Podcasts about leidybos

Žurnalo „Literatūra ir menas“, skirto Suomijos kultūrai, apžvalga.Laidos „Šviesi ateitis“ ištrauka: pokalbis su dr. Aurelijumi Buroku apie probiotikų teikiamą naudą žmogaus emocinei sveikatai.Kauno fotografijos galerijoje atidaroma fotomenininko Raimundo Urbono paroda „Gyvenimas po stalu“.„Šarkos ir kiti paukščiai“ - taip šįkart pavadinta literatūros kritikės Elžbietos Banytės knygų apžvalga.Rytoj įvyks antrieji Lietuvos leidėjų asociacijos rengiami Knygos apdovanojimai. Kokios 2023-ųjų leidybos tendencijos pastebėtos?2024-uosius Žemaitijos savivaldybės skelbia žemaitiško rašto metais. Kiek šiandien populiaru rašyti žemaitiškai?Kaune atidaroma nauja naktinės kultūros erdvė. Rekonstruojamoje Mykolo Žilinsko dailės galerijoje įsikurs „Auditorija“.Nacionaliniame operos ir baleto teatre - operos „Hofmano istorijos“ premjera.Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Susipažįstame su publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Kaip teatrai formuoja savo reperturą Lietuvoje ir užsienyje? Kaip veikia frankofoniški teatrai?Energetikos ir technikos muziejuje atidaryta išskirtinė interaktyvi paroda – „Leonardo da Vinči mašinos“.Savaitgalį pasibaigė Frankfurto knygų mugė. Joje darbavosi literatūros ir leidybos agentas Benas Bėrantas. Ką tokioje knygų mugėje gali nuveikti vienas literatūros agentas?Kuo „Heritage Guard“ įrankis naudingas kultūros paveldo tyrimams ir kodėl skaitmeninis paveldas yra vertingas?2024- aisiais Europos kultūros sostine taps Estijos miestas Tartu. Savaitgalį buvo paskelbta kokia kultūrinė programa laukia kitąmet.Erfurte atidaryta jungtinė Lietuvos menininkų paroda „Vilnius Vibes“.Ved. Marius Eidukonis

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kokia dirbtinio intelekto ir vizualaus meno ateitis?Kokia kavos kultūra Lietuvoje ir kokios kavos mados pasaulyje?Dovilė Kuzminskaitė apžvelgia Yoko Tawada romaną „Emisaras” ir Shin Kyung-sook romaną „Kai nuvykau pas tėvą“.Į Kauno koncertines erdves sugrįžta muzikinis festivalis „Iš arti“.Kokią įtaką leidyklos „Dvi tylos“ bankrotas gali turėti kitiems mažiesiems leidėjams?Šiauliuose Venclauskių namuose atidaryta Lietuvos Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio – Pūtvio 150-osioms gimimo metinėms skirta paroda.Kiek populiarūs klasikinės muzikos koncertai šeimai?„Alma Literra“ paskelbė 2023 metų Vaikų ir paauglių literatūros konkurso nugalėtoją. Juo tapo Aušrinės Tilindės atmosferinis siaubo kūrinys 10–13 metų vaikams „Šiurpnakčio istorijos“.Ved. Marius Eidukonis

Rugsėjo 29- ąją paminėtos architekto Stasio Kudoko gimimo metinės. Šia proga iniciatyva „Gražinkime Kauną“ kvietė į teminius pasivaikščiojimus.Kuo ypatinga kino leidybos kompanija „Taip toliau“?Kaip poezijoje vogti gražiai? Ar įmanoma sukurti originalų eilėraštį?Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Filosofo Aldžio Gedučio komentaras.Kuo ypatinga ukrainiečių režisieriaus Maksymo Melnyko kino juosta „Trys moterys“ ?Pianistė ir Rusijos tyrinėtoja iš Olandijos Sara Krombach sako, kad praėjusių metų Rusijos invazija į Ukrainą pažadino vakarus ir privertė permąstyti supratimą apie Sovietų sąjungą.Ved. Marius Eidukonis

