Podcasts about lrt klasika

Šiandien daugiau nei 190 pasaulio šalių mini UNESCO paskelbtą Tarptautinę džiazo dieną. LRT KLASIKA, kaip ir kasmet, šią progą pažymės turininga, išskirtine programa. Svarbiausias šių metų akcentas – tiesioginė „21st Century Quintet“ koncerto transliacija iš LRT įrašų studijos, kurią skleis ne tik LRT KLASIKA, bet ir Euroradijas bei nacionaliniai transliuotojai Armėnijoje ir Latvijoje.Rasti širdžiai mielą darbą - ne visada paprasta užduotis. Kaip nepalūžti ir nepradėti ieškoti bet kokio darbo? Su kokiais iššūkiais tenka susidurti, pasakoja karjeros kryptį nusprendusi keisti Irmina Boreišienė ir psichologė, personalo atrankų konsultantė Solveiga Grudienė.Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaroma paroda „Istorija vizgina uodegą“, kuri siūlo žvilgtelėti į tūkstančius metų trunkantį žmogaus ir šuns ryšį ir pamatyti šunį kaip pilnavertį istorijos veikėją. Apie tai, kodėl šuo nusipelno muziejaus, kuo jis skiriasi nuo kačių ir kaip paroda gali išgydyti šunų baimę ir baimes apskritai, pokalbis su jos kuratoriais.„Auksinio proto“ atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Spaudos apžvalga.Seniausia Šiauliuose „Valerijono“ vaistinė tapo Europos istorinių vaistinių tinklo dalimi. 155 metus gyvuojanti vaistinė jau seniai tapo svarbia Šiaulių dalimi ir turistų traukos vieta.Kaip atrodo vertėjų žodžiu darbas Europos Sąjungos institucijose?Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaroma paroda „Istorija vizgina uodegą“ siūlo žvilgtelėti į tūkstančius metų trunkantį žmogaus ir šuns ryšį ir pamatyti šunį kaip visavertį istorijos veikėją.Šiandien pasaulyje minima Tarptautinė džinsų diena, siekiant parodyti solidarumą su nuo seksualinio smurto nukentėjusiais žmonėmis.Klaipėdoje prasideda Tarptautinis lėlių teatro festivalis „Materia Magica“.Į Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką pateko Žibuoklės Martinaitytės kūriniu „Ekaggata“ smuikui ir kameriniam orkestrui.Tarptautinės džiazo dienos proga šįvakar 19 val. per LRT KLASIKA vyks tiesioginė „Dvidešimt pirmojo amžiaus kvinteto“ koncerto transliacija.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Spaudos apžvalga.LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką.Lietuvių ir anglų kalbomis kurianti atlikėja Petunija sako, kad kūrinys padiktuoja, kokia kalba kurti. „Kalbos ryto“ pasakojimas pie muzikos kalbą ir kalbą muzikoje.Minint kūrėjo 120-ąsias gimimo metines, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaryta paroda „Stasys Ušinskas: Lietuvos modernizmo ledkalnis“.Klaipėdoje prasideda Mecenatystės forumas ir Meno bei kultūros mugė.Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Kuo šiandien gyvena šalies bibliotekos, su kokiais iššūkiais susiduria ir kaip keičiasi ateinant dirbtiniam intelektui?Kanados lietuvių fondo įsteigta Dausų šeimos literatūrinė premija tęsia šimtametes mecenavimo tradicijas, siekia paremti ir paskatinti lietuvių rašytojus bei garsinti lietuvių literatūrą. Šįvakar bus apdovanoti premijos laureatai.„Šiais metais programa bus stipriausia per devynerius mano vadovavimo festivaliui metus“, – teigia šiandien prasidedančio tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ vadovė Gintarė Masteikaitė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė pašalinti dar kelias sovietmečiu ir vėliau Vilniuje įrengtas atminimo lentas, kuriose likę įrašai rusų kalba. Istorinės atminties komisijos siūlymu bus nuimtos atminimo lentos, skirtos su sovietų okupacine valdžia kolaboravusiam rašytojui Liudui Girai, carinės Rusijos ministrui pirmininkui Piotrui Stolypinui, rusų rašytojams Konstantinui Vorobjovui ir Fiodorui Dostojevskiui. Pokalbis su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nare, Istorinės atminties komisijos pirmininke Kamile Gogeliene, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko pavaduotoja Paule Kuzmickiene ir istoriku prof. Alfredu Bumblausku.LRT Klasika toliau tęsia pokalbius su autoriais, kurių knygos dalyvauja Metų knygos rinkimuose. Šiandien kviečiame susipažinti su Pauliaus Norvilos knyga „Išprotėję eilėraščiai“, kurią iliustravo dailininkė Salvija Vaičikonytė. Išleido leidykla „Nieko rimto“. Šis kūrinys nominuotas Vaikų knygos kategorijoje. Knygoje randami eilėraščiai nuotaikingi, lavinantys vaizduotę bei tinkantys ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Kaip atrodė „Išprotėjusių eilėraščių” kūrybos procesas ir apie ką ši knyga, pasakoja Vesta Vitkutė.Flamenko šaknys siekia gilią praeitį. Nors šio stiliaus pavadinimas pirmą kartą paminėtas buvo tik 1774 m., jo ištakos siekia daug ankstesnį laikotarpį – islamo laikų Iberijoje. Kokie muzikiniai keliai ir kultūriniai mainai nulėmė šio unikalios raiškos stiliaus susiformavimą? Bandymai atsakyti į šį sudėtingą klausimą skleidžiasi naujausiame ansamblio „Lux musicae London“ albume. Apie įdomią garsinę kelionę, jungiančią laiką, kultūras ir tradicijas, plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ – orkestro „Vilnius JJAZZ Ensemble“ vadybininkė Dorotėja Būdaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Keturių darbo dienų savaitei pritartų du trečdaliai suaugusių Lietuvos gyventojų, tiesa, dauguma jų sutiktų dirbti trumpiau tik tuo atveju, jei atlyginimas liktų toks pat - rodo LRT užsakymu atlikta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa. Ką parodė apklausa ir ar trumpesnė darbo savaitė pasiteisintų kultūros sektoriuje?Lietuvos nacionalinis dramos teatras pristato paskutinę šio sezono premjerą pagal Lauryno Adomaičio pjesę „Fermentacija“, kurią režisuoja teatro meno vadovas Antanas Obcarskas. Spektaklyje pasakojama apie raugintais produktais prekiaujančioje raugykloje susidariusią itin sudėtingą situaciją, kai pradedamas spręsti netikėtai iškilęs bakterijų teisių klausimas. Apie biologinę revoliuciją pasakoja „Fermentacijos“ repeticijoje apsilankiusi kolegė Karina Metrikytė.LRT Klasika tęsia pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šiandien kalbėsime apie humanitarinių mokslų daktarės Jolitos Mulevičiūtės monografiją „Regos politika. Lietuva Rusijos imperijoje“, kurią išleido Lietuvos kultūros tyrimų institutas. Knygoje pasakojama apie tai, kaip devyniolikto amžiaus Lietuvoje, kuri tuo metu buvo vakarinis Rusijos imperijos pakraštys, masiškai plito vaizdų kultūra, kaip ji buvo vartojama ir cenzūruojama. „Regos politika“ pretenduoja tapti geriausia negrožinių knygų kategorijoje, o autorę Jolitą Mulevičiūtę kalbina Jolanta Kryževičienė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie Amerikos fortepijono konkurso laimėtoją, naują operą bene šiauriausiame Europos teatre ir „Konklavos“ žvaigždės Ralpho Fienneso režisūrinį debiutą 2025-2026-ųjų sezone Paryžiaus nacionalinėje operoje.Rubrikoje „Be kaukių“ – kompozitorius Tomas Kutavičius.Ved. Gabija Narušytė

