Podcasts about nereikia

Įžvalgomis dalijasi Rasa Baltė Balčiūnienė, verslo psichologė ir Laura Kaziukonienė, įmonės „Super Garden“ įkūrėja ir vadovė. Lauros įmonė gamina šaltyje džiovintus produktus ir yra sulaukusi pripažinimo ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Įmonė nebijo eksperimentuoti, bendradarbiauja su mokslininkais, diegia naujoves, gamina funkcinį maistą astronautams, o pastaruoju metu mėgina jį pritaikyti ir kariams. Sakoma: „Jeigu nori naujų sprendimų, mąstyk nestereotipiškai“. Deja, daugelis iš mūsų taip niekada ir nesiryžta išbandyti netikėtų idėjų, iš karto jas atmesdami: „Nesąmonė, nieko iš to nesigaus”.„Atmetimo reakcija mane veikia kaip geriausia motyvacija: vadinasi, už tos nestandartinės idėjos gali slypėti nauja galimybė“, - teigia inovatyvaus verslo kūrėja Laura Kaziukonienė. Pasak verslininkės, žmonės kategoriškai atmeta „keistas“ idėjas, nes bijo suklysti ir apsijuokti kitų akyse. „Nereikia bijoti klaidų. Kai nebijai, išsilaisvina kūrybinė energija, gimsta kitokie sprendimai. Mūsų įmonė yra pakanti klaidoms, bet tik toms, kurios nesikartoja“, - sako Laura.Kaip įveikti baimę klysti, prisijaukinti riziką ir suteikti šansą kitoniškumui? Apie tai - laidų ciklo „Mąstymo klaidos versle“ 9-ajame epizode 0:00:00 – pradžia0:01:48 – „Mano versle, iš pat pradžių, viskas buvo daroma kitaip“. 0:03:29 – Kaip įveikti baimę suklysti? „Esame pakantūs klaidoms, bet tik toms, kurios nesikartoja“.0:05:32 – Ką apie nestandartines idėjas sako „Alibaba“ įkūrėjas Jackas Ma? 0:07:33 – Kaip sudominti kultūriškai skirtingas verslo rinkas?0:10:15 – Kodėl mums tokia svarbi aplinkos reakcija į galimą nesėkmę? Savivertės faktorius. Izraelio pavyzdys.0:11:56 – Apie kitoniškumo baimę. Kultūriniai kodai. Sąsaja su mitu „Eglė žalčių karalienė“.0:12:58 – Apie klaidų toleravimą organizacijoje. Praktinis pavyzdys.0:15:32 – Apie 2 tipų klaidas. 0:15:50 –„Nebijokite klysti: visos jūsų padarytos klaidos, kartu sudėjus, yra mažiau nei aš viena esu jų padariusi“. 0:16:18 – „Kodėl tik Amerika? Juk mes turime technologiją ir patirties!“0:17:57 – Apie žmogaus santykį su klaida.0:19:22 – Lauros Kaziukonienės patarimai. Laida transliuojama per „Žinių radiją“.Daugiau ciklo „Mąstymo klaidos versle“ laidų:„Esu vadovas ir žinau geriausiai.“ (su Rūta Klimašauskiene) https://youtu.be/3KFU07XNms4„Jei nori gerų rezultatų, reikia būti konkrečiu.“ (su Pauliumi Avižiniu) https://youtu.be/qmSDTbyF4QM„Valdyboje dauguma visada būna teisi.“ (su Orijana Mašale) https://youtu.be/z8VGM8gk7FY„Kuo daugiau dirbsiu, tuo daugiau uždirbsiu.“ (su Diana Dominiene) https://youtu.be/9DuUH4RkgNk„Sugalvojau, ir pokytis vyksta savaime.“ (su Lina Mieliauskiene) https://youtu.be/rBIFNYrjcW4„Dievinu savo produktą, bet nematau kliento.“ (su Martynu Kandzeru) https://youtu.be/SLOQrwzET1A„Prognozuoti, planuoti = žinoti, kaip bus." (su Rinardu Goda) https://youtu.be/-CqIcG2dL3w„Keičiame valdymą, bet nekeičiame žmonių požiūrio.“ (su Ieva Čeponone) https://youtu.be/GuKAKSAgWpk

LRT GIRDI: apie iššūkius, kurių Lietuvoje kyla norintiems laikyti valstybinės kalbos mokėjimo egzaminą.Meteorologas Gytis Valaika, kuris socialiniuose tinkluose administruoja populiariausius lietuviškus puslapius apie orus ir klimatą.Aplinkosaugininkai sako, kad kai kuriuose Lietuvos miškuose siekiant biologinės įvairovės būtų reikalinga mums neįprasta gamtotvarkos priemonė: kontroliuojamas miško paklotės deginimas. Tokie siūlymai vertinami prieštaringai.Reportažas iš ožkų ūkio Vilniaus rajone, Keturiasdešimties totorių kaime.Ved. Giedrė Čiužaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Rinkimų laikotarpiu girdime daug politinių terminų. Kokios jų reikšmės?Kaip aktorių charakterius kuria kino muzika?Kaip ateityje atrodys Bernardinų sodo kaiminystėje įsikūrę Kirdiejų rūmai?Kiek ir kaip vyksta muziejinių vertybių mania tarp Lietuvoje veikiančių muziejų?VU garbės daktaras Danie Petit tvirtina, kad nemato anglizicmų grėsmės lietuvių kalbai, o lietuvių kalbos besimokantys užsieniečiai gali ją tik praturtinti.Lietuvos sezono Prancūzijoje vienas iš svarbių ir paryžiečiams patikusių akcentų – menininko Mykolo Saukos skulptūrų paroda „Vaikų kambarys”.Kiek lietuviai domisi klasikine Indijos muzika?Ved. Marius Eidukonis

Juk nors teisusis septynis kartus parpuola, jis vėl atsikelia, o nedorėlį užklumpa nelaimė. Pat 24, 16

„GARAZHE NERŪKOMA“ savo laiku buvo maištaujanti, dažnai provincijoje klausoma grupė, bet radijai jų negrojo. Mindaugas Malevičius dabar vienintelis grupės atstovas, santykiai su buvusiu dueto nariu Dariumi Šiuipiu („Shaknis“) išliko, jis prisidėjo užbaigiant naujus „GARAZHE NERŪKOMA“ kūrinius. Kažkada Rokiškyje gimęs hip hopo projektas keičia skambesį, jame dabar daugiau elektronikos, kūrybinė branda išstūmė keiksmažodžius. LRT OPUS eteryje – dvi premjeros. Ved. Marius Andrijauskas

