Gyvenimo citrinos

Arturo Lebedenko gyvenime nuo vaikystės pilna skaudžių patirčių ir išgyvenimų: ilgametės patyčios mokykloje, mintys apie savižudybę, ankstyva motinos mirtis ir skandalais apipintos skyrybos. Dabar Arturas gyvena vieną gražiausių savo etapų: puoselėja naujus asmeninius santykius bei eina išsvajotu profesiniu keliu. Pokalbis apie tai, kaip susikurti save iš naujo vėl ir vėl.Ved. Lavija Šurnaitė.

Aistė Krušinskaitė, patyrusi sunkią stuburo traumą ir atsisėdusi į neįgaliojo vežimėlį suprato, kad atėjo metas išlaisvinti ir įgalinti save iš naujo – todėl ėmė atvirai kalbėti apie savo identiteto paieškas ir homoseksualumą. Kad ši tema išeitų iš uždarų ratų, turėjo praeiti dešimt metų. Šiandien Aistė apie homoseksualumą bei savo negalią kalba laisvai ir daug juokaudama.Ved. Lavija Šurnaitė

Nuo vaikystės tenisu gyvenusi Akvilė Paražinskaitė šiam sportui atidavė 20 metų. Per savo karjerą galėjo didžiuotis aukštomis vietomis pasaulio teniso reitinge. Tačiau atėjo diena, kai Akvilė suprato, laikas sustoti ir priimti naują realybę - jos teniso kelias baigtas. Prasidėjo panikos priepuoliai, emocinis ir fizinis krūviai tapo nepakeliami, slėgė lūkesčiai - savo ir kitų. Padėti tašką buvo be galo skaudu, bet labai reikalinga, buvusi sportininkė pajuto didžiulį palengvėjimą.Kuo 28-erių Akvilė gyvena šiandien? Kviečiame klausytis pokalbio.Ved. Lavija Šurnaitė.

Sulaukusi 30-ies metų, Kristinos Razminienės sveikata ėmė griūti. Sunkios ligos lipo viena prie kitos, o medikai negalėjo rasti sprendimų padėti moteriai jaustis geriau. Širdis, žarnynas, kvėpavimo takų infekcijos, nesibaigiančios operacijos ir lėtiniai uždegimai kaustė moters gyvenimą. „Galvojau, kad mirsiu nesulaukusi 40-ies“, - pasakoja Kristina. Kaip pavyko viską pakeisti ir ištrūkti iš ligų kalėjimo? Šiandien moteris gyvena visavertį socialinį gyvenimą, daug sportuoja ir pati negali patikėti, kad pagaliau gali tiesiog normaliai gyventi ir jaustis.Ved. Lavija Šurnaitė

Žaibiška meningokoko infekcija iš Aurelijos Ivanauskaitės atėmė abiejų kojų ir dešinės rankos pirštus, bet nepalaužė dvasiškai. Perėjusi sunkų ir skausmingą gyvenimo etapą, kuriame ne tik pati turėjo atsitiesti, bet ir nuraminti šoko ištiktus artimuosius, Aurelija sėkmingai kuria asmeninius santykius su sužadėtiniu ir siekia karjeros.Ved. Lavija Šurnaitė

Editos Matonės jaunesniam sūnui beveik 2 metai. Nuo gimimo vaikas negirdi, negali pats valgyti ir kvėpuoti. Maistas į jo skrandį patiekiamas per specialų vamzdelį pilve, o oras į plaučius keliauja per įpjovą trachėjoje.Nors sūnus gimė neregiu, vieną dieną pradėjo matyti. Tą dieną šeima vadina stebuklu ir nepraranda vilties ir jėgų kasdien gerinti mažylio sveikatą.Ved. Lavija Šurnaitė

Laura Naudžiūnaitė apie autizmo diagnozę išgirdo prieš kelerius metus, bet nenorėjo jos pripažinti. Mergina galvojo, kad apie autistiškus žmones susidarę stereotipai jos neatitinka. Vėliau suprato, kad vis dėlto po sindromo „skėčiu“ telpa ir jos bruožai. Laura kalba apie savo kitoniškumą viešai, nes nori būti suprasta aplinkinių ir naikinti stigmą šia tema.Ved. Lavija Šurnaitė

