Podcasts about nyderlanduose

Birželio 12 d. Valdovų rūmuose atidaroma paroda, skirta vienam žymiausių Abiejų Tautų Respublikos XVIII a. tapytojų Simonui Čechavičiui.Klaipėda mini Simono Dacho metus.Kėdainiuose planuojama restauruoti seniausią Lietuvoje mūrinį minaretą.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie trimitų vagis Nyderlanduose, pianistės Yuja Wang virtualios realybės koncertą ir Veronoje prasidedantį operos festivalį.Rubrikoje „Be kaukių“ – menininkė Agnė Gintalaitė.Ved. Donatas Šukelis

Šią savaitę 13-oje šalių veikiantis Lietuvos kultūros atašė tinklas susirinko į metinį suvažiavimą. Vilniuje ir Kaune kultūros atašė dalyvauja susitikimuose ir diskusijoje su visuomene. Nuo šių metų Lietuvos kultūros atašė veiklą kuruoja Lietuvos kultūros institutas, kuriame įkurtas Kultūros diplomatijos skyrius. Kaip šie pokyčiai paveiks kultūros atašė darbą? Pokalbis su Lietuvos kultūros instituto vadove Julija Reklaite, kultūros atašė Vokietijoje Irma Šimanskyte ir kultūros atašė Lenkijoje Ana Kočegarova-Maj.Šiandien Karališkoje Hagos konservatorijoje įvyks iškilmingas koncertas Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo 35-osioms ir Čiurlionio gimimo 150-osioms metinėms paminėti. Koncertą vienoje moderniausių koncertinių salių Nyderlanduose organizuoja Lietuvos Respublikos ambasada Nyderlanduose ir 200-ųjų metinių jubiliejų netrukus švęsianti Karališkoji Hagos konservatorija. Šio renginio akcentas yra Hagos konservatorijos studentai lietuviai, kurie ir bus Čiurlionio kūrinių pagrindiniai atlikėjai. Pokalbis su įgaliotuoju ministru Lietuvos Respublikos ambasadoje Hagoje Mindaugu Žičkumi, gitariste Milda Orvydaite ir pianiste Ina Narkute.2024 metais Lietuvoje Hagos konvencijos simboliu – „Mėlynuoju skydu“ – buvo paženklinti 254 išskirtiniai kultūros paveldo objektai. Ginkluotų konfliktų metu šalys įsipareigoja nenaikinti pažymėtų kultūros vertybių. Kaune buvo paženklinta Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, Kauno rotušė, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Centrinis paštas, Muzikinis teatras, regioninis valstybės archyvas, Aleksoto ir Žaliakalnio funikulieriai bei kiti objektai. Pasakoja kolegė iš Kauno Skirmantė Javaitytė.LRT KLASIKA kviečia susipažinti su Metų knygos rinkimuose nominuotomis knygomis ir pasiklausyti pokalbių su jų autoriais. Pokalbių ciklą tęsiame pažintimi su Rūtos Oginskaitės knyga „Kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“, ją išleido leidykla „Inter se“. Ši knyga pretenduoja tapti geriausia Negrožinės literatūros kategorijoje, o daugiau apie ją pasakoja Karina Metrikytė.Studijoje lankosi muzikuojanti keramikė, tapytoja Aistė Kalvelytė. Kada išsisakyti jai geriau padeda forma ir spalva, o kada – ritmai ir garsų pasaulis? Apie gebėjimą spalvingiausias įvairiausias idėjas apgyvendinti savo darbuose – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė

Mokslo rubrikoje kviečiame ir toliau susipažinti su šalies mokslininkais, pelniusiais Lietuvos mokslo premijas. Šiandien – už pasiekimus išaiškinant vėžio ir kamieninių ląstelių biožymenis. Tai svarbus proveržis, atpažįstant ligas ir vystant individualią, kiekvieno poreikiams pritaikytą mediciną.Kovo 8 d. aktyvistės kviečia Tarptautinę moterų solidarumo dieną paminėti eitynėmis, menine dalimi ir mitingu Vilniuje.Nuo balandžio 2 dienos Lietuvos piliečiai, vykstantys į Jungtinę Karalystę trumpalaikiam buvimui iki šešių mėnesių arba tranzitu, privalo turėti elektroninį kelionės leidimą (ETA)Honkongo įmonė „CK Hutchison Ports“ parduoda ir 43 uosto terminalus 23 pasaulio šalyse už 23 mlrd. JAV dolerių, t.y., visus turėtus terminalus ne Kinijoje. Europoje įmonė valdo 13 uosto terminalų Belgijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Nyderlanduose, JK, Lenkioje. Toks sandoris reikštų, kad Kinijos įtaka Europos uostų infrastruktūroje gerokai sumažėja.Ved. Darius Matas

Laidoje „Be filtro“ – pažintis su šį mėnesį Nyderlanduose surengtų kylančių Europos muzikos atlikėjų apdovanojimų „Music Moves Europe“ apdovanojimų nominantais ir laimėtojais. Nuo airių „Kingfishr“ iki ispanės Judeline – iš pirmų lūpų apie tai, kuo kvėpuoja naujoji Europos muzikos scena.Ved. Ramūnas Zilnys

LRT OPUS laida „Vardai ir garsai“ jau ne pirmą sykį lankosi Nyderlanduose kasmet vykstančiame talentų festivalyje „Eurosonic“. Šios dienos laidoje – antroji įspūdžių porcija iš šio išskirtinio renginio ir atlikėjai, kuriuos verta atrasti ir įsiminti. Ved. Ramūnas Zilnys

LRT OPUS laida „Vardai ir garsai“ jau ne pirmą sykį lankosi Nyderlanduose kasmet vykstančiame talentų festivalyje „Eurosonic“. Šios dienos laidoje – pirmoji įspūdžių porcija iš šio išskirtinio renginio ir atlikėjai, kuriuos verta atrasti ir įsiminti. Ved. Ramūnas Zilnys

15min tinklalaidėje apie Lietuvos ir pasaulio futbolą „Skrieja kamuolys“ – traukiniu pusę Europos dėl futbolo apkeliavęs Rytis Vyšniauskas ir jo įspūdžiai bei patarimai keliaujantiems į stadionus. Kur kitur matytume dirbantį Valdą Dambrauską? Ar neprašovė „Kauno Žalgiris“ su Eivinu Černiausku? Kas apdraskė Pepą Guardiolą ir kas nutiko „Manchester City“ galybei? Ar „Liverpool“ jau laimėjo Anglijos čempionatą, kodėl užsikirto „Barcelona“ ir ar patiko pirmasis šio sezono „Der Klassiker“? Tai ir dar daugiau – naujausiame epizode. Prie mikrofonų – 15min sporto žurnalistai Aurimas Tamulionis ir Marius Bagdonas bei „Go3“ komentatoriai R.Vyšniauskas ir Karolis Dudėnas. 00:00 Kiek kainuoja futbolas Nyderlanduose ir Čekijoje? Kaip Rytis pirko bilietus? 19:55 Valdas Dambrauskas – atleistas. Kas toliau? 34:42 „Kauno Žalgirį“ treniruos E.Černiauskas. Nuomonės 43:49 E.Utkus, V.Slivka ir G.Gineitis mūšyje su „Serie A“ lyderiais 49:23 Pradedam apie Čempionų lygą 53:26 Nukrypimas į Norvegijos futbolą 58:21 Tęsiam apie ČL: apdraskytas Pepas, „Bayern“ ir tingus K.Mbappe 1:14:41 Anglija: B.Saka, „Spurs“ ir ar jau veikia R.Amorimo magija? 1:25:44 „Liverpool“ dominavimas prieš „City“. Titulo lenktynės baigtos? 1:36:30 „Der Klassiker“: „Borussia“ ir „Bayern“ lygiosios 1:43:21 Dar apie „Barcelona“ ir Madrido „Real“ 1:46:56 Ir apie „Serie A“: pabudęs A.Bove ir tik laiminti „Atalanta“

Vinco Kudirkos muziejuje atidaroma vieno įdomiausių, kontraversiškiausių fotomenininkų - Rimaldo Vikšraičio fotografijų ir etnografinių žaislų paroda „Atgal į vaikystę“. Niekada viešai neeksponuoti, paties autoriaus atspausti darbai nukelia į sovietmečio vaikų gyvenimą kaime, tai jautrūs, estetiški kasdienybės vaizdai. Apie naują parodą pasakoja kuratorės Jolanta Bernotaitytė ir Lina Bukauskienė.Į Lietuvą atkeliauja Latvijos avangardas. Atidaroma legendinės 9-ojo dešimtmečio Latvijos pogrindinio meno bei muzikos grupės NSRD kūrybos paroda.„Negalvokite, kad turite viską suprasti. Nesijauskite tarsi turėdami įveikti kažkokį žinių testą“, – sako britų klavesinininkas ir dirigentas, senosios muzikos gyva legenda Trevoras Pinnockas. Į Lietuvą jis sugrįžo trims koncertams kartu su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru ir soliste Lauryna Bendžiūnaite. Kodėl jo gyvenime ypatingas vaidmuo teko būtent senųjų meistrų kūriniams? Kaip muziką pažinti jis pataria klausytojams? Ir kodėl kartais „skambina“ kompozitoriams? Su Trevoru Pinnocku kalbėjosi Rasa Murauskaitė-Juškienė.Kompozitorius Jurgis Kubilius apžvelgia muzikos pasaulio naujienas: drastiškai brangsta kultūra Nyderlanduose, už kiek galima įsigyti Richardo Wagnerio juodraščius ir kokio amžiaus yra vidutinis Niujorko Metropolitan opera klausytojas.Kokį šiuolaikinės Lietuvos vaizdą matome literatūros veidrodyje? Kaip keičiasi Lietuvos visuomenė? Kiek mes turime kritinio mąstymo ir saviironijos? Ar demokratinėse valstybėse gali subręsti sąlygos diktatūrai? Rubrikos „Be kaukių“ svečias - filosofas dr. Viktoras Bachmetjevas.Ved. Jolanta Kryževičienė

