Podcasts about klasikos

Spaudos apžvalga.„Švietimo vadovų brandą liudija suvokimas, kad politikui dera atlikti tarpininko vaidmenį tarp ekspertinio vertinimo ir visuomenės lūkesčių“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Panevėžyje „Stasys Museum“ pristatyta nauja tarptautinė paroda „Ir vėjas mus nuneš“. Ekspozicija nagrinėja globalias krizes – nuo karo ir migracijos iki klimato kaitos.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Vilniaus geležinkelio stotyje įvyks menininkės Monikos Dirsytės performansas „Sienos“, skirtas pabėgėlių integracijos temai.Klaipėdos Parodų rūmuose atidaryta paroda „Ne apie lietų“. Didžiosiose salėse antrame aukšte susitinka skirtingų kultūrų – Airijos ir Lietuvos – grafikos kūrėjai.Felicijos Bortkevičienės atminimą įamžinanti Kalbos premija šiais metais skirta dr. Tatjanai Vologdinai – filologei, lituanistei, Vroclavo universiteto dėstytojai, Lietuvių kalbos ir kultūros studijų centro Vroclave vadovei.Įvyks šokio spektaklio pradinukams „Kuris kurį“ premjera. Spektaklis pasakoja apie dviejų skirtingų tautybių sportininkų kelionę per įvairių sporto šakų varžybas.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.„Didysis Getsbis“ tebėra aktualus liudijimas apie amerikietišką tikrovę dabar ir prieš šimtą metų, turintis neabejotiną lyginamąją vertę“, – apie prieš šimtą metų išleistą romaną sako filosofas Aldis Gedutis.Kupiškyje pristatyta prieš dešimtmetį Anapilin iškeliavusio medžio skulptoriaus Rimanto Idzelio darbų paroda. „Esu nenusakomas, nesušukuotas, netelpu į jokius rėmus. Vaikystėje, kai iškrypom iš to kelio, tai vis mėginam į vėžes sugrįžti, bet niekaip neišeina“, – dar būdamas gyvas kalbėjo Rimantas Idzelis.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Lietuvoje vis labiau įsitvirtina lėtojo turizmo kryptis – tai kvietimas keliauti ne greitai, o prasmingai: atrasti vietos istoriją, skonius, bendruomenes ir tylos pilnas erdves. Kaip lėtas turizmas keičia mūsų kelionių įpročius ir regionų gyvenimą?Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Justės Janulytės kūriniu „Confluere“ kameriniam orkestrui.Rytoj prasideda „Japonijos dienos Kaune WA“. Šis festivalis jau ne vienerius metus kviečia miestiečius ir svečius pažinti Japonijos kultūrą per šiuolaikinio meno pasirodymus, tradicinių amatų dirbtuves, paskaitas, parodas bei bendrus Lietuvos ir Japonijos menininkų projektus.Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro interjeras pripažintas geriausiu pasaulyje savo kategorijoje ir įvertintas aukso medaliu prestižiniame „A' Design Award & Competition“. Kuo šis projektas ypatingas, kodėl verta kalbėti ne tik apie formą, bet ir apie jausmą interjere?Ved. Justė LuščinskytėM. Zaremnos nuotr.

Spaudos apžvalga.Ar Klaipėda pasirengusi tapti Europos kultūros sostine?Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose-muziejuje Kaune atidaryta knygos meno paroda – „Pirmas leidimas“. Čia pristatomos 24-ių esamų ir buvusių Vilniaus dailės akademijos studentų knygos yra vienetinės arba išleistos mažu tiražu – nuo vos kelių savilaidos egzempliorių iki kelių šimtų vienetų.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien minime Tarptautinę šokio dieną. Ar Lietuvai reikia nacionalinės šokio trupės? Ką toks sprendimas galėtų duoti šokio laukui, kokių galimybių atvertų, bet kartu – kokių iššūkių sukeltų?Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Justinos Repečkaitės kūriniu, patekusiu į geriausių sąrašą – tai jos kompozicija „La muë“ serpentui, vaikų chorui ir elektronikai.Nemunas – didžiausia ir svarbiausia Lietuvos upė, turinti išskirtinę istorinę, kultūrinę ir ekologinę reikšmę. Tačiau jos būklė kelia vis didesnį nerimą. Šiai situacijai spręsti įkurtas fondas „Nemunas 2.0“, kuris siekia nuosekliai stebėti Nemuno ir kitų upių būklę, mažinti taršą, investuoti į mokslinius tyrimus bei skatinti bendruomenių įsitraukimą.Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Spaudos apžvalga.In memoriam: pirmadienio rytą Vatikane, eidamas 89-uosius metus, mirė popiežius Pranciškus.Rokiškio kultūros centre pradėjo dirbti nauja režisierė Ignė Barkauskaitė, daugelį metų praleidusi užsienio teatruose ir nuo šių metų perėmusi vadovavimą vaikų ir jaunimo teatrui.Klasikos koncertų salės rekomendacijos.Šiandien paskelbtas Valdo Adamkaus gamtosauginės premijos nugalėtojas. Šiemet juo tapo gamtininkas Selemonas Paltanavičius už šviečiamąją veiklą ir ilgametes pastangas ugdyti atsakingą ir gamtą mylintį žmogų.Kaune prasideda šiuolaikinės muzikos koncertų ciklas NICHE. Trečiąjį ciklo sezoną pristatantys Kauno menininkų namai keičia įprastą formatą ir kviečia ne tik išgirsti muziką, bet ir atsigręžti į istorinę miesto architektūrą.Šiandien sukanka 50 metų vienam ryškiausių Lietuvos operos balsų – tenorui Edmundui Seiliui.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.„Gerą savijautą užtikrinanti aplinka negali būti suformuota vadovaujantis modernistiniais principais“, – apie skurdų, ribojantį ir net žalingą modernistinį žvilgsnį sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.Metų knygos rinkimai. Kaunietė rašytoja Rebeka Una, išgarsėjusi apysakomis paaugliams, sako, kad rašo taip, kad būtų įdomu pačiai. Pokalbis apie naujausią jos knygą „Paskutiniai vaikai“.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Rasa Murauskaite-Juškiene.Kas turi teisę į žmogaus atvaizdą, ir kokiais atvejais jis gali būti naudojamas be aiškaus sutikimo? Kokias naujas grėsmes ir galimybes kūrybos industrijoms kelia dirbtinai generuoti žmonių atvaizdai?Kaune, galerijoje „Meno parkas“, prasidės vienos dienos vizualaus meno vitrina „Aidai: Atmintis“. Per 8 valandas lankytojai galės išvysti 25 video darbus iš 17 pasaulio šalių bei 4 jaunųjų Lietuvos menininkų performansus, kuriuose atmintis įgauna kūnišką, gyvą formą.Telšiai puošiasi naujais meno kūriniais. Masčio ežero pakrantėje pristatyta dar viena bronzinė meškutė. Ją sukūręs skulptorius Simonas Grigutis sako, kad tai jau 7 jo meškinas. Šis skirtas skautams.Organizacija „Menas ir inovacijos“ dalyvavo tarptautiniame projekte, kurio metu buvo ieškoma būdų, kaip dramos terapija gali padėti jaunimui stiprinti pasitikėjimą savimi. Kai kalbame apie paauglius, patyrusius karą, priverstinę migraciją ar kitus sudėtingus išgyvenimus, kūrybiniai metodai tampa ne tik saviraiškos, bet ir emocinio gijimo įrankiu.Ved. Justė Luščinskytė(DI iliustracija)

Spaudos apžvalga.Menotyrininkės Agnės Narušytės kultūros komentaras.Tęsiame pasakojimus apie Metų knygos rinkimuose dalyvaujančias knygas. Knygų paaugliams trejetuke – debiutinė medikės Justinos Kapeckaitės knyga „Tyroji Aušra“, leidykla Nieko rimto.Klasikos koncertų salės rekomendacijos.Kokia yra tolesnė Radvilų rūmų atkūrimo eiga, ir kaip tokių kultūros objektų likimą gali paveikti pasikeitę valstybės prioritetai, kai aktyviai ieškoma papildomų lėšų krašto gynybai?Šiandien prasideda trečiasis Vilniaus Rotušės Muzikos Festivalis, kurio šių metų tema – Čiurlioniada. Tai renginys, skirtas garsinti Čiurlionio kūrybą ir įtraukti į kultūrinį dialogą menininkus iš įvairių pasaulio šalių.Atvykusi iš gimtosios Moldovos, Rodica Morari per pastaruosius kelerius metus gyvendama čia, Lietuvoje, atsiskleidė kaip menininkė. Neseniai dailininkė Kačerginėje atidarė ir savo naują kūrybos erdvę.Šiandien minima Tarptautinė romų diena – tai proga pažvelgti į romų kultūros grožį, įvairovę, kūrybą, kurią dažnai nustelbia stereotipai. Romai turi gausų kultūrinį pasaulį, kuriame telpa stipri tradicija, muzika, kalba, menas, pasakojimo galia.Ved. Justė Luščinskytė