Būdamas 16-iolikos susirgo ADHD, 18-iolikos prisidėjo bipolinis sindromas ir Martyno Jurkevičiaus egzistencija tapo kančia. Ilgus metus vaikinas gyveno paskendęs juodumoje, nesuvokdamas, kodėl taip blogai jaučiasi ir slegiamas suicidinių minčių. Bijojo kam nors pasipasakoti, nes tikėjo, kad savo blogumu gali „užkrėsti“ kitus. Po keliolikos metų, pagaliau gavus tikslią diagnozę ir paskyrus gydymą, Martynas patikėjo, kad gali gyventi ir norėti būti šiame pasaulyje.Šiandien Martynui 43-eji, jis dirba mėgstamą darbą ir turi žmoną.Ved. Lavija Šurnaitė

Nors vis dar gajus stereotipas, kad valgymo sutrikimai yra moterų problema, Emilis Remeikis yra gyvas šio klaidingo įsitikinimo liudytojas.Ilgus metus gyveno ant išsekimo ribos, turėjo rimtų sveikatos sutrikimų, kurie galėjo baigtis tragiškai, kol vieną dieną kolegė pastūmėjo kreiptis į specialistus.Ved. Lavija Šurnaitė

Inetos Burkšienės jaunėlei vos keturi mėnesiai, vyresniems berniukams 3-eji ir 5-eri. Ineta sako, kad pastarąjį penkmetį buvo įsukta motinystės mašinos: gyveno nėštumais ir vaikų žindymu, mažiau skirdama dėmesio sau. Išgirsta antros stadijos odos vėžio diagnozė privertė suprasti, kaip svarbu rūpintis ne tik artimaisiais, bet ir savimi. Ineta ragina visus, o ypač moteris nedelsti ir pasitikrinti apgamus.Ved. Lavija Šurnaitė

Margarita Pilkauskaitė per vieną savaitę turėjo priimti du likimo smūgius – išgirdo verslui skelbiamą bankrotą ir prarado vyrą. Vos 46-erių vyras mirė nuo gripo komplikacijų ir ši žinia šokiravo artimuosius.Margarita stiprybės semiasi čiuoždama ant ledo, ši svarbi moters gyvenimo dalis padeda priimti gyvenimo virsmus ir gedėti vyro.Ved. Lavija Šurnaitė

Andriaus istorija, kaip susikurti gyvenimą iš naujo, kai po 25 metų žlugo svarbiausiu laikytas gyvenimo projektas – santuoka.Ved. Lavija Šurnaitė.

Marijam Didžgalvytė per 2008 m. krizę, būdama nepilnametė, turėjo palikti Lietuvą ir su mama geresnio gyvenimo ieškoti emigracijoje. Išvykimo ji nesirinko, turėjo pasitikėti mamos sprendimu. Šį gyvenimo virsmą vadina trauma. Gyvendama Londone darė tai, ko būdama saugioje aplinkoje ir be stokojimo nebūtų pasirinkusi. 8 metus „skvotino“, ryžosi savo kūnu medicininiams eksperimentams. Visa tai vyko dar ne taip seniai, tad Marijam sunku suvokti, jog dabar jos gyvenimas įgavo kitą kryptį – ji laimingai kuria santykius Kopenhagoje, o jos nauja knyga netrukus bus verčiama į 7 kalbas.Ved. Lavija Šurnaitė.

