Refleksijos

Šiandien patiriame vieną akivaizdų virsmą, kuris vadinamas patyriminiu lūžiu: visuomenė jau kone visas meno sritis stengiasi ne kontempliuoti, apmąstyti, pabūti tyloje, o patirti – ir net fiziškai. Apie muziejus ir jų kaitą – su muziejų tyrinėtoja Linara Dovydaityte.Ved. Vaidas Jauniškis

Ved. Vaidas Jauniškis

Baigiasi antroji Kultūros tarybos kadencija. Ką ši institucija reiškia mūsų gyvenime, kokie buvo pastarieji ketveri metai, kokių sulaukėme posūkių ir proveržių? Apie tai – su kultūros prodiusere Goda Giedraityte ir teatrologe, kultūros vadybininke Silvija Čižaite-Rudokiene.Ved. Vaidas Jauniškis

Atsidarę teatrai iš džiaugsmo prapliupo premjerų saliutais – nuo šokio, šiuolaikinės dramos iki klasikos. Nuo 40 minučių iki 5 valandų. O mes per pusvalandį pabandysime parašyti karštas momentines recenzijas – su teatro kritikėmis Goda Dapšyte ir Aušra Kaminskaite.Ved. Vaidas Jauniškis

Ved. Vaidas Jauniškis

Vyriausybės planas „Naujos kartos Lietuva“ kultūrai numatė lygiai nulį. O JAV Vartono akademija konstatavo, kad Lietuvos kultūra visiškai nežinoma pasaulyje. Kaip kultūros situaciją mato Lietuvos Ateities instituto direktorė Erika Godlevska ir kompozitorius Matas Drukteinis?Ved. Vaidas Jauniškis

Vienų miestų skverus skulptūros okupuoja, kitur konkursai atšaukiami. Paminklai kelia susižavėjimą ir pyktį, žmonės ginčijasi, kas turi stovėti Lukiškių ar kitoje aikštėje. Apie skulptūrų skleidžiamas žinias – menotyrininkė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė ir menininkas Algimantas Černiauskas.Ved. Vaidas Jauniškis

Architektūra per ilgą laiką gali virsti ne vien meno, bet ir archeologijos objektu. Ką ateities meno istorikai pasakytų apie mūsų laikų architektūrą? Ar patiktume vienijančių bruožų ir laiko ženklų? Pokalbis su architektais ir kritikais Tomu Grunskiu ir Andrium Ropolu.Ved. Vaidas Jauniškis

Žinome, kad lietuvių kalbą reikia ginti, saugoti puoselėti. Tačiau ar ją saugantys įstatymai nėra agresyvūs, nukreipti prieš šalies piliečius? Ar gindami kalbą neprarandame žmonių? Kokia šiandien kalbos politika? Apie tai - pokalbis su Valstybinės kalbos inspekcijos viršininku dr. Audrium Valotka.Ved. Vaidas Jauniškis

Neseniai pristatytas tyrimas „Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas“ atskleidė menininko portretą valstybės peizaže. Kokia jų situacija, kas jie, pagaliau – kiek jų? Apie tai – su tyrimą atlikusia dr. Rusne Kregždaite.Ved. Vaidas Jauniškis

Pagaliau atsidarė muziejai – ir žmonės akivaizdžiai pareiškė, kad jiems jų trūko. Meno kritikai taip pat pagaliau aprūpinti tiesioginiu darbu apžvelgti, recenzuoti – muziejai parengė keletą stiprių, įdomių parodų. Apie jas ir apie parodų tarpusavio pašnekesius – su dailės kritike Aiste Paulina Virbickaite.Ved. Vaidas Jauniškis

Tarptautinę teatro dieną bus įteikti „Auksiniai scenos kryžiai“ geriausiems scenos meno meistrams. Kokias tendencijas atskleidžia nominacijos, ko komisija nepastebėjo – apie tai pokalbis su teatro kritikais Ingrida Ragelskiene ir Andrium Jevsejevu.Ved. Vaidas Jauniškis