Vilniuje pasibaigus galingam festivaliui „8 Festival”, vasaros garsai nesustoja – laidoje žvelgiame į naujus muzikos leidinius ir artėjančius koncertus. Ved. Ramūnas Zilnys

Tik prieš mėnesį, rugsėjo 30 d,. švietimo, mokslo ir sporto ministrė patvirtino atnaujintas bendrojo ugdymo programas. Bet tepraėjus mažiau nei mėnesiui nuo programų patvirtinimo, kai kurios leidyklos jau pasiūlė mokykloms ir šeimoms įsigyti įvairių naujų leidinių – pratybų, užduočių rinkinių, parengtų jau pagal atnaujintas programas.Kaip autoriams pavyko vos per keletą savaičių ir parašyti, ir išleisti naujas mokomąsias priemones? Kiek konkrečiai lėšų bus skirta mokykloms naujiems vadovėliams įsigyti? Ir, ar visoms mokykloms užteks lėšų vadovėliams bei pavyks laiku įsigyti visus? Kaip pasikeitė vadovėlių leidybos reikalai po prieš kurį laiką atliktų nepalankių Valstybės kontrolės bei Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrimų bei priimtų išvadų?Diskutuoja Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio departamento direktorius Vaino Brazdeikis ir biologijos mokytojas, startuolio „Digi klasė“ bendraįkūrėjas Paulius Sungaila.Ved. Jonė Kučinskaitė

Kultūros ir meno žurnalo „Kultūros barai“ naujausio numerio apžvalga.Kultūros paveldo departamentas tęsia pernai pradėtą iniciatyvą ir kviečia tapti istorinių Vilniaus kapinių – Rasų ir Bernardinų – antkapių tvarkymo mecenatais.Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie Andriaus Blaževičiaus filmą „Bėgikė“.„Klasikos koncertų salės“ apžvalga.Vis dažniau viešosiose erdvėse įgyvendinamos meninės idėjos. Vieni naujausių projektų – Vilniuje esantis Paupio mikrorajonas ir Augustinų vienuolyno kompleksas. Kokių meno kūrinių reikia viešajai erdvei ir kaip viešąsias erdves mato menininkai?Savaitgalį Vilniuje įvyko pirmasis „Fotografijos savaitgalis“, pakvietęs vienoje erdvėje susitikti fotografijai neabejingą bendruomenę, megzti pažintį su Lietuvoje mažai žinoma fotografijų kolekcionavimo tradicija.Ar dėl pasaulinės popieriaus krizės sumažės periodinės leidybos apimtys? Kokią įtaką išaugsiančios leidinių kainos gali turėti laikraščių ir žurnalų turiniui? Pokalbis su periodinių leidinių atstovais.LRT Metų apdovanojimuose, kategorijoje „Metų kultūros reiškinys“, nominuotas šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“. Kokias naujas muzikos formas jis siūlo klausytojams?Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Vytogaloje rasime Stasio Girėno gimtinę, o Upynoje – liaudies amatų muziejų. Girdiškės kaime, vienintelėje Lietuvoje Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčioje, nustebins unikalūs ąžuoliniai altoriai. Bijotuose apžiūrėsime pirmąjį senienų muziejų Lietuvoje, kurį įkūrė Dionizas Poška. Užsuksime į Pagramantį. Regioninio parko lankytojų centre sužinosime, kaip sudėlioti išvyką po Akmenos ir Jūros upių santakos kraštą pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis.Laidoje bendrausime su Stasio Girėno gimtinės muziejaus muziejininke Lina Gudeliūniene, Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos biologijos mokytoja Gražina Liutkiene bei moksleiviais, Pagramančio regioninio parko kultūrologe Lina Misiulyte ir administratore Rita Krompalciene, Upynos liaudies amatų etnografinio muziejaus muziejininke Regina Mickuviene, Girdiškės bažnyčios prižiūrėtoja Jadvyga Bambalaite, Dionizo Poškos Baublių muziejaus Bijotuose muziejininke Vaida Šegždiene bei Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovu Gyčiu Vaškeliu.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Dienraščių ir internetinių portalų kultūros publikacijų apžvalga.Vita Ličytė pasakoja apie įsimintesnius kultūros įvykius pasaulyje.Pažaislio vienuolynas Kaune pateko į Europos kino lokacijų apdovanojimų finalą.Kokie kultūros objektai patraukliausi moksleiviaims ir kaip juos į tuos objektus privilioti?Kultūros ir Užsienio reikalų ministerijos nuomonės kryžkelėje - vieni nori naikinti kultūros paveldo atašė pareigybę Rusijos federacijoje, kiti - ją išsaugoti. Reikalinga ar ne kultūros paveldo atašė Rusijoje?Kauno fotografijos galerija per karantiną nusprendė menininkų darbus eksponuoti galerijos languose, o nuo pirmadenio pradeda savo dalyvavimą virtualioje parodoje Tokijuje.Kuo ypatingas literatūros leidybos agento darbas? Pokalbis su literatūros leidybos agentu – Benu BėrantuVed. Marius Eidukonis