Nuo gimimo be dešinės rankos plaštakos gyvenanti Eva Jagminaitė-Kazlauskienė neleido sau iš gyvenimo norėti mažiau, nei turi žmonės be fizinės negalios. Dėl jos ateities bijojo kiti, bet ne ji. Nepaisant patyčių ir aplinkinių baimių, kad mergina liks vieniša, be partnerio - šeimą, karjerą Eva rinkosi pati, niekas nebuvo primesta. „Negalios neromantizuoju, ji man tikrai nėra graži, bet ir nebijau jos, gyvenu, kaip patinka,“ - pasakoja Eva.Ved. Lavija Šurnaitė

Pirmoje santuokoje Jūratės Bortkevičienės vyras smurtavo, mušė moterį iki žaizdų. Kitas partneris prispaudė psichologiniu smurtu. Jūratė prisipažįsta, kad bjaurus elgesys su ja buvo taip sužeidęs, kad pati buvo apsinuodijusi toksišku elgesiu, kuris persidavė ir jos elgsenai.Ilgus metus moteris gyveno netikėdama, kad egzistuoja šiltas, glaudus, saugus ryšys ir meilė, kol nesutiko savo dabartinio sutuoktinio Justino.Ved. Lavija Šurnaitė

Nerija Paliulytė neapsikentusi vyro daugkartinės neištikimybės su mažamečiu sūnumi iš mažo miestelio nutarė persikelti į sostinę. Tai buvo didelis sprendimas, didelis iššūkis, nes giminių ir artimųjų Vilniuje moteris neturėjo, o finansų – itin striuka. Nerija prisimena, kaip buvo sunku: trūko pinigų, slėgė nežinomybė dėl darbo, su sūnumi teko glaustis mažulyčiame bute, kur naktimis aplink zujo pelės.Kaip Nerijai pavyko įsitvirtinti Vilniuje, kuris jai anuomet prilygo Niujorkui, bei susikurti naują, visavertį gyvenimą sau ir savo sūnui - kviečiame klausytis pokalbio.Ved. Lavija Šurnaitė

Klastinga Laimo liga Vaidotą Valiukevičių buvo išsekinusi fiziškai, psichologiškai ir finansiškai. 2024 metais varžantis „Eurovizijos“ nacionalinėje atrankoje su daina „Simple Joy", kai kurie matė tik stipriai sulysusį dainininką ir komentavo jo išvaizdą, nesuvokdami, suo kuo tenka kautis Vaidotui viešai nematomoje kovoje.„The Roop“ lyderis pasakoja apie sunkias finansines duobes, kurias dar ne taip seniai teko išgyventi visai grupei, kai mėnesius į priekį driekėsi nežinomybė dėl finansų.Bet tai praeityje - šiandien „The Roop“ reti svečiai Lietuvoje, grupė nuolat kviečiama koncertuoti užsienio šalyse - nuo Europos iki Australijos.Ved. Lavija Šurnaitė

Rūta Viktorija išgyveno sumišusius jausmus dėl savo minčių, kūno ir sveikatos, kol nesužinojo, kad turi ADHD ir autizmo spektro sutrikimą. ADHD sindromą turi ir visi trys moters vaikai.Kai nežinomybę pakeitė įvardytos diagnozės, Rūta Viktorija ėmė ieškoti atsakymų, kaip kurti savo kasdienybę, kad ši taptų ne kankinančia patirtimi, o priimtinu gyvenimu.Ved. Lavija Šurnaitė

Roberta Orlauskaitė kojos neteko būdama labai jauna per autoįvykį Graikijos saloje. Jau dešimt metų mergina dėvi protezą ir ne tik apie jį šviečia likimo draugus, bet ir kuria juokelius apie šį įtaisą.Ved. Lavija Šurnaitė

Aistė Simėnaitė pasakoja apie svoriomanijos kelionę, kurioje patyrė daug skaudžių, beviltiškų etapų. Aistė žino, ką reiškia nuėjus į parduotuvę netilpti net į didžiausio dydžio drabužius, maitintis po šaukštelį kūdikių tyrelėmis po skrandžio mažinimo operacijos ir gydytis valgymo sutrikimus Psichikos sveikatos centre.Kelionė buvo ilga, nepaprasta, bet prasminga, nes išbandžiusi begalę lieknėjimo priemonių suprato, kad atsakymai, kaip atrasti taiką su savo kūnu ir išmokti jį puoselėti, slypėjo kitur. Visas patirtis ir atvirą pasakojimą Aistė sudėjo į savo naują knygą „Svoriomanija. Kelionė iki 100 kg ir atgal“.Ved. Lavija Šurnaitė