Daugiau naujienų https://osportas.lt/ 00:00:00 – Įžanga 00:01:42 – Finalas ir rinktinė tuo pat metu 00:07:15 – Milaknio pagerbimas 00:10:45 – Trinchieri pasipiktinimai teisėjais 00:21:30 – Pakaks apie Evansą 00:23:15 – Žalgirio opcijos puolime 00:31:15 – Aukštaūgių dvikovos 00:36:20 – Margirio Normanto nauda 00:37:05 – Gorhamo ir Sumneris 00:39:05 – Manekas, Šmitas ir padėkos 00:43:05 – Dimšos trauma 00:44:38 – Kaip pasibaigs serija? 00:49:06 – Lietkabelis vs Wolves 01:01:50 – Lietuvos rinktinės pergalė 01:06:08 – Ką pamatysi prieš Libaną? 01:10:18 – Giedraitis Belgrade 01:11:33 – Nereikia „Žalgiriui“ 01:12:05 – Euro 2024 m 01:13:40 – Kiti finalai Europoje    

Alternatyvaus roko grupė „EGOMAŠINA“ gegužės 10 d. išleidžia savo ketvirtąjį albumą „Nejuokinga”, na, o LRT OPUS bangomis jis jau skamba nuo savaitės pradžios.Albume nugulė tekstai, analizuojantys žmogaus santykį su visuomene ir savimi, o noras garsiai groti žaidžia kartu su tekstuose apčiuopiamomis tylos ir ramybės paieškomis. Tačiau labiausiai vyrukai akcentuoja tai, kad reikia gebėti pasijuokti iš to, kas iš pradžių atrodo nejuokinga. Kad tai, kas dabar atrodo sunku, praeis, ir kada nors tai prisiminęs tik nusišypsosi.Kartu pasakoja ir apie su ketvirtuoju albumu ateinančią brandą, žmogišką bičiulystę, kuri suskamba ir kūryboje.Apie tai, kaip mokosi riaumoti į mikrofoną, susipynusius liežuvius kuriant dainų tekstus ir kitus (ne)juokingus dalykus kalbamės su „EGOMAŠINA“ - Karoliu Lamsargiu, Antanu Jakučiu ir Tomu Riauka.Juokiasi kartu: Unė Liandzbergytė

„Čekų literatūroje erotinis motyvas yra visiškai natūralus. Jo rasime ir kitų autorių kūryboje. Nereikia lyginti su Lietuva“, – žvelgdama į vėlyvojo sovietmečio čekų rašytojo Milano Kunderos romanus, sako rašytojo tyrėja Geda Montvilaitė. Prisimename šią savaitę mirusį, pasaulyje pripažintą prozininką, poetą, eseistą ir dramaturgą.Ukmergė šiemet švenčia savo 690-es metų jubiliejų, o jau beveik trisdešimtmetį šio miesto istorija neatsiejama nuo roko, tad Ukmergės kraštotyros muziejus atidarė parodą „Laisvės dvasia – Rockmergė“.Remis Ščerbauskas savo parodoje „Teritorija Kaunas / gatvės fotografija“ bendrauja su lankytojais ir padeda jiems pasinerti į jo užfiksuotus kadrus, kuriuose Kaunas nėra visiškai toks pats, kokį mato praeiviai.LRT knygų klubas aptaria japonų rašytojo Kobo Abes romaną „Moteris smėlynuose“.Minint „Lituanicos“ skrydžio 90-metį, LRT KLASIKA drauge su Lietuvos aviacijos muziejumi pristato pasakojimų ciklą apie lakūnus Steponą Darių ir Stasį Girėną. Ciklas pradedamas nuo lakūnų vaikystės – „Paskui paukščius“. Kokie Steponas Darius ir Stasys Girėnas buvo vaikystėje?„Mąstydami 90-ųjų standartais bei ryškindami istoriją šalies svečiams galvojame, kad žengiame didelį žingsnį į priekį, nors iš tiesų paeiname nebent tris atgal ir praleidžiame dar vieną šansą tapti aktualūs“, – apie NATO viršūnių susitikimo kultūrinę programą svarsto mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.„Tarp radikalių akademiškų avangardistų esu popsiškiausias kūrėjas“, – sako muzikų šeimoje užaugęs kompozitorius Mantvydas Leonas Pranulis. Jis yra vienas iš kūrėjų Lietuvą pristatančios virtualios realybės instaliacijos, kurią išbandė NATO viršūnių susitikimo Vilniuje dalyviai. Šiame kūrinyje šiuolaikinė muzika susipynė su liaudies dainomis. Ar atsigręžimas į liaudies kūrybą yra geriausias būdas pristatyti šiuolaikinę Lietuvą? „Sėskim ir pakalbėkim“ pašnekesys su Mantvydu Leonu Pranuliu apie jo kūrybą stalčiui ir atsiribojimą nuo muzikos, „kurios niekas negalės klausytis“.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis sako, jog esama tvarka dėl atsiskaitymo už tarybos narių išlaidas yra labai gera ir nemato reikalo jos keisti. Taip jis reagavo į pastaruoju metu keliamas abejones, ar tarybos nariams skiriamos lėšos buvo naudojamos skaidriai bei prezidento raginimus trauktis trims ministrams, anksčiau dirbusiems šios savivaldybės taryboje.Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis kvietė parlamentinių partijų lyderius tartis dėl politinės sistemos skaidrinimo ir pirmalaikių Seimo rinkimų. Tačiau opozicija atsisakė dalyvauti susitikime.Lietuvos bankas, prieš sudarant būsto paskolos sutartį, siūlo įpareigoti kredito davėją pasiūlyti gyventojui bent dvi alternatyvas – galimybę rinktis būsto paskolą su kintamąja palūkanų norma ir galimybę rinktis paskolą su bent 5 metų fiksuotąja pagrįsto dydžio palūkanų norma.Sprogimai drebina Ukrainos pasienyje esantį Rusijos Belgorodo regioną. Rusija teigė, kad jos pajėgos kovoja su „sabotažo“ grupuote iš Ukrainos. Kyjivas tai neigia.Ved. Andrius Kavaliauskas