Spaudos apžvalga.LRT Klasika tęsia pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Pokalbis su knygos „Tėčio Marselio liežuvis“ autoriais Pauliumi Norvila ir iliutruotoja Patricija Bliuj-Stodulska.Pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Kaune prasideda meninė programa „Nepadorūs vakarai. BMW“ – jau trečiasis ciklas Kauno menininkų namų rengiamų „Nepadorių vakarų“, šįkart kviečiantis permąstyti vyriškumo sampratas, jų įtvirtinimą, trapumą ir kismą.Ar kultūros įstaigoms turėtų būti padaryta išimtis pačioms tvarkytis finansinę apskaitą ir personalo administravimą?Rokiškio krašto muziejuje – stebuklų pasaulis. Būtent taip pavadinta menininko Vladimiro Kazarijano mikro miniatiūrų paroda. Autoriaus kūriniai dažnai vadinami aštuntuoju pasaulio stebuklu, o juos pamatyti reikalinga speciali įranga.Parengtas pirmasis lengvai suprantamos kalbos žodynas Lietuvoje – įrankis, padedantis geriau suprasti dažnai painius biurokratinius, socialinius ar sveikatos apsaugos terminus. Šis žodynas skirtas visiems, kuriems įprasti tekstai gali būti per sudėtingi: žmonėms su intelekto ar psichosocialine negalia, senjorams, žmonėms su skaitymo sutrikimais ar lietuvių kalbos besimokantiems užsieniečiams. Tačiau jis gali būti naudingas ir plačiajai visuomenei.Lietuvos nacionalinis dramos teatras pristato paskutinę šio sezono premjerą pagal Lauryno Adomaičio pjesę „Fermentacija“, kurią režisuoja teatro meno vadovas Antanas Obcarskas.Ved. Justė Luščinskytė

Prieš 35-erius metus į Lietuvos meno pasaulį įsiveržė provokatoriai – menininkų grupė „Post Ars“. Šiandien jie sugrįžta į Radvilų rūmus kaip šiuolaikinio meno klasikai. Apie naują parodą „Sankrova“ pasakoja jos kuratorė menotyrininkė Agnė Narušytė.Naujasis Rimvydo Stankevičiaus poezijos rinkinys „Kartais sninga juodai“ – ne netekčių ar atsisveikinimų, o tapsmo knyga. Apie naują knygą – pokalbis su autoriumi.Šiauliuose savo naują istoriją pradeda simfoninis orkestras. Surengtas pirmasis neseniai įkurto orkestro koncertas. Publikai pristatytas ir vienas brangiausių pirkinių – ketvirtį milijono eurų kainavęs „Steinway & Sons“ koncertinis fortepijonas. Juo Petras Geniušas skambino Čiurlionį. Apie profesionaliosios kultūros poreikį regione iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.LRT Klasika tęsia pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Apie knygą „Tėčio Marselio liežuvis“ pasakoja jos autorius Paulius Norvila ir iliustratorė Patricija Bliuj-Stodulska.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – skulptorius Alius Berdenkovas.Ved. Jolanta Kryževičienė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Vilniaus miesto savivaldybė paskirstė 70 tūkst eurų aplinkosauginiams švietimo projektams.LRT KLASIKA tęsia pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Šį kartą susipažįstame su Vytauto V. Landsbergio knyga „Pūkis ir kėkštas“.Balandis skebiamas autizmo supratimo didinimo mėnesiu. Siekiant atkreipti dėmesį į žmonių neoroįvairovę ir gyvenimą Vilniaus rotušėje bus atidaroma Lauros Naudžiūnaitės tapybos darbų paroda.Kas svarbiausia kūryboje Lietuvių vaikų literatūros oskarą - Prano Mašioto premiją gavusiai rašytojai Indrei Pliuškytei-Zalieckienei?Šiaulių dailės galerijoje pristatyti menotyrininko, fotografo Virginijaus Kinčinaičio darbaiPerleista 2013-aisiais uždrausta Neringos Dangvydė knyga „Gintarinė širdis“.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Savaitgalį paminėtas Europos kultūros sostinių 40 metų jubiliejus. Taip pat Europos komisijai pateiktas dokumentas dėl Europos kultūros sostinių projekto ir jo taisyklių atnaujinimo.Vilniaus trumpųjų filmų festivalis pelnė Europos kino apdovanojimų kvalifikaciją. Ką tai reiškia šio festivalio organizatoriams ir jo dalyviams?Savaitgalį įvyko JAV Kolumbijos universitete doktorantūroje studijuojančio lietuvių kompozitoriaus Kristupo Bubnelio kūrinio premjera.LRT KLASIKA tęsia pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Šį kartą susipažįstame su Vytauto V. Landsbergio knyga „Pūkis ir kėkštas“.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – šokėja Grėtė Šmitaitė.Ved. Marius Eidukonis

