POPULARITY
Aplinkos ministras Povilas Poderskis siūlo atsisakyti statybos leidimų individualiems namams. Pasak jo, tai padarius statybų procesas sutrumpėtų keturis kartus, o savivaldybės galėtų skirti daugiau dėmesio sudėtingiems objektams. Kritikai abejoja idėja ir sako, kad tokiu būdu visa atsakomybė kristų architektams, o galbūt ir padaugėtų atvejų, kai vietoj individualių namų išdygsta daugiabučiai.Ar reikia atsisakyti statybos leidimų individualiems namams?Laidoje dalyvauja aplinkos viceministras Kastytis Žuromskas, buvęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Vilniaus vyriausioji architektė Laura Kairienė, Lietuvos architektų sąjungos vadovas Gintaras Balčytis, Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vadovė Gerda Mockevičė.
Naujai darbą pradėjęs Aplinkos ministras Povilas Poderskis – kaunietis, pagal išsilavinimą programinės įrangos inžinierius, buvęs Vilniaus miesto administracijos direktorius ir statybų lobistas. Jis pripažįsta, kad aplinkosaugos srityje žinių jam trūksta, bet tikina, kad dėl to remsis į vis dar tebeformuojamą komandą.Du iš jau dirbančių viceministrų – už miškus atsakingas Ramūnas Krugelis ir statybų sektorių kuruojantis Kastytis Žuromskas – į rinkimus ėjo su ministrą delegavusios „Nemuno aušros“ partijos sąrašu, bet į Seimą nepateko.Aplinkosaugininkai ir apžvalgininkai pažymi, kad iš Aplinkos ministro visų pirma tikisi įvairių interesų derinimo ir tvirtesnio gamtosauginių interesų atstovavimo nei tai darė jo pirmtakai. Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė mato ženklų, kad ministerija nusiteikusi dirbti įtraukdama visuomenę.Tuo metu apžvalgininkas Paulius Gritėnas atkreipia dėmesį, kad per visą pastarąjį nepriklausomos Lietuvos laikotarpį iš 13 Aplinkos ministrų vos trys buvo gamtosaugos specialistai. O P. Poderskis šią tendenciją tęsia. „Lapė vištidėje“, – apibendrina P. Gritėnas.Autorė Vaida Pilibaitytė
Jau ne vienerius metus birželio dvidešimtąją minima Pasaulinė pabėgėlių diena, o šiais metais daugiametę migracijos patirtį turinčios Lietuvos organizacijos jungiasi ir pristato net savaitės trukmės renginių programą.Lietuvos muziejų asociacijos apdovanojimuose metų renginiu pernai tapo Kauno IX forto muziejuje surengtas Birželio sodas. Šis renginys yra simbolinė jungtis tarp praeities ir dabarties, primenanti apie 1941 m. birželio 14 d. pradėtą masinį Lietuvos gyventojų trėmimą į atšiauriausius SSRS kraštus.Ttęsiame LRT KLASIKOS pasakojimų ir pokalbių ciklą „100-as balsų Dainų šventei“. Kolegė Justė Luščinskytė supažindins su Vytautu Skripkausku, kuris 55-erius metus vadovavo pučiamųjų instrumentų orkestrui „Septima“ Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje.Iš trijų juostelių ant laisvalaikio kelnių ar džemperio, net batelių šono atpažinsime didžiausius sporto meistrus, superžvaigždes ir savo kaimyną, mėgstantį „išeiginius treningus“. „Adidas“ – vienas originaliausių prekės ženklų, skaičiuojantis jau 100-mečio istoriją, kurioje nemažai kompromituojančių momentų, bet kartu ir didžiulių laimėjimų. Apie sėkmingus ir kompromituojančios kompanijos „Adidas“ momentus – Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Kastytis Sarnickas kadaise sulaužė reperių tradicijas repuoti apie tai, ką pats esi patyręs, ir susikūrė alter ego – Kastetą. Su bičiuliu įkūręs garso įrašų studiją jis beveik atsitiktinai tapo dabar jau legendinės grupės „G&G Sindikatas“ nariu. Šiandien Kastytis yra ir literatūriškų muzikos albumų, ir muzikalių romanų autorius.Ved. Kotryna Lingienė