Išrinktųjų merų didžiuosiuose miestuose toliau klausiame: kokį kultūros gyvenimą žada miestiečiams? Šiuokart dėmesys Šiauliams. Trečiai kadencijai išrinktas miesto meras Artūras Visockas – tiesiogiai laidoje „Pakeliui su klasiką“.Valstybiniame Šiaulių dramos teatre Latvijos kūrėjai stato spektaklį „Skraidantis Travolta“, kuriame pasakojamos atokaus kaimo gyventojų, skęstančių kasdienybėje, istorijos.Tęsiame Metų knygos rinkimų akciją, toliau aptarinėjame knygas. Šiuokart apie Rolando Maskoliūno knyga „1922: tarp kanibalizmo ir modernizmo“, kuri nominuota Publicistikos ir dokumentikos knygų kategorijoje.Aktorė Vitalija Mockevičiutė jau vaikystėje žinojo, kad nori būti scenoje ir savo svajonę įgyvendina su kaupu. Dešimtys vaidmenų Nacionaliniame dramos teatre, įsimintinos parodijos televizijos ekranuose ir kūrybinis grįžimas prie gimtosios – dzūkiškos tarmės: visa tai kelia aktorei gyvenimo džiaugsmą įrodo, kad pasirinkta teisingai. Apie norą vaidinti, nedrąsą gyvenime ir drąsą scenoje bei kita – aktorė Vitalija Mockevičiūtė rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

00:00 – Viliaus įspūdžiai iš Kataro 05:50 – finalinis ketvertas Kaune 11:50 – kodėl „Žalgiriui“ nereikia stiprintis 17:24 – atvykusi „Panathinaikos“ 21:35 – istorinė „Lietkabelio“ pergalė 30:38 – puikus „Ryto“ laimėjimas 40:15 – šluota Prienuose 43:35 – V.Šeškaus sugrįžimas 47:14 – „Žalgirio“ sirgalių plakatas 54:34 – moterų rinktinės pasirodymas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakariniame kreipimesi sako, kad Ukrainos karinės pajėgos pietuose jau išvadavo 41 gyvenvietę, tačiau paminėjo, kad nepatikslintas skaičius karių žuvo per susirėmimus.Jungtinėse Valstijose dalyje valstijų vis dar skaičiuojami vidurio kadencijos rinkimų balsai, bet aišku viena: prognozuota raudonoji respublikonų banga kongreso neužtvindė. Kodėl respublikonams nepavyko užsitikrinti rinkėjų balsų ir kas laukia respublikonų partijos, pasakoja Živilė Raškauskaitė.Seimas nepritarė siūlomoms pataisoms dėl nuotolinio darbo išlaidų kompensavimo. Projektas, kuris siūlė įpareigoti darbdavius padengti darbuotojams, dirbantiems nuotoliu, elektros, interneto, vandens, šildymo ir kitas išlaidas grąžintas tobulinti. Ką jūs manote, ar darbdaviai turėtų apmokėti už elektrą ir kitas namuose patiriamas išlaidas, kai dirbama per nuotolį?„Aš vėl pas jus grįžtu”; „Kiekvieną nelemtą rudenį blogėja”, „Vėl rėkiu ant vaiko, nenoriu rėkti”. Lapkritis yra vienas iš tų populiariausių mėnesių apsilankyti psichiatro kabinete. Rugsėjį ir spalį žmonės dar kažkaip laikosi, tęsia vaikščiojimus parkuose, bendrauja, dar nesusisuka į „nieko nenoriu” kamuoliuką. Lapkritį tamsėja, šaltėja, šlapėja, niūrėja. Vėlinės primena tą siaubingą tiesą, jog nesame amžini. Taip socialiniame tinkle Facebook rašo gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Ieva Viltrakytė. Kodėl taip sunku išgyventi lapkritį?Atlikėja Monique pristato naują rudenišką singlą „Mačiau ją“: „Nereikia bijoti konfrontacijos“.Ved. Rūta Kupetytė

Kviečiu Tave prenumeruoti mano Elektroninį Naujienlaiškį ir gauti mano nemokamą E-Knygą “Tinklinio Marketingo Juodasis Diržas” čia http://gediminonaujienlaiskis.lt/ kad nepraleistum naujausių mokymų :)Ar naudojiesi TikTok? Sek mane čia: https://www.tiktok.com/@verslotrenerisTaip pat prisijunk prie mano Telegram kanalo kur dalinsiuos mokymais, naujienomis ir kitais įdomiais dalykėliais https://t.me/tinklinismarketingas

Vilniaus Rusijos forume dalyvaujantis opozicijos veikėjas Michailas Chodorkovskis sako, kad Rusijoje prezidento institutas nereikalingas ir prognozuoja, kad Vladimiro Putino režimo pabaigos „laukti reikės neilgai“. Pasak Chodorkovskio, Rusija turi būti realiai federacinė valstybė, o aukščiausias valdžios įrankis turėtų būti parlamentas.Ukrainos prezidentas teigia, kad šalies pareigūnai netrokšta kalbėtis su Vladimiru Putinu, bet tai, esą, neišvengiama norint užbaigti karą. Tuo metu Maskva derybų įšaldymu kaltina Ukrainą.Lietuvos delegacijai siekiant, kad NATO Parlamentinė asamblėja deklaracija įsipareigotų tiekti Ukrainai tokią ginkluotę, su kuria ji galėtų paskelbti neskraidymo zoną, asamblėjos prezidentas sako, kad yra kitų būdų kontroliuoti oro erdvę.Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga skelbia, jog pasirašys susitarimą dėl gynybos, jei valdantieji atsisakys iniciatyvų, kurios, anot partijos, „skaldo visuomenę“.Lenkijos Seimas pritarė prezidento pasiūlytoms teismų reformoms, kurios, kaip tikimasi, turėtų išspręsti tarp Varšuvos ir Briuselio kilusį ginčą dėl teisėjų nepriklausomumo.Į muzikinį pasaulį vėl grįžtanti ABBA nuo šiandien specialiai tam skirtoje salėje Londone grupė koncertuos neįprastai – scenoje pasirodys skaitmeniniu būdu sukurti judantys dainininkų atvaizdai. Kartu su jais scenoje pasirodys ir gyvai grojanti 10 muzikantų grupė.Ved. Simona Vasiliauskaitė

Svetlana gyveno Mikolajeve. Užaugo rusakalbėje šeimoje, taip kalbėjo jos tėvai, taip kalba ir vyras bei vaikai. Puikiai visi kalba ir ukrainietiškai, dirba ta kalba, jokių problemų dėl to neuri. Per visą pokalbį, kai pasakojo savo istoriją, ji nei karto neištarė nei Rusijos ar rusų, nei Putino - sako JIS arba JIE. Tie, kurie atėmė gyvenimą.

