Podcasts about vaikyst

Vaikystė - nuostabus metas, kai spalvos ryškesnės, skoniai sodresni, patirtys įsirašo į atmintį visam gyvenimui! Dar - tai metas, kai taip norisi suaugti! Apie šį ypatingą gyvenimo tarpsnį kalbame su šeštoje klasėje besimokančia Saule bei abiturientu Domantu.

Spaudos apžvalga.„Didysis Getsbis“ tebėra aktualus liudijimas apie amerikietišką tikrovę dabar ir prieš šimtą metų, turintis neabejotiną lyginamąją vertę“, – apie prieš šimtą metų išleistą romaną sako filosofas Aldis Gedutis.Kupiškyje pristatyta prieš dešimtmetį Anapilin iškeliavusio medžio skulptoriaus Rimanto Idzelio darbų paroda. „Esu nenusakomas, nesušukuotas, netelpu į jokius rėmus. Vaikystėje, kai iškrypom iš to kelio, tai vis mėginam į vėžes sugrįžti, bet niekaip neišeina“, – dar būdamas gyvas kalbėjo Rimantas Idzelis.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Lietuvoje vis labiau įsitvirtina lėtojo turizmo kryptis – tai kvietimas keliauti ne greitai, o prasmingai: atrasti vietos istoriją, skonius, bendruomenes ir tylos pilnas erdves. Kaip lėtas turizmas keičia mūsų kelionių įpročius ir regionų gyvenimą?Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Justės Janulytės kūriniu „Confluere“ kameriniam orkestrui.Rytoj prasideda „Japonijos dienos Kaune WA“. Šis festivalis jau ne vienerius metus kviečia miestiečius ir svečius pažinti Japonijos kultūrą per šiuolaikinio meno pasirodymus, tradicinių amatų dirbtuves, paskaitas, parodas bei bendrus Lietuvos ir Japonijos menininkų projektus.Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro interjeras pripažintas geriausiu pasaulyje savo kategorijoje ir įvertintas aukso medaliu prestižiniame „A' Design Award & Competition“. Kuo šis projektas ypatingas, kodėl verta kalbėti ne tik apie formą, bet ir apie jausmą interjere?Ved. Justė LuščinskytėM. Zaremnos nuotr.

Istorikas Tomaš Božerocki pristato knygą apie permainingą Naujosios Vilnios istoriją „Naujosios Vilnios istorija iki Antrojo pasaulinio karo“.Pokalbis su daugiau nei 30 metų kanklėmis grojančia etnomuzikologe, pedagoge, folkloro atlikėja Goda Kovalenkiene. Ji groja tomis kanklėmis, kuriomis pradėjo muzikuoti dar vaikystėje.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Vienas svarbiausių elementų – būti įdomiu žmogumi“, – sako renginių režisierius Aurimas Kamantauskas. Daugiau nei du dešimtmečius renginius organizuojantis Aurimas siekia save vis nustebinti – „o ką aš dar galiu?“. Vaikystėje pradėjęs nuo televizijos šou prototipų kiemo draugams, šiuo metu režisierius linksniuojamas pasaulio įtakingiausių renginių organizatorių šimtuke.Kaip lavinamas kūrybiškumas kasdienybėje? Pokalbis su renginių agentūros „ReKūrai“ vadovu, renginių režisieriumi Aurimu Kamantausku.Ved. Ignas Klėjus.

Nacionalinėje filharmonijoje dar viena padėka mūsų genijui: koncertas „Čiurlionio kodas“ – antroji dedikacija mūsų kompozitoriui ir dailininkui. Šeštadienio vakarą LNSO diriguos pasaulio scenose žibanti maestra Mirga Gražinytė-Tyla. Dirigentės mintys koncerto išvakarėse.Kauno galerijoje „Meno parkas“ atidaroma pirmoji menininkės, poetės, filosofės, dr. Aušros Kaziliūnaitės personalinė paroda „Šviesa, kuri auga“.Hipnotizuojantys Afrikos ritmai ir ritualiniai giedojimai, derinami su improvizuotu šokiu... Gnawa – Maroko muzikos ir kultūros tradicija, klausytojus įtraukianti į mistinį garsų pasaulį. Vienas ryškiausių šiandienos Gnawos ambasadorių Londone – Simo Lagnawi. Menininkas sako, kad Gnawa - ne tik muzika, bet ir gyvenimo būdas. Plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pristatoma premjera – spektaklis „Paukščiai“. Tai nerimu persmelkta istorija apie gebėjimą pasipriešinti kito manipuliacijoms. Spektaklis įkvėptas Holivudo žvaigždės, su legendiniu kino kūrėju Alfredu Hitchcocku dirbusios aktorės Tippi Hedren atsiminimų. „Tam tikra prasme kiekvienas iš mūsų esame Tippi“, – sako Lietuvos nacionaliniame dramos teatre spektakį statanti lenkų-prancūzų režisierė ir dramaturgė Anna Smolar. Su ja susitiko kolegė Evelina Povilavičiūtė.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – Kipras Mašanauskas.Ved. Gabija Narušytė

Poetei Nijolei Miliauskaitei-Bložienei šiandien būtų sukakę 75-eri, o jau 23 metai, kai jos nėra. Šią unikalaus balso kūrėją prisimena jos ilgametė draugė muzikologė Živilė Ramoškaitė.Sostinėje atidaroma Leono Striogos darbų paroda „Pusiau karūnuotas vieškely", skirta skulptoriaus 95-osioms metinėms. Apie unikalią kapotinę techniką, apie medžio šilumą ir žmogaus gerumą – pokalbis su parodos kuratoriais Giedra Purlyte ir Sauliumi Žvirbliu.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie dokumentinį filmą, įamžinusį Aušvico koncentracijos stovyklos orkestrą, taip pat Donaldo Trumpo inauguracijoje dainavusį tenorą bei Covent Gardeno operos teatro kostiumų išparduotuvę.Kiek reikia drąsos mesti patogų darbą ir kardinaliai pasukti gyvenimą? Kaip eiti savo keliu, kuris teikia daug džiaugsmo ir nepaisyti visuomenės opinijos ir klišių? Pokalbis su buvusiu leidybos vadybininku, sociologu, o dabar pradedančiu šokėju ir šokio kritiku Dmitrijumi Andrušanecu rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta KryževičienėGedimino Kajėno nuotraukoje Leonas Strioga