Vilniuje aplink bažnyčias dygsta nauji pastatų kompleksai, ignoruojantys paveldą. Kaune griaunamos tarpukario vilos. Už paveldą kovoja visuomenė, bet ne savivaldybės. Ar ginti paveldą reiškia kovoti prieš valdžią? – apie tai aiškinsimės su architektūros istorike dr. Marija Drėmaite ir visuomenininke Rasa Kalinauskaite.Ved. Vaidas Jauniškis

Sufražizmas, kova už moterų teises anaiptol nesibaigė XIX-XX a. pradžioje. Ir jei aukštus postus užima moterys – ar jau galima atsikvėpti? Apie meną, kuris visada politiškas, ir moteris, kurios taip pat būna politiškos – pokalbis su menininke ir aktyviste Vilma Fiokla Kiurė.Ved. Vaidas Jauniškis

Lietuvos leidėjų asociacija paskelbė konkursą - leidyklos gali siūlyti knygas, kurios būtų tinkamos ekranizacijai. Dabar mėginama kurti filmą pagal Ričardo Gavelio „Vilniaus pokerį“. Ar tikrai gera literatūra turi būti ekranizuojama? Laidoje dalyvauja kino kritikė Rasa Paukštytė ir rašytojas, aktorius, režisierius Aldydas Šlepikas.Ved. Vaidas Jauniškis

Įdomi tendencija: vis dažniau pagrindiniai romanų ar filmų veikėjai būna mokslo žmonės, tarp jų – ir istorikai. Pakanka prisiminti „Da Vinčio kodą“ ar epopėją apie Indianą Džounsą. Kodėl taip yra, koks istoriko vaidmuo šiandien – ir kaip jis žiūri tokius filmus – apie tai su istoriku Aurimu Švedu.Ved. Vaidas Jauniškis

Kuo gyva muzika, kurios mes nežinome? Mes – tai populiariausių radijo stočių klausytojai ir TV žiūrovai. Kokia ateitis laukia lietuviškosios alternatyvos? Apie tai – su muzikos apžvalgininkais Dovydu Bluvšteinu ir Domininku Kunčinu.Ved. Vaidas Jauniškis

Per karantiną sustojo ne tik verslas. Yra specialybių, kurių neišmokysi per nuotolį – šokio, vaidybos. Ar studentai, beveik pusę studijų praleidę prie ekranų, gali būti laikomi profesionalais? Apie tai – pokalbis su LMTA vaidybos katedros vedėja Vesta Grabštaite ir Šokio katedros vedėju Andrium Katinu.Ved. Vaidas Jauniškis

Nors ir anksčiau buvo rašyta apie kitos šalies propagandą, tik Andrius Tapinas savo žinute „atėmė“ iš Kirkorovo vizą į Lietuvą. Kaip nuomonių formuotojai keičia mūsų žiniasklaidą, į ką šiandien ji orientuojasi? Kaip ji keičia visuomenę? Apie tai kalbėsimės su VDU Viešosios komunikacijos katedros profesore Aukse Balčytiene.Ved. Vaidas Jauniškis

Muziejai nebėra senų daiktų saugykla – jie virto suaugusių žaidimų aikštele. Juose mokomasi, eksponatai bendrauja, čia būna minios žmonių. Buvo. O šiandien JAV jau atsidarė keli "drive-in" muziejai. Kaip ši sritis keisis po pandemijos? Apie tai – su Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktoriumi Arūnu Gelūnu.Ved. Vaidas Jauniškis

Jau sukurta daug Lietuvos pristatymo užsienyje kampanijų, joms išleista milijonai eurų. Neseniai, po „Drąsios Lietuvo“ ir kitų šūkių, atsirado naujas – „Lietuva: kurkime kartu“. Kas nuo to pagerės ir kiek įvaizdis meluoja ˜– apie tai svarstys komunikacijos ekspertė Rūta Latinytė ir filosofas Kęstas Kirtiklis.Ved. Vaidas Jauniškis