LRT radijo mokslo rubrikoje – pokalbis su Lina Pečiuliene, kuri daktaro disertacijoje tyrė, kaip formuojasi mokytojo profesiją pasirinkusių žmonių identitetas ir kas lemia, ar ateityje jie bus sėkmingi pedagogai, ar ne?Nyderlanduose mediciną studijuojanti Viltė Novikovaitė beveik du mėnesius praleido Ganoje, kur atliko praktiką trijose ligoninėse. Viltė taip pat su ligoninės specialistais regionuose vykdė įvairias sveikatos prevencijos programas, pavyzdžiui, skiepijo vaikus.Į LRT radiją kreipėsi klausytojas, kuris sako, kad ant jo daugiabučio rūsio atsirado priedangos ženklas. Tačiau, ar rūsys tinkamas priedangai, niekas netikrino. Kaip nusprendžiama, kas taps ir netaps priedangomis?Ved. Rūta Kupetytė

Paitaiko, sakome, „gyvenu kaip cirke“, arba kokį nors įvykį ar reiškinį apibūdiname žodžiu „cirkas“. Kodėl žodis „cirkas“ dar vis turi ir neigiamą atspalvį, kai realybėje tai yra nuostabi pramoginio meno šaka, o kai kam – nuoseklus darbas cirke yra ir nauji atradimai, pažinimai, gyvenimo kokybės pokytis?Laidoje dalyvauja Ieva Variakojytė-Reynstrom – Baltijos cirko projektų vadovė, Aurimo Jungaičio ir Vytauto Laibinio trenerė, Kauno cirko meno akademijos vadovė bei trenerė ir abu vaikinai.Socialinės globos centre „Vija“ Kaune, kur ir gyvena abu mūsų šios laidos herojai, apgyvendinami vaikai ir suaugę asmenys, turintys proto negalią ir (ar) psichikos sutrikimų, dėl kurių jiems nustatytas visiškas arba dalinis nesavarankiškumas, vertinant socialinės globos poreikį. Tačiau draugystė su Ieva, nuoseklus darbas vaikinams atvėrė duris į tarptautinį menų festivalį SPOFFIN, praėjusį rugjūtį vykusį Nyderlanduose, į kurį jie gavo vardinius kvietimus.Socialinis cirkas. Kas tai? Ko, be įvairiausių triukų, vaikinai mokosi būdami cirko dalimi? Kaip tokių artistų pasirodymus priima žiūrovai? Atsakymai – laidoje.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Pradėtas tyrimas dėl dar vieno pasikėsinimo į Donaldą TrumpąMaždaug dešimtadalis visų nustatomų onkologinių susirgimų yra paveldimi. Jų galima išvengti atlikus genetinį testą ir pasitikrinus paveldimumą. Nors moderniausios vėžiui gydyti technologijos jau pasiekė šalies ligonines, jomis pasinaudoja dar nedaug gyventojų. Mokslininkai sako - taip yra dėl to, kad visuomenė nepakankamai gerai susipažinusi su vėžio prevencijos programomis. Tuo metu Kauno klinikos pristatė Lietuvoje dar netaikytą prostatos vėžio diagnostikos metodą.Policijai pranešant apie nusikaltimų, susijusių su kvaišalais, daugėjimą, į kovą prieš narkotikus Vyriausybė siekia įtraukti ir mokyklas. Rengiama tvarka, pagal kurią, teritorijoje pastebėjęs apsvaigusį ar kvaišalus platinantį moksleivį, reaguoti privalės kiekvienas mokyklos darbuotojasVidurio Rytų Europoje po kelias dienas trukusių liūčių patvinus upėms, keliose šalyse žuvo žmonės, sunaikinti namai, įgriuvo tiltai. Austrijoje vandens lygis per naktį nukrito, tačiau pareigūnai ruošiasi antrai katastrofos bangai, nes artimiausiomis valandomis laukiama smarkesnio lietaus.Vokietija pusei metų sugriežtino visų sausumos sienų kontrolę, siekdama apriboti neteisėtą migraciją ir reaguodama į įvykdytus teroro išpuolius.Lietuvoje jau senokai įteisinus dviejų mokytojų pradinukams modelį, kol kas bene vienintelė Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazija ji taiko praktiškai. Čia daugumoje pradinių klasių pamokas vienu metu veda du specialistai. Tėvams už antrą mokytoja tenka mokėti patiems - po daugiau nei 100 eurų kas mėnesį už vieną vaiką. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad tokia rinkliava gali būti neteisėta, nes ugdymas vaikams iki 16 metų valstybinėse įstaigose turi būti nemokamas.Klaipėdos uostas tapo pirmojo žaliojo laivybos maršruto dalimi. Aplinkai draugišku kuru - žaliuoju metanoliu - varomi konteinerius gabenantys laivai kursuos tarp šešių Europos uostų Lietuvoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Estijoje, Latvijoje bei Suomijoje.Ved. Madona Lučkaitė

Šiandien prasideda tris mėnesius truksiantis Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje. Jis oficialiai pradedamas Vilniaus ir Sorbonos universitetų organizuojama konferencija „Lietuva ir Prancūzija: tolima kaimynystė, bendra patirtis“. Išsamiau apie šią konferenciją, sezono reikšmę ir bendrą Prancūzijos bei Lietuvos patirtį – Vilniaus universiteto rektorius, profesorius Rimvydas Petrauskas.Naujame LRT KLASIKA, taigi ir „Pakeliui su Klasika“ sezone sugrįžta pasaulio muzikos naujienų rubrika. Kiekvieną ketvirtadeinį ją pristato jaunosios kartos kompozitorius Jurgis Kubilius, šiuo metu gyvenantis ir studijuojantis Nyderlanduose. Naujienose sužinosime apie svarbiausius muzikos pasaulio įvykius ir dairysimės po klasikinės muzikos gyvenimo užkulisius – kaip gi iš tiesų atrodo scenoje spindintis muzikų gyvenimas.Rugsėjo 14-16 dienomis W galerijoje Naujosios Vilnios Dūmų fabriko teritorijoje rengiama trijų dienų trukmės šiuolaikinių japonų menininkų poezijos, skulptūros ir muzikos instaliacijos paroda, kurią lydės diskusija apie meninių veiklų (ne)prieinamumą žmonėms, atsidūrusiems visuomenės paribiuose.Juozo Miltinio dramos teatras sezoną pradeda su šiuolaikine dramaturgija. Ivano Vyrypajevo ir Mykola Mišyno režisuotame spektaklyje „Mahamaya electronic devices“ nagrinėjamos temos kviečia gilintis į žmonijos prigimtį. Pirmasis sezono spektaklis – dinamiškas šiuolaikinis vienos dalies pastatymas, kuriame nėra nei aiškios siužetinės linijos, nei konkrečių personažų. Panevėžyje lankėsi ir spektaklio repeticiją stebėjo kolega Tomas Mizgirdas.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši kolegė žurnalistė Irma Janauskaitė. Kokie keliai ją atlydėjo į žurnalistiką? Kokios veiklos padeda semtis įkvėpimo ir kas tampa Irmos poilsiu?Ved. Gerūta Griniūtė

Seime šiandien rengiamas regioninis civilinės saugos forumas, kuriame dešimt regiono šalių aptars aktualius gyventojų perspėjimo sistemų, priedangų tinklų plėtros ir masinės evakuacijos klausimus.Pietus į darbą visada arba beveik visada nešasi beveik ketvirtadalis Lietuvos dirbančiųjų – rodo LRT užsakymų Baltijos tyrimų atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.Dešimtys tūkstančių moksleivių nuo vienuolikos iki penkiolikos metų Prancūzijoje nuo šio rudens nebegali naudotis mobiliaisiais telefonais. Vengrijoje toks draudimas iššaukė protestus. Nuo šios savaitės Nyderlanduose pradinukams nebegalima neštis telefonų į klasę. Graikija reikalauja, kad moksleiviai mobiliuosius telefonus pamokų metu laikytų kuprinėse. Lietuvoje taip pat vis daugiau mokyklų įveda tokius draudimus. Ką reiškia mobiliųjų telefonų draudimo vajus Europos mokyklose?Į LRT Girdi kreipėsi Kauno rajono Mastaičių mokyklos pradinukų tėvai, kurie skundžiasi, kad prasidėjus mokslo metams viena trečia klasė iškelta iš mokyklos pastato nes jame netelpa.Sostinės centre, prie savivaldybės gyvenantys vilniečiai skundžiasi, kad reikia važinėti žvyrkeliu.Ved. Rūta Kupetytė

Tragiškas įvykis Akmenės rajone praėjusią savaitę paskatino dar kartą pasidomėti, ką būtina žinoti prieš renkantis pramogą upėje – ar visi žinome apie galimus pavojus upėje ar ežere, kaip esame tam pasiruošę ir ar laikomės saugumo reikalavimų, užuot visiškai atsipalaidavę.Lietuvoje netylant diskusijoms apie tai, kokiais atvejais būtų leidžiama pasiimti sukauptas lėšas iš antrosios pensijų pakopos, LRT radijas pasidomėjo, kokios praktikos taikomos kitose Europos valstybėse - Nyderlanduose, Estijoje ir Ispanijoje.Kulautuvoje gyvenantis 17-metis Adomas Brazauskas liepos 16-20 dienomis atstovavo Lietuvai pasaulio jaunimo diskgolfo čempionate Jungtinėse Amerikos Valstijose. Adomas tapo pirmuoju lietuviu, atstovavusiu Lietuvai tokiame čempionate.Kaip skambėtų šiemet Eurovizijoje dalyvavusio Silvester Belt kūrinio „Luktelk“ versija, sukurta dirbtinio intelekto? Eteryje – antrasis rubrikos apie dirbtinį intelektą epizodas. Jo metu bus kalbamasi apie muzikos kūrimo įrankius, kurie, kaip pastebi ekspertai, populiarėja. Šia tema su dirbtinio intelekto lektoriumi kalbasi kolega Vaidotas Burokas.Moterų ir vyrų miego skirtumai susiję ne tik su biologija, bet ir socialiniu, kultūriniu gyvenimu, visuomenės lūkesčiais.Apie šiuos skirtumus naujame „Miego DNR“ epizode pasakoja neuromokslininkė Laura Bojarskaitė.Ved. Gabija Narušytė