„Vaikystėje tėvai nepykdavo, kai parsitempdavau žaltį į balkoną“, - juokiasi gamtininkas, varliagyvių tyrinėtojas Andrius Pašukonis. Mokslininkas, 17 metų praleidęs klajodamas po pasaulį ir tyrinėdamas gyvąją gamtą, atvirauja, jog suskaičiavus praleistą laiką, net 3 metus išbuvo džiunglėse stebėdamas varles. Nors Lietuvoje gyvena tik 13 varlių rūšių, pasaulyje jų skaičiuojama apie 8000, o dar tiek pat, manoma, neaprašyta.Kaip atrodo mokslininko kasdienybė atogrąžų miškuose? Ką apie žmones ir mūsų pasaulį gali pasakyti varlių tyrinėjimai? Kokie nepaprasti šių gyvūnų gebėjimai žavi mokslininkus?Pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininku dr. Andriumi Pašukoniu.Ved. Ignas Klėjus

Deimantės Rudžinskaitės-Ivanauskės prisiminimai iš vaikystės ir paauglystės vien skausmas, pažeminimas ir smurtas. Vaikystėje kone kasdien Deimantę diržu lupdavo mama, paauglystėje prisidėjo ir tėvo kumščiai.Iš siaubingų tėvų mergina ištrūko prieš keliolika metų, kai ėmė studijuoti ir nuo to laiko nutraukė visus ryšius.Deimantei pavyko susikurti save iš naujo, išsigydyti traumas. Šiandien ji laimingai ištekėjusi, dirba mėgstamą fotografės darbą ir į savo praeitį žiūri kaip į svetimą kino filmą.Ved. Lavija Šurnaitė

Gamtininkas Selemonas Paltanavičius pristato savo 100-ąją knygą – šįkart knygą visiems „Su gamta kišenėje. Vaikystės nutikimai“, kurioje aprašo savo, kai buvo vaikas, pirmuosius susidūrimus su gamta. Kaip įmanoma per gyvenimą parašyti 100 knygų?Policija ragina šiomis dienomis – per Visus šventuosius ir Vėlines – vairuoti atidžiau, elgtis mandagiai prie kapinių ir įspėja apie planuojamus reidus blaivumui tikrinti. Kaskart per tokius reidus policija nustato daug išgėrusių vairuotojų. Kiek jūs atsižvelgiate į pareigūnų prašymus?Veikti pradėjo mirusiųjų „Facebook“ – platforma „Neverlost.lt“, kurioje galima kaupti prisiminus apie mirusiuosius. Šią platformą sukūrė verslininkas Ričardas Čepas, kurį tai padaryti paskatino jo paties brolio netektis.Skuodo rajone Visgaudžių kaime savo prosenelių sodyboje, mamos gimtinėje, gyvenantis 70-metis ūkininkas Algerdas Rozga – išskirtinės giminės atstovas, vertinantis ir dirbamos žemės kvapą.Ved. Edvardas Kubilius

Spaudos apžvalga.„Paris photo“ mugė šiemet bus pripildyta lietuviškos fotografijos. Tai išties puikus pasiekimas. Visgi, kaip to buvo pasiekta, kokios organizacijos dalyvavo, mūsų kolega Prancūzijoje Ignas Zalieckas apie tai pasikalbėjo su Lietuvos fotografijos parodų Prancūzijoje kuratore Sonia Voss.„Mūsų kultūroje taip nutinka retai, kai tikrai gerų spektaklių aura dar juntama teatrinėje padangėje, o jaunieji imasi tų pačių kūrinių naujų interpretacijų“, — sako teatro kritikė Daiva Šabasevičienė. Ji kalba apie kūrinį „Shopping and Fucking“, kurį prieš 25-erius metus pastatė Oskaras Koršunovas, o dabar į sceną grąžino jaunosios kartos režisierius Jonas Kuprevičius.Rytoj Kaune prasideda penktą kartą rengiamas netradicinio teatro festivalis „Namas Nr. 5“.Kaip ugdyti vaikų pilietiškumą? Kokia gali būti vaiko pirmoji pažintis su istorija? Visai neseniai istorikė Luka Lesauskaitė pristatė knygą vaikams.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Teatro ir kino režisierė, dramaturgė, filmų scenarijų autorė Gintarė Parulytė siekia įgyvendinti seną savo svajonę: atidaryti atvirą teatro pjesių biblioteką Vilniaus mažajame teatre. Joje bus galima susipažinti su menininkės sukauptų draminių tekstų kolekcija.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Skuodo rajone Veitelių kaime gyvenančių Savickų šeimos ūkis – išskirtinis. 1913 m. avis auginti pradėjęs bočius, tarsi, perleido darbus anūkui. Petras Savickas dabar laiko 300 avių, dalį jų parduoda olandams ir ispanams, o prieš keletą metų sodyboje įsirengė mėsos paruošimo prekybai cechą. Dabar gali pats tiesiai vartotojams parduoti vakumuotą avieną.Savo gimtinėje – Plungės rajone Dyburių kaime baidarių nuomos verslą sumanęs Vaidas Navardauskas baigia jau dešimtą sezoną. Vaikystėje pamėgęs gamtą, dabar kitiems sudaro sąlygas džiaugtis gražiais Minijos vingiais, pažinti kraštą.Liudas Augaitis dabar gyvena Kretingos rajone Klausgalvų kaime. Kilęs iš Šilalės rajono, Vilniuje mokėsi muzikos, bet tapo ūkininku ir laiko 60 žirgų kaimenę. Moko vaikus jodinėti, rūpintis žirgais, subūrė skautų raitiją.Ved. Arvydas Urba

