Podcasts about pastaraisiais

Pastaraisiais metais sausra dirvose – įprastas reiškinys. Auginantys uogas ar daržoves ūkininkai turi laistyti laukus, kitaip – derliaus nebus. Naudojantys paviršinį vandenį turi išsiimti leidimą. Sunaudojantys daugiau nei 50 kubų per parą, privalo atlikti ir poveikio gamtai vertinimą. Ūkininkas iš Šiaulių rajono Julius Šateika sako, kad tai perteklinis reikalavimas. Jam tenka samdyti įmonę, kuri skaičiuoja net upės tėkmės greitį ir sumokėti už paslaugas tūkstančius eurų.„Paulikų levandų idilė“ – taip pavadintą kaimo turizmo sodybą prieš trejus metus įkūrė Živilė Dyglienė su draugu Stasiu Šilalės rajone Šakėnų kaime. Šiame kaime anksčiau gyveno jos tėtis. Teko iš pagrindų tvarkyti dar praėjusiame šimtmetyje statytą rastinį namą, planuoti kitus trobesius. Dirbami plotai buvo apsodinti, šiltuoju metų laiku čia mėlynuoja levandos, katžolės, juozažolės. Kiekvieną sodybos svečią pasitinka garsūs paukščių ir kitų gyvūnų balsai.Iš miesto į kaimą. Eglė Makselytė prieš 20 metų iš sostinės persikėlė į nuošalų Kazimieravo kaimą Varėnos rajone. Apleistoje sodyboje, kurioje keletą dešimtmečių niekas negyveno, buvo daug darbo tvarkant šabakštynus. Vis dėlto, reikėjo nepakenkti aplinkai, atverti jos privalumus ir atskleisti gydomąjį poveikį žmogui. Pamažu planuota vasaros stovykla peraugo į pavyzdinę sodybą, pavadintą „Eglės holosodai“, kurioje taikaus sugyvenimo su gamta mokosi kiti žmonės.Ved. Regina Montvilienė

Vieni pirmųjų šalyje prieš 11 metų Molėtų r. Kreiviškių kaimo ūkininkai Lalita ir Simonas Klinavičiai ėmėsi auginti šparagus. Dabar jų plotas siekia 7 hektarus. Taiko įvairias auginimo technologijas: dengia plėvele dalį plotų, net augina mini tuneliuose. Taip ne tik mėnesiu anksčiau negu iš laukų gali pateikti produkciją prekybos tinklams bei restoranams, bet ir apsaugo nuo pavasarinių šalnų. Deja, šiemet stiprios šalnos šparagams pakenkė net po dangomis.Kai tik orų sąlygos leidžia, žiemą minios žmonių suplaukia į Dusetas pasigrožėti gražiais žirgais ir šauniais jų vadeliotojais. Pastaraisiais metais nemažai žiūrovų susirenka stebėti varžybų pagal visus reikalavimus įrengtame Širvintų hipodrome. Tad kodėl sunkios mintys vargina žirginio sporto entuziastą, žymų Lietuvos vadeliotoją, daugkartinį varžybų nugalėtoją varėniškį Stasį Kėrį?Vištų nuoma JAV – populiarėjanti paslauga, suteikianti galimybę kiaušinius rinkti savo namų kieme. Nuomos laikotarpis trunka 5–6 mėnesius, o klientai gali rinktis 2 arba 4 dedančias vištas. Pasibaigus nuomos laikotarpiui, galima vištas grąžinti arba jas įsigyti.Ved. Regina Montvilienė

Raseiniškiai Laima ir Vytautas Našlėnai – ekonomistė ir teisininkas, ieškojo senos sodybos poilsiui kaime. Susirado sau tinkamą su šimtamečiu gyvenamuoju namu, senoviniais ūkiniais pastatais, keliais hektarais žemės, gražioje vietoje prie trijų upelių. Vieta poilsiui pasirinkta prieš 20 metų, bet jau anuomet abu suprato, kad sodybai reikia gyvybės. Dabar miestiečiai tapę ir ūkininkais: laiko mėsinių galvijų, avių, turi šiltnamį, bičių, o žąsinas Leo, prieš dešimtmetį gautas dovanų Kalėdoms, iki šiol oriai vaikščioja po sodybą, tarsi, rodydamas šeimininkų požiūrį į harmoniją gamtoje.Mėnuo liko iki žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pastaraisiais metais pavasariais kildavo nemažai nesusipratimų ir įtampų žemdirbių bendruomenėje dėl laiku neparengtų taisyklių, jų keitimo deklaravimo metu. O kaip bus šiemet? Žemės ūkio ministerijos departamento vadovė Jurgita Stakėnienė teigia, kad pasiruošta geriau. Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Gedas Špakauskas irgi sako, kad pakeitimų numatyta ne daug, o Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Mindaugas Petkevičius – skeptiškas, per mažai atsižvelgta į ekologinių ūkių siūlymus.Ved. Arvydas Urba

Magiškos raidės „ADHD“ daug metų išskirtinai laikytos tik vaikams būdingu sutrikimu. Pastaraisiais metais vis daugiau kalbant apie tai, jog ir suaugusieji patiria dėmesio sunkumų, keičiasi požiūris į nusistovėjusias paradigmas net pačioje medicinoje. Vis daugiau žmonių pastebi tai savyje, vis daugiau atvirai kalba, jog turi aktyvumo ir dėmesio sutrikimą. Ką toks atviras pripažinimas suteikia pačiam žmogui? Kaip pasaulį ir laiką mato ADHD žmogus? Ar tai tikrai sutrikimas, o gal žmonių neuroįvairovės bruožas?Pokalbis su ADHD aktyviste Rūta Viktorija Rūte.Ved. Ignas Klėjus

Literatūros mėnraščio „Metai“ apžvalga.Kalbėdama apie Vilniaus knygų mugę, rašytoja Renata Karvelis sako: „Žinau, kad dalis rašytojų mielai išvengtų to keturių dienų šurmulio ir stumdymosi prie leidyklų stendų. Tačiau viena knygų mugė, o vėliau kita, kol apsisuka literatūrinių renginių, festivalių, akcijų ir apdovanojimų ratas, – žymi knygai skirtus metus“.Pastaraisiais metais itin daug kalbame apie įtraukųjį ugdymą, o susidūrę su tuo vaikai, jų tėvai ir pedagogai neretai laikosi skirtingų nuostatų ar turi savo požiūrį į tokį mokymą. „Tėvai turi išgyventi labai daug jausmų, jie jaučia ir gėdą, ir nerimą, nes nežino, kaip atrodys jų vaiko ateitis“, – sako su specialiųjų ugdymosi poreikių vaikais dirbanti Alvija Steponavičiūtė.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Nelegalūs gidai ne tik mažina legaliai dirbančių gidų užimtumą, bet ir gali skleisti netikslią ar net sąmoningai klaidinančią informaciją apie Lietuvą. Kodėl ši problema vis dar neišspręsta ir kokių veiksmų reikėtų imtis?Kūrybą pasroviui ir prieš srovę Marijampolėje pradeda nešti neseniai duris atvėrusi erdvė menui – „Užtvanka“. Privačios iniciatyvos dėka senosios miesto užtvankos pastatas tampa meno namais miesto bendruomenei.Kiekviena karta į miestus, erdves ir jų funkcionalumą žvelgia savaip, o šiandieniniai studentai jau kuria mūsų architektūrinį rytojų. Kokias vizijas jie turi? Kokias problemas sprendžia ir kokias vertybes akcentuoja?Vasario mėnesį minime legendinio animacinio serialo „Tomas ir Džeris“ 85-ąsias metines. Tai – vienas ilgiausiai gyvuojančių animacinių filmukų. Tačiau šis kultinis duetas neapsieina ir be kontroversijų – filmuke gausu veiksmo, chaoso ir smurto elementų. Kaip šis filmukas paveikė animacijos pasaulį, ir ar toks humoras šiandien vis dar tinkamas vaikams?Ved. Justė Luščinskytė

Pastaraisiais mėnesiais Lietuvą sukrėtė net keletas paauglių savižudybių. Ar šia tema reikia kalbėti? Kaip tėvams ir mokytojams tinkamai reaguoti? Kada pokalbis gali padėti, o kada pakenkti?Kartu su psichologu nagrinėsime, kaip atpažinti pavojaus ženklus ir rasti tinkamus žodžius padėti paaugliui.Tai tema, kuriai nėra lengvų atsakymų, bet dialogas – pirmas žingsnis.LRT radijuje dalyvauja Vilniaus Balsių progimnazijos psichologas Edvardas Šidlauskas ir vilnietė Jūratė Stankuvienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Liko mažiau nei mėnuo iki dar vienos pasaulinės klimato konferencijos – COP29. Artėjant didžiausiam klimato renginiui – nuotaikos vėl nevienareikšmės. „Kaskart tikimės, kad įvyks stebuklas ir bus priimti sprendimai, bet susiduriam su vangiu valstybių noru keistis“, - sako klimato žurnalistė Rugilė Matusevičiūtė.Ne tik daug pažadų, bet mažai veiksmų sulaukia kritikos. Pastaraisiais metais COP vyksta naftos gavybos šalyse, o joms pirmininkauja buvę ar esami naftos įmonių vadovai - pasauliui siekiant mažinti iškastinio kuro naudojimą.Šiųmetės šeimininkės – Azerbaidžano – prezidentas pareiškė, kad net ir Baku vyksianti klimato konferencija nesutrukdys šaliai investuoti į „Dievo duotas“ dujas. Klausimų kyla ir dėl žmogaus teisių užtikrinimo. „Kai pasibaigs klimato konferencija, yra nerimo, kad vėl prasidės aktyvistų, pilietinės žiniasklaidos atstovų sulaikymai“, - sako Azerbaidžano žurnalistas Cavid Aga, kuriam dabar valdžia neleidžia išvykti iš šalies.Ko tikėtis, jei dar yra ko tikėtis, iš 29-osios Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos? Apie tai – laidoje.Autorė Karolina Panto

Du specialistai, abu zooinžinieriai, Daina ir Julius Martišiai kurti pieno ūkį Plungės rajone Vieštovėnų kaime ėmėsi tik baigę Veterinarijos akademiją. Jauni žmonės pradėjo nuo kelių ne pačių geriausių karvių, o vėliau, patys užsiauginę telyčias, suformavo vieną produktyviausių šalyje karvių bandų. Vidutinis metinis primilžis iš karvės siekė iki 12 tūkst. kilogramų pieno. Pastaraisiais metais iškilo nauja karvių ferma, kurioje darbuojasi robotai.Mažinama administracinė našta ūkininkams. Nuo šiol produktyvumo tyrimų vykdytojams ir tiriamųjų gyvūnų šeimininkams, atliekantiems produktyvumo tyrimus B, C metodais, nebereikės Žemės ūkio agentūrai kas mėnesį teikti informaciją apie ateinančio mėnesio kontrolinių melžimų datą ir laiką. Supaprastintas pieninių gyvūnų produktyvumo tyrimų taisykles aptaria ŽŪM Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė ir Kelmės rajono ūkininkas Albertas Brazas.Surviliškio seniūnija – viena iš mažesnių Kėdainių rajone. Anot seniūnės Redos Lukošienės, labai įdomi geografinė seniūnijos padėtis – ji yra ištęstos formos, o visų jos kaimų žemes skalauja Nevėžis. Kaimo žmonių patogumui yra mokykla, biblioteka, medicinos punktas. Seniūnija gražiai draugauja su vietos bendruomenėmis, kartu rūpinasi spręsti kaimo žmonėms opias problemas, tvirtina Surviliškio bendruomenės pirmininkas Albinas Počiulpas.Gamtininkas. Neįprastai šilti vasaros pabaigos ir rudens pradžios orai sujaukė protus ir augalams, ir žvėrims, ir paukščiams. Kai kurie paukščiai antrą kartą sudėjo kiaušinius ir, jų neišperinę, paliko lizdus. Antrą kartą, o kai kur ir trečią pražydo miško ir pievų augalai, pastebi gamtos mylėtojas, fotografas Algimantas Lūža.Ved. Regina Montvilienė