OPUS studijoje svečiavosi eksperimentinio vokalo trio „Edgy Palates“ (liet. aštrūs/drąsūs gomuriai), kurį sudaro kompozitorės Dainora Aleksaitė, Jūra Elena Šedytė ir Ieva Parnarauskaitė.Trio laidoje pristatė savo pirmąjį singlą „Samanota“ iš artėjančio antrojo albumo „Queen of the Night“.„Samanota“ - Stasio Šimkaus gerai žinomos dainos „Kur bakūžė samanota“ rekompozicija, kuri skamba lyg odė nostalgijai techno ritmu(kūrinio autorė Ieva Parnarauskaitė).Anot kūrėjų, tai turbūt labiausiai savo skambesiu nutolęs kūrinys nuo to ką jos darė anksčiau. Antrasis albumas „Queen of the Night“ bus sudarytas iš perkurtų, gerai žinomų, klasikinių kūrinių (Mozarto „Queen of the Night“ , Bizet „Habanera“, Schuberto „Forelle“ ir kiti.) integruojant metalo, roko, grunge, techno, frenchcore, phonk žanrų elementus, ritmus, tembrus, vokalines išraiškas ir taip iš esmės transformuojant klasika tapusius kūrinius.Kalbino Rimvydas Černiauskas

LRT KLASIKA tęsia pokalbius su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančių knygų autoriais. Šį kartą kviesime susipažinti su Aušrinės Tilindės knyga „Šiurpnakčio istorijos“, kuri1 išleido leidykla „Alma littera“, iliustravo Roberta Railaitė. Ji rungiasi knygų paaugliams kategorijoje.Juzefa Jurkuvienė yra „Auksinės gilės“ laureatė. Šiuo apdovanojimu pedagogė buvo įvertinta už Šilalės bočių pirmininkės veiklą, renginių organizavimą bei vyresnio amžiaus žmonių telkimą.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien atidaroma paroda „Sugrįžimas po šimtmečio: Petro Skargos akademinė apranga“. Joje eksponuojamos pirmojo Vilniaus universiteto rektoriaus Petro Skargos akademinės aprangos detalės – pelerina ir biretas.Lietuvos Respublikos Seime šiuo metu eksponuojama tradicinė karikatūrų paroda „Čia tai bent“. Tai viena iš nedaugelio parodų, kurioje savo darbus pristatyti susiburia šalies karikatūristai.Kokie pasiekimai verslo, diplomatijos, kultūros srityse ryškiausi nuo tada, kai Lietuvoje įsikūrė Taivaniečių atstovybė? Kuo panašios Lietuvos ir Taivano visuomenės? Gerūta Griniūtė kalbasi su Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadove ambasadorė Constance H. Wang.Apie išsiskyrimus pasakos nauja, netradicinė paroda – „Nepavykusių santykių (EX)POZICIJA“, kuri vyks Signatarų namų rūsyje. Tai kūrybinis eksperimentas, kurio metu kviečiama dalintis daiktais ir istorijomis, pasakojančiomis apie santykių pabaigą ir emocinį atsisveikinimą.Ved. Justė Luščinskytė.

Spaudos apžvalgoje – literatūros mėnraštis „Metai“.„Lukiškių kalėjimas, nors ir tapo atviru visuomenei, vis dar tebėra Vilniaus centrą paralyžiuojantis, izoliuotas urbanistinis svetimkūnis“, – sako menotyrininkas Ernestas Parulskis.Alytaus miesto teatras kviečia į premjerą, kurią pagal Ivano Vyrypajevo pjesę stato italų režisierius Matteo Spiazzi. Spektaklyje „Iliuzijos“ ieškoma atsakymo į amžiną, painų ir komplikuotą klausimą – kas yra meilė?Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien Vilniuje vyks pirmasis Teatro forumas, suburiantis scenos menų profesionalus iš visos Lietuvos kalbėtis apie tai, kas jungia – ir ko vis dar trūksta. Likus vos kelioms dienoms iki Tarptautinės teatro dienos, kyla klausimas – kur link šiandien juda Lietuvos teatras?LRT Klasika tęsia pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šįkart žvilgsnis krypsta į prozos kategoriją, kur dėl geriausios knygos titulo varžosi ir leidyklos „Aukso žuvys“ išleista Kotrynos Zylės knyga „Mylimi kaulai“.Neseniai atliktas Kuršių nerijos Lietuvos dalies pažeidžiamumo klimato kaitai vertinimas atskleidė ne tik grėsmes, bet ir galimybes prisitaikyti. Buvo pasitelkta tarptautinė patirtis ir speciali metodika, įvertintos tiek gamtinės, tiek kultūrinės vertės, ir numatytos priemonės, kaip jas apsaugoti.Šiandien Vilniuje, Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijoje, atidaroma paroda „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“.Ved. Justė Luščinskytė

Kultūrinės spaudos apžvalga.„Mūsų džiaugsmas dėl startuolių, bandymai pritraukti pasaulinius talentus ir ambicijas iškart pasibaigia, kai kalbame apie miestą“, – sako architektas Andrius Ropolas, parengęs komentarą apie laisvos minties stygių architektūroje.Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekoje atidarytas pabėgimo kambarys. Jis – neįprastas, edukacinis ir yra skirtas geriau pažinti Lietuvos istorinę asmenybę – garsų švietėją Povilą Višinskį.Klasikos koncertų salė su Gabija Narušyte.Šią savaitę Vilniuje ir Kaune susirinkę Lietuvos kultūros atašė aptars naujus iššūkius ir galimybes, dalyvaus diskusijose su visuomene. Nuo šių metų Lietuvos kultūros atašė veiklą kuruoja Lietuvos kultūros institutas, kuriame įkurtas Kultūros diplomatijos skyrius. Kaip šie pokyčiai paveiks kultūros atašė darbą?Šiandien minima Raudonos nosies diena – tai proga kalbėti apie juoko galią ir jo poveikį mūsų sveikatai. Juokas ne tik suteikia džiaugsmo, bet ir turi moksliniais tyrimais pagrįstą teigiamą poveikį organizmui. Kaip tai veikia?LRT KLASIKA kviečia susipažinti su Metų knygos rinkimuose nominuotomis knygomis ir pasiklausyti pokalbių su jų autoriais. Pokalbių ciklą tęsiame pažintimi su Rūtos Oginskaitės knyga „Kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“, ją išleido leidykla „Inter se“. Ši knyga pretenduoja tapti geriausia Negrožinės literatūros kategorijoje.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.„Didžiavimasis Kauno lietuviškumu priklauso nuo kiekvieno asmeninės pozicijos“, – sako istorikas Mindaugas Balkus. Anot jo, vieni kauniečiai miesto lietuviškumą itin sureikšmina, o kitiems tai visai nesvarbu. Kaip šis miestas tapo lietuviškiausiu?Ukmergėje – Tomo Tereko fotokoliažų paroda „Paradoksai ir Oksimoronai“. Nors autorius savo kūrybos kelią pradėjo kaip fotografas, tačiau kadro realizmas jam niekada nepatiko, todėl vaizdus jis ėmė ne tik fiksuoti, bet ir jais manipuliuoti.Klasikos koncertų salės rekomendacijos.Šiandien vis dažniau girdime apie tvarumo svarbą ir aplinkosaugos iššūkius, su kuriais susiduria visuomenė. Kaip menas ir muzika gali prisidėti prie tvarumo žinutės sklaidos?Šiųmetėje Berlinalėje Lietuvos kino industrija pristatė net tris koprodukcijas su kitų šalių kūrėjais. Viena jų tapo ArtBox ir Kęstučio Drazdausko prodiusuotas filmas „Fiodoro Ozerovo gulbės giesmė“, režisuotas į egzilį pasitraukusio baltarusių režisieriaus Jurij Semaško.Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblio trumpametražis meninis filmas „Metai“ sulaukė pripažinimo tarptautiniame muzikos ir šokių kino festivalyje „Consonance“.Šių metų Tamperės kino festivalyje, viename svarbiausių Europos trumpametražių filmų festivalių, Lietuvai bus skirtas ypatingas dėmesys.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Justė Luščinskytė