Prezidentas sako , kad ministrų atsistatydinimui premjerės įvertinimo nereikia, tai jų pačių atsakomybė.Susisiekimo ministras pareiškė abejojantis, ar „Lietuvos geležinkelių“bei Klaipėdos jūrų uosto vadovai toliau gali eiti pareigas. Uosto vadovo nuomone, įmonė jokių pažeidimų nėra padariusi.Per pastarąsias dvi paras ugnis šalyje pasiglemžė 4 žmonių gyvybes. Šiemet gaisruose iš viso jau žuvo 75 žmonės. Miesteliuose ir kaimo vietovėse šiemet žuvo 2,3 karto daugiau žmonių nei miestuose.Lietuvos paštas primena – liko paskutinės dienos išsiųsti šventines siuntas į užsienį.JAV valstybės departamentas paragino „visas šalis, kurios vertina demokratines institucijas, plėsti bendradarbiavimą su Taivanu“.Tibeto rėmimo grupės nariai Vilniuje surengė piketą prie Kinijos ambasados dėl žmogaus teisių pažeidimų šioje šalyje bei Pekino žiemos olimpiados.Klausytojai skundžiasi dėl triukšmo, sklindančio iš naujojo policijos komisariato Vilniuje.Ved. Paulius Šironas

Pokalbis su ambasadoriumi migracijai Linu Linkevičiumi apie migracijos krizę pasienyje su Baltarusija.Pirmieji žingsniai šalies užimtumo sistemos pertvarkos link. Pokalbis su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene.Šiandien - tarptautinė tolerancijos diena.Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

Vienas geriausių Lietuvos plaukikų Danas Rapšys tarp pasaulio taurės etapų trumpam grįžo į Lietuvą. Tačiau ir čia kasdien plaukia, miega pietų miego ir negali iki soties prisikirsti mamos lietinių. Valia, psichologinis nusiteikimas ir tikėjimas, kad žmogaus galimybės beribės – tai tik kelios iš čempioniškų savybių, vedančių pergalių link. Laidoje pokalbis su Danu Rapšiu apie 12 pergalių užkulisių.Ved. Guoda Pečiulytė

Dalis žmonių, neturinčių galimybių paso, apsiperka turguje. Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas Mindaugas Maciulevičius sako nepastebėjęs, kad pirkėjų srautas būtų padidėjęs. Kaip ir kiekvieną rudenį, pirkėjų mažiau, daugiau jų tikimasi atvėsus orams.Kelis skirtingus darbus derinančiam Dainiui Jurgaičiui iš Pakruojo rajono aviečių auginimas yra papildomos pajamos.Gamtininko komentaras. Ežerinis sykas – lašišinė žuvis, gyvenanti keliuose Lietuvos ežeruose. Vienas jų – Vištyčio ežeras Vilkaviškio rajone. Apie į Raudonąją knygą įrašytą ežerinį syką ir kodėl nuo spalio 1 dienos šių žuvų nebegalima žvejoti, pasakos Vištyčio regioninio parko ekologas Vaidas Leonavičius.Ved. Rūta Katkevičienė

Nereikia stengtis perrėkti arba išstumti žmones, kurie palaiko naujausias sąmokslo teorijas, neigia mokslinius įrodymus ar tiki melagienomis, vietoj to Vatikano Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos nariai ragina praktikuoti kalbos terapiją ir rasti sveikesnių būdų, kaip klausytis ir kalbėtis su tokiais žmonėmis.Norinčius įgyti žinių apie krikščionybę kviečia jau 10 metų gyvuojanti „Mažoji akademija". Šių metų rudens semestro kursus pristatys sesuo Rima Malickaitė.Giedrius Tamaševičius apžvelgia publikacijas Amerikos spaudoje apie popiežiaus Pranciškaus kritikus tenykštėje katalikiškoje žiniasklaidoje.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Atsakymai į jūsų klausimus: - Apie sutarimus, kur link ir kodėl reikalinga tobulėti?

Ukmergės miškuose naktį su pelėdomis praleisti siūlo buvęs Ukmergės miškų urėdijos urėdas Vigantas Kraujelis bei girininkai Kęstutis Jarmalavičius ir Gintautas Povylius.Žemaitija. Netoli Telšių, Ubiškės girininkijoje, girininkas Petras Dabrišius įkūrė Žvėrinčių. Medinčius – kūrybingas žmogus. Nereikia važiuoti į Sibirą pas šamanus. Jie pas Petrą atvažiuoja į Žemaitijos miškus. Gyvenimas verda: terapija su vilkais, būgno mušimas, šamanų apeigos ir etc.Kupiškio rajone, Uoginių kaime, Leontina Jackevičienė dalijasi savo bobutės prisiminimais apie Antano Strazdo šėliones.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Daug žmonių tinklinio marketingo versle padaro klaidą mesdami savo samdomą darbą per anksti.

Laidoje vieši tiek su nuteistaisiais, tiek su jų aukomis dirbantis psichologas Saidas Dadaševas. Kodėl bausmę atlikusiems nuteistiesiems nereikėtų „klijuoti etikečių“?Ved. Guoda Pečiulytė

Šiais metais dar sumažėjo abiturientų, pretenduojančių laikyti valstybinius fizikos, chemijos, informatikos brandos egzaminus. O tai didžia dalimi yra nulemta mokytojų dalykininkų, ypač gamtos mokslų krypčių, stygiaus - labiausiai regionų mokyklose.Be to, daugėja savivaldybių, kuriose per pastarąjį dešimtmetį nebuvo nė vieno abituriento, kuris būtų įstojęs į universitetą studijuoti medicinos, biomedicinos, gamtos ar inžinerijos mokslų. Mat, jei iki 11-os klasės nebuvo stipraus biologijos, chemijos, fizikos ar IT mokytojo, tai nuo 11-os klasės mokiniai nesirenka mokytis A lygiu šių disciplinų. O, jei nesimoko aukščiausiu lygiu, tai niekas ir negali iš konkrečios savivaldybės pretenduoti stoti į prestižinėmis vadinamas gyvybės mokslų programas ar perspektyviomis vadinamas inžinerijos ir technologijų programas?Tiesa, pedagogų rengimas Lietuvoje niekada nebuvo nutrūkęs. Tad kodėl mes pristigome mokytojų, ypač regionuose? Bei kiek šią situaciją padės ištaisyti stipendijoms, mokėsimos visiems jaunuoliams, pasirinkusiems pedagogikos studijas, žinant, kad jie nebus įpareigoti po studijų būtinai įsidarbinti mokytojais. LRT Radijo švietimo laidoje „Dešimt balų“ dalyvauja: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas. Ved. Jonė Kučinskaitė

Kur kas efektyviau yra paimti iš žmogaus jo kontaktinius davinius, nei duoti savo biznio kortelę. Dar geriau jį pridėti Facebook prie draugų.