Vieną didžiausių skiepytų pušų medelyną Lietuvoje turintys Ilona ir Darius Stučkai iš Alytaus rajono auginti ir skiepyti pušis išmokė ir vaikus. Urtė Stučkaitė su broliu Viliumi Vilniaus rajone puoselėja medelyną ir sako: didžiausias tikslas, kad žmonės lygiai taip pat mylėtų pušis, kaip myli jie. Skiepytos pušys nuo rūšinių skiriasi tuo, kad yra identiškos, o tai turi įtakos ir apželdinant aplinką.Jaunųjų ūkininkų iki 41 metų šalyje tėra tik apie 17 proc. Žemės ūkio ministerijos atstovė Dalia Rutkauskaitė sako, kad jei nebūtų pasikeitusios jaunųjų ūkininkų įsikūrimo paramos sąlygos, situacija būtų blogesnė. Tiesa, po truputį persilaužiama. Pastaraisiais metais daugėja ne tik norinčių perimti tėvų ar senelių ūkius, bet ir imtis ūkininkavimo nuo nulio. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkė Rūta Jurgaitė sako, kad naujai besikuriantys ūkininkai kuria didesnę pridėtinę vertę. Ekonomistas Marius Dubnikovas vertina, kad parama ne tik skatina perimti tėvų ūkius, bet vis daugiau žmonių mano galintys realizuoti save žemės ūkio veikloje, kurti nišinius ar ekologinius ūkius.Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite apie ilgiau nei dešimtmetį puoselėjamą Tado Suginto sulčių spaudimo verslą. Per dieną sezono metu spaudykloje išspaudžiama iki pusantros tonos sulčių, taip pat teikiama ir uogų liofilizavimo paslauga. Tado teigimu, obuolių sultimis piktnaudžiauti nereikia.Ved. Rūta Simanavičienė

Pastaraisiais metais dažniausiai ji buvo klausiama apie naują knygą „Baltieji prieš juoduosius“ – pirmąjį savo romaną, kuriame Danutė Kalinauskaitė išlieka atpažįstama iš dėmesio kalbai ir jos vaizdingumui.Kaip apskritai literatūroje veikia stilius ir kaip jaučiasi autorė, matydama menkstantį dėmesį metaforai ar palyginimui? „Pirmo sakinio“ laidoje su rašytoja Danute Kalinauskaite kalbamės apie jos ir mūsų visų kalbą.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

WWW.DEALSONWHEELS.LT ---> Iki 2024 m. birželio 9 d. pirkdamas automobilį iš Deals On Wheels pasakyk kodą PROTOPEMZA ir gauk 400 EUR vertės dovaną!

Paskelbta, kad buvęs LNOBT vadovas Jonas Sakalauskas galutinai pralaimėjo bylą dėl teatro vadovo rinkimų. Apie kultūros institucijų būklę, pastaraisiais metais pasipylusias apeliacijas, ir didžiausio teatro Lietuvoje ateitį kalbamės su muzikologe Jūrate Katinaite ir teatro kritiku Vaidu Jauniškiu.Pastaraisiais mėnesiai lietuvių solistai tiesiog užplūdo Londono karališkąją „Covent Garden“ operą – ažiotažą sukėlė mūsų operos žvaigždžių Asmik Grigorian, Aušrinės Stundytės pasirodymai, bene populiariausią, Escamillo rolę operoje „Karmen“ dainuoti sugrįžta Kostas Smoriginas, sėkmingai kelią į didžiąją sceną ten skinasi Gabrielė Kupšytė, šioje prestižinėje scenoje kovą debiutavo ir Romanas Kudriašovas. Ypatingą lietuvių operos solistams pavasarį Londone aptariame su režisiere Dalia Ibelhauptaite.LRT Klasika tęsia pažintis su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Simono Bernoto poezijos rinkinys „Pasakų parkas“, kurią išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, pretenduoja tapti geriausia poezijos kategorijoje. Apie knygą su autoriumi kalbasi Marius Eidukonis.Laidoje „Įgarsintas vaizdas“ – Lauros Karpamn muzika filme „Amerikietiškas skaitalas“.Diuseldorfe gyvenantis, iš Molėtų kilęs baritonas Tomas Kildišius pasirinko mažiau populiarų kelią – jis šiandien gilinasi į vokalinę kamerinę muziką, kuria labiau sudominti tikisi ir Lietuvos publiką. Sėkmingus jo karjeros žingsnius liudija tiek Grand Prix prestižiniame Nadios ir Lili Boulanger konkurse Paryžiuje, tiek jau sklindantis gandas apie solisto gebėjimą kurti išskirtinai įdomias programas. Rafinuoto lied žanro paslaptys ir turistiniai Molėtų ir Diuseldorfo maršrutai – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Dažnai girdime, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą, pareigūnai sulaikytą asmenį apklausė kaip specialų liudytoją, o ne įtariamąjį. Kas yra specialusis liudytojas ir kokios jo teisės bei pareigos? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos„Constat“ partneris, advokatas dr. Edgaras Dereškevičius.Bet kurios paskirties žemės sklypo įsigijimas, tiek verslo vystymui, tiek asmeniniams poreikiams, svarbi ir ilgalaikė investicija. Kad kiltų kuo mažiau problemų, susijusių su nekilnojamojo turto pirkimu ir naudojimu, rekomenduojama kruopščiai įvertinti tiek praktinius, tiek teisinius sandorio aspektus. Kaip išvengti galimų rizikų, pataria advokatų profesinės bendrijos „LAWCORPUS VENSLAUSKAS“ teisininkas Mindaugas Šveiteris.Pastaraisiais metais vis daugiau skirtingų sričių specialistų nusprendžia dirbti savarankiškai, o jų paslaugos populiarėja. Kokias galimybes įmonėms suteikia darbas su laisvai samdomais specialistais? Į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis tokį darbuotojų modelį? Pokalbis su įmonės „Buhalterės.lt“ vadovu Laimiu Jančiūnu.Ved. Artūras Matusas

Pastaraisiais metais lietuvių kalba pasirodė bent keletos pačių ryškiausių kino režisierių knygos – Wernerio Herzogo, Michelangelo Antonioni, Davido Lyncho, Piero Paolo Pasolini, Federico Fellini.Šie tekstai – nuo poezijos iki atsiminimų – leidžia geriau susipažinti su kino meistrais ir labiau suprasti jų kinematografijos kūrinius, bet taip pat yra įdomūs ir vertingi kaip literatūra.Apie „Odilės“ ir kitų leidyklų į Lietuvą atneštą literatūrinę kino režisierių bangą kalbamės su vertėja Zita Baranauskaite-Danieliene ir kino kritike Izolda Keidošiūte.Nuotraukoje – režisierius Davidas Lynchas. Vida Press nuotr.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Turkija siūlo Kyjivui surengti Ukrainos ir Rusijos taikos derybas, Prezidentas V. Zelenskis atmeta šią galimybę jei jose dalyvaus Kremlius.Ukrainos kovotojas: sugalvojau norą - švęsti dar vieną gimtadienį.JAV Gazos Ruože ketina įkurti laikiną prieplauką, per kurią būtų galima teikti humanitarinę pagalbą jūra.Kodėl rateliuose judantys neįgalieji vis dar susiduria su diskriminacija miesto viešajame transporte?Skurdžiai gyvenantys asmenys gavę socialines korteles patys sprendžia kuriuos maisto produktus gali įsigyti pasirinktoje parduotuvėje.Pastaraisiais metais vis dažniau eksperimentuojama su laboratorijoje išaugintais deimantais.Ved. Madona Lučkaitė

Pastaraisiais metais dažniausiai apie jį kalbame kaip apie Olgos Tokarczuk vertėją – Vyturys Jarutis jau prieš kelis dešimtmečius ėmėsi versti šios rašytojos kūrybą, o šiandien yra tapęs pagrindiniu nobelistės vertėju į lietuvių kalbą.„Pirmame sakinyje“ susitikome pasikalbėti ir apie kitus jo mėgstamus ir verčiamus lenkų autorius, jų priėmimą ir supratimą Lietuvoje.Nuotraukos autorius – Bartosz Frątczak.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Daivos ir Gintauto Žebelių šeimos ūkis, esantis Tauragės raj., Pagramančio regioninio parko teritorijoje – unikalus. Biodinaminis pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo ūkis pirmasis Lietuvoje, o pasaulyje – 71. Šeima laiko žemaitukų veislės arklių, turi 18 ha iš kurių dauguma pievos, bet augina ir pluoštinių kanapių. Ekologiškai užauginti, sertifikuoti pluoštinių kanapių produktai skirti sveikatai stiprinti ir maistui gardinti.Vilniuje vykęs Agromaisto forumas - didžiausias tokio pobūdžio renginys regione. Jame susiburia politikos, verslo ir mokslo lyderiai iš viso pasaulio. Šiemet miesto rotušėje buvo apie 300 svečių, tiesiogiai transliacijas stebėjo daugiau kaip 2000 žiūrovų. Kokia tokio renginio nauda Lietuvai, ką apie jį turėtų žinoti žemdirbiai? Pasakoja viena iš forumo organizatorių – “Agri food Lithuania” vadovė Kristina Šermukšnyte Alešiūniene.Pastaraisiais metais Žuvinto biosferos rezervate stebimas pilkųjų žąsų daugėjimas, o šiemet užfiksuotas neįtikėtinas rekordas. Žąsų, palyginus su pernai, padaugėjo beveik 100 kartų. Spalio mėnesį jų suskaičiuota 52 000! Kodėl, ką tai reiškia? Atsako rezervato vyr. ekologas Arūnas Pranaitis,. Ved. Arvydas Urba

Švietimo ministras sako, kad pasiektas susitarimas su keturiomis iš penkių mokytojus vienijančių profesinių sąjungų. Tuo metu derybose nedalyvavusios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas teigia, jog penktadienį streiką pradeda apie 3000 šalies mokytojų, o jų skaičius augs.Vilniuje prie Seimo susirinkę tėvai reikalavo valdančiųjų atsisakyti visuomenėje daug diskusijų sukėlusios gyvenimo įgūdžių programos. Prezidentas sako, kad programos tikslus vertina teigiamai, bet, pasak jo, dar trūksta pasiruošimo.Prie Seimo šiandien vyko dar viena protesto akcija. Jos metu LGBTQ bendruomenė ragino valdžią panaikinti teisinę nuostatą, kuri esą riboja galimybę moksleiviams teikti su jų lytiškumu susijusią informaciją.Valdančioji koalicija atideda gyventojų pajamų mokesčio pakeitimus, taip pat susijusius ir su individualia veikla, artmiausiu metu koncentruosis į nekilnojamojo turto mokestį.Briuselyje susitikę ES vidaus reikalų ministrai tariasi ką daryti su kylančia migracijos krize. Pastaraisiais mėnesiais kai kurios Europos valstybės susiduria su gerokai išaugusiais migrantų srautais.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šalyje yra per 30 stambesnių paukštynų ir paukščių augintojų. Jie į rinką tiekia mėsą ir kiaušinius. Pusė jų pagamintos produkcijos suvartojama Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, o likusi eksportuojama į daugiau kaip 50 pasaulio šalių. Pastaraisiais metais beveik pusė mūsų šalyje suvartojamos paukštienos ir kiaušinių įvežama iš Lenkijos. Ar ši produkcija konkuruoja su lietuviška tik kaina?Jauna mergina Asta Kavaliauskaitė, gyvenanti kaime šalia Birštono, žirgais jodinėja nuo 6 m. Užaugusi nusprendė ir kitiems padėti susidraugauti su žirgais. Taip atsirado karieta tiems, kurie nori važinėti ir pamėgusiems arklių jojimą. Mergina pripažįsta: kai kuriomis dienomis, organizuodama turus po Birštono apylinkes, pati žirgu įveikia iki 60 km.Iš Norvegijos į Lietuvą grįžęs jaunas žmogus Gintas Žiemelis su šeima sukūrė savo verslą gimtajame Kratiškių kaime Biržų rajone. Jo autoservisas dabar populiarus ne tik tarp vietinių – ir iš kitų rajonų automobilių savininkai atvažiuoja, net eilėse tenka palaukti.Ved. Regina Montvilienė