Daugiau nei dešimtadalis Lietuvos vienuolikamečių: 12 proc. mergaičių ir 14 proc. berniukų, jau yra patyrę tabako dūmą. Pagal bent kartą gyvenime rūkiusių vienuolikmečių skaičių Lietuvą lenkia tik Bulgarija. Tarp trylikamečių šis rodiklis dar didesnis. Beveik ketvirtadalis visų trylikamečių: 23 proc. mergaičių ir 24 proc. berniukų jau yra traukę dūmelį. Pagal bent kartą gyvenime rūkiusių trylikamečių skaičių mūsų šalis yra lyderė pasaulyje. O bent kartą gyvenime rūkiusių penkiolikmečių skaičiai artėja prie pusės: 42 proc. merginų ir 46 proc. vaikinų jau yra rūkę. Pagal šį rodiklį atsiliekame tik nuo Danijos penkiolikmečių.Tai rodo tarptautinis moksleivių gyvensenos tyrimas (HBSC), kuris yra Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimo dalis. Šio tyrimo metu 44-iose pasaulio šalyse buvo aiškinamasi apie paauglių alkoholio, tabako vartojimą bei elektroninių cigarečių garinimą, taip pat savijautą.Prasčiausiai atrodome, pagal paauglių, išbandžiusių elektronines cigaretes mastą. Pagal šį rodiklį Lietuvą „pirmauja“ pasaulyje. Net 18 proc. vienuolikamečių mergaičių ir 21 proc. berniukų jau yra išbandę elektroninių cigarečių garą. Tarp trylikamečių, išbandžiusių elektronines cigaretes skaičius: 36 proc. mergaičių ir 41 proc. berniukų. O tarp penkiolikmečių, išbandžiusių elektronines cigaretes, skaičiai jau perkopė pusę visos šios amžiaus grupės: net 58 proc. merginų ir 60 proc. penkiolikmečių vaikinų yra patyrę „garinimą“.Daugiau nei trečdalis visų penkiolikmečių: 36 proc. merginų ir 34 proc. vaikinų, prisipažino „garinę“ elektronines cigaretes per paskutines 30 dienų.Ne ką geriau mūsų šalis atrodo ir, pagal paauglių, ragavusių alkoholio rodiklį: 22 proc. tiek berniukų, tiek mergaičių jau yra ragavę alkoholio. Pagal šį rodiklį esame aštunti pasaulyje.Nagrinėjant psichikos sveikatos ir psichologinės gerovės rodiklius, išryškėjo, kad savo sveikatą puikiai vertina tik 35 proc. Lietuvos penktokų, o tarp devintokų tokių jau tik kas ketvirtas (25 proc.); Europoje šie rodikliai atitinkamai 41 ir 32 proc.Lietuvos moksleiviai gana panašiai vertino savo pasitenkinimą gyvenimu ir atliepė bendrą psichikos sveikatos tendenciją: tarp vyresnių jaunuolių psichikos sveikatos rodikliai prastesni, ypač – tarp mergaičių.Ką daryti pamačius šiuos palyginamuosius rodiklius? Ar yra kokių nors efektyvių priemonių situacijai gerinti, ar tegalime tik konstatuoti ir skėsčioti rankomis?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja HBSC tyrimo vadovas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius Kastytis Šmigelskas, psichologė-psichoterapeutė, Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centro vadovė Aina Adomaitytė ir reabilitacijos centro „Vilties švyturys“ vadovas, Lietuvos priklausomybės ligų asociacijos prezidentas Albertas Lučunas.Ved. Jonė Kučinskaitė
Daiva Čepauskaitė. „Jūratė ir Kastytis“. Režisierė Inga Tamulevičienė, garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė. Vaidina Judita Urnikytė, Povilas Adomaitis, Giedrius Arbačiauskas, Edita Zizaitė, Aldona Janušauskaitė, Monika Bičiūnaitė, Lina Budzeikaitė, Margarita Žiemelytė, Sigitas Kubilius, Renata Tarosaitė, Vilniaus Antakalnio progimnazijos mokiniai. 2019 m.
Daiva Čepauskaitė. „Jūratė ir Kastytis“. Režisierė Inga Tamulevičienė, garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė. Vaidina Judita Urnikytė, Povilas Adomaitis, Giedrius Arbačiauskas, Edita Zizaitė, Aldona Janušauskaitė, Monika Bičiūnaitė, Lina Budzeikaitė, Margarita Žiemelytė, Sigitas Kubilius, Renata Tarosaitė, Vilniaus Antakalnio progimnazijos mokiniai. 2019 m.
