Podcasts about ludwigo

Šiemet sukanka 60 metų nuo minimalizmo stilių, judėjimą reprezentuojančio Terry Riley kūrinio „In C“ premjeros. Kokiu raktu šį kūrinį atrakinti ir kaip jį suprasti? O taip pat – 200 metų garsiajai Ludwigo van Beethoveno Devintajai, taip dažnai išnaudotai politiniais tikslais. Kokia jos vieta dabarties politikos kontekste?Ved. Domantas Razauskas

Atidaroma nauja Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Lozoraičių Lietuva: kai asmeniška tampa politiška“, kurią Signatarų namuose bus galima aplankyti iki 2025 m. pabaigos. Pasakoja parodos kuratorė Marguerite de Merode ir Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vadovė, parodos koordinatorė dr. Dalia Strimaitytė.Meno kuratorius iš Ukrainos Oleksii Gruško Riasnyi šiuo metu gyvena Prancūzijoje, yra „Perspective“ galerijos Paryžiuje meno vadovas. Kaip būnant užsienyje rūpintis, kad kariaujančios tėvynės kultūra nebūtų sunaikinta? Su kuratoriumi kalbasi Ignas Zalieckas.Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2023 metų kūrinio konkursą, kuriame rungiasi net 15-ika kūrinių. LRT KLASIKA iki pat rytojaus, kol vyksta balsavimas, pristato konkurse dalyvaujančius ekspertų atrinktus kūrinius. Šiandien savo kūrinį „Iridescence“ pristato kompozitorė Justė JanulytėLygiai prieš 200 metų Vienoje įvyko žymiosios Ludwigo van Beethoveno devintosios simfonijos premjera.Apie garso ir muzikos kine gimimą, jos funkcijos pokyčius, XX amžiaus tendencijas, stilius bei žanrus bei jų įvairovę ir kino kompozitoriaus kaip profesijos, be kurios neįsivaizduojame šiuolaikinio kino, įtvirtinimą per kelis dešimtmečius nuo garsinio kino įsigalėjimo.Muzikavimas kartu su cirko klounais, filmo su Čiurlionio muzika kūrimas Kanados miškuose, klasikiniai rečitaliai ir tinklalaidžių kūrimas – daugybė veiklų nesvetimos energijos kupinai pianistei Monikai Lozinskienei. Ar kanadietiškas miškas ošia panašiai, kaip ir čiurlioniškai lietuviškas? Ką Monika patartų tiems, kurie nuolat skundžiasi, jog nežino, ką daryti su savo gyvenimu? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

LRT KLASIKA antrus metus iš eilės bendradarbiauja su Lietuvos kompozitorių sąjunga ir pristato Geriausių praėjusių metų kūrinių 15-uką. Artimiausias tris savaites, kasdien laidoje „Pakeliui su klasika“ kviečiame išgirsti kūrinių ištraukas ir apie juos pasakojančius kompozitorius. Šiandien klausykitės Žibuoklės Martinaitytės kūrinių „Solastalgia“ ir „Nunc fluens. Nunc stans“ pristatymo.Kol Lietuvoje ir kitur pasaulyje laukiame muziejų atidarymo, bent aplink bent vieną Meksike jau vyniojasi eilės. Šeštadienį po kelių mėnesių atidarytas vienas populiariausių šio miesto muziejų – gimtasis menininkės Fridos Kahlo namas. Po jį pasivaikščiojo mūsų kolegė Kotryna Lingienė.„Klausantis klasikinės muzikos, joje galima išgirsti paukščių balsų. Žmonės puikiai žino Ludwigo van Beethoveno 5-osios simfonijos pradžią. Bet jei gerai paklausytume, išgirstume, kad tai – geltonosios startos frazė“ – netikėtą žvilgsnį į L. van Beethoveno „Likimo“ simfoniją atskleidžia ornitologas, edukatorius Gediminas Petkus.Scenos ilgesys, o kartu – netikėti debiutai pandemijos akivaizdoje. Taip pat – meilė miestui ir įsiklausymas į gamtą. Visa tai – apie vieną ryškiausių mūsų šalies muzikių maestrą Giedrę Šlekytę, kuri vieši rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė ir Gerūta Griniūtė

Ketvirtojoje ir paskutiniojoje Modus laidoje, skirtoje Ludwigo van Beethoveno 250-osioms gimimo metinėms, skambės pati įvairiausia muzika: nuo Pierre Henry pabaigtos Beethoveno Dešimtosios simfonijos akustinio varianto iki jos remikso, nuo Chuck Berry dvasioje aranžuoto Johno Adamso iki bitlų bei eilė kitų įdomių su didžiuoju klasicizmo genijumi susijusių kūrinių.Laidos autoriai ir vedėjai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Klasikos koncertų salė„Ilgiausių metų, Beethovenai!“ Ludwigo van Beethoveno, Josepho Haydno, Johanno Sebastiano Bacho, Johanneso Brahmso ir kt. kompozitorių kūrinių aranžuotės. Įrašas iš Noibrandenburgo.

Klasikos koncertų salė„Padėka medicinos darbuotojams“. Ludwigo van Beethoveno Simfoniją Nr. 9 d-moll („Choro“) atlieka Krassimira Stoyanova (sopranas), Ekaterina Gubanova (mecosopranas), Michael König (tenoras), Tomasz Konieczny (bosas-baritonas), „La Scala“ operos teatro choras ir orkestras. Diriguoja Riccardo Chailly. Įrašas iš Milano.

Spaudos kultūros puslapių apžvalga.Pokalbis su kadenciją baigusiu Kultūros ministru, poetu, literatūrologu Mindaugu Kvietkausku apie politiką, kai ją stebi iš šalies ir kai pats joje dalyvauja, virsmą iš draugo Mindaugo į ministrą Kvietkauską ir neseniai prasidėjusio post-ministro laikotarpio atvertas galimybes.Mykolo Drungos parengtoje užsienio kultūrinės spaudos apžvalgoje: apie šių metų Nobelio literatūros premijos laureatę, poetę Louise Glueck; kuo ypatingas tik ką miręs korėjiečių kino kūrėjas Kimas Ki-Dukas; pasaulis neteko pirmarūšių romanų apie šnipus autoriaus Johno Le Carrė.„Metų knygos rinkimuose“ geriausia knyga susaugusiems pretenduoja tapti Herkaus Kunčiaus „Geležinė Stalino pirštinė“. Pokalbis su rašytoju.Galerija „Vartai“ pristato tarptautinę Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijams metams skirtą parodą „An Unfinished Project“, kurioje pagrindiniu pasakotoju tampa praeitis. Parodą karantino metu bus galima pamatyti netradiciniu ir Lietuvoje dar nepristatytu būdu – orientacinių principu viešose ir gerai matomose sostinės vietose, taip pat „Vartų“ galerijos vitrinoje bus rodoma virtualus 3D video turas. Pokalbis su „Vartų“ galerijos vadove Toma Mongine ir vienu iš šešių parodai darbus kūrusių menininkų Konstantinu Bogdanu.Su rubrika „Atminties akmenys“ – pasakojimas apie Chazenų šeimą, kurios verrslai prisidėjo prie Panevėžio miesto ekonominio vystymosi.Kokia yra Lietuvos teatro naujoji karta? Kaip galėtų atrodyti Lietuvos teatro ateitis? Teatrologai Kristina Steiblytė ir Andrius Jevsejevas pasakoja apie visą kompleksinį lauką, žymintį naujosios kartos kryptis: „Naujoji karta įvairi, kuriai kūrybinis procesas kartais yra net svarbiau, nei rezultatas. Naujoji karta – kūrėjai, anksčiau laiko supratę, kad teks būti ir savo paties prodiuseriu“.Visą gruodžio mėnesį LRT KLASIKA skiria ypatingą dėmesį Ludwigo van Beethoveno kūrybai, o specialia šventine programa užbaigs kompozitoriaus 250-osioms gimimo metinėms skirtus metus. Beethoveno krikšto dieną – gruodžio 17-ąją – pokalbis su LRT Klasikos vadovu Julijumi Grickevičiumi apie kompozitoriaus svarbą šiandieninei muzikai bei naujus žvilgsnius į jo palikimą.Ved. Austėja Kuskienė

Klasikos koncertų salė„Beethovenui 250“. Ludwigo van Beethoveno Koncertai fortepijonui Nr. 4 G-dur ir Nr. 5 Es-dur „Imperatoriškasis“. Dalyvauja solistas Lukas Geniušas (fortepijonas) ir LVSO. Dirigentas Gintaras Rinkevičius.

Klasikos koncertų salė„Beethovenui 250“. Ludwigo van Beethoveno Muzika Johanno Wolfgango von Goethe‘s tragedijai „Egmontas“ (archyvinis 1978 m. įrašas), „Atėnų griuvėsiai“, ištraukos iš operos „Fidelijus“, uvertiūros „Leonora“ ir „Koriolanas“.

Klasikos koncertų salė„Beethovenui 250“. Ludwigo van Beethoveno Koncertai fortepijonui Nr. 1 C-dur, Nr. 2 B-dur ir Nr. 3 c-moll. Dalyvauja solistas Lukas Geniušas (fortepijonas) ir LVSO. Dirigentas Gintaras Rinkevičius.

Klasikos koncertų salėLudwigo van Beethoveno Trys „Razumovskio“ kvartetai F-dur, e-moll ir C-dur op. 59, įrašyti Valstybinio Vilniaus kvarteto 2000–2001 m.

Eidama 93-iuosius metus mirė literatūrologė, teatrologė Irena Veisaitė.Prisiekus naujai vyriausybei – ko tikėtis kultūros bendruomenei?Minima pasaulinė tango diena. Šia proga su rubrika „Užeikite“ užsukome į Vilniaus tango teatrą. Jo vadovas, choreografas Sigitas Repšys gyvenantis šiuo šokiu pastebi, kad pirmiausia tango yra apie pagarbą vienas kitam.Pasauliui minint Ludwigo van Beethoveno 250ąsiais gimimo metines – kompozitorių Mindaugo Urbaičio ir Šarūno Nako dar vienas žvilgsnis į šį Vienos klasiką rubrikoje „Garso kodas“.Medikė Audronė Zupkienė siuvinėja realaus dydžio M.K.Čiurlionio paveikslus. Išsiuvinėti vienam paveikslui reikia beveik pusantrų metų. Kodėl būtent Čiurlionio darbai įkvėpė medikę? Kaip vyksta pats siuvinėjimo procesas? Apie tai ir kita klabamės su medike rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Giedrė Trapikaitė ir Gabija Narušytė

Klasikos koncertų salė„Proms archyvai“. 1995 m., 2007 m., 2017 m. festivalio akcentai. „Didysis virtualinis orkestras“ atlieka Iaino Farringtono kūrinį „Beethoveniana“. Igor Levit (fortepijonas), BBC simfoninis orkestras atlieka Ludwigo van Beethoveno Koncertą fortepijonui Nr. 3 c-moll. Diriguoja Edward Gardner. Harrisono Birtwistle‘o kūrinį „Panika“ atlieka BBC simfoninis orkestras. Diriguoja Andrew Davis. Gustavo Mahlerio Simfoniją Nr. 3 d-moll atlieka Anna Larsson (mecosopranas), Londono simfoninio orkestro choras, Trinity berniukų choras, Liucernos festivalio orkestras. Diriguoja Claudio Abbado.

Klasikos koncertų salėBirmingemo miesto simfoniniam orkestrui diriguoja Mirga Gražinytė-Tyla. Programoje Unsuk Chin Koncertas orkestrui, Ludwigo van Beethoveno Simfonijos Nr. 2 D-dur, Nr. 4 B-dur. Įrašas iš Birmingemo.

Klasikos koncertų salėLudwigo van Beethoveno Styginių kvartetas Nr. 11f-moll („Serioso“), Koncertas smuikui D-dur ir Trigubas koncertas smuikui, violončelei, fortepijonui ir orkestrui C-dur.

Klasikos koncertų salėLudwigo van Beethoveno kūrinius atlieka Bonos Beethoveno orkestras, Brno Čekijos filharmonijos choras, solistai Ilse Eerens (sopranas), Olivia Trummer (fortepijonas). Diriguoja Dirk Kaftan. Įrašas iš Bonos.

Grįžusi į įprasta ritmą, laida „Pakeliui su Klasika“ kviečia dar atidžiau klausytis mūsų radijo stoties, kurioje – ir atnaujintos, ir visiškai naujos laidos. Tarp jų – „Tarp praeities ir ateities“ su Simu Čelutka, Jolantos Kryževičienės – „Laikas kultūrai“ ir jau pradėjusi ekspedicijas po šiuolaikinę lietuvių muziką „Garso ekspedicija“, kurios autorė Rasa Murauskaitė. Apie visas naujienas – trumpai, bet išsamiai.Prasideda aktualios muzikos festivalis „Gaida 2020“. Pernai pelnęs Europos festivalių laureato vardą, šiemet didžiausias Lietuvoje šiuolaikinės muzikos renginys taip pat siūlo išskirtinę programą, kurioje – ne tik platus spektras intriguojančių koncertų, bet ir filmo premjera.Dar vienas žvilgsnis į naująją muziką su laidos „Modus“ kūrėjais Mindaugu Urbaičiu ir Šarūnu Naku. Šį kartą nepamirštas ir Ludwigo van Beethoveno 250-imt.„Kiekvienas daiktas turi savo istoriją“ – sako menotyrininkas Saulius Pilinkus. Jo biografija, prasidėjusi nuo dailės mokslų M. K. Čiurlionio menų mokykloje, labai spalvinga, tačiau kryptinga. Daugybę daiktų sukaupęs, buvęs Vilniaus rotušės ceremonmeisteris, vėliau – kultūros atašė Izraelyje, dabar – LRT TELEVIZIJOS laidos „Daiktų istorijos“ vedėjas sako, jog gyvena taip, kaip nori ir siekia ne sidabro ar bronzos, o pagrindinio – aukso medalio. Apie gyvenimo netikėtumus, aistrą daiktams ir jų diktuojamas istorijas su Sauliumi Pilinkumi kalbame rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė ir Gabija Narušytė

Domantas Razauskas pasakoja apie paskutiniuosius didžiojo kompozitoriaus gyvenimo kūrinius – vadinamuosius vėlyvuosius styginių kvartetus, kuriai labai aiškiai išsiskiria iš visos Ludwigo van Beethoveno kūrybos. Tai muzika prašokusi savo laiką, nesuprasta ir supeikta kritikų. Tai muzika, kurią XX amžiaus kompozitoriai vadino „amžinai šiuolaikiška“ ir kuri skamba moderniai net dabar, XXI amžiuje. Muzika paliegusio kurčio žmogaus, jaučiančio, kad jo dienos žemiškame pasaulyje – suskaičiuotos. Ši laida – dar viena dalis ištisos serijos LRT Klasikos laidų, skirtų 250-osioms Beethoveno metinėms paminėti. Laidą veda Domantas Razauskas.

Spaudos publikacijų kultūros tema apžvalga.Vitos Ličytės pasakojimas apie Europos kultūros sostinę Rijeką ir paskutinį žurnalo „Q“ numerį.Anykščiuose esančiame Angelų muziejuje pristatoma paroda „Apie angelus ir kitas būtybes“.Pirmadienį vienuoliktąjį kino po atviru dangumi sezoną pradeda „Kinas po žvaigždėmis“.Apie užsienio lietuvių vaikų ir pedagogų lietuvių kalbos mokymą kalbame su lietuvių kalbos mokytoja Greta Boriūte Skiotiene.Minint 250-ąsias kompozitoriaus Ludwigo van Beethoveno gimimo metines, LRT KLASIKA organizuoja ilgiausią Lietuvoje fortepijoninės muzikos maratoną. Kuo ypatingas L. Van Beethoveno kūrinių atlikimas? Studijos svečias pianistas Daumantas Kiriliauskas.Ved. Marius Eidukonis.

Ludwigo van Beethoveno 200-sias gimimo metines „Audiologai“ pažymi klasiko kūrinių transkripcijų rinkiniu, kuriame kitu kampu ir su kitokiais instrumentais kitaip skamba žinomi motyvai iš sonatų, simfonijų, instrumentinių pjesių. Jazz‘as ir kompiuterinės technologijos atskleidžia Beethoveno muzikos universalumą ir aktualumą. Atvangai laidoje skamba ir aranžuotojų nepaliesti Beethoveno kūriniai, kurie savaip įdomūs juos atliekančių muzikantų originalia klasikinės muzikos traktuote. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Studijoje apsilankęs fleitininkas Paulius Gefenas papasakos apie trijų rusų kompozitorių - Igorio Stravinskio, Sergejaus Prokofjevo ir Piotro Čaikovskio kūrinių koncertą. Taip pat kalbėsimės apie tai, kaip gimsta koncertų programos. Vėliau, rubrikoje „Rūgštynės“ išgirsime vieno Ludwigo van Beethoveno kūrinio gimimo istoriją. O laidai įsibėgėjus klausysimės Leonardo Bernsteino muzikos. Ved. Gerūta Griniūtė.

Kompozitorius Giedrius Kuprevičius parengė bemaž 50 laidų ciklą „Mozartas ir kiti“, skirtą Wolfgango Amadejaus Mozarto (1756–1791) kūrybos pristatymui nauju žvilgsniu.Kupiname intriguojančių detalių apie Mozarto kūrinius cikle dėmesys skiriamas ir sanglaudai su kitų epochų ir stilių muzika. Pirmoje laidoje skamba penkiamečio Mozarto kūrybiniai bandymai, 1764–1765 metų viešnagės su tėvu Leopoldu Londone metu sukurtos pjesės klavesinui ir smuikui su pritarimu. Nuotykių pilna kelionė Mozarto muzikos puslapiais „Audiologuose“ seka 1862 metais Salzburge išleisto Ludwigo van Köchelio sudarytu akademiniu kūrinių katalogu. Laidų autorius kviečia įsiklausyti į nuostabios muzikos sandarą, temas, kaitas ir idėjas. Pirmoje ciklo laidoje skambantys Mozarto kūriniai Köchelio kataloge pažymėti 1–7 ir 15 numeriais.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Kompozitorius Giedrius Kuprevičius parengė bemaž 50 laidų ciklą „Mozartas ir kiti“, skirtą Wolfgango Amadejaus Mozarto (1756–1791) kūrybos pristatymui nauju žvilgsniu.Kupiname intriguojančių detalių apie Mozarto kūrinius cikle dėmesys skiriamas ir sanglaudai su kitų epochų ir stilių muzika. Pirmoje laidoje skamba penkiamečio Mozarto kūrybiniai bandymai, 1764–1765 metų viešnagės su tėvu Leopoldu Londone metu sukurtos pjesės klavesinui ir smuikui su pritarimu. Nuotykių pilna kelionė Mozarto muzikos puslapiais „Audiologuose“ seka 1862 metais Salzburge išleisto Ludwigo van Köchelio sudarytu akademiniu kūrinių katalogu. Laidų autorius kviečia įsiklausyti į nuostabios muzikos sandarą, temas, kaitas ir idėjas. Pirmoje ciklo laidoje skambantys Mozarto kūriniai Köchelio kataloge pažymėti 1–7 ir 15 numeriais.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Minint profesoriaus Jono Bruverio 75-metį, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje buvo surengta konferencija „Menas istorijoje, istorija mene“. Antroje laidos dalyje pasakojimas apie Wolfgango Amadeus Mozarto, Ludwigo van Beethoveno, Gustavo Mahlerio, Richardo Strausso ir kitų muzikų dienotvarkes.

„Muzikiniame pastiše“ – muzikologas Jonas Bruveris. Antroje laidos dalyje pasakojimas apie Wolfgango Amadeus Mozarto, Ludwigo van Beethoveno, Gustavo Mahlerio, Richardo Strausso ir kitų muzikų dienotvarkes.