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas paskirstė menkus finansus žiniasklaidai. O Vyriausybė į savo programą įrašė ir šio fondo pertvarką. Kuo vadovaujasi dabartinis fondas ir ar bus pragiedrulių dar šiais metais – apie tai mintimis dalinsis fondo tarybos narė Danguolė Skarbalienė ir Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo politikos grupės vadovas Deividas Velkas.Ved. Vaidas Jauniškis

Tradicija klausyti „Traviatos“ su šampanu baigia nunykti. Ponaujametinėse „Refleksijose” bandysime išsiaiškinti, kurlink keliauja opera ir jos žiūrovai ir ko jie netenka, stebėdami milžiniškus pastatymus nuo sofos – gal net su karšto šokolado puodeliu. Dalyvauja operos kritikės Rima Jūraitė ir Jūratė Katinaitė.Ved. Vaidas Jauniškis

Refleksijos. Ved. Vaidas Jauniškis

Kodėl kasmet žiūrime tuos pačius filmus per savo ekranus? Ką mums žada kalėdinės pasakos ir jų ideologijos? Pokalbis su kino kritiku ir istoriku Gediminu Jankausku.Ved. Vaidas Jauniškis

Nacionalinės kultūros ir meno premijos, kaip ir kasmet, kelia aistras. Nes pristatytų - arti pusės šimto, o premijų – tik šešios. Mes sveikiname laureatus, bet drauge norime pasiaiškinti įvairius premijų aspektus. Kartu – su kultūrologe Rita Repšiene ir filosofu Viktoru Bachmetjevu.Ved. Vaidas Jauniškis

Mariaus Ivaškevičiaus pjesė „Kantas“ parašyta 2013-ais metais, šiandien sulaukė lietuvių režisieriaus dėmesio – buvo perskaityta internete. Ar tai gali būti nauja teatro forma, kuo naujos platformos gali būti naudingos teatrui – apie tai pasikalbėsime su teatro kritike Vlada Kalpokaite ir teatrologe dr. Ramune Balevičiūte.Ved. Vaidas Jauniškis

Refleksijos. Ved. Vaidas Jauniškis

Ar „Versmė“ taps srove? Pasibaigęs nacionalinės dramaturgijos festivalis iškėlė daug temų ir klausimų. Kiek mums rūpi nacionalinė dramaturgija, ar yra iš ko mokytis, ar pjesių sėkmė yra loterija? Apie įvykusius pjesių skaitymus ir dramaturgijos dabartį kalbėsis teatro kritikės Rūta Mažeikienė ir Nomeda Šatkauskienė.Ved. Vaidas Jauniškis

Refleksijos. Ved. Vaidas Jauniškis

Tarptautinis aktualios muzikos festivalis „Gaida“ šįmet vyko 30-ą kartą. Koks jis buvo – jubiliejinis ar labiau pandeminis? Ką reiškia „aktualioji muzika“ ir ar ji vis dar aktuali šiam festivaliui? Ar apskritai yra gero festivalio receptas? Apie tai kalbėsis muzikologai Rūta Gaidamavičiūtė ir Edvardas Šumila.Ved. Vaidas Jauniškis

Refleksijos. Ved. Vaidas Jauniškis

Refleksijos. Ved. Vaidas Jauniškis

Viso karantino metu aktyviai diskutuota apie pokyčius kūrybos lauke: į virtualią erdvę persikėlusius spektaklius, koncertus ir parodas, pakitusias išraiškos formas ir tokio turinio kokybę. Kol kūrėjai ieškojo būdų, kaip neprarasti ryšio su žmogumi – kultūros vartotoju, – tą patį klausimą sau kėlė ir meno kritikai. Kokius sprendimus karantino metu jie turėjo priimti, kaip kultūrinių renginių štilius paveikė meno kritikos lauką? Apie pakitusias meno kritikos temas, naujus požiūrio kampus, solidarumą su kūrėjų bendruomene kalbėsimės su teatro kritike Aušra Kaminskaite, kompozitoriumi Mykolu Natalevičiumi ir dailės kritiku Linu Bliškevičiumi. Ved. Indrė Kaminckaitė.