Politikams renginat teisinę bazę žemės ūkio veiklos rizikos valdymo fondams kurti, žemdirbiai nevienodai vertina iniciatyvą. Augalininkystės ūkiams labiau naudinga patiems valdyti rizikas ir drausti pasėlius. Fondų kūrimo pliusus ir muinusus įvardina, argumentus bei siūlymus pateikia Kauno raj. ūkininkai Romas Majauskas ir Vytautas Zmuidzinavičius.Raseinių raj. Plikių km. gyvenantis Arminas Volskis – Lietuvos sportinių dronų čempionas, dalyvauja ir tarptautinėse varžybose, laimėjo sidabrą pasaulio taurės etape. Nuo vaikystės linkęs prie aviacijos dabar gali mėgautis greičiu – dronas lekia 160 km per valandą greičiu. Specialus valdymo pultas ir ypatingi akiniai leidžia, tarsi, pačiam sėdėti skraidyklės kabinoje ir stebėti apylinkes. Kuo dar ypatingi tokie dronai, kokius naudinga turėti žemdirbiams?Ved. Arvydas Urba.

„Kad gyventum pilnakraujį gyvenimą – dirbtum, mylėtum, keliautum ir net šoktum – nereikia kojų, o ir vienos rankos užtenka“, – sako tragiškoje avarijoje kojų netekusi Inga Lizdenytė. Ved. Lavija Šurnaitė.

Dumblas, susiaurėjimas ir, galiausiai, augimas ir branda. Visi žodžiai apie tą patį - depresiją. Kaip iki jos einame ir kaip iš jos išeiname? - kalbamės su psichologe psichoterapeute Erika Kern ir savo išgyvenimais pasidalinusia Indre Jurgaite. Krizės metu kalbėti apie depresiją atrodo baisu, įžūlu ir neatsakinga - bet gi mūsų podkastas apie tylias problemas, kurias mes pasirinkom įgarsinti. Depresija - tai laikas, kai perkonstruojame save, nes iki tol veikusios schemos nebeveikia. Labai panašu į tai, kas vyksta su mumis pandemijos sukeltos krizės akivaizdoje. Be to, po šoko ir pykčio stadijos netekties amplitudėje ateina laikas lūdesiui ir depresijai - gal šis pokalbis kai kam padės atpažinti savyje būsenas ir nepasiduoti. "Nereikia pasitikėti savo to laikotarpio mintimis", - sako Indrė. Support the show (https://www.patreon.com/rss?campaign=3818600&auth=e--XzCYyoZz9eAi2X3elpcmiITj4KQro)

„Penktadienio pašnekesiai“.Ūkinių gyvūnų registro duomenimis jau trečius metus mažėja avių ir avininkyste užsiimančių ūkininkų. Nuo 2017 m avių banda sumažėjo dešimtadaliu- daugiau kaip 20 tūkst. Ką tai rodo?, ar avininkystė trauksis ir toliau? Gal vartotojai liks be lietuviškos avienos? Į klausimus atsakys, apie avienos mėsos vertingumą pasakos ir avininkystės perspektyvą aptars Lietuvos avių augintojų asociacijos tarybos pirmininkas Rimantas Kairys, avių augintojas iš Anykščių rajono Žilvinas Augustinavičius ir kooperatyvo „Avininkas“ direktorius Vytautas Dzingulevičius. ved. Arvydas Urba.

Gruodžio mėnesį yra daug vakarėlių, bet vieni svarbiausių yra du – darbo balius ir Naujųjų metų vakaras. Nereikia meluoti – per darbo vakarėlį visi pasimėgauja tikrai daugiau šampano taurių, nei turėtų, o antrasis iš esmės yra pervertintas. Nepaisant to, einame ir puošiamės į abu, todėl stilistas Joringas Šatas pataria, kaip tai padaryti šiemet!

„Studijoje 50” lankosi istorikė Violeta Davoliūtė. Davoliūtės svarbiausi veikalai parašyti anglų kalba, o versti į lietuvių neskubama, nors tai būtų rimtas įnašas į pokario istorijos tyrimus. Apie pokario Lietuvos istoriją Davoliūtė turi daug ką naujo pasakyti. Laidą veda Valentinas Mitė.

Tvarus marketingas nėra melaginga reklama ir įžūli manipuliacija klientų valia. Tačiau visi mes turime norus, norime būti išgirsti ir pasirengę priimti pagalbą iš patikimų rankų. Marketingas tai menas išgirsti iš pirkėjų tai, kas lieka nepasakyta, ir palydėti juos kelionėje svajonės link.

„Algoritmo idėja galutinai pašalina laisvės idėją, bet ar mes neteksim laisvės ir deleguosim ją algoritmams? Algoritmams nereikia laisvės, jie puikiausiai jaučiasi be jos. Mums reikia laisvės. Tokiu mąstu, kokiu norim būti laisvi, mes ir būsim kritiški, analizuojantys, aktyvūs ir kūrybingi“, – sako filosofas Kristupas Sabolius.Nors žmogus ir linkęs griebtis sau įprastų sprendimų ar tapti pasyviu, jo fundamentalus poreikis yra būti laisvu. Pokalbyje Kristupas tęsia mintį, kad laisvė susijusi su žmogaus sugebėjimu pasipriešinti, o tai žmonės daro ir darė visais laikais. Filosofo manymu, tai nėra iki galo nugalima.Pokalbyje dažniau žiūrim į priekį nei atgal – kaip mokytis to, kas dar tik bus? Kaip atrodys mūsų laisvė algoritmų valdomoje epochoje? Kokį vaidmenį gaus mūsų vaizduotė galinguose kapitalizmo ir politinės propagandos mechanizmuose?Interviu, montažo ir vizualų autorė – Urtė Karalaitė Muzika – Komiku Pokalbio garso kokybe rūpinasi garso reklamos kūrėjai „Dropaudio“ Pokalbis įrašytas Vilniaus universiteto radijo stotyje „Start FM“Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus iš anksto [patreon.com/letipokalbiai] (www.patreon.com/letipokalbiai)

profesoriai kaltina Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybę užsiimant galios žaidimais. Ar tikrai? Studentų mažėja trigubai greičiau, nei mūsų šalies gyventojų. Ir šiuos „nuopelnus", anot kai kurių aukštųjų mokyklų atstovų, galima priskirti Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybei, kuri nuolat akcentuoja tariamai „blogą studijų kokybę“. Negana to, kiekvienais metais keičiasi stojimo sąlygos į aukštąsias mokyklas ir, kas svarbiausia, mažinamas aukštojo mokslo finansavimas. „Atrodo, – pastebi profesorius Šarūnas Liekis, – kad stengiamasi Lietuvą grąžinti į balanos gadynę, kai apie universitetinį išsilavinimą vidutinis pavaldinys negalėjo ir svajoti. Nereikia užmiršti, kad tarpukario Lietuvoje buvo gyvos valdininkų nuostatos apie tai, kad Lietuvoje per daug žmonių su gimnazijų diplomais. Matai, tūlam kaimiečiui ir pradinės mokyklos per akis. Apsižvalgykime, pasaulis eina visai kitur. Panašu, kad ŠMM, statydama įvairius slenksčius stojantiesiems, įgyvendina elitinio mokslo idėją". Ar iš tiesų šiandieninę švietimo politiką galima vadinti selekcine elitistine? Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanu prof. Šarūnu Liekiu.Ved. Jonė Kučinskaitė.

