Podcasts about grigali

Spaudos apžvalga.„Dokumentai ir reglamentai turėtų reaguoti į žmonių poreikius, o ne žmonių poreikiai taikytis prie pasenusių dokumentų“, – apie architektūros projektus ir nauja meno kryptimi tampančius nesutarimus sako Andrius Ropolas.MO muziejuje atidaryta paroda vaikams „Troleibuso ūsai”, kuri veiks kiek daugiau nei pusę metų. Tai – kelionės miestu istorija, konstruojama per vizualųjį meną, poeziją, pojūčius ir žaidimą.Šios savaitės „Klasikos koncertų salės“ programos apžvalga.Vakar spaudos konferencijoje pristatytas Lietuvos Nacionalinio dramos teatro naujasis sezonas ir paaiškėjo sukritikuotos reklaminės kampanijos atomazga. Kaip ją vertina ekspertai?Kauno bienalėje šiemet nagrinėjama „Artumo geografijos“ tema. Bienalėje, Kauno centriniame pašte eksponuojamas menininkės iš Sakartvelo Nino Kvrivishvili kūrinys. Kokių asmeninių ryšių ji turi su šia institucija?Rytoj Vilniaus fotografijos galerijoje atidaroma Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Kęstučio Grigaliūno interaktyvi instaliacija „Pokaris, 1946“. Tai yra tęstinio projekto trečioji dalis, pristatanti Lietuvos ypatingojo archyvo baudžiamosiose bylose rastus represuotų Lietuvos Respublikos piliečių veidus ir trumpas jų biografijas. Ką ji atskleidžia?Ved. Urtė Karalaitė

Klausoties radio, dzirdam mūziku, ziņas un, protams, arī dīdžeju, kurš to visu savelk kopā un veido saikni ar klausītājiem. Šajā darbā dīdžejam nepietiek tikai ar balsi, ir jābūt arī bagātai iztēlei, lai klausītājs sajustu tā brīža enerģiju un konkrēto sajūtu. Kas īsti notiek radio studijā? Vai un kāda dīdžejam ir atgriezeniskā saite ar radio klausītāju? Klausies DIENA PĒC autora Oskara Priedes sarunu ar TV un radio personību Māri Grigali. 

Šeši nauji skirtingi skritingų žanrų albumai: nuo 20 kartų „Grammy“ laureato gitaristo Pato Metheny iki grigališkojo choralo norvego Henriko Ødegaardo kūryboje, nuo Vilniaus šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ iki prancūziško „Belle Époque“ laikotarpį primenančio fortepijono.Ved. Domantas Razauskas

Gegužės 5 dieną Alytaus sporto ir rekreacijos centre skambėsiantis Motinos dienai skirtas koncertas kvies pasigrožėti nuostabia muzika, kurią atliks Alytaus muzikos mokyklos simfoninis orkestras "Svajonė" (dirigentas V. Kiminius, solistės: J. Grigaliūtė ir E. Malinauskienė) bei Irena ir Žilvinas Žvaguliai. FM99 studijoje apie renginį ir kilnius jo tikslus kalbėjome su organizatoriais - Alytaus Zonta klubo prezidente Odeta Petraitiene ir Alytaus Rotary klubo prezidentu Sauliumi Ivoška. Kviečiame pasiklausyti!

Vazniškių ŽŪB – didelio mišraus ūkio pavyzdys, kuriame modernios technologijos ir apgalvota veikla užtikrina natūralų gamtos ciklą. Bendrovės vadovas Džiugas Grigaliūnas įsitikinęs, kad įvairių kultūrų sėjomaina, pievos, mėšlo naudojimas dirvai gerinti garantuoja gamtai draugišką veiklą, kokybišką produkciją ir darbo vietas kaime.Pagėgių savivaldybės Pavilkių km.jaunasis ūkininkas Ignas Ramanauskas nepasitiki kooperatyvais, bet kartu su trim draugais ūkinę veiklą organizuoja kaip kooperatyve. Draugiškai vienas kitam padėdami taupo resursus, racionaliau išnaudoja techniką.Populiarius visame pasaulyje animacinių filmukų herojus – Šreką, Kempiniuką plačiakelnį, Tomą ir Džerį, visą Simpsonų šeimyną galima pamatyti Biržų rajone Kirkilų pramogų parke. Juos iš medžio padaręs kupiškėnas Gintautas Tručinskas tikisi, kad jo kūryba gerai nuteiks visus.Ved. Arvydas Urba