Kokias naujas laidų kūrimo galimybes atrado LRT RADIJO ir TELEVIZIJOS kultūros žurnalistai besitęsiant stresinei gyvensenai? Kaip pastaraisiais mėnesiais keitėsi kultūros reiškinius analizuojančios laidos, žiniasklaidos atstovams kartu su meno bendruomene patiriant neįprastus pandeminės kasdienybės iššūkius? Kurios netikėtos patirtys tapo impulsu kurti naujas kultūros laidų formavimo strategijas, planuojamas įgyvendinti būsimame sezone? Laidos vedėja Karina Metrikytė.

Švelninant karantiną imti spręsti klasikinio ir šiuolaikinio scenos meno organizacijų veiklos klausimai: kaip vyks koncertai ir spektakliai ir kiek bus įmanoma teatrų bei koncertų salių veikla nustačius tam tikrą renginių dalyvių skaičių. Apie tai kalbamės su Lietuvos Respublikos kultūros ministru Mindaugu Kvietkausku, Lietuvos nacionalinės filharmonijos generaline direktore Rūta Prusevičiene, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaliniu direktoriumi Jonu Sakalausku, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadove Laima Vilimiene ir Nevyriausybinio scenos meno iniciatyvinės grupės atstove Gintare Masteikaite.Ved. Gerūta Griniūtė.

Kodėl vieni meniniai protestai sukelia rezonansą ir inicijuoja esmnius pokyčius, o kiti ne? Kodėl kultūros bei meno darbuotojai, turintys visus įrankius (reklama, žiniasklaida, leidyba ir t.t.) nesugeba jais konstruktyviai naudotis, siekdami savo tikslų įgyvendinimo, ir dažnu atveju tampa patogiais „žaisliukais“ verslo bei politikos jėgoms, kurios sugeba puikiai jais manipuliuoti, susirinkdamos papildomus dividendus visuomenės akyse? Akcija „Tyli daina prie Katedros“, piketas-performansas „Kakofonija“ ir sambūris „Kultūros statybos“ – tai sostinėje vykę protestai, inspiruoti sudėtingos kultūros sektoriaus situacijos karantino metu. Tačiau pasirinktos protestų formos atskleidė organizatorių negebėjimą formuluoti politinius reikalavimus bei nenorą solidarizuotis vieniems su kitais. Pokalbyje dalyvauja – filosofas prof. dr. Gintautas Mažeikis, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas rašytojas Marius Ivaškevičius, Lietuvos šokio informacijos centro direktorė Gintarė Masteikaitė, teatrologas Andrius Jevsejevas ir menininkas Artūras Šlipavičius-Šlipas. Laidos vedėja Karina Metrikytė.

Kodėl kultūros bei meno sritys nėra patraukios investicijoms ir neturi galimybių pasinaudoti verslui skirtomis finansinėmis injekcijomis? Kada sąvoka „kultūros ekonomika“ visuomenėje bei valdžios institucijose neskambės kaip oksimoronas? Ar galima būtų teigti, kad kultūra nesietina su inovacijomis ir nėra patraukli investicijoms? Pandeminė situacija atskleidė būtinybę sukurti konstruktyvias šalies ūkio atgaivinimo priemones, tačiau kai kalba pasisuka apie investicijas į NVO, kūrybinių industrijų ar nepriklausomų menininkų veiklą atsimušama į sieną. Pokalbis su VšĮ „Ateities visuomenės institutas“ direktore dr. Erika Godlevska. Laidos vedėja Karina Metrikytė.

Laida skirta paanalizuoti klausimui, kaip pasikeitė kompozicijos dėstytojo ir studento santykis ir kokios svarbiausios užduotys išlieka šiandien, ugdant jauną kūrėją. Neseniai netekome kompozitoriaus Vytauto Barkausko, kuris buvo ir įtakingas kompozicijos pedagogas, kurio mokiniai šiandien plačiai girdimi tiek Lietuvos, tiek pasaulio koncertų salėse. Laidoje trumpai prisiminimais apie jo pedagogiką dalijosi V. Barkausko mokiniai, o plačiau apie pasikeitusias kūrybos studijų proceso dinamikas kalbėjomės su LMTA prof. Ričardu Kabeliu ir jaunosios kartos kompozitoriumi Dominyku Digimu. Ved. Rasa Murauskaitė.