Vaiva Rykštaitė. „Jūratė, Kastytis ir Mikas“. Skaito aktorius Povilas Adomaitis.
Vaiva Rykštaitė. „Jūratė, Kastytis ir Mikas“. Skaito aktorius Povilas Adomaitis.
Vaiva Rykštaitė. „Jūratė, Kastytis ir Mikas“. Skaito aktorius Povilas Adomaitis.
Kviečiame pasiklausyto pokalbio su vasario 16 dieną Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi Prezidento Gitano Nausėdos apdovanotu Kastyčiu Stasiu Paviloniu – sportinio ėjimo meistru, nacionaliniu sporto treneriu, tarptautinės kategorijos teisėju už reikšmingą indėlį į Lietuvos lengvosios atletikos plėtrą.
Klimato kaitos rubrikoje - pokalbis su mokslininkais apie inovatyvų paukščių monitoringą, ką jis sako apie dabartinę geninių ir pelėdinių paukščių būklę Lietuvoje ir kaip gali būti pritaikytas plačiau? Kaip besikeičiantis klimatas ir ūkinė veikla miškuose veikia paukščių rūšių įvairovę? Dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Miško mokslų katedros profesorius Gediminas Brazaitis ir lektorius Kastytis Šimkevičius.Siekiame pažinti legendomis apipintą Lietuvos didžiąją kunigaikštienę ir Lenkijos karalienę Barborą Radvilaitę. Būtent šiandien minimos Barboros Radvilaitės 500-osios gimimo metinės. Kartu švęsti nekasdienį jubiliejų kviečia sostinės Valdovų rūmų muziejus, kuris šia proga parengė keletą staigmenų. Taip pat su istoriku, kuris domisi Radvilų gimine ir bajoriška kultūra, nagrinėjame, kokia iš tiesų buvo Barbora Radvilaitė, o kas tėra pramanai.Artėjant žiemos šventėms, Lietuvoje randasi vis daugiau iniciatyvų šiemet nepirkti Kalėdinių dovanų. Sutaupytus pinigus tautiečiai ir verslai kviečiami paaukoti karo niokojamai Ukrainai, humanitarinę pagalbą teikiančioms organizacijoms ar mažiau galimybių turinčių šeimų vaikams. Apie tai, kaip susikurti Kalėdų stebuklą neperkant prašmatnių dovanų, pokalbis su keleta tokių iniciatyvų autorių. Dalyvauja kūrybinės agentūros „Autoriai“ vadovė Giedrė Ona Šileikytė, VšĮ „Pagalba Ukrainai“ projekto iniciatorė, rinkodaros agentūros „We Are Marketing“ partnerė, strategė Neringa Petrauskaitė, projekto „Vaikų svajonės“ vadovė Ramunė Baltaduonienė.
Kazachstanas buvo viena iš „populiarių“ vietų, į kurią bolševikai, Stalino ir jo pakalikų režimai trėmė komunistinio rytojaus skeptikus. Ji lietuviams žinoma ne tik dėl garsaus Kengyro sukilimo, kai 1954 m. ypatingojo režimo lageryje politiniams kaliniams pavyko perimti lagerio vadovavimą ir jį išlaikyti daugiau kaip 40 dienų.Vienoje didžiausių pagal teritoriją buvusios Sovietų Sąjungos respublikų ir šiandien galima sutikti lietuviškų, latviškų, lenkiškų ir vokiškų pavardžių. Tai dažniausiai mišrias santuokas sudariusiųjų tremtinių palikuonys, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių liko šioje Azijos šalyje, tačiau vis dar nepamiršo savo šaknų ir krikščioniškų tradicijų, kurias, nors ir atšiauriomis sąlygomis, vis dėlto puoselėjo jų tėvai ar seneliai. Šiandien jų palaikymui reikia misionierių ir savanorių, teigia Kazachstane misionieriaujantis kun. Kastytis Šulčius.Redaktorė Jūratė Kuodytė