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Lietuvoje jau septintą kartą vyks „Geografijos naktis“.LRT Klasika tęsia pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Šiandien pristatome Ievos Dumbrytės romaną „Negrįžtantys“, kuris pretenduoja tapti geriausiu Prozos kategorijoje.Vytautas Bikulčius apžvelgia Olgos Ravn naujausią romaną „Vaško lėlė“ ir Elizabethės Strout romaną „O, Viljamai!“.Birštone rytoj vyks jau 19-asis respublikinis jaunųjų dizainerių mados konkursas-festivalis „AVANGARDAS 2025“.Kaip galime stiprinti Lietuvos ir Indijos kultūrinį bendradarbiavimą? Pokalbis su Lietuvos ambasadore Indijoje Diana Mickevičiene.Valstybinis jaunimo teatras pristato režisierių, dramaturgų – Nauberto Jasinsko ir Maksym Teteruk bendrą kūrybinį darbą, premjerą „Chroma“.Krekenavos regioniniame parke atidaromas „Patarlių takas“.Mažeikių kultūros centre mėgėjų teatras „Visavi“ pristato garso spektaklį, romantinę dramą „Solveigos“ pagal Ibseno ir Elksnės kūrybą.Ved. Marius Eidukonis

Eidamas 94-uosius metus mirė Lietuvos šviesuolis, ilgametis LRT laidų vedėjas, žurnalistas, rašytojas Algimantas Čekuolis. „Taip aš bėgu nuo sukriošimo ir mirties. Tiesa, mirties aš nebijau. Manau, kad mano išėjimas bus paprastas“, – taip yra sakęs Algimantas Čekuolis, paskutiniuosius metus slaugos ligoninėje rašęs tekstus. Algimantą Čekuolį prisimename su jo buvusiu bendražygiu, žurnalistu Rimvydu Valatka.Klaipėdoje iškilmingu koncertu prasideda didžiausias ir ilgiausiai Lietuvoje vykstantis klasikinės muzikos festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“. 50 metų proga – ypatingi pasirodymai. Atidarymo koncerte – Ričardo Šumilos vadovaujamas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninis orkestras ir solistai: Gabrielė Bukinė ir Skirmantė Vaičiūtė.LRT Klasika tęsia pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Šį kartą pristatysime leidyklos „Kitos knygos“ išleistą Ievos Dumbrytės romaną „Negrįžtantys“, kuris pretenduoja tapti geriausiu Prozos kategorijoje. Tai istorija apie likimą ir gydantį laiką. Apie meilę ir kitus keistus dalykus, kurie iš tikrųjų nutinka, nes negali nenutikti. Su rašytoja Ieva Dumbryte kalbėjosi Jolanta Kryževičienė.Legendinė ritmenbliuzo grupė „The Dells“ ilgus metus karaliavo pasaulio scenose. Nors metams bėgant kolektyvo sudėtis keitėsi, atlikėjai sugebėjo kurti ryšį su auditorija ir perteikti savitą garso magiją. Jų dainos šiandien jau tapusios ritmenbliuzo ir soulo muzikos himnais, tebeskambančiais radijų eteryje ir koncertų salėse. Plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ – šokėja, vertikalaus šokio Lietuvoje pradininkė Inga Briazkalovaitė.Ved. Gabija Narušytė

Spaudos apžvalga.„Kai pradedu tapyti, man tuo metu nieko nebereikia. Nenoriu sustoti, nenoriu nei valgyti, nieko nenoriu daryti – tik tapyti“, – sako dailininkė Ingrida Tautkutė.Pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Šiandien vyks nacionalinis forumas „Talentinga (ne)galia. Kokios galimybės skleistis?“. Nors šalyje yra apie 18 tūkstančių vaikų su negalia, daugeliui jų vis dar neužtikrinamos net bazinės paslaugos, jau nekalbant apie galimybes kurti ir tobulėti. Ką turime padaryti, kad kiekvienas vaikas – nepriklausomai nuo negalios – turėtų vienodas galimybes augti, mokytis ir kurti?Šiandien Bolonijoje baigiasi 62-oji tarptautinė vaikų knygų mugė – svarbiausias pasaulio renginys, skirtas vaikų ir jaunimo literatūrai, leidybai bei knygų iliustracijos menui. Lietuvos kūrėjai šioje mugėje kasmet sulaukia vis didesnio dėmesio. Kokia buvo Lietuvos delegacijos patirtis? Kokius įspūdžius, atradimus ir iššūkius parsiveža dalyviai?Vilniaus teatras „Lėlė“ šį savaitgalį kviečia į režisierės Justinos Jukonytės premjerą „Apie žmogų“. Interaktyvus spektaklis-žaidimas 1-5 metų vaikus kviečia pažinti save ir savo kūną, ieškoti atsakymų į didelį klausimą: kas aš esu?Švenčiant Vilniaus universiteto 446-ąjį gimtadienį, Vilniaus universiteto kultūros centras vilniečius ir miesto svečius pakvies į išskirtinį renginį – instaliaciją-performansą „U“, kuris trims vakarams transformuos VU Didįjį kiemą į unikalią meno ir mokslo sintezės erdvę.LRT Klasika tęsia pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Pažintis su tapti Vytauto Stankaus eilėraščių rinkiniu „Renkant kaulus“, išleido leidykla „Baziliskas“.Ved. Justė Luščinskytė