Literatūros mėnraščio „Metai“ apžvalga.Kalbėdama apie Vilniaus knygų mugę, rašytoja Renata Karvelis sako: „Žinau, kad dalis rašytojų mielai išvengtų to keturių dienų šurmulio ir stumdymosi prie leidyklų stendų. Tačiau viena knygų mugė, o vėliau kita, kol apsisuka literatūrinių renginių, festivalių, akcijų ir apdovanojimų ratas, – žymi knygai skirtus metus“.Pastaraisiais metais itin daug kalbame apie įtraukųjį ugdymą, o susidūrę su tuo vaikai, jų tėvai ir pedagogai neretai laikosi skirtingų nuostatų ar turi savo požiūrį į tokį mokymą. „Tėvai turi išgyventi labai daug jausmų, jie jaučia ir gėdą, ir nerimą, nes nežino, kaip atrodys jų vaiko ateitis“, – sako su specialiųjų ugdymosi poreikių vaikais dirbanti Alvija Steponavičiūtė.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Nelegalūs gidai ne tik mažina legaliai dirbančių gidų užimtumą, bet ir gali skleisti netikslią ar net sąmoningai klaidinančią informaciją apie Lietuvą. Kodėl ši problema vis dar neišspręsta ir kokių veiksmų reikėtų imtis?Kūrybą pasroviui ir prieš srovę Marijampolėje pradeda nešti neseniai duris atvėrusi erdvė menui – „Užtvanka“. Privačios iniciatyvos dėka senosios miesto užtvankos pastatas tampa meno namais miesto bendruomenei.Kiekviena karta į miestus, erdves ir jų funkcionalumą žvelgia savaip, o šiandieniniai studentai jau kuria mūsų architektūrinį rytojų. Kokias vizijas jie turi? Kokias problemas sprendžia ir kokias vertybes akcentuoja?Vasario mėnesį minime legendinio animacinio serialo „Tomas ir Džeris“ 85-ąsias metines. Tai – vienas ilgiausiai gyvuojančių animacinių filmukų. Tačiau šis kultinis duetas neapsieina ir be kontroversijų – filmuke gausu veiksmo, chaoso ir smurto elementų. Kaip šis filmukas paveikė animacijos pasaulį, ir ar toks humoras šiandien vis dar tinkamas vaikams?Ved. Justė Luščinskytė

Kultūrinės spaudos apžvalga.„Kai aktyvi socialinių tinklų kontrolė ir įsitraukimas į kasdienį vartotojo gyvenimą tampa vis agresyvesniais, vartotojai taip pat nemiega ir ieško alternatyvų. O ten kur vartotojų paklausa, ten ir pasiūla – Europoje sparčiai gimsta decentralizuoti socialiniai tinklai“, – sako socialinių tinklų ekspertas ir konsultantas Darius Gerulis.Kaip atrodo Lietuva 75-ajame Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje?Klasikos koncertų salės pristatymas su Gabija Narušyte.Šiandien įvyks Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanojimų už kalbos puoselėjimą ceremonija. Kalbos komisijos apdovanojimai nuo 2016 m. skiriami už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą.Pačiame Vilniaus centre Jogailos gatvėje jau keletą metų veikia – Lietuvoje kol kas vienintelė – erotinio meno erdvė „Galerija 11“. Erdviame senoviniame bute, dekoruotame įmantriais karnizais ir rozetėmis, ant sienų iškabinta nauja fotografijos paroda, kurioje užfiksuoti nuogi moterų ir vyrų kūnai.Mobiliųjų telefonų naudojimas mokyklose – tema, kuri kelia vis daugiau diskusijų tiek tarp pedagogų, tiek tarp tėvų ir visuomenės. Vieni mano, kad asmeninių telefonų draudimas ugdymo įstaigose padėtų gerinti mokymosi kokybę, mažinti dėmesio išsiblaškymą ir skatinti gyvą bendravimą tarp mokinių. Kiti argumentuoja, kad visiškas draudimas gali sukelti pasipriešinimą, ir kad geresnė išeitis būtų sąmoningo naudojimo ugdymas.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.„Vis pasigirsta balsų, kviečiančių pasiduoti gulbės pagundai, nes pasaulis gi noriai vartoja rusų „minkštąją propagandą“ ir vartos. Nors kai nuvyksti į pasaulį, priešingai, imi pastebėti sąmonėjimo ženklus“, – komentare svarsto menotyrininkė Agnė Narušytė.„Elitiniai menininkai, kurie yra geriausi ne tik Kanadoje, bet ir visame pasaulyje“ – sako grafikas, parodos „Pokyčio taškas: naujos Kanados grafikos meno išraiškos“ kuratorius Kęstutis Vasiliūnas.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien pasaulyje minima Tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena, pabrėžiant mokslo ir lyčių lygybės svarbą. Kiek moterys yra įtraukiamos į mokslinius tyrimus, ir kaip tai veikia tyrimų rezultatus bei lyčių lygybės situaciją moksle?Šiemet Menų spaustuvės programa „Atvira erdvė“ mini 20-metį. Kaip programa per šį laiką prisidėjo prie jaunų kūrėjų įsitvirtinimo Lietuvos scenos menų lauke?„Tai yra vizija, sapnas, skaitmeninis košmaras, iš kurio pabudęs suprantu, kad tie dalykai vyksta čia pat“, – apie naujos parodos „Žalgirio mūšio projektas“ paveikslą sako menininkas Kazimieras Brazdžiūnas.Ryšių reguliavimo tarnyba kelia „Skaitmeninę bangą“ visoje Lietuvoje ir kviečia pradinukus, aukštesnių klasių moksleivius, suaugusiuosius bei senjorus jungtis prie specializuotų paskaitų. Kaip skaitmeninio raštingumo trūkumas veikia visuomenės galimybes ir integraciją?Ved. Justė LuščinskytėUNSPLASH nuotr.

500 metų Palestrinai (nors dėl jo gimimo datos vis dar ginčijamasi). Kodėl jis svarbus ir ar tikrai jis išgelbėjo bažnytinę polifoniją? Taip pat „Grammy“ laureatai klasikos kategorijoje: ar sutapo Domanto Razausko ir „Grammy“ komisijos nuomonės apie geriausius praėjusių metų leidinius?Ved. Domantas Razauskas

Kultūrinės spaudos apžvalgoje – sausio mėnesio žurnalas „Kultūros barai“.Ernesto Parulskio komentaras apie „sovietinių laikų didelių kino teatrų virtimo muziejais lėtą bangą“.Lietuvoje ir pasaulyje populiarėjant branduolinio kultūros paveldo turizmui, Energetikos ir technikos muziejus lankytojus kviečia ne tik susipažinti su branduoline energetika, bet ir išbandyti savo jėgas ir budrumą valdant Ignalinos atominės elektrinės reaktorių.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.702-ojo sostinės gimtadienio išvakarėse dešimt savo darbais ir pasiekimais pernai labiausiai pasižymėjusių vilniečių Rotušėje pagerbti „Šv. Kristoforo“ apdovanojimuose. Laureatus vilniečiai nominavo už išskirtinį pėdsaką miesto istorijoje, įkvepiančius laimėjimus ir miesto vardo garsinimą.Dėl surasto dokumento gali tekti perrašyti LDK ir ATR politinio veikėjo, garsiojo polonezo autoriaus Mykolo Kleopo Oginskio gyvenimo faktus. Kuo šis atradimas yra ypatingas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos istorijai?Vokietijoje užaugęs gitaristas Lukas Isaak groja Palangos gatvėse, keliauja po Lietuvos regionus ir supažindina klausytojus su klasikinės gitaros skambesiu. Muzikantas pastebi, kad Lietuvoje, lyginant su Vokietija, kai kurios sąlygos kurti muzikinę karjerą yra palankesnės.Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Metų muziejininku už darbą 2024 m. išrinko Edukacijos skyriaus vyresnįjį gidą dr. Povilą Dikavičių. Kuo gido darbas yra įdomus, ir koks yra šiuolaikinis lankytojas?Ved. Justė Luščinskytė

Kultūrinės spaudos apžvalga.Kodėl Kinija bijo Mikės Pūkuotuko, o Rusija – ne?2025-ieji – lėktuvo ANBO sukonstravimo 100-mečio ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metai. Minint šią progą Ąžuolyno bibliotekoje Kaune pristatyta Rasos Gustaitis knyga „Skrydis“.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Internete plinta dirbtinio intelekto sugeneruotos vaizdo klastotės. Nors kai kurios jų yra visai nekenksmingos, tačiau yra atveju, kai jos naudojamos rimtoms finansinėms aferoms ar kitiems nusikaltimams vykdyti. Kaip apsisaugoti?Vilniaus dailės akademijos Telšių galerijoje pristatyta tarpdisciplininio projekto paroda „Trys gyvenimo filosofijos“. Skulptūros ir juvelyrikos studentų darbai papildyti bibliniais įvaizdžiais ir motyvais.Aktorei Rasai Samuolytei – 50 metų. Pokalbis apie patį pirmąjį vaidmenį, atsiribojimą nuo personažo ir palinkėjimus sau.Kino kritikė Mantė Valiūnaitė apžvelgia filmą „Gera mergaitė“.Ved. Justė Luščinskytė