profesoriai kaltina Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybę užsiimant galios žaidimais. Ar tikrai? Studentų mažėja trigubai greičiau, nei mūsų šalies gyventojų. Ir šiuos „nuopelnus", anot kai kurių aukštųjų mokyklų atstovų, galima priskirti Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybei, kuri nuolat akcentuoja tariamai „blogą studijų kokybę“. Negana to, kiekvienais metais keičiasi stojimo sąlygos į aukštąsias mokyklas ir, kas svarbiausia, mažinamas aukštojo mokslo finansavimas. „Atrodo, – pastebi profesorius Šarūnas Liekis, – kad stengiamasi Lietuvą grąžinti į balanos gadynę, kai apie universitetinį išsilavinimą vidutinis pavaldinys negalėjo ir svajoti. Nereikia užmiršti, kad tarpukario Lietuvoje buvo gyvos valdininkų nuostatos apie tai, kad Lietuvoje per daug žmonių su gimnazijų diplomais. Matai, tūlam kaimiečiui ir pradinės mokyklos per akis. Apsižvalgykime, pasaulis eina visai kitur. Panašu, kad ŠMM, statydama įvairius slenksčius stojantiesiems, įgyvendina elitinio mokslo idėją". Ar iš tiesų šiandieninę švietimo politiką galima vadinti selekcine elitistine? Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanu prof. Šarūnu Liekiu.Ved. Jonė Kučinskaitė.

„Naujojoje Akmenėje yra labai didelis kūrybinis potencialas. Todėl randasi plati kultūrinė erdvė , kurią galima vystyti. Pavyzdžiui, Vilniuje gali visko po truputį paragauti. Naujojoje Akmenėje yra pačios geriausios sąlygos patiems auginti kultūrą, kurti tradicijas ir pan.“, – mintimis dalijasi Akmenės r. savivaldybės kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Jurgita Valčikaitė.Akmenės r. savivaldybės kultūros centro etninės kultūros specialistė Marija Urbonienė sako, kad jai ypač patinka įvairovė. Nereikia užsidaryti savo srityje ir vien tik ją puoselėti. Galima kūrybiškai ir įvairiapusiškai atsiskleisti.Laidos vedėja Jolanta Jurkūnienė.

„Naujojoje Akmenėje yra labai didelis kūrybinis potencialas. Todėl randasi plati kultūrinė erdvė , kurią galima vystyti. Pavyzdžiui, Vilniuje gali visko po truputį paragauti. Naujojoje Akmenėje yra pačios geriausios sąlygos patiems auginti kultūrą, kurti tradicijas ir pan.“, – mintimis dalijasi Akmenės r. savivaldybės kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Jurgita Valčikaitė.Akmenės r. savivaldybės kultūros centro etninės kultūros specialistė Marija Urbonienė sako, kad jai ypač patinka įvairovė. Nereikia užsidaryti savo srityje ir vien tik ją puoselėti. Galima kūrybiškai ir įvairiapusiškai atsiskleisti.Laidos vedėja Jolanta Jurkūnienė.

Ko reikia, kad atsirastų daugiau drąsos savo verslui kurti? Kaip pasiruošti naujam gyvenimo etapui be darbdavio? Galimybių akademijos tikslas – paskatinti moteris siekti savo svajonės, projektas „Moteris – laiminga verslininkė“ startuoja balandį.„Rizika buvo mano pagrindinis arkliukas ilgus metus, tai mane vedė į priekį, nes ta rizika atverdavo labai daug naujų sričių. Gali būti labai geras savo srities specialistas, bet labai blogas verslininkas toje srityje. Verslą vystant reikia turėti labai daug kompetencijų, tiesiog viename žmoguje turi būti, kaip aš juokauju, kartais penki specialistai,“ – sako Žydrė Dargužytė. „Nereikia galvoti, kad viskas bus rožėmis klota. Kai pats pradedi daryti ir jausti atsakomybę, tai yra pačios vertingiausios pamokos – tada tiek kartų suklydau, kad dabar galvoju, taip, tai buvo labai sudėtingas periodas, bet kartu ir labai praturtinantis,“– teigia Ugnė Juodytė, Jolanta Puzienė papildo: „Priklauso nuo motyvacijos, ar mane tenkina, kame aš esu ir už dešimt metų ar noriu vis tame būti, ar vis dėlto noriu kitaip – tas mane įkvepia ir motyvuoja“. Pokalbis su verslininkėmis.

Ko reikia, kad atsirastų daugiau drąsos savo verslui kurti? Kaip pasiruošti naujam gyvenimo etapui be darbdavio? Galimybių akademijos tikslas – paskatinti moteris siekti savo svajonės, projektas „Moteris – laiminga verslininkė“ startuoja balandį.„Rizika buvo mano pagrindinis arkliukas ilgus metus, tai mane vedė į priekį, nes ta rizika atverdavo labai daug naujų sričių. Gali būti labai geras savo srities specialistas, bet labai blogas verslininkas toje srityje. Verslą vystant reikia turėti labai daug kompetencijų, tiesiog viename žmoguje turi būti, kaip aš juokauju, kartais penki specialistai,“ – sako Žydrė Dargužytė. „Nereikia galvoti, kad viskas bus rožėmis klota. Kai pats pradedi daryti ir jausti atsakomybę, tai yra pačios vertingiausios pamokos – tada tiek kartų suklydau, kad dabar galvoju, taip, tai buvo labai sudėtingas periodas, bet kartu ir labai praturtinantis,“– teigia Ugnė Juodytė, Jolanta Puzienė papildo: „Priklauso nuo motyvacijos, ar mane tenkina, kame aš esu ir už dešimt metų ar noriu vis tame būti, ar vis dėlto noriu kitaip – tas mane įkvepia ir motyvuoja“. Pokalbis su verslininkėmis.

Daiva Čepauskaitė – poetė, dramaturgė, aktorė, kelių poezijos rinkinių autorė. 2005 m. už knygą „Nereikia tikriausia būtina“ tapo Poezijos pavasario laureate. Daivos Čepauskaitės kūryboje dera saviironija, kandumas ir lyrizmas, humoras ir šiandienos kritika. Klausysimės jos eilėraščių iš įvairių rinkinių. Skaito autorė.

Daiva Čepauskaitė – poetė, dramaturgė, aktorė, kelių poezijos rinkinių autorė. 2005 m. už knygą „Nereikia tikriausia būtina“ tapo Poezijos pavasario laureate. Daivos Čepauskaitės kūryboje dera saviironija, kandumas ir lyrizmas, humoras ir šiandienos kritika. Klausysimės jos eilėraščių iš įvairių rinkinių. Skaito autorė.