Danutė ir Aurelijus Mačiulaičiai, prieš ketverius metus pakvietę žmones pasidžiaugti laisvai besiganančių gyvūnų draugija, nesitikėjo tokio rūpesčio - agresyvaus elgesio su jų augintiniais. Gyvūnai nukenčia nuo smūgių, mažesnieji net mėtomi, gniaužomi, vaišinami jiems kenksmingu maistu. Taip elgiasi ir vaikai, ir suaugusieji. Tad dabar didžiausias rūpestis apsaugoti gyvūnus ir užtikrinti jų gerovę.Duburių kaime ant kalvos stovi tvarkinga Onos Vidrickienės sodyba. Apačioje tyvuliuoja 100 ha ploto vaizdingas Dūburio ežeras, kurio viduryje didžiulė 45 ha medžiais apaugusi sala. Seniau joje ganėsi kolūkio, vėliau – ūkininkų gyvuliai. Pastaraisiais metais salą atradę joje stovyklauja skautai, rengiamas festivalis „Mėnuo juodaragis“. Stovyklautojais besidžiaugianti šeimininkė dabar 30 galvijų bandą gano kitose pievose, o visas 160 ha ūkis – ekologinis. Garbaus amžiaus moteriai sunkesnius darbus nudirba vos už kelių kilometrų gyvenantys trys suaugę sūnūs, taip pat turintys savo ūkius. Anot gyvenimu nesiskundžiančios moters, jos sodybą supanti nuostabi gamta, ošiantys šimtamečiai ąžuolai suteikia sveikatos ir noro darbuotis ūkyje.Obuolius skinantys dronai ir prietaisai, apdulkinantys vaismedžių žiedus, - naujausi technologiniai pasiekimai, kurie jau naudojami užsienio valstybėse. Izraelyje stingant darbo jėgos, skinti sunokusius vaisius patikėta robotui.Ved. Kristina Toleikienė

Tarptautiniame skulptūros konkurse „Baltic Horizons“ Lenkijoje sėkmės aplankė lietuvių skulptorių Andrių Labašauską.Tęsiame 2022 m. Lietuvos kompozitorių kūrinių penkioliktuko pristatymą. Į jį pateko ir LRT KLASIKOS užsakymu parašytas Žibuoklės Martinaitytės kūrinys „Aletheia“.Šiandien minimos 150-osios poeto ir diplomato Jurgio Baltrušaičio gimimo metinės. Apie jį pasakoja literatūrologė, prof. Viktorija Daujotytė.Į uostamiestį kviečiami burtis būsimi aktoriai ir režisieriai. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultete Teatro katedroje studentų kursą renka garsus Europos teatro kūrėjas, vengrų režisierius Árpádas Schillingas.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie roko ir alternatyviąją muziką kaip pabėgimą Wimo Wenderso garsinėse ir vaizdinėse klajonėse.Šviesų dailininko Arvydo Buinausko darbus žino tiek pramogų, tiek teatro ar net šiuolaikinės muzikos pasaulis. Pastaraisiais metais jo pavardė tapo įspūdingos šviesos žaismės scenoje sinonimu. Kaip pažaboti šviesą? Kaip įgyvendinti muzikos ir šviesos žaismę? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kaip patirti dygstančios sėklos jausmą? Kaip išgirsti lyjantį lietų? Koks jausmas būti kokone? Kaip patirti drugelio skrydį? O koks jausmas, kai išauga sparnai arba kai tavimi ropoja kirminas? Visa tai padeda patirti Pojūčių teatro spektaklis „Padarėliai“.Teatro dienai skirtoje laidoje – Pojūčių teatro įkūrėja, aktorė, režisierė, eksperimentatorė, kūrybinių teatro dirbtuvių pedagogė Karolina Žernytė ir Kristina Radžvilaitė, autistiško sūnaus mama, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ narė, dramos terapeutė.Pastaraisiais metais vis dažniau girdime apie tai, kad teatras, kaip meno forma, gali būti ypatingai reikšmingas lavinant vaikų sensorinį intelektą. Jungdamas jausmus, emocijas ir pažinimą, teatras suformuoja tiltą tarp pojūčio ir fizinės tikrovės. Ką tai reiškia tiek kūrėjams, tiek vartotojams, kaip viskas vyksta ir kaip veikia kasdieninio gyvenimo stabilumą? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – laidoje.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Lietuvoje pradedamas COVID-19 imuniteto tyrimas. Rezultatai parodys, kiek gyventojų turi antikūnų ir ar prireiks pakartotinių skiepų.Pirmadienį Šveicarijos bankų rinkoje įvyko dideli pokyčiai – didžiausias šalies bankas UBS pagal kiek daugiau nei 3 mlrd. eurų vertės susitarimą perėmė antro pagal dydį Šveicarijos banko „Credit Suisse“ kontrolę. Sandoriui įvykti padėjo Šveicarijos vyriausybė po to, kai iškilo pavojus dėl „Credit Suisse“ mokumo.Didėjat atotrūkiui tarp moterų ir vyrų atlyginimų, ekspertai mano, kad ypač svarbu, kaip verslai komunikuoja viešoje erdvėje. Taip pat pastebima, kad moterys uždirba mažiau nei vyrai privačiame sektoriuje, o stereotipus dėl "vyriškų" ir "moteriškų" profesijų reikia laužyti mokyklose.Pastaraisiais metais Lietuvoje padaugėjo užsienio tautiečių savanorių, grįžusių atlikti privalomąją karo tarnybą. Krašto ministerijos teigimu, siekiama imtis priemonių, kaip pritraukti daugiau jaunuolių. Užsienio lietuvių įsitraukimas atlikti karo tarnybą yra ypač svarbus, stiprinant pilietinį pasipriešinimą.Sėklų pardavėjai šiemet tikisi daugiau klientų - augant daržovių kainoms, daugėja ir norinčių užsiimti daržininkyste. Dalis jau dabar skaičiuoja iki 20 procentų išaugusius pardavimus. Tačiau kiti tokių tendencijų nepastebi ir sako, kad šiemet akivaizdžiai augs tik sėklų kainos.Ved. Rūta Kupetytė

Švedija ir Suomija oficialiai pateikė prašymus įstoti į NATO. Šalių ambasadoriai juos Briuselyje perdavė generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui. Šis tai pavadino "istoriniu žingsniu" ir pažadėjo, kad narystės prašymai tuoj bus pradėti svarstyti.Kijive prasideda pirmasis nuo Rusijos invazijos pradžios teismo procesas dėl karo nusikaltimų. Prieš teismą stos 21 metų-erių metų Rusijos karys. Vadimas Šišimarinas bus teisiamas dėl neginkluoto civilio nužudymo vasario pabaigoje, Ukrainos šiaurės rytuose. 62 metų vyras važiavo dviračiu. Kariui gresia įkalinimas iki gyvos galvos dėl kaltinimų karo nusikaltimais ir tyčine žmogžudyste.Lietuva yra tarp prasčiausiai viešajam interesui svarbius duomenis atveriančių ir panaudojančių Europos Sąjungos šalių, rodo pasaulinis duomenų barometras.Pastaraisiais mėnesiais ženkliai išaugo ginklais susižeidusių vaikų skaičius. Vaiko teisių gynėjai atkreipia visuomenės dėmesį, kad ginklas, nepaisant kokiai ginklų klasifikacijai priskirtas, yra ypatingai pavojingas vaikui.Ukrainoje tęsiantis Rusijos pradėtam karui, būtina kalbėti apie Krymo totorių likimus, nepamiršti šios bendruomenės, teigia tautinių mažumų politikos ekspertė iš Ukrainos Julija Tyščenko.Statybų ir kelių sektoriaus atstovai teigia, kad ženkliai pabrangus darbams, jų kainos viešuosiuose pirkimuose ir toliau nėra indeksuojamos. Dėl to, anot verslo, stos ir dideli projektai. Tuo metu Viešųjų pirkimų tarnyba teigia, kad dėl kainų indeksavimo turi būti sprendžiama individualiai.Ar paskubėję pasirinkti elektros tiekėją gyventojai gali patirti nuostolių?Ved. Paulius Šironas

Šylant orams neišvengiamai tenka kalbėti apie erkių sukeliamas infekcines ligas: erkinį encefalitą bei Laimo ligą. Mat Lietuva priskirtina prie didelio erkių paplitimo kraštų ir patenka į endemine vadinamą zoną. Specialistai tikina, kad erkių per pastarąjį dešimtmetį mūsų kraštuose gerokai padaugėjo, o tai reiškia, kad išaugo ir ligas platinančių užkrėstų erkių populiacija. Palyginimui, 2015 m. 100 tūkst. gyventojų teko apie 12 užsikrėtimų erkiniu encefalitu, o 2017 m. jų registruota jau gerokai daugiau – beveik 17 erkinio encefalito atvejų 100 tūkst. gyventojų. Latvijoje sergamumas apie tris kartus mažesnis – siekia 6 atvejus 100 tūkst. gyventojų, o Lenkijos skaičiai lyginant su Lietuvos atrodo apskritai menki – vos pusė atvejo 100 tūkst. gyventojų. Esant tokiai gausiai erkių populiacijai, o kartu ir jų platinamų ligų rizikai būtina imtis prevencinių priemonių. Kaip išvengti erkių platinamų ligų: erkinio encefalito ir Laimo ligos – ir ką daryti su jomis susidūrus? Pokalbis su LSMU Kauno ligoninės gydytoja infektologe Laima Nakutiene.Kita laidos tema – maliarija. Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje registruojami tik įvežtiniai maliarijos atvejai iš subtropinių Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos regionų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro stebėsenos duomenimis, Lietuvoje kasmet užregistruojama nuo 2 iki 8 įvežtinės maliarijos atvejų. Dažniausiai į Lietuvą įvežama tropinė maliarija iš Afrikos šalių.Ir visgi retam kuriam teko girdėti, kad taip buvo ne visada. Lietuvoje iki 1957 m. buvo maliariją platinančių uodų, kol medikų ir biologų pastangomis vietinė maliarija buvo įveikta. Ar gali maliariniai uodai grįžti į Lietuvą? Kokių priemonių griebtis tiems, kurie darbo ar turistiniais tiksliais vyksta į subtropinius kraštus, kur gausu maliariją platinančių uodų? Pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vyresniąja specialiste, klinikine entomologe, biomedicinos mokslų daktare Milda Žygutiene.Ved. Laura Adomavičienė

Karas Ukrainoje, nuo jo kruvinų žiaurumų bėgantys žmonės negali palikti abejingų Lietuvos gyventojų – kiekvienas kuo galėdamas stengiasi padėti. Žemės ūkio rūmų pirmininkas, Utenos r. ūkininkas Arūnas Svitojus, kiti ūkininkai ėmėsi iniciatyvos padėti Ukrainoje likusiems žemdirbiams, o atvykusius pasitinka ir globoja Lietuvoje.Žemaitijoje gyvulių ūkiuose srutų laikymo rezervuarai daug kur jau pilni. Dėl ištirpusio sniego ir gausaus lietaus vasario mėnesį iš perpildytų rezervuarų srutos gali užteršti aplinką prie fermų, tačiau išvežti srutas į laukus iki kovo 20 d. draudžiama. Kaip padėtį vertina Skuodo rajono ūkininkas Zigmantas Mockus, ką sako Aplinkos ministerijos specialistas Vitalijus Auglys.Pastaraisiais metais drastiškai sumažėjo vietinių maisto produktų pasiūla Bulgarijos parduotuvėse. Ypač šiltnamiuose užaugintų daržovių. Išsamiau – Lietuvos radijo bendradarbė Bulgarijoje Justina Mikeliūnaitė.Ved. Regina Montvilienė