Pietrytiniame Gedimino kalno šlaite užfiksuota nuošliauža. Teigiama, kad ji esminiam kalno būklės stabilumui grėsmės nekelia, tačiau kaip nuošliaužų būtų galima išvengti ateityje?Pristatome Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatę, etnomuzikologe, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorę Daivą Vyčinienę. Rasos Murauskaitės pasakojimas.Grafikas, tapytojas, konceptualių darbų kūrėjas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Kęstutis Grigaliūnas šiandien švenčia 65-erių metų jubiliejų.Po penkerių metų trukusių ekspedicijų lietuviško paveldo tyrinėtojas, svetainės „Gabalėliai Lietuvos“ autorius Augustinas Žemaitis su žmona Aiste pristato žemėlapį „Tikslas – Amerika“. Į jį pateko daugiau nei 750 lietuvišką paveldą ir atmintį žyminčių objektų, išsibarsčiusių trisdešimtyje Amerijos Valstijų ir Kanadoje.Ved. Marius Eidukonis ir Ignas Andriukevičius

Sausio 27-ąją minime Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Apie gyvos atminties reikšmę ir vakar Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje vykusią diskusiją „Holokausto (ne)pabaiga“ bei Kęstučio Grigaliūno parodos ir knygos pristatymą - pokalbis su Nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadove dr. Lara Lempertiene.Šiandien minime ir 180-ąsias anglų rašytojo Lewis Carroll gimimo metines.Apie gana trumpą Vokiečių gatvę Vilniuje kalbama ir rašoma daug ir seniai. Žinome, kada gatvė kilo, degė, atgimė, buvo sugriauta ir užstatyta. Senosiose Vokiečių gatvės fotografijose gausu žmonių, tačiau apie juos žinome gerokai mažiau. Kas jie? Kuo jie užsiėmė? Pasakoja viena parodos kuratorių istorikė Viktorija Kurienė.Klasikinės muzikos naujienos, kurias parengė Paulina Sofija Nalivaikaitė.Rubrikoje „Be kaukių“ - jaunosios kartos kompozitorius Dominykas Digimas. Pašnekesys apie kūrybos procese išsiplėtojančias naujas inspiracijas, mus supančią garsinę aplinką, ir originalią muzikos kalbą.Ved. Ignas Gudelevičius

Mus supantis informacinis laukas šiandien kaip niekad aktyvus ir kintantis. Nuolat tobulėjančios technologijos informacinį srautą didina vis stipriau. Pranešimo metu kalbėsime apie tai, kas yra absoliutus skaidrumas, kaip tinkamai parengti įmonės saugumo ir asmens duomenų apsaugos politikas.

Saugos konsultantas, atsakingas už e-nusikaltimų valdymo optimizavimo platformas teisėsaugos organizacijoms, skaitmeninių kriminalistinių tyrimų laboratorijas, skaitmeninės erdvės turinio stebėjimo ir analizės technologijas, reagavimą į saugos incidentus. Besivystant saugumo technologijoms, tobulėja ir įsilaužėliai - apie tai Šarūno Grigaliūno pranešime. Įrašas iš 20218-ųjų „ESET Security Day“ konferencijos.