Legalūs ginklai ir švarūs pinigai - tikriausiai taip skambėtų šis gabalas, jei Sindikato būtų sukurtas šiomis dienomis. Pakalbinom Kastetą apie karjeros pradžią, jo dabartinę kūrybą, nuostabią knygą “Turnė” bei pinigų kalnus, kurie, pasirodo, priklausė Mamontovui. Gero epizodo!Svečias:https://www.instagram.com/kastetas/?hl=enContribee:https://contribee.com/pralauzk-viena-saltaInstagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/pralauzkvienasalta Support the show (https://www.patreon.com/pralauzksalta)
Erkės įkandimas Kastyčio žmoną prikaustė prie lovos beveik prieš dešimtmetį. Pats Kastytis kovoja su savo sveikatos iššūkiais. Tačiau visi šie sunkumai nenumalšino jo gyvenimo troškulio ir džiaugsmo. Prieš du dešimtmečius vaikus ir suaugusius iš televizijos ekranų linksminęs draugiško „Kibir Tele Vibir“ vaiduoklio amplua, Kastytis ir šiandien į likimą žvelgia su šypsena, švelnumu ir rūpesčiu - globoja žmoną ir džiaugiasi begale atrandamų mėgiamų veiklų.Ved. Lavija Šurnaitė
Im Kieler Rathaus gibt es ein Bernsteinzimmer. Das erfuhren wir bei Aufnahmen zur Episode 008. Am 27. August 2021 öffnete uns Daniela Roth diese Schatzkammer. Im Büro des Stadtpräsidenten koordiniert sie die Beziehung zu Kiels Partnerstädten. Mit ihr und Hobbysammler Harald Liebchen tauchen wir ein in die honiggelbe Welt des Ostsee-Minerals.
This myth from Baltic mythology tells of Jūratė and Kastytis, lovers destined to be torn apart. Jūratė, Queen of the Sea and Baltic goddess who fell deeply in love with Kastytis, a simple fisherman. They lived happily for a time in the magnificent amber palace of Jūratė. Here at Raconteur, we bring to life the greatest stories from history and mythology to both entertain and educate. We are also on YouTube! For video versions of each story visit and subscribe https://www.youtube.com/channel/UCU4yfCCgXTUYcSPI0_5rP9w/?sub_confirmation=1 Video version of this story - https://youtu.be/NGzqpA2sCq4 Music by Scott Buckley – www.scottbuckley.com.au New stories weekly. Thanks for listening!
Daivos Čepauskaitės „Jūratė ir Kastytis”. Režisierė Inga Tamulevičienė.
Daivos Čepauskaitės „Jūratė ir Kastytis”. Režisierė Inga Tamulevičienė.
Vaivos Rykštaitės knyga „Jūratė, Kastytis ir Mikas”. Skaito aktorius Povilas Adomaitis.
Vaivos Rykštaitės knyga „Jūratė, Kastytis ir Mikas”. Skaito aktorius Povilas Adomaitis.
Vaivos Rykštaitės knyga „Jūratė, Kastytis ir Mikas”. Skaito aktorius Povilas Adomaitis.
Vaikų radijo teatre premjera. Daivos Čepauskaitės „Jūratė ir Kastytis”. Režisierė Inga Tamulevičienė.
Vaikų radijo teatre premjera. Daivos Čepauskaitės „Jūratė ir Kastytis”. Režisierė Inga Tamulevičienė.
Kastetas yra reperis iš „G&G Sindikato”. Jis taip pat yra ir rašytojas Kastytis Sarnickas, išleidęs pirmąjį romaną „Turnė“. Kaip vienas tapo kitu? „Turnė“ – istorija apie mitinės grupės „Alkūninis velenas“ koncertinį turą po Airiją ir Didžiąją Britaniją. Neįtikėtinai smagi istorija, pilna tikrų įvykių, kurių herojų vardai kartais pakeisti, o kartais ir visiškai tikri. Tačiau taip pat „Turnė“ – liūdna istorija apie nueinantį laiką, kuriame roko grupė reiškė ką kita, nei dabar. Kaip gimė idėja parašyti knygą, kaip Kastytis žiūri į praeinantį ir naująjį muzikinius pasaulius, TV šou, blizgučius, santykius grupėje? Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas.