„Dabar atvirumas yra mano galia“, - pasakoja fotografė, stilistė Deimantė Rudžinskaitė-Ivanauskė, parašiusi atsiminimų knygą „Pasaulietė“ apie nelengvą vaikystę Jehovos liudytojų šeimoje. Pati Deimantė pripažįsta, kad būdama vaikas nuolat laukė, kol kas nors ją išgelbės, bet tai padarė tik pati sulaukusi pilnametystės, o dabar, kaip pati teigia, norisi tik ramybės.Pokalbis su fotografe, stiliste Deimante Rudžinskaite-Ivanauske apie santykį su tikėjimu, prisiminimais ir vaikystės patirtimis.Ved. Ignas Klėjus

Vaikystėje močiutei kaime ir tėvams ūkyje padėdavusi ir sakiusi į kaimą niekada negrįšiu, dabar – Rokiškio rajono Panemunio bibliotekininkė Elena Baronienė pati ūkininkauja. Kartu su vyru Evaldu jie laiko 70 mėsinių galvijų ir turi 150 ha pievų ir dirbamos žemės. Abu ne žemės ūkio specialistai, bet mokydamiesi kuria šeimos ūkį, prie veiklos pratina vaikus ir linksmai prisimena jaunystės pažadus negyventi kaime.Ne tik Kupiškio rajone žinomas ūkininkas Zigmas Aleksandravičius mėgsta eksperimentuoti, bandymams augalininkystės ūkyje kviečiasi mokslininkus, diegia naujausias technologijas. Šiemet įsigijo patį moderniausią javų kombainą, kainavusį apie milijoną ir juokauja, kad palūkanas bankui gali tekti mokėti ir anūkams. Koks šiemet javų derlius šeimos ūkyje ir kodėl ūkininkas nemėgsta apie jį kalbėti?Pomėgis gali tapti ir verslu. Taip nutiko Linai Giriūnaitei, kuri pabandžiusi tortais ir keksiukais pavaišinti šeimos narius ir draugus, sulaukė pasiūlymo ne tik dalinti saldumynus, bet ir parduoti. Jau antri metai „Linos gardėsiai“ žinomi ne tik Kupiškio ir Rokiškio rajonuose, bet užsakymų sulaukia ir iš didmiesčių, nes visi gaminiai iš natūralių produktų, išaugintų ar perdirbų šeimos ūkyje.Ved. Arvydas Urba

Lietuva toliau rengia įvairias stovyklas nuo karo kenčiantiems ukrainiečių vaikams. Iniciatyva „Stiprūs kartu“ šią vasarą į stovyklas ketina pakviesti apie 500 ukrainiečių vaikų. Dar 22 moksleiviai iš rusų okupuoto Severodonecko poilsiauja Vilkaviškyje. Kiek tokios stovyklos padeda atsigauti ukrainiečių vaikams?„Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad dirbsiu socialinėje srityje“, – sako Giedrė Šedbarienė, su vyru Juliumi Šakiuose bandžiusi kurti verslus, kurie palaipsniui tapo socialine įstaiga – čia nepasiturintieji nemokamai gali gauti pavalgyti, gali būti pavežti į gydymo įstaigą, kapines, gali susiburti ir pabendrauti. Pokalbis su kitiems padedančia Giedre Šedbariene.Žmonės vasarą pastebi gatvėje uždarbiaujančius vaikus, kurie groja, pučia burbulus, rodo įvairius triukus. Ar gali nepilnamečiai uždarbiauti gatvėje?Verslininkai sako, kad šiemet miško uogų derlius prastas, o grybų – geras. Tačiau didžiausia problema – trūksta grybautojų, todėl daug grybų kasmet ir lieka miške.Ved. Edvardas Kubilius

 Tu nuo vaikystės pažįsti šventuosius Raštus, galinčius tave pamokyti išganymui per tikėjimą Kristumi Jėzumi. 2 Tim 3, 15

Aldona ir Algimantas Širveliai išmėgino daugybę ūkio šakų, kol visgi nusprendė likti ties viena sritimi – augalininkyste. Didžiulis pastiprinimas – sūnaus Augustino pastangos ir indėlis į ūkį. Kaip sako Algimantas, vien dėl sūnaus norisi modernizuoti ūkį, kad jam netektų sunkiai darbuotis. Jau 5 metus Širveliai nearia žemės ir siekia ūkininkauti tausojančiai.Stakėnų šeimoje gajus skirtingų amatų puoselėjimas. Nijolė riša verbas, o Vidmantas sodus. Alytaus rajone 8 hektarų sodybą puoselėjantys Stakėnai ne tik užsiima amatais, bet ir augina gėles. Kaip sako Nijolė, nereikia verkti, kad pensija maža, geriau ko nors imtis.Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ išgirsite, kaip laukiniai arkliai galėtų prisidėti prie gamtos išsaugojimo. Ir nors šiandien arkliai vis dar laikomi pramogai, o kai kuriose šalyse arkliena valgoma, galime pastebėti, kad iš mūsų kraštovaizdžio jie beveik išnyko ir tik nedaugelyje Europos vietų galime sutikti laukinius arklius. Plačiau apie tai kalbės Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos ekspertė Gabija Tamulaitytė.Ved. Rūta Simanavičienė

„Kultūros nakties“ programoje pristatoma šiuolaikinė opera „Absorptio“ dviem operos namams. Pasakoja kūrybinės komandos nariai Dominykas Digimas, Agnė Ambrozaitytė, Edvardas Šumila.Šiandien Vilniaus Rotušėje vyksta tarptautinė konferencija „Ukrainos kultūros sektoriaus atkūrimo link“, kurioje dalyvauja delegacijos iš įvairių valstybių, remiančių Ukrainą.Savaitgalį Klaipėdoje rengiama regioninė Dainų šventė. Su Algirdu Šumskiu Šiaulių dainų šventėje susitiko ir apie tai kalbėjosi kolega Tomas Mizgirdas.2024 m. Huddersfieldo festivalio reziduojančia kompozitore paskelbta Lina Lapelytė.„Vaikystėje, po vieno koncerto, dienoraštyje didelėmis raidėmis buvau užrašiusi „niekada negrosiu klavesinu“, – juokauja tarptautinio garso klavesinininkė, ilgametė Prahos menų akademijos klavesino katedros vedėja, o dabar – profesorė emeritė Giedrė Lukšaitė-Mrázková. Jai trumpam sugrįžus į Lietuvą, susitikome pokalbiui „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Ignas Sargiūnas papasakojo apie vaikystę Šilainuose, augimą „Saboninėj“, patirtis NCAA bei pasidalino, kaip psichologiją pritaiko krepšinyje.