Balandžio 3 d., ketvirtadienį, THE ROOM galerija atidaro tapytojos Ievos Martinaitytės-Mediodios parodą „Atsiranda ir nutrūksta“ Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“. „Šioje parodoje noriu perteikti vidinės kelionės būseną su viltimi vėl apčiuopti ir suvokti kažkur į paraštes nutolusį grožį ekologinių krizių amžiuje“, – apie parodą sako autorė. Pokalbis su tapytoja Ieva Martinaityte-Mediodia ir parodos kuratore menotyrininke Jurgita Ludavičiene.LRT Klasika tęsia pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Šiandien kviečiame susipažinti su geriausia Poezijos knyga pretenduojančiu tapti Vytauto Stankaus eilėraščių rinkiniu „Renkant kaulus“, išleido leidykla „Baziliskas“.„Kai pradedu tapyti, man tuo metu nieko nebereikia. Nenoriu sustoti, nenoriu nei valgyti, nieko nenoriu daryti – tik tapyti“, – sako dailininkė Ingrida Tautkutė. Jos karjeros kelias buvo ilgas. Merginai teko pagyventi Kinijoje, Indonezijoje, tačiau grįžusi į Lietuvą, ji pradėjo intensyviau tapyti. Šiuo metu menininkė džiaugiasi atidaryta paroda gimtojoje Tauragėje. Ką savo paveiksluose pasakoja dailininkė? Ir kas iš gyvenimo užsienyje persikelia į jos kūrybą? Domėjosi Vesta Vitkutė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius, be kitų naujienų, pradeda žymiausių operos teatrų kito sezono repertuarų apžvalgas. Šįkart sužinosite apie Nyderlandų nacionalinės operos ir baleto teatro 2025-2026 metų sezone siūlomus pastatymus.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia iš Ukrainos – į Lietuvą studijuoti atvykusi pianistė Yana Serbina.Ved. Gerūta Griniūtė

LRT KLASIKA tęsia pokalbius su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančių knygų autoriais. Šį kartą kviesime susipažinti su Aušrinės Tilindės knyga „Šiurpnakčio istorijos“, kuri1 išleido leidykla „Alma littera“, iliustravo Roberta Railaitė. Ji rungiasi knygų paaugliams kategorijoje.Juzefa Jurkuvienė yra „Auksinės gilės“ laureatė. Šiuo apdovanojimu pedagogė buvo įvertinta už Šilalės bočių pirmininkės veiklą, renginių organizavimą bei vyresnio amžiaus žmonių telkimą.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien atidaroma paroda „Sugrįžimas po šimtmečio: Petro Skargos akademinė apranga“. Joje eksponuojamos pirmojo Vilniaus universiteto rektoriaus Petro Skargos akademinės aprangos detalės – pelerina ir biretas.Lietuvos Respublikos Seime šiuo metu eksponuojama tradicinė karikatūrų paroda „Čia tai bent“. Tai viena iš nedaugelio parodų, kurioje savo darbus pristatyti susiburia šalies karikatūristai.Kokie pasiekimai verslo, diplomatijos, kultūros srityse ryškiausi nuo tada, kai Lietuvoje įsikūrė Taivaniečių atstovybė? Kuo panašios Lietuvos ir Taivano visuomenės? Gerūta Griniūtė kalbasi su Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadove ambasadorė Constance H. Wang.Apie išsiskyrimus pasakos nauja, netradicinė paroda – „Nepavykusių santykių (EX)POZICIJA“, kuri vyks Signatarų namų rūsyje. Tai kūrybinis eksperimentas, kurio metu kviečiama dalintis daiktais ir istorijomis, pasakojančiomis apie santykių pabaigą ir emocinį atsisveikinimą.Ved. Justė Luščinskytė.

Socialdemokratai siūlo gerai dirbančius teatrų ir koncertinių įstaigų vadovus antrai kadencijai skirti be konkurso ir sudaryti galimybę jiems pareigas eiti ilgiau nei dvi kadencijas iš eilės. Kaip vertinti šį siūlymą?Išdalinti mėgėjų teatro apdovanojimai „Tegyvuoja teatras“. Kazimieros Kymantaitės vardo apdovanojimas įteiktas Telšių Žemaitės dramos teatro aktorei Julijai Kneitienei už 50 metų aktyvaus dalyvavimo teatro kūrybinėje veikloje.LRT KLASIKA toliau supažindina su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Šį kartą tai Tomo Petrulio poezijos knyga „Daikto kūnas“.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – režisierius, stovyklų vadovas Artiomas Rybakovas.Ved. Marius Eidukonis