Šiandien laidoje kalbamės apie aplinkos psichologiją, aplinkos poveikį mūsų savijautai ir įtampas kurias jaučiame kaitos metu. Laidos pašnekovės - psichologė psichoterapeutė Irma Skruibienė ir aplinkos psichologė Audra Balundė.Irma Skruibienė - psichologė, tinklaraščio "Namų terapija" kūrėja, knygos „Namų psichologija“ bendraautorė.Audra Balundė - aplinkos psichologė, Mykolo Romerio universiteto (MRU), Aplinkos psichologijos tyrimų centro bei Taikomosios psichologijos tyrimų laboratorijos mokslininkė, MRU ir Groningeno universiteto Nyderlanduose psichologijos krypties doktorantė.Ved. Matas Šiupšinskas

Speciali laida iš Dainų šventės – Rotušės aikštėje rengiamos Pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų dienos.Laidos dalyviai: Meksikos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jolita Mikštaitė, Suomijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Vytautas Kraujalis,Turkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Elena Malašauskaitė, Latvijos lietuvių bendruomenės jaunimo šokių tautinių šokių kolektyvo „Saulė“ vadovė Solmėja Indane ir šokėja Eva Broliša, Nyderlanduose gyvenanti kanklininkė Kristina Kuprytė, Australijos Sidnėjaus moterų folkloro dainų grupės „Atspindys“ vadovė Marina Cox Taylor, Kanados Toronto lietuvių jaunimo ansamblio „Gintaras“ šokių mokytoja Jurgita Zlatkienė ir grupės administratorė Vida Kairienė, Šveicarijos lietuvių choro seniūnė Eglė Dranevičienė, Kyjivo Maironio lietuvių kultūros draugijos choro „Viltis“ vadovė Dalia Makarova.Ved. Ignas Andriukevičius, red. Giedrė Čiužaitė

EK: Ukraina ir Moldova pasiruošusios pradėti derybas dėl narystės. Bloomberg: NATO atsisako planų steigti ilgalaikį penkerių metų paramos planą Ukrainai.EP rinkimuose analitikai kraštutinių dešiniųjų partijoms prognozuoja dar neregėtus laimėjimus. Pasak apklausų, šios politinės jėgos pirmauja devyniose iš 27-ių Bendrijos šalių.Berlyne vyks protestas, kurio dalyviai siekia stabdyti dešiniojo sparno ekstremizmą.Vilniuje - Lietuvos „Pride“ eitynės.Nyderlanduose vyksta lietuvių sporto žaidynės „BeNeLux Regata“, skirtos suvienyti lietuvių buriavimo entuziastus.Ar foninis garsas gali padėti greičiau užmigti?Gamtininkė Vilma Gudynienė svarsto, kur dėsime šių metų šieną?Ved. Madona Lučkaitė

Agrocheminių tyrimų laboratorijoje atliekamais dirvožemio, durpių, vandens ir nuotekų, maisto, pašarų, pesticidų bei trąšų tyrimais, sudaromais tręšimo, kalkinimo planais ir kt. iki šiol naudojosi ne viena ne tik žemdirbių karta, čia atliekami moksliniai tyrimai. Tačiau dabar užsimota ją sunaikinti. Kodėl, kokios gali būti pasekmės? Aptaria LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis, Agrocheminių tyrimo laboratorijos laikinoji vadovė Lina Žičkienė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Mokslo tarybos pirmininkas Zenonas Dabkevičius.Meilė žirgams, noras juos prižiūrėti, potraukis jodinėti vienus aplanko dar vaikystėje, o kitus – kur kas vėliau. Pavyzdžiui, Akmenės rajono Daubiškių kaimo gyventoja Rasa Girdenienė apsisprendė sulaukusi trisdešimties ir tik išmokusi joti. Šiuo metu jos sodyboje trys žirgai, o renkasi juos pagal žirgo charakterį, kad ir prižiūrėti, ir jodinėti būtų saugu.Užsienis. Klimato kaita ir dėl „Brexit“ griežtinama sienų kontrolė įvežant augalus į Didžiąją Britaniją, o tai koreguoja Nyderlanduose tulpes auginančių ūkių veiklą.Ved. Regina Montvilienė

Laidoje „Vardai ir garsai“ – pokalbiai su Nyderlanduose surengtos muzikos apdovanojimų ceremonijos „Music Moves Europe“ nominantais ir laimėtojais. Arny Margret (Islandija), Yune Pinku (Airija), Ana Luia Caiano (Portugalija), „Tramhaus“ (Nyderlandai), Bulgarian Cartrader (Bulgarija) ir „Freekind.“ (Slovėnija) dalijasi savo istorijomis ir mintimis – tai pažintis su ryškiausiais kylančiais Europos atlikėjais.

„Turiu daugiau naujos muzikos, negu jos tilptų ateinančiame albume“, – išduoda dainininkė Rūta MUR. „Esu pasiruošusi išleisti ir dar vieną albumą“, – priduria muzikos nesandėliuojanti atlikėja. LRT OPUS eteryje – naujo kūrinio – „Fix Yourself“ premjera ir įspūdžiai iš „Eurosonic Noorderslag“ festivalio Nyderlanduose. Ved. Marius Andrijauskas

„Vardai ir garsai“ dalijasi įspūdžiais iš apsilankymo Nyderlanduose, Groningene, surengtame Europos muzikos talentų festivalyje „Eurosonic Noorderslag“. Nuo puikiai pasirodžiusios Lietuvos atlikėjos Rūtos Mur iki ekstravagantiško britų artisto Lynks – valanda su aktualiausia šių dienų Europos muzika. Ved. Ramūnas Zilnys

Privačių miškų savininkai žada jungtis į žemdirbių organizuojamą akciją – miško technika vykti į sostinę. Miškininkai siekia išsiaiškinti, kaip panaudojamos iš jų surinktos lėšos už parduotą žaliavinę medieną, kuri apmokestinama 5 proc. tarifu. Bus siekiama uždrausti biokuro tiekimą iš trečiųjų šalių, apeinant sankcijas, taip pat reikalaujama lengvatinio kuro, skirto naudoti miškų ūkio veikloje. Apie protesto tikslus ir ūkininkų palaikymą pasakoja Privačių miškų asociacijos direktorė Giedrė Šlevinskė.Nugyventi ir apleisti pastatai Kudirkos Naumiesčio centre parapijos kanauninko Donato Jasulaičio iniciatyva suremontuoti ir sujungti į kompleksą. Čia veikia globos namai, labdaros valgykla, duris atvėrė ir sveikatinimo centras. Reabilitacijos paslaugos teikiamos ne tik globos namų senoliams, bet viso miestelio gyventojams. Netrukus čia veiks ir sporto salė su išmaniaisiais treniruokliais, bus teikiamos ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugos pasitelkiant sensorius. Socialinių paslaugų centras įkurtas priešais parką, kuriame stovi paminklas Lietuvos himno autoriui Vincui Kudirkai.Lietingas praėjusių metų ruduo ypač Žemaitijos ūkininkams sukliudė nustatytais terminais išvežti į laukus organines trąšas. O kaip tvarkosi fermų šeimininkai Nyderlanduose – domėjosi Lietuvos ūkininkų sąjungos Skuodo skyriaus pirmininkas Kazimieras Jucevičius.Ved. Regina Montvilienė

Lietuvoje minima Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena. Kas vedė į priekį ir motyvavo žmones prieš 33 metus ir ko galima pasimokyti, išgyvenant šių dienų įvykius. Pokalbis su pulkininku Aleksiejumi GaiževskiuŠiandien prasideda nacionalinė Eurovizijos atranka. Dėl patekimo į didžiąją Europos sceną varžysis 40 grupių ir atlikėjų.Taivane šiandien prezidento ir leidžiamosios valdžios rinkimų diena. Svarbiausiu klausimu daugeliui gyventojų išlieka santykiai su Pekinu. Šiandienos rinkimus ne vienas įvardija kaip itin svarbius tolesnei Taivano krypčiai, opozicija teigia, kad gyventojų rankose - pasirinkimas tarp taikos ir karo, Kinijai vis garsiau kalbant apie esą neišvengiamą susijungimą.Šiomis dienomis Nyderlanduose vyksta Europos dviračių treko čempionatas, kuriame varžosi ir dėl olimpinio kelialapio kovoja trys sportininkai iš Lietuvos. Viena jų - dviratininkė Olivija Baleišytė. Dar prieš čempionatą su Airine Palšyte sportininkė pasidalijo karjeros iššūkiais.Ved. Darius Matas

Vežėjai skelbia, kad gali sutrikti logistikos sektorius, nes šiemet jie jau nebegali įdarbinti vilkikų vairuotojų iš trečiųjų šalių, kadangi baigėsi kvotos. Kodėl vežėjams nuolat trūksta vairuotojų?Aktualus klausimas. Pastaruoju metu Lietuvą sudrebino ne viena tragiška istorija, kai žūsta naujagimiai. Praėjusią savaitę neišgyveno, kaip įtariama, jauno tėvo per langą išmestas 5 mėnesių kūdikis. Kaip siūlytumėte stiprinti pagalbą šeimoms, neseniai susilaukusioms vaikų?Verslas, susigundęs valstybės pažadais finansuoti pameistrių įdarbinimą, liko nusivylęs. Lėšos vėluoja, o institucijos atsiprašo. Kodėl taip yra? Atsakymai – „Verslo laike“.Parlamento rinkimus Nyderlanduose laimėjo kraštutiniai dešinieji su Gertu Vildersu priešaky. Slovakijos premjeru tapo paramą Ukrainai sustabdęs ir sankcijoms Rusijai nepritariantis Robertas Ficas. Kraštutiniai dešinieji stiprėja ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Kiek tai – grėsmė Bendrijai ir kaip tai pakeis Europos politinį žemėlapį?Pasakojimas apie iš atokaus Ukrainos kaimo kilusią traukinio palydovę, kuri, prasidėjus karui, traukinyje aptarnauja į Ukrainą vis atvykstančius Vakarų pasaulio lyderius.Ved. Edvardas Kubilius