Kastetas yra reperis iš „G&G Sindikato”. Jis taip pat yra ir rašytojas Kastytis Sarnickas, išleidęs pirmąjį romaną „Turnė“. Kaip vienas tapo kitu? „Turnė“ – istorija apie mitinės grupės „Alkūninis velenas“ koncertinį turą po Airiją ir Didžiąją Britaniją. Neįtikėtinai smagi istorija, pilna tikrų įvykių, kurių herojų vardai kartais pakeisti, o kartais ir visiškai tikri. Tačiau taip pat „Turnė“ – liūdna istorija apie nueinantį laiką, kuriame roko grupė reiškė ką kita, nei dabar. Kaip gimė idėja parašyti knygą, kaip Kastytis žiūri į praeinantį ir naująjį muzikinius pasaulius, TV šou, blizgučius, santykius grupėje? Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas.
Vaivos Rykštaitės knyga „Jūratė, Kastytis ir Mikas”. Skaito aktorius Povilas Adomaitis.
Vaivos Rykštaitės knyga „Jūratė, Kastytis ir Mikas”. Skaito aktorius Povilas Adomaitis.
Vaivos Rykštaitės knyga „Jūratė, Kastytis ir Mikas”. Skaito aktorius Povilas Adomaitis.
Vaivos Rykštaitės knyga „Jūratė, Kastytis ir Mikas”. Skaito aktorius Povilas Adomaitis.
Sausio 13-oji primena mums ne tik svarbų Lietuvai istorinį įvykį, bet ir stiprią mūsų dvasinės kultūros pamoką. Lietuvos valstybingumo 100-mečiui skirtoje „Audiologų“ rubrikoje skamba 1954-1955 metų kūrinių fragmentai, kurie asocijuojasi su viltimi ir laisve.Juliaus Gaidelio instrumentinė muzika (nuo 1:45 ir 38:15) bei Kazimiero Viktoro Banaičio operos „Jūratė ir Kastytis“ epizodas (50:27) sutaria ir su Karolio Szymanowskio stambios formos kūriniais, kurie savo dvasia labai artimi laidos temai. Skamba simfonijos „Giesmė apie naktį“ (XIII amžiaus persų poeto Jallal-al-din Rumi eilės) ir oratorijos „Stabat mater“ finalas.
Sausio 13-oji primena mums ne tik svarbų Lietuvai istorinį įvykį, bet ir stiprią mūsų dvasinės kultūros pamoką. Lietuvos valstybingumo 100-mečiui skirtoje „Audiologų“ rubrikoje skamba 1954-1955 metų kūrinių fragmentai, kurie asocijuojasi su viltimi ir laisve.Juliaus Gaidelio instrumentinė muzika (nuo 1:45 ir 38:15) bei Kazimiero Viktoro Banaičio operos „Jūratė ir Kastytis“ epizodas (50:27) sutaria ir su Karolio Szymanowskio stambios formos kūriniais, kurie savo dvasia labai artimi laidos temai. Skamba simfonijos „Giesmė apie naktį“ (XIII amžiaus persų poeto Jallal-al-din Rumi eilės) ir oratorijos „Stabat mater“ finalas.
Antroje unikalaus Berlyno fonogramų archyvo įrašams skirtoje laidoje skamba ir vaško ritinėliuose, ir magnetofono juostoje įrašyta autentiška įvairių pasaulio tautų muzika. Išgirsime ir tame archyve saugomų, 1909 metais užfiksuotų lietuviškų sutartinių įrašus.Smagu, kai dideliame pasaulyje randame ir lietuviškos muzikos aidų. Gi Lietuvos valstybingumo 100-mečiui skirtoje rubrikoje – 1946-1947 metais sukurti kūriniai – Juozo Strolios dainos (nuo 0:35 ir 51:35) bei fragmentas iš Juliaus Gaidelio simfoninės poemos „Jūratė ir Kastytis“ (47:31). Toji muzika taipogi yra skambėjusi Lietuvoje ir toli už jos ribų. Skamba ji ir dabar.