Rukloje nuo covid-19 šiandien bus skiepijami čia įsikūrę migrantai iš pažeidžiamiausių visuomenės grupių – šeimos, vienišos mamos, vaikai nuo 12-os metų, senjorai, taip pat – žmonės su negalia.Pastaraisiais mėnesiais išpilamų vakcinų nuo koronaviruso kiekiai auga.Paaiškėjo, kas artimiausius pusantrų metų vadovaus Kelmės ir Trakų rajonams.Lietuvoje minima Konstitucijos diena.Ved. Irina Andrianova

Nepriklausomą elektros tiekėją jau pasirinko per du šimtus tūkstančių gyventojų, tačiau ką dabar jiems daryti, kai pratęstas terminas? Nukelti sutartį ar palaukti, kokias kainas siūlys visuomeninis tiekėjas? Bet kokiu atveju, pasak tiekėjų, anksčiausiai pasirinkę išlošė daugiausiai. Apie tai Mariaus Jokūbaičio reportažas.Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje kasdien apgręžiant dešimtis nelegaliai sieną bandančių kirsti migrantų, kitos Europos Sąjungos šalys taip pat susiduria su išaugusiais pabėgėlių srautais. Pastaraisiais mėnesiais tūkstančiai neteisėtai į Lenkiją patekusių migrantų kerta Vokietijos sieną. Siekdama geriau apsaugoti valstybės ribas, Lenkija planuoja statyti fizinę, penkių metrų aukščio sieną, tuo metu Vokietijoje padėtis išlieka stabili. Išsamiau pasakoja Rūta Nikitinaitė.Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kvietimu spalio 19–20 dienomis Lietuvoje su oficialiu vizitu lankysis Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda. Vizitas skirtas abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-osioms metinėms paminėti. Vizito metu įvyks pirmasis 2020 m. įkurtos Prezidentų tarybos susitikimas. Jame planuojama aptarti regiono saugumo ir gynybos, transatlantinių ryšių stiprinimo, nelegalios migracijos, Rytų partnerystės, bendradarbiavimo ekonomikos, švietimo ir kultūros srityse klausimus. Po Prezidentų tarybos susitikimo abiejų šalių vadovai kalbės iškilmingame Seimo posėdyje. Apie tai išsamiau – mūsų bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas ir Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas, mokslų daktaras Marijušas Antonovičius.Pristatomas pirmasis tyrimas apie tos pačios lyties šeimų padėtį Lietuvoje. Kokybiniame tyrime apžvelgiama, su kokiomis problemomis kasdienybėje susiduria tokios šeimos bei kokių sprendimų laukia iš politikų, teisiškai sureguliuojant jų šeimos gyvenimą. Išsamiau Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.Užsienio įvykių apžvalga. Adomas Šimkus.Nacionalinio kraujo centro komanda, baigusi vasaros vakcinacijos turą per Lietuvą palapinėse, pradeda skiepyti įmonių darbuotojus ir kviečia to dar nepadariusius nedelsiant pasinaudoti šia galimybe bei gauti norimo gamintojo vakciną. Nacionalinio kraujo centro vadovas Daumantas Gutauskas ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.„Euromonitor" sako, kad pernai išaugo gyventojų išlaidos maistui. Ir sako, kad ir šiemet jos irgi augs. Tai ar daugiau valgom, ar maistas išbrango ir todėl ta išlaidų krepšelio dalis padidėjo? Apie tai išsamiau „Euromonitor International“ Ekonomikos ir vartotojų analizės padalinio vadovė Indrė Čėsnienė ir „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.Nelegalios migracijos aktualijos. Vidaus reikalų viceministras Kęstutis Lančinskas.Sporto pranešimai. Marius Andrijauskas.Šiandien etnomuzikologė, televizijos, radijo laidų ir renginių vedėja, visuomenės veikėja Zita Kelmickaitė švenčia garbingą sukaktį. Už ką Zitą myli radijo klausytojai, televizijos žiūrovai, kodėl renginių organizatoriai sako, jog jeigu renginį ves Zita Kelmickaitė,- jo sėkmė garantuota. Pokalbis su Zita Kelmickaite.Savaitės komentaras. Autorius - apžvalgininkas Virginijus Savukynas.Ved. Rūta Kupetytė

Žemės ūkio kooperatyvas „Šiaulių aruodas“, susibūręs prieš dešimtmetį, dabar turi 20 tūkst. tonų talpos grūdų elevatorių, vienija 34 ūkininkus, deklaruojančius 8 tūkst. ha pasėlių. Apie modernų elevatorių pasakoja gamybos vadovas Rokas Mažulis, o apie kooperaciją plačiau – LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius.Jonavos rajono Venecijos kaimas pavadinimą gavo, tikriausia, dėl dažnų potvynių. Vienas paskutinių dar pokaryje kaimą beveik sunaikino. Pastaraisiais metais kaime kuriasi nauji gyventojai, yra bendruomenė ir visi siekia atkurti ne tipišką kaimą. Pokalbis su vietos politiku Gintu Jasioniu ir verslininku Viktoru Aleksandravičiumi.Ved. Arvydas Urba

Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie Kinijos pastangas pasivyti Vakarus technologijų pažangos ir plėtros srityje. Ko reikia, kad Vakarai išlaikytų pranašumą tokiose srityse kaip dirbtinio intelekto vystymas? Kaip naujausios technologijos įgalina autoritarinių šalių virsmą totalitarinėmis? Ar Kinijai pavyko sukurti sėkmingą alternatyvą Vakarų liberaliajai demokratijai?Vienas įdomiausių mąstytojų, siūlantis nauju žvilgsniu pažvelgti į dabarties pasaulio politinius ir ekonominius procesus, yra N. N. Talebas. Šių procesų paaiškinimui jis nukaldino kelias įsimintinas sąvokas ir metaforas: juodoji gulbė, antitrapumas (antifragility) ir rizikavimas savo kailiu (to have skin in the game). Kuo jos reikšmingos? Kaip antitrapumo sąvoka leidžia paaiškinti Lietuvos ir A. Lukašenkos režimo, JAV ir Kinijos santykių dinamiką? Apie visa tai – pokalbis su informacinių technologijų ekspertu Justu Šireika.Ved. Simas Čelutka

Pastaraisiais metais Europos Sąjungoje (ES) kilo vis daugiau kalbų, kad reikia aktyviau kalbėtis apie Europos Sąjungos ateitį ir visiems kartu nuspręsti kaip turi atrodyti Europa po kelių dešimtmečių, ką reikia keisti, o ką išsaugoti. 2020 m. kilusi globali pandemija leido suprasti, kad be šalių vieningumo, tarpusavio pagalbos ir bendrų tikslų siekio panašios krizės gali tik dar labiau paveikti individualias šalis ir jų žmones. Siekiant aptarti bendrus naujai kylančius uždavinius ir tolesnę ES ateities viziją buvo įsteigta Konferencija dėl Europos ateities, kviečianti išsamiam dialogui visus ES piliečius. Kokie šios konferencijos tikslai bei iššūkiai, ir kokia ta būsima ES ateitis - apie tai kalbamės su Lietuvos užsienio reikalų viceministru Arnoldu Pranckevičiumi ir Lietuvos atstove Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete Elena Sinkevičiūte. „Aš čia matau šiek tiek ir istorinį šansą Lietuvai ir Baltijos šalims įprasminti tą fantastišką sėkmę jų pačių transformacijos ir pokyčių, padedant tiems, kurie šiandien dar net neturi vilties svajoti ar ne apie ES narystę“, - sako A. Pranckevičius. „Tai, ką mes nusprendžiame Europos Sąjungoje turi įtakos ne tiktai Ukrainai, Baltarusijai ar Balkanų valstybėms, kurios yra šalia mūsų, bet tai turi įtaką, globalią įtaką“, - teigia E. Sinkevičiūtė. Kviečiame klausytis! Sekite mus Facebook / Twitter / Spotify / YouTube / LinkedIn Tinklalaidę kuria URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas Intro/outro skamba M. Aaron Heick – Man of His World

Pastaraisiais metais pasaulyje, ypač Vakarų valstybėse, ženkliai sustiprėjo liberalizmo kritikos balsai. Jų vis dažniau pasigirsta ir Lietuvoje. Šią tendenciją lemia ir konkretūs politiniai iššūkiai, kuriuos valstybių lyderiai sprendžia gana vangiai, ir teoriniai liberalizmo prieštaravimai, kurie daro įtaką praktiniam gyvenimui. Kur slypi šiuolaikinio liberalizmo problemos? Kiek prie jų prisideda vadinamoji „tapatybių politika“ ir politikos pajungimas ekonomikai? Ar nėra taip, kad individualizmas skiepija pernelyg siaurą požiūrį į politiką? Kaip būtų galima aktualizuoti kitokio, kultūrai ir egzistenciniams klausimams jautresnio liberalizmo tradiciją? Iš kitos pusės: kur perspaudžia ir kaip liberalizmą karikatūrina jo kritikai? Apie tai diskutuojame su filosofu, publicistu, Vilniaus universiteto Rektoriaus patarėju Pauliumi Gritėnu.Ved. Simas Čelutka

Pastaraisiais metais verslas susidūrė su neeiline situacija – koronaviruso pandemija privertė uždaryti duris arba matyti vis mažėjančius pirkėjų srautus. Dideliu gelbėjimosi ratu verslininkams tapo elektroninė prekyba, nors joje taip pat išlieka didžiulė konkurencija ir ne visų pastangos gali virsti sėkmės istorijomis. „Pinigų kartos akademijoje“ aptariame elektroninės prekybos suklestėjimo metą: kokią įtaką tam padarė pandemija? Kaip jaučiasi pirkėjas internetinėje parduotuvėje? Kaip atrodė konkurencija, kai visi verslai vienu metu ėmė keltis į internetą?

Ekspertų nuomone, Lietuva iš užsienio šalių įsiveža daugiau kaip pusę šalyje suvartojamos kiaulienos. Pastaraisiais metais kiaulininkystę žlugdė afrikinis kiaulių maras ir smukusios supirkimo kainos. Šalyje gerėjant afrikinio kiaulių maro situacijai, jau svarstoma auginti daugiau kiaulių. Galimybes aptaria stambiųjų ir smulkiųjų kiaulių augintojų asociacijų vadovai.Atokiame Ignalinos r. Mažviliškės kaime, ant kalvos, vaizdingos gamtos apsuptyje gyvenanti Genutė Pašilienė, jau sulaukusi garbaus amžiaus, veiklos stoka nesiskundžia ir žiemos metą. Tvartelyje ožiai, avys, iš paskos kaip šuniukas sekiojantis žąsinas – tik dalis čia laikomų gyvūnų. O tvarkinguose namuose kambarius puošia įvairiausi rankdarbiai: austi, megzti, nerti, siuvinėti, pinti, net kabantys šiaudiniai sodai.Ved. Regina Montvilienė.

Pastaraisiais metais vykusius pokyčius maisto pramonėje dar labiau paspartino koronaviruso pandemija. Nuo naujų technologijų iki alternatyvių produktų gamybos - kaip šiandienos naujovės nulems tai, ką valgysime po keliasdešimties metų? Pokalbis su agro-maisto sektoriaus inovacijų įmonių vadovu Augustu Alešiūnu.Neseniai Kuršių mariose pastebėta ramada - anksčiau Lietuvoje oficialiai neregistruota žuvis. Šią viešnią atsitiktinai aptiko Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimo centro mokslo darbuotojas Julius Morkūnas. Be kita ko, pašnekovas - ir ornitologas, pernai Kolguevo saloje tyręs ledines antis. Antroje laidos dalyje jis papasakos apie šiuos atradimus, tyrimus ir pastebėjimus.Ved. Karolina Panto

Rugpjūčio pradžioje Nacionalinis visuomenės sveikatos centras paskelbė, kad pavojinga maudytis Kauno mariose ir Širvėnos ežere Biržuose. Priežastis – kelis kartus viršyta melsvabakterių koncentracijos norma. Liaudyje šis reiškinys vadinamas „žydėjimu“. Žalsvame vandenyje išsimaudžiusius ir netyčia jo gurkštelėjusius žmones, dažniausiai vaikus, gali smarkiai išberti, pykinti. Kenčia ne tik žmonės – dėl deguonies stygiaus dūsta ir nyksta vandens telkinių augmenija ir gyvūnija. Pastaraisiais metais „žydėjimas“ suintensyvėjo dėl šylančio klimato ir žemdirbystės plėtros. Mat būtent pasėlių tręšimui naudojamų maistingų medžiagų azoto ir fosforo perteklius, su lietumi patenkantis į vandenį, sukelia esminius vandens ekosistemų pokyčius. Autorė Inga Janiulytė-Temporin.