Ermitos Gedutės vaikystė buvo paženklinta sunkiai gėrusio tėvo, jo nuolatinių grasinimų nusižudyti ir nesibaigiančios pasimetusio vaiko baimės. Nesulaukusi pilnametystės Ermita išvyko iš gimtojo Pasvalio į Vilnių, kad susikurtų naują gyvenimą ir išsigydytų sielos žaizdas. Sveikimo kelionė buvo ilga ir nepaprasta - 20 metų gilinimosi į save ir psichoterapijos. Gilus noras padėti sau Ermitą atvedė ten, kur ji yra dabar - į nuostabiausią savo gyvenimo etapą.Ved. Lavija Šurnaitė

Dėl baimės likti viena Vytautė Žališkevičiūtė dešimt metų kūrė santykius, kuriuose nesijautė gerai. Pradėjusi gilintis į save, atrado daug naujų dalykų, kurie nebuvo malonūs ir patogūs, bet išlaisvino požiūrį, kad moteris laiminga gali būti ir be partnerio, ir be vaikų.34-erių moteris džiaugiasi, kad atrado ryžto nutraukti stabilius, ilgalaikius santykius. Dabar Vytautė mėgaujasi solo statusu, galimybe pažinti save ir atrastomis žiniomis dalijasi su kitomis moterimis, dvejojančiomis savo tikslais ir pasirinkimais.Ved. Lavija Šurnaitė

Ar daug dalykų žmogaus gyvenime gali nutikti per vienerius metu? Jolanta Daubarienė per šį laikotarpį išsiskyrė po keliolikos metų trukusios santuokos. Tais pačiais metais moteris sutiko naują vyrą, su kuriuo netrukus ėmė kurti bendrą gyvenimą - pradėjo lauktis kūdikio ir ištekėjo. Virsmo metai nutiko, Jolantai švenčiant 40-metį.Skausmingas laikotarpis, kai byrėjo pirmoji santuoka, privertė Jolantą labiau atsigręžti į save, ieškoti primirštų gabumų - taip ji atgaivino mezgimą, kurį pavertė savo pragyvenimo šaltiniu.Ved. Lavija Šurnaitė

Po ilgalaikių santykių prieš pusantrų metų išsiskyręs A. Užkalnis išgyveno paliktumo jausmą, nerimą ir netikrumą - o kas toliau, ar vienatvė neužsitęs? Naujus metus jis pasitinka nebe vienišas. Draugę sutiko per pažįstamus, nors draugysčių ieškojo ir per pažinčių programėles. 54-erių Užkalnis sako, kad savo amžiuje meilės reikalų nebeskubina ir, priešingai nei su ankstesne partnere, dabartinio ryšio neviešins. Besibaigiantys metai jam žymi ne tik vienatvės pabaigą, bet ir 11 metų trukusios psichoterapijos finišą.Ved. Lavija Šurnaitė

Rasa Urbonaitė mato tik viena akimi ir tai labai silpnai. Nuolatinis daiktas jos kišenėje - didinamasis stiklas, dėl kurio yra sulaukusi užgauliojimų. Dėl labai silpnos regos ir nestandartinio dydžio akių Rasa buvo atstumta per darbo atranką, net nespėjusi pademonstruoti savo gabumų. Merginos karčios patirtys nestabdo – būdama 28-erių jau apkeliavo 30 šalių, o keturiose iš jų ir gyveno kaip vietinė.Ved. Lavija Šurnaitė

Prieš keletą metų Ričardas Čepas išgyveno staigią ir netikėtą brolio Gintaro mirtį. Netektis buvo labai sunki ir skausminga, nes su broliu siejo stiprus ir artimas ryšys.Keleris metus gedėjęs, ilgesį broliui Ričardas pavertė prasminga idėja - taip gimė unikali prisiminų platforma, kurioje visi gali kaupti prisiminimus apie išėjusius artimuosius.Ved. Lavija Šurnaitė

Viktorija Tambe su sutuoktiniu italu Andrea kuria pasakišką gyvenimą apylinkėse prie Komo ežero Italijoje. Tai, kad vyras niekada negalės vaikščioti, nebuvo kliūtis Viktorijai nuo pat pirmos pažinties dienos.Ved. Lavija Šurnaitė.