Rubrikoje „Keturi milijonai" - Nyderlanduose gyvenanti Jolanta Karaliūtė Suarez.Prasidėjus naujiesiems mokslo metams, tarp mokytojų netyla kalbos dėl planuojamo streiko, o mokyklų vadovai atvirauja, kad mokytojų trūkumas išlieka iššūkiu. „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kaip Lietuvos mokyklos ir Estija siekia pritraukti mokytojų. Viceministras Justas Nugaras,Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerė, profesorė Lina Kaminskienė, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja//lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, VU Ugdymo mokslų instituto direktorė Sandra Kairė, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Lilija Bručkienė.Kiek iš tiesų naudinga gali būti lankyti baletą, jei vaikui tiesiog nelimpa šokis, o balerūnu ar balerina nebūtinai taps? Toks klausimas kyla tėvams, matantiems, kad neretas darželinukas, o ypač - darželinukė, po darželio vežama į būtent šį būrelį. Kodėl ir ar iš tiesų populiarėja baletas? Eteryje vienos iš baleto mokyklų ( Lietuvos tarptautinės baleto akademijos) įkūrėja Kristina Sliesoraitienė ir klausytojai.Viena pagrindinių temų šią savaitę – nauja gyvenimo įgūdžių pamoka mokyklose ir tai, kad joje bus kalbama tokiomis temomis, kaip lytiniai santykiai. Viešojoje erdvėje sklando įvairūs gandai – pavyzdžiui, kad pamokos pakeis matematiką. O kaip yra iš tiesų, aiškinosi LRT.lt portalo žurnalistė Jurga Bakaitė.Ved. Živilė Kropaitė

„Hedda Gamma“ – nuo grojimo smuiku iki vokalo, kaip pagrindinio instrumento. Garso takelis spektakliui. Garso menininkė Gabija Gaigalaitė debiutiniam albumui „Digital Poems“ subrendo studijuodama Hagos karališkojoje konservatorijoje Nyderlanduose, kur susilieja daug skirtingų šalių įtakų. Postminimalizmas, IDM, avantpop ir eksperimentinės muzikos jungtys – pokalbyje su „Hedda Gamma“. Ved. Marius Andrijauskas

Spaudos apžvalga.Muzika, literatūra, šokis, kinas ir aukščiausio Žemaitijos kalno Medvėgalio grožis susilies į jau septynioliktą kartą vykstantį, šilališkių nuoširdžiai puoselėjamą Medvėgalio menų festivalį.Scenos menų kritikė apžvelgia Nyderlanduose vykusį tarptautinį šokio festivalį Julidans.Šią savaitę viešoje erdvėje nuaidėjus pasipiktinimui dėl Romain Gary skvere esančių medžių kirtimo, gyventojai ragino ateiti į trečiadienį organizuojamą susirinkimą ir užduoti klausimus dėl tolimesnio medžių likimo.Sostinėje duris lankytojams atvėrė ypatinga erdvė – Liepkalnio vandens saugykla.Minint LITUANIKOS skrydžio 90-metį, LRT KLASIKA drauge su Lietuvos aviacijos muziejumi pristatome pasakojimų ciklą apie lakūnus Steponą Darių ir Stasį Girėną.Kelios Šiaurės Lietuvos savivaldybės jau trečius metus iš eilės įgyvendina unikalų „Bažnyčių naktų“ projektą. Tai renginių ciklas, kviečiantis keliauti po Kelmės, Raseinių, Šiaulių rajonus ir Šiaulių miestą. Maldos namai sutemus įsileis muziką, šokį, poeziją. Bus rengiamos ekskursijos. Daugiau apie tai iš Šiaulių pasakoja Tomas MizgirdasVed. Karolina Bieliauskaitė

Įteikti pirmieji Meno kritikos apdovanojimai. Pokalbis su apdovanojimus pelniusiomis Agne Jokše, Agne Narušyte bei Jelena Šalaj.Pietro Mascagni opera „Kaimo garbė“ šiandien prasideda tradicinis tarptautinis Pažaislio muzikos festivalis. Tiesioginis pokalbis iš Pažaislio vienuolyno.Kokia šiandien yra 90-metį švenčianti scenos meno profesionalų mokykla? Apie tai - trys Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriai Kamerinio ansamblio katedros prof. dr. Indrė Baikštytė, Vaidybos ir režisūros katedros prof. Viktorija Kuodyte, ir Kino ir televizijos katedros prof. dr. Audrius Stonys.Paulinos Nalivaikaitės muzikos naujienų apžvalga, kurioje - Gustavo Dudamelio pasitraukimas iš Paryžiaus operos muzikos vadovo pareigų, naujas Kopenhagos filharmonijos orkestro vyr. dirigentas, naujas Liucernos festivalio vadovas ir Paryžiaus filharmonijos inovacija, siekiant padidinti koncertų prieinamumą kurtiesiems.Neseniai vykusiame Euroradijo džiazo orkestro koncerte Lietuvai atstovavo saksofonininkas Karolis Šarkus. Studijavęs Nyderlanduose, JAV jaunas muzikantas groja keliuose džiazo kolektyvuose, pats kuria muziką, aranžuotes, o karantino metu išleido debiutinį albumą „Palette of Feelings“.Apie džiazą, kūrybą, keliones ir kūrybos laisvę - pokalbis su Karoliu Šarkumi rubrikoje „Be kaukių“Ved. Jolanta Kryževičienė

Žurnalo „Literatūra ir menas“ naujo numerio apžvalga.Šiandien Žemėje priskaičiuojama iki 9 milijonų augalų ir gyvūnų rūšių, o taip pat čia egzistuoja milijardai bakterijų ir kitų smulkių organizmų. Skamba neįtikėtinai, tačiau, manoma, kad visos šios gyvybės formos išsivystė iš vieno bendro protėvio. Visgi mokslininkai vis dar nesutaria, kaip ta pirmoji gyvybė formavosi ar atrodė.Lietuvos literatūros sostine tituluojami Anykščiai jau šeštus metus siekia tapti UNESCO literatūros miestų tinklo nariu. Ar įmanoma juo tapti mažam miestui? Kodėl jau trečios paraiškos Lietuvos nacionalinei UNESCO komisijai teikimas, numatytas šių metų birželį, atidėtas dar dvejiems metams, domisi kolegė Alma Valantinienė.Šio penktadienio knygų apžvalgai mūsų kolegė Dovilė Kuzminskaitė pasirinko dvi knygas, kurias sieja artima emocinė gija – nerimas, įtampa, stresas ir kitokia nejauka. Streso poveikį knygoje „Kodėl zebrai neserga opalige“ išsamiai narsto amerikiečių neuromokslininkas Robertas M. Sapolsky, o meksikiečio rašytojo Yuri Herrera'os knygoje „Meksikos trilogija“ atkuriama Meksikos kasdienybės dalis, kurioje dominuoja narkotrafikantai, mafijos šeimų karai, skurdas, smurtas ir nelegali migracija į JAV.Tarptautinę „Geografijos naktį“ Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai priklausantys 8 regioniniai parkai pradeda minėti Aukštaitijos metus ir kviečia Lietuvos gyventojus dalyvauti akcijoje „Paragauk Aukštaitijos“ bei prisijungti prie daugybės renginių, kuriais bus pabrėžiamas Aukštaitijos grožis bei savitumas.Patvirtinta endokrinologų - taip galėtume pradėti pasakojimą apie pirmąją Viktoro Jasaičio knygą "Priklausomas. Be galimybės mesti". Leidyklos "Nieko rimto" išleistoje knygoje pasakojimas apie vienuoliktoką Mantą, kuris sužino, jog serga pirmo tipo cukriniu diabetu. Autoriau klausiame, kodėl tokios knygos reikėjo, kodėl joje beveik nėra dialogų?„Vis didesnę pažangių valstybių ekonomikos dalį sudaro kultūros ir kūrybinės industrijos, susijusios su menais, dizainu, architektūra, medijomis. KKI veikia ekonomikos sistemą ne vien per pagrindinius ekonomikos rodiklius, bet ir netiesiogiai“, – sako kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius, balandžio 11–12 d. su darbo vizitu lankęsis Nyderlanduose ir susipažinęs su šios šalies KKI praktikomis ir strategijomis.Naujosios vokalinės muzikos kolektyvas „Melos“ kartu su „Cello Club“ atlikėjais kviečia išgirsti naujausią, jau antrąjį jų albumą „Monochrome“. Į albumą sutilpo keturių šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių kūriniai.Ved. Urtė Karalaitė

Vis daugiau žmonių knygas skaito angliškai. Kaip ši tendencija veikia knygų rinką Nyderlanduose ir Lietuvoje.Seimas šiuos metus yra paskalbęs Klaipėdos krašto metais. LRT šiai progai rengia istorinių pasakojimų ciklą „Lietuvos kelias į Klaipėdą“. Pirmasis ciklo epizodas.Budistų šventykla Debesų gatvėje, ir šiandien tebenaudojamos Kipro Petrausko plaukų žnyplės, vienam architektui dedikuojami pasivaikščiojimai – tai iniciatyvos „Gražinkime Kauną“ teminių ekskursijų objektai. Pokalbis su miesto gidais.Šią savaitę teatrologė, literatūrologė profesorė Irena Veisaitė būtų minėjusi savo 95-ąjį gimtadienį. Ją prisimina istorikas Aurimu Švedas ir literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas.Istoriko Domo Boguševičiaus komentaras apie tai, kad norėdami sėkmingos švietimo politikos turime turėti ją komentuojančių, analizuojančių ir kritikuojančių intelektualų. Komentaro autorius dairosi, ar tokių turime.Kas įdomaus įvyko pasaulio kultūroje šią savaitę? Įteikti „Auskiniai gaubliai“, karikatūros Prancūzijos spaudoje kelia tarptautinę įtampą, Luvro muziejus stengiasi mažinti lankytojų srautus ir naujus archeologinius atradimus Romoje.Pokalbis su menininku Žygimantu Kudirka apie tai, kaip menas pajaučia ateitį ir kaip kūrėjai kuria mąstydami apie rytojų.Ved. Dovydas Kiauleikis

Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su Charlesu Esche, Van Abe muziejaus Eindhovene direktoriumi, vienu iš MO muziejuje veikiančios parodos „Susitikimas, kurio nebuvo“ kuratorių. Tai paroda, susiejanti Lietuvos ir Vakarų modernistus – jų meninius eksperimentus, pasaulėvaizdį, socialinį ir politinį (ne)angažuotumą. Kas buvo svarbu kuratoriui, ieškant jungčių tarp anksčiau geležinės uždangos atskirtų pasaulių? Kaip reikia dekolonizuoti istoriją ir kodėl Documentos paroda sulaukė kritikos?Charles Esche: „Manau, kad pamatinis Documentos steigimo mitas atliepia Vokietijos pamatinį mitą, todėl jo beveik neįmanoma pajudinti. Bet Vokietija yra ne tik Antrasis pasaulinis karas ir jo traumos. Tai ir kolonijinė šalis su kolonijomis Afrikoje, ir valstybė, turėjusi labai problemiškus ilgalaikius santykius su slavų tautomis rytuose. O kuratoriams, atvykusiems iš Indonezijos, ruangrupa, tai neatrodo kaip svarbiausias taškas, nuo kurio turėtų prasidėti Vokietijos istorija. Pavyzdžiui, Antrasis pasaulinis karas Indonezijoje buvo apie japonus ir olandus, ten nebuvo vokiečių. Vokiečiui ir vokiečių psichologijai atrodo beveik nepakeliama pripažinti, kad jie nebuvo Antrojo pasaulinio karo centre. Ši Vokietijos istorija, kuri taip pat pasakojama Nyderlanduose, Prancūzijoje, yra labai svarbi. Bet tai ir galingųjų kovos istorija, kurią reikia permąstyti. Tai istorija, kurią tam tikra prasme apmąstome ir mes parodoje „Susitikimas, kurio nebuvo“ MO muziejuje, nes jos dalyvius taip pat veikė dvi didžiosios galybės – JAV ir Sovietų Sąjunga“.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.Fotografijoje Charles Esche. Asmeninio archyvo nuotr.

LRT OPUS eteryje – antroji iš dviejų specialių laidų, skirtų sausį Nyderlanduose vyksiančiai kylančių Europos talentų muzikos apdovanojimų „Music Moves Europe“ ceremonijai. Tarp pretendentų – ir lietuvė Monikaze. Laidoje – žvilgsnis į jos konkurentus ir ankstesnių metų laimėtojus. Valanda, skirta naujam Europos muzikos kraujui. Ved. Ramūnas Zilnys

LRT OPUS eteryje – pirmoji iš dviejų specialių laidų, skirtų sausį Nyderlanduose vyksiančiai kylančių Europos talentų muzikos apdovanojimų „Music Moves Europe“ ceremonijai. Tarp pretendentų – ir lietuvė Monikaze. Laidoje – žvilgsnis į jos konkurentus ir ankstesnių metų laimėtojus. Valanda, skirta naujam Europos muzikos kraujui. Ved. Ramūnas Zilnys

Šių metų Nobelio taikos premija atiteko baltarusių žmogaus teisių gynėjui Alesiui Beliackiui, kuris įkūrė organizaciją „Viasna“, Rusijos žmogaus teisių organizacijai „Memorial“ ir Ukrainos žmogaus teisių organizacijai „Pilietinių laisvių centras“.MO muziejuje atveriama nauja paroda „Susitikimas, kurio nebuvo“ – dviejų Europos meno muziejų – MO ir Van Abbės, įsikūrusio Eindhovene, Nyderlanduose – kolekcijų kūrinių susitikimas.Lietuvoje šiandien ir rytoj vyksta ISCM – Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos 100-mečiui skirti renginiai.Pristatome per LRT Klasiką transliuojamą Lietuvos banko šimtmečiui skirtą koncertą iš Nacionalinės filharmonijos.Klaiskinės muzikos naujienų apžvalgoje - Semjono Byčkovo tolesnis darbas su Čekijos filharmonija, Štutgarto Pietvakarių radijo simfoninio orkestro naujas būsimas vadovas, keletas naujų skaitmeninių klasikinės muzikos transliavimo paslaugų ir įvykę šių metų „Gramophone“ apdovanojimai.Rubrikoje „Be kaukių“ svečiuojasi fizikė, fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkė, Vilniaus unviersiteto dėstytoja, o taip pat ir poetė dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė. Kokie „kodėl“ klausimai ją kankina? Kokios yra mokslininkų treniruotės? Apie ką kalba Maženos kuriama poezija?Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Britanijos tyrimų kompanija „Verisk Maplecroft“ publikavo pasaulio šalių masinių neramumų rizikos indeksą ir pranešė, kad ši rizika padidėjo net 101 iš 198 šalių. Britanijos ekspertai prognozuoja, kad didžiausi masiniai neramumai kils šiose Europos šalyse: Šveicarijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Bosnijoje ir Hercogovinoje. O kaip yra Lietuvoje? Sociologinės apklausos rodo, kad dauguma žmonių mano, jog ekonominė padėtis pablogėjo. Nepasitenkinimą kelia augančios energetikos kainos, infliacija. Ar gali kilti ne tik protestų, bet ir riaušių?Apie tai laidoje diskutuoja Vilniaus universiteto docentė, sociologė Rūta Žiliukaitė, VU TSPMI profesorė, Politinės elgsenos ir institucijų tyrimų katedros vedėja Ainė Ramonaitė, Mykolo Romerio universiteto lektorė, politologė Rima Urbonaitė ir VDU profesorius, politologas Mindaugas Jurkynas.Ved. Virginijus Savukynas

Lietuvos kelionių verslo asociacijos duomenimis, kelionės į užsienį pabrango dvidešimt - trisdešimt procentų. Kodėl yra toks kainų šuolis, kaip į tai reaguoja lietuviai, aiškinasi Justė Luščinskytė.Prie galimų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui tyrimų, atliekamų Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuroro, prisidės ir teisininkė iš Lietuvos. Lietuva pirmą kartą organizavo atranką į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą, ją laimėjo ir Hagoje, Nyderlanduose dirbs prokurorė Eglė Matuizienė.Jungtinėse Amerikos Valstijose, Judžino mieste tęsiasi svarbiausios metų lengvaatlečių varžybos – pasaulio čempionatas. Apie lietuvių pasirodymus sporto žurnalistė Dovilė Šeduikytė.Aktualus klausimas. „Lietuva yra viena, ir ji yra mūsų visų“, - taip vakar minint Pasaulio lietuvių vienybės dieną į tautiečius kreipėsi šalies prezidentas Gitanas Nausėda. Taip pat palinkėjo, kad šiandien darbą pradedantis Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas, svarstantis daugelį reikšmingų klausimų, tokių kaip dviguba pilietybė, lietuvių bendruomenių stiprinimas ir bendradarbiavimo tarp jų skatinimas, lituanistinis švietimas ir tautinės tapatybės puoselėjimas, ir toliau išliktų svarbia jungtimi tarp išeivijos ir Lietuvos.Europos aviacijoje ir oro uostuose vyrauja chaosas, dėl darbuotojų trūkumo ir streikų atšaukiami skrydžiai. Tad pilotai yra paklausiausi specialistai. Lėktuvus „Boing“ valdantis Remigijus Slepakovas tai nuspėjo dar gerokai prieš pandemiją, todėl metė teisininko karjerą ir tapo keleivinių lėktuvų pilotu. Apie tai, kas vyksta pasaulio aviacijoje ir kada nevėlu tapti pilotu, jo paklausė kolega Marius Jokūbaitis.Dėl pandemijos, metais vėliau nei planuota šiandien Vilniuje renkasi Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas. Iš 37-ių pasaulio šalių suvažiavusių lietuvių bendruomenių atstovų darbotvarkėje - pilietybės, lietuvių bendruomenių stiprinimo, lituanistinio švietimo, kultūros ir tradicijų, lietuvių bendruomenių bendradarbiavimo tarpusavyje, tautinės tapatybės puoselėjimo temos. Taip pat sostinėje posėdžiaujanti Pasaulio lietuvių bendruomenė tarsis, kaip diaspora galėtų susitelkti karo atveju. Pasaulio lietuviai ir šį rytą LRT RADIJO studijoje: Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Dalia Henkė, pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narys Rimydas Rubavičius, pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narys Mindaugas Jacinevičius.Komentaras. Autorė - žurnalistė Liepa Želnienė.Jau pačią pirmą Rusijos puolimo dieną, vasario 24-ąją, buvo paskelbta, kad rusai užėmė Ukrainos šiaurėje esantį Konotopo miestą ir iš ten planuoja pulti Kyjivą. Tačiau miesto meras Artemas Semenychinas sako, kad tai ne visai tiesa - miestas užimtas nebuvo, tačiau okupantai laikė Konotopą apsupę. Lietuvoje savaitgalį viešėjęs Konotopo meras LRT radijo žurnalistei Liudai Kudinovai papasakojo ir apie tai, kaip okupantai elgėsi su gyventojais, ir kad su rusais kolaboravo kunigai ir vienuoliai.Ved. Darius Matas

Sergamumas erkiniu encefalitu Lietuvoje – didžiausias Europoje. Žmonės sako, kad skiepytųsi, bet vakcinos jiems – per brangios. Kodėl Lietuva bent daliai savo gyventojų nekompensuoja vakcinų nuo erkinio encefalito?Europarlamentaras, buvęs Lenkijos Seimo Pirmininkas Radoslavas Sikorskis sako, kad Vakarų reakcija į Rusijos karą Ukrainoje pranoko jo drąsiausius lūkesčius, o Vengrijos laikyseną dėl karo Ukrainoje vadina „dideliu skandalu“. Aukšto rango Lenkijos politiko interviu.Dalis gyventojų pastebi, kad šis pavasaris yra šiek tiek vėsesnis nei įprastai, naktimis fiksuojamos šalnos. Koks jums šis pavasaris atrodo – ar jaučiate, kad jis tikrai vėsesnis? Kokią įtaką galbūt Jūsų augalams daro šalnos?„Verslo laike“ – pokalbis su buvusiu „Lietuvos geležinkelių“ ir „Klaipėdos naftos“ vadovu Mantu Bartuška, kuris šiuo metu dirba įmonėje, atsakingoje už dujų saugyklų statybą Nyderlanduose ir Vokietijoje.Seimas svarstys įstatymų pakeitimus, kuriais tikimasi efektyviau spręsti nedarbo problemą – labiau padėti bedarbiams ir darbdaviams surasti vienas kitą bei paskatinti įsidarbinti ilgalaikius bedarbius. Ar pavyks tai padaryti?Prie pat jūros gyvenantys klaipėdiečiai sunerimo sužinoję apie jų rajone planuojamas naujas statybas. Melnragiškiai baiminasi, kad išaugs automobilių srautai, nes čia išdygs poilsio paskirties pastatas.Ved. Edvardas Kubilius

Rusijos karo prieš Ukrainą ir vykdomų masinių nusikaltimų kontekste tampa labai aktualios kultūros istoriko Johano Huizingos idėjos. Per pastaruosius kelerius metus leidykla „Gelmės“ išleido net tris šio autoriaus knygas, kurias į lietuvių kalbą išvertė Antanas Gailius. Laidoje aptariamas naujausias vertimas – J. Huizingos knyga „Sužalotas pasaulis. Apmąstymai apie mūsų kultūros atkūrimo galimybes“ (2021), kurią istorikas parašė 1943 m. būdamas priverstiniame namų arešte nacių okupuotuose Nyderlanduose.Laidoje aptariamos J. Huizingos įžvalgos, kurios nepraranda aktualumo iki šių dienų. Kaip kultūrą naikina militarizmo dvasia? Ar yra įmanomas „garbingas“ karas? Kuo kultūrai grėsmingas hipernacionalizmas? Kaip įmanoma atkurti sutrūkinėjusius politikos ir moralės ryšius? Kaip nukreipti žvilgsnį nuo vartojimo ir paviršutiniškų pramogų prie gailestingumo, solidarumo ir rūpesčio silpnesniais? Apie visa tai – pokalbis su literatu, vertėju Antanu Gailiumi ir publicistu, laidų vedėju Donatu Pusliu.Ved. Simas Čelutka

Marieke Lucas Rijneveld knyga „Vakaro nejauka“ tiek autoriaus gimtinėje Nyderlanduose, tiek visame pasaulyje sulaukė didelio susidomėjimo, ji taip pat pelnė ir „International Booker Prize“ literatūros premiją. Knyga, kuri smarkiai prislegia emociškai, kalba apie sielvartą, provokuoja, nusviedžia skaitytoją į tamsos pasaulį, tačiau parašyta labai gražia, poetiška kalba, atveria gausybę vidinių erdvių. Apie šią knygą su vertėja Aušra Gudavičiūte kalbasi laidos vedėjai Audrius Ožalas ir Jūratė Čerškutė.

Spaudos apžvalga.Vilniaus universiteto Rektoriaus premija už 2021 m. mokslinius darbus įteikta dr. Atėnei Mendenytei. Apie studijas Nyderlanduose, Švedijoje, mokytojos darbą ir Lietuvos bei Švedijos švietimo sistemų skirtumus – Linos Smolskienės pokalbis su laureate.Kino kritikas ir semiotikas Dmitrij Gluščevskij apžvelgia J. Coeno „Makbeto tragediją“.Lietuvos pietuose įsikūręs Druskininkų miestas, daugeliui žinomas dėl nuo seno mieste populiarių sveikatinimo paslaugų, tačiau tai nėra vienintelis miesto išskirtinumas. Druskininkuose atgaivą gali rasti ir visi išsiilgę kultūros bei meno vyksmų. Kurorto kultūriniuose objektuose lankėsi kolegė Agnė Šimkūnaitė.Sveikatos apsaugos ministerija šią savaitę ketina įvesti griežtesnius COVID-19 reikalavimus kino teatrams, seansų metu vykdantiems maitinimą. Apie tai šį rytą kalbuosi su MULTIKINO rinkodaros vadovu Raimundu Bilinsku.Laidoje Įgarsintas vaizdas – Amerikos Gangsterio Frenko Lukaso muzikinis portretas, kurtas net dviejų kompozitorių, o 7-ojo dešimtmečio atmosfera atkurta to meto hitais, kurie šiandien - tarsi nuorodos į aforamerikiečių vergovės problemtaiką, judėjimą už pilietines teises.Genocido tyrimo centras pristato naują knygą, kuri tarp centro leidžiamų knygų – tai pirmas toks solidus mokslinis veikalas, kuriame persipina tarptautinė teisė, istorija ir politika, ieškant atsakymo į abu klausimus: ar tarptautinė teisė yra veiksminga ir ar ji yra teisinga sprendžiant geopolitines problemas.Nuo sausio 17 iki vasario 7 dienos vyksta antrasis „Klipvid“ projekto etapas, kurio metu kompetentinga komisija rinks geriausius. Apie tai pokalbis su LRT popmuzikos vyriausiuoju redaktoriumi Ramūnu Zilniu.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Vakarų šalys Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje pareiškė solidarumą su Lietuva ir Lenkija bei pasmerkė Baltarusiją dėl elgesio su migrantais.Baltarusijos valstybinės avialinijos „Belavia“ praneša, kad iš Turkijos oro uostų į Baltarusiją nebeskraidins Irako, Sirijos ir Jemeno piliečių.Ką Lietuva dar turėtų padaryti, kad migrantų krizę pavyktų spręsti efektyviau?Kaip pasikeitė situacija pabėgėlių centruose įsigaliojus nepaprastajai padėčiai?Prezidentas svarsto teikti pataisas dėl savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo.Užsienyje gyvenančių tautiečių svarba pritraukiant investicijas į Lietuvą.Klaipėdos universiteto mokslininkai, tiriantys paukščių mitybą, praneša aptikę plastiko ir kitų šiukšlių Baltijos jūroje žiemojančių jūros paukščių skrandžiuose. Tai - pirmasis moksliniais duomenimis paremtas atvejis visame Baltijos jūros regione.Dėl sparčiai kylančio naujų susirgimų skaičiaus Danijoje įsigalioja nauji apribojimai. Apie griežtinimus jau prabilta ir Nyderlanduose.Ved. Paulius Šironas

Pokalbis su menotyrininke, kuratore ir vizualiųjų menų redaktore žurnale „Nemunas“ Aiste Marija Grajauskaite, kuriai parašiau iškart, kai perskaičiau jos straipsnį „Literatūroje ir mene“ pavadintą „Mūsų vaikai, gėda ir lietuviški muziejai“. Aistė mano, jog „Lietuvoje muziejai pamiršo, kad parodų ekspozicijos turėtų būti sukurtos atsižvelgiant į kelis dėmenis. Svarbi ne tik puiki, suaugusiųjų akims graži parodų architektūra, bet ir puikiai sukurta edukacinė programa vaikams. Jei parodos neišlaiko šio balanso, tuomet kyla klausimas, kaip galime norėti, kad meninės edukacijos nepatyrę vaikai pernakt taptų dvidešimtmečiais meno mylėtojais ir žinovais?..“ Sakote, vaikai nemėgsta muziejų? Klausiate, kaip juos sudominti? Kodėl verta juos ten vestis? Būtent apie tai ir kalbėsime su Aiste, dešimt metų dirbančia su muziejais ir galerijomis. Pirmieji jos motinystės metai prabėgo Nyderlanduose, o patirtimi apie lankymąsi meno erdvėse su vaikais ji gali pasidalinti iš įvairių šalių. Kuo ta patirtis kitokia, nei Lietuvoje? Ką galime padaryti, kad ir pas mus į vaiką muziejuje būtų žiūrima kaip į įprastą lankytoją, o ne kaip į naštą, trukdį, o kartais net ir visai nepageidaujamą svečią? Aistė pasidalino mintimis, ką galėtų padaryti Lietuvos muziejai ir galerijos, o ką – tėvai, kad vaikams pažinti meną būtų gera ir įdomu, kad visi galėtume sugyventi po viena saule prie to paties paveikslo. Aistės patarimas tėvams – padaryti namų darbus ir atsipalaiduoti: „Eiti į muziejų nebūtinai kaip į šventę, bet ir ne kaip į darbą. Priimti jį natūraliai. Tai yra natūrali erdvė, kurioje mes visi turime jaustis gerai.“ Kviečiu klausytis ir tapti rėmėjais Patreon ar Contribee, kur turėsite galimybę klausyti papildomus pokalbius, skirtus tik rėmėjams. Ačiū! Pokalbis įrašytas VU radijo stotyje START FM, kurios klaustyti galite radijo bangomis 94.2 Vilniuje. Nuotraukos autorė Eglė Juzumas. Gero klausymo! Linkėjimai, Marija

Lietuvoje minima Visų šventųjų diena.Baltarusija europiniame kontekste - kiek šalis pasiruošusi priimti kitokias vertybes?Amsterdamo apeliacinis teismas priėmė sprendimą, kad skitų aukso kolekcija iš aneksuoto Krymo muziejų, kuri dabar yra Nyderlanduose, turi būti grąžinta Ukrainai.Ved. Olga Ugriumova

Nyderlanduose, Roterdamo įlankoje, ant vandens įrengtoje trijų aukštų platformoje jau antrus metus laikoma 40 karvių. Per 2 mln. eurų kainavęs projektas pasiteisino: čia ne tik perdirbama visa gauta produkcija, bet ir neteršiama aplinka.Šalies komerciniai braškynai užima tūkstantį hektarų. Šiemet braškių augintojai džiaugėsi palankiais orais ir geru uogų derliumi. Kodėl jie ketina mažinti braškynus?Neretai pastebima, kad daug gyvūnėlių žūsta keliuose, taip pat šienaujant žolę, kertant javus. Įvairius gyvūnus stebintis ir juos fotografuojantis panevėžietis Algimantas Lūža užfiksavo žmonių sužeistą stirniuką.Ved. Regina Montvilienė

Jis mirė liepos pirmą dieną netoli Amsterdamo, Nyderlanduose, specialiame kaimelyje, skirtame žmonėms su demencija. Jam buvo 82-eji. Jis vertas visos „Kito laiko“ laidos. Be menkiausios abejonės, Louis Andriessenas buvo svarbiausias ir įtakingiausias savo kartos Nyderlandų kompozitorius, o gal net ir garsiausias visų laikų šalies kompozitorius, ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu Nyderlanduose sujaukęs visą muzikinę kultūrą. Jis – vienas svarbiausių pokario Europos muzikos kūrėjų, rašiusių didelius monumentalius muzikinius veikalus, skrodusius visus įmanomus žanrus ir tradicijas, sujungusius europietišką formą ir džiazuojantį amerikietišką turinį.Ved. Domantas Razauskas

Savivaldybių patalpose dabar apgyvendinta apie 500 neteisėtai į Lietuvą atvykusių migrantų. Kaip į tai reaguoja vietos bendruomenės?Humanitarinis koridorius režimo persekiojamiems Baltarusijos piliečiams įkurtas beveik prieš metus. Ar jis veikia?Lietuva ieškos dialogo su Iraku ir kitomis migrantų kilmės šalimis.Nyderlanduose tiriamas pasikėsinimas į žinomą kriminalinių nusikaltimų reporterį.Kaip patvinus gatvėms išsaugoti sveiką automobilį?Ved. Vaida Zakarkienė

Nyderlanduose įsikūręs Keukenhofo parkas dėl tulpių garsus visame pasaulyje. Kiekvieną pavasarį čia pražysta milijonai įvairiaspalvių žiedų, tačiau dėl pandemijos jau antrus metus iš eilės Nyderlandų pasididžiavimu vadinamas parkas lankytojų priimti negali. Daugiau pasakoja Ieva Balsiūnaitė.Likus dviems savaitėms iki Eurovizijos keičiasi ne tik prognozės, kas galėtų laimėti šių metų konkursą, bet ir dalyvaujančių šalių skaičius. Anksčiau į Euroviziją planavusi vykti Australijos atstovė pasirodys nuotoliniu būdu. Renginio organizatoriai nusprendė, kad gyvai konkursą galės stebėti pusketvirto tūkstančio neigiamą koronaviruso testą pateikusių žiūrovų. Išsamiau pasakoja Rūta Nikitinaitė.Estijoje vaistines pasiekė nosies purškalas...nuo koronaviruso. Tai šalies mokslininkų sukurtas produktas, kurio, kaip teigiama, pasipurškus į nosį, užsikrėtimo tikimybė maždaug keturioms valandoms sumažinama iki minimumo. Specialistai pabrėžia – tai nėra vaistas nuo koronaviruso, tai eksperimentinis preparatas, labiau skirtas prevencijai. Tačiau vienas iš preparatą kūrusių mokslininkų Sanderis Piskopas LRT Radijui džiaugėsi didžiuliu estų susidomėjimu.Gyventojų vakcinavimo centrai stokoja savanorių.Lietuvos Raudonojo kryžiaus generalinė sekretorė Kristina Meidė ir Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ direktorė Guoda Ropaitė – Beigė.Lietuvoje tik apie trečdalis negalią turinčių žmonių turi darbą. Ekspertai sako, kad žymiai daugiau jų galėtų dirbti, prisidėti prie visuomenės gerovės ir patys jaustis oriai, jei sulauktų reikiamos pagalbos. Vienas iš galimų sprendimų Lietuvai – platesnis įdarbinimo tarpininkų tinklas. Kokių rezultatų ieškantiesiems darbo ir Lietuvos įmonėms jau padėjo pasiekti šie individualią pagalbą įsidarbinant teikiantys specialistai?Šiandien švento Florijono - Ugniagesių diena. Mūsų pašnekovas - Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius, vidaus tarnybos generolas Saulius Greičius.Visuomenė aktyviai teikė pasiūlymus dėl dviejų miljardų eurų fondo, skirto ekonomikos atgaivinimui. Organizacijos, švietimo įstaigos ir pavieniai žmonės siūlė, ką reiktų finansuoti iš šio programos. Tačiau ar bus spėta atsižvelgti į pasiūlymus, domėjosi Marius Jokūbaitis.Socialinės aktualijos su Socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene.Lietuvos piliečiai randa būdų nuo koronaviruso pasiskiepyti užsienyje. Vienas iš tokių - keliautojas Vytautas Mikaitis. Tačiau jis nuogąstauja, kad grįžęs į Lietuvą turės privalomai testuotis ir saviizoliuotis, nes skiepijosi ne Europos sąjungos šalyje. Ar legalu skiepytis užsienyje, domėjosi Daumantas Butkus.Ved. Rūta Kupetytė

Šį (sausio 26 dienos) snieguotą antradienį Timūras pasakoja apie Lietuvą užplūdusį stichinį snygį, problemas su miškų įstatymu, riaušes Nyderlanduose ir Europos Komisijos kovą dėl skiepų.

Šįkart kviečiu virtualiai pasisvečiuoti Nyderlanduose. Kalbinu Agatą Ramelienę, kuri sutiko pasidalinti savo ir savo vyro tapimo tėvais kelione. Toje kelionėje telpa pusantrų metų laukimo, nerimo ir nevilties kada nors susilaukti vaikų.Didelį vaidmenį šioje kelionėje vaidina NaProTECHNOLOGIJA, iššifravus, pilnas pavadinimas būtų „natūrali prokreacinė technologija“. Tai viena iš alternatyvų pagalbiniam apvaisinimui. Teko pastebėti, kad dažnai žmonės nebūna nieko apie tai girdėję, todėl pasinaudojau proga ir Agatos klausiau, kaip vyksta šis procesas, kokios gydytojų pagalbos jie su vyru sulaukė, kiek truko, kiek kainavo ir kokios buvo jų negalėjimo susilaukti vaikų priežastys.Pamenu, kai Agata dar tinklalaidės gyvavimo pradžioje man parašė, kad klauso pokalbių ir kaip jie ją įkvepia. Aš mažumėlę nustebau, nes žinojau, kad Agata neturi vaikų, bet netrukus ji ir pasidalino apie didelį norą tapti mama, o kai visai neseniai ji pasidalino savo nuostabia gimdymo istorija, kurią tikrai būtų galima įtraukti į Romualdo Šemetos knygos „Gimdymas su šypsena“ priedus, supratau, kad būtinai turiu ją pakalbinti.Šiandien Agata sūpuoja vos keleto mėnesių sūnų Matą ir nuoširdžiai dalinasi savo istorija norėdama įkvėpti kitas šeimas, susiduriančias su iššūkiais norint susilaukti vaikų.Taip pat man labai įdomu buvo išgirsti apie gimdymo ir nėščiųjų priežiūros ypatumus Nyderlanduose, kur Agata gyvena su šeima. Turiu pripažinti, kad su baltu pavydu klausiau, kiek daug galimybių šioje šalyje turi moteris: gimdyti namuose, poliklinikoje, iš kurios, jei viskas gerai, išleidžia namo po keletos valandų (tą, beje, patyrė ir Agata) arba ligoninėje. Kaip atsižvelgiama į gimdyvės norus, jausmus, poreikius gimdymo metu, ir net galimybę savaitę po gimdymo namuose sulaukti padėjėjos, kuri gamina maistą, tvarko namus ir pamoko visko, kas gali būti svarbu šviežiai iškeptiems tėvams.Kviečiu klausytis ir prisidėti prie tinklalaidės gyvavimo paremiant pokalbius Patreon platformoje. Jau visai netrukus visus pokalbius galės išgirsti tik Patreon rėmėjai, o viešai prieinamas bus kas antras pokalbis. Tad jei pokalbiai jums įdomūs ir aktualūs, labai kviečiu jungtis į „Kalba mamos“ bendruomenę.Visus iki šiol publikuotus pokalbius galite rasti Spotify, iTunes, Podbean ir kitose įvairiose tinklalaidžių platformose. Ačiū už atsiliepimus, rekomendacijas ir įvairiausią paramą.Kalbėkime, mamos!Linkėjimai,Marija

Būtent šią savaitę Roterdame, Nyderlanduose turėjo vykti šių metų „Eurovizija“. Nors dėl pandemijos ji atšaukta, šalys, konkurso dalyvės, šia proga rengia specialiąsias transliacijas – tarp jų ir LRT. „Eurovizijos“ finalo dieną, gegužės 16 d., LRT tiesiogiai iš Nyderlandų transliuos ceremoniją „Eurovision: Europe Shine a Light“, o prieš ją LRT TELEVIZIJA ir LRT RADIJAS transliuos specialiai šiai progai tuščioje koncertų salėje nufilmuotą „The Roop“ koncertą „EuROOPvision“. Mūsų eteryje - Ilgametis Lietuvos delegacijos „Eurovizijoje“ vadovas, LRT vyriausiasis prodiuseris Audrius Giržadas ir tinklaraščio “Dūzė Pua” vienas iš kūrėjų Tadas Paškevičius. Ar visą pasaulį užklupęs korona virusas sumažins studijuojančiųjų užsienyje srautus, kaip studijos atrodys, jei virusas nebus pasibaigęs ir rudenį. Apie tai kalbamės su Egle Kesyliene, sertifikuota Britų Tarybos Education UK konsultante Lietuvoje ir „American English School“ vadove. Ved. Rūta Kupetytė.

Kas atstovaus Lietuvai Eurovizijos konkurse Roterdame?Prieš vidurnaktį paaiškės, kas laimės kelialapį į Eurovizijos konkursą Nyderlanduose. Nacionalinės atrankos finalas – šį vakarą Žalgirio arenoje Kaune. Renginį tiesiogiai transliuos LRT kanalai.Poetui Algimantui Baltakiui – 90mt.Ar reikia mokėti, jei grojame himną?Taip pat laidoje žvilgsnis į gamtą, lietuviškos ir užsienio spaudos apžvalgos. Bus ir kitų temųVed. Gabija Narušytė.

LRT OPUS klausytojai buvo pirmieji, viešai išgirdę naujausią Deimantės Kavaliauskaitės dainą „Ten, kur tu vesi“. Deimantė ją įrašė drauge su muzikos partneriu, Nyderlanduose gyvenančiu Tomu Sipko. „Gal viena iš akivaizdžiausių žinučių, kurią ši daina skleidžia, ta, kad ji kalba apie pasirinkimą būti draugystėje, santykyje netgi tada, kai tai yra sunku“, - aiškina atlikėja, pridurdama, jog tik per pastangas ir darbą ateina tikrasis pasitenkinimas tiek savo veikla, kurią darai, tiek santykiais su žmonėmis. „Itin svarbu yra pasirinkti ir leistis vedamai į tą pusę, kuri tau labai labai artima ir svarbi. Daina apie tai“, - užtvirtina mergina. Kalbino Inga Ramoškaitė.

„Metų knygos rinkimai“: apie Vaivos Grainytės poezijos knygą „Gorilos archyvai“. Kam ir kodėl giedoti šiandien? Bažnyčioje susibūrę jauni žmonės ėmė dainuoti senąsias sakralines giesmes ir susijungė į Gailestingumo šventovės ansamblį. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre atidaryta paroda „Kieta dalelė“ bando įvaizdinti iš ko susideda ir kaip atrodo oro tarša. Istorikė Giedre Mileryte-Japertiene pristato knygą „Kai Kaunas buvo Kaunas“. Premjera Klaipėdos dramos teatre – Oskaras Koršunovas pasakoja apie spektaklį „Klasė“.Antrasis XXI a. dešimtmetis artėja prie pabaigos. Koks jis buvo vizualiųjų menų zonoje? Apžvelgia menotyrininkė Agnė Narušytė.Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje: apie Polį Gogeną, žydų kultūros palikimą Nyderlanduose ir istorinį įvykį Vienos operoje. Rašytojai, nacionalinės premijos laureatei Vandai Juknaitei – 70. Visą savaitę vyko švietimo ir mokslo bendruomenės protestai, tuo pačiu metu prezidentūroje ir Kauno rotušėje apdovanoti geriausių disertacijų ir magistro darbų autoriai. Su kokiais lūkesčiais prie šalies mokslo bendruomenės prisijungia jaunieji akademikai?Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Paskutiniojoje 2019-ųjų sausio 15min podkasto „Skrieja kamuolys“ laidoje – apie Nacionalinio stadiono reikalus, apie naujas nuostatas ir jaunimo integraciją A lygoje, apie traumas futbole, apie akį traukiantį žaidimą Dortmunde, apie netipišką „Barcelona“ strategiją renkantis naujokus ir apie fantastišką derbį Nyderlanduose. Komanda – „TV Play“ komentatorius Rytis Vyšniauskas ir 15min žurnalistai Marius Bagdonas, Paulius Gritėnas bei Gintaras Radauskas.

Kaip Vengrijos žmonės vertina Europos Parlamento sprendimą prieš šalį pradėti teisines procedūras ir ar jos tikra gresia? Kaip keičiasi Etiopijos ir Eritrėjos santykiai oficialiai nutraukus karo padėti ir atvėrus porą perėjimų per tarpusavio sieną? Kodėl veiksmų žadama imtis Nyderlanduose žurnalistams paviešinus informaciją, kad šalies valdžia Sirijoje rėmė džihadistų grupuotę.

Kaip Vengrijos žmonės vertina Europos Parlamento sprendimą prieš šalį pradėti teisines procedūras ir ar jos tikra gresia? Kaip keičiasi Etiopijos ir Eritrėjos santykiai oficialiai nutraukus karo padėti ir atvėrus porą perėjimų per tarpusavio sieną? Kodėl veiksmų žadama imtis Nyderlanduose žurnalistams paviešinus informaciją, kad šalies valdžia Sirijoje rėmė džihadistų grupuotę.

Kibernetinio saugumo specialistai aiškinasi, kas įsilaužė į tv3 portalą, paskelbė melą apie krašto apsaugos ministrą ir išsiuntinėjo užkrėstus laiškus. Juozo Statkevičiaus sukurti tautiniai kostiumai jau platinami savivaldybėse. Savivaldybėms suteiktos visos galimybės pačioms imtis iniciatyvos mažinant beglobių vaikų skaičių. Tačiau iniciatyvą rodo ne visos. Lietuvoje daugiau nei 100 tūkst. vyrų turi erekcijos sutrikimų. Ieškoma būdų kaip juos paskatinti kreiptis į medikus. Vokietijoje ir Nyderlanduose praūžusi audra padarė žalos už mažiausiai 500 mln. eurų. Pasaulio sveikatos organizacija rengiasi pripažinti priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų - rimtu sveikatos sutrikimu.

Kibernetinio saugumo specialistai aiškinasi, kas įsilaužė į tv3 portalą, paskelbė melą apie krašto apsaugos ministrą ir išsiuntinėjo užkrėstus laiškus. Juozo Statkevičiaus sukurti tautiniai kostiumai jau platinami savivaldybėse. Savivaldybėms suteiktos visos galimybės pačioms imtis iniciatyvos mažinant beglobių vaikų skaičių. Tačiau iniciatyvą rodo ne visos. Lietuvoje daugiau nei 100 tūkst. vyrų turi erekcijos sutrikimų. Ieškoma būdų kaip juos paskatinti kreiptis į medikus. Vokietijoje ir Nyderlanduose praūžusi audra padarė žalos už mažiausiai 500 mln. eurų. Pasaulio sveikatos organizacija rengiasi pripažinti priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų - rimtu sveikatos sutrikimu.

Pranešėjų apsaugos įstatymo projektas.Afrikinis kiaulių maras gamtoje – šernai.Lietuvoje veikiantys bankai kaupia informaciją apie klientų turto kilmę ir asmeninius ryšius. Malaizijos lėktuvo katastrofos metinės – Nyderlanduose atidengiamas paminklas aukoms.16-oji „Misijos Sibiras“ ekspedicija.LRT Radijo projektas – Kelionė aplink Lietuvą.Sporto pranešimai: UEFA Čempionų lyga.

Ar teikimas Pranešėjų apsaugos įstatymas paskatins kovą su korupcija?Seimui bus siūloma išsamiai aiškintis politikų ryšius bei įtakas energetiniams projektams.LRT radijas pradeda kelionę aplink Lietuvą.Praėjus trejiems metams po Malaizijos lėktuvo numušimo Ukrainoje, Nyderlanduose atidengiamas gyvasis paminklas. Kodėl vis dar daug žmonių naudojasi lauko tualetais?

Daina „Hijo de la luna“ laidos pradžioje skamba neatsitiktinai, šiandien yra šiokia tokia mėnuliška sukaktis – 45 metai nuo penktojo ir priešpaskutiniojo astronautų nusileidimo Mėnulyje – Apollo 16 misijos vykdymo. Tad šia proga laidoje nuskambės ir daugiau mėnuliškų kūrinių. Taip pat pasiklausysime Alessandro Marcello koncerto, iš kurio yra garsusis Agadio, taip dažnai skambantis koncertuose, su rubrika Retro prisiminsime Emilį Gilelsą, o „Naujienų pulsas“ bus turtingas žinių: antradienio vakarą Nyderlanduose sulaikytas vairuotojas, greitkelyje grojęs saksofonu už vairo; Rene Fleming atstovai spaudai praneša, jog primadona planuoja pasirodymą Brodvėjaus scenoje; vienuolikmetis juodaodis berniukas iš Jungtinės karalystės Mathiew Smithas tapo jauniausiu muzikos istorijoje dirigentu; Buffalo filharmonijos orkestro vadovė, dirigentė Joan Faletta koncerto metu padovanojo savo batutą salėje sėdinčiai jaunai klausytojai; rusų smuikininkas Artiomas Kolesovas, nepaisydamas Rusijoje priimto įstatymo dėl homoseksualumo propagandos, prisijungė prie projekto „Vaikai – 404“ ir išplatino savo video prisipažinimą dėl savo tapatybės.

Apkalta Seimo nariui K. Pūkui dėl galimo seksualinio priekabiavimo? Parlamento rinkimai Nyderlanduose. URM ministras L.Linkevičius Vatikane susitiko su popiežiumi. Lietuvoje vaikais iš socialinės rizikos šeimų pradeda rūpintis profesionalūs globėjai.Lietuvos Televizijos 60-metis: kaip atrodo TV prodiuserio A.Giržado darbo diena?

„Dažnai įsivaizduojama, kad pasaulyje yra viena jėga, viena žmonių grupė, kuri yra objektyvi, kuri žino tikrus, svarbiausius faktus, ir kad ji yra vienintelė, kuri gali mums pasakyti, kas yra tiesa. Liaukitės, tai yra dvidešimtas amžius. Turėtume tokį požiūrį dvidešimtam amžiui ir palikti.Nėra vienos tiesos, kurią galėtume atspindėti. Manau, kad vien tik žurnalistai tebėra tie, kurie vis dar mano, kad kažkur egzistuoja viena tiesa ir jie gali ją atvaizduoti.Turėtume būti sąžiningi ir pripažinti, kad mes visko nežinome. Nesame objektyvūs, nesame dievai, nesame aukščiau visko. Tiesiog esame žmonės, dirbantys savo darbą, ir turime dirbti jį sąžiningai, atvirai, be melo“, – sako prof. Nico Drokas.Apie XXI amžiaus žurnalistikos kultūrą – pokalbis su Europos žurnalistikos mokymo asociacijos prezidentu, Windesheimo universiteto Nyderlanduose profesoriumi Nico Droku.

„Dažnai įsivaizduojama, kad pasaulyje yra viena jėga, viena žmonių grupė, kuri yra objektyvi, kuri žino tikrus, svarbiausius faktus, ir kad ji yra vienintelė, kuri gali mums pasakyti, kas yra tiesa. Liaukitės, tai yra dvidešimtas amžius. Turėtume tokį požiūrį dvidešimtam amžiui ir palikti.Nėra vienos tiesos, kurią galėtume atspindėti. Manau, kad vien tik žurnalistai tebėra tie, kurie vis dar mano, kad kažkur egzistuoja viena tiesa ir jie gali ją atvaizduoti.Turėtume būti sąžiningi ir pripažinti, kad mes visko nežinome. Nesame objektyvūs, nesame dievai, nesame aukščiau visko. Tiesiog esame žmonės, dirbantys savo darbą, ir turime dirbti jį sąžiningai, atvirai, be melo“, – sako prof. Nico Drokas.Apie XXI amžiaus žurnalistikos kultūrą – pokalbis su Europos žurnalistikos mokymo asociacijos prezidentu, Windesheimo universiteto Nyderlanduose profesoriumi Nico Droku.