„Kai pasikels karantino uždangos, kyla klausimas, kur žmonės plūs pirmiausia. Projektuoju, kad pirmiausia norės atsipalaiduoti, neis į R. Wagnerio operas, neis klausyti simfoninių orkestrų, o norės lengvų koncertų. Pasirinks neįpareigojantį, nereikalaujantį dar kartą mąstyti, kaip tai buvo priversti daryti karantino laikotarpiu, turinį“ – svarsto kompozitorius Giedrius Kuprevičius, pridėdamas, kad dabar didžiausią atsakomybę turėtų pajusti meno kūrėjai, vadybininkai ir kritikai. Apie galimas visuomenės pasirinkimo kryptis mintimis taip pat dalinsis kompozitorė Žibuoklė Martinaitytė ir filosofas dr. Jonas Dagys. Ved. Gerūta Griniūtė.

Kai tavo darbas – nuolat susitikinėti su pašnekovais ar lankyti kultūros renginius, pasaulį ištikęs karantinas gali sukelti šoką. Visgi kultūros žurnalistai ir apžvalgininkai Lietuvoje nesėdi be darbo, nenuobodžiauja ir turi ką reflektuoti. Apie tai, kaip pasikeitė darbo dienų ritmas, ką nauja patiria ruošdami tekstus ar įrašus ir kaip vertina ankstesnius savo darbus, laidoje „Refleksijos“ pasakoja tinklalaidžių „Nyla“ kūrėjas Karolis Vyšniauskas, portalo 15min kultūros ir gyvenimo būdo žurnalistė Jurgita Lieponė bei lrt.lt kultūros redaktorius Mindaugas Klusas. Ved. Kotryna Lingienė.

Antrąją Šv. Velykų dieną laidoje „Refleksijos“ kalbamės apie neretai viešose diskusijose prasprūstančią temą – sakralinės muzikos aktualumą ir atsinaujinimo perspektyvas. Žvelgiant istoriškai, bažnyčia buvo nepaprastai svarbi muzikos evoliucijai. Grigališkasis choralas, daugybėįstabiausių Renesanso vokalinės polifonijos kūrinių, turtinga Johanno Sebastiano Bacho ir kitų baroko epochos kompozitorių kūryba buvo skirta atlikti bažnyčiose. Šiandien tokio įkvėpimo kurti muziką liturgijai ar bent jau imtis sakralinių temų matome gerokai mažiau. Apie sakralinės muzikos situaciją, jos atsinaujinimo svarbą, aktualumą jauniems kūrėjams, kurie formuos ir po truputį jau formuoja muzikinę realybę, o ir tai, kuo pačiai bažnyčiai svarbi muzika ir kūrėjų dėmesys laidoje pasakojo kunigas, teologijos mokslų daktaras ir Kauno sakralinės muzikos mokyklos direktorius Vilius Sikorskas, jaunosios kartos kompozitorė Monika Sokaitė ir kompozitorius, pedagogas, „Šiuolaikinės sakralinės muzikos ciklų“ organizatorius Gintaras Samsonas. Ved. Rasa Murauskaitė.

Koronaviruso pandemija sukėlė šoką, keičiantį gyvenseną, žmogiškųjų fizinių ir dvasinių poreikių skalę. Tuščios kultūros renginių erdvės byloja apie kūrėjų bei visuomenės išgyvenamą vakuumą. Scenos meno kūrėjai, siekdami išsaugoti publikos dėmesį, ryžtasi spektaklių transliacijoms internetinėse platformose. Kaip šių dienų įvykių kontekste keičiasi teatro sąvoka ir į kokius spąstus transliuodami neprofesionaliai nufilmuotus pastatymus patenka teatrai?Komentuoja teatro ir televizijos režisierius Juozas Javaitis, Kauno kamerinio teatro vadovė teatrologė Jurga Knyvienė ir Šiaulių dramos teatro meno vadovas režisierius Paulius Ignatavičius. Laidos vedėja Karina Metrikytė.