Deimantės Rudžinskaitės-Ivanauskės prisiminimai iš vaikystės ir paauglystės vien skausmas, pažeminimas ir smurtas. Vaikystėje kone kasdien Deimantę diržu lupdavo mama, paauglystėje prisidėjo ir tėvo kumščiai.Iš siaubingų tėvų mergina ištrūko prieš keliolika metų, kai ėmė studijuoti ir nuo to laiko nutraukė visus ryšius.Deimantei pavyko susikurti save iš naujo, išsigydyti traumas. Šiandien ji laimingai ištekėjusi, dirba mėgstamą fotografės darbą ir į savo praeitį žiūri kaip į svetimą kino filmą.Ved. Lavija Šurnaitė

Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė pasakoja apie sūnų Tomą - suaugusį žmogų su sudėtinga autizmo forma. Augant Tomui, teko pereiti sunkių etapų, net krizių, kurios tęsėsi kelerius metus ir buvo sukausčiusios visos šeimos gyvenimą.Šiandien Tomas mokosi ir gyvena specialiame koledže ir neskuba grįžti namo, nes džiaugiasi suaugusio jaunuolio gyvenimu. O Eglė vis daugiau laiko atranda sau - dirbti, keliauti arba tiesiog ramiai išgerti kavos puodelį.Ved. Lavija Šurnaitė

„Pirma įkopiau į Everestą, o paskui supratau, kad ne į tą“, - pasakoja keliolika metų sėkmingai muzikanto keliu ėjęs Lukas Petrovas. Dėl emocinio valgymo vyras buvo užsiauginęs 60 kg antsvorį, nutaręs jo atsikratyti ėmė abejoti ir profesijos pasirinkimu. Galiausiai akordeoną ir sceną išmainė į darbą su žmonėmis treniruoklių salėje ir pasijuto laimingas.Ved. Lavija Šurnaitė

Aušra Mickevičienė iš pradžių panikos atakų nepažino: maniau, man insultas ir mirštu, gyvenimas prasisuko prieš akis.Nevaldomas nerimas apvertė gyvenimą aukštyn kojomis. Aušra perėjo priklausomybę nuo stiprių raminamųjų, nuolatinę baimę dėl pasikartojančių priepuolių, kol rado, kaip susigrąžinti ramybę ir savimonę.Ved. Lavija Šurnaitė

Akvilės Kisielienės troškimas susilaukti vaiko išsitęsė į 6 metų kelionę su begale išbandymų ir nusivylimų. Grupės „Queens of Roses“ dainininkė tiki, kad pagaliau pastoti jai padėjo hipnoterapija ir psichologinių blokų atsikratymas.Ved. Lavija Šurnaitė

Kristina Savickytė jaunėlio brolio neteko prieš 25 m., bet ilgisi jo iki šiol. Juodu siejo stiprus ryšys ir vos dvidešimtuosius metus perkopusio brolio žūtis tapo dideliu šoku ir išbandymu Kristinai. Netrukus moteris sužinojo, kad laukiasi ir nebežinojo, kaip tvarkytis su užgriuvusia skirtingų jausmų lavina.Ved. Lavija Šurnaitė

Paauglystėje mokytojos prieš visą klasę išvadinta storule, Rūta Evelina Šutinytė nusprendė mesti svorį ir nepajuto, kai peržengė porcijų mažinimo ribą - susirgo anoreksija.Pasiekusi kritinį svorį, 37 kg, buvo gydoma klinikoje, maitinama per vamzdelius, o merginos likimas buvo pakibęs ant plauko… Gydymas užtruko 5 metus, bet ji pasveiko.Rūtos gyvenimas pilnas ir daugiau skaudžių išbandymų, kuriuos pašnekovė pasakoja laidoje, bet dovanojo ir mylimą žmogų, kurį ji sutiko visai netikėtomis aplinkybėmis.Ved. Lavija Šurnaitė