FUNKTIERA pirmās sezona noslēdzošā epizode ir klāt!!!  Es sarunājos ar dziedātāju, mūziķi Martu Grigali, lai noskaidrotu, kas tad ir tās lietas, kas notiek viņas galvā, jo tieši ar šādu nosaukumu “Lietas, kas notiek manā galvā”, pagājuša gada rudenī iznāca Martas pirmais albums. Un tikko viņa izdevusi albuma DELUX versiju “Lietas, kas joprojām notiek manā galvā”.  Mēs runājām arī par mūziku, bet, lielākoties, protams, par to, par ko Marta funktierē.  Šī saruna ir tieši tik trāpīga, smaidīga, vasarīgi viegla un emocionāli dziļa, kāda piestāv FUNKTIERA pirmās sezonas noslēgumam un pašai sarunas vaininiecei. Paldies Jums par kopābūšanu, tiekamies jaunā, vēl jaudīgākā FUNKTIERA sezonā jau pavisam drīz! 

Dramaturgės Gabrielės Labanauskaitės pjesė „NT Drama“ („Immobiliendrama“) tapo konkursinės programos Heidelberger Stückemarkt nugalėtoja. Pokalbis su dramaturge.Penkioliktą kartą Vilniaus Šv. Kazimiero grigališkojo choralo studija rengia vasaros kursus „Grigališkojo choralo savaitė MARIJAMPOLĖ 2021“. Apie kursų idėją, misiją, dėstytojus ir dalyvius bei jau prasidėjusią registraciją pasakoja Vilniaus Šv. Kazimiero grigališkojo choralo studijos vadovas Dainius Juozėnas.Iš Irano kilęs kompozitorius ir dirigentas Arashas Yazdani vietą savo kūrybinėms idėjoms skleistis rado Estijoje. 2012 m. čia įkūręs Talino naujosios muzikos ansamblį, jis tvirtina, kad ši šalis – tai nepaprastai palanki vieta dalykus kurti nuo pamatų. Rasos Murauskaitės pokalbis su Arashu Yazdani.Jurgitos Murauskienės kūrybiškumas ir šypsena jau daugelį metų lydi Kristupo vasaros festivalio renginius. Rubrikoje „Be kaukių“ su festivalio meno vadove, kultūros vadybininke kalbamės ne tik apie kūrybinio ir organizacinio darbo iššūkius, bet ir platų požiūrį į muziką, mylimiausias Vilniaus vietas ir širdį džiuginančius pomėgius už profesijos ribų.Ved. Rasa Murauskaitė ir Gerūta Griniūtė

Tinkalalaidėje Beata Tiškevič kalbino radijo laidų vedėją Agnę Grigaliūnienę apie tai, ką reiškia jaustis nepakankamai. Taip pat dalijosi mintimis apie mokymąsi mylėti save bei ką reiškia būti moterimi. Paremk Nebegėdą: https://www.patreon.com/nebegeda

Antrąją Šv. Velykų dieną laidoje „Refleksijos“ kalbamės apie neretai viešose diskusijose prasprūstančią temą – sakralinės muzikos aktualumą ir atsinaujinimo perspektyvas. Žvelgiant istoriškai, bažnyčia buvo nepaprastai svarbi muzikos evoliucijai. Grigališkasis choralas, daugybėįstabiausių Renesanso vokalinės polifonijos kūrinių, turtinga Johanno Sebastiano Bacho ir kitų baroko epochos kompozitorių kūryba buvo skirta atlikti bažnyčiose. Šiandien tokio įkvėpimo kurti muziką liturgijai ar bent jau imtis sakralinių temų matome gerokai mažiau. Apie sakralinės muzikos situaciją, jos atsinaujinimo svarbą, aktualumą jauniems kūrėjams, kurie formuos ir po truputį jau formuoja muzikinę realybę, o ir tai, kuo pačiai bažnyčiai svarbi muzika ir kūrėjų dėmesys laidoje pasakojo kunigas, teologijos mokslų daktaras ir Kauno sakralinės muzikos mokyklos direktorius Vilius Sikorskas, jaunosios kartos kompozitorė Monika Sokaitė ir kompozitorius, pedagogas, „Šiuolaikinės sakralinės muzikos ciklų“ organizatorius Gintaras Samsonas. Ved. Rasa Murauskaitė.