Prieš 20 metų Vilniuje buvo surengta pirmoji knygų mugė, kuri tuomet vadinosi Baltijos knygų muge. Kas sugalvojo tokį renginį? Kokie žmonės, negailėdami savo jėgų ir laiko, organizavo pirmąją knygų šventę Vilniuje? Kaip renginys tavo svarbiausiu ir didžiausiu literatūrinio gyvenimo įvykiu? „Dirbom neskaičiuodami valandų, užsidegę, tikėdamiesi sėkmės. Buvo pasirinkta unikali forma – kažkas tarp komercijos ir kultūros/literatūros festivalio – turėjom privilegiją kurti kažką, ko kitur nėra, viskas mums buvo pirmąkart“, – prisimena viena iš mugės organizatorių Giedrė Kadžiulytė. Tiesioginiame pokalbyje KLASIKOS studijoje – visas knygų mugės organizatorių branduolys – žmonės, prieš 20 metų pradėję vieną sėkmingiausių Lietuvos literatūros pasaulio renginių. Vilniaus knygų mugės istoriją prisimena „Apostrofos“ leidyklos vadovė Giedrė Kadžiulytė, leidyklos „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė, leidyklos „Alma littera“ vadovas Arvydas Andrijauskas, Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO Parodų grupės vadovė Milda Gembickienė ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis.Ved. Jolanta Kryževičienė.

„Nuspręsti baigti savo karjerą buvo nesunku, nes esu žemaitė – nenorėčiau, kad kam nors kada nors manęs būtų gaila. Nė už ką“, – tokiais žodžiais dokumentinį filmą „Aš žinau tą smoką“, pasakojantį apie kūrybinį solistės gyvenimą, baigia pati dainininkė Giedrė Kaukaitė, mininti kūrybinės veiklos 50-metį.„Rašyti grožinę literatūrą – tarsi išeiti persirengti į kitą kambarį. O rašydamas prisiminimus tarsi išeini į viešumą ir nusirengi. Rašiau šią knygą su išgąsčiu. Ir šiandien jaudinuos“, – sako rašytojas Antanas Šileika. Jo atsiminimų knyga „Basakojis bingo pranešėjas“ dalyvauja Metų knygos rinkimuose.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Redaguojant mokslo darbus yra du sunkumai: daug autorių ir verstiniai tekstai. Esu redagavusi vadovėlį, kurį rengė per 20 autorių. Gerai, kai yra mokslinis redaktorius, jis su visais suderina medicinos terminus. Kitu atveju viskas tenka kalbos redaktoriui“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Leidybos namų redaktorė Irena Bubnytė. Su rubrika „Kalbos rytas“ – apie medicinos srities terminus.Ved. Austėja Kuskienė.