Vieni pirmųjų Jurbarko rajone pradėję ūkininkauti ir kurti pieno ūkį Laima ir Algimantas Liorencai toliau plėtoja savo verslą. Nepaisant dažnai nuviliančio pieno kainų svyravimo, visada tinkamai pasirūpina gyvuliais ir neketina jų atsisakyti. Marcinkonių seniūnijos plotas – didžiausias Varėnos rajone, bet gyventojų skaičius – toli gražu. Žmonių kasmet mažėja, nes seniūnijos kaimuose jauni žmonės neranda darbo. Sulėtėjusį gyvenimą seniūnijoje kiek pagyvina aktyvios kaimo bendruomenės. Pastaraisiais metais vykusias permainas aptaria Marcinkonių seniūnas Vilius Petraška.Jau spėjome pajusti alinantį vasaros karštį, nuo jo tenka gintis įvairiausiais būdais. Vienus gelbėja maudynės, vanduo, ledai, na, o kaimo turizmo sodybos šeimininkė iš Pakruojo rajono Laimutė Skopienė siūlo atsigaivinti rabarbarų gėrimu.Ved. Regina Montvilienė.

Dirvožemį tausoja, augalų tyrimus atlieka, ūkyje taiko naujausias technologijas Kauno rajono Baptų seniūnijos ūkininkas Ignas Koženiauskas, dirbantis kartu su tėčiu Gražvydu. Šeimos ūkyje auginami kviečiai, rapsai, miežiai, pupos. Kokia pasėlių būklė šį pavasarį?Pastaraisiais metais vis dažniau nedidelių pieno ūkių šeimininkų atsisako savo verslo. Tai daryti verčia mažos pieno kainos, nepakankama valstybės ir ES parama. Tokį nelengvą sprendimą prieš porą metų priėmė Marijampolės sav. Gudinės kaimo ūkininkai Iveta ir Arūnas Šveikauskai. Dabar augina mėsinius simentalų veislės galvijus, nors ir jų pardavimo kainos nedžiugina.Ved. Rūta Katkevičienė.

Pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau pastebimas gana retas pietų kraštuose gyvenantis vabzdys maldininkas. Mokslininkai neatmeta galimybės, kad šį gyvį Lietuvoje įsitvirtinti privertė šylantis klimatas. Laidoje pokalbis su gamtininkais ir mokslininkais apie tai, kaip klimato kaita veikia rūšių migracijos kryptis ir kokių vabzdžių ir augalų ateityje sulauksime Lietuvoje. Autorė Rūta Dambravaitė

Šiandien minima tarptautinė nerūkymo diena. Pastaraisiais metais įprastą cigaretę vis dažniau pakeičia elektroninė. Tačiau ir ji kenksminga - Jungtinės Valstijos skaičiuoja, kad iki šios dienos nuo paprastas cigaretes pakeitusių elektroninių cigarečių sukeltų ligų mirė 42 žmonės. Šią savaitę į kai kurias poliklinikas jau pristatyta, o į kitas bus pristatyta vakcina nuo gripo. Rizikos grupei priskiriami žmonės kai kuriose poliklinikose dar gali gauti ir nemokamų skiepų, tačiau dėl pernykščio vangumo skiepytis šiais metais skiepų užpirkta mažiau. Šiandien minimos Radviliškio mūšio 100-osios metinės.„4 milijonai“ Jungtinėje Karalystėje.Migrena – kiek valstybei kainuoja galvos skausmas?Studijoje – Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Vytautas Jonas Žukas.Sukilimo vadų ir dalyvių laidotuvių išvakarėse Lietuvos nacionalinis muziejus visuomenei atveria parodą apie sukilėlių istoriją.Ved. Rūta Kupetytė.

Generalinė prokuratūra vakar vakare specialioje spaudos konferencijoje patvirtino, kad buvusi Seimo narė ir teisėja Neringa Venckienė yra Lietuvoje. Vilniaus energetikos forumas.Paleistas Didžiosios Britanijos parlamentas.Kas paskatintų moteris prisidėti prie inovacijų?Pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo kinų socialinis tinklas TikTok. Nekilnojamo turto ekspertai mato ryškėjančią tendenciją – butai mažėja, tačiau tiek namo išorės, tiek vidaus įrengimo kokybė kyla.„Ryto garsų“ studijoje – prezidento vyriausiasis patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta.Šiandien prasideda vienas didžiausių ir seniausių kino festivalių Lietuvoje – SCANORAMA. Taip pat laidoje – orų, spaudos ir sporto apžvalga. Kaip rytą pradeda LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė? Ką skaityti rekomenduoja prodiuseris, grupės BIX lyderis Saulius Urbonavčius – Samas? R. Urbonaitės komentaras. Ved. Darius Matas.

Rūta Meilutytė paskelbė, kad baigia plaukikės karjerą. Su LRT sporto prodiuseriu Ramūnu Grumbinu – apie „Rūtos efektą“ ne tik Lietuvos plaukime.Interviu cikle iš Čikagos girdėsite Taurą Bublį, reklamos fotografą, dirbantį su vienais garsiausių Jungtinių Valstijų prekių ženklų.Pastaraisiais metais girdime apie normas viršijančią vandens taršą arsenu keliose Lietuvos gyvenvietėse. Kaip sekasi aiškintis giluminio vandens taršos priežastis ir kontroliuoti vandens kokybę įvairiais atvejais? Ar tiesa, kad dėl pesticidų ir kitos taršos kyla didelė grėsmė vadinamajam didžiausiam Lietuvos gelmių turtui? Lietuvos geologijos tarnybos atstovė Jurga Arustienė, Geologinių tyrimų srityje dirbančios bendrovės vadovas Antanas Marcinonis, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė Vilija Galdikienė, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius.Ved. Giedrė Čiužaitė.

Pastaraisiais metais Lietuvoje pradėtas ne vienas parkų, skverų atkūrimo projektas. Dažniausiai dėl siūlomų idėjų prasideda aštrios diskusijos – kokį parką mes atkuriame? Ar tikrai šiandien reikia atkurti barokinius parkus – tiesių linijų, prabangių želdinių formas? Kodėl iškertame šimtus natūraliai užaugusių medžių ir vėl sodiname naujus medžius? Kiek turime paisyti besikeičiančio klimato iššūkių? Ar turime atsižvelgti į pasikeitusį žmonių gyvenimo būdą? Laidoje apie tai diskutuoja architektas urbanistas, paveldosaugos specialistas, Valstybinės kultūros paveldo komisijos narys Augis Gučas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis, Vilniaus miesto vyriausias architektas Mindaugas Pakalnis, sociologė, miesto tyrėja, Gedimino technikos universiteto docentė Jekaterina Lavrinec, visuomeninės Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos pirmininkas, Lietuvos parkų tyrinėtojas Dainius Labeckis.

Jau daugiau kaip du dešimtmečius pirmąjį gegužės sekmadienį Airijos radijas per naktį tiesiogiai transliuoja bundančios gamtos koncertą – „Paukščių chorą“. Pastaraisiais metais su savo giesmininkų balsais prie jų jungiasi ir kitų šalių radijo stotys, tarp jų ir LRT RADIJAS. Kaip paukščių balsų transliacija tapo tarptautiniu fenomenu? Kodėl šis gamtos reiškinys idealiai tinka radijui? Pokalbis su idėjos autoriumi RTE Radio 1 prodiuseriu Dereku Mooney ir gamtininku Arūnu Pranaičiu. Autorė Vaida Pilibaitytė

Pastaraisiais metais vis dažniau girdėti diskusijų apie būtinybę į kultūrinį diskursą vienodai įtraukti tiek vyrus, tiek moteris. Tiesa, paprastai dėmesį telkiame į šiuolaikines asmenybes. O ką žinome apie pirmąsias Lietuvos moteris rašytojas? „Literatūros akiračiuose“ su „Idėjų karalystės“ įkūrėjomis, gidėmis Elena Gasiulyte ir Rūta Norkūne kalbamės apie vieną pirmųjų Lietuvos moterų rašytojų, Sofiją Tyzenhauzaitę. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Beveik pusė visų abiturientų kasmet mėgina laimę stodami į mediciną. Tačiau retas pastebi, kad pastaraisiais metais elitine tampa matematikos mokytojo profesija. Nes retas jaunas žmogus linkęs studijuoti tiksliuosius mokslus, o vėliau eiti dirbti į mokyklą. Kaip rodo oficialioji statistika, tik per užpraėjusius mokslo metus tiksliųjų ir gamtos mokslų mokytojų sumažėjo 6 proc. Ir jų dar mažės, nes, kaip liudija Lietuvos statistikos departamento duomenys, šiuo metu mokyklose dominuoja pusamžiai ir vyresni pedagogai: nuo 35 iki 49 metų yra 39,4 proc. visų Lietuvos mokytojų, o vyresni, nei 50 metų – 52,4 proc. visų šalies mokytojų. Tuo tarpu iki 35 metų amžiaus yra vos 8,2 proc. visų šalies mokytojų.Be to, pastaruoju metu matematikos bei kitų tiksliųjų ir gamtos mokslų mokytojų neranda net ir prestižinės mokyklos. Pastaraisiais metais į matematikos, fizikos, chemijo mokytojo vietą net ir geriausiose šalies mokyklose pretenduoja vos vienas kandidatas. Kadangi mokyklose stinga tiksliųjų mokslų mokytojų, ypač mokytojų, kurie geba pastebėti, įnorinti ir uždegti mokinius mokytis tiksliųjų ir gamtos mokslų, auga privačių mokytojų – repetitorių – poreikis. Neoficialiai kalbama, kad kai kurie geri matematikos bei kitų fizinių mokslų mokytojai uždirba ne ką prasčiau, o ir yra gerbiami bei vertinami ne mažiau, nei daugelis gydytojų, kuriais tarp veržiasi tapti geriausieji abiturientai. Ar tikrai matematikos bei kitų tiksliųjų ir gamtos mokslų mokytojų deficitas šią profesiją daro elitine? Kodėl to dar nemato geriausi abiturientai ir jų tėvai, atkalbinėjantys vaikus tapti tiksliųjų mokslų mokytojais?Laidoje dalyvauja Gytautas Beresnevičius, privatus matematikos ir informatikos mokytojas, bei Vytautas Černovas, privatus matematikos ir chemijos mokytojas.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Pastaraisiais metais Lietuvos mokytojai bei dėstytojai kone būriais vežami pasidairyti po Skandinavijos ir net Azijos šalis, idant pasimokytų iš tenykščių kolegų, kaip pakelti mūsų šalies švietimo bei aukštojo mokslo lygį. Mokytojai, grįžę iš egzotinių keletos dienų švietimo kelionių, pasakoja kaip ten Suomijoje, Japonijoje ar kitose šalyse yra gerai.Kaip giliai tokių išvykų metu pedagogai supažindinami su tuo, kas nėra gerai sėkmingose švietime bei aukštajame moksle šalyse, kiek joms reikėjo įdėti pastangų kai kurioms blogybėms sumažinti? Ar tikrai sėkmingos šalys nieko gero neregi ir nesimoko iš vadinamų švietime bei aukštajame moksle mažiau sėkmingų šalių? Laidoje dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos instituto prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė.Vedėja Jonė Kučinskaitė.