Ūkio naujienos. „Penktadienio pašnekesiai“. Lietuvos žemės ūkio bendrovės, valdančios 13 procentų žemės ūkio naudmenų, pagamina daugiau kaip trečdalį visos žemės ūkio produkcijos. Per metus į valstybės biudžetą sumoka apie 55 mln. eurų mokesčių. Efektyvi veikla leidžia remti kaimo bendruomenes, didesnį dėmesį skirti darbuotojams, bet pastaraisiais metais nepalankūs orai ir politikų sprendimai verčia kaimo žmones sunerimti. Kas dabar aktualiausia bendrovėms?, kokių patarimų jie turi politikams? Studijoje - Petras Puskunigis ir Angelė Narbutienė iš Šakių ir Panevėžio rajonų bei Džiugas Grigaliūnas iš Kalvarijos savivaldybės. Ved. Arvydas Urba.

Galerija (AV17) projektu „Apsilankymai“ netikėtose erdvėse supažindina su šiuolaikiniu menu. Domisi Indrė Kaminskaitė.Apie tarpdisciplininį lėtosios žurnalistikos projektą „Europiečiai“ su svečiais iš Olandijos Kaune bendravo Kotryna Lingienė.Eglė Grėbliauskaitė ir Aurelija Bulaukaitė parodoje „Mes turime būti ypatingai atsargūs“ atveria viešas paslaptis, galios sistemas ir nesusikalbėjimo prarajas Vilniaus dailės akademijoje.Pasirodė paskutinysis legendinio amerikiečių satyros žurnalo „Mad“ numeris. Su leidinio karikatūristu Al Jaffee Niujorke kalbėjosi Vita Ličytė.Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tyrėjos, filosofės Jurgos Jonutytės komentaras apie eiblizmą.Pasaulio kultūros apžvalgoje: „Booker“ premijos laureatai, Frankfurto knygų mugė ir Leonardo da Vinci tilto modelis realybėje.Klaipėdos Prano Domšaičio galerija kviečia į pokalbių ciklą „Rudens akademija“. Čia istorikai, menotyrininkai ir dailininkai pasakoja apie Klaipėdos krašto ir Kuršių nerijos kultūros paveldą. Domisi Česlovas Burba.Menininkas Kęstutis Grigaliūnas pristato neįprasto formato edukacinę parodą „Žaidimų galerija: viešnagė pas laureatus“.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Robotikos studijos ant bangos su vienu pirmųjų Rm moksleiviu, robotiką KTU baigusiu ir robotikos magistrantūrą studijuojančiu Dariumi Grigaliūnu. Darius kuria dirbtinio intelekto ir mašininės regos sistemas. Prie mūsų prisijungti šiems mokslo metams, ar atidaryti mūsų pagalba ir įranga būrelį savo mokykloje galite ir jūs! Interviu atliktas Robotikos mokyklos direktoriaus Pauliaus Briedžio, pagelbstint Euroguidance Lietuva projektui. Interviu video Muzika: Re-Drum „Rain dance“ Unicorn Heads-Serial Dream Rock

Pokalbis su choro „Schola Gregoriana Vilnensis“ vadovu Dainiumi Juozėnu apie 14-ąjį kartą rengiamą grigališkojo choralo savaitę. Renginio metu susirenka šio žanro mėgėjai, norintys pažinti, įsiklausyti, suprasti. „Žmones žavi tas paslaptingumas, atsiveria paslaptys, kurių kiti nežino, sluoksniai iš VIII amžiaus“, – patirtimis dalijosi pašnekovas. Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Renginių organizatorė, renginių ir radijo laidų vedėja Agnė Grigaliūnienė .