Leidybos verslo galimybės ir mirtys.Kažkada prognozuota, kad 2018-aisiais baigsis spausdintų leidinių era. Nors kai kurie leidiniai išeina tuščiais lapais, kiti atsinaujina ir klesti. Didžiulį pasipiktinimą sukelia užsienio leidiniai pas skaitytojus atkeliaujantys išplėšytais lapais, kuriuose buvo alkoholio reklamai. Bet platintojai užsimena, kad tokių užsienio leidinių į Lietuvą atkeliauja vos po šimtą. Ar įmanomas kokybiškas ir labai skaitomas turinys? Kaip leidybos verslą veikia pokyčiai politikoje? Ir ar tikras pasipiktinimas, kad populiariausi leidiniai nerašo apie kultūrą?

Leidybos verslo galimybės ir mirtys.Kažkada prognozuota, kad 2018-aisiais baigsis spausdintų leidinių era. Nors kai kurie leidiniai išeina tuščiais lapais, kiti atsinaujina ir klesti. Didžiulį pasipiktinimą sukelia užsienio leidiniai pas skaitytojus atkeliaujantys išplėšytais lapais, kuriuose buvo alkoholio reklamai. Bet platintojai užsimena, kad tokių užsienio leidinių į Lietuvą atkeliauja vos po šimtą. Ar įmanomas kokybiškas ir labai skaitomas turinys? Kaip leidybos verslą veikia pokyčiai politikoje? Ir ar tikras pasipiktinimas, kad populiariausi leidiniai nerašo apie kultūrą?

Kas gi tie naujieji leidėjai, žadantys išauginti savo skaitytojus, teisingai suorientuoti viduriniąją klasę, išauklėti rašytojus, sumažinti knygų kainas, įkurti skaitančiųjų valstybes, trumpai drūtai tariant - apvalyti ir išvaduoti gimtąjį kraštą nuo pigaus bulvarinio skaitalo? Tai žmonės, Vilniaus universiteto komunikacijos fakultete studijuojantys leidybos specialybę ir galbūt netrukus pakeisiantys jėgų santykį mūsiškėje leidybos rinkoje. Pilni naujų įdėjų, originalių leidybinių sumanymų, iniciatyvų, dinamizmo. Žmonės, kurie ne tik deklaruoja, bet ir veikia realiai. Pavyzdžiui, ima ir organizuoja Leidybos dienas, šiemet įvyksiančias jau ketvirtą kartą. Kas gi tai per renginys? Apie tai - pokalbis su VU komunikacijos fakulteto leidybos specialybės ketvirtakursėmis Gintare Latvyte ir Martyna Šulskute bei antro kurso studente Vaiva Kuliešiūte, šiais metais organizuojančia ir koordinuojančia Leidybos dienų projekto įgyvendinimą.

Kas gi tie naujieji leidėjai, žadantys išauginti savo skaitytojus, teisingai suorientuoti viduriniąją klasę, išauklėti rašytojus, sumažinti knygų kainas, įkurti skaitančiųjų valstybes, trumpai drūtai tariant - apvalyti ir išvaduoti gimtąjį kraštą nuo pigaus bulvarinio skaitalo? Tai žmonės, Vilniaus universiteto komunikacijos fakultete studijuojantys leidybos specialybę ir galbūt netrukus pakeisiantys jėgų santykį mūsiškėje leidybos rinkoje. Pilni naujų įdėjų, originalių leidybinių sumanymų, iniciatyvų, dinamizmo. Žmonės, kurie ne tik deklaruoja, bet ir veikia realiai. Pavyzdžiui, ima ir organizuoja Leidybos dienas, šiemet įvyksiančias jau ketvirtą kartą. Kas gi tai per renginys? Apie tai - pokalbis su VU komunikacijos fakulteto leidybos specialybės ketvirtakursėmis Gintare Latvyte ir Martyna Šulskute bei antro kurso studente Vaiva Kuliešiūte, šiais metais organizuojančia ir koordinuojančia Leidybos dienų projekto įgyvendinimą.