Vėl Tie Patys #194 apie vaikystės bausmes, gyvūnų gelbėjimą ir "man nejuokinga" by Negyvas Eteris

Baltarusijos kiberpartizanais pasivadinusi organizacija teigia įsilaužusi į Baltarusijos KGB duomenų bazes ir viešai paskelbė dešimtis tūkstančių pranešimų, nusiųstų šiai institucijai per pastaruosius devynerius metus. Tarp liudijimų - ir Lietuvos piliečių pranešimai.Okupuotose teritorijose grobdama ukrainiečių vaikus, Rusija siekia paversti juos Ukrainos priešais. Nuo karo pradžios, beveik 20 tūkstančių ukrainiečių vaikų pateko į vadinamąsias filtracijos stovyklas.Kandidatai į prezidentus nesutaria, kokia Lietuvoje yra civilinės saugos situaciją bei kaip ją reikėtų gerinti. Gitanas Nausėda akcentuoja, kad priedangų klausimą turėtų spręsti skirtingos institucijos. Ingridos Šimonytės teigimu, kertinis vaidmuo tenka savivaldybėms. Tuo metu dalis jų teigia susiduriančios su iššūkiais, mėginant įrengti priedangas.Ved. Liuda Kudinova

Apie tai, kad juodvi su mama visą gyvenimą siejo toksiški santykiai, Milda Matulaitytė-Feldhausen suvokė tik jau būdama keturiasdešimties. Atsitiktinis pokalbis su bičiuliu suveikė kaip žadintuvas, kad tai, kaip su ja elgėsi mama, nebuvo adekvatu ar normalu. Nebuvo apkabinimų, žodžių „pasiilgau“, galimybės tiesiog būti vaiku, tik darbai ir užduotys – nuo sekinančio slaugymo kūno nevaldančios močiutės iki aplanko su užrašu „darbai Mildai“, kuris ją pasitikdavo grįžus iš studijų vietoje šilto apsikabinimo. Mildai nebuvo leidžiama tiesiog būti, ji turėjo funkcionuoti, nešti naudą.Pokalbis apie tai, kaip sunku buvo gyventi tokiame ryšyje, ir kaip nelengva sąmoningai atsigręžti į save ir pamatyti žmogų, o ne darbams užprogramuotą mašiną.Ved. Lavija Šurnaitė

Valstybės kontrolė, atlikusi auditą Žemės ūkio ministerijoje, pateikė rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo ir pasiūlė žemės ūkio sektoriaus dalyvius aktyviau įtraukti į aktualių klausimų sprendimui sudarytų darbo grupių veiklą. Ministerija rengia naują bendradarbiavimo tvarką, kuri anot kanclerio Valdo Aleknavičiaus, pagerins padėtį. Trijų pagrindinių žemdirbių visuomeninių organizacijų vadovai tuo netiki ir pateikia argumentus.Pluoštinių kanapių augintojams šiemet yra naujovių ir palengvinimų labai reglamentuotai ir valstybės institucijų prižiūrimai veiklai. Išsamiau jas pristato Pluoštinių Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos direktorius Rimantas Čiūtas.Vaikystės svajonę – būti bitininku įgyvendinęs Širvintų rajone Anciūnuose gyvenantis Ernestas Ruseckas, amato išmokė ir savo žmoną Gintarę, augusią mieste. Jauna šeima gražiai sutaria, dabar jau turi 400 avilių, kūrybingai tvarkosi ir gyventi kaime jiems patinka.Ved. Arvydas Urba

Smurtas ir patyčios mokykloje suformavo Povilo Godiliausko charakterį, kurį vėliau, suaugusiųjų pasaulyje, reikėjo formuoti iš naujo, nes iš vaikystės atsineštos nuostatos pridarė bėdų kuriant santykius universitete, o vėliau ir darbo vietose. Povilas prisipažįsta pabuvęs ir aukos, ir smurtaujančiojo pozicijose. Sukaupta įvairiabriaunė gyvenimiška patirtis atvedė Povilą į profesiją, kurioje jis pasijuto naudingas, - tapo psichologu.Ved. Lavija Šurnaitė

„Dabar suprantu, kodėl draugei į svečius leisdavo pasikviesti tik vieną vaiką“ - apie savo vaikystę pasakoja sociologė Goda Damaševičiūtė, tyrinėjanti vaikų patirtis pereinamuoju laikotarpiu Lietuvoje tarp 1985 ir 1999 metų. Skiriasi ne tik žaidimai, bet ir prasmės, kurių tikrai neanalizavome būdami vaikais.Kodėl suolelis kieme be lentų, o krepšinio lankas be tinklelio? Ar karas tarp vaikų, iš tiesų tiesiog žaidimas?Pokalbis su Vilniaus universiteto sociologijos doktorante Goda Damaševičiūte.Ved. Ignas Klėjus

Tomui Skamaročiui plaukai stambiais kuokštais ėmė slinkti netikėtai ir be priežasties per devintąsias berniuko Kalėdas. Po dviejų savaičių jis jau buvo plikas. Šoką patyrė visi - tiek Tomas, o dar labiau jo tėvai. Keli metai desperatiškų paieškų, kas ataugintų vaikui plaukus, nedavė rezultatų, tik siaubingai išsekino. Tomas pats pasakė tėvams – užteks gydymo paieškų – ir ėmė gyventi nauja išvaizda be apgailestavimų. Deja, jaunystėje teko girdėti užgaulių replikų ne tik iš atsitiktinių žmonių, bet ir vienos dėstytojos...Nepaisant visko, Tomas niekada nepametė pasitikėjimo savimi, charizmos, veržlumo ir plačios šypsenos. Sukūrė gražią šeimą ir dirba mėgstamą darbą.Ved. Lavija Šurnaitė