„Kalbėti apie savo psichinę sveikatą būdavo nejauku, apie tai šnekėdami būdavom tartum segreguojami kaip silpnesni, negalintys susitvarkyti. Pasaulyje tiek psichologai, psichiatrai, tiek menų terapijos specialistai dirba šioje srityje ir gali padėti išgroti nerimą, suvokti save, savo kūną, emocijas, sunkumus, barjerus, padėti nugalėti sunkius periodus. Matomai mums reikia laiko“, – apie požiūrį į menų terapiją kalba socialinių mokslų daktarė, muzikos ir šokio–judesio terapijos specialistė Solveiga Zvicevičienė. Taip pat mintimis apie tai, kodėl susidomėjo menų terapijos studijomis, papasakos smuikininkė, Valstybinio Vilniaus kvarteto pirmasis smuikas Dalia Kuznecovaitė. Laidoje išgirsime ir psichoterapeuto Eugenijaus Laurinaičio bei neuropsichologės dr. Ramunės Dirvanskienės įžvalgas. Ved. Gerūta Griniūtė.

Pandemija ir karantinas kultūros organizacijas verčia skaičiuoti nuostolius ir galvoti apie išgyvenimą pasibaigus krizei. Antradienį posedžiaus kultūros ministerijos sudaryta darbo grupė, kuri rengs pasiūlymus dėl priemonių, skirtų mažinti neigiamus padarinius kūrėjams ir kultūros organizacijoms dėl paskelbtos valstybės lygio ekstremalios situacijos ir karantino. Kol Kultūros ministerija renka informaciją, operatoriai jau įvardina pirmuosius skaičius apie patirtus nuostolius.„Refleksijos” būtent apie nuostolius. Kokios pagalbos tikisi kultūros operatoriai ir kaip atrodo jų modeliuojamas gyvenimas po krizės: pasikeitę kultūros vartojimo įpročiai ir kitos naujos pamokos. Laidoje dalyvauja Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Jonas Sakalauskas, Lietuvos nacionalinės filharmonijos generinalinė direktorė Rūta Prusevičienė ir nacionalinės kūrybinių industrijų asociacijos valdybos pirmininkė Živilė Diawara.Vedėjas Julijus Grickevičius.

Šiuolaikinio rusų dramaturgo Michailo Durnenkovo pjesės yra tarsi socialinės fantazijos laboratorijos, kuriose be jokių kompromisų dekonstruojamos sovietinio bloko šalių mąstymo iliuzijos.Teatrologė Ingrida Ragelskienė: „Šiuolaikinės rusų dramaturgijos siekis yra bandymas suvaidinti bei apčiuopti ateitį“.Teatro režisierius Agnius Jankevičius: „Kada valstybė atsistoja naktį tavo bute, prie tavo lovos, tai ir yra pati tikriausia diktatūra“. Ved. Karina Metrikytė.

Kaziuko mugė – tai seniausias ir didžiausias lietuvių etninės kultūros renginys Vilniuje. Jos organizatoriai kiekvieną kartą akcentuoja tradiciją ir autentiškumą, ypatingą dvasią. Kiek to lieka šių dienų Kaziuko mugėje? Trijų dienų renginį reflektuos Lietuvos kultūros instituto Šiuolaikinės kultūros skyriaus vedėja doc. dr. Rita Repšienė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas ir muzikologė Beata Baublinskienė. Ved. Laima Ragėnienė.

Kokią istoriją mums pasakoja MO muziejaus paroda „Rūšių atsiradimas: 90-ųjų DNR“? Parodą komentuoja menotyrininkė Agnė Narušytė ir menininkė, rašytoja, kritikė Paulina Pukytė.Ved. Jolanta Kryževičienė.