„Buvo brandus socializmas, viskas apleista, Vilnius nutriušęs, žmonės pavargę, gyvenome tokioje blausioje atmosferoje. Natūralu, kad visa tai atėjo ir į paveikslus“, – sako tapytojas Mindaugas Skudutis, minintis 70-mečio sukaktį.„Tarp pilkų debesų“ sulaukė tiek populiarumo tikrai ne dėl turinio ar meninės vertės. Filmas yra geros reklaminės kampanijos produktas“, – apie naujausią Lietuvos kino premjerą sako kino kritikė Santa Lingevičiūtė.„Video istorijos internete – lyg į vandenyną išmesti pranešimai buteliuose. Žmonės rašo ir pasauliui siunčia begales žinučių, o aš renku tas žinutes ir kuriu filmus“, – savo kūrybos principą apibūdina „Nepatogaus kino festivalyje“ viešintis režisierius Dominic Gagnon. „Pastaraisiais metais Ukrainos meno rinkoje buvo jaučiama stagnacija – žmonėms buvo tikrai ne iki meno. O dabar rinka jau po truputį atsigauna“, – sako meno projektų kuratorė Eva Bakienė, Vilniuje pristatanti paslaptingiausią ukrainiečių menininką Igorį Gubskį.Apie nelengvai persodinamas svetimas idėjas, kultūrą bei meno ir žodžio laisvę savo komentare svarsto menotyrininkė Agnė Narušytė.„Neturiu rašymo rutinos, kuriu retai, bet dažniausiai eilėraščiai ateina vaikštant po Vilnių“, – sako poetas Marius Burokas. Jo eilėraščių rinkinys „Švaraus buvimo“ dalyvauja Metų knygos rinkimuose.Tradiciniai ilgieji susitikimai „Sėskim ir pakalbėkim“. Lankysimės dailininko Mindaugo Skudučio dirbtuvėje. Vilniaus rotušėje veikia jubiliejinė paroda, skirta vilnietiškajai šio dailininko kūrybai.

Čia pat kalendorinis viduržiemis. Metas atidžiau pasidomėti kokios likę daržovių, bulvių atsargos. Visų jų didžiąją dalį vidaus rinkai ir eksportui tiekia Lietuvos daržovių augintojų asociacijos ūkiai. Anot šios asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės, šiemet daugiausia galvosūkio dėl bulvių, ypač vykdant tarptautinius įsipareigojimus. Kai labiau pasidomi – akivaizdu, kad žemdirbių požiūriai į laisvalaikį, poilsį labai skiriasi. Vieni tvirtina, kad turint ūkį, nei laisvo laiko, nei pinigų poilsiauti nėra. Kiti retsykiais tenkinasi pasyviu poilsiu. Pastaraisiais metais daugėja tokių žemdirbių, kurie atostogų metą ar dienomis, atlėgus darbymečio įtampai, stengiasi kuo daugiau pakeliauti ne tik po Lietuvą, bet ir po visą pasaulį. Tarp tokių yra ir Biržų rajono ūkininko Kęstučio Armono šeima. Ūkio naujienos.

Čia pat kalendorinis viduržiemis. Metas atidžiau pasidomėti kokios likę daržovių, bulvių atsargos. Visų jų didžiąją dalį vidaus rinkai ir eksportui tiekia Lietuvos daržovių augintojų asociacijos ūkiai. Anot šios asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės, šiemet daugiausia galvosūkio dėl bulvių, ypač vykdant tarptautinius įsipareigojimus. Kai labiau pasidomi – akivaizdu, kad žemdirbių požiūriai į laisvalaikį, poilsį labai skiriasi. Vieni tvirtina, kad turint ūkį, nei laisvo laiko, nei pinigų poilsiauti nėra. Kiti retsykiais tenkinasi pasyviu poilsiu. Pastaraisiais metais daugėja tokių žemdirbių, kurie atostogų metą ar dienomis, atlėgus darbymečio įtampai, stengiasi kuo daugiau pakeliauti ne tik po Lietuvą, bet ir po visą pasaulį. Tarp tokių yra ir Biržų rajono ūkininko Kęstučio Armono šeima. Ūkio naujienos.

Pastaraisiais metais šalyje mažėja gyvulių ir juos auginančių ūkininkų skaičius. Per 9 mėn. galvijienos gamyba sumažėjo 3, o kiaulienos net 8 procentais. Mažėja iš Lietuvoje užaugintų gyvulių pagamintų produktų. Ar galima tikėtis permainų? Metams baigiantis žemdirbiai paprastai apžvelgia nuveiktus darbus, skaičiuoja preliminarius rezultatus, įvertina juos. Žiemos metą daugiau laiko turi svarstymams, – kas pasisekė, o kas gal ir ne, ar ne taip, kaip buvo tikėtasi. Kartu planuoja, kaip gyvens ir dirbs ateinančiais metais. Šia tema – per 200 perspektyvių šalies bendrovių vienijančios Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinio direktoriaus Jono Sviderskio pamastymai. Lukšių seniūnija ne tik Šakių rajone garsėja pavyzdingai tvarkoma, kūrybiškai, meniškai kuriama ne tik pagrindinės gyvenvietės aplinka. Čia didelis seniūno, skulptoriaus ir dailininko Vido Cikanos nuopelnas.

Pastaraisiais metais šalyje mažėja gyvulių ir juos auginančių ūkininkų skaičius. Per 9 mėn. galvijienos gamyba sumažėjo 3, o kiaulienos net 8 procentais. Mažėja iš Lietuvoje užaugintų gyvulių pagamintų produktų. Ar galima tikėtis permainų? Metams baigiantis žemdirbiai paprastai apžvelgia nuveiktus darbus, skaičiuoja preliminarius rezultatus, įvertina juos. Žiemos metą daugiau laiko turi svarstymams, – kas pasisekė, o kas gal ir ne, ar ne taip, kaip buvo tikėtasi. Kartu planuoja, kaip gyvens ir dirbs ateinančiais metais. Šia tema – per 200 perspektyvių šalies bendrovių vienijančios Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinio direktoriaus Jono Sviderskio pamastymai. Lukšių seniūnija ne tik Šakių rajone garsėja pavyzdingai tvarkoma, kūrybiškai, meniškai kuriama ne tik pagrindinės gyvenvietės aplinka. Čia didelis seniūno, skulptoriaus ir dailininko Vido Cikanos nuopelnas.

Pastaraisiais metais, anot specialistų, padaugėjo žmonių, kurie savo santaupas investuoja į nekilnojamąjį turtą, kurį vėliau nuomoja. Tai paskatino augančios nuomos kainos ir rekordiškai žemos būsto paskolų palūkanos. Per kiek laiko gali atsipirkti tokia investicija? Kaip apskritai keičiasi nuomos rinka – butų savininkai ir juose apsigyvenantys žmonės? O rubrikoje „Įdomioji ekonomika“ sužinosite apie tai, iš kokių šaltinių surenkamas šalies biudžetas ir kas pasiima jo didžiausią dalį. Apie visa tai – laidoje „PIN kodas“.

Pastaraisiais metais, anot specialistų, padaugėjo žmonių, kurie savo santaupas investuoja į nekilnojamąjį turtą, kurį vėliau nuomoja. Tai paskatino augančios nuomos kainos ir rekordiškai žemos būsto paskolų palūkanos. Per kiek laiko gali atsipirkti tokia investicija? Kaip apskritai keičiasi nuomos rinka – butų savininkai ir juose apsigyvenantys žmonės? O rubrikoje „Įdomioji ekonomika“ sužinosite apie tai, iš kokių šaltinių surenkamas šalies biudžetas ir kas pasiima jo didžiausią dalį. Apie visa tai – laidoje „PIN kodas“.

Įgyvendinant reformas valstybės valdomose žemės ūkio įmonėse, numatyta UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ ir valstybės įmonės „Pieno tyrimai“ pertvarka. Pastaraisiais metais susidomėjimas bitininkyste Lietuvoje didėja, bitininkauti imasi vis daugiau jaunų žmonių. Ūkio naujienos.

„Basanavičiaus reiks ne stovylos, o gyvo asmens“, – sako istorikas Aurimas Švedas. Pastaraisiais metais daug kalbama apie istorinės prozos pakilimą, augantį skaitytojų susidomėjimą ja. Įvairiais būdais į praeitį nukeliančios Kristinos Sabaliauskaitės ir Andriaus Tapino knygos yra vienos perkamiausių, o įvairias lietuvių istorinės atminties ir tapatybės analizuojančios Sigito Parulskio, Mariaus Ivaškevičiaus, Alvydo Šlepiko ar Rūtos Vanagaitės knygos sukelia audringas visuomenines diskusijas. Tai koks yra istorijos ir literatūros santykis, kaip reikėtų skaityti tokią literatūrą, ko iš jos tikėtis?Apie ką pasakoja msų rašytojai, kokias idėjas jie siūlo ir kokios istorinės figūros ir įvykiai nepelnytai nustumti į paraštę. Ką apie mūsų istorinę vaizduotę sako faktas, kad džiūgaujame atradę vasario 16-osios aktą ir laužome ietis dėl Jono Basanavičiaus paminklo, tačiau neturime nei padorios tautos patriarcho biografijos, nei reikšmino romano ar kino filmo? Kokia idėjas rašytojai siūlo mūsų istorijos permąstymui? Kokios istorinės figorūs ar įvykiai nepelnytai nustumti į paraštę ar laukia naujų interpretacijų?Apie tai laidoje kalbėsimės su istoriku Aurimu Švedu.

„Basanavičiaus reiks ne stovylos, o gyvo asmens“, – sako istorikas Aurimas Švedas. Pastaraisiais metais daug kalbama apie istorinės prozos pakilimą, augantį skaitytojų susidomėjimą ja. Įvairiais būdais į praeitį nukeliančios Kristinos Sabaliauskaitės ir Andriaus Tapino knygos yra vienos perkamiausių, o įvairias lietuvių istorinės atminties ir tapatybės analizuojančios Sigito Parulskio, Mariaus Ivaškevičiaus, Alvydo Šlepiko ar Rūtos Vanagaitės knygos sukelia audringas visuomenines diskusijas. Tai koks yra istorijos ir literatūros santykis, kaip reikėtų skaityti tokią literatūrą, ko iš jos tikėtis?Apie ką pasakoja msų rašytojai, kokias idėjas jie siūlo ir kokios istorinės figūros ir įvykiai nepelnytai nustumti į paraštę. Ką apie mūsų istorinę vaizduotę sako faktas, kad džiūgaujame atradę vasario 16-osios aktą ir laužome ietis dėl Jono Basanavičiaus paminklo, tačiau neturime nei padorios tautos patriarcho biografijos, nei reikšmino romano ar kino filmo? Kokia idėjas rašytojai siūlo mūsų istorijos permąstymui? Kokios istorinės figorūs ar įvykiai nepelnytai nustumti į paraštę ar laukia naujų interpretacijų?Apie tai laidoje kalbėsimės su istoriku Aurimu Švedu.

Baigiasi trečias dešimtmetis, kai anuometinėje Lietuvos žemės ūkio akademijoje buvo įkurta ekologinės žemdirbystės bendrija „Gaja”. Nuo to laiko Lietuvoje prasidėjo ekologinis ūkininkavimas ir Edmundo Samausko ūkio istorija. Pastaraisiais metais Lietuvoje daugėjant alpakų, didėja pasiūla ir iš vertingos jų vilnos numegztų pirštinių, kojinių, megztinių, padarytų žaislų, kitų gaminių. Gimnazistė Donata Markelytė ateityje ketina palikti namus ir vykti į Raudondvarį, esantį Radviliškio rajone, mokytis žirgininkystės.