Simona Patraitė pasakoja sodrią savo gyvenimo istoriją, nors jai vos 34-eri metai. Sunki vaikystė su geriančia mama ir močiute, apleistumas ir nepriežiūra. Vėliau stotelė vaikų globos namuose, tada naujas gyvenimas su globėjais, kuris irgi nebuvo medumi teptas. Ankstyva santuoka, skyrybos. Antrasis vyras nusižudė, Simona liko našle su 4 vaikais, vienas iš jų su negalia. Tačiau moteris viską pasakoja su ramybe ir kitonišku požiūriu į viską, kas nutiko.Ved. Lavija Šurnaitė

„Visi esame muzikos terapijoje, bet tik muzikos terapeutai tai žino“ - pasakoja Miglė Vilčiauskaitė-Migloko šiuo metu besigilinanti į muzikos terapinį poveikį ir drąsiai kritikuojanti pramogų pasaulį, kuriame praleido ne vienerius metus. Kūrybą pradėjusi ankstyvoje vaikystėje, Miglė savo vietą profesionalioje scenoje surado dar paauglystėje. Per šį laikotarpį jos gyvenime ir karjeroje įvyko ne vienas pasikeitimas. Šiuo metu Miglė rengdama dainavimo užsiėmimus ir kurdama į įprastus standartus netelpančią muziką, teigia, kad dainuoti gali kiekvienas bei kviečia susidraugauti su savo balsu, nesistengiant kažkam įtikti.Ar iš tiesų visuomenė į savo gyvenimą bijo žvelgti kūrybiškai? Kaip nebijoti ir susidraugauti su laisve, kurią aplinkinių žvilgsniai kartais suvaržo?Atsakymai pokalbyje su kompozitore, atlikėja, būsima muzikos terapeute Migle Vilčiauskaite-Migloko.Ved. Ignas Klėjus

Šią savaitę Seimas pateikimo stadijoje nepritarė Vyriausybės projektui, kuriuo siūloma išbraukti įstatymo nuostatą, kad informacija, kuri skatina kitokią, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo sampratą, daro neigiamą poveikį nepilnamečiams. Kaip mene vaikams kalbėti apie netradicinę šeimą ir ar LGBT+ santykių vaizdavimas gali būti žalingas jaunam žmogui?„Šiuo metu Ukrainoje daugiausia kuriami dokumentiniai filmai, kurių dėmesio centre – ne tik įvykiai karo fronte, tačiau ir reakcijos ukrainiečių, esančių tiek arti, tiek toliau nuo karo“, – sako ukrainiečių kino kritikė ir žurnalistė Natalija Serebriakova. Ji lankosi Europos šalių kino forume „Scanorama“.Architektai, interjero dizaineriai, akustikos ir garso terapijos specialistai, tautodailininkai, muziejininkai rengiasi dalyvauti pirmajame Lietuvoje architektūros festivalyje vaikams.Stuku stuku ar tuku tuku? „Vaskiči“ ar „pamarskomu“? Vaikystėje beveik visi esame žaidę įvairius slėpynių, gaudynių ar kitus žaidimus, tik, pasirodo, juos vadiname skirtingai.„Nuotraukų kare jėgos nelygios. Gazos sektoriuje dirba profesionalūs fotografai nuolat tiekiantys įtaigius kenčiančių žmonių vaizdus. O Izraelis žuvusiųjų kūnų nerodo, nes šalyje gerbiamas jų atminimas ir artimųjų jausmai. Kai įspūdingų nuotraukų nėra, jų objektas mūsų galvose liaujasi egzistavęs“, – sako menotyrininkė Agnė Narušytė.Pasaulio kultūros apžvalgoje – už parodą, pasakojančią apie homoseksualius žmones, iš pareigų atleistas Vengrijos nacionalinio muziejaus direktorius, Goncourt‘ų premijos laureatas Jean-Baptiste Andrea, agresyviau protestuojantys klimato aktyvistai Jungtinėje Karalystėje bei naujai prikelta grupės „The Beatles“ daina.„Japonija atrakino manyje suvokimą, kad kai kurios sėkmingos veiklos formos gali būti tik kolektyvinės“, – žvelgdamas retrospektyviai į savo ankstyvą patirtį tolimoje Japonijoje, sako Nacionalinio dailės muziejaus vadovas Arūnas Gelūnas.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Jon Fosse. „Vaizdai iš vaikystės“. Vertė Justė Nepaitė, Išleido leidykla „Aukso žuvys“.„Vaizduose iš vaikystės“ žodiniu minimalizmu, vengiant faktų ir bravūros, kuriamos tapybiškos scenos, kuriose autorius į vieną supina skausmingas ir juokingas vaikystės patirtis. Skaitytojas pasineria į Strandebarmo, kuriame rašytojas užaugo, kraštovaizdį su jo fjordais ir kalnais, avimis ir ūkiais, maldos namais ir jaunimo klubais. Vaikystės tyrumą persmelkia pirmas suvokimas, kad egzistuoja mirtis. Junas Fosė šiais metais apdovanotas literatūros Nobelio premija. Knygos ištraukas skaito aktorius Juozas Gaižauskas.

Jon Fosse. „Vaizdai iš vaikystės“. Vertė Justė Nepaitė, Išleido leidykla „Aukso žuvys“.„Vaizduose iš vaikystės“ žodiniu minimalizmu, vengiant faktų ir bravūros, kuriamos tapybiškos scenos, kuriose autorius į vieną supina skausmingas ir juokingas vaikystės patirtis. Skaitytojas pasineria į Strandebarmo, kuriame rašytojas užaugo, kraštovaizdį su jo fjordais ir kalnais, avimis ir ūkiais, maldos namais ir jaunimo klubais. Vaikystės tyrumą persmelkia pirmas suvokimas, kad egzistuoja mirtis. Junas Fosė šiais metais apdovanotas literatūros Nobelio premija. Knygos ištraukas skaito aktorius Juozas Gaižauskas.