Antroje unikalaus Berlyno fonogramų archyvo įrašams skirtoje laidoje skamba ir vaško ritinėliuose, ir magnetofono juostoje įrašyta autentiška įvairių pasaulio tautų muzika. Išgirsime ir tame archyve saugomų, 1909 metais užfiksuotų lietuviškų sutartinių įrašus.Smagu, kai dideliame pasaulyje randame ir lietuviškos muzikos aidų. Gi Lietuvos valstybingumo 100-mečiui skirtoje rubrikoje – 1946-1947 metais sukurti kūriniai – Juozo Strolios dainos (nuo 0:35 ir 51:35) bei fragmentas iš Juliaus Gaidelio simfoninės poemos „Jūratė ir Kastytis“ (47:31). Toji muzika taipogi yra skambėjusi Lietuvoje ir toli už jos ribų. Skamba ji ir dabar.
Reformacijos pradžia laikoma 1517 m. spalio 31 d., kai vienuolis Martinas Liuteris ant Vitenbergo pilies bažnyčios durų prikalė savo 95 tezes ir kvietė apsvarstyti jas „iš meilės tiesai ir noro ją išsiaiškinti“. Tą žygį lydėjo ir pluoštas jo sukurtų choralų, kurių originalai ir plėtotės skamba „Audiologuose“.Ta proga laidos autorius samprotauja ir apie reformacijos kultūrines pasekmes. Rubrikoje, skirtoje Lietuvos valstybingumo 100-mečiui, skamba kūriniai iš 1932 ir 1933 metų: Vlado Jakubėno Simfonijos Nr. 1 fragmentai (nuo 1:10) ir Juozo Gruodžio „Jūros daina“ iš baleto „Jūratė ir Kastytis“ (nuo 49:39).
Reformacijos pradžia laikoma 1517 m. spalio 31 d., kai vienuolis Martinas Liuteris ant Vitenbergo pilies bažnyčios durų prikalė savo 95 tezes ir kvietė apsvarstyti jas „iš meilės tiesai ir noro ją išsiaiškinti“. Tą žygį lydėjo ir pluoštas jo sukurtų choralų, kurių originalai ir plėtotės skamba „Audiologuose“.Ta proga laidos autorius samprotauja ir apie reformacijos kultūrines pasekmes. Rubrikoje, skirtoje Lietuvos valstybingumo 100-mečiui, skamba kūriniai iš 1932 ir 1933 metų: Vlado Jakubėno Simfonijos Nr. 1 fragmentai (nuo 1:10) ir Juozo Gruodžio „Jūros daina“ iš baleto „Jūratė ir Kastytis“ (nuo 49:39).
Reaching for the Moon is a podcast production of Everglades Moon Local Council of Covenant of the Goddess. www.cog.org In this episode we feature: Interview with Arthur Hinds by Lady Bridget at Caldera Music Festival, Memorial Day Weekend, May 2016 "Padstow" song by Emerald Rose from their album, "Sunwise" Baltic Myth of Jurate and Kastytis brought to us by Aequitas FooDoo with Qabal - making Gazpacho, the Perfect Summer Soup Interview with Mama Gina by Lady Bridget, from Caldera Fest "Due North" song by Mama Gina, from the "Green Album" Interview with Damh the Bard by Lady Bridget, also from Caldera Fest "Mountain Fey" song by Emerald Rose from their "Sunwise" album. Find out more about Emerald Rose and purchase their music at www.EmeraldRose.com Purchase Arthur Hinds music from www.CDbaby.com Learn more about Mama Gina and purchase her music at www.MamaGina.com Like us on Facebook: www.facebook/EvergladesMoon Follow us on Twitter: @EMLCtweets Check out our website at: www.emlc.net
Vilnius, Kaunas, Palanga, Vytis, Vytautas, Jūratė ir Kastytis – keletas lietuviškų įvaizdžių, atgyjančių Nobelio premijos laureato J. Brodskio kūryboje. Kuo poetui buvo svarbi Lietuva?Viskas prasideda tuomet, kai 1966-aisiais tremties išvargintas, nusivylęs ir draugų paragintas J. Brodskis jau kitą dieną atvyksta į Vilnių ir apsistoja menkai pažįstamų miestiečių namuose. Vėliau Vilnius poeto maršrutuose atsiduria dar ne kartą, o čia sutikti draugai, susirašinėjimai su jais lydi visą gyvenimą.Laidoje Nobelio premijos laureatą J. Brodskį prisimena bičiulis Ramūnas Katilius.
Vilnius, Kaunas, Palanga, Vytis, Vytautas, Jūratė ir Kastytis – keletas lietuviškų įvaizdžių, atgyjančių Nobelio premijos laureato J. Brodskio kūryboje. Kuo poetui buvo svarbi Lietuva?Viskas prasideda tuomet, kai 1966-aisiais tremties išvargintas, nusivylęs ir draugų paragintas J. Brodskis jau kitą dieną atvyksta į Vilnių ir apsistoja menkai pažįstamų miestiečių namuose. Vėliau Vilnius poeto maršrutuose atsiduria dar ne kartą, o čia sutikti draugai, susirašinėjimai su jais lydi visą gyvenimą.Laidoje Nobelio premijos laureatą J. Brodskį prisimena bičiulis Ramūnas Katilius.
Nobelio premijos laureatas Josifas Brodskis.Būtent bendravimas su Lietuva subrandino vieną didžiųjų Josifo Brodskio temų – poeto ir imperijos, laisvės ir priklausomybės.Vilnius, Kaunas, Palanga, Vytis, Vytautas, Jūratė ir Kastytis – keletas lietuviškų įvaizdžių, atgyjančių Nobelio premijos laureato J. Brodskio kūryboje. Kuo poetui buvo svarbi Lietuva?Viskas prasideda tuomet, kai 1966-aisiais tremties išvargintas, nusivylęs ir draugų paragintas J. Brodskis jau kitą dieną atvyksta į Vilnių ir apsistoja menkai pažįstamų miestiečių namuose. Vėliau Vilnius poeto maršrutuose atsiduria dar ne kartą, o čia sutikti draugai, susirašinėjimai su jais lydi visą gyvenimą.Laidoje Nobelio premijos laureatą J. Brodskį prisimena bičiulis Ramūnas Katilius.
Nobelio premijos laureatas Josifas Brodskis.Būtent bendravimas su Lietuva subrandino vieną didžiųjų Josifo Brodskio temų – poeto ir imperijos, laisvės ir priklausomybės.Vilnius, Kaunas, Palanga, Vytis, Vytautas, Jūratė ir Kastytis – keletas lietuviškų įvaizdžių, atgyjančių Nobelio premijos laureato J. Brodskio kūryboje. Kuo poetui buvo svarbi Lietuva?Viskas prasideda tuomet, kai 1966-aisiais tremties išvargintas, nusivylęs ir draugų paragintas J. Brodskis jau kitą dieną atvyksta į Vilnių ir apsistoja menkai pažįstamų miestiečių namuose. Vėliau Vilnius poeto maršrutuose atsiduria dar ne kartą, o čia sutikti draugai, susirašinėjimai su jais lydi visą gyvenimą.Laidoje Nobelio premijos laureatą J. Brodskį prisimena bičiulis Ramūnas Katilius.
Hi there, this is Jack and welcome back to Lithuanian Out Loud where the month of January is sausis and the lessons are on the house! And now, here’s my beautiful wife Raminta and she’s going to share with us some more Lithuanian culture. Welcome back Raminta. Oh, thank you dear, I’m so happy to be back on Lithuanian Out Loud. By now, we’re familiar with Perkūnas, the Lithuanian Thundergod. One of his daughters was named Jūratė. Her name comes from the word jūra which translates as, the sea. Jūratė is the goddess of the sea, she rules the ocean, all sea life and she lived in an amber palace at the bottom of the Baltic Sea. A fisherman named Kastytis was causing havoc. He was tossing his nets into the sea and Jūratė went to demand he stop. Once Jūratė saw Kastytis throwing his nets she fell in love with him and brought him back to her amber palace. This made her father Perkūnas very angry. He was angry because Jūratė was promised to marry Patrimpas, the God of Water. Perkūnas destroyed the amber palace with a single bolt of lightning and killed her lover. The palace was smashed and Jūratė was chained to the ruins forever. When storms in the Baltic stir up the waters, pieces of the amber palace wash up on Lithuania’s shore. If you find fragments in the shape of tears they are from the grieving goddess as she mourns for Kastytis. It’s said you can hear Jūratė crying during Baltic Sea storms. How sad! Poor Jūratė! Before we get to today’s lesson here’s a message from Nik in California in the United States. Hello Jack and Raminta, my name is Nik, I’m from Orange County, California and I’m taking your podcast lessons. I am 50% Lithuanian and I’ve been wanting to learn Lithuanian because my family speaks it and I cannot understand a single word they’re saying to me. I’ve only known a couple words because of me growing up I call my grandmother močiutė and my grandfather senelis it’s just a little weird when I hear them speak I think, “oh my gosh I can’t hear what they’re saying." I have really no experience with Lithuania. I’ve been wanting to go for a long, long, long time, ever