Kada ir kaip su vaikais kalbėti apie mirtį? „Nereikia vaikui sakyti: užaugsi – sužinosi. Vaikas užduoda klausimą į kurio atsakymą jau yra pasiruošęs. Bet vis dėlto aš netgi siūlau tėvams, jeigu ta reakcija nėra itin audringa, bet yra, tai patiems paskatinti pokalbį. Jeigu mes būsim šalia, jeigu mes mylime, tai vaikui bus daugiau patirties, tai daugiau praturtins negu sužalos“, – sako pedagogė Austėja Landsbergienė.

Kada ir kaip su vaikais kalbėti apie mirtį? „Nereikia vaikui sakyti: užaugsi – sužinosi. Vaikas užduoda klausimą į kurio atsakymą jau yra pasiruošęs. Bet vis dėlto aš netgi siūlau tėvams, jeigu ta reakcija nėra itin audringa, bet yra, tai patiems paskatinti pokalbį. Jeigu mes būsim šalia, jeigu mes mylime, tai vaikui bus daugiau patirties, tai daugiau praturtins negu sužalos“, – sako pedagogė Austėja Landsbergienė.

Pinigai dabar lengvai pasiekiami. Jei kai kuriems ne šioje šalyje, tai nelabai toli. Nereikia devynių porų geležinių kurpių sunešioti, begalės jūrų ar kalnų pėsčiomis įveikti, kad pinigai kristų mums į kišenes. Net ir tie, kurie nuolat skundžiasi jų stygiumi, nustebtų atidžiau pažvelgę – koks didelis pinigų kiekis apsilanko jų piniginėje.Tad kodėl vis skundžiamės, kad pinigų trūksta? Ir trūksta kam: naujai batų porai, madingam automobiliui, didesniam namui, naujai knygai, spektakliui, košės dubeniui? Kodėl susiraukiame, kai mums pasiūloma pinigus taupyti? Ar taupymas – pasenęs požiūris į finansų valdymą?Laidos svečias – Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų departamento direktorius Vilius Šapoka.

Pinigai dabar lengvai pasiekiami. Jei kai kuriems ne šioje šalyje, tai nelabai toli. Nereikia devynių porų geležinių kurpių sunešioti, begalės jūrų ar kalnų pėsčiomis įveikti, kad pinigai kristų mums į kišenes. Net ir tie, kurie nuolat skundžiasi jų stygiumi, nustebtų atidžiau pažvelgę – koks didelis pinigų kiekis apsilanko jų piniginėje.Tad kodėl vis skundžiamės, kad pinigų trūksta? Ir trūksta kam: naujai batų porai, madingam automobiliui, didesniam namui, naujai knygai, spektakliui, košės dubeniui? Kodėl susiraukiame, kai mums pasiūloma pinigus taupyti? Ar taupymas – pasenęs požiūris į finansų valdymą?Laidos svečias – Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų departamento direktorius Vilius Šapoka.

Medicinos technologijoms tobulėjant, sukuriama vis daugiau aparatūros, tyrimams naudojant jonizuojančią spinduliuotę. Nekenksmingos jonizuojančios spinduliuotės nėra, todėl papildoma žmogaus apšvita turi būti kruopščiai skaičiuojama.Medicininė apšvita sudaro apie 40 proc. visos gyventojų gaunamos apšvitos Lietuvoje. Sparčiai vystantis naujoms technologijoms vis daugiau tyrimų ir gydymo procedūrų atliekama panaudojant jonizuojančiąją spinduliuotę. Todėl ši apšvita turi būti pagrįsta kiekvienu individualiu atveju. Juonizuojančios spinduliuotės kiekiai labai skiriasi nuo tyrimo pobūdžio. Pavyzdžiui, darant pirštų rentgeno nuotrauką, žmogus gauna 1,5 dienos gamtinės radiacijos dozę, tai yra tiek pat, kiek būdamas lauke 1,5 dienos. Taikant pilvo kompiuterinės tomografijos tyrimą, jonizuojančios spinduliuotės kiekis yra toks, kiek žmogus gauna per 4,5 metų.Nuo seno medus vartojamas ne tik maistui, bet ir kaip alternatyvi priemonė žaizdoms ir įvairioms ligoms gydyti. Liaudies medicinos žinovai sako, kad nuo medaus rūšies priklauso, kokios naudos jis gali duoti: liepų medus labiau tiks jei peršalome, skauda gerklę, vargina bronchitas, o štai viržių medus padės gydyti inkstų, šlapimo pūslės, prostatos ligas. Nereikia pamiršti, kad galima alerginė reakcija dėl meduje esančių žiedadulkių ir bičių baltymų.

Medicinos technologijoms tobulėjant, sukuriama vis daugiau aparatūros, tyrimams naudojant jonizuojančią spinduliuotę. Nekenksmingos jonizuojančios spinduliuotės nėra, todėl papildoma žmogaus apšvita turi būti kruopščiai skaičiuojama.Medicininė apšvita sudaro apie 40 proc. visos gyventojų gaunamos apšvitos Lietuvoje. Sparčiai vystantis naujoms technologijoms vis daugiau tyrimų ir gydymo procedūrų atliekama panaudojant jonizuojančiąją spinduliuotę. Todėl ši apšvita turi būti pagrįsta kiekvienu individualiu atveju. Juonizuojančios spinduliuotės kiekiai labai skiriasi nuo tyrimo pobūdžio. Pavyzdžiui, darant pirštų rentgeno nuotrauką, žmogus gauna 1,5 dienos gamtinės radiacijos dozę, tai yra tiek pat, kiek būdamas lauke 1,5 dienos. Taikant pilvo kompiuterinės tomografijos tyrimą, jonizuojančios spinduliuotės kiekis yra toks, kiek žmogus gauna per 4,5 metų.Nuo seno medus vartojamas ne tik maistui, bet ir kaip alternatyvi priemonė žaizdoms ir įvairioms ligoms gydyti. Liaudies medicinos žinovai sako, kad nuo medaus rūšies priklauso, kokios naudos jis gali duoti: liepų medus labiau tiks jei peršalome, skauda gerklę, vargina bronchitas, o štai viržių medus padės gydyti inkstų, šlapimo pūslės, prostatos ligas. Nereikia pamiršti, kad galima alerginė reakcija dėl meduje esančių žiedadulkių ir bičių baltymų.