Daugiau kaip 30 metų Viktorija Simutis bandė įsprausti save į svorio standartus. Išbandė drastiškas dietas ir svorio pokyčius, girdėjo patyčias, bet galiausiai nusprendė tam nebeeikvoti laiko ir jėgų, o tiesiog gyventi ir džiaugtis savimi, nors ir XXL dydžio.Ved. Lavija Šurnaitė

Su dviem rašytojais ir dviem vasarotojais – Sauliumi ir Artūru – prisimename vaikystės ir paauglystės vasaras: ar jos prisiminimai pilni nuotykių, ar nuobodulio, ar draugysčių, ar vienatvės valandų, ar poilsio, ar pagalbinių darbų soduose ir daržuose, ar tarp pasakojimų apie ledus, limonadus, pokštus, ežerus, jūras, iškylas ir kaimus lieka vietos skaitytoms knygoms.Ar tų vasarų įspūdžiai nugulė kaip nors į jų kūrybą – kaip siužetas, motyvas, metafora, palyginimas ar ilgesys.Apie jaunų dienų vasaras „Pirmame sakinyje“ kalbamės su poetu, vertėju Artūru Valioniu ir rašytoju, literatūrologu Sauliumi Vasiliausku.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

„Lietuvos senjorų pažinimo gebėjimai kone prasčiausi Europoje“ - teigia evoliucinės psichologijos profesorius emeritas Albinas Bagdonas. Nesvarbu, kiek jums metų, turbūt esate pastebėję savo paties pokyčius gyvenime. Žinoma, fizinio kūno pasikeitimai pastebimi lengviau nei subtilūs psichikos ir smegenų procesai. Senstant kūnui, prastėja žmogaus gebėjimas pažinti, sutelkti dėmesį ir atsiminti, o moksliniai tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojų vyresnių nei 50 metų pažintinis senėjimas yra išskirtinai spartus.Kodėl lietuvių smegenys taip sparčiai sensta? Kodėl vieni žmonės išlaiko savo pažinimo gebėjimus, o kiti vargsta?Pokalbis ir dvylika punktų apie smegenų senėjimą su evoliucinės psichologijos prof. Albinu Bagdonu.Ved. Ignas Klėjus

Neseniai pristačiusi naują projekto „Mommy‘s Karma“ albumą Elena Neniškytė kito savojo alter ego „UMIKO Kotori“ įrašus taip pat pradeda nuo punk rock‘o. Draugai čia sako atpažįstantys „Nirvana“ ir „Blink 182“ užuominų. Netrukus įsiterpia funk‘o, repo stiliai ir juos sujungianti elektronika. Jausmas kurti muziką aplanko riedant riedlente. E. Neniškytė pasakoja apie skirtingas albumo „Sorry To Be You“ spalvas. Jei mėgstate punk rock‘ą albumo puslapius verskite nuo pradžios, jei elektroniką – klausykitės nuo paskutinio kūrinio atgal. Vaikystės skonį naujam „UMIKO Kotori“ darbui pridėjo per juostą perleistas garsas, o vokalai – tarsi pokalbis su pačia savimi. Ved. Marius Andrijauskas

Šiandien minima Pasaulinė radijo mėgėjų diena. Kas yra radijo mėgėjystė? Kuo ji domina jaunimą? Pokalbis su ilgamečiu Vilniaus universiteto radijo klubo prezidentu, radijo mėgėju Simonu Kareiva.LRT KLASIKOS eteryje tęsiame pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiais kūriniais. Pasakojimas apie Ilonos Ežerinytės knygą „Tetulė Liu“.Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodas švenčia šimto metų jubiliejų. Visi 2023- ieji skiriami šiai progai. Lankytojai kviečiami į parodas, mokslinius, šviečiamuosius, kultūrinius renginius. Po botanikos sodą pasivaikščiojo kolega Andrius Baranovas.Volkeris Bertelmannsas, geriau žinomas sceniniu vardu „Hauschka“, apdovanotas Oskaru, sukūrė trijų garsų motyvą, kuris dar ilgą laiką persekioja filmo „Vakarų fronte nieko naujo“ žiūrovus ir sukuria kiek naujesnę filmų muzikos perspektyvą. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.„Vaikystėje buvau labai baili, tad į teatrą atėjau norėdama įveikti savo baimes“, - pasakoja aktorė, režisierė, rašytoja Birutė Mar. Poetiški jos pasakojimai atveria unikalių asmenybių gyvenimus, sudėtingas istorines temas, tarsi būtų iš kito laiko. Apie fortepijoną, kurį norėjo iškeisti į smuiką, teatrą kaip laisvę, ir kartojimą, atvedantį prie supratimo – pokalbis „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kurti kiną Irane yra pavojinga gyvybei tiesiogine prasme. Kaip režisieriai sugeba apeiti draudimus, kaip šios šalies kiną paveikė islamistinė revoliucija – pokalbis su kino kritiku Nariumi Kairiu.Tęsiame „Metų knygos rinkimų“ akciją ir pokalbius apie dalyvaujančias knygas. Pokalbis apie nuotykių pilną Jokūbo ir Veronikos kelionę per Atlantą knygoje „Bėgliai. Jūrų keliais į Ameriką“. Knyga pristatyta paauglių kategorijoje.Kauno miesto kameriniame teatre – spektaklio „Ar tau lengva?” premjera, spektaklį sukūrė įvairių negalių turintys atlikėjai.Ieva Buinevičiūtė prisimins vieną žymiausių praeito amžiaus mimų, pantomimos meistrą Marcel Marceau. Vaikystėje užgimusi meilė Čarlio Čaplino kūrybai realybėje tapo vaikų gelbėjimo įrankiu per Antrąjį Pasaulinį karą ir vėliau išgarsino Marceau kaip vieną kūrybiškiausių pantomimos meistrų. Beje, jo ištobulintos „mėnulio eisenos“ daugelį metų mokėsi ir Michaelis Jacksonas.Apie laiką, kuriame mes gyvename, apie jaunosios kartos pasimetimą ir savojo kelio paieškas pasakoja naujas dokumentinis filmas „Roberta“. Režisierė Elena Kairytė ir prodiuserė Rūta Jekentaitė – rubrikos „Be kaukių“ viešnios.Ved. Jolanta Kryževičienė

Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis apie naująjį Čekijos prezidentą - Petrą Pavelą.Žurnalistai Dovydas Pancerovas ir Birutė Davidonytė pristato savo knygą „Pranešėjas ir prezidentas“ apie prezidentūros užkulisius.Iš JAV vykusio tarptautinio sniego skulptūrų čempionato Lietuvos skulptoriai parsiveža 2 apdovanojimus. Pokalbyje dalyvauja skulptoriai Mindaugas Jurėnas, Kęstutis Lanauskas, Artūras Burneika ir architektas Tomas Petreikis.Kaip su vaikais kalbėtis apie seksualinę prievartą? Pokalbis suParamos vaikams centro programos „Vaikystė be smurto“ vadove, psichologe Ieva Daniūnaite.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nuo kada, kiek ir kokiais būdais sovietinė valstybė kišosi į šeimos gyvenimą ir vyro bei moters sprendimus, susijusius su motinyste ir tėvyste, kitaip sakant – užsiėmė biopolitika? Kodėl sovietinė ideologija skatino gimdyti ir auginti daug vaikų? Ar tai lėmė darbo rankų neefektyvioje pramonės arba žemės ūkio sistemoje poreikis? Kada „raudonoji moteris“ pirmą kartą turėjo gimdyti, kiek nėštumų jai rekomenduota turėti?Kokiomis aplinkybėmis moterims buvo leidžiama daryti abortą?Vaikystė sovietinėje santvarkoje esą turėjo „absoliučią vertę“. Kita vertus, sovietmečiu egzistavo „nereikalingų vaikų“ kategorija. Kokiomis aplinkybėmis būdavo atsikratoma vaikais, išsiunčiant juos į kūdikių arba vaikų namus?Kokią funkciją sovietinėje sistemoje atliko mokyklos-internatai? Kokie vaikai į mokyklas – internatus patekdavo dažniausiai?Valstybinė globos įstaigų sistema per visą sovietmetį buvo perpildyta paliekamų vaikų, kurie tiesiog fiziškai netilpo įstaigose. Kodėl susiklostė tokia situacija? Globos įstaigų buvo tiesiog labai mažai? O gal norinčių atsikratyti vaikais sovietmečiu būta labai daug?Pokalbis su istorike dr. Ieva Balčiūne.Ved. Aurimas Švedas

Pastaruoju metu žiniasklaidoje mirga antraštės apie tėvo žiauriai sumuštą dvimetį berniuką, kuris dėl sužalojimų atsidūrė ligoninėje, apie Kauno klinikose dėl smurto atsidūrusią tokio paties amžiaus mergaitę, kurios būklė dėl patirtų sužalojimų ilgai buvo sudėtinga.Smurto prieš vaikus skaičiai iškalbingi. Vien per praėjusius metus užregistruota daugiau nei 3 tūkst. atvejų, iš jų 2 tūkstančiai 800 vaikų nukentėjo. Iššūkiais mažamečiams tampa šventės, per kurias neretai vartojamas alkoholis. Pavyzdžiui, per praėjusias Kalėdas – kone svarbiausią šeimos šventę – gauta apie 150 pranešimų dėl smurto prieš vaikus, iš jų 80 vaikų teko atskirti nuo šeimos, kurioje jiems buvo nesaugu.Kodėl smurtas prieš vaikus mūsų šalyje nesiliauja? Kur slypi to priežastys ir kaip tokį tėvų elgesį suvaldyti? Ar įmanoma nutraukti užburtą smurto ratą, kai nederamo elgesio modelis keliauja iš kartos į kartą? Ar įmanoma išmokyti tėvus pagarbaus elgesio su vaiku, nors tokio pavyzdžio jų vaikystėje gal ir nebūta? Galiausiai kas nutinka su smurtą kentusiu vaiku? Kaip tai trikdo tolesnį jo gyvenimą ir ar šias žaizdas įmanoma kada nors užgydyti?Laidoje dalyvauja Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė ir Paramos vaikams centro psichologė Ieva Daniūnaitė.Ved. Laura Adomavičienė

Klaipėdos kamerinis orkestras švenčia 30-metį. Kaip keičiasi vienas svarbiausių uostamiesčio muzikinių kolektyvų? Pokalbis su orkestro meno vadovu, violončelininku Mindaugu Bačkumi.Nacionaliniame Kauno dramos teatre kūrėjams įteiktos „Auksinės rūtos šakelės“. Už viso gyvenimo nuopelnus įvertinta aktorė Daiva Stubraitė, už metų proveržį įvertintas Marius Karolis Gotbergas. Pokalbis su laureatais.Tęsiame vakar pradėtą ciklą apie švenčių laukimą. Ir šiandien ieškodami kalėdinių istorijų iš Klaipėdos kelkimės į Vilniaus geležinkelio stotį. Būtent iš ten daugelis grįžta į savo gimtuosius miestus. Justė Luščinskytė domėjosi kokios yra gyventojų Kalėdinės tradicijos ir svajonės.Legendinėms „Čarlio Brauno Kalėdoms“ ekrane daugiau nei pusšimtis metų. Daugiau nei 70-imt metų skaičiuoja pats Čarlis Brounas – vienas žymiausių amerikiečių archetipų, perteikiančiu mielo nevykėlio atributiką. Linksmumo jo liūdnoms „Kalėdoms“ suteikia Vinco Gvaraldžio muzika, tokia neįprasta veikėjui, kuris labiau iki šiol domina suaugusiuosius.„Vaikystėje galvojau, kad dirbsiu buhaltere, sekretore, ar kokį nors panašų darbą ofise“, – kažkada interviu yra pasakojusi literatūros kritikė, rašytoja Virginija Cibarauskė. Savo knygose ji kuria tam tikrus alter ego, kurie skaitytojams sužadina atpažįstamumo jausmą. Rubrikoje „Be kaukių“, – apie literatūrą, rašymą, feminizmą, pakeliui klausantis Virginijos mėgstamos muzikos.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Šioje laidoje kalbėsimės apie vaikystės kiemus. Pažvelkime į daugiabučių kiemus kaip į vietas, kur užgimsta miestiečių kūrybingumas ir socialiniai ryšiai. Kaip vaikų žaidimai perkuria erdvę? Kuo svarbi kūniškų patyrimų įvairovė, kuriant žaidimų erdves? Koks atminties vaidmuo lavinant gebėjimą spręsti nestandartines užduotis? Kokiais atradimais gali virsti apsilankymas savo ir savo artimųjų vaikystės kiemuose? Laidos švečias – kūrybingumo mokytojas, kūrybininkas Julius Narkūnas.Laidos vedėja miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec.