Informacija apie orus. Spaudos apžvalga. Kalbos valandėlė.Socialinių tinklų apžvalga.Orų apžvalga. Europos Parlamentas (EP) trečiadienį pasiūlė atsižvelgiant į numatomą Jungtinės Karalystės pasitraukimą sumažinti 2019 m. renkamų europarlamentarų skaičių. Vasaros laiko keitimas.Lietuvos jūrų muziejui perduodama unikalus tarpukario eksponatas – laive „Antanas Smetona“ plevėsavusi trispalvė.LRT iniciatyva „Keliu vėliavą": LRT pastatą papuošė trispalvė.Idėjų festivalis „Būtent“.Savaitės komentaras (parengė Raimonda Medeišienė).Akcija, kurios metu gyventojams nemokamai bus išdalinta daugiau nei 20 tūkst. atšvaitų.Antivirusinės programos bei kaip pasirinkti tinkamiausią apsaugą nuo internete slypinčių pavojų. Verslo naujienos: šimtmečio ekonomikos reiškiniai.Kultūros renginių anonsai.Gyventojų nuomonė: Ar vilniečiai mėgsta kartais patingėti?Botanikas Konstantinas Rėgelis.„Ryto garsų“ svečias – dailininkas Kęstutis Grigaliūnas, sukūręs video instaliaciją „Savanoriai: fotografinė atmintis (1919-1923)“.

Kūčių dieną 95-ąjį gimtadienį pasitinka kino kūrėjas Jonas Mekas. Apie M. K. Čiurlionio menų mokyklos tradiciją – abiturientų statomą operą. Menininkas Kęstutis Grigaliūnas pristato didžiulę apžvalginę kūrybos parodą „Tu manai, kad tu manai“. Irenos Alperytės kultūros komentaras. Latvijos ir Helsinkio universitetų dėstytoja, prof. Laimutė Balodė pasakoja, kaip kaimynai latviai ir suomiai švenčia Kalėdas. Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija apdovanota aktorė Eglė Gabrėnaitė.

Kūčių dieną 95-ąjį gimtadienį pasitinka kino kūrėjas Jonas Mekas. Apie M. K. Čiurlionio menų mokyklos tradiciją – abiturientų statomą operą. Menininkas Kęstutis Grigaliūnas pristato didžiulę apžvalginę kūrybos parodą „Tu manai, kad tu manai“. Irenos Alperytės kultūros komentaras. Latvijos ir Helsinkio universitetų dėstytoja, prof. Laimutė Balodė pasakoja, kaip kaimynai latviai ir suomiai švenčia Kalėdas. Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija apdovanota aktorė Eglė Gabrėnaitė.

Dailininko Kęstučio Grigaliūno kūrybos paroda „TU MANAI, KAD TU MANAI“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Kultūros komentaras: apie Lukiškių aikštėje užvirusią kovą tarp ilgesio ir skonio (parengė Ernestas Parulskis).Teatrologei Daivai Šabasevičienei už reikšmingą ir aktyvią veiklą teatro srityje įteikta Lietuvos teatro sąjungos premija.„Klasikos enciklopedija“ – apie gigantiškas Bamijano slėnio Budos skulptūras.

Dailininko Kęstučio Grigaliūno kūrybos paroda „TU MANAI, KAD TU MANAI“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Kultūros komentaras: apie Lukiškių aikštėje užvirusią kovą tarp ilgesio ir skonio (parengė Ernestas Parulskis).Teatrologei Daivai Šabasevičienei už reikšmingą ir aktyvią veiklą teatro srityje įteikta Lietuvos teatro sąjungos premija.„Klasikos enciklopedija“ – apie gigantiškas Bamijano slėnio Budos skulptūras.