Didžiuosius klasikos kūrėjus įkvėpė ne vien dieviškosios apvaizdos ar gamtos reiškiniai. Šunų vedžiojimas, laikrodžiai su gegutėmis, priklausomybė nuo kavos, pokalbiai metro, virtuvės reikmenys, mokesčių reikalai ir visuotiniai akcininkų susirinkimai, šlapimo pūslės operacija – kokie tik reikalai nėra įkvėpę kompozitorių!Ved. Domantas Razauskas

Kultūrinės spaudos apžvalga.„Lyčių lygybę ir solidarumą privalome ne šiaip linksniuoti per įvairius minėjimus, kaip abstrakčią ir deklaratyvią vertybę, o sąmoningai ir nuosekliai praktikuoti mūsų kalbiniuose, instituciniuose ir pilietiniuose pasirinkimuose“, – komentare sako vertėja Toma Gudelytė.Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje Kaune duris atvėrė paroda apie šalies mados istoriją, dabartį bei ateitį. Andrius Baranovo pasakojimas.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien prasideda LMTA organizuojamos Šiuolaikinės muzikos dienos. Kokias galimybes šis festivalis suteikia jauniems atlikėjams ir kompozitoriams?Varėnos kultūros centras pristatė vaizdo apybraižą apie Čiurlionio tėvus. Pasakoja Marius Eidukonis.Lietuva turi naują kultūros atašė Švedijoje, Danijoje ir Suomijoje – šias pareigas pradeda eiti Gabrielė Žaidytė. Pokalbis apie kultūrinės diplomatijos reikšmę Šiaurės šalių regione, planuojamus projektus, Lietuvos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo galimybes bei iššūkius.„Pasirodo, miesto erdvės gali būti puikūs veidrodžiai, atspindintys ne tik fizinį miesto išplanavimą, bet ir socialines vertybes bei gyventojų patiriamą įtraukties ar atskirties jausmą“, – rašo Kauno technologijos universiteto dr. Paulina Budrytė. Pokalbis apie įtraukių miestų kūrimo meną ir priklausomybės vietai jausmo skatinimą Lietuvos viešosiose erdvėse.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga;Kaune Galaunių namai-muziejus pradėjo parodų ciklą „Kolekcininkai”. Pirmojoje parodoje pristatoma Edvardo Mickevičiaus surinkta dekoratyvinių lėkščių kolekcija;Socialinių tinklų eksperto ir konsultanto Dariaus Gerulio komentaro ir prognozių šiems, 2025-iesiems metams internetui bei socialiniams tinklams;Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte;Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras masi iniciatyvos kurti Nacionalinę talentų platformą, padėsiančią ugdyti įvairių specialybių profesionalus šalies muzikinėms scenoms. Pokalbis apie šią platformą su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadove Laima Vilimiene;Režisieriaus Arūno Matelio prodiusuotas filmas „Domingo, Domingo” nominuotas prestižiniam „Goya” apdovanojimui. Pokalbis šį filmą ir nominaciją su režisieriumi Arūnu Mateliu;„Partizanų apranga, kaip ir patys partizanai, gyvena savo gyvenimą. Ji įgauna savo randus. Joje susideda garbė, orumas, pagarba tėvynei ir jos žmonėms“, – sako dizaineris Giedrius Paulauskas. Jis beveik metus tyrinėjo Dainavos apygardos vado Adolfo Ramanausko Vanago uniformą, kol galiausiai ją atkūrė.Ved. Donatas Šukelis

Spaudos apžvalga;Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ mini 50-metį ir ruošiasi Naujuosius pasitikti tradiciniu koncertu. Koncertai Naujųjų išvakarėse rengiami lygiai tiek metų, kiek gyvuoja pats choras;„Kalbos ryto“ rubrikoje pokalbis su Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotoja dr. Jogile Teresa Ramonaite apie tai ar žmonės gali kalbėti vienodai;Klasikos koncertų salės pristatymai su Gabija Narušyte;Šiandien Bažnytinio paveldo muziejuje atsidaroma nauja paroda „Buvo ir yra. Vilniaus benediktinių istorija“, skirta Vilniaus benediktinėms. Pokalbis su Bažnytinio paveldo muziejaus direktore Rita Pauliukevičiūte ir parodos kuratore Karolina Koroliova-Barkova;Teatro bei kultūros bendruomenę pasiekė ilgai laukta Rūtos Oginskaitės knyga „Kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“;Kretinga tapo 2025-ųjų Lietuvos jaunimo sostine. Kretingai šį titulą perdavė jaunimo sostine buvusi Marijampolė. Pokalbis su Jaunimo reikalų agentūros Nacionalinės jaunimo politikos skyriaus patarėja Deimante Adamone, Kretingos rajono savivaldybės mero patarėju Albertu Barausku ir Visuomenės ir verslo plėtros instituto projektų vadove, jaunimo sostinės Mariampolėje iniciatore Aiste Rutkauskiene;Grupė „Antis“ mini 40-ies metų jubiliejų. Pokalbis su grupės lyderiu Algirdu Kaušpėdu.

Metai baigiasi, laikas skaičiuoti geriausius. Nuo šiol „Kitame laike“ iki pat Kūčių – geriausieji 2024-ųjų leidiniai. Visų pirma akademinės, tada džiazo, o paskiausiai – pasaulio muzikos. Pirmoje laidoje – klasikos derlius:Pygmalion, Raphaël Pichon – Mozart: Requiem (Harmonia Mundi);Žibuoklė Martinaitytė: ALETHEIA – Choral Works; Latvian Radio Choir, Sigvards Klava (Ondine);Takács Quartet – Ngwenyama: Flow (Hyperion);Bertrand Chamayou – Cage² (Erato);Kremerata Baltica, Gidon Kremer, Vida Miknevičiūtė, Magdalena Ceple, Andrei Pushkarev – Songs of Fate (ECM New Series);Fume – Mass (Sūru Records);Yunchan Lim – Chopin: Études, Opp. 10 & 25 (Decca);Miró Quartet – Home (Pentatone);Vinsent Planjer – Warm To the Touch (Kepera Records);Gabriela Ortiz: Revolución diamantina – Los Angeles Philharmonic Orchestra, Los Angeles Master Chorale, Gustavo Dudamel (Platoon);Anna Gourari, Orchestra Dell Svizzera Italiana, Markus Poschner – Paul Hindemith / Alfred Schnittke (ECM);Echo Vocal Ensemble, Sarah Latto – Innocence: Echo Vocal Ensemble (Resonus Classics);Reto Bieri, Patricia Kopatchinskaja, Polina Leschenko – Take 3 (Alpha);Anima Eterna, Pablo Heras-Casado – Bruckner: Symphony No. 4 (Harmonia Mundi).Ved. Domantas Razauskas

Spaudos apžvalga.Mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė komentare klausia, kada reikalinga mados kritika?Šiauliuose visą mėnesį siautęs šiuolaikinio meno ir mados festivalis VIRUS – baigėsi. Laukiamiausias buvo paskutinis renginys – avangardinės mados šou, surengtas lengvosios atletikos ir sveikatingumo centre. Šiuolaikinio meno ir mados festivalio VIRUS uždarymo renginyje lankėsi kolega Tomas Mizgirdas.Klasikos koncertų salė su koncertų vedėja Gabija Narušyte.Šiandien Tarptautinė žmogaus teisių diena. Kiek lyčių stereotipai paplitę šiandien, ir kaip atrodo lyčių lygybė vaikų priežiūroje?Menų agentūrai „Artscape“ įteiktas apdovanojimas „Už nuopelnus žmogaus teisių srityje“.Videomenininkas Rimas Sakalauskas ir kompozitorius Darius Žičkus kviečia į žmogaus ir dirbtinio intelekto kūrybinės sinergijos premjerą – trumpametražio filmo „Vienos dienos kronika“ pristatymą.Apie dainininko Johno Paulo Larkino, plačiau žinomo Scatman John vardu, negalią ir stiprybę pasakoja Ieva Buinevičiūtė.Ved. Justė Luščinskytė

Gruodžio mėnesio „Kaunas pilnas kultūros“ naujausio numerio apžvalga;Lietuvos architektų sąjungoje simboliškai atverta nauja kultūrinė erdvė – „Architektūros galerija“, kurios oficialią kūrybinę pradžią žymi paroda „Moterys architektūroje!“;Ką mes žinome apie kurortinių vietovių kultūros lauką? Koks jis? Kaip jį veikia simboliškai viską nustelbiantis „kurorto“ statusas? Sociologo Liutauro Kraniausko komentaras;Klasikos koncertų salės rekomendacijos;Šiandien prasideda Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rengiama „Savo muziejaus savaitė“, skirta paminėti tarptautinę žmonių su negalia dieną. Pokalbis su Lietuvos Nacionalinio dailės muziejaus generalinio direktoriaus pavaduotoja parodoms ir edukacijai Jolanta Marcišauskyte - Jurašiene;Kauno arkivyskupijos Carito dienos centras „Ateik“, skirtas benamystę patiriantiems asmenims, lapkritį minėjo 10-ąsias veiklos metines. Neseniai dienos centro „Ateik“ lankytojai pradėjo gaminti namų formos raktų pakabukus. Ateities planuose – socialinės dirbtuvės. Pasakoja Skirmantė Javaitytė;Scenos menų kritikės Aušros Kaminskaitės komentaras apie Berlyne, Vokietijoje, įvykusį festivalį „No Limits“;Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Donatas Šukelis