Kiek lietuvių istoriografijai pažįstamos šeimos, motinystės, o taip pat - vaikystės senojoje Lietuvos valstybėje temos?Istorikai teigia, jog vaikai visais laikais buvo brangi ir neatsiejama šeimos dalis, tačiau pats vaikystės reiškinys per amžius patyrė ne vieną pokytį. Apie kokius svarbiausius pokyčius vaikystės (ir „požiūrio į vaikystę“) istorijoje galima kalbėti? Kodėl vienas iš svarbiausių pokyčių minėtoje srityje vyko Apšvietos epochoje?Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio parašyti žodžiai žmonai Marijai Kazimierai apie 1667 m. gimusį sūnų Jokūbą skamba taip: „Lai tik būna sveikas“. Kodėl kūdikio laukimas, jo gimimas ir pirmieji mažo žmogaus gyvenimo mėnesiai bei metai senojoje Lietuvos valstybėje buvo ypatingas, nerimo ir įtampos kupinas, laikas? Kiek vaikų būdavo pasiturinčio, įtakingo, aukštas pareigas senojoje Lietuvos valstybėje užimančio didiko šeimoje, tarkim, XVI arba XVII amžiuje? Ar galima ką nors tikro pasakyti apie to meto vaikų mirtingumą? Kodėl tik Renesanso epochoje netektį išgyvenę tėvai pradėjo įamžinti vaikelio atminimą, daugiausia antkapiais? Ar tai reiškia, kad anksčiau vaikų netektis nebuvo pažymima specialiomis atminties vietomis?Ar galima kalbėti apie vaikų drabužių madas? Kaip jos klostėsi ir kito?Kaip senosios Lietuvos valstybės elitas ruošė vaikus suaugusiųjų gyvenimui? Kokių dalykų šie vaikai mokyti, kokius gebėjimus jiems siekta ugdyti?Ar mes, XXI-ojo amžiaus žmonės, galime ko nors pasimokyti iš senosios Lietuvos valstybės gyventojų patirties, kaip reikia auginti ir ugdyti vaikus?Pokalbis su istorikėmis, prof. Ramune Šmigelskyte-Stukiene ir dr. Rasa Leonavičiūte-Gecevičiene, Valdovų rūmuose eksponuojamos parodos „Nerūpestingas amžius. Vaikystė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ kuratore.Ved. Aurimas Švedas(nuotr.©valdovurumai.lt)

„Vaikystėje tėtis pasakojo apie mažą malūnėlį prie upelio, kurį pats sukonstravo. Ir aš apie tai pradėjau svajoti. Kadangi negalėjau statyti malūno prie upės, teko pačiam sukurti Gargažėlės upelį. Nesiliauju visiems kartojęs, kaip gera turėti svajonę. Tačiau svajoti reikia atsargiai, nes svajonės pildosi“, – mintija kalvis Juozas Kavaliauskas, Leipalingio kaime savo rankomis įkūręs veikiančią „Malūno kalvę“.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Vėl Tie Patys #112 - su Mantu Katleriu, Rolandu Mackevičium ir Mantu Stonkum! www.youtube.com/negyvaseteris www.instagram.com/negyvaseteris contribee.com/veltiepatys

Pasaulio neramumuose, aušros laukime, tikėjime taika - visur reikalingas žvilgsnis į save. Juk nepažinę savęs, negalėsime pažinti ir suprasti mus supančio pasaulio. Juk kupini neigiamų minčių, negalėsime gyventi pozityvaus gyvenimo. Tad šįkart „Laimės dietoje“ apie dėmesio valdymą, emocijų priėmimą, nuojautos prakalbinimą ir kitas gyvenimo džiaugsmo spalvas kalbėsime su dėmesingumo, meditacijos bei savityros mokytoju, pirmosios lietuviškos knygos apie meditaciją vaikams „Esu tyloje“ autoriumi Ugniumi Leimontu.Ved. Rimantė Kulvinskytė

Antanas Škėma. „Saulėtos dienos“. Apysakoje pasakojama apie mažo berniuko ir jo tėvų likimą revoliucijos pašvaisčių nušviestoje Rusijoje. Vaikystės atsiminimus temdo troškus karo gaisrų tvaikas... Ištraukas skaito aktorius Mindaugas Capas.

Antanas Škėma. „Saulėtos dienos“. Apysakoje pasakojama apie mažo berniuko ir jo tėvų likimą revoliucijos pašvaisčių nušviestoje Rusijoje. Vaikystės atsiminimus temdo troškus karo gaisrų tvaikas... Ištraukas skaito aktorius Mindaugas Capas.

Antanas Škėma. „Saulėtos dienos“. Apysakoje pasakojama apie mažo berniuko ir jo tėvų likimą revoliucijos pašvaisčių nušviestoje Rusijoje. Vaikystės atsiminimus temdo troškus karo gaisrų tvaikas... Ištraukas skaito aktorius Mindaugas Capas.

Antanas Škėma. „Saulėtos dienos“. Apysakoje pasakojama apie mažo berniuko ir jo tėvų likimą revoliucijos pašvaisčių nušviestoje Rusijoje. Vaikystės atsiminimus temdo troškus karo gaisrų tvaikas... Ištraukas skaito aktorius Mindaugas Capas.

Rusijos-NATO derybų savaitės apžvalga.Operos solistė Olga Peretyatko apie darbą ir vaikystės miestą Visaginą.Minint Pasaulinę sniego dieną pokalbis su klimatologu Arūnu Bukančiu apie klimato kaitą ir jos įtaką krituliams.Ved. Irina Andrianova