„Žmonės kartais vis dar galvoja, kad jei sunkiai valdai kojas, tai tau ir su galva negerai“, - pasakoja Matas Geležauskas. Jis verčia sudėtingas knygas iš anglų ir ispanų kalbų bei dirba korepetitoriumi. Matas atvirai pasakoja apie savo gyvenimo iššūkius, kuriozines situacijas su nepažįstamaisiais bei dalinasi asmeninių santykių istorija.Ved. Lavija Šurnaitė

Silvestras Dikčius daug sykių savo gyvenimą yra pradėjęs iš naujo. Ieškojimai profesiniame kelyje bei skyrybos su žmona, žinoma menininke Jolita Vaitkute tapo ne tik skaudžiais išbandymais, bet ir savo stiprybių atradimu.Ved. Lavija Šurnaitė

Pirmosios išgertuvės kaip pramoga prasidėjo dar mokykloje, o vėliau Tomą Marcinkevičių nuvedė į giliausią juodumą. Gėrimas tapo ilgas, vieniškas ir labai liūdnas procesas su dar liūdnesnėmis pasekmėmis. Atsisakyti alkoholio pavyko ne per vieną dieną - Tomas pasakoja savo kelią be pagražinimų ir iliuzijų, bet neprarasdamas humoro. „Sau keliu tik vieną užduotį - svarbu negerti šiandien, negalvojant apie rytojų. Ir taip kiekvieną dieną“, - prisipažįsta pašnekovas.Ved. Lavija Šurnaitė

Prieš 4 metus aukštalipiu dirbęs Erikas Stančikas po kryčio stipriai susižalojo stuburą ir koją. Mažai kas tikėjo, kad jis vaikščios. Sveikimo kelias buvo netrumpas, skaudus, liūdnas, paženklintas asmeninių santykių išbandymu, bet Erikas savimi neabejojo - sau jis piešė tik laisvai judančio žmogaus likimą.Ved. Lavija Šurnaitė

Istorija apie sudaužytą vyro širdį ir vyriškas ašaras.Išsiskyręs su mylima moterimi, Eduardo Gimenezas išgyveno pragarą: metėsi prie alkoholio, nuo kurio buvo dar blogiau; kentė košmarus ir juodą neviltį. Kaip pagydyti sužeistą širdį ir vėl norėti gyventi - kviečiame klausytis pokalbio.Ved. Lavija Šurnaitė

Sandra Žemaitytė, būdama trečią mėnesį nėščia, suprato, kad kūdikio tėvas nėra tas žmogus, su kuriuo galės kurti saugų ir visavertį gyvenimą sau ir vaikui. Sandra išdrįso nutraukti santykius ir lauktis be kartu gyvenančio vyro. Susitikimo su sūnumi ji laukia apsupta draugų ir mylinčių šeimos narių.Ved. Lavija Šurnaitė

Pokalbis su Nora Išganaitiene apie vis dar paraštėse esančią temą - mirtį. Patyrusi stiprų gedulą dėl artimojo netekties, suprato, kad padėti kitam išbūti netekties skausme, gedule, laidotuvių, palydėjimo etapuose yra jos pašaukimas.Ved. Lavija Šurnaitė

Panirti į giliausią juodumą ir nenorėti būti šiame pasaulyje - tokių minčių sunkumą Vitalija Maksvytė patiria jau septyniolika metų. Vitalijai teko gedėti iš gyvenimo pasitraukusių draugų bei pačiai priartėti prie desperatiško noro išnykti. Nepaisydama sunkiausių gyvenimo epizodų, Vitalija ieškojo, kabinosi, grynino, kas jai padeda išbristi iš tokių būsenų. Dėl didelio noro padėti sau moteris po truputį atrado visą kompleksą dalykų, kurie suvaldo tamsiausias mintis ir retina jų sugrįžimą.Ved. Lavija Šurnaitė