Ar kaip niekada populiarūs masiniai kino muzikos šou, išparduoti turai, pasamdyti didžiausi orkestrai yra klasikinės muzikos industrijos pražūtis, ar jos išsigelbėjimas? „Kitame laike“ – apie orkestrinės kino muzikos bumą, jos kičą ir grožį.Ved. Domantas Razauskas

Spaudos apžvalga.Litvakų tema liko neužmiršta ir Lietuvos kultūros sezono metu. Apie ją pasikalbėti susitiko kolega Prancūzijoje Ignas Zalieckas Ir Marilia Destot, kurios fotografijos paroda „Kelionė mano šaknų link“ yra pristatoma San Žermeno fotografijos dienų metu.Kaip turizmas, kultūra ir menas lemia necentrinių miestų patrauklumą? Pasakojimas iš forumo Anykščiuose „Necentriniai miestai 2024: pokyčio kodas – kūrybiškumas“.Klasikos koncertų salės apžvalga.Ar būtina pateikti viešinimo planą teikiant paraiškas Lietuvos kultūros tarybai dėl projektų finansavimo ir individualioms stipendijoms gauti? Pokalbis su Lietuvos kultūros tarybos Finansavimo priemonių planavimo skyriaus vadove Aleksandra Chackevičiūte.Kaune galerijoje „Meno parkas“ pristatoma menininkų Dano Aleksos ir Žilvino Landzbergo bendra paroda „Lapės ola“. Kūrėjus įkvėpė Žaliakalnio rajonas.Klaipėdos universiteto paroda „Primirštoji Klaipėdos virsmo universitetiniu miestu istorija“ ir regioninių politikos problemos. Pokalbis su Klaipėdos universiteto rektoriumi prof. dr. Artūru Razbadausku ir prof. dr. V. Safronovu.Kas yra „doomscrolling“ ir kaip jam atsispirti? Darius Gerulio komentaras.Ved. Donatas Šukelis

Spaudos apžvalga.„Panemunės šilo ženklas tampa beveik simboliu, ženklinančiu devynioliktus metus, kuriuos, šiek tiek pritempiant, galima vadinti ilgo XX amžiaus pabaigos metais“,– sako menotyrininkas Ernestas Parulskis.Iš Berlyno vokiškas teatro scenas apžvelgia Aušra Kaminskaitė. Pasak scenos menų kritikės, net ir šių laikų teatras remiasi į Bertoldą Brechtą – „vieną ryškiausių visų laikų teatro figūrų“.Klasikos koncertų salių rekomendacijos su Gabija Narušyte.Daugiau nei 640 bibliotekų Lietuvoje kvies į Šiaurės šalių literatūros savaitės skaitymus. Kiek šiaurietiška literatūra įdomi ir už šios savaitės ribų?Dingusiu laikytas leidinys rastas Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešojoje bibliotekoje. Tarp saugomų istoriko Antano Tylos dokumentų aptikta brošiūrėlė „Maldos taikai išprašyti (į Šv. Jackų)“.Atsinaujinusi LATGA Taryba pirmininko pareigas patikėjo Stanislavui Stavickiui-Stano. Kokias pagrindines autorių problemas mato pirmininkas?Naujausi Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Justė Luščinskytė

Žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ apžvalga.„Vėlinių žvakės dega ne visiems ir ne visur. Žydų kapinėse likusiuose tuščiuose plotuose tamsu, nes ten jau seniai nebeliko ką laidoti. Bet švieselių gausa kitur šį faktą pridengia“, – komentare sako menotyrininkė Agnė Narušytė.Rūtos Oginskaitės komentaras apie Varėnoje spalį vykusį 15-ąjį Dalios Tamulevičiūtės mėgėjų teatrų festivalį ir konkursą.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Beveik pusei šalies moksleivių naudojimasis socialiniais tinklais yra tapęs probleminiu, viena šiuo požiūriu pažeidžiamiausių moksleivių grupių – septintos klasės mergaitės, pastebi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai.Iškamšų gamyba – labai senas amatas. Naujaisiais laikais taksidermija pasidarė ypač madinga nuo viduramžių, kai suklestėjo medžioklės kultas ir kiekvienuose rūmuose ar didikų namuose galėjai rasti ištisus medžioklės trofėjų – tarp jų ir iškamšų – kambarius. Dar vėliau gyvūnų pavidalai pradėti kaupti ir naudoti mokslo tikslams, pažinimui ir nykstančių rūšių įamžinimui. Šiandien tai daug diskusijų kelianti tema.Karaimų bendruomenė pasaulyje vis mažėja, tačiau šiai tautinei grupei priklausantys stengiasi išsaugoti savo kultūrinį paveldą. Apie karaimus nuspręsta papasakoti ir Turkijoje bei Lietuvoje nufilmuotame filme „Sustingusi gintare“.Pokalbis su skulptoriumi Jonu Aniču, kurio kūrinys „Saugotojas“ dar rugsėjį buvo pastatytas Vilniaus Markučių rajone.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.„Apie motinas karo metu kalbama atsargiai, pagarbiai ir, kaip ten bebūtų, saikingai. Tikrieji motinų išgyvenimai per karą – tai milžiniškas aisbergo kūnas po vandeniu, nematomas ir nebylus“, – komentare sako rašytoja Dalia Staponkutė.Minint 120-ąsias žinomo lietuvių scenografo Liudo Truikio gimimo metines, Kaune atidaryta jam skirta paroda, kurioje lankytojai išvys pernai Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios palėpėje atrastus Liudo Truikio triptiką „Apaštalai“, jo kurtų scenovaizdžių eskizus, išgirs operas, kuriose scenografas dirbo ir net įkvėps jo namų kvapo.Klasikos koncertų salės rekomendacijos.Amžiaus ketvirčio krizė tampa vis dažnesniu jaunų žmonių gyvenimo iššūkiu, kai kyla abejonių dėl karjeros, santykių ar asmeninių tikslų. Ar šiuolaikinė populiarioji kultūra ir socialiniai tinklai prisideda prie šios krizės gilinimo, o galbūt padeda lengviau ją išgyventi?Spalio 22 d. Lavaudieu miestelyje įvyksiantis „Derliaus šventės“ projekto pristatymas atskleis menininkų bendradarbiavimo rezultatą – derliaus stalo instaliaciją, kuri sujungia tvarumą, vietinius išteklius ir kūrybiškumą.Aplinka, kuri neįpareigoja patekimo ir buvimo laiko – svarbiausia būti. Būnant pajusti ir patirti šviesas, garsus, įvairius lytėjimo paviršius. Visa tai patirti kviečia nauja meninė instaliacija vaikams „Materijos“, kurioje patiriami žmogaus gyvenimo ir gamtos ciklai.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.„Įprastai Nobelio premija reiškia prestižą ir nemažus pinigus. Visgi, esama šios iniciatyvos kritikų“, – komentare sako filosofas Aldis Gedutis.Spektaklis-iliustracija, nyki ir sustingusi – taip Vilniaus mažajojo teatro premjerą, spektaklį „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ apibūdina kritikė Dovilė Zavedskaitė.Klasikos koncertų salės apžvalga.Spalį Lietuvos kinas atsiduria tarptautinio dėmesio centre viename svarbiausių kino klasikos renginių pasaulyje – Tarptautiniame Lumière kino festivalyje ir festivalį lydinčioje kino klasikos filmų mugėje.Po kelerius metus trukusios rekonstrukcijos visuomenei atvertas svarbiausias Žemaitijos muziejus „Alka“.„Turbūt blogiausia po muzikinio filmo yra dar neišėjus iš salės jau nebeprisiminti nė vienos melodijos. Jei tokios kritikos bijodami kūrėjai ėmė perkrikštyti juostą kaip ne-miuziklą, na, sprendimas pagrįstas“, – Toddo Phillipso filmą „Džokeris: Folie à Deux“ apžvelgia kino kritikas Vladas Rožėnas.Bažnytinio paveldo muziejus švenčia 15-ąjį gimtadienį. Šia proga muziejus rengia išskirtines ekskursijas ir kviečia apsilankyti ten, kur įprastai nepatenkama.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.„Nepaisant skirtingų geopolitinių kontekstų ir specifinių tautinių atminčių, partizaninė rezistencija lieka pamatine, universalia pilietinio pasipriešinimo autoritarizmams patirtimi“, – komentare teigia vertėja Toma Gudelytė.Šiaulių dailės galerijoje pristatyta tėvo ir sūnaus Lino ir Beno Liandzbergių kūrybos paroda „Sekti tave“. Tai pirmoji bendra tėvo ir sūnaus paroda.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Prieš pusmetį Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros vadovu tapo Juozapas Blažiūnas. Kas pasikeitė?„Pamažu bedėliodama skirtingas pasakojimo gijas, susimąsčiau: o ar jos persiskaito tiems, kurie neturi iš anksčiau atsineštų kontekstų?“ – Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje pristatytą Aušros Lukošiūnienės filmą „Juoda“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.Ar naujos statybos pastatai yra visiškai pritaikyti žmonėms su negalia? Apie ką nepagalvoja architektai ir ko trūksta žmonėms turintiems negalią?Šiandien Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių kino teatruose ir kiekvienų namų ekranuose prasideda dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“. Daugybę festivalio filmų lydės renginiai, pokalbiai ir galbūt iki šiol dar nepatirtos patirtys.Ved. Justė Luščinskytė ir Donatas Šukelis

