Podcasts about veikia

Seimas grąžino Vyriausybei kitų metų biudžeto projektą. Kaimo reikalų komiteto nariai bendru susitarimu pateikė net 12 siūlymų, kurioms programoms turėtų būti numatyta daugiau lėšų: kooperacijai, investiciniams projektams, gyvulininkystei, perdirbimui skatinti. Nepakanka lėšų svarbioms progoms vykdyti - melioracijos įrenginių priežiūra, dirvų kalkinimui, gaišenų utilizavimui. Svarbiausiu siūlymu komiteto nariai nurodo finansavimo šaltinį - laisvos žemės pardavimą. 80 procentų gautų pajamų turėtų atitekti gynybos, 20 procentų žemės ūkio programoms vystyti. Gynybos biudžetas neturėtų didėti, tad dabar jam numatytos lėšos galėtų būti paskirstytos ir kitiems sektoriams. Priėmus komiteto siūlomą sprendimą, žemės pardavimas turėtų užlopyti ne tik kitų, bet ir 2027 bei 2028 metų biudžetų skyles.Alpakų ūkis „Čiobrelių rojus“ per kelerius metus iš pramoginio ūkio įgijo ir veislininkystės ūkio statusą. Jo įkūrėjai Gintarė ir Tomas Tarvydavičiai siekia, kad į jų ūkį alpakų atvyktų įsigyti iš viso pasaulio. Ūkyje užaugintos alpakos jau skina laurus parodose, ūkis atviras lankytojams. Draugiškų alpakų bandą klaipėdiečių ir aplinkinių rajonų šeimas jie kviečia aplankyti iki Kalėdų. Žieminį kailį užsiauginusios alpakos yra gražiausios. Ūkis jau pasipuošė Kalėdoms, tad bus nesunku užsikrėsti šventine nuotaika. Veikia nedidelė alpakos vilnos gaminių krautuvėlė ir užkandinė, kurioje visus nustebina sausainiai.Pastaraisiais dešimtmečiais avių vilna nesukuria pridėtinės vertės, ji tapo problema: niekam nereikalinga, sunkiai utilizuojama. Kroatijoje viena moteris ėmėsi iniciatyvos ją perdirbti ir gaminti trąšas ūkiams.Ved. Kristina Toleikienė

Alpakų ūkis „Čiobrelių rojus“ per kelerius metus iš pramoginio ūkio įgijo ir veislininkystės ūkio statusą. Jo įkūrėjai Gintarė ir Tomas Tarvydavičiai siekia, kad į jų ūkį alpakų atvyktų įsigyti iš viso pasaulio. Ūkyje užaugintos alpakos jau skina laurus parodose, ūkis atviras lankytojams. Draugiškų alpakų bandą klaipėdiečių ir aplinkinių rajonų šeimas jie kviečia aplankyti iki Kalėdų. Žieminį kailį užsiauginusios alpakos yra gražiausios. Ūkis jau pasipuošė Kalėdoms, tad bus nesunkuužsikrėsti šventine nuotaika. Veikia nedidelė alpakos vilnos gaminių krautuvėlė ir užkandinė, kurioje visus nustebina sausainiai.

Pijus Labutis laimėjo prestižinį „Hanoi Open Pool Championship“ ir tapo pirmuoju lietuviu istorijoje, triumfavusiu tokio lygio pasauliniame turnyre.Stipriai pablogėjus artimųjų sveikatai, ypač vyresniame amžiuje, neišvengiamai susiduriame su sprendimu, kur jiems būtų geriausia: namuose ar įstaigoje. Giedrė Čiužaitė ir Živilė Kropaitė tinklalaidėje "Prieš atsisveikinant" domisi šia tema plačiau.Šviesos terapija: kaip žmogų veikia šviesos trūkumas ir ar tinkamai naudojama dirbtinė šviesa gali padėti psichikos sveikatai?LRT KLASIKA pristato premjerą – keturių dalių garso esė „Jūra“, pasakojančią apie žmogaus ir jūros santykį.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Kasdien apie tai negalvojame, bet oras, kuriuo kvėpuojame, gali daug pasakyti apie mūsų aplinką. Kai ore pasklinda nemalonus kvapas – tai ne tik estetikos klausimas. Mokslininkai sako, kad kvapai veikia mūsų fizinę ir psichikos sveikatą, todėl Europoje jie jau laikomi atmosferos teršalais.Kas šiandien yra saugumas? Tik kariuomenė ir gynyba, ar ir mūsų kasdienis pasirengimas, pasitikėjimas valstybės institucijomis, gebėjimas išlikti ramiais krizės akivaizdoje? Apie tai kalbama renginyje „Saugumo kodas 2025“ – tačiau šios temos aktualios kiekvienam iš mūsų. Ką reiškia būti pasiruošusiam neapibrėžtam rytojui – tiek valstybės, tiek asmens lygmeniu?Statistika liudija, kad dalis žmonių vis dar rizikuoja kirsdami geležinkelio pervažas neįsitikinę, ar link jų neartėja traukinys. Tokie neatsargūs sprendimai kasmet pareikalauja žmonių gyvybių arba sukelia sunkius incidentus. Specialistai pabrėžia – net kelių sekundžių delsimas ar neatidumas gali tapti lemtingas.

Dieveniškėse veikia lietuviška ir lenkiška mokyklos bei profesinė mokykla. Kaip sekasi šioms švietimo įstaigoms išsilaikyti? Kodėl vieni vaikai renkasi lietuvišką, o kiti – lenkišką mokyklą?Turistai vis labiau atranda Dieveniškių istorinį regioninį parką. Žmonių čia atvažiuoja ir iš kitų Lietuvos kampelių, ir iš užsienio. Kaimo turizmo sodybas nuomojantys verslininkai irgi džiaugiasi.Žemės ūkio sektoriui ši vasara – viena sunkiausių. O Šiaurės Lietuvos bitininkai sako – tokio prasto sezono dar nebuvo.Karybos ekspertai vis užsimena, kad jeigu Rusija norėtų išbandyti NATO vienybę, pirmiausia galėtų užimti vadinamąją Dieveniškių kilpą ir žiūrėti, kaip į tai atsakys Aljansas. Kaip užtikrinamas šios ypatingos Lietuvos vietos saugumas? Pokalbis su kariuomenės ir pasieniečių atstovais.Dieveniškių gyventojai skundžiasi, kad pagrindinis kelias, jungiantis juos su likusia Lietuva, jau daug metų labai prastas. Kiti aiškina, kad nėra darbo, o važiuoti iki Šalčininkų ar Vilniaus – per toli, neapsimoka. Kokios kitos problemos bei aktualijos Dieveniškėse? Pokalbis su Dieveniškių seniūne.Ved. Edvardas Kubilius

Spaudos apžvalga.Šiandien prasideda festivalis „Transformacijos“. Šiemet – daugiau kūrėjų bei daugiau galimybių patirti ne tik meną, bet ir istorinio pramonės objekto atmosferą.„Geriausi poetai nesirenka lengvų kelių. Marius Burokas taip pat nusprendė eiti sudėtingesniu keliu. Jis sėdo rašyti naujų, tokių eilėraščių, kokių dar nebuvo rašęs“, – apie knygą „Seismografas“ sako poetas Mantas Balakauskas.Šiauliai jau ne vienerius metus puošiami grafičiais. Įvairiose miesto erdvėse jų galima suskaičiuoti net keliasdešimt. Šiemet menininkai Šiaulius papuošė dar keliais naujais kūriniais.Prieš metus Vilniaus savivaldybė pradėjo nulinės tolerancijos grafičiams politiką – už daugiau nei pusantro milijono eurų imtasi masinio miesto sienų valymo. Tuomet kilo diskusijos: ar griežtas draudimas sumažins grafičių, ar tik pastūmės kūrėjus į pogrindį. Šiandien, po metų, galime klausti – kokie pasiekti rezultatai ir kaip šią politiką vertina gatvės menininkų bendruomenė?Rytoj minėsime Baltijos kelio sukaktį ir Ribentropo–Molotovo pakto metines. Kaip traumuojančios patirtys veikia ne tik tuos, kurie jas išgyveno, bet ir jų vaikus bei anūkus?Šią vasarą Europos Sąjungoje įsigaliojo Prieinamumo direktyva – teisės aktas, kuris įpareigoja leidėjus skaitmeninius leidinius rengti taip, kad jais galėtų naudotis visi skaitytojai, įskaitant turinčius regos ar skaitymo sutrikimų. Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Lietuvos audiosensorine biblioteka pristatė pirmąjį įtraukųjį Lietuvos muziejų elektroninį leidinį „Pasaulio dydžio Lietuva“, pasakojantį apie lietuvių migracijos istoriją.Ved. Justė Luščinskytė

Valstybės plėtros bankas ILTĖ turi per daug laisvės, kam ir kaip suteikinėti paskolas, konstatavo Specialiųjų tyrimų tarnyba.Paaiškėjo, kad ILTĖ milijoninius kreditus dalina įmonėms su vienu darbuotoju, arba nuostolingoms, ties bankroto riba atsidūrusioms bendrovėms. Kai kam paskolos išdavinėtos labai greitai. STT perspėja, kad neaišku, ar išduotos paskolos bus grąžintos.Kredituojami politikų ir jų šeimų verslai.Valdžia žada, kad taisyklės bus tobulinamos, ILTĖ į pastabas ketina atsižvelgti.Ar bankas ILTĖ veikia skaidriai?Laidoje dalyvauja banko ILTĖ generalinis direktorius Dainius Vilčinskas, STT Korupcijos prevencijos valdybos vadovas Mindaugas Guščius, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Eglė Radišauskienė, smulkusis verslininkas, startuolis Ignas Plunksnis, finansų analitikas Marius Busila, "Transparency International" vadovė Ingrida Kalinauskienė.Ved. Marius Jokūbaitis

Ryto garsai„Burnautą“ arba lietuviškai – padangų svilinimą, profesionalūs lenktynininkai atlieka prieš startą, tačiau tokie triukai naktimis daromi ir ant viešų kelių Kretingos apylinkėse. Rajono gyventojai skundžiasi, kad svilindami padangas nežinomi asmenys sugadino prieš kelerius metus nutiestą asfaltą. Darbėnų seniūnaitis pastebi, kad vandalai niokoja ir žvyrkelius.Keli šimtai paauglių Lietuvoje leido vertinti, ką jie veikia išmaniuosius įrenginiuose, pavyzdžiui, mobiliuosiuose telefonuose. Tokiu būdu siekiama išsiaiškinti, kaip jaunimas naudojasi internetu, nustatyti, koks elgesys ir kada yra žalingas. Toks pat tyrimas vyksta dar trylikoje pasaulio šalių.Su rubrika „Vasara už Vilniaus“ domėsimės, kodėl dalis dzūkų grybavimą be jokių užuolankų vadina liga, kurios gydyti ir neketina.Klaipėda pasitinka paskutinę Jūros šventės dieną.Ved. Rūta Kupetytė

FM99 su Lietuvos Carito projektų koordinatore Erika Panova-Polikevičiene kalbame apie startavusią „Caritas klauso“ – emocinės pagalbos liniją vyresniesiems. Nemokamą ir konfidencialią pagalbą „Caritas klauso“ telefonu 0 800 700 08 darbo dienomis nuo 9 iki 19 valandos užtikrins per 70 specialiai apmokytų savanorių.

Šeimos ūkį Zarasų rajone, Padustėlio kaime, turintys ūkininkai Vilma ir Valdas Pupeikiai verčiasi augalininkyste. Pasak šeimininko, neariminė žemdirbystė jų ūkyje pasiteisina. Taip darbuojantis sąnaudos mažesnės, tad net nepalankiais metais išsiverčia. Ūkininkai įveikia ir kasmet žvėrių bei gervių daromus nuostolius. Pastangos ir rezultatai buvo įvertinti: pernai Metų ūkio konkurse rajone jie tapo nugalėtojais.Nedaug žmonių kaime sutiksi, kurie taip lengvai ir su humoru kalbėtų apie 170 galvijų auginimą, darbus fermoje. Toks yra Klaipėdos r. ūkininkas Tomas Lukošius. Gal gyvenimas Lietuvoje užgrūdino, gal patirtis darbuojantis Anglijoje ir Airijoje išmokė. Į darbą fermoje, gyvenimą kaime, į kurį atėjo, kaip pats sako, užkuriomis iš miesto, žiūri nesudėtingai, su lengva ironija.Klimato kaita ir vis dažnesnės gamtos stichijos skatina ūkininkus ieškoti naujų augalų ir gyvūnų veislių, kad galėtų prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. Venesueloje kuriama nauja ekologiška bulvių rūšis, kuri turėtų padėti ne tik aplinkai, bet ir šalies ekonomikai. Tuo tarpu Prancūzijoje ūkininkas pasitelkia pažangias technologijas triušių gerovei užtikrinti.Ved. Regina Montvilienė

Vieni pirmųjų šalyje prieš 11 metų Molėtų r. Kreiviškių kaimo ūkininkai Lalita ir Simonas Klinavičiai ėmėsi auginti šparagus. Dabar jų plotas siekia 7 hektarus. Taiko įvairias auginimo technologijas: dengia plėvele dalį plotų, net augina mini tuneliuose. Taip ne tik mėnesiu anksčiau negu iš laukų gali pateikti produkciją prekybos tinklams bei restoranams, bet ir apsaugo nuo pavasarinių šalnų. Deja, šiemet stiprios šalnos šparagams pakenkė net po dangomis.Kai tik orų sąlygos leidžia, žiemą minios žmonių suplaukia į Dusetas pasigrožėti gražiais žirgais ir šauniais jų vadeliotojais. Pastaraisiais metais nemažai žiūrovų susirenka stebėti varžybų pagal visus reikalavimus įrengtame Širvintų hipodrome. Tad kodėl sunkios mintys vargina žirginio sporto entuziastą, žymų Lietuvos vadeliotoją, daugkartinį varžybų nugalėtoją varėniškį Stasį Kėrį?Vištų nuoma JAV – populiarėjanti paslauga, suteikianti galimybę kiaušinius rinkti savo namų kieme. Nuomos laikotarpis trunka 5–6 mėnesius, o klientai gali rinktis 2 arba 4 dedančias vištas. Pasibaigus nuomos laikotarpiui, galima vištas grąžinti arba jas įsigyti.Ved. Regina Montvilienė

Seimas svarsto Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas. Jose numatoma riboti greičio matavimo prietaisų įrengimą keliuose.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Pokalbis su Ševčenkivskos bendruomenės vadovu Olehu Pylypenko, kuris plataus masto karo pradžioje buvo pagrobtas rusų, kankintas, po trijų mėnesių išlaisvintas.Vakarų žvalgybos – kaip jos kūrėsi, vystėsi, kaip veikia dabar? Pokalbis su istoriku ir publicistu Bernardu Gailiumi apie jo knygą „Žvalgyba Vakaruose. Istorija ir kultūra“.Kelis apdovanojimus jau pelniusio stebimosios dokumentikos filmo „Murmančios širdys“ dėmesio centre - atokiame Skiručių kaime įsikūrusi bendruomenė, kurioje vyrai bando išbristi iš priklausomybių. Tikrasis filmo centras – toje bendruomenėje gyvenantis 14-metis paauglys. Apie filmą pasakoja jo režisierius Vytautas Puidokas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šią savaitę prasideda trisdešimtasis „Kino pavasaris“, be kurio jau sunkiai įsivaizduojamas Lietuvos kultūros pasaulis. Šiandien laidos „10-12“ ryškios asmenybės rubrikoje net dvi asmenybė – festivalio įkūrėja Vida Ramškienė ir jos sūnus Algirdas Ramaška, kuris šiuo metu yra festivalio vadovas.Pokalbis su Jauniumi Petraičiu, kuris neseniai parašė debiutinį romaną „Tu kažką turi“, kur pasakoja tragikomišką istoriją apie lietuviškas namo statybas, o kartu svarsto ir apie gyvenimo statybų klausimus.ISM vadybos ir ekonomikos universiteto atliktas tyrimas rodo, kad tiek mus, tiek žiniasklaidą veikia karo nuovargis. Naujienų apie karą stipriai sumažėjo, jos tapo labiau neutralios.Su architektūra vaikai susipažįsta labai anksti. Vaikų žaidimų aikštelės – viena tų vietų, kuriose mažieji mokosi suprasti aplinką. Architektė ir Kauno technologijos universiteto doktorantė Egle Januškienė atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinės miestų erdvės vaikams skatina fizinį aktyvumą, tačiau nėra skirtos kūrybiniam lavinimuisi.

Miunchene prasideda saugumo konferencija. Donaldas Trampas teigia, kad joje įvyks ir pirmieji tiesioginiai pokalbiai dėl karo pabaigos Ukrainoje.Raminti, ar bauginti? Su specialiste kalbėsime kaip gyventojus veikia nuolatiniai politikų perspėjimai ir kalbos apie artėjantį karą.Ukrainos prezidentas pareiškė, kad naktį Rusijos dronas su didelės sprogstamosios galios kovine galvute smogė į skydą, saugantį nuo radiacijos iš sprogusio Čornobylio atominės elektrinės ketvirtojo bloko. Pasak Ukrainos prezidento, gaisras užgesintas, radiacijos lygis nepadidėjo ir yra nuolat stebimas. Tarptautinė atominės energijos agentūra taip pat patvirtina, kad radiacijos lygis nepakilo. Pasak Lietuvos Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko pavaduotojo Sigito Šlepavičiaus, smūgis nepataikė arti kritinės infrastruktūros.Lietuvos moterų krepšinį krečia skandalas. Moterų rinktinės treneriui Rimantui Grigui mesti kaltinimai priekabiavimu ir nederamu elgesiu su krepšininkėmis.Gyventojų nepasitenkinimą sukėlusios statybos Vilniaus centre galbūt kelia grėsmę ir šalia įsikūrusiam nedideliam muziejui. Po LRT radijo reportažo apie Kalinausko gatvėje daugiabučio kieme statomą naują namą, į LRT girdi kreipėsi šalia statybų įsikūrusio lietuvių dalininko Kazimiero Žoromskio muziejaus prižiūrėtoja. Moteris tikina, kad statybų keliama vibracija gadina muziejaus pastatą ir eksponatus, bet užsakovas su ja esą nesikalba ir apie būsimus darbus neinformavo.Šiandien senjorai skirtinguose Lietuvos miestuose kviečiami į renginius „Senjorai eina į pasimatymą“.Ved. Andrius Kavaliauskas

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Panevėžyje netrukus duris atvers nauja kino salė – nekomercinio kino erdvė Stasio Eidrigevičiaus menų centre lankytojus pasitiks jau vasaros pradžioje. O kaip sekasi laikinose patalpose veikti senajam kino centrui „Garsas“? Koks jo likimas, kai pradės veikti naujoji salė?Nuo Ukrainos iki Rytų Europos ir nuo Vakarų Europos iki Tuniso – tokie yra tarptautinio Emocijų bibliotekų projekto užmojai. Tai kognityviniais mokslais ir biblioterapija grįstas, emocinį raštingumą ugdantis projektas, kuriame dalyvauja ir Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka.Menininkė ir edukatorė Eva Koťátková pernai atstovavo Čekijai Venecijos bienalėje, jos kūrinys pasakojo pirmosios Čekoslovakijos žirafos, iš Kenijos atvežtos Lenkos istoriją. Dabar su Evos Koťátkovos kūryba galima susipažinti Lietuvoje – Sapiegų rūmuose Vilniuje veikia jos instaliacija „Interviu su monstru“, kurioje kalbama apie diskriminaciją, normatyvumo gniaužtus ir nepagrįstą, inertišką baimę tam, kas atrodo kitoniška ir nesuprantama.Šiaurės Brazilijos autochtonai įkūrė pirmąjį savo kiną teatrą. Bendruomenė džiaugiasi, kad pagaliau turi šansą tapti savo istorijos protagonistais.„Vis pasigirsta balsų, kviečiančių pasiduoti gulbės pagundai, nes pasaulis gi noriai vartoja rusų „minkštąją propagandą“ ir vartos. Nors kai nuvyksti į pasaulį, priešingai, imi pastebėti sąmonėjimo ženklus“, – komentare svarsto menotyrininkė Agnė Narušytė.„Parodoje ir pačioje užscenėje šypsenų nėra per daug – žmonės mąsto, jaudinasi, jų smegenys, kūnai ir nervai yra visiškai užimti tuo, ką tuoj tuoj darys. Jie yra ganėtinai susikoncentravę“, – kalbėdamas apie užkulisiuose prieš pasirodymą tvyrančias emocijas, sako fotografas Sergejus Grigorjevas, pristatantis dokumentinės fotografijos ciklą „Prieš šviesas“.Rašytojas Sigitas Parulskis neseniai pristatė knygą „Patys gražiausi sapnai apie kelią“, o pirmadienį jis švęs ir savo 60-metį. Su Sigitu leidžiamės į trumpą pasivaikščiojimą po Žirmūnus, kurie minimi ir jo naujausioje knygoje, kalbamės apie komerciškai sėkmingą ir ne literatūrą, apie gražius ir negražius dalykus bei Sigitą žavinčią. fotografiją.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėMuzikos red. Aivaras Gelžinis

Tik kiek daugiau nei pusė automobilių Lietuvoje iš pirmo karto įveikia techninę apžiūrą. Tuo metu Estijoje bei Lenkijoje, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ duomenimis, gerais pripažįstama daugiau nei 90 procentų automobilių automobilių.Lietuvoje vienas po kito užsidaro restoranai ir barai. Verslininkai sako, kad dėl to kalta panaikinta PVM lengvata, sumažėjęs pelningumas, o ir vis mažiau žmonių lankosi restoranuose. Ar lankotės maitinimo įstaigose? Kokią sumą sutiktumėte mokėti už vakarienę restorane?Nors GMP pertvarka turėjo pagerinti medikų darbo sąlygas, tačiau ją įgyvendinant kyla itin daug rūpesčių. Medikai teigia, jog darbo krūviai išaugo, o viena pagrindinių to priežasčių - pacientų pavežėjimo paslauga.Socialiniuose tinkluose nerimsta aistros dėl tyrimo rezultatų, kuris parodė, kad Lietuvos suaugusių gyventojų raštingumo, skaičiavimo, problemų sprendimo įgūdžiai prastėja. EBPO atlikto tyrimo duomenimis, beveik 40 procentų 16-65 metų Lietuvos gyventojai raštingumo srityje tepasiekė žemiausią lygį.Lietuvoje diskutuojama apie gynybai skiriamos biudžeto dalies didinimą, bet kai kas argumentuoja, jog pinigai išleidžiami ne taip, kaip skelbiama. Dėl to ginčijasi ir Seimo nariai.Ved. Rūta Kupetytė

Kultūrinės spaudos apžvalga.„Privalomasis istorijos egzaminas mūsų švietimo sistemą ir jos logiką priartina prie absurdo dramaturgijos“, – sako istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Kauno kolegijoje eksponuojama paroda „Medžio labirintai – daugialypė marketri geometrija“. Joje – studentų sukurti paveikslai iš medžio, atlikti marketri technika. Pasakoja Skirmantė Javaitytė.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Politinis spaudimas muziejams Europoje tampa vis aktualesne problema, kai finansavimo ir turinio kontrolė graso kultūros įstaigų nepriklausomybei. Tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė muziejų susiduria su bandymais daryti įtaką jų parodų temoms ar veiklos kryptims, ypač istorijos interpretacijoje. Ar šie iššūkiai aktualūs ir Lietuvos muziejams?Nuolat kintantys lūkesčiai, iššūkiai ir visuomenės dėmesys dažnai palieka gilius pėdsakus atlikėjų psichikoje, o parama ne visada būna lengvai prieinama. Kaip menininkai susitvarko su vidinėmis krizėmis, ir ar Lietuvoje esame pasirengę apie tai kalbėti atvirai?Panevėžyje netrukus duris atvers nauja kino salė. Nekomercinio kino erdvė Stasio Eidrigevičiaus menų centre lankytojus pasitiks jau vasaros pradžioje. O kaip sekasi laikinose patalpose veikti senajam kino centrui „Garsas“? Koks jo likimas, kai pradės veikti naujoji salė? Domisi Evelina Povilavičiūtė.Vilniuje jau trečią kartą vyksta tarptautinis festivalis-dirbtuvės „ContemPLAY“. Kokią ilgalaikę įtaką jis gali turėti šiuolaikinės muzikos raidai Lietuvoje?Ved. Justė Luščinskytė

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbame apie stresą ir kaip jis veikia mūsų sveikatą. Apie tai pasakoja Medicinos fakulteto docentė Jelena Stanislavovienė.Ved. Darius Matas

Kodėl kosmose žmogus sensta greičiau? Į šį klausimą tikisi atsakyti Oksfordo universiteto mokslininkai, į Tarptautinės kosminės stoties orbitą išsiuntę žmogaus audinių mėginius.Lietuvos gyventojai dažniausiai tarp euro zonos šalių piliečių perka ir atsiskaito internetu, nors žmonėms vis dar svarbūs ir grynieji, rodo Europos Centrinio Banko vartotojų mokėjimo įpročių apklausa. Apklausos duomenimis, dažniau internetu apsiperka jauni ar gaunantys didesnes pajamas žmonės.Plungėje duris atvėrė nauja resocializacijos įstaiga – pusiaukelės namai. Tai – jau devintieji tokio tipo namai Lietuvoje, kuriuose laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti asmenys bus intensyviai rengiami grįžimui į visuomenę. Nors požiūris į asmenis, atlikusius laisvės atėmimo bausmę, visuomenėje išlieka įtemptas, tačiau vis garsiau kalbama apie integracijos į visuomenę naudą.Ved. Paulius Selezniovas

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode Filosofijos fakulteto neuropsichologė doc. Ramunė Dirvanskienė pasakos apie muzikos poveikį ir kaip kalėdinė muzika veikia mūsų smegenis.Ved. Darius Matas

Spaudos apžvalga.„Apie motinas karo metu kalbama atsargiai, pagarbiai ir, kaip ten bebūtų, saikingai. Tikrieji motinų išgyvenimai per karą – tai milžiniškas aisbergo kūnas po vandeniu, nematomas ir nebylus“, – komentare sako rašytoja Dalia Staponkutė.Minint 120-ąsias žinomo lietuvių scenografo Liudo Truikio gimimo metines, Kaune atidaryta jam skirta paroda, kurioje lankytojai išvys pernai Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios palėpėje atrastus Liudo Truikio triptiką „Apaštalai“, jo kurtų scenovaizdžių eskizus, išgirs operas, kuriose scenografas dirbo ir net įkvėps jo namų kvapo.Klasikos koncertų salės rekomendacijos.Amžiaus ketvirčio krizė tampa vis dažnesniu jaunų žmonių gyvenimo iššūkiu, kai kyla abejonių dėl karjeros, santykių ar asmeninių tikslų. Ar šiuolaikinė populiarioji kultūra ir socialiniai tinklai prisideda prie šios krizės gilinimo, o galbūt padeda lengviau ją išgyventi?Spalio 22 d. Lavaudieu miestelyje įvyksiantis „Derliaus šventės“ projekto pristatymas atskleis menininkų bendradarbiavimo rezultatą – derliaus stalo instaliaciją, kuri sujungia tvarumą, vietinius išteklius ir kūrybiškumą.Aplinka, kuri neįpareigoja patekimo ir buvimo laiko – svarbiausia būti. Būnant pajusti ir patirti šviesas, garsus, įvairius lytėjimo paviršius. Visa tai patirti kviečia nauja meninė instaliacija vaikams „Materijos“, kurioje patiriami žmogaus gyvenimo ir gamtos ciklai.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Justė Luščinskytė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Rubrikoje „Išskirtinė asmenybė“ – populiariausias Lietuvoje literatūrinis dvynių duetas – Indrė Pavilonytė ir Martynas Pavilonis. Rudenį autoriai pasitinka pristatydami naują knygą vaikams „Avelė nenori miego!“. Dar spaustuvės dažais kvepiančioje naujienoje jiedu pristato mielą personažą, kuris mažuosius skaitytojus kvies į saldų sapnų pasaulį. Ši knyga duetui ypatinga – jau dešimtoji.Praėjus kiek daugiau nei metams po to, kai buvo įkurtas startinės 1 mlrd. eurų vertės NATO Inovacijų fondas, jau stebimos pirmosios investicijos.Lietuvoje atliekami tyrimai rodo, kad dabartinės politikos priemonės šeimos priežiūros srityje neskatina lyčių lygybės. Vietoj to, jos dažnai dar labiau sustiprina moterų naštą, skatindamos tradicinį darbų pasidalijimą. Tik kas antras tėtis pasirenka tėvystės atostogas, moterims tenka didžioji dalis atsakomybės už vaikų ir senyvo amžiaus ar neįgalių asmenų priežiūrą. Tai ne tik sukelia šeimos ir darbo suderinimo problemas, bet ir neigiamai veikia moterų gyvenimo kokybę, sveikatą ir socialinius santykius.Jau antrus metus iš eilės, SENJORO organizacija kviečia senjorus iš visos Lietuvos susitikti vasaros išlydėtuvių piknikuose. Rugsėjo 12 dieną, aštuoniuose Lietuvos miestuose, senjorai kviečiami kartu kurti gražias kasdienybės akimirkas, mėgautis bendravimu, gamta ir turiningomis veiklomis. Šiais piknikais siekiama paskatinti senjorus aktyviai dalyvauti bendruomenės gyvenime ir kurti naujas bičiulystes.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Spaudos publikacijų Kultūros tema apžvalgaKas gali lemti, kad naujas žodis lietuvių kalboje prigyja, o kada tampa tiesiog trumpalaikiu juokeliu.Kokią muziką savo filmams rinkose režisierius Wong Kar-wai?Kas jaunus profesionalus traukia darbuotis regionuose? Pokalbis su Plungės Kultūros centro renginių režisieriumi Edmundu Gyliu.„Šiuolaikiniame mene labai daug poezijos“, – sako „Poem as a journal“ kviestinis sudarytojas Pompidu nacionalinio meno ir kultūros centro Žodžio meno skyriaus vadovas Žanas Maksas Kolaras.Tauragėje vykusio festivalio „Menų festas“ metu surengtos dvi fotografijos parodos. Jose kūrėjai nagrinėjo skirtingas temas – atsakomybę, namų ilgesį.Ignalinoje spalį turėtų atsirasti skulptūra Vytautui Šerėnui atminti.Alytuje jau ketvirtą kartą prasideda festivalis „Alytus Jazz 2024“.Ved. Marius Eidukonis

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Praėjusiais metais pirmosios instancijos teismuose buvo išnagrinėta daugiau nei 500 bylų dėl darbo teisinių santykių (dėl darbo užmokesčio, darbo sutarties pasibaigimo bei nutraukimo ir kt.). Būta bylų, susijusių ir su darbuotojais iš užsienio valstybių. O kokiomis sąlygomis darbdavys privalo įdarbinti asmenį iš užsienio, ar darbo sutartys su užsieniečiais kuo nors skiriasi, ką darbuotojui reikėtų žinoti bandant apginti savo teises? Pokalbyje dalyvauja Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys.Dirbtinio intelekto technologijos vystosi itin sparčiai, tam naudojamas vis didesnis kūrinių, kuriais yra apmokomi dirbtinio intelekto įrankiai, kiekis, tačiau iki šiol vis dar nėra aiškaus ir praktiškai įgyvendintino atsakymo, kur visame šiame itin spartaus technologinio vystymosi etape yra autorius, jo pagrindinės teisės ir kaip jos galėtų būti įgyvendinamos. Kam priklauso turinio autorystė, kuris sukurtas su dirbtinio intelektu įrankiu? Kokie iššūkiai jau kyla ir gali kilti? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „CEE Attorneys“ vadovaujantis teisininkas Paulius Sartatavičius.Nuo 2022ųjų lapkričio įsigaliojo reikšmingi Darbo kodekso pakeitimai, kuriais buvo įtvirtinta, kad smurtas ir priekabiavimas darbe (įskaitant ir psichologinį smurtą) yra draudžiamas. Pakeitimai numato smurto ir priekabiavimo, įskaitant psichologinio smurto, smurto ir priekabiavimo dėl lyties, sąvoką, šių reiškinių draudimą bei darbdavių pareigas smurto ir priekabiavimo prevencijos srityje. Darbo kodeksas įpareigoja darbdavius imtis visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą, suteikti. Beveik pusantrų metų galioja naujas reguliavimas, o kokie rezultatai? Ar situacija pasikeitė? Svarstome su advokatų kontoros ECOVIS Proventus Law asoocijuota partnere, darbo teisės grupės vadove Brigida Baciene.Ved. Artūras Matusas

Pieno gamyba ne tik sudėtingas ūkininkavimo procesas, bet ir konkurenciniai dalykai. Kaip tikina šiemet 20-metį minėsiančio kooperatyvo „Pieno puta“ vadovė Jūratė Dovydėnienė, derybiniai galiai didinti – svarbus aktyvesnis ūkininkų įsitraukimas į kooperatyvų veiklą. Ilgametis kooperatyvo narys Tomas Četvergas visgi sako, kad nestabilumas kainų atžvilgiu neleido išplėsti ūkio, o nepilnus kelerius metus kooperatyve esantis Marius Drutys, dar tiki, kad pavyks išplėsti pieno ūkį.Vardinius indus su užrašais iš molio kurianti Simona Maračinskienė sako, kad keramika moko kantrybės. Lipdant iš molio galima užsimiršti ir pasinerti į kūrybinius procesus. Simona savo veiklą socialiniuose tinkluose pavadino „Nepjauk šakos“ ir turi svajonę iš molio kurti ir šviestuvus.Rubrikoje „Verta žinoti“ su Gamtos tyrimų centro mokslininke Birute Karpavičiene kalbėsimės apie saikingą Meškinio česnako rinkimą natūralioje gamtoje. Moteris sako, kad taip internete reklamuojamą Meškinio česnako pestą galima gaminti ir iš dilgėlių, kurios ne ką mažiau sveikos.Ved. Rūta Simanavičienė

Pirmieji Vokietijos brigados kariai šiandien pasitikti Vilniuje. Pirminio brigados valdymo grupėje - dvidešimt vienas logistikos, informacinių technologijų, komunikacijos ir strateginio planavimo specialistas. Trys Vokietijos kariai persikelia su šeimomis.Reikiamą 20 tūkst. parašų skaičių surinko visi aštuoni likusieji prezidento rinkimų dalyviai, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija.Tarptautinė atominės energetikos agentūra TATENA tvirtina, kad Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje rastos dronų nuolaužos. Rusija skelbia, kad elektrinė šiandien atakuota dar kartą, tuo metu Ukraina savo įsitraukimą į tokias atakas neigia. Kokios versijos dėl įvykių Zaporižios elektrinėje šiuo metu pateikiamos?Antros pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų vidutinė grąža pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 7 procentus. Teigiama, kad šių metų pirmojo ketvirčio rezultatas pralenkė kai kurių gerą grąžą davusių ankstesnių metų rodiklius. Tačiau patys būsimieji pensininkai, kaip rodo įvairios apklausos, nėra linkę pasitikėti šia sistema. Pavyzdžiui, pernai birželį rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad beveik devyni iš dešimties apklaustųjų mano, kad gyventojams turėtų būti leidžiama pasitraukti iš pensijų kaupimo dar nesulaukus pensinio amžiaus ir atsiimti sukauptus pinigus. Taip pat kasmet dalis gyventojų, įtrauktų į pensijų kaupimą, kaupti atsisako ir lieka tik Sodroje. Kodėl taip yra, ir kiek pasitikėjimo pensijų kaupimui prideda dažni bandymai sistemą reformuoti?Lietuvos romų bendruomenė mini Tarptautinę romų dieną.Gineso rekordininkė Vilnietė Ajana Lolat-Pažarauskienė rytoj 7 valandą ryto pajudės į dar vieną rekordo vertą žygį - kelionę aplink Lietuvą. Rekordo šis žygis vertas todėl, kad Ajana nuo gimimo sunkiai valdo kojas ir rankas, tad ir žygiuos ji pasiremdama ramentais ir padedama savo vedlės, vokiečių aviganės Mulan.Retai pasitaikantis visiškas Saulės užtemimas slenka per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai tikisi surinkti svarbių duomenų apie daugelį dalykų – nuo Saulės atmosferos iki keisto gyvūnų elgesio ir galimo poveikio žmonėms.Ved. Liuda Kudinova

Du dešimtmečius Lietuva yra Europos Sąjungos narė. Minėdami šią sukaktį, rengiame kelių pokalbių ciklą. Šį kartą – pokalbis su buvusiu vyriausiuoju derybininku, Europos parlamento nariu Petru Auštrevičiumi ir tuometinės derybų grupės nariu, konsultacijų įmonės ESTEP partneriu Klaudijumi Manioku.Seimas svarstys mažinti pridėtinės vertės mokestį daržovėms, vaisiams ir uogoms. Sakoma, kad tam pritaria ir gyventojai, kad dauguma mielai taip pat ir primokėtų už nesveiką maistą per vadinamąjį cukraus mokestį. Tačiau ar tikrai, aiškinosi LRT.lt portalo žurnalistė Jurga Bakaitė.Praėjusį savaitgalį, aštuoniais mėnesiais vėliau nei kitose šalyse, Kristoferio Nolano juosta „Openheimeris“ pasiekė Japonijos kino teatrus. Vėlyvą premjerą lėmė susirūpinimas dėl to, kaip filmas gali būti sutiktas vienintelėje šalyje, tiesiogiai patyrusioje branduolinių ginklų siaubą. Kaip filmą įvertino japonai?Ilgąjį Velykų savaitgalį šalį užplūdus rekordiškai šiltiems orams, dalis žmonių sunerimo. Ar ankstyva ir vos kelias dienas trukusi vasariška oro temperatūra neturės neigiamų pasekmių gamtai?Kiek kainuoja „Eurovizijos“ pasirodymų efektai, tokie kaip ugnis, dūmai ar fejerverkai? Kuris Lietuvos miestas pergalės atveju priimtų konkursą? Turbūt vienintelis žmogus, Lietuvoje galintis atsakyti į visus šiuos klausimus, yra Lietuvos eurovizinės delegacijos vadovas Audrius Giržadas. Jis ir yra trečiasis tinklalaidės Suvienyti „Eurovizijos“ pašnekovas. Jį kalbina žurnalistas Justas Buivydas.„Auksinio proto“ atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Vasario 11-oji - Europos skubios pagalbos telefono numerio 112 diena. Laidoje su Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus operatoriais Jelena Indrišioniene, Ona Staševskiene, Dariumi Indrišioniu kalbamės apie jų kasdieninį darbą, labiausiai įsiminusius skambučius. Pašnekovai pasakoja, kokias asmenines savybes reikėtų turėti, norint dirbti operatoriumi pagalbos centre, su kokiomis problemomis kreipiasi vaikai, kaip organizuojama pagalba ir kt.Numeris 112 – tai bendras ryšio numeris, veikiantis visoje Europos Sąjungoje ir už jos ribų, kuris skirtas pranešti apie įvykusią nelaimę ar staiga kilusią grėsmę ir skubiosios pagalbos tarnyboms – policijai, priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms ir greitajai medicinos pagalbai – išsikviesti. Jis yra nemokamas ir veikia nenutrūkstamai 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Nuo rugsėjo Lietuvos mokyklos ir darželiai turės priimti visus, ir specialiųjų poreikių turinčius, vaikus. Projekto „LRT ieško sprendimų“ komanda šįkart domisi, kaip įtraukusis ugdymas įgyvendinamas kitose šalyse. Kolegė Giedrė Trapikaitė lankėsi Islandijoje, kur panašūs nurodymai mokykloms įtvirtinti jau prieš 16-a metų.Apie skirtumus tarp „geros“ ir „prastos“ poezijos kalbamės su nesankcionuotai prastos poezijos vakarus rengiančiais meninio dueto „To try to attempt“ nariais Algiu Sprindžiūnu ir Eriku Siliuk.Klimato kaitos rubrikoje pokalbis apie tai, kur dėti dar gerus, bet nebereikalingu daiktus? Kiek naudojamasi „Dėkui“ stotelėmis? Pokalbyje dalyvauja Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro Aikštelių eksploatacijos Skyriaus vadovas Aurimas Uldukis.Pokalbis su Biomokslų instituto mokslo darbuotoja Vaida Natkevičiūte-Surviliene tyrinėjančią pilkuosius ruonius.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kaip didelis šaltis veikia mūsų organizmą? Unikalų tyrimą atlikęs mokslininkas Marius Brazaitis kartu su komanda aiškinosi, kodėl vieni žmonės atsparesni šalčiui nei kiti. Gauti rezultatai paskelbti visame pasaulyje garsiuose mokslo leidiniuose.Pradėti metus – augaliniu iššūkiu. Pokalbis su kampanijos „Nori gali“ organizatoriais apie augalinei mitybai skirtą akciją sausio mėnesį, kaip iš tiesų atrodo vegetarizmas bei veganizmas ir kokią įtaką daro gamtai žalingos gyvulinės kilmės produktų atsisakymas.Dirbtinio intelekto prognozės 2024-iesiems. Kai kurių ekspertų teigimu, kuriamos dirbtinio intelekto technologijos šiemet gali sukelti revoliuciją sveikatos priežiūros, švietimo, robotikos ir e. prekybos srityse. Tačiau turėtume išvysti ir pirmuosius nusivylimo DI technologijomis ženklus: susižavėjimą keis supratimas, kad jų taikymui būtini dideli resursai, ir baimė, jog dalis DI sprendimų ateityje paprasčiausiai negalės veikti dėl rengiamo teisinio reguliavimo.LRT PLIUS kanale - naujas laidos „Prognozė“ sezonas, kuriame bus nagrinėjamos su klimato kaita susijusios temos.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Ar „cepelininis“ dangus iš tiesų veikia kiekvieną lietuvį? Kokius mitus apie spalvas jau gali paneigti mokslininkai? Kodėl spalvos yra universali kalba, kurią supranta žmonės iš skirtingų kultūrų?Mokslininkė, psichologijos mokslų daktarė Domicelė Jonauskaitė gyvendama Šveicarijoje, beveik dešimtmetį tyrinėja spalvas ir bando atsakyti su kokiomis emocijomis mes jas asocijuojame bei kaip jos mus veikia.Pokalbis ir pažintis su Domicelės mokslinėmis spalvų patirtimis.Ved. Ignas Klėjus

Kodėl yra prieštaringai vertinamas Ukrainos tinklaraštininkas Oleksijus Arestovyčius, nutaręs siekti Ukrainos prezidento posto?Minima Europos sveikos mitybos diena. Kodėl dalis žmonių nemėgsta daržovių?Seime atmestas Vyriausybės siūlymas atsisakyti draudimo skatinti LGBT+ šeimos sampratą. Kaip informacija apie LGBT+ žmonių santykius veikia nepilnamečius?Pažintis su Rokiškio rajono jaunuoju ūkininku Modestu Vanagu, kurio negąsdina žemės ūkio reglamentai ir biurokratija. Mat jis pats yra baigęs teisės mokslus bei viešąjį administravimą.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Apie juos mes daugiausia žinom iš filmų, serialų ir knygų. Karo lauke jie veikia kaip nindzės, per jų darbo įrankį nenorėtų būti pastebėtas nei vienas - SNAIPERIAI! Studijoje Tautvydas Matuzevičius vienas iš nedaugelio, kuris paruošdavo snaiperius karo laukui. Apie filmų suformuotus mitus. Kaip veikia maskuotė? Kaip dronai pakeitė slapstymąsi? Kaip atrodo snaiperio kursas? Kaip taikytis į 2km taikinį? Apie patirtį Afganistane ir kt.Contribee:https://contribee.com/pralauzk-viena-saltaInstagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/kaipsuprast/https://www.instagram.com/pralauzkvienasaltaSupport the show

Per beveik dešimtmetį Lietuvos savivaldybių bendras skaidrumo lygis išaugo pusantro karto, rodo naujausias „Transparency International“ Lietuvos skyriaus savivaldybių skaidrumo tyrimas. 2022 m. savivaldybės surinko 85 balus iš 100.Šiandien Švento Valentino, įsimylėjėlių diena. Ar švenčiate šią dieną ir kaip? Naujausios apklausos rodo, kad beveik 80 procentų apklaustųjų Valentino dieną norėtų švęsti užsiimant bendra veikla, kurios metu išmoktų ar patirtų ką nors naujo kartu. Taip pat per 40 procentų žmonių Valentino dienos proga planuoja pernelyg neišlaidauti ir rinktis jaukią vakarienę namuose.Ką sveikatos apsaugos ministerija žada daryti, kad registruojantis pas gydytojus neliktų gyvų eilių. Ar iš tikrųjų šeimos gydytojai turės dirbti visą parą. Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų dabar ieškosime su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu.Specialistai pastebi, kad sėkminga karo pabėgėlių integracija į Lietuvos darbo rinką dažnai priklauso nuo galimybės apsigyventi vienoje ar kitoje savivaldybėje. Pavyzdžiui, Akmenės rajone, prasidėjus karui, senoji poliklinika virto bendrabučiu, kuriame ir šiandien tebegyvena ukrainiečiai.Į „LRT Girdi''kreipėsi vilnietė valstybinėje poliklinikoje už dantų gydymą turėjusi primokėti beveik 150 eurų. Privalomąjį sveikatos draudimą mokanti mergina nustebo, kad už tas pačias paslaugas kitose poliklinikose pacientai moka perpus mažiau. Už ką poliklinikose tenka susimokėti patiems?Ekshibicionizmas yra liga, tačiau statistika rodo, kad savo noru gydytis nuo šio sutrikimo norinčiųjų Lietuvoje beveik nėra. Viešai lytinius organus demonstruojantys asmenys dažniausiai pasirodymus baigia policijos komisariate, tačiau po kiek laiko savo veiksmus kartoja, mat dažniausiai už tokį elgesį skiriama tik piniginė bauda. Specialistai atviri - baudomis seksualinių sutrikimų turinčių asmenų suvaldyti nepavyks.Ved. Rūta Kupetytė

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pranešė apie planuojamą šauktinių tarnybos pertvarką – siūloma privalomąją tarnybą trumpinti iki pusės metų, o šauktinių skaičių didinti iki 5 tūkstančių.Lietuvos pensijų fondų vertė praėjusiais metais susitraukė, tačiau ekspertai ramina - tai laikina. Tiesa, tokių krizių per pusantro šimto metų pasaulyje būta tik kelios.Artėjant stačiatikių Kalėdoms Rusija prabilo apie derybų ir paliaubų galimybę - Vladimiras Putinas teigia, kad yra pasiruošęs derėtis, jei Ukraina priims naują teritorinę realybę. NATO vadovas Jensas Stoltenbergas įspėja, kad nuvertinti Rusiją yra pavojinga, nes nėra pagrindo manyti, kad Putinas pakeitė savo planus.Kinijoje prastėjant epidemiologinei situacijai dėl COVID-19, Vilniaus oro uoste planuojama pradėti tirti nuotekas.Susisiekimo ministras teigia, kad ministerijos ir keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ pasirašyta 10 metų trukmės keleivių vežimo sutartis atveria galimybes įmonei pritraukti daugiau finansavimo, atnaujinti visą traukinių parką ir padidinti keleivių srautą. Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, kad tai istorinis momentas.Lietuvoje vyrauja pliusinė arba artima 0 temperatūra, tačiau jau naktį atvėsti gali iki – 14. Kaip tokie dideli oro temperatūros svyravimai veikia gamtą ir žmones?Ved. Agnė SkamarakaitėRed. Darius Kuodis

Kasmet įsipainioję į žvejų tinklus Baltijos jūroje žūsta daugiau nei septyniasdešimt tūkstačių paukščių. Mokslininkai ieško naujų ir efektyvių priemonių, kurios padėtų šį skaičių sumažinti.Ukrainos kovotojams kasdien pranešant apie svarbias pergales fronte, mūšiai vyksta ir už šios šalies ribų - į skaitmeninę kovą dėl tiesos įtraukiami ir Baltijos valstybių gyventojai. Nuo pat karo pradžios ekspertai fiksuoja Baltijos regiono žiniasklaidoje padidėjusį melagingų naujienų srautą. Kaip veikia Rusijos propaganda Baltijos šalyse bei kaip ją pažinti?Prasideda jubiliejinis San Sebastiano kino filmų festivalis.Ved. Paulius Selezniovas

LRT kolegų rubrikoje – LRT televizijos prodiuseris Modestas Naudžius.Pokalbis su buvusiu žurnalistu Alvidu Jancevičiumi, kuris daugelį metų domėjosi cirko istorija, o dabar pasinėrė į gimtosios Tauragės istoriją.Kodėl politologams kaip ir sinoptikams tenka teisintis, kad rinkimų rezultatus prognozavo neteisingai, ar įmanoma nuspėti, kuo baigsis vienas ar kitas konfliktas, ar vieno, ar kito politikos likimas?„Baltijos šalys pripratusios prie Rusijos informacinio karo, o jų kariuomenė turi valdymo kambarį, kuris 24 valandas per parą stebi, ar žiniasklaidoje nėra netikrų naujienų. Be to, čia gausu netikrų naujienų medžiotojų“, - taip apie Lietuvos kovą su dezinformacija pasakoja Nyderlandų nacionalinės TV žurnalistai, apie tai sukūrę dokumentiką.Ved Rūta Kupetytė

Kaip mūsų laimę veikia vartojimas ir kaip prie laimės prisideda draugiškumas gamtai, kur slypi kiekvieno mūsų motyvacija eiti tvarumo keliu ir kas mums svarbiau saugoti planetą ar jos egzistavimą joje?Pokalbis apie ekolaimę su ekosofijos sritį analizuojančiu Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos mokslo daktaru Mantu Davidačiumi.Ved. Rimantė Kulvinskytė

Kaip kalba veikia mūsų laimę? Kaip tinkamai ar neapgalvotai parinkti žodžiai suskamba mūsų viduje? Ar tiesa, kad pakeitę žodžius, galime pakeisti ir savo pasaulio tvarką? Apie laimę kalbėti ir įžodinti mūsų realybę, jausmus ir aplinką kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto docente, filosofijos mokslų daktare Jurga Jonutyte.Ved. Rimantė Kulvinskytė

Politologas Pavel Usov apie santykių tarp Rusijos ir Vakarų paaštrėjimą.Kaip Omikron atmaina veikia vaikus?Pokalbis su kulturologe Jelena Bachmetjeva apie jos autobiografinę knygą.Ved. Irina Andrianova