since my Lithuanian family members was in Luxembourg and my family was irking me to go over there but I never got the chance to and I’m hoping to go there for the big, huge thousand year celebration in 2009. I just discovered your podcast on iTunes and I thought ooh maybe it’s something I should take a shot at because I’ve never seen Lithuanian on the internet before and it is a great resource. I’ve been trying to learn the language my grandma has said it’s really, really hard and it’s one of the oldest living Indo-European languages, I can find that very, very true from what you’re saying on this podcast. It is a very great resource and I’ve been recommending it to all my friends, even to some of my professors, and they like it. They’ve been doing little Lithuanian words of the day on the board, and everything, I sent an email to you guys just earlier and I have all these books on Introduction to Modern Lithuanian that are not helping because there’s no native speaker there present because of that so what you’re doing is a great job, just keep up the good work and keep adding more episodes, I just really want to learn, I’m on episode 17 right now, but I’m getting up there. My grandma, I’m already talking to her in Lithuanian a little bit and she’s like, good job, just keep on learning and maybe we can have a full conversation. Feel free to use my comments, just thank you very much, bye. Thanks Nik! Say hi to your grandparents from Raminta and I, again, thanks for your input, we’ll try to keep the episodes coming. --- This is our second love talk lesson. The first was episode 0038. Let’s say it’s early in the morning and it’s time to get up. Let’s start the day off right! Kaip pasakyti lietuviškai? How do you say it in Lithuanian? Okay so, prašom pakartoti, please repeat… Good morning sweetheart, time to get up!To a female we would say… Labas rytas mylimoji, laikas keltis! laikas is vardininkas for timekeltis is the verb, to get upprašom pakartoti… Labas rytas mylimoji, laikas keltis! Good morning sweetheart, time to get up!Labas rytas mylimoji, laikas keltis! Good morning sweetie, time to get up! To a male we’d say… Labas rytas mylimasis, laikas keltis! Good morning sweetheart, time to get up!Labas rytas mylimasis, laikas keltis! Good morning sweetie, time to get up! pabučiuoti is the verb to kiss or to give a kissLet’s start our day off right, let’s go get a little kiss, a little sugar. We say the same phrase to a male or female…prašom pakartoti, please repeat… pabučiuok mane prašau kiss me pleasepabučiuok mane prašau kiss me pleasepabučiuok mane! kiss me! Oh, that’s so nice!apkabinti is the verb, to hugWe can say this to a male or female…pakartokite prašau, please repeat… apkabink mane prašau hug me pleaseapkabink mane prašau give me a hug pleaseapkabink mane! hug me! Well, no matter how much we love each other, sometimes we have to say goodbye…bučiuoti is the verb to kiss geros dienos, bučkis, ate! ate! have a good day, kisses, bye bye!geros dienos, bučkis, ate! have a good day, kisses, bye!geros dienos, bučkis, ate! ate! have a good day, kisses, bye bye! or we could say… geros dienos, bučiuoju, ate! have a good day, kisses, bye!geros dienos, bučiuoju, ate! ate! have a good day, kisses, bye bye!geros dienos, bučiuoju, ate! have a good day, kisses, bye! bučiuoju basically translates the same as bučkisliterally bučiuoju means, I kissIt comes from the verb bučiuoti - to kiss Another way to say, kisses! as in a way to say goodbye is, bučinys.However, bučinys is only used in a letter or email, so it’s mostly typed or written, not spoken. Alright, the day is over, time to go to bed. Let’s say, sweet dreams, love, goodnight. saldus is the Lithuanian word in vardininkas for sweetsapnas is vardininkas for dream We say the same phrase to a male or female, please repeat, prašom pakartoti… saldžių sapnų meile, labanakt sweet dreams love, goodnightsaldžių sapnų meile, labanakt sweet dreams love, goodnightsaldžių sapnų meile, labanakt sweet dreams love, goodnight we’ve got five or six episodes planned for love talk so expect another lesson on this subject soon! You made it through another lesson! Sveikinu! Congratulations!