Susipažįstame su publikacijomis kultūros tema spaudoje.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Pakruojo rajono savivaldybėje įsikūręs Žeimelis savaitgalį visus pakvietė į Mažosios Lietuvos kultūros sostinės metų veiklų atidarymo renginį.Ką ispanų rašytoja Bárbara Mingo atrado tyrinėdama Mikalojų Konstantiną Čiurlionį?Vilniuje netrukus atsiras septyni nauji gatvės meno kūriniai.Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininke tapo kino prodiuserė, prodiuserinės kompanijos „M-film“ įkūrėja Marija Razgutė.LRT KLASIKA toliau supažindina su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Šį kartą tai Tomo Petrulio poezijos knyga „Daikto kūnas“.LNOBT paskelbė metų solistus. Operos ir baleto metų artistų prizai atiteko operos solistei Gabrielei Bukinei ir baleto solistei Julijai Stankevičiūtei. Penktadienį jos tapo ir „Auksinių scenos kryžių“ laureatėmis.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.Mantas Balakauskas permąsto ukrainiečių poeto Maksymo Kryvcovo knygą „Eilėraščiai iš šaudymo angos“, kuri buvo išleista jau po autoriaus žūties karo fronte.Kompozitorė ir režisierė Agnė Matulevičiūtė kviečia į premjerą. Bus pristatymas performansas „Sayonakidori” (liet. „Lakštingala“). Tai – muziką ir šokį jungiantis kūrinys, kurio atlikėjai savais balsais ir kūno judesiais patys formuos garso audinį.Kuo gyvena vaikų teatro kūrėjai Lietuvoje?Šį pavasarį į Juodkrantę sugrįžta Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus projektas „Migruojantis muziejus“, kuriame menas susitinka su maistu ir bendruomene.LRT Klasika tęsia pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Susipažįstame su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Dariaus Žiūros knyga „Diseris“, kurią išleido „Kitos knygos“ su Vilniaus dailės akademijos leidykla.Kaune prasidėjo tarptautinis kanklių muzikos festivalis „Kanklės mano rankose“. Kaip kanklių ir kankliavimo tradicijų Lietuvoje įtraukimas į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą paveiks festivalį?Klaipėdoje buvo išdalytos „Padėkos kaukės“.Ved. Justė Luščinskytė

Žaliosios Europos sostinės metus Vilniuje pažymės septyni gatvės meno kūriniai. Gamtos motyvais paremti bei klimato kaitos klausimus aktualizuojantys menininkų darbai atsiras keturiose gausių gyventojų srautų sulaukiančiose erdvėse. Pokalbis su viena iš gatvės meno konkurso Vilniuje nugalėtojų – aukštapelkes tyrinėjančia tapytoja Mykole Ganusauskaite ir Vilniaus miesto mero patarėja kultūros klausimais Rūta Pilkyte.Kompozitorė ir režisierė Agnė Matulevičiūtė kviečia į premjerą – performansą „Sayonakidori“ (liet. „Lakštingala“). Tai muziką ir šokį jungiantis kūrinys, kurio atlikėjai savais balsais ir kūno judesiais patys formuos garso audinį. Pasakoja Karina Metrikytė.LRT KLASIKA tęsia pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Susipažįstame su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Dariaus Žiūros knyga „Diseris“, kurią išleido „Kitos knygos“ ir Vilniaus dailės akademijos leidykla.Jos balsas ir fortepijonu skambinami pasažai sudomino daugybę džiazo, funko ir soulo klausytojų. Jos 1983-iaisiais išleistas albumas „Come with Me“ tapo savitu muzikiniu parašu. Tai brazilų pianistė, dainininkė, kompozitorė ir grupių lyderė Tania Maria. Jos kūryba – lyg nuolatinė evoliucija, kurioje susipina įvairiausi elementai. Plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ – fortepijonų derintojas, technikas, Lietuvos fortepijonų derintojų asociacijos prezidentas Audrius Blažiūnas.Ved. Gerūta Griniūtė

Vilniaus Čiurlionio namuose šį vakarą vyks Lietuvos ir Ukrainos menininkus apjungiantis muzikinis-poetinis vakaras „Pasaulio sukūrimas“. Du svarbiausi Lietuvos ir Ukrainos kūrėjai: mūsų dailininkas ir kompozitorius ir Ukrainos poetė Lesia Ukrainka – du pasauliai – susijungs per muziką ir poeziją. Čiurlionio muziką atliks Rokas Zubovas, Čiurlionio namų direktorius, o eiles skaitys lietuvių-ukrainiečių aktorė Kristina Kisieliovaitė. Šiuo vakaru menininkai išlydimi į dviejų savaičių kūrybinę kelionę į Ukrainą.Tarp juodo ir balto jis visada rasdavo daug, daug įvairiausių atspalvių bei suteikdavo ir aktoriui, ir žmogui galimybę būti skirtingu“, – režisierių Eimuntą Nekrošių prisimena jo žmona, scenografė Nadežda Gultiajeva. Sužinoti daugiau apie teatro meistro kūrybą nuo šiol bus galima ir knygoje „Eimuntas Nekrošius. Užrašai“. Be šio leidinio, „Meno forto“ teatre taip pat pristatyta paroda „Eimunto Nekrošiaus spektaklių žemėlapiai“. Joje lankytojai iš arčiau galės pažvelgti į režisieriaus kurtus spektaklių scenovaizdžius bei susipažinti su jo kruopščiu darbu. Apie šią knygą ir parodą pasakoja Vesta Vitkutė.LRT Klasika tęsia pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šį kartą dėmesys krypsta į Prozos kategoriją, kur dėl geriausiosios vardo rungiasi ir skulptoriaus Mykolo Saukos knyga „Kambarys“, išleista leidyklos „Odilė“.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie netikėtą Glenno Gouldo premijos laimėtoją, atgarsius po Bairoito festivalio choro paleidimo ir naują operą intriguojančiu pavadinimu „Monstrų rojus“.Tarptautinę teatro dieną rubrikoje „Be kaukių“ – legendinė aktorė Kristina Kazlauskaitė.Ved. Gabija Narušytė

Spaudos apžvalgoje – literatūros mėnraštis „Metai“.„Lukiškių kalėjimas, nors ir tapo atviru visuomenei, vis dar tebėra Vilniaus centrą paralyžiuojantis, izoliuotas urbanistinis svetimkūnis“, – sako menotyrininkas Ernestas Parulskis.Alytaus miesto teatras kviečia į premjerą, kurią pagal Ivano Vyrypajevo pjesę stato italų režisierius Matteo Spiazzi. Spektaklyje „Iliuzijos“ ieškoma atsakymo į amžiną, painų ir komplikuotą klausimą – kas yra meilė?Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien Vilniuje vyks pirmasis Teatro forumas, suburiantis scenos menų profesionalus iš visos Lietuvos kalbėtis apie tai, kas jungia – ir ko vis dar trūksta. Likus vos kelioms dienoms iki Tarptautinės teatro dienos, kyla klausimas – kur link šiandien juda Lietuvos teatras?LRT Klasika tęsia pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šįkart žvilgsnis krypsta į prozos kategoriją, kur dėl geriausios knygos titulo varžosi ir leidyklos „Aukso žuvys“ išleista Kotrynos Zylės knyga „Mylimi kaulai“.Neseniai atliktas Kuršių nerijos Lietuvos dalies pažeidžiamumo klimato kaitai vertinimas atskleidė ne tik grėsmes, bet ir galimybes prisitaikyti. Buvo pasitelkta tarptautinė patirtis ir speciali metodika, įvertintos tiek gamtinės, tiek kultūrinės vertės, ir numatytos priemonės, kaip jas apsaugoti.Šiandien Vilniuje, Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijoje, atidaroma paroda „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“.Ved. Justė Luščinskytė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kultūros įvykių pasaulyje apžvalga.LRT KLASIKA tęsia pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šįkart susipažįstame su Arūno Streikaus knyga „[Ne]meilės trikampis. Šventojo Sosto Rytų politika, sovietų režimas ir Lietuva“.Šiauliuose surengti pirmieji bibliotekos nurašytų knygų ir vinilinių plokštelių aukcionai.Kultūros ministerija paskelbė skelbimą – kvietimą pretenduoti į Lietuvos kultūros tarybos pirmininko poziciją. Skelbimas sulaukė reakcijų, kad savo turiniu neatitinka darbo skelbimams keliamų reikalavimų.Baigėsi 30-asis Kinos pavasaris. Jame apdovanoti du jaunieji Lietuvos kino kūrėjai – Arnas Balčiūnas ir Ignė Narbutaitė.Kaune jau kelias dienas galima aplankyti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms skirtą tarptautinę parodą „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“.Kokia buvo vertimo cenzūra sovietmečiu?Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Jurbarko krašto muziejuje atidaryta paroda Pranciškui Mikutaičiui kelia klausimų skulptoriaus Vinco Grybo vaikaitei Rasai Grybaitei. Ji teigia, kad parodoje pateikiami netikslūs istoriniai faktai. Komentuoja Jurbarko krašto muziejaus direktorius dr. Arvydas Griškus.Kaune jau kelias dienas galima aplankyti M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms skirtą tarptautinę parodą „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“.LRT KLASIKA tęsia pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šįkart susipažįstame su Arūno Streikaus knyga „[Ne]meilės trikampis. Šventojo Sosto Rytų politika, sovietų režimas ir Lietuva“.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – Šiaurės Indijos muzikinės tradicijos puoselėtojas Lietuvoje Adomas Šimkūnas.Ved. Marius Eidukonis

Kultūrinės spaudos apžvalga.Utenos rajone, mažame Leliūnų miestelyje jau 25 metus veikia Vytauto Valiušio keramikos muziejus. Šiandien čia susitinka dvi kartos – pristatyta žymios grafikės Ingos Dargužytės ir jos aštuonių studentų paroda „Mokytojas – Mokinys“.Užsienio pasaulio naujienų apžvalga.Klaipėdiečių ir miesto svečių šį savaitgalį laukia dvi premjeros. Taško teatras Viljamo Šekspyro tragediją „Romeo ir Džiuljeta“ įsuka į klounados ir komedijos žanrą, o Klaipėdos lėlių teatras švenčia lėlininkų dieną.Šiandien, kovo 20-ąją, minima Žemės diena – tai gera proga prisiminti, kad mūsų kasdieniai pasirinkimai daro įtaką planetos ateičiai. Tačiau ar tvarus gyvenimo būdas yra visiems prieinamas, ir kaip ekologija atsispindi menininkų pasirinkimuose?Šį savaitgalį vilniečiai ir miesto svečiai turės galimybę pažvelgti į viešbučių gyvenimą iš vidaus ir pažinti viešbučių paslaptis. Iniciatyva „Prašome trukdyti“ kviečia į nemokamas ekskursijas, kurių metu bus atveriamos durys į istorinius pastatus, prabanga alsuojančius apartamentus ir netikėtas erdves, kurios dažniausiai lieka tik svečių akims.LRT KLASIKA toliau kviečia klausytojus iš arčiau susipažinti su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autorėmis ir autoriais. Pokalbis su iliustratore, poete ir keliautoja Austėja Jakas apie jos poezijos rinkinį „Mėlynieji malonumai“, kurią išleido leidykla „Baziliskas“. Ši knyga pretenduoja tapti geriausia Poezijos kategorijoje.Šiandien Vilniuje, galerijoje „Kunstkamera“, atidaroma menininko Vitalio Čepkausko paroda „Interpretacijos“. Joje pristatomi 17 darbų, sukurtų kaip pasaulinės meno klasikos kūrinių interpretacijos.Ved. Justė LuščinskytėNuotr. aut. Josvydas Elinskas/BNS

Paskutinis kaimas Žemaitijoje Pievėnai tęsia XIX amžiaus Velyknakčio tradiciją. Miestelio gyvenimą ir vienos nakties ritualą užfiksavo režisierė Giedrė Beinoriūtė filme „Sacrum ir profanum Pievėnuose“. Pokalbis su režisiere ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiąja specialiste Rūta Končiūte-Mačiuliene.Unikalų Lietuvos kultūros reiškinį - pirmą profesionalią pantomimos trupę – sukūrusiam režisieriui ir scenografui Modriui Tenisonui šiandien būtų sukakę 80 metų. Legendinę asmenybę prisimena kompozitorius Giedrius Kuprevičius.LRT Klasika tęsia pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Knygos „Kai rašai, nebijai. Autobiografiniai tekstai“ autorę literatūrologę, profesorę Viktoriją Daujotytę kalbina Rasa Murauskaitė-Juškienė.Kupiškyje pradėta tyrinėti karališkoji miesto istorija. Dar mažai žinomą Kupiškio krašto istorijos puslapį atvertė istorikas, Birštono muziejaus direktorius Simonas Matulevičius tyrinėjęs valdovų kelionių iš Vilniaus į Rygą maršrutus. Istorikas tvirtina, jog viena iš šio maršruto stotelių ir buvo Kupiškis ir čia yra lankęsis ne vienas Lietuvos didysis kunigaikštis. Apie tai, kaip kupiškėnai ieško savo karališkų šaknų, pasakoja Simona Ševčenkaitė.Kaip kalbėti, kad būtum išgirstas ir suprastas? Kaip pasiruošti kalbėti viešumoje? Kokios yra politikų kalbos ir kodėl tikime populistais? Pokalbis su viešojo kalbėjimo eksperte, konsultacijų įmonės „Wow. World of Words“ įkūrėja, knygos „Gerai kalbėti gali visi“ autore Neringa Bliūdžiūte rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kaip istorijų pasakojimas gali padėti spręsti socialines problemas ar net politinius konfliktus?Žydų mokslo institutas YIVO šiemet mini 100-metį, šiai sukakčiai pažymėti Miglė Anušauskaitė sukūrė pašto ženklą.Kupiškyje pradėta tyrinėti karališkoji miesto istorija. Kaip prie to prisidėjo valdovų kelionės iš Vilniaus į Rygą?Anykščiuose savo veiklą pradeda Anykščių choras, sieksiantis suburti kuo daugiau anykštėnų meninei veiklai.Praėjusiais metais prie projekto „Profesionalaus scenos meno sklaidos tinklas Lietuvos regionuose“ prisijungusi aktorė Aušra Pukelytė pradėjo kelionę su savo mono spektakliu „Vuojaž, vuojaž“ po mažuosius Lietuvos miestelius.LRT KLASIKA tęsia pažintį su „Metų knygų rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šįkart tai Viktorijos Daujotytės knyga „Kai rašai, nebijai. Autobiografiniai tekstai“.Jau artimiausiu metu didžiuosiuose festivaliuose Italijoje vis daugiau dėmesio bus skiriama Lietuvai. Kokie Lietuvos kultūros pristatymo planai Italijoje?Kaip architektūra ir dizainas gali padėti spręsti nelygybės problemas? Kalbamės su architektu, Italijos dizaino ambasadoriumi Lietuvoje Alessandro Scandurra, kurio projektas laimėjo „Ateities mokykla Ukrainai“ konkursą.Ved. Marius Eidukonis

Šią savaitę 13-oje šalių veikiantis Lietuvos kultūros atašė tinklas susirinko į metinį suvažiavimą. Vilniuje ir Kaune kultūros atašė dalyvauja susitikimuose ir diskusijoje su visuomene. Nuo šių metų Lietuvos kultūros atašė veiklą kuruoja Lietuvos kultūros institutas, kuriame įkurtas Kultūros diplomatijos skyrius. Kaip šie pokyčiai paveiks kultūros atašė darbą? Pokalbis su Lietuvos kultūros instituto vadove Julija Reklaite, kultūros atašė Vokietijoje Irma Šimanskyte ir kultūros atašė Lenkijoje Ana Kočegarova-Maj.Šiandien Karališkoje Hagos konservatorijoje įvyks iškilmingas koncertas Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo 35-osioms ir Čiurlionio gimimo 150-osioms metinėms paminėti. Koncertą vienoje moderniausių koncertinių salių Nyderlanduose organizuoja Lietuvos Respublikos ambasada Nyderlanduose ir 200-ųjų metinių jubiliejų netrukus švęsianti Karališkoji Hagos konservatorija. Šio renginio akcentas yra Hagos konservatorijos studentai lietuviai, kurie ir bus Čiurlionio kūrinių pagrindiniai atlikėjai. Pokalbis su įgaliotuoju ministru Lietuvos Respublikos ambasadoje Hagoje Mindaugu Žičkumi, gitariste Milda Orvydaite ir pianiste Ina Narkute.2024 metais Lietuvoje Hagos konvencijos simboliu – „Mėlynuoju skydu“ – buvo paženklinti 254 išskirtiniai kultūros paveldo objektai. Ginkluotų konfliktų metu šalys įsipareigoja nenaikinti pažymėtų kultūros vertybių. Kaune buvo paženklinta Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, Kauno rotušė, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Centrinis paštas, Muzikinis teatras, regioninis valstybės archyvas, Aleksoto ir Žaliakalnio funikulieriai bei kiti objektai. Pasakoja kolegė iš Kauno Skirmantė Javaitytė.LRT KLASIKA kviečia susipažinti su Metų knygos rinkimuose nominuotomis knygomis ir pasiklausyti pokalbių su jų autoriais. Pokalbių ciklą tęsiame pažintimi su Rūtos Oginskaitės knyga „Kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“, ją išleido leidykla „Inter se“. Ši knyga pretenduoja tapti geriausia Negrožinės literatūros kategorijoje, o daugiau apie ją pasakoja Karina Metrikytė.Studijoje lankosi muzikuojanti keramikė, tapytoja Aistė Kalvelytė. Kada išsisakyti jai geriau padeda forma ir spalva, o kada – ritmai ir garsų pasaulis? Apie gebėjimą spalvingiausias įvairiausias idėjas apgyvendinti savo darbuose – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė

Kultūrinės spaudos apžvalga.„Mūsų džiaugsmas dėl startuolių, bandymai pritraukti pasaulinius talentus ir ambicijas iškart pasibaigia, kai kalbame apie miestą“, – sako architektas Andrius Ropolas, parengęs komentarą apie laisvos minties stygių architektūroje.Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekoje atidarytas pabėgimo kambarys. Jis – neįprastas, edukacinis ir yra skirtas geriau pažinti Lietuvos istorinę asmenybę – garsų švietėją Povilą Višinskį.Klasikos koncertų salė su Gabija Narušyte.Šią savaitę Vilniuje ir Kaune susirinkę Lietuvos kultūros atašė aptars naujus iššūkius ir galimybes, dalyvaus diskusijose su visuomene. Nuo šių metų Lietuvos kultūros atašė veiklą kuruoja Lietuvos kultūros institutas, kuriame įkurtas Kultūros diplomatijos skyrius. Kaip šie pokyčiai paveiks kultūros atašė darbą?Šiandien minima Raudonos nosies diena – tai proga kalbėti apie juoko galią ir jo poveikį mūsų sveikatai. Juokas ne tik suteikia džiaugsmo, bet ir turi moksliniais tyrimais pagrįstą teigiamą poveikį organizmui. Kaip tai veikia?LRT KLASIKA kviečia susipažinti su Metų knygos rinkimuose nominuotomis knygomis ir pasiklausyti pokalbių su jų autoriais. Pokalbių ciklą tęsiame pažintimi su Rūtos Oginskaitės knyga „Kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“, ją išleido leidykla „Inter se“. Ši knyga pretenduoja tapti geriausia Negrožinės literatūros kategorijoje.Ved. Justė Luščinskytė

Visą šią savaitę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vyks „Senosios muzikos savaitė 2025“. Ką mums gali papasakoti ir ko išmokyti senoji muzika?Kovo 15-ąją paminėta Lietuvos žydų gelbėtojų diena.Kokie didžiausi Lietuvos kultūros sklaidos JAV iššūkiai? Pokalbis su Lietuvos kultūros atašė JAV Gražina Michnevičiūte.LRT KLASIKA supažindina klausytojus su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Dovilė Kuzminskaitė kalbasi su Jurgita Jasponyte apie jos poezijos knygą „Visata atsisėda netinkamoje vietoje“.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – rašytojas ir vertėjas Vidas Morkūnas.Ved. Marius Eidukonis

Susipažįstame su kultūros publikacijomis spaudoje.Pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga išrinko geriausias verstines knygas trijose kategorijose.„No shoes“ teatro spektaklį „Beveik laimingas“ apžvelgė scenos menų kritikė Dovilė Zavedskaitė.Kovo 17-ąją minime paskutinio Lietuvos laisvės kovotojo Antano Kraujelio-Siaubūno 60-ąsias žūties metines.Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija jau dešimtąjį kartą įvertino geriausius žaidimų kūrėjus.LRT KLASIKA supažindina klausytojus su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Dovilė Kuzminskaitė kalbasi su Jurgita Jasponyte apie jos poezijos knygą „Visata atsisėda netinkamoje vietoje“.Menų spaustuvės programos „Atvira erdvė“ nugalėtoju tapo šiuolaikinio teatro vaikams projektas „Išmintingasis Sokratas“.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis.

LRT Klasika pristatė mokslinės fantastikos ir kiberpanko stiliaus veiksmo detektyvą „Įsilaužimas Baltijos mieste“.LRT Faktai: Nerimsta gyventojų pasipiktinimas dėl Vilniaus viešojo transporto kainų pokyčių. Nuo liepos nebelieka 30 minučių bilieto, gyventojai įsitikinę, kad kitokio, ilgiau galiojančio, dažniausiai ir neprireikia. Kaip yra iš tiesų ir kiek laiko viešuoju transportu vidutiniškai keliauja gyventojai?Nuo gegužės vaikų darželių auklėtiniams turės būti sudarytos galimybės rinktis ne tik pietų miegą, bet ir ramias veiklas. Dalis darželių – jau prieš kurį laiką atsisakė pietų miego.Šių metų pradžioje daugybė žmonių dalino naujamečius pažadus. Vienas labiausiai paplitusių – pažadas pradėti sportuoti, daugiau judėti. Tiesa, besilankantieji sporto klubuose sako, kad kovo viduryje tokių pažadukų treniruotėse jau beveik nelikę.Kiekvienas turime šiek tiek skirtingus vairavimo įpročius. Kokie yra dažniausiai pasitaikantys vairuotojų įpročiai ir lietuvių vairavimo kultūra?Ved. Ignas Andriukevičius

Pokalbio pradžioje remiksuota kompozitoriaus Vangelio ištrauka iš 1982-ųjų kino juostos „Bėgantis skustuvo ašmenimis“ garso takelio skamba neatsitiktinai. Tik formatas – ne filmas, o serialas, ne vaizdo, o garso, ne 1982-ųjų, o ką tik išleistas, ne „Bėgantis skustuvo ašmenimis“, o „Įsilaužimas Baltijos mieste“.Radijo stoties LRT KLASIKA bangomis transliuojamas, LRT radiotekoje randamas kūrinys klausytojus nukelia į tolimos distopinės ateities metropolį. Jame liudijame ir žmogaus bei technologijų simbiozę, dirbtinio intelekto raidą, transhumanistines idėjas, ir elementarias laimės, meilės, laisvės, tikrojo savęs paieškas.Apie garso serialą „Įsilaužimas Baltijos mieste“ pasakoja scenarijaus autorius ir režisierius Karolis Balčius bei pagrindinius Elizabetos ir Mato vaidmenis atlikę Giedrė Račkaitė ir Edvardas Guželis.Kalbino Kristupas Naraškevičius.

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros temaKaip savo veiklos pobūdį pakeitė Suomijoje veikiantis Lenino muziejus ir kaip jis atspindi Suomijos užsienio politiką?Internetiniame portale e.kalba.lt jau prieinamas visas „Lietuvių-ukrainiečių kalbų žodynas“.Naujam gyvenimui kyla Pakruojo rajone Linkuvoje esantis senosios regulos karmelitų vienuolynas.Ąžuolyno biblioteka pradeda įgyvendinti jaunimui skirtą projektą „Jaunