaklis „Bedalis ir labdarys“. Vaidas Petrulis apie architektūrą, istoriją ir politiką.

Apie lietuvių kultūros pristatymą Lenkijoje pokalbis su leidėju Laurynu Vaičiūnu ir lenkų rašytoju Piotru Kempinskiu. Kino festivalio „Scanorama“ įdomiausius šių metų akcentus pristato meno vadovė Gražina Arlickaitė. Apie Valdo Papievio romaną „Odilė, arba Oro uostų vienatvė“, dalyvaujantį akcijoje "Metų knygos rinkimai". Andriaus Jakučiūno kultūros komentaras. Režisierės Gabrielės Tuminaitės spektaklis „Bedalis ir labdarys“. Vaidas Petrulis apie architektūrą, istoriją ir politiką.

Kodėl reikalinga Literatūros taryba? Paulinos Eglės Pukytės knyga dalyvaujanti Metų knygos rinkimuose. Kino kritikas Ulrichas Gregoras apie festivalio „Scanorama“ programą. Mindaugo Kvietkausko kultūros komentaras. Živilė Gallego apie Mažosios Lietuvos intelektualą Jurgį Zauerveiną. Pokalbis su šiuolaikinio meno kūrėju Aidu Bareikiu.

Kodėl reikalinga Literatūros taryba? Paulinos Eglės Pukytės knyga dalyvaujanti Metų knygos rinkimuose. Kino kritikas Ulrichas Gregoras apie festivalio „Scanorama“ programą. Mindaugo Kvietkausko kultūros komentaras. Živilė Gallego apie Mažosios Lietuvos intelektualą Jurgį Zauerveiną. Pokalbis su šiuolaikinio meno kūrėju Aidu Bareikiu.

Jonas Vaitkus pristato spektaklio premjerą „Atžalynas“. J. Samulionytė apie lietuviškas premjeras festivalyje „Scanorama“. Pokalbis su menininku Deanu Stalhamu. Jūratės Baranovos kultūros komentaras. Sporto rūmus prikėlęs projektas VCO ROCK. Pokalbis su jubiliejų švenčiančiu Leonardu Gutausku.

Jonas Vaitkus pristato spektaklio premjerą „Atžalynas“. J. Samulionytė apie lietuviškas premjeras festivalyje „Scanorama“. Pokalbis su menininku Deanu Stalhamu. Jūratės Baranovos kultūros komentaras. Sporto rūmus prikėlęs projektas VCO ROCK. Pokalbis su jubiliejų švenčiančiu Leonardu Gutausku.

„Aido“ galerija mini 20-metį. Undinės Radzevičiūtės knyga „Metų knygos rinkimuose“. Opera apie Lietuvą „Everardas II – Lietuvos karalius“. Giedriaus Kuprevičiaus kultūros komentaras. Gražina Arlickaitė apie Europos šalių kino forumą „Scanorama“. Pokalbis su etnologe hum. m. dr. Radvile Racėnaite.

„Aido“ galerija mini 20-metį. Undinės Radzevičiūtės knyga „Metų knygos rinkimuose“. Opera apie Lietuvą „Everardas II – Lietuvos karalius“. Giedriaus Kuprevičiaus kultūros komentaras. Gražina Arlickaitė apie Europos šalių kino forumą „Scanorama“. Pokalbis su etnologe hum. m. dr. Radvile Racėnaite.

„Kultūros savaitėje“ – kino legenda Liv Ullmann. Lukiškių Dievo Motinos ikonos atradimas. Ciklas „Geriausios metų knygos rinkimai“. Įspūdžiais iš Irano dalinasi kino apžvalgininkė Goda Jurevičiūtė. Kultūros komentaras – Rūta Oginskaitė. Didžioji premjera – J. Marcinkevičiaus „Katedra“.„Sėskim ir pakalbėkim“ – du susitikimai kino festivalyje „Scanorama“.

„Kultūros savaitėje“ – kino legenda Liv Ullmann. Lukiškių Dievo Motinos ikonos atradimas. Ciklas „Geriausios metų knygos rinkimai“. Įspūdžiais iš Irano dalinasi kino apžvalgininkė Goda Jurevičiūtė. Kultūros komentaras – Rūta Oginskaitė. Didžioji premjera – J. Marcinkevičiaus „Katedra“.„Sėskim ir pakalbėkim“ – du susitikimai kino festivalyje „Scanorama“.

„Kultūros savaitėje“ – kino legenda Liv Ullmann. Lukiškių Dievo Motinos ikonos atradimas. Ciklas „Geriausios metų knygos rinkimai“. Įspūdžiais iš Irano dalinasi kino apžvalgininkė Goda Jurevičiūtė. Kultūros komentaras – Rūta Oginskaitė. Didžioji premjera – J. Marcinkevičiaus „Katedra“.„Sėskim ir pakalbėkim“ – du susitikimai kino festivalyje „Scanorama“.

„Kultūros savaitėje“ – kino legenda Liv Ullmann. Lukiškių Dievo Motinos ikonos atradimas. Ciklas „Geriausios metų knygos rinkimai“. Įspūdžiais iš Irano dalinasi kino apžvalgininkė Goda Jurevičiūtė. Kultūros komentaras – Rūta Oginskaitė. Didžioji premjera – J. Marcinkevičiaus „Katedra“.„Sėskim ir pakalbėkim“ – du susitikimai kino festivalyje „Scanorama“.

Susitikimai festivalyje „Scanorama“. „Pasaulio literatūros premijos“: Kinijos rašytojas Mo Yanas. Mocarto Requiem su unikaliu projektu. Kultūros komentaras. K. Kirtiklis. Latvijos nepriklausomybės dienos išvakarėse. „Sėskim ir pakalbėkim“: Kėdainių krašto muziejui 90-metis.

Susitikimai festivalyje „Scanorama“. „Pasaulio literatūros premijos“: Kinijos rašytojas Mo Yanas. Mocarto Requiem su unikaliu projektu. Kultūros komentaras. K. Kirtiklis. Latvijos nepriklausomybės dienos išvakarėse. „Sėskim ir pakalbėkim“: Kėdainių krašto muziejui 90-metis.

Susitikimai festivalyje „Scanorama“. „Pasaulio literatūros premijos“: Kinijos rašytojas Mo Yanas. Mocarto Requiem su unikaliu projektu. Kultūros komentaras. K. Kirtiklis. Latvijos nepriklausomybės dienos išvakarėse. „Sėskim ir pakalbėkim“: Kėdainių krašto muziejui 90-metis.

Susitikimai festivalyje „Scanorama“. „Pasaulio literatūros premijos“: Kinijos rašytojas Mo Yanas. Mocarto Requiem su unikaliu projektu. Kultūros komentaras. K. Kirtiklis. Latvijos nepriklausomybės dienos išvakarėse. „Sėskim ir pakalbėkim“: Kėdainių krašto muziejui 90-metis.

„Kultūros savaitėje“ prisimename dailininkę ir režisierę Vegą Vaičiūnaitę. Premjerinis spektaklis „Gelbėkime meilę“. Startuoja Europos šalių kino forumas „Scanorama“. Prancūzijoje gyvenantis pianistas V. Afanasjevas. Agnės Narušytės kultūros komentaras. „Sėskim ir pakalbėkim“: išeivijos kultūros veikėjas, žurnalistas D. Januta.

„Kultūros savaitėje“ prisimename dailininkę ir režisierę Vegą Vaičiūnaitę. Premjerinis spektaklis „Gelbėkime meilę“. Startuoja Europos šalių kino forumas „Scanorama“. Prancūzijoje gyvenantis pianistas V. Afanasjevas. Agnės Narušytės kultūros komentaras. „Sėskim ir pakalbėkim“: išeivijos kultūros veikėjas, žurnalistas D. Januta.

„Kultūros savaitėje“ prisimename dailininkę ir režisierę Vegą Vaičiūnaitę. Premjerinis spektaklis „Gelbėkime meilę“. Startuoja Europos šalių kino forumas „Scanorama“. Prancūzijoje gyvenantis pianistas V. Afanasjevas. Agnės Narušytės kultūros komentaras. „Sėskim ir pakalbėkim“: išeivijos kultūros veikėjas, žurnalistas D. Januta.

„Kultūros savaitėje“ prisimename dailininkę ir režisierę Vegą Vaičiūnaitę. Premjerinis spektaklis „Gelbėkime meilę“. Startuoja Europos šalių kino forumas „Scanorama“. Prancūzijoje gyvenantis pianistas V. Afanasjevas. Agnės Narušytės kultūros komentaras. „Sėskim ir pakalbėkim“: išeivijos kultūros veikėjas, žurnalistas D. Januta.

Mokslininkų rengiamas protestas „Šioje šalyje nėra vietos mokslininkams (?)“. Menotyrininkė Raminta Jurėnaitė apibūdina tapytojo Algio Skačkausko kūrybą. Užsienio kultūros apžvalga. Agnės Narušytės kultūros komentaras. Agnės Narušytės kultūros komentaras. Gražina Arlickaitė apie tai, ką kalba, kokias temas nagrinėja šių metų festivalio „Scanorama“ filmai? Kuo įdomi ir svarbi teatrinio sezono pradžia?

Mokslininkų rengiamas protestas „Šioje šalyje nėra vietos mokslininkams (?)“. Menotyrininkė Raminta Jurėnaitė apibūdina tapytojo Algio Skačkausko kūrybą. Užsienio kultūros apžvalga. Agnės Narušytės kultūros komentaras. Agnės Narušytės kultūros komentaras. Gražina Arlickaitė apie tai, ką kalba, kokias temas nagrinėja šių metų festivalio „Scanorama“ filmai? Kuo įdomi ir svarbi teatrinio sezono pradžia?