1919–1923 m. nepriklausomybės kovų fotografinė atmintis.Greitu laiku pasirodys menininko Kęstučio Grigaliūno nauja knyga „Savanoriai: fotografinė atmintis“, kurioje publikuojama 20 a. pradžios kovų už nepriklausomybę kovotojų savanorių portretų kolekcija. Beveik prieš šimtą metų užfiksuoti istoriniai vaizdai kalba apie itin sudėtingą laiką – jaunos Lietuvos valstybės laukė ne tik valstybingumo kūrimo, bet ir valstybės gynimo iššūkiai. Nepalanki geopolitinė situacija skatino imtis greitų ir tikslingų sprendimų. Vienas jų – 1918 m. lapkričio 23 d. Ministro Pirmininko A. Voldemaro pasirašytas įsakymas dėl Apsaugos Tarybos įkūrimo ir pirmojo Lietuvos kariuomenės pulko formavimo. Tai buvo Lietuvos kariuomenės pradžia. Dar besikuriančiai Lietuvos kariuomenei teko kautis net trimis kryptimis: atremti bolševikinės Rusijos, bermontininkų ir Lenkijos puolimus.Kaip formavosi atkurtos nepriklausomos Lietuvos kariuomenė, su kokiais sunkumais teko susidurti pirmiesiems savanoriams, kas ir kaip juos fotografavo, kaip atrodė karinė amunicija ir uniformos? Apie visa tai byloja išlikusios fotografijos – svarbūs atkurtos valstybės gyvenimo ir kovų dokumentai, kuriuos paskaitoje aptaria menotyrininkė dr. Agnė Narušytė.

1919–1923 m. nepriklausomybės kovų fotografinė atmintis.Greitu laiku pasirodys menininko Kęstučio Grigaliūno nauja knyga „Savanoriai: fotografinė atmintis“, kurioje publikuojama 20 a. pradžios kovų už nepriklausomybę kovotojų savanorių portretų kolekcija. Beveik prieš šimtą metų užfiksuoti istoriniai vaizdai kalba apie itin sudėtingą laiką – jaunos Lietuvos valstybės laukė ne tik valstybingumo kūrimo, bet ir valstybės gynimo iššūkiai. Nepalanki geopolitinė situacija skatino imtis greitų ir tikslingų sprendimų. Vienas jų – 1918 m. lapkričio 23 d. Ministro Pirmininko A. Voldemaro pasirašytas įsakymas dėl Apsaugos Tarybos įkūrimo ir pirmojo Lietuvos kariuomenės pulko formavimo. Tai buvo Lietuvos kariuomenės pradžia. Dar besikuriančiai Lietuvos kariuomenei teko kautis net trimis kryptimis: atremti bolševikinės Rusijos, bermontininkų ir Lenkijos puolimus.Kaip formavosi atkurtos nepriklausomos Lietuvos kariuomenė, su kokiais sunkumais teko susidurti pirmiesiems savanoriams, kas ir kaip juos fotografavo, kaip atrodė karinė amunicija ir uniformos? Apie visa tai byloja išlikusios fotografijos – svarbūs atkurtos valstybės gyvenimo ir kovų dokumentai, kuriuos paskaitoje aptaria menotyrininkė dr. Agnė Narušytė.

Pagal kauniečio ratelinuko Šarūno Grigaliūno sukurtą mobilumo programą neįgalusis, keliaudamas į kitą miestą, gali iš anksto susirasti, kuris viešbutis ar kitas objektas pritaikytas jo negaliai. Techninės pagalbos neįgaliesiems centro direktorės Ilonos Ogurcovos ir Šarūno Grigaliūno komentaras.Socialinių įmonių asociacijos prezidentas Leonas Kirkilovskis pasisako už tai, kad neįgalieji darbo įgūdžių mokytųsi pačioje įmonėje.

Pagal kauniečio ratelinuko Šarūno Grigaliūno sukurtą mobilumo programą neįgalusis, keliaudamas į kitą miestą, gali iš anksto susirasti, kuris viešbutis ar kitas objektas pritaikytas jo negaliai. Techninės pagalbos neįgaliesiems centro direktorės Ilonos Ogurcovos ir Šarūno Grigaliūno komentaras.Socialinių įmonių asociacijos prezidentas Leonas Kirkilovskis pasisako už tai, kad neįgalieji darbo įgūdžių mokytųsi pačioje įmonėje.