Ką reiškia žodis „populizmas“ ir kaip suprantame demokratijos sąvoką? Savo paskaitoje „Ar demokratija gali išsivaduoti iš populizmo?“ svarsto Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius Gintas Karalius. Pastaraisiais metais pasaulio politinę sceną drebina ištisa virtinė įvykių, kurie kelia nerimą dėl demokratijos ateities. Populistinių partijų galios augimas įvairiose Europos valstybėse, Europos Sąjungos idėją atmetantys referendumai, skandalingų ir sunkiai prognozuojamų politikų išrinkimas galingiausių valstybių vadovais – visa tai verčia svarstyti, kodėl taip nutinka, kad valdžios rinkimų procedūros tampa iššūkiu pačių demokratinių valstybių piliečių laisvėms. Paskaita parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.

Ką reiškia žodis „populizmas“ ir kaip suprantame demokratijos sąvoką? Savo paskaitoje „Ar demokratija gali išsivaduoti iš populizmo?“ svarsto Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius Gintas Karalius. Pastaraisiais metais pasaulio politinę sceną drebina ištisa virtinė įvykių, kurie kelia nerimą dėl demokratijos ateities. Populistinių partijų galios augimas įvairiose Europos valstybėse, Europos Sąjungos idėją atmetantys referendumai, skandalingų ir sunkiai prognozuojamų politikų išrinkimas galingiausių valstybių vadovais – visa tai verčia svarstyti, kodėl taip nutinka, kad valdžios rinkimų procedūros tampa iššūkiu pačių demokratinių valstybių piliečių laisvėms. Paskaita parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.

Prieš savaitę užsidegę Černobylio zonos pušynai Ukrainoje Lietuvos gyventojams sukėlė nerimą dėl galimo pavojaus sveikatai. Specialistai suskubo raminti, radiacinis fonas šalyje nepakitęs ir jokių saugumo priemonių imtis nereikia.Šie įvykiai paskatino pasidomėti Černobylio avarijos paveiktomis teritorijomis apskritai. Istorija rodo, kad gaisrai šioje zonoje yra įprastas reiškinys. Pastaraisiais dešimtmečiais jų kilo daugiau kaip 1000. Prof. Sergejus Zibtsevas su kolegomis tyrinėjo istorinius duomenis, kurie rodo, kad gaisrai geba taršą iš Černobylio zonos paskleisti po visą regioną iki pat Jungtinės Karalystės. Jų studijos tarsi turėtų nuraminti žmones, nerimaujančius dėl sveikatos. Tačiau, pasak pašnekovo, užterštų miškų gaisringumo problema išlieka.AFP/Scapnix nuotr.

Prieš savaitę užsidegę Černobylio zonos pušynai Ukrainoje Lietuvos gyventojams sukėlė nerimą dėl galimo pavojaus sveikatai. Specialistai suskubo raminti, radiacinis fonas šalyje nepakitęs ir jokių saugumo priemonių imtis nereikia.Šie įvykiai paskatino pasidomėti Černobylio avarijos paveiktomis teritorijomis apskritai. Istorija rodo, kad gaisrai šioje zonoje yra įprastas reiškinys. Pastaraisiais dešimtmečiais jų kilo daugiau kaip 1000. Prof. Sergejus Zibtsevas su kolegomis tyrinėjo istorinius duomenis, kurie rodo, kad gaisrai geba taršą iš Černobylio zonos paskleisti po visą regioną iki pat Jungtinės Karalystės. Jų studijos tarsi turėtų nuraminti žmones, nerimaujančius dėl sveikatos. Tačiau, pasak pašnekovo, užterštų miškų gaisringumo problema išlieka.AFP/Scapnix nuotr.

Ar Lietuvoje vertinama elektroninė muzika? „Praėjo 12 mėnesių. Belieka konstatuoti, kad nepajudėjome nė milimetro priekin. Elektroninė muzika dar didesnė našlaitė, nei tada”, - neseniai paskelbė daugiau nei dešimtmetį apie elektroninę muziką rašanti ir scenos gyvenime aktyviai dalyvaujanti tinklaraštininkė Daina Dubauskaitė. Ji referavo į prieš metus įvykusią tragišką istoriją, kai elektroninės muzikos festivalyje „Sūpynės” perdozavusi kvaišalų mirė jauna muzikos vadybininkė Eglė. Po šio įvykio elektroninė muzika vėl buvo aktyviai pradėta sieti su narkotikų vartojimu, festivalis „Sūpynės” šiemet nebevyksta. Pastaraisiais metais savo veiklą baigė ir kiti daug metų gyvavę elektroninės muzikos festivaliai: „Tundra” ir „Satta”.Kaip Lietuvos visuomenėje vertinama elektroninė muzika, koks jos santykis su kvaišalais ir kodėl jos kultūra traukiasi į pogrindį - diskusija su Daina Dubauskaite ir elektroninės muzikos prodiuseriu, LRT Opus laidos „Despotin Beat Club” vedėju Vitalijumi „Vaiper” Puzyriovu.

Ar Lietuvoje vertinama elektroninė muzika? „Praėjo 12 mėnesių. Belieka konstatuoti, kad nepajudėjome nė milimetro priekin. Elektroninė muzika dar didesnė našlaitė, nei tada”, - neseniai paskelbė daugiau nei dešimtmetį apie elektroninę muziką rašanti ir scenos gyvenime aktyviai dalyvaujanti tinklaraštininkė Daina Dubauskaitė. Ji referavo į prieš metus įvykusią tragišką istoriją, kai elektroninės muzikos festivalyje „Sūpynės” perdozavusi kvaišalų mirė jauna muzikos vadybininkė Eglė. Po šio įvykio elektroninė muzika vėl buvo aktyviai pradėta sieti su narkotikų vartojimu, festivalis „Sūpynės” šiemet nebevyksta. Pastaraisiais metais savo veiklą baigė ir kiti daug metų gyvavę elektroninės muzikos festivaliai: „Tundra” ir „Satta”.Kaip Lietuvos visuomenėje vertinama elektroninė muzika, koks jos santykis su kvaišalais ir kodėl jos kultūra traukiasi į pogrindį - diskusija su Daina Dubauskaite ir elektroninės muzikos prodiuseriu, LRT Opus laidos „Despotin Beat Club” vedėju Vitalijumi „Vaiper” Puzyriovu.

Šį žvėrį retas yra matęs, bet dažnas bijo. Nuo pasakos apie Raudonkepuraitę iki Kristijono Donelaičio „Metų“ – literatūroje šio gyvūno įvaizdis ryškus ir dažniau neigiamas. Šių dienų žiniasklaidoje gausu ne mažiau spalvingų pasakojimų apie ūkininkų sodybose „siautėjančius“, galvijų bandose „puotaujančius“ ir net žmones miškų takais sekiojančius „pilkius“Paveikslas parodoje Radvilų rūmų muziejuje Vilniuje. V. Pilibaitytės nuotr.Paveikslas parodoje Radvilų rūmų muziejuje Vilniuje. V. Pilibaitytės nuotr.Vilką gamtininkai vadina bene labiausiai persekiojamu plėšrūnu planetoje. Pastaraisiais dešimtmečiais Europoje su jais buvo taip uoliai kovojama, kad jie tapo nykstančia rūšimi ir daugelyje šalių jų medžioklė buvo uždrausta.Supratus stambiųjų plėšrūnų naudą miškų ekosistemoms, vilkas paskelbtas saugoma rūšimi, o kai kurios šalys ėmėsi jų populiacijų atkūrimo. Tačiau vilkų sugrįžimu džiaugiasi ne visi.Nuo ko priklauso žmonių požiūris į vilkus? Kodėl vieni vilkus nori saugoti, o kiti medžioti?

Šį žvėrį retas yra matęs, bet dažnas bijo. Nuo pasakos apie Raudonkepuraitę iki Kristijono Donelaičio „Metų“ – literatūroje šio gyvūno įvaizdis ryškus ir dažniau neigiamas. Šių dienų žiniasklaidoje gausu ne mažiau spalvingų pasakojimų apie ūkininkų sodybose „siautėjančius“, galvijų bandose „puotaujančius“ ir net žmones miškų takais sekiojančius „pilkius“Paveikslas parodoje Radvilų rūmų muziejuje Vilniuje. V. Pilibaitytės nuotr.Paveikslas parodoje Radvilų rūmų muziejuje Vilniuje. V. Pilibaitytės nuotr.Vilką gamtininkai vadina bene labiausiai persekiojamu plėšrūnu planetoje. Pastaraisiais dešimtmečiais Europoje su jais buvo taip uoliai kovojama, kad jie tapo nykstančia rūšimi ir daugelyje šalių jų medžioklė buvo uždrausta.Supratus stambiųjų plėšrūnų naudą miškų ekosistemoms, vilkas paskelbtas saugoma rūšimi, o kai kurios šalys ėmėsi jų populiacijų atkūrimo. Tačiau vilkų sugrįžimu džiaugiasi ne visi.Nuo ko priklauso žmonių požiūris į vilkus? Kodėl vieni vilkus nori saugoti, o kiti medžioti?

Sėkmingoms daugelio mokslo sričių studijoms bei karjerai labiausiai reikės gamtos, gyvybės ir technologinių mokslų žinių. Beje, net ir tiems jaunuoliams, kurie pasirinks humanitarinių, socialinių mokslų ar menų studijų programas.Pastaraisiais metais atsirado naujos, iki tol negirdėtos tarpdisciplininės studijų programos, pavyzdžiui, medicinos fizika, sveikatos informatika, kompiuterinė lingvistika, dailės terapija, muzikos terapija, kūrybinės industrijos ir kt. Ir tokių studijų programų, kurios apima ne vieną, o dviejų ar net kelių mokslo sričių šakas, tik daugės. Analitikai prognozuoja, jog per artimiausius 20 metų pasikeis apie 40 proc. visų šiandienių profesijų. Jos išnyks, atsiras naujos, negirdėtos.Tiesa, ateities studijoms reikalingas disciplinas – fiziką, chemiją, IT, biologiją – A lygiu vyresnėse klasėse mokosi bei valstybinius brandos egzaminus laiko tik apie 8 proc. gimnazistų. Kodėl? Laidoje dalyvauja Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Fizikos katedros vedėjas prof. Giedrius Laukaitis, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos fizikos mokytojas Saulius Žukauskas.

Sėkmingoms daugelio mokslo sričių studijoms bei karjerai labiausiai reikės gamtos, gyvybės ir technologinių mokslų žinių. Beje, net ir tiems jaunuoliams, kurie pasirinks humanitarinių, socialinių mokslų ar menų studijų programas.Pastaraisiais metais atsirado naujos, iki tol negirdėtos tarpdisciplininės studijų programos, pavyzdžiui, medicinos fizika, sveikatos informatika, kompiuterinė lingvistika, dailės terapija, muzikos terapija, kūrybinės industrijos ir kt. Ir tokių studijų programų, kurios apima ne vieną, o dviejų ar net kelių mokslo sričių šakas, tik daugės. Analitikai prognozuoja, jog per artimiausius 20 metų pasikeis apie 40 proc. visų šiandienių profesijų. Jos išnyks, atsiras naujos, negirdėtos.Tiesa, ateities studijoms reikalingas disciplinas – fiziką, chemiją, IT, biologiją – A lygiu vyresnėse klasėse mokosi bei valstybinius brandos egzaminus laiko tik apie 8 proc. gimnazistų. Kodėl? Laidoje dalyvauja Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Fizikos katedros vedėjas prof. Giedrius Laukaitis, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos fizikos mokytojas Saulius Žukauskas.