Spaudos apžvalga.Ar mada gali reprezentuoti Lietuvą užsienyje? To komentare klausia mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė. Savaitgalį Paryžiuje įvyko Juozo Statkevičiaus mados šou – bene vienintelis mados renginys Lietuvos sezono Prancūzijoje programoje.„Dažnai vaikai šiais laikais neturi svajonių. Jie nežino, kas tai yra“, – sako socialinė pedagogė Irma Zastartienė. Ji su teatro mokytoja Jolita Seniūnaite veda emocinio ugdymo pamokas, kurių turi ne visos mokyklos.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Su kuo skaitmeninėje erdvėje susiduria senjorai?„L. Bareiša geba parašyti epizodus, užčiuopiančius žmonėse kažką esminio. Sykiu gilaus bei seklaus, rodančio žmogaus paslaptį pačiam sau. Aiškumas neateina, ateina nebent laikas žengti tolyn nepaisant neaiškumo“, – Lauryno Bareišos filmą „Sesės“ apžvelgia kino kritikas Vladas Rožėnas.Valdovų rūmuose spalio 1 d. vyks Didžioji muzikų šventė, kurios metu bus apdovanoti 2024 m. „Auksinio disko“ laureatai. Renginio organizatoriai kviečia ne tik pasiklausyti žymių šalies atlikėjų, bet ir paminėti Pasaulinę muzikos dieną.Poetas, eseistas, fotografas ir gamtininkas Alis Balbierius šiandien švenčia savo 70 metų jubiliejų.Ved. Justė Luščinskytė ir Donatas Šukelis