Medicinos technologijoms tobulėjant, sukuriama vis daugiau aparatūros, tyrimams naudojant jonizuojančią spinduliuotę. Nekenksmingos jonizuojančios spinduliuotės nėra, todėl papildoma žmogaus apšvita turi būti kruopščiai skaičiuojama. Medicininė apšvita sudaro apie 40 proc. visos gyventojų gaunamos apšvitos Lietuvoje. Sparčiai vystantis naujoms technologijoms vis daugiau tyrimų ir gydymo procedūrų atliekama panaudojant jonizuojančiąją spinduliuotę. Todėl ši apšvita turi būti pagrįsta kiekvienu individualiu atveju. Juonizuojančios spinduliuotės kiekiai labai skiriasi nuo tyrimo pobūdžio. Pavyzdžiui, darant pirštų rentgeno nuotrauką, žmogus gauna 1,5 dienos gamtinės radiacijos dozę, tai yra tiek pat, kiek būdamas lauke 1,5 dienos. Taikant pilvo kompiuterinės tomografijos tyrimą, jonizuojančios spinduliuotės kiekis yra toks, kiek žmogus gauna per 4,5 metų.Nuo seno medus vartojamas ne tik maistui, bet ir kaip alternatyvi priemonė žaizdoms ir įvairioms ligoms gydyti. Liaudies medicinos žinovai sako, kad nuo medaus rūšies priklauso, kokios naudos jis gali duoti: liepų medus labiau tiks jei peršalome, skauda gerklę, vargina bronchitas, o štai viržių medus padės gydyti inkstų, šlapimo pūslės, prostatos ligas. Nereikia pamiršti, kad galima alerginė reakcija dėl meduje esančių žiedadulkių ir bičių baltymų.

Medicinos technologijoms tobulėjant, sukuriama vis daugiau aparatūros, tyrimams naudojant jonizuojančią spinduliuotę. Nekenksmingos jonizuojančios spinduliuotės nėra, todėl papildoma žmogaus apšvita turi būti kruopščiai skaičiuojama. Medicininė apšvita sudaro apie 40 proc. visos gyventojų gaunamos apšvitos Lietuvoje. Sparčiai vystantis naujoms technologijoms vis daugiau tyrimų ir gydymo procedūrų atliekama panaudojant jonizuojančiąją spinduliuotę. Todėl ši apšvita turi būti pagrįsta kiekvienu individualiu atveju. Juonizuojančios spinduliuotės kiekiai labai skiriasi nuo tyrimo pobūdžio. Pavyzdžiui, darant pirštų rentgeno nuotrauką, žmogus gauna 1,5 dienos gamtinės radiacijos dozę, tai yra tiek pat, kiek būdamas lauke 1,5 dienos. Taikant pilvo kompiuterinės tomografijos tyrimą, jonizuojančios spinduliuotės kiekis yra toks, kiek žmogus gauna per 4,5 metų.Nuo seno medus vartojamas ne tik maistui, bet ir kaip alternatyvi priemonė žaizdoms ir įvairioms ligoms gydyti. Liaudies medicinos žinovai sako, kad nuo medaus rūšies priklauso, kokios naudos jis gali duoti: liepų medus labiau tiks jei peršalome, skauda gerklę, vargina bronchitas, o štai viržių medus padės gydyti inkstų, šlapimo pūslės, prostatos ligas. Nereikia pamiršti, kad galima alerginė reakcija dėl meduje esančių žiedadulkių ir bičių baltymų.

Medicinos technologijoms tobulėjant, sukuriama vis daugiau aparatūros, tyrimams naudojant jonizuojančią spinduliuotę. Nekenksmingos jonizuojančios spinduliuotės nėra, todėl papildoma žmogaus apšvita turi būti kruopščiai skaičiuojama.Medicininė apšvita sudaro apie 40 proc. visos gyventojų gaunamos apšvitos Lietuvoje. Sparčiai vystantis naujoms technologijoms vis daugiau tyrimų ir gydymo procedūrų atliekama panaudojant jonizuojančiąją spinduliuotę. Todėl ši apšvita turi būti pagrįsta kiekvienu individualiu atveju. Juonizuojančios spinduliuotės kiekiai labai skiriasi nuo tyrimo pobūdžio. Pavyzdžiui, darant pirštų rentgeno nuotrauką, žmogus gauna 1,5 dienos gamtinės radiacijos dozę, tai yra tiek pat, kiek būdamas lauke 1,5 dienos. Taikant pilvo kompiuterinės tomografijos tyrimą, jonizuojančios spinduliuotės kiekis yra toks, kiek žmogus gauna per 4,5 metų.Nuo seno medus vartojamas ne tik maistui, bet ir kaip alternatyvi priemonė žaizdoms ir įvairioms ligoms gydyti. Liaudies medicinos žinovai sako, kad nuo medaus rūšies priklauso, kokios naudos jis gali duoti: liepų medus labiau tiks jei peršalome, skauda gerklę, vargina bronchitas, o štai viržių medus padės gydyti inkstų, šlapimo pūslės, prostatos ligas. Nereikia pamiršti, kad galima alerginė reakcija dėl meduje esančių žiedadulkių ir bičių baltymų.

Medicinos technologijoms tobulėjant, sukuriama vis daugiau aparatūros, tyrimams naudojant jonizuojančią spinduliuotę. Nekenksmingos jonizuojančios spinduliuotės nėra, todėl papildoma žmogaus apšvita turi būti kruopščiai skaičiuojama.Medicininė apšvita sudaro apie 40 proc. visos gyventojų gaunamos apšvitos Lietuvoje. Sparčiai vystantis naujoms technologijoms vis daugiau tyrimų ir gydymo procedūrų atliekama panaudojant jonizuojančiąją spinduliuotę. Todėl ši apšvita turi būti pagrįsta kiekvienu individualiu atveju. Juonizuojančios spinduliuotės kiekiai labai skiriasi nuo tyrimo pobūdžio. Pavyzdžiui, darant pirštų rentgeno nuotrauką, žmogus gauna 1,5 dienos gamtinės radiacijos dozę, tai yra tiek pat, kiek būdamas lauke 1,5 dienos. Taikant pilvo kompiuterinės tomografijos tyrimą, jonizuojančios spinduliuotės kiekis yra toks, kiek žmogus gauna per 4,5 metų.Nuo seno medus vartojamas ne tik maistui, bet ir kaip alternatyvi priemonė žaizdoms ir įvairioms ligoms gydyti. Liaudies medicinos žinovai sako, kad nuo medaus rūšies priklauso, kokios naudos jis gali duoti: liepų medus labiau tiks jei peršalome, skauda gerklę, vargina bronchitas, o štai viržių medus padės gydyti inkstų, šlapimo pūslės, prostatos ligas. Nereikia pamiršti, kad galima alerginė reakcija dėl meduje esančių žiedadulkių ir bičių baltymų.