Pastaraisiais metais vis tenka išgirsti apie žurnalistus, kurie nusivylę skubančia, paviršutiniška žiniasklaida, ieško kitokių būdų kalbėti apie tai, kas svarbu visuomenei. Jie buriasi į kooperatyvus ir bando dirbti sau ir skaitytojams, o ne reklamos užsakovams. Dažnai jie renkasi temas, kurioms parengti jų redakcijos negali arba nenori skirti laiko ir pinigų. Kai kurie jų renkasi aplinkosaugos temas. Tyrinėja, keliauja ir rašo laisvu nuo darbo metu savaites, o kartais ir mėnesius. Jų straipsniai būna ilgi, bet skaitytojai juos taip pat pamiršta ne greit.Laidoje – susitikimai su žurnalistais Robu Edwardsu iš Škotijos, Robertu Tollastu iš Didžiosios Britanijos ir Jacopo Ottaviani iš Italijos, kurių ilgai rengti pasakojimai apie skalūnų dujas, elektronikos atliekas ir pelkių apsaugą pernai sulaukė pripažinimo.

Pastaraisiais metais vis tenka išgirsti apie žurnalistus, kurie nusivylę skubančia, paviršutiniška žiniasklaida, ieško kitokių būdų kalbėti apie tai, kas svarbu visuomenei. Jie buriasi į kooperatyvus ir bando dirbti sau ir skaitytojams, o ne reklamos užsakovams. Dažnai jie renkasi temas, kurioms parengti jų redakcijos negali arba nenori skirti laiko ir pinigų. Kai kurie jų renkasi aplinkosaugos temas. Tyrinėja, keliauja ir rašo laisvu nuo darbo metu savaites, o kartais ir mėnesius. Jų straipsniai būna ilgi, bet skaitytojai juos taip pat pamiršta ne greit.Laidoje – susitikimai su žurnalistais Robu Edwardsu iš Škotijos, Robertu Tollastu iš Didžiosios Britanijos ir Jacopo Ottaviani iš Italijos, kurių ilgai rengti pasakojimai apie skalūnų dujas, elektronikos atliekas ir pelkių apsaugą pernai sulaukė pripažinimo.

Jau daugiau nei dešimtmetį palestiniečių lyderio Mahmudo Abaso vardas figuruoja politikoje. Tačiau vis dažniau pasigirsta kalbų, kad 80-metis palestiniečių vadovas galvoja apie pasitraukimą. Apie tai prakalbo ir pats Abasas. Ar realios tokios lyderio kalbos ir ką tai reišktų palestiniečiams bei jų santykiams su kaimynais? Pastaraisiais metais keitėsi ne vienas Rusijos vadovo Vladimiro Putino patarėjas. Kokia politinė aplinka supa Putiną ir kaip ji formuoja Kremlių? Taip pat - pokalbis apie Australijos politiką ir premjero Tonio Aboto pasitraukimą iš užimamų pareigų.

Jau daugiau nei dešimtmetį palestiniečių lyderio Mahmudo Abaso vardas figuruoja politikoje. Tačiau vis dažniau pasigirsta kalbų, kad 80-metis palestiniečių vadovas galvoja apie pasitraukimą. Apie tai prakalbo ir pats Abasas. Ar realios tokios lyderio kalbos ir ką tai reišktų palestiniečiams bei jų santykiams su kaimynais? Pastaraisiais metais keitėsi ne vienas Rusijos vadovo Vladimiro Putino patarėjas. Kokia politinė aplinka supa Putiną ir kaip ji formuoja Kremlių? Taip pat - pokalbis apie Australijos politiką ir premjero Tonio Aboto pasitraukimą iš užimamų pareigų.

Žemaičiai Plateliuose sako: „Je tori sveikatas ėr okatas, ėlga nemėslėjės, spausk i Platelius! Nesėgailiesi ėr bieduos netoriesi“. Nors Užgavėnės Plateliuose yra miestelio bendruomenės šventė, atvykusieji taip pat kviečiami ne spoksoti ar vėpsoti, o triukšmingai dalyvauti, pabūti persirengėliais, varyti žiemą iš kiekvieno kiemo ir taip puoselėti unikalią žemaitiškąją Užgavėnių tradiciją. Kur slypi žemaičių Užgavėnių fenomenas?Žemaičių Užgavėnės neįsivaizduojamos be persirengėlių ir jų keliamo šurmulio, ubagavimo, vaišių, įvairiausių zbitkų ir linksmybių. Platelių apylinkėse persirengėlių kompanijos, vadinamos Užgavėnių žydais, buvo populiarios nuo seniausių neatmenamų laikų. Plateliai garsėja ne tik Užgavėnėmis, bet ir ličynų meistrais, rengiamomis Užgavėnių kaukių parodomis-konkursais. Vertingą nematerialųjį kultūros paveldą Plateliuose – Užgavėnes – 1996 m. pradėjo organizuoti Žemaitijos nacionalinio parko direkcija. Tada dalyvavo vos penki meistrai iš Platelių apylinkių. Po poros metų prisijungė plungiškiai. Pastaraisiais metais kaukių parodos vyksta Platelių dvaro sodyboje, o Užgavėnių kaukių parodoje eksponuojamos ličynos iš visos Žemaitijos. Nuo 2000 metų Užgavėnių kaukių paroda jau tampa konkursu, kuriame vertinamos ne tik tradicinės kaukės, bet ir dekoratyvinės. Pastaruoju metu dalyvauja ir mokiniai. Nuolatinė Užgavėnių ekspozicija įsikūrusi Platelių dvaro arklidėje. Tai pirmasis Užgavėnių muziejus Lietuvoje, kuriame pristatoma garsi Žemaitijoje tradicinė Užgavėnių šventė, daugiau negu 250 įvairių Užgavėnių ličynų. Užgavėnių kaukių parodų-konkursų tradicija skatina Žemaitijos nacionalinio parko direkciją įsigyti, saugoti ir pristatyti visuomenei šį unikalų tradicinį paveldą.Taigi tarp žydų, velnių, raganų, daktarų, meškų, šernų eisenos, prie svarbaus Užgavėnių atributo Morės Platelių bendruomenėje įsimaišiusios apie žemaitiškas Užgavėnes pasakojo, rodė, mokė eiti iš vieno kiemo į kitą, veržtis į namus ar trobas ir ubagauti, varyti žiemą iš kiemo – Žemaitijos nacionalinio parko Kultūros paveldo skyriaus vedėja Aldona Kuprelytė, muziejininkė Dalia Jakštienė ir Platelių lankytojų centro administratorė Aušra Brazdeikytė.

Žemaičiai Plateliuose sako: „Je tori sveikatas ėr okatas, ėlga nemėslėjės, spausk i Platelius! Nesėgailiesi ėr bieduos netoriesi“. Nors Užgavėnės Plateliuose yra miestelio bendruomenės šventė, atvykusieji taip pat kviečiami ne spoksoti ar vėpsoti, o triukšmingai dalyvauti, pabūti persirengėliais, varyti žiemą iš kiekvieno kiemo ir taip puoselėti unikalią žemaitiškąją Užgavėnių tradiciją. Kur slypi žemaičių Užgavėnių fenomenas?Žemaičių Užgavėnės neįsivaizduojamos be persirengėlių ir jų keliamo šurmulio, ubagavimo, vaišių, įvairiausių zbitkų ir linksmybių. Platelių apylinkėse persirengėlių kompanijos, vadinamos Užgavėnių žydais, buvo populiarios nuo seniausių neatmenamų laikų. Plateliai garsėja ne tik Užgavėnėmis, bet ir ličynų meistrais, rengiamomis Užgavėnių kaukių parodomis-konkursais. Vertingą nematerialųjį kultūros paveldą Plateliuose – Užgavėnes – 1996 m. pradėjo organizuoti Žemaitijos nacionalinio parko direkcija. Tada dalyvavo vos penki meistrai iš Platelių apylinkių. Po poros metų prisijungė plungiškiai. Pastaraisiais metais kaukių parodos vyksta Platelių dvaro sodyboje, o Užgavėnių kaukių parodoje eksponuojamos ličynos iš visos Žemaitijos. Nuo 2000 metų Užgavėnių kaukių paroda jau tampa konkursu, kuriame vertinamos ne tik tradicinės kaukės, bet ir dekoratyvinės. Pastaruoju metu dalyvauja ir mokiniai. Nuolatinė Užgavėnių ekspozicija įsikūrusi Platelių dvaro arklidėje. Tai pirmasis Užgavėnių muziejus Lietuvoje, kuriame pristatoma garsi Žemaitijoje tradicinė Užgavėnių šventė, daugiau negu 250 įvairių Užgavėnių ličynų. Užgavėnių kaukių parodų-konkursų tradicija skatina Žemaitijos nacionalinio parko direkciją įsigyti, saugoti ir pristatyti visuomenei šį unikalų tradicinį paveldą.Taigi tarp žydų, velnių, raganų, daktarų, meškų, šernų eisenos, prie svarbaus Užgavėnių atributo Morės Platelių bendruomenėje įsimaišiusios apie žemaitiškas Užgavėnes pasakojo, rodė, mokė eiti iš vieno kiemo į kitą, veržtis į namus ar trobas ir ubagauti, varyti žiemą iš kiemo – Žemaitijos nacionalinio parko Kultūros paveldo skyriaus vedėja Aldona Kuprelytė, muziejininkė Dalia Jakštienė ir Platelių lankytojų centro administratorė Aušra Brazdeikytė.

„Taigi prašome atvykti ant didžiojo baliaus. Ateidami atsineškėt, atvažiuodami atsivežkėt, nes kai savo turėsit, tai veselijoj laimėsit.“ (iš kvieslio žosmės pagal Antano ir Jono Juškų „Svotbinę rėdą“).Veliuonos dvaras primena kelių šimtų metų Lietuvos istoriją. Iki XVIII a. pabaigos Veliuona buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdos. Dvaro žemes valdyti buvo patikėta įvairioms garsioms ir galingoms valstybės giminėms. XIX a. pirmoje pusėje dvaras tapo grafų Zaleskių giminės nuosavybė. 1909 m. Veliuonos dvarą nusipirko švedų kilmės Rusijos baronų Vakselių šeima. Pastaraisiais metais dvaro rūmus ir parką atsiėmė Kanadoje gyvenanti dvaro paveldėtoja, Egėjaus Vakselio dukra, Olga Vakselytė-Švartz. Čia ir prasideda didžioji dvaro tragedija: pusiau apleistas, pusiau tvarkomas. Šiuo metu šalia p. O. Vakselytės apartamentų glaudžiasi Veliuonos krašto muziejus. Angelė Orlovskytė, muziejaus vedėja, mokytoja Liucija Pranaitienė ir Veliuonos bendruomenės nariai įsitikinę, kad dvarui nesunykti padeda veliuoniškių palaikymas. Tad kviesliai kviečia „Atvykti ant didžiojo baliaus, ant Veliuonos gaspados, ant veselijos.“

„Taigi prašome atvykti ant didžiojo baliaus. Ateidami atsineškėt, atvažiuodami atsivežkėt, nes kai savo turėsit, tai veselijoj laimėsit.“ (iš kvieslio žosmės pagal Antano ir Jono Juškų „Svotbinę rėdą“).Veliuonos dvaras primena kelių šimtų metų Lietuvos istoriją. Iki XVIII a. pabaigos Veliuona buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdos. Dvaro žemes valdyti buvo patikėta įvairioms garsioms ir galingoms valstybės giminėms. XIX a. pirmoje pusėje dvaras tapo grafų Zaleskių giminės nuosavybė. 1909 m. Veliuonos dvarą nusipirko švedų kilmės Rusijos baronų Vakselių šeima. Pastaraisiais metais dvaro rūmus ir parką atsiėmė Kanadoje gyvenanti dvaro paveldėtoja, Egėjaus Vakselio dukra, Olga Vakselytė-Švartz. Čia ir prasideda didžioji dvaro tragedija: pusiau apleistas, pusiau tvarkomas. Šiuo metu šalia p. O. Vakselytės apartamentų glaudžiasi Veliuonos krašto muziejus. Angelė Orlovskytė, muziejaus vedėja, mokytoja Liucija Pranaitienė ir Veliuonos bendruomenės nariai įsitikinę, kad dvarui nesunykti padeda veliuoniškių palaikymas. Tad kviesliai kviečia „Atvykti ant didžiojo baliaus, ant Veliuonos gaspados, ant veselijos.“