Spaudos apžvalga.„Konteineris ant kelio į Naująją Šiaurę“, – taip savo komentarą pavadino menotyrininkas Ernestas Parulskis, po dešimtmečio išsiruošęs į jau žinomą maršrutą Žemaitijoje ir aprašęs muziejus ištikusius pokyčius.Moterų teisėmis besidominti kūrėja Simona Bendikaitė pastebi, kad požiūris į moterį gali skirtis mažesniuose ir didesniuose miestuose. Apie feminizmą ir pagarbą moterimis rašanti tauragiškė savo kūriniais dalijasi socialiniuose tinkluose.Klasikos koncertų salės rekomendacijos.Paskelbti Metų mokytojo premijos laureatai. Kuo svarbus Metų mokytojo titulas? Kaip į menų mokytojus žiūrima šiuolaikinėje mokykloje?Vakar Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje buvo išrinktas šių metų Meilės Lukšienės premijos laureatas. Juo tapo Vilniaus jėzuitų gimnazijos matematikos mokytojas Šarūnas Vaitkus.Šiauliuose 15 kartą vyksta konkursas-festivalis „Linksmasis akordeonas“. Šiųmetis skirtas ne tik akordeono muzikos populiarinimui, bet ir Šiaulių Sauliaus Sondeckio gimnazijos 85-mečiui.Medaus someljė – specialistas, kuris vertina medaus kokybę bei botaninę kilmę pagal skonį ir kvapą. Dar kitaip vadinamas medaus juslinės analizės ekspertu. JAV jų vos 3, Baltijos šalyse – tik Rasa Nabažaitė.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.Naujausią Timo Burtono filmą „Beetlejuice Beetlejuice“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Tauragėje vykstančiame, bene ilgiausiai Lietuvoje trunkančiame festivalyje „Kvadratu“ visuomenė kviečiama polilogui apie kartų sąveiką.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Lietuva užima 3 vietą ES pagal nelegalaus turinio vartojimą. Kas bendro tarp filmų piratinėse svetainėse ir Lietuvai priešiškų šalių rėmimo?Buvo pristatytas naujas disidentų audioturo maršrutas „Veidai ir vietos“. Tai nemokamas, visiems laisvai prieinamas turas, kuriame pasakojama apie įvairias Vilniaus vietas, susijusias su aktyviausiais sovietų sistemai besipriešinusiais žmonėmis 1970-1989 m.Nuo 1965 m. rengiamas tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“ šiemet nepateikė paraiškos Lietuvos kultūros tarybos strateginių renginių finansavimo konkursui, todėl dabar sprendžia festivalio finansavimo klausimus ir svarsto, koks ateinančiais metais galėtų būti 61-asis „Poezijos pavasaris“. Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba sudarė festivalio tarybą ir poezijos festivalio vadovu buvo paskirtas poetas Dainius Dirgėla. Pokalbis su juo.Atskiras dėmesys debatų metu bus skiriamas kultūros sektoriui – LRT KLASIKA tam surengs keturias specialias laidas. Kiek Seimo rinkimuose dalyvaujančios partijos skiria dėmesio kultūrai? Ar kultūra pagaliau tampa lygiaverte rinkiminių programų dalimi? Šiuos ir kitus klausimus parlamento rinkimuose dalyvaujančių partijų atstovams kels žurnalistai Marius Eidukonis ir Monika Gimbutaitė.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.„Miestai pagaliau tampa vis patrauklesni gyvenimui, o iki tol svajone buvęs būstas užmiestyje pradeda kelti vis daugiau klausimų. Tai didžiulis žmonių galvose įvykęs vertybinis kūlvirstis, darantis esminę įtaką planuojant miestų plėtrą ir Lietuvos ateitį“, – apie Lietuvos miestų aukso amžiaus pradžią sako architektas Andrius Ropolas.Antanas Smetona – išdavikas ar tautos herojus? Didvyris ar bailys? Autoritaras ar autoritetas? Tai – tikri palyginimai, sklandantys visuomenėje. Šiemet pirmajam Lietuvos respublikos prezidentui sukanka 150 metų, ir Istorinė Prezidentūra Kaune klausia – ar tikrai vertindami šią asmenybę žinote viską?Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Prasideda Alytaus miesto ir viso Alytaus regiono istorijoje didžiausias nacionalinio lygio Lietuvos jaunųjų profesionalių vizualaus meno kūrėjų kūrybos darbų pristatymas - Alytaus jaunųjų kūrėjų bienalė „Meno kodas 2024. Sinestezija“.Visoje Vakarų Lietuvoje rudenį vyksiantis Tarptautinis menų festivalis „Plartforma“ kvies žiūrovus pažinti šiuolaikinio meno įvairovę.Šiluvoje prasidėjo tradiciniai, jau kelis šimtus metų gyvuojantys Šilinių atlaidai. Tai Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimo atlaidai, kuriuos aplanko tūkstančiai piligrimų iš visos Lietuvos. Kiekviena diena būna skirta vis kitai bendruomenei.Maironio lietuvių literatūros muziejus pristatys išskirtinį projektą – poeto Jono Mačiulio-Maironio buto dioramą: 1:20 masteliu atkurtą Maironio buto, kuriame dar alsuote alsuoja tarpukario autentika, modelį, papildytą interaktyviais elementais.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.„Kam šiandien turėtų tekti viešųjų paslaugų prioritetas – paslaugų decentralizacijai, priartinant jas prie žmonių, ar buhalteriniam požiūriui, skatinančiam stambinti mokyklas ir ligonines, taupyti išteklius ir telkti juos didžiuosiuose miestuose?“ – komentare svarsto istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Šiemet minime 120-ąsias tapytojo Antano Gudaičio gimimo metines.Klasikos koncertų salės apžvalga.Analitikų duomenis, kompiuterinius žaidimus žaidžiančių vartotojų skaičius pasaulyje perkopė 80 proc. Ką mūsų psichologinei sveikatai sako tokie skaičiai, ir kiek turėtume bijoti priklausomybės?Paskutinėje projekto „Šešėliuose“ laidoje - Atli Heimir Sveinssonas – ypač ryški Islandijos muzikos asmenybė, keitusi vietinių požiūrį į šiuolaikinę muziką.Vakar darbą pradėjo kultūros atašė Vokietijoje Irma Šimanskytė.Šių metų rugsėjo mėnesį Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjas Arnis Aleinikovas kartu su prancūzų kilmės iliustratore Jules Sacco pristato debiutinę poezijos knygą „Jūra“, kurioje dabartyje užfiksuotos akimirkos maišosi su prisiminimais, sapnais ir iliuzijomis.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.„Taylor Swift triumfo raktai: muzikos rinkodaros pamokos, kurių Katy Perry dar neišmoko“, – taip socialinių tinklų ekspertas, „Venudu“ lektorius Darius Gerulis pavadino savo komentarą.Kalbant apie Lozoraičius, dažnai akcentuojami šeimos vyrai, tačiau labai svarbus ir moterų indėlis, turėjęs didelę reikšmę ir Lietuvos istorijai. Kaip Vincenta Lozoraitienė tapo aktyviausia Moterų tarybos pirmininke tarpukario Lietuvoje? Kokias duris savo vyrams Stasiui jaunesniajam ir Kaziui atverdavo jų žmonos Daniela ir Giovanna?Klasikos koncertų salės pristatymas.Kaip Tylieji skaitymo vakarėliai keičia knygų mylėtojų bendruomenę?Lietuvos ekspertai Norvegijoje vertino UNESCO paveldo vietovės pažeidžiamumą klimato kaitai. Kokia situacija yra Lietuvoje?Jau kurį laiką verda diskusijos dėl sovietų santvarką palaikiusių rašytojų vardais pavadintų gatvių pavadinimų keitimo. Kodėl jose Liudo Giros vardas girdimas tyliau?Trečiojoje ciklo „Šešėliuose” laidoje – Latvijos kolegų pristatoma asmenybė – Romuolads Grinblats, dėl savo modernios muzikos kalbos ir asmeninių tuometinio kultūros ministro jam antipatijų, turėjęs palikti Latviją.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.Joniškyje veikia labai populiarus ir vienintelis toks Europoje – Krepšinio muziejus.„Slemas – išties pigi priemonė šiuolaikiškai ir aktualumu pulsuojančiai kultūrai į periferijas atnešti“, – sako rašytoja Renata Karvelis, pridurianti, kad visgi daug potencialių kūrėjų baidosi periferijos, nes ten reikės būti reiškiniu.Klasikos koncertų salė.Po dešimties metų kūrybinio darbo Kauno Šilainių rajone Rūta Lukošiūnaitė pirmą kartą tyrinės daugiabučių rajonus kituose miestuose. Drauge su Evelina Šimkute ji bendraus su Klaipėdos, Šiaulių ir Tauragės benruomenėmis.LRT KLASIKA tęsia 6 pasakojimų ciklą, skirtą Lozoraičių metams paminėti. Koks buvo brolių Lozoraičių vaidmuo Lietuvai išsikovojant nepriklausomybę?„Senjorų vasaros fiestos“ organizatoriai kvies senjorus ir jų artimuosius švęsti gyvenimą ir kurti pozityvią senatvę. LRT KLASIKA pristato laidų ciklą „In the shadows“ –  „Šešėliuose“, kuris pristatys Baltijos ir Šiaurės šalių muzikos kūrėjus, atsidūrusius šešėlyje.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Spaudos apžvalga.Žagarės sinagogoje atidaryta Amerikos lietuvio menininko Andrew Mikšio fotografijų paroda „BAXT“. Nuotraukose - Žagarėje ir kitur gyvenusių romų portretai, jų gyvenamoji aplinka. Tai daugiau, kaip 20 metų trukęs menininko projektas. Prieš dvejus metus paroda buvo pristatyta MO muziejuje ir siekė apmąstyti romų situaciją Lietuvoje ir Europoje iš meninės, istorinės, socialinės perspektyvos. „Kol vienos valstybės – tarp jų ir Lietuva – nacionalinėms uniformoms dėmesio beveik neskiria bei atletus rengia principu „kad būtų patogu, pigu ir nedarytų per daug gėdos“, kitos nebijo drąsesnių dizaino sprendimų bei uniformas suvokia kaip būdą atkreipti pasaulio žiniasklaidos dėmesį dar iki pirmųjų medalių dalybų“, –apie olimpines uniformas sako mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.Klasikos koncertų salė.Lietuvos literatūros studentai, doktorantai, dėstytojai ir mokslininkai rinksis į akademinį vasaros seminarą „Literatūros salos“.MO muziejaus kino salė prisipildys eksperimentinio kino, performansų ir kiną, kaip ritualą, išpažįstančių žiūrovų – vyks eksperimentinio kino festivalis „Suspaustas laikas“.Šiandien, liepos 23-ąją, minėdama Vatikano radijo lietuviškosios redakcijos ilgamečio bendradarbio Kazio Lozoraičio 95-ąsias gimimo metines, LRT KLASIKA pradeda transliuoti 6 pasakojimų ciklą, skirtą Lozoraičių metams.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Spaudos apžvalgoje — „Kaunas pilnas kultūros“ numeris.Ar gali būti, kad mieste kultūros renginių pasiūla viršija paklausą? Kokia kultūros renginių situacija Anykščiuose?Deimantės Bulbenkaitės komentaras.Klasikos koncertų salė.Prieš 15 metų įvyko pirmoji „ArtVilnius“ mugė. Kaip per šiuos metus kito mugė bei lankytojų požiūris į meno kolekcionavimą?„Nenustoju būti vaiku, nes man viskas labai smalsu, daug kas traukia. Visada turiu nuostabų žvilgsnį į pasaulį, į žmogų“, – sako Indrė Klimkaitė iš Zarasų rajono. Smalsumas ir atidumas žodžiui moterį atvedė į grožinės literatūros vertimą. Prasideda „Gilios upės tyliai plaukia“.Italijoje jau 54-tą kartą vykstantis Santarkanželo tarpdisciplininis festivalis šiandien laikomas vienu svarbiausių ir šiuolaikiškiausių meno vyksmų Europoje.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Rubrikos „Geriausi orkestriniai kino garso takeliai“ tęsinys: ponas Alanas Silvestri ir jo „Forestas Gampas“ bei „Triušis Rodžeris“. O taip pat, garsūs klasikos kūriniai, dėl kurių autorystės abejojama, arba muzikinis detektyvas „Kitame laike“.Ved. Domantas Razauskas

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalgaIstoriko Domanto Boguševičiaus komentaras.Kodėl sumažėjo tarptautinių kino projektų filmavimo darbų Lietuvoje?Kodėl nepavyksta modernizuoti pirmojo memorialinio muziejaus Lietuvoje – A.Baranausko klėtelės?Kas šią savaitę skambės Klasikos koncertų salėse?Su kokiais iššūkiais susidūrė Kamariškių dvarą antram gyvenimui prikelianti komanda?Žagarėje visą šią savaitę vyksta jaunimo festivalis „Pakampės“.„Sidabrinių gervių“ apdovanojimuose specialusis prizas už kino kultūros sklaidą atiteko trumpametražių filmų agentūrai „Lithuanian shorts“.Kanklininkė ir kompozitorė Simona Smirnova kartu su instrumentų meistru Vytautu Švažu, sukūrė 5 unikalaus dizaino ryškiaspalves kankles.Ved. Marius Eidukonis

Domantas Razauskas apžvelgia tik ką paskelbtus „Grammy“ apdovanojimų laureatus: albumus, kompozitorius, atlikėjus. Šiuolaikinės akademinės, klasikinės muzikos bei pasaulio muzikos kategorijose šiemet apdovanoti „Kito laiko“ klausytojams gerai pažįstami vardai.Ved. Domantas Razauskas

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Menotyrininkės Agnės Naruštyės komentaras apie kultūros spaudos situaciją.Kodėl Vokietija kasmet renka metų instrumentą?Kuo gyvena mūsų šalies pedagogai, aukštųjų mokyklų kasmetiniuose rinkimuose pelnę geriausių dėstytojų titulus?Kas šią savaitę skambės Klasikos koncertų salėse?Ievos Simonaitytės premija šiandien bus įteikta Nijolei Marytei Šerniūtei už romaną „Vilkų Kampo Eliza“.Klasikinės muzikos naujienos.Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga šiuos metus paskelbė estų literatūros metais.Savaitgalį savo Europos kultūros sostinės metus pradėjo viena iš šių metų Europos kultūros sostinių Bad Išlis Austrijoje.Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.„Menų spaustuvėje“ prasidėjo vaikų ir jaunimo auditorijai skirtas tarptautinis festivalis „KITOKS'24!“.Žemaitijos širdyje Varniuose netrukus bus atidarytas restauruotas vyskupystės muziejus, kuriame saugomos šio regiono krikščionybės meno ir istorijos vertybės.Kas šią savaitę skambės KLASIKOS koncertų salėje?Sausio 16-oji – Pasaulinė „The Beatles“ diena.Sausio 17 d. Vilniaus fotografijos galerijoje atidaroma personalinė Pijaus Ganusausko paroda „Pusiau pabudus“.Kur keliauja ir kur galėtų keliauti lietuviai žiemą?Ved. Justė Luščinskytė

