Podcasts about atviras

Jonas Miklovas, Karolis Tiškevičius ir Lukas Malinauskas aptaria Vilniaus „Ryto” niuksą Kauno „Žalgiriui”, repliką sirgaliams, Gedimino Žiemelio šokiravusį sprendimą, Vilniaus „Wolves” užkulisius ir kaip bus su LKL kitame sezone. Tinklalaidės partneriai: – Nord VPN. Apsilankykite https://nordvpn.com/basketnews ir dvejų metų planui gaukite keturis papildomus mėnesius. Jei nepatiks - per 30 dienų galite atgauti pinigus. – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ – 2025 m. liepos 5-6 dienomis susitinkame legendiniame ir kiekvienąmet vis geresniame BasketNews sąskrydyje! Daugiau: https://www.basketnews.lt/news-211080-basketnews-saskrydis-kviecia-legendiniam-2025-uju-susitikimui.html Temos: Kažkas negerai „Žalgiryje” (0:00); Stonkus pakandžiojo fanus (4:05); „Ryto” ramybė ir „Žalgirio” stresas (7:10); Nusodinti žalgiriečiai ir nykus žaidimas (11:38); Rungtynių metimas ir nepasitikėjimas (15:41); Iškalbinga „Žalgirio” pertraukėlė (20:59); Igno Sargiūno faktorius (26:18); „Ryto” šansas pagauti „Žalgirį” (32:48); „Wolves” ieškojo trenerio ir žaidėjų (38:16); Iš Žiemelio – jokios pagarbos ir kodėl atrodė, jog blefuoja (42:11); Krūva pasiteisinimų ir melas (48:06); Kas bus su žaidėjų kontraktais? (52:57); Idėja atkurti Vilniaus „Sakalus”? (57:39); Už blogą nuomonę – 50 tūkst. eurų bauda (1:00:18); Nesumokėti atlyginimai, nuoma ir Žiemelio paslaptis (1:05:56); Atviras čempionatas ir Kleizos žinutė (1:08:53); Trinchieri žodžiai ir žmonių apatiškumas (1:11:39); Mūsų šventė (1:15:40).

LRT OPUS laidos „Be filtro“ svečias – dainininkas FC Baseball, pristatantis naują albumą „Noriu, kad tau pasisektų“. Atviras valandos trukmės pokalbis apie naujas dainas, jų atsiradimo aplinkybes, baimes, sėkmę ir populiarumo iššūkius.Ved. Ramūnas Zilnys.

Šiandien prasidėjo jubiliejinis, XXV Aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalis 2024, kurį šiemet rengia Lietuvos nacionalinis kultūros centras kartu su Vilniaus universiteto Šiaulių akademija. Festivalyje dalyvauja chorai iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos aukštųjų mokyklų ir svečiai iš Lenkijos. Pokalbis su festivalio meno vadovu Gediminu Ramanausku.Nepaprasta Brazilijos džiazo ir soulo legenda, pianistas Dom Salvador dar septintajame dešimtmetyje sukūrė albumus, kurių populiarumas gyvas ir šiandien. Jo kūryba įkvėpė ištisą kartą, o talentas driekiasi nuo Rio gatvelių iki Niujorko scenų. Jo muzika - tai kvietimas klausytis, jausti ir suprasti. Pasakoja Ignas Gudelevičius.Vilniuje prasidėjo pasaulinė spaudos fotografijų konkurso „World press photo“ laimėtojų paroda. Pokalbis su parodos koordinatore Zeynep Ozcelik.Prasideda Huddersfieldo festivalis - vienas svarbiausių šiuolaikinės muzikos festivalių Europoje. Trečius metus iš eilės jame išsamiai pristatoma Lietuvos šiuolaikinės muzikos scena, o šiemet festivalio rezidente tapo kompozitorė ir garso menininkė Lina Lapelytė. Tiesiogiai iš Huddersfieldo - kolegė Rasa Murauskaitė-Juškienė kalbina Lina Lapelytę, LMIC vadovę Radvilę Buivydienę ir kompozitorių Matą Drukteinį.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši aktorė, viena iš teatro laboratorijos „Atviras ratas“ kūrėjų Benita Vasauskaitė. Kas labiausiai kursto Benitos kūrybinę ugnį? Kiek vietos teatro pasaulis užima jos kasdienybėje?Ved. Gerūta Griniūtė

Atviras ir intriguojantis pokalbis su „Vilniaus Tarptautinio Burleskos Festivalio" atstovais: kūrybos vadovu Deivydu Valenta ir burleskos artiste Bona Dawn.Apie burleską, kaip teatro žanrą, artėjantį festivalį, visuomenės nuomones, seksualumą, pasirodymuose transliuojamas žinutes, kūno ir kūrybos santykį bei, žinoma, muziką.Domisi Rimvydas Černiauskas

Muzikos kūrėja ir atlikėja Mexeny (Laura Kešytė) pristato albumą „Siaubo pasakos“.Pasak autorės, „Siaubo pasakos“ – tai 10-ies muzikinių kūrinių albumas apie vaikystę, meilę ir atstūmimą, susitaikymą ir svajones.Daug nuorodų į tėvą, praeitus etapus, naujus pasaulio matymus. Apie albumo įrašymo procesą, kur aranžuotės daromos su mažais vaikučiais, kurie miega garso įrašų studijoje.Apie pirmus muzikinius patyrimus - praeities žmones, muziką, miškus, kuriuose augo, pasakas, kurias jai skaitė teta prie pečiaus ir to ant jo verdančio „raganų eliksyro“.Kūrinių nuotaikai būdingi netikėti siaubo ir humoro kontrastai; skambesiui – alternatyvios, nišinės elektronikos estetika.Atviras pokalbis su Laura Kešyte-Mexeny ir jos daugiasluoksnes „Siaubo pasakas“.Kalbina Unė Liandzbergytė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode VU mokslo prorektorė prof. Edita Sužiedėlienė pasakos apie piliečių mokslą, kaip kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie mokslo atradimų ir kokią naudą visuomenė gali gauti iš atvirojo mokslo veiklų?

Какими будут школы в заново отстроенной Украине?Итоги Форума свободной России в Таллине.Подкаст "Доверяй, но проверяй".Вед. А. Двоеглазов

Kas patinka vaikams? Klausinėti. O kas patinka dirbtiniam intelektui? Atsakinėti. Argi tai nėra tobulas derinys? Taip. Ir tai žino Karolina iš Karoliniškių. Ji yra rašytoja. Jai jau aštuoneri, tačiau ji stengiasi rašyti taip, kad būtų aišku ir vaikams. Šiuo metu ji sėdi Vilniaus televizijos bokšte ir rašo atvirą laišką dirbtiniam intelektui apie dvi savo svajones. Klausykite ir sužinosite.Antrus metus iš eilės 9 autoriai, anksčiau niekada nerašę vaikams, priėmė „Vakaro pasakos“ Rašytojų iššūkį ir sukūrė po pasaką, skirtą Vilniaus 700 metų gimtadieniui.Valentino Klimašausko pasaką „Kaip parašyti knygą. Atviras laiškas dirbtiniam intelektui“ skaito Neda Petrauskaitė.Įrašo režisierė Inga Tamulevičienė, garso režisierė Lina Dainienė.

Daiva Čepauskaitė. „Atviras lūžis“. Režisierė Inga Tamulevičienė. Vaidina N. Varnelytė, E. Jaras, I. Petrauskaitė, E. Žebertavičiūtė. 2004 m.

Pavasaris kol kas džiugina gal ne šiluma, gal ne žiedais, bet nauja lietuviška muzika – tikrai. Grupėse „Flash Voyage“ bei „Flying Saucer Gang“ kuriantis Germanas Daškevičius-Gamka, praėjusiais metais išleidęs debiutinį solinį albumą „Šaltos bangos“, po šių kūrybinio sąstingio, panašu, nepatyrė. Dainų autorius ir atlikėjas skelbia apie antrojo albumo leidybą ir dalijasi jo pirmuoju singlu. LRT OPUS eteryje, laidoje „Dienos pulsas“, – išankstinė šio premjera ir pokalbis su autoriumi.Kalbino Kristupas Naraškevičius.

Prieš pat gražiausias metų šventes „Prie aikštelės“ svečiavosi tėvas ir sūnus Rimantas ir Gabas Maldūnai. Atviras, paprastas ir nuoširdus pokalbis apie vos nebaigtą Gabo karjerą, šeimos tvirtybę, abipusį palaikymą ir sportiškas šaknis. Šią tinklalaidę pristato 7bet. Temos: Kodėl visi veda Vilniaus „Ryto“ šokėjas? (00:00); Kaip Rimantas užkrėtė krepšiniu Gabą? (3:40); Kaip Gabas baigė krepšininko karjerą? (07:00); Netikėtai atgimusi Gabo karjera (09:30); Mažai kas tampa krepšininkais (12:05); Maldūnų konfliktas su „Ryto“ fanais (14:14); Neįtikėtinas faktas apie Gabą Maldūną (19:15); Panevėžio arenos minusai (22:40); Alkoholis krepšinio rungtynėse (25:00); Tėvo įžvalgos apie sūnaus žaidimą (27:28); Gabo suvokimas apie Shengelijos atlygunimą (32:40); Galimybė žaisti „Wolves“ arba „Ryte“ (33:40); Mintys apie žaidimą Eurolygoje (34:40); Šeimyninis santykis su Nenadu Čanaku (35:33); Maldūnų šeimos verslas (38:30); Išsilavinę protmūšių mėgėjai Maldūnai (40:00); Šventinės Maldūnų šeimos tradicijos (42:30); Rimanto Maldūno priekaištai LKL (45:20); Maldūnų kelionės (49:00); Pikti komentarai internete (53:00); Sportiška Gabo tėvų pažintis (58:00); Ką Gabas perėmė iš tėčio? (59:00); Gabo vaikystės prisiminimas apie tėtį (1:01:55).

Ko tikėtis iš naujo mini albumo „Ruduo“? Kelios dienos iki albumo atidavimo jūsų ausims atsakė pats „Pilnačių“ kūrėjas Marius Meilūnas – šviežio skambesio, jausmo, vientisumo! O dabar jau pasirodžius albumui Marius dar atviresnis. Pasikalbėjome apie rudenį, meilę, pasikeitimus.Kalbino Inga Ramoškaitė

LRT OPUS laidos „Be filtro“ viešnia – dainininkė Rūta MUR, pristatanti naują savo albumą „Prime Time“. Atviras pokalbis apie muziką, ją įkvėpusias skaudžias emocijas ir 80-ųjų atspalvius. Ved. Ramūnas Zilnys

Šiandien pirma diena, kai Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios srityse vyksta pseudoreferendumai dėl prisijungimo prie Rusijos.Už šnipinėjimą nuteisto Algirdo Paleckio bendražygiai Erika Švenčionienė ir Edikas Jagelavičius paskelbė vykstantys į Rusijos okupuotas teritorijas stebėti tariamų referendumų. VSD ir Generalinė prokuratūra nuo komentarų šiuo klausimų susilaiko, teigia, kad nori nepakenkti vykstantiems tyrimams apie Paleckio organizaciją.Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. Dainius Žalimas teigia, kad tokie veiksmai yra atviras agresijos rėmimas ir jie seniai nusipelnė baudžiamosios atsakomybės.„Man labai baisu. Maksimaliai baisu“, sako 25erių metų Aleksejus iš Maskvos apie galimybę būti mobilizuotam. Jis muzikantas ir LRT RADIJUI sako neturintis jokių galimybių išvykti iš šalies. Jau penkerius metus jis dalyvauja protestuose prieš putino valdžią, bet dabar eiti protestuoti jam baisu, kad nebūtų pašauktas į kariuomenę.Prasidėjus karui visi baltarusių kolektyvų pasirodymai buvo atšaukti. Politikai dabar svarsto, kad kaip rusams, taip ir baltarusiams reikėtų užverti sieną ir jų nebeįsileisti.Jau savaitę Irane protestuojama prieš dorovės policiją – moterys degina hidžabus, kerpasi plaukus. Per neramumus jau žuvo mažiausiai 17 žmonių. Apie tai nuo ko protestai prasidėjo pasakoja Irane gyvenanti Daina Bušeckaitė.Vilniuje klimato teisingumo ir aplinkosaugos judėjimo Fridays For Future atstovai surengė gedulingus pietus, norėdami paminėti nudžiūvusius skvero medžius, jų teigimu mirusius dėl nepriežiūros.Ved. Agnė Skamarakaitė

#TiekŽinių Trečiadienį (rugsėjo 21 d.) Tiek žinių vedėjas Timūras pasakoja apie putiną paskelbtą dalinę mobilizaciją Rusijoje, apie Vyriausybės planus didinti MMA ir NPD, rusijos užsiiminėjimą atviru imperializmu ir artėjantį didelį streiką Vilniuje. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/RG3VWuqIv5E

Spaudos apžvalga.Šiaulių istorijos muziejuje pristatoma artima, bet menkai pažįstama kaimynų latvių istorija. Baltų vienybės dienai skirtoje ekspozicijoje atsispindi 200 metų ekonominiai, politiniai ir kultūriniai santykiai tarp Kuršo ir Žiemgalos bei Lietuvos Didžiosios kunigaikštysčių.Maestro Donato Katkaus 80–mečio proga apie jo pasiekimus Lietuvos muzikos padangėje ir tai, koks jis yra be dirigento batutos, kalbamės su maestro knygos „Užrašai iš Rokantiškių“ bendraautore, LRT vyresniąja muzikos redaktore Rasa Murauskaite.LRT Kalbos kultūros redaktorės Linos Smolskienės pokalbis su Lietuvių kalbos instituto vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Laimučiu Bilkiu apie vietovardžių kilmę, besikeičiančią motyvaciją ir hipotezes. Paklausę interviu, suprasite, kodėl šiame įraše tiek daug kartų skamba „gud“.Šiandien Nobelio literatūros premijos laureatei Svetlanai Aleksijevič bus įteiktos VDU Garbės daktaro regalijos. Ką reiškia šis vardas ir kokias atsakomybes ar privilegijas jis suteikia, kalbamės su VDU rektoriumi prof. Juozu Augučiu.Kaune – menininkus ir mokslininkus jungianti konferencija „Modernizmas ateičiai“, kurioje – kontroversiškos temos, diskusijos apie kūrybišką paveldo interpretavimą, pasaulinio garso vardai ir pasiūlymas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukti pabėgėlių stovyklas.Vilniaus miesto teatras „Atviras ratas“ pristato pirmąją šio sezono premjerą – režisierės Ievos Stundžytės spektaklį „NT drama“ pagal dramaturgės Gabrielės Labanauskaitės pjesę, aštriu žvilgsniu analizuojantį idealaus gyvenimo stereotipus ir jų kainą.Rugsėjo 21 d. prasideda tris savaites truksiantis Vilniaus tarptautins teatro festivalis „Sirenos“, kuris šiemet grįžta prie teatro ištakų ir, kreipdamas dėmesį į pagrindinius teatro elementus, įvairiais pjūviais tyrinėja kūno temą. Pokalbis su festivalio meno vadove Kristina Savickiene.Ištrauka iš Ievos Buinevičiūtės laidos „Įgarsintas vaizdas“, kurio Žano Luko Godaro ir Vudžio Aleno džiazu paremta kino kalba.Ved. Urtė Karalaitė

Naujoje tinklalaidės „Perskaitymai“ laidoje – pokalbis apie lenkų rašytojos, poetės Wiolettos Greg knygą „Neprinokę vaisiai“. Tai brendimo romanas, pasakojimas apie 8-9 dešimtmečių Lenkiją, sodrus, tapybiškas pasakojimas, persmelktas skausmu, šalčiu, pilkumos jausmu. Šįkart laidoje jos vedėjai Audrius Ožalas ir Jūratė Čerškutė kalbasi su knygos vertėju Vytu Dekšniu.

„Kur dingo Karolina?“ buvo kone dažniausiai užduodamas klausimas pastarąjį pusmetį. Karolina kartu su Rasa įkūrė „Ką darai, daryk gerai“, o tik paleidus „Veiklių moterų klubą“, antrą jo gyvavimo mėnesį Karolina staiga dingo. Šiais laikais kalbėti apie moterų verslininkių pervargimą vis dar nėra populiaru. Turėti 5 verslus ir 3 vaikus - jėga, tačiau patirti prieš infarktinę būseną vos 27-erių - tabu. Kokia yra kita sėkmės pusė? Kaip sugrįžti iš pervargimo ir kaip jis atrodo? Atviras dviejų draugių ir verslo įkūrėjų pokalbis apie tuos gyvenimo momentus, kai protas perdega ir galiausiai kūnas pasiduoda. Kaip galime padėti sau to niekada nepatirti? Jei norisi daugiau tokių pokalbių ir ne tik klausytis, bet ir atsidurti moterų bendruomenėje, prisijunk į klubą: https://kadaraidarykgerai.lt/pages/sveika-badass-sese Dėkojame šio epizodo remėjams „Zyro“ – tai lengviausias ir greičiausias būdas pačiam susikurti svetainę. Svarbiausia, nereikia jokių dizaino ar programavimo žinių. Pasinaudok specialiu riboto laiko pasiūlymu ir gauk net iki 71% nuolaidą, o svetainę susikurk už mažiau nei 5 Eur. TIK DABAR pasinaudojus šiuo pasiūlymu papildomai gausi nemokamą domeną metams ir 3 nemokamus mėnesius su bet kuriuo metiniu planu. Taip iš viso turėsi net 15 mėnesių, iš kurių 3 bus nemokama dovana. TIK MŪSŲ KLAUSYTOJAMS įsigijusiems bet kurį metinį planą, „Zyro“ siūlo nemokamą konsultaciją su svetainių kūrimo profesionalu. Įsigiję planą parašykite klientų aptarnavimui ir rezervuokite savo konsultacijos laiką. O jei tau nepatiks, „Zyro“ siulo 30 DIENŲ PINIGŲ GRĄŽINIMO GARANTIJĄ. Tai itin RIBOTO LAIKO pasiūlymas – nepraleisk progos, nedelsk ir pradėk kurti svetainę DABAR. Ką tau reikia padaryti: keliauk į zyro.com, išsirink labiausiai tinkamą planą, įvesk nuolaidos kodą pradekdabar ir pradėk kurti, o ne svajoti! https://zyro.com/lt/special/kadaraidarykgerai

Daiva Čepauskaitė. „Atviras lūžis“. Režisierė Inga Tamulevičienė.Garso režisierė Nijolė Baranauskaitė. Vaidina aktoriai Neringa Varnelytė, Evaldas Jaras, Inga Petrauskaitė ir Elvyra Žebertavičiūtė. 2004 m.

Šiandien, Balandžio 14 dieną, sueina 110 metų nuo transatlantinio keleivinio laivo „Titanikas“ katastrofos. Laivas buvo kuriamas naudojant tuo metu pažangiausias technologijas, todėl buvo didžiulis pasitikėjimas projektuotojais ir sklandė nuomonė, jog šis laivas „nepaskandinamas“. Titaniko istoriją padės perskaityti kompozitorių Gavino Bryarso, Amy Beach ir Jameso Hornerio muzika. Paskojimą parengė Fausta Savickaitė.Operos solistė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Dainavimo katedros profesorė Irena Milkevičiūtė šiandien mini 75-ąjį jubiliejų. Pokalbis su soliste apie meilę scenai, šiandienos operos pasaulį ir jaunąją dainininkų kartą.Toliau savo klausytojams pristatome Metų knygos rinkimuose dalyvaujančias knygas, kalbiname jų autorius. Šį kartą kviečiame pasiklausyti kolegės Agnės Šimkūnaitės pasakojimo apie Aušros Marijos Sluckaitės knygą „Už posūkio – kitas dangus: „Zekai“ ir kitos istorijos“, kurią išleido „Kultūros barų“ leidykla. Ši Metų knygos rinkimų Publicistikos ir dokumentikos penketuko knyga padės nubraukti užmaršties dulkes, priminti neramaus XX amžiaus įvykių sūkuryje gyvenusių žmonių patirtis. Tokius tikslus sau kėlė rašytoja, literatūros kritikė, žurnalistė Aušra Marija Sluckaitė, rašydama memuarus „Už posūkio – kitas dangus“.Šiandienos naujienų apžvalgoje: neseniai pasibaigę tarptautiniai Wigmore Hall styginių kvartetų ir Carlo Nielseno smuikininkų, fleitininkų ir klarnetininkų konkursai, Jeano Sibelijaus konkurso sprendimas nebeleisti varžytis rusų atlikėjams, būsimas Tarmo Peltokoskio debiutas Roterdamo filharmonijoje, kur jis pakeis ten turėjusį diriguoti Valerijų Gergijevą, ir silpnėjantis italų koncertinių įstaigų ryžtas nerengti Anos Netrebko pasirodymų.Šiandien rubrikoje „Be kaukių“ vieši aktorius, dramaturgas, režisierius, aktyviai kuriantis teatro laboratorijoje „Atviras ratas“, Keistuolių teatre ir kituose teatruose, Justas Tertelis.Ved. Gerūta Griniūtė

Atviras, kartais sukrečiantis pokalbis apie pasikeitusį gyvenimą, apie labai prasmingą ir reikalingą veiklą 24/7. „Mes nepalūšim“, - vienbalsiai sako moterys ir Marija šypsodamasi priduria: „kiekviena komanda turi turėti savo mamą“.Abi moterys pasakoja, kad tik įsijungus į konkrečias veiklas, pavyko sudėlioti savo emocijas, prasidėjus karui. Ir, nors Marija Dubickienė sako „mes maži“, tačiau fondo organizuojamos veiklos apima tikrai daug. Organizacijos savanoriai, kartu su „Lukšų vyrais“ – broliška vyriškių bendruomene, šiuo metu veikiančia, organizuojant ir pristatant reikiamą pagalbą ukrainiečiams, tarpininkaujančia dėl lietuvių karo instruktorių vykimo į Ukrainą, nuolat renka konkrečią reikiamą humanitarinę pagalbą, informuoja ir konkrečiai gelbėja ukrainiečius įdarbinimo, apgyvendinimo klausimais, konkrečiais atvejais suveda su žmonių gelbėjimo komandomis iš karo siaubiamų vietų Ukrainoje ir kt.Dar vienas pokalbis apie karą. Karą, kuris tęsiasi jau daugiau nei trys savaitės, karą, kuris nepalieka abejingų. Ir kiekvienas, pagal galimybes ir asmeninį jausmą, stojame į savo frontą. Pokalbis su Marija Dubickiene, labdaros ir paramos fondo „Saulės smiltys“ iniciatore ir steigėja ir Daiva Morkūnaite, koncertinės įstaigos „Kauno santaka“ vyriausiąja vadybininke, fondo savanore, atsakinga už pabėgėlių informacijos, apgyvendinimo ir įdarbinimo centrą.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Jau daugiau nei savaitė gyvename kitaip. Karas. Žodis, kurį sudaro tik penkios raidės. Žodis, kuris nepalieka abejingų. Visi išgyvename įvairiausius jausmus, pradedant baime ir nerimu, baigiant nežinojimu, ką ir kaip kai kuriose situacijose pasakyti vaikams. Specialistai kartoja – nelik vienas su savo mintimis, jausmais, gyvenk įprastą gyvenimą. Laidoje pokalbis su dviem mamomis, sutikusiomis pasidalinti savo patirtimis, išgyvenimais ir pasidalinti patarimais, kuriais vadovaujasi jos pačios.Gitana Vaitulevičiūtė Pinkevičienė. 1991 m. sausį Gitanai buvo vos 19 metų. Moteris laukėsi savo pirmagimės. Ir „nors nuo kruvinųjų įvykių jau praėjo daugiau nei trisdešimt metų, tos nerimo, baimės ir siaubo kupinos nakties pamiršti neįmanoma“, - sako Gitana. Būtent tada, prasidėjus priešlaikiniam gimdymui, pasaulį išvydo jos dukra Kotryna. Dėl labai mažos tikimybės išgyventi, Kotrynos pirmąsias dešimt dienų net neregistravo naujagimių registre.Kita pašnekovė - ukmergiškė Jurgita Vasiliauskienė, auginanti daugelio labai mylimą Izidorių, kuris turi cerebrinį paralyžių, kuris buvo vienas iš iniciatyvos „Draugystė veža“ laimėtojų tais metais, kai Eurovizija vyko Kijeve. Izidorius, drauge su kitais, keliavo į Ukrainą, lankėsi tose vietose, kur šiandien vyksta siaubingi dalykai. Jurgita yra profesionali psichologė, tačiau laidoje atvirai prisipažįsta: „pirmiausia aš esu mama, moteris, draugė“.Atviras, mamiškas, jautrus pokalbis apie tai, kaip jaučiamės, ką veikiame ir ką galime padaryti, kad visiems būtų ramiau.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Tiesioginė speciali laida skirta apžvelgti vykstantį Rusijos karą prieš Ukrainą.Užsienio žinių redaktorė Sigita Vegytė, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala, apžvalgininkas Marius Laurinavičius.Politologas apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.Buvęs ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas.Meteorologas Silvestras Dikčius.Kaip nuraminti žmones tvyrant įtampai dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vyriausioji psichologė majorė Rosita Kanapeckaitė.„Linavos" generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.Rusijos karo prieš Ukrainą poveikis Finansų rinkoms. Marius JokūbaitisBuvę Lietuvos kariuomenės vadai apie situaciją Ukrainoje: Valdas Tutkus ir Arvydas Pocius.Europos šalys tiesia pagalbos ranką karo pabėgėliams iš Ukrainos.Mūsų bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas, Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė.Vaida Strazda iš Švedijos.Andrius Kunčina iš Čekijos.Vaidas Matulaitis iš Estijos.Savaitės komentaras 02 25. Atviras karas vyksta Europos viduryje, Ukrainoje, tačiau nė viena demokratija regione nebėra saugi. Autorė – žurnalistė Ramunė Sotvarė-Šemetienė.Ved. Rūta Kupetytė

Karolis Tiškevičius, Jonas Miklovas ir Jonas Lekšas aptaria atgimusį „Žalgirį“, Pauliaus Motiejūno spaudos konferenciją ir atranką pradedančią Lietuvos rinktinę. Temos: Įžanga (0:00); Ilgą atranką pasitinkanti Maksvyčio rinktinė (8:08); Įspūdingu noru talentą pranokęs „Žalgiris“ (14:41); „Žalgirio“ žaidimą pakeitęs ėjimas ir Kalniečio faktorius (25:29); Ant žemės stovintis Zdovcas ir problemų turinti „Barca“ (31:47); Drąsus ir atviras Paulius Motiejūnas (46:00); Derbių savaitė (56:58); LKL pirmas ratas ir inovacija (58:10).

Laidos herojės Saulės idealios motinystės lūkesčiai sudužo gimus dukrai. Nors vaikas buvo be galo lauktas, realybė pribloškė ir Saulė susirgo pogimdyvine depresija. Atviras pasakojimas apie kontraversiškus jausmus savo kūdikiui ir beprotystei prilygusį gyvenimo etapą, iš kurio Saulė nelengvai, bet sėkmingai rado išeitį.Ved. Lavija Šurnaitė

Indrė gimė su kojos patalogija. Nuo trejų ėmė nešioti protezą. Dabar ji juda protezo arba ramentų pagalba, nors namuose jai patogiausia tiesiog šokčioti ant vienos kojos. Pradėjusi jausti kaip savo situacijos slėpimas slegia, nusprendė nebeslėpti - apie save kalbėti ramiai, drąsiai ir atvirai, o socialiniuose tinkluose savo gyvenimą rodyti tokį, koks yra - su dvigubai trumpesne koja, kojos protezu ar be jo. Nepaisant kitoniškumo, Indrės gyvenimas pilnas spalvų: draugai, mylimasis, darbas, modelio veikla ir trumpos suknelės.Ved. Lavija Šurnaitė

Kultūrinės spaudos apžvalga.Šūkiu „(At)pažink ženklus“ Vilniaus miesto teatras „Atviras ratas“ pradeda naująjį, 15-ąjį, teatro sezoną, kuriame kvies teatre ne tik atpažinti save, bet ir per kūrybą suprasti, kas vyksta aplink mus, ko nematome, kuomet susitelkiame į savo asmeninį pasaulį.Kultūros komentaras, kuriame rašytoja Dalia Staponkutė dalijasi įspūdžiais iš tarptautinio knygų forumo Dnipre, Ukrainoje.Šalies bibliotekininkai renkasi į renginį „Biblioteka visiems. Konferencija+“ ir ruošia manifestą – įsipareigojimą kurti Lietuvos bibliotekas atviresnes turintiems negalią ar individualių reikmių.„Klasikos koncertų salės“ apžvalga.Minint 5-ąsias Lietuvos filosofo prof. Leonido Donskio mirties metines, A. Sacharovo demokratijos tyrimų plėtros centras organizuoja tarptautinę konferenciją „Sudėtingos dilemos. Muziejų ir viešų vietų vaidmuo atsimenant praeitį“, skirtą plėtoti prof. L. Donskiui artimas temas, pristatyti užsienio šalių patirtis.Architektūros kokybės vystymo asociacija (AKVA) įgyvendindama projektą Architektūrinė laboratorija „Meninės Žemaitės skvero Vilniuje transformacijos“, atliko sociologinį žmonių lūkesčių tyrimą. Kokios įgyvendintos meninės idėjos, remiantis tyrimu, sauktyvintų šią Vilniaus vietą?146-asis kompozitoriaus M. K. Čiurlionio gimtadienis Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje: pianisto Peterio Laulo programa „Poema Čiurlioniui ir Skriabinui“, skirta Aleksandro Skriabino ir M. K. Čiurlionio metinėms.Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Nenumaldomas potraukis lošimams, augančios skolos ir finansinės apgavystės klampino Paulių, kol galiausiai jis atsidūrė už grotų. Apie tai, ką per kelerius metus patyrė kalėjime, jam net sunku pasakoti. Tačiau ir giliausiame niūrume gali gimti netikėti bei šviesūs dalykai. Būdamas nelaisvėje atrado savyje rašytojo gyslelę. Atviras pokalbis - kaip išgyventi kalėjimą ir pradėti naują gyvenimą.Ved. Lavija Šurnaitė

Onkologinė diagnozė, sudėtinga operacija, chemotarapija ir kartu atėjęs ramybės bei laimingumo jausmas - ar tai įmanoma? Žinią apie sunkų susirgimą Gabrielė priemė ne kaip nuosprendį, o viltį pasveikti. Pasirinko sveikti ir sveiksta su stipria, tikinčia ir juokaujančia širdimi.Atviras, jautrus ir toks reikalingas išgirsti pokalbis.Ved. Lavija Šurnaitė

Karantino metu teatrai pasitelkė pačius įvairiausius būdus bendrauti su į spektaklius negalinčiais eiti žiūrovais. „Atviras ratas“ šįkart kviečia į tiesioginę transliaciją – intymius susitikimus VIENAS ATVIRAME RATE!Virtualus Bažnytinio paveldo muziejaus paskaitų ciklas „Istorijos apie paveldą ir žmones“ vasario vakarais kviečia prisiminti Vilniaus katedros ir jos statytojų istoriją, mieste gyvavusias vienuolijas ir jų palikimą.Jurgos Ivanauskaitės premija įteikta Linai Simutytei už apsakymų rinkinį „Miesto šventė“. Pokalbis su laureate apie šią magišku realizmu ir dėmesiui tikslioms detalėms pasižyminčią knygą.Rubrikoje „Be kaukių“ – susitikimas su baritonu, operos solistu Romanu Kudriašovu. Akompanuojamas Gabijos Butkutės, jis šį penktadienį surengs intymų „Koncertas vienam“ ciklo pasirodymą. Nors šįkart koncerto auditorija – vos vienas žmogus, pasikalbėsime ir apie užkariautas didžiąsias pasaulio scenas bei dėl tarptautinių patirčių pakitusį požiūrį į Lietuvos muzikos rinką, kurioje visi – vieni kitų bičiuliai.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Julijus Grickevičius

Šią savaitę paskelbta apie išskirtinį Vilniaus miesto šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ laimėjimą – jiems atiteko pirmą kartą teiktas prestižinio Ernsto von Siemenso fondo ansamblių prizas. Tarptautinis įvertinimas ir solidi jį lydinti premija atveria daug naujų galimybių. Apie džiugią naujieną ir ateities perspektyvas – pokalbis su ansamblio „Synaesthesis“ vadove Marta Finkelštein.Šv. Cecilijos senosios muzikos festivalis skelbiasi norintis ugdyti išlavinto skonio žiūrovą. Nuo lapkričio 14 d. jo renginiai keliasi į virtualią erdvę, tačiau net ir tokiu būdu pristato koncertinę-pažintinę programą, kuri skirta LDK kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto 500-osioms gimimo metinėms. Apie festivalį pasakoja festivalio koordinatorė Beatričė Baltrušaitytė.Koncertams šiuo metu dažnai skambant virtualioje erdvėje garso įrašų prodiuserė, režisierė Aleksandra Kerienė dalinasi įžvalgomis, kokią reikšmę muzikos kokybei turi kiekviena garso technikos grandinės dalis nuo atlikėjo iki klausytojo: svarbus ne tik kokybiškas garso įrašas, bet ir jo atkūrimas.Rubrikoje „Be kaukių“ – Judita Urnikytė, Vilniaus miesto teatro „Atviras ratas“ ir „Keistuolių teatro“ aktorė, taip pat – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorė, dėstanti scenos judesio meną. Apie kūrybą suaugusiųjų ir vaikų auditorijai, apie dialogą su publika be ketvirtosios sienos ir apie tai, kokią dalį jos gyvenime šiandien užima muzika – pokalbis su aktore.Ved. Gerūta Griniūtė ir Rasa Murauskaitė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras.Vilniaus miesto teatras „Atviras ratas“ pristato pirmąją naujojo, 15- ojo sezono premjerą, biografines improvizacijas „Juoda - balta“.Rugsėjo 22 d. operos solistui ir pedagogui Virgilijui Noreikai (1935–2018) sukaktų 85- eri. Profesorių, užauginusį daugelį žymių operos solistų, jo mokiniai mena kaip didį žmogų, padėjusį jiems pagrindus ne tik kaip muzikams profesionalams, bet ir kaip asmenybėms apskritai. Prisimenant maestro V. Noreiką bus atidengtas ir memorialinis biustas, kurį sukūrė skulptorius Gediminas Piekuras.LRT KLASIKOS laida „Ryto allegro“ savo iniciatyva ir lėšomis rengia politinių partijų, dalyvaujančių Seimo rinkimuose, debatus. Rugsėjo 22- osios laidoje apie rinkiminės programos kultūros dalį diskutuos TS-LKD (Nr. 5) atstovas Vytautas Kernagis ir Centro – Tautininkų partijos (Nr.6) atstovas Gintaras Songaila. Diskusijoje dalyvauja nepriklausomas kultūros ekspertas dr. Rasius Makselis. Debatus moderuoja Laima Ragėnienė.Kas skambės LRT Klasikos „Koncertų salėse“?Belgijos sostinėje organizuojamas Europos poezijos festivalis „Transpoesie“ keliasi į virtualią erdvę. Atidarymo renginyje dalyvaus poetė Giedrė Kazlauskaitė. Ji dalyvaus ir virtualioje diskusijoje tema – „Išgirskite moterų balsą“.Ved. Marius Eidukonis

Laidoje – nenuspėjamas, atviras poetinis dialogas su unikaliomis dainomis ir giesmėmis. Studijos viešnios – teatro aktorės Justina Smieliauskaitė ir Aldona Vilutytė bei dainininkė Laurita Peleniūtė. Skambutis į vieną Graikijos salų – ar ten esantis Giedrius Masalskis neapsiriko pasirinkdamas atostogas svetur. Grupės „Goden Parazyth“ vokalistas Giedrius Širka ir atlikėja Rūta MUR pristatys kartu įrašytą kūrinį „Aš visada žinojau, kuo noriu būt“. O ką žada šiųmetis „Nida Jazz" festivalis? Pokalbis su festivalio siela Leonidu Šinkarenka. Ved. Darius Užkuraitis ir Ignas Krupavičius.

Kultūros naujienų spaudoje apžvalga. Domanto Razausko muzikinėse naujienose: Shabaka Hutchings & The Ancestors naujausias albumas „We are sent here by history“ ir albumas „Penderecki: Horn and Violin Concertos“. Literatūrologas, vertėjas Vytautas Bikulčius apžvelgia Maurice'o Maeterlincko dramą „Pelėjas ir Melisanda“ ir Oskaro Milašiaus laiškų rinktinę „Laiškai“. Lietuvos kino centras inicijuoja projektą „Nuotolinės kino klasikos pamokos“ mokytojams, dėstantiems 5–12 klasių moksleiviams. Kaip karantiną savo tyrimams išnaudoja menininkai? Fotografas Adas Vasiliauskas pradėjo projektą „Karantino portretai“: su dronu, per atstumą, fotografuoja linksmai prie langų ar balkonuose pozuojančius žmones. O teatras „Atviras ratas“ kviečia visus norinčius prisidėti prie naujo spektaklio kūrimo, kartu rašyti šio laiko dienoraštį, fiksuoti savo kasdienybę, asmenines istorijas ir pasakojimus, kurie galės tapti būsimo spektaklio pagrindu.Kompozitorės Justės Janulytės du kūriniai - „Was there a swan?“ ir „Now I’m nowhere“ atrinkti į ryškiausią praėjusių metų kūrinių penkioliktuką. Aktorius Žilvinas Tratas sako, kad pasiruošimas būsimiems filmavimams visgi vyksta ir apie ateities projektus mąsto visi. Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Apie namus, geriausią silkę ir kojinių adymą, apie santykius ir skyrybas, kaip ruošti maistą, kad jo užtektų ilgam, kuo turime būti vienas kitam namuose. Atviras pokalbis su Edita Mildažyte. Ved. Beata Nicholson.

„Tai, ką mes šiandien suprantame kaip vertybes, kas mums atrodo prasminga, kuo tikime, ateityje išliks tik tiek, kiek sugebėsime tai perduoti ateinančiai kartai,“ – sako režisierius Justas Tertelis, kviečiantis į spektaklio „Tik suaugusiems“ premjerą Vilniaus miesto teatre „Atviras ratas“. Nors Kauno centrinio pašto rūmai – vienas ryškiausių Kauno modernistinės architektūros pastatų, o rūmai šiemet buvo paskelbti kultūros paminklu, Lietuvos paštas pastatą parduoda, o rūmų ateitis lieka neaiški. Apie Kauno centrinio pašto rūmų svarbą to meto ir dabartinėje kultūroje su kultūros istoriku Vaidu Petruliu kalbasi Birutė Rutkauskaitė. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Studijuodamas Franekeryje Chylinskis gerai išmoko olandų kalbą ir suprantama, kad tinkamiausiu šaltiniu Biblijos vertimui į lietuvių kalbą jis pasirinko tuo metu moderniu vertimo metodu išverstą, labai artimą hebrajiškam ir graikiškam originalams tekstą“, – sako Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedros vyr. mokslo darbuotoja dr. Gina Kavaliūnaitė. Su rubrika „Kalbos rytas“ apie Chylinskio Bibliją – pirmąją spausdintą Bibliją lietuvių kalba. Istorikai dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė ir dr. Gintautas Sliesoriūnas apie naujausius tyrinėjimus „Vilnius ir vilniečiai LDK laikais“."Filmas ne tiek apie patį Vanagą, kiek apie atmintį – ką mes išsinešame ir kas yra Adolfas Ramanauskas kartai, kuri nematė partizaninio karo", – sako režisierius Vytautas V.Landsbergis, Europos šalių kino forume „Scanorama“ pristatantis dokumentinį filmą „Vanago portretas“. Apie tai, kaip buvo kuriamas filmas apie garsiausią Lietuvos pokario partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą, jo aktualumą ir reikšmę jaunajai kartai pokalbis studijoje su V. V. Landsbergiu.„Klasikos enciklopedija“ – apie mokyklinį teatrą Lietuvoje. Ved. Alma Valantinienė.

Vilniaus miesto teatras „Atviras ratas“ kviečia į alternatyvią teatro vitriną „Out of(f) circle“, kur bus rodomi į oficialią Vilniaus tarptautinio teatro festvalio „Sirenos“ programą neįtraukti lietuvių kūrėjų darbai. Pasakoja Indrė Kaminckaitė. Kokį miesto įvaizdį formuoja Vilniuje esančios skulptūros Frankui Zappai, Leonardui Cohenui ir Džonui Lenonui? Diskutuoja architektas, VGTU profesorius Gintaras Stauskis ir Vilniaus skulptorių sekcijos pirmininkė Aušra Jasiukevičiūtė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras.Praėjus Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienai – pokalbis su naująja Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus vadove Kamile Rupeikaite-Mariniuk. Kaip kis muziejaus veikla jai vadovaujant? Kaip, cituojant pačią K. Rupeikaitę-Mariniuk, sutaikyti praeitį su dabartimi? Ar įmanomas ir atvirkščias procesas? Galų gale, kaip rasti priėjimą prie tų, kurie nieko nenori girdėti apie Lietuvos žydų istoriją, kultūrą ir paveldą? Pokalbis su K. Rupeikaite-Mariniuk.Ved. Austėja Kuskienė.

Daivos Čepauskaitės radijo spektaklis „Atviras lūžis“. Režisierė Inga Tamulevičienė.

Tai yra tema, kurią šįkart judina „Vasaros popietės“ vedėjai – Tomas Lukaševičius ir Inga Ramoškaitė. Laidos vartus praveriame kartu su iš paskiausio dakaro ralio grįžusiu Baliu Bardausku, kuris savo karjerą sporte pradėjo nuo fizinio lavinimo mokytojo duonos, iš kurios žengė į verslą ir traukdamas į dar didesnę ne komforto zoną pasuko į dakaro ralį. Krūvos išbandymų, kelionės vienuj vienam po dykynes, kurios begalės negandų ir įvairiausių iššūkių, vieno tokių neatlaikė abi Balio rankos – iš paskiausio dakaro, sportininkas, verslininkas ir dvijų vaikų tėvas grįžo abiem sulaužytomis rankomis. „Prieš spausdmas „SOS“ mygtuką ilgai nesvarsčiau – aš savo dakaro ralį įveikiau“ sako sportininkas, dabar rengiantis moto sporto varžybas, trasas ir besišypsodamas augina du vaikus. Kita laidos dalis – Rytis Stankevičius – moto sporto entuziastas, įkūręs softenduras.lt organizaciją, kur keliavimui ir bekeliai skirti motociklai per 24 valandas įveikia 1000 arba 500 kilometrų. Išskirtinės lenktynės, analogų neturinti koncepsija, kur nugalėtojai visi! Per pastarajį sezoną Rytis įveikęs 8000 kilometrų per Lietuvos dykynes, laukus ir takus, sukūrė išskirtines trasas, nulėmusias naujus posūkius pasaulio endūro keliavimo tipo klotus. Patarimais keliaujantiems dalijasi patyręs Lietuvos ir užsienio šalių kelių vilkas – Remigijus Kaniava – nuolatos kelyje esantis vyras pastebi, jog tiek automobiliu, pėsčiomis ir motociklu ar dviračiu geriausias kelias yra kelias link Alantos. Remigijus nevengia komplimentų Lietuvos kraštovaizdžiui ir jos išskirtinumams, kuriuos pamatyti galima keliaujant motociklu ir tokiu būdu kaskart atrasti vis iš naujo pasiruošusią kiekvieną poilsiautoją priimti Lietuvą. Smagu, jog keliavimo infrastruktūra motociklais yra pakankamai gera – apstu stovyklaviečių, sustojimo aikštelių ir kelių kokybė, kas iš esmės kviečia pasigarsinti LRT RADIJĄ ir keliauti ieškoti savo mėgstamiausių vietų kartu su „Vasaros popiete“.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Tiesioginiame eteryje – pokalbis apie pensijų kaupimą. Daugelis pensijų kaupimo dalyvių, kurie sutartis pasirašė iki šių metų pradžios, kaupia toliau, tačiau šiemet į kaupimą įtraukiami ir tie gyventojai, kurie anksčiau kaupime nedalyvavo. Ką jiems reikėtų žinoti?

Buvęs Estijos prezidentas mūsų studijoje papasakojo, kaip jo šalis persikėlė į elektroninę erdvę bei įtikinamai paaiškino, kodėl tai verta padaryti ir lietuviams. Atviras pokalbis su vienu ryškiausių Rytų Europos politikų.

Populiariausias futbolo podkastas Lietuvoje „Skrieja kamuolys“ nuo šiol turės ir specialią laidą, skirtą Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubui. „Skrieja kamuolys. „Žalgiris“ pirmajame podkaste išgirsite išskirtinį pokalbį su klubo vykdančiąja direktore Vilma Venslovaitiene.

Išlaikęs intrigą, apie kandidatavimą Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose paskelbė reitingų lyderis ekonomistas Gitanas Nausėda.Atviras pokalbis su kandidatu, sieksiančiu prezidento posto, ir galimybė klausytojams pateikti jam savo klausimų.Ved. Rimas Bružas.

Išlaikęs intrigą, apie kandidatavimą Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose paskelbė reitingų lyderis ekonomistas Gitanas Nausėda.Atviras pokalbis su kandidatu, sieksiančiu prezidento posto, ir galimybė klausytojams pateikti jam savo klausimų.Ved. Rimas Bružas.

„Tėvas mirė, o aš mąstau apie pinigus, kuriuos gausiu po jo mirties“, – savo vardu norvegų rašytojas Karlas Ovė Knausgaardas provokatyviai atvirai rašė pasaulinio garso sulaukusiame kūrinyje „Mano kova“.Atviras, radikaliai autobiografiškas ir vienas labiausiai skaitomų šiuolaikinių literatūros autorių Karlas Ovė Knausgaardas šešis romanų tomus „Mano kova“ publikavo 2009–2011 metais. Vien Norvegijoje, turinčioje apie penkis milijonus gyventojų, romanų parduota apie pusę milijono egzempliorių. Atviri Knausgardo tekstai apie jo vedybas, tėvo alkoholizmą, žmonos bipolinį sutrikimą, sudėtingas tėvystės patirtis ir kitus kasdienio gyvenimo iššūkius šokiravo norvegų visuomenę. Norvegijoje užvirė diskusijos: ar Knausgardas drąsus, ar begėdis? Ar rašytojas pasielgė etiškai, be skrupulų pavaizduodamas artimų žmonių bei draugų privatų gyvenimą? Bet knyga sudomino ir užsienio skaitytojus ir kritikus. Jis tapo vienu iš svarbiausių šiuolaikinių rašytojų pasaulyje. Lietuviškai pasirodė pirmasis „Mano kovos“ tomas. Apie šią knygą kalbėsimės su jos vertėja iš norvegų kalbos, skandinaviste Juste Nepaite. Ar tai norvegiška knyga, kur yra autobiografijos ir fikcijos ribos, kodėl autoriui grasinta teismais, kaip vertimas parodo, kokie tabu yra mūsų, lietuvių visuomenėje. Ved. Rimantas Kmita.

„Tėvas mirė, o aš mąstau apie pinigus, kuriuos gausiu po jo mirties“, – savo vardu norvegų rašytojas Karlas Ovė Knausgaardas provokatyviai atvirai rašė pasaulinio garso sulaukusiame kūrinyje „Mano kova“.Atviras, radikaliai autobiografiškas ir vienas labiausiai skaitomų šiuolaikinių literatūros autorių Karlas Ovė Knausgaardas šešis romanų tomus „Mano kova“ publikavo 2009–2011 metais. Vien Norvegijoje, turinčioje apie penkis milijonus gyventojų, romanų parduota apie pusę milijono egzempliorių. Atviri Knausgardo tekstai apie jo vedybas, tėvo alkoholizmą, žmonos bipolinį sutrikimą, sudėtingas tėvystės patirtis ir kitus kasdienio gyvenimo iššūkius šokiravo norvegų visuomenę. Norvegijoje užvirė diskusijos: ar Knausgardas drąsus, ar begėdis? Ar rašytojas pasielgė etiškai, be skrupulų pavaizduodamas artimų žmonių bei draugų privatų gyvenimą? Bet knyga sudomino ir užsienio skaitytojus ir kritikus. Jis tapo vienu iš svarbiausių šiuolaikinių rašytojų pasaulyje. Lietuviškai pasirodė pirmasis „Mano kovos“ tomas. Apie šią knygą kalbėsimės su jos vertėja iš norvegų kalbos, skandinaviste Juste Nepaite. Ar tai norvegiška knyga, kur yra autobiografijos ir fikcijos ribos, kodėl autoriui grasinta teismais, kaip vertimas parodo, kokie tabu yra mūsų, lietuvių visuomenėje. Ved. Rimantas Kmita.

Šiomis dienomis teatras „Atviras ratas“ kviečia į naujausią premjerą „Identify“, jo režisierė Ieva Stundžytė viešėjo LRT Opus studijoje.

Šiomis dienomis teatras „Atviras ratas“ kviečia į naujausią premjerą „Identify“, jo režisierė Ieva Stundžytė viešėjo LRT Opus studijoje.

Daivos Čepauskaitės radijo spektaklis „Atviras lūžis“. Režisierė Inga Tamulevičienė.

Daivos Čepauskaitės radijo spektaklis „Atviras lūžis“. Režisierė Inga Tamulevičienė.

„Muzikiniame pastiše“ ‒ teatro laboratorija „Atviras ratas“. Antrąją valandą mėginsime išgirsti ir suprasti gulbės simboliką įvairių kompozitorių kūryboje.

Daivos Čepauskaitės radijo spektaklis „Atviras lūžis“.

Daivos Čepauskaitės radijo spektaklis „Atviras lūžis“.