Jūsų dėmesiui Domanto Razausko geriausių praėjusių metų albumų apžvalga. Klasika, džiazas ir pasaulio muzika. Pirmoje dalyje - geriausi klasikos ir šiuolaikinės akademinės muzikos leidiniai!Albumų sąrašas:Ryuichi Sakamoto. Išleido „Milan“;Missy Mazzoli: Dark with Excessive Bright. Peter Herresthal (smuikas), Bergen Philharmonic Orchestra, James Gaffigan, Arctic Philharmonic, Tim Weiss. Išleido BIS;Dante. Thomas Adès. Išleido „Nonesuch“;Broken Branches. Karim Sulayman (tenoras), Sean Shibe (gitara). Išleido „Pentatone“.J. S. Bach: Goldberg Variations. Vikingur Ólafsson. Išleido „Deutsche Grammophon“;Monteverdi: Vespro della Beata Vergine. Pygmalion, Raphaël Pichon. Išleido „Harmonia Mundi“;Music By Henrik Ødegaard. Vox Clamantis. Išleido ECM;Polygon. Galya Bisengalieva. Išleido „One Little Independent“;Debussy: Études & Pour Le Piano. Steven Osborne. Išleido „Hyperion“;Songs for Our Times. Sphinx Virtuosi. Išleido „Deutsche Grammophon“;Ved. Domantas Razauskas

Spaudos apžvalgoje – „Kultūros barai“.„Tapytojas esu, ir viskas. Daugiau nieko nemoku. Oficialaus darbo nedirbu jokio. Nepopuliaru. Tapyba dabar bepročių užsiėmimas. Bet man tai – vienintelis būdas išbūti“, – prieš trisdešimt metų deklaravo Rimvidas Jankauskas-Kampas. Kauno galerijoje „Meno parkas“ atidaryta paroda ir pristatytas tapytojo darbų katalogas.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie liūdesiu persmelktas Kalėdas Betliejuje ir palestiniečių menininko sukurtą prakartėlę karui Gazoje įprasminti, pirmąkart Kalėdas gruodžio 25 dieną pasitikusią Ukrainą vienijanti V. Zelenskio kalba bei italų reakcija į popiežiaus sprendimą leisti laiminti tos pačios lyties poras.Klasikos koncertų salė.Kiek vaiko raidai įtaką daro laisvojo žaidimo forma? Pokalbis su vaikų ir paauglių psichologė, „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja Milda Kiele bei MO muziejaus edukacijų vadove Jurgita Zigmante.„Mums labai svarbu save realizuoti ne tik verslo srity. Didesnę prasmę sukuria meno buvimas šitoje erdvėje“, – sako Lukas – vienas iš Plungėje esančio kavos baro „ExLibris“ įkūrėjų. Šioje kavinėje veikia knygynas, vyksta koncertai, daromos parodos, veikia vieno kūrinio galerija. Tad kelkimės į Plungę ir pasižvalgykime po kavos barą kartu su jos įkūrėjais ir kolege Ieva Radzevičiūte.Kaip Naujuosius metus pasitiko pasaulis?Kazlų Rūdoje keramikė, edukatorė, meno vadybininkė Rugilė Navickaitė savo darbais prisideda prie to, kad menas regione būtų prieinamas visiems. Šiuo metu ji kuria instaliaciją, skirtą neregiams. Taip pat moko vaikus ir vietos bendruomenę kurti dirbinius iš molio. Taip pat aktyviai prisideda prie kultūrinių iniciatyvų.

Spaudos apžvalga.Kuo intelektualas skiriasi nuo inteligento? Komentare svarsto rašytoja Giedrė Kazlauskaitė.Rašytojas Balys Sruoga savo šeimos namuose Kauno Žaliakalnyje ne tik rengdavo teatro vakarus, bet ir daugybę valandų praleido lošdamas šachmatais. Būtent Sruogos vardu pavadinta pirmoji tokia taurė savaitgalį iškovota šachmatų turnyre, kuris vyko Maironio lietuvių literatūros muziejuje. Kas paskatino organizuoti tokį įvykį ir kas turnyrą laimėjo?Šios savaitės „Klasikos koncertų salės“ programos apžvalga.Projektas „Angelų takais“, virtualios realybės erdvėse pristatantis M.K. Čiurlionio kūrybą, nuo kitų metų keliaus ne tik po Lietuvą bet ir po namus – lankys senjorus ir žmones su negalia.„Viena tautodailininkė gėdijosi tokio savo pomėgio, sako, iš manęs juokiasi. Nieko, sakiau, juoksis visi iš laimės. Iš apdovanojimo“, – pasakoja Plungės kultūros centro tautodailės kuratorė Jolanta Miltenė. Kuo skiriasi tautodailė šiame žemaičių krašte nuo dzūkų ar aukštaičių?Šį vakarą Kauno fotografijos galerijoje vyks susitikimas, skirtas paminėti debiutinės Romualdo Požerskio ir Virgilijaus Šontos parodos, atidarytos prieš 50 metų, metines. Kokie iššūkiai pasitiko ruošiantis pirmajai parodai?LRT KLASIKOS kalėdinė viktorina.Ved. Urtė Karalaitė

Spaudos apžvalga.Filosofas Aldis Gedutis kviečia sėsti į tramvajų Nr. 71 ir užsukti į Vienos centrines kapines.Paskelbtos Nacionalinės kultūros ir meno premijos.Šios savaitės „Klasikos koncertų salės“ programos apžvalga.Šeštadienį Kauno IX forto muziejuje visuomenei atverta menininkų Džiugo Karaliaus ir Mindaugo Lukošaičio kartu su muziejininkais sukurta ekspozicija „Pabėgimas iš IX forto“. Eksponuojama meninė instaliacija ir piešiniai pristato išgyvenusių kalinių atsiminimus ir kviečia lankytojus asmeniškai patirti emocinę kelionę per kelis šio istorinio įvykio pažinimo sluoksnius.Plungės rajono Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija jau 20 metų puoselėjanti pilietinį patriotinį ugdymą, šiemet įsteigė pirmąją šaulių klasę ir įvedė karybos dalyką. Ši mokykla siekia tapti Žemaitijos regiono kadetų licėjumi. Kaip jai sekasi tai daryti ir kokia yra gimnazijos tvarka?Šilalėje vyko III-asis respublikinis chorų maratonas. Tai – vienintelis toks renginys Lietuvoje, į kurį susirenka kolektyvai iš įvairių šalies miestų.Tarptautinis, tarpdisciplininis projektas „Religija ir lyčių lygybė: Baltijos ir Šiaurės šalių visuomenių pokyčiai (ReliGen)“ siekė ištirti lyčių lygybės sampratos raidą bei suvokimą Baltijos ir Šiaurės šalių visuomenėse. Kas jo metu pastebėta?Ved. Urtė Karalaitė

Spaudos apžvalga.„Politikų abejingumas ir žiniasklaidos švietimo srities seklumas rodo, kad vien aktyviai protestuoti ir tik kalbėti apie problemas nebepakanka, nes nepasidalyta problema lieka tik patiems kenčiantiems“, – komentare svarsto istorikas ir mokytojas Domas Boguševičius.Profesoriaus Sauliaus Sondeckio 95-osios gimimo metinės pažymėtos iškilmingu koncertu.Šios savaitės „Klasikos koncertų salės“ programos apžvalga.Nuo šiandien Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus lankytojams pristatys dvylika M. K. Čiurlionio paveikslų, perkurtų 3D formatu, pasitelkiant pirmą kartą Lietuvoje naudojamas technologijas.Vytauto Kasiulio dailės muziejus rudenį palydi reikšmingu meno įvykiu. Čia lapkričio 30 d. atidaryta paroda „Žibuntas Mikšys. Kad būt sugrįžtama“. Žymaus lietuvių grafiko Žibunto Mikšio šimtmečio sukakčiai skirtoje parodoje pirmą kartą taip išsamiai pristatomas jo kūrybos palikimas.Šiandien Vilniaus dailės akademijoje vyks dr. Indrės Užuotaitės paskaita „Medinė architektūra Vilniuje – ką ir kaip saugome“. Kuo ypatinga sostinės medinė archtektūra ir kokie iššūkiai ją pasitinka?Gruodžio 5–6 d. Vilniuje vyksta konferencija ir kūrybinės dirbtuvės apie tvarią atributiką. Atributika neretai kuriama neapgalvojant, iš kur atkeliauja žaliavos bei medžiagos ir ar pirkėjas ilgai naudosis atributikos objektu, ar pamirš jį praėjus kelioms savaitėms po apsilankymo renginyje?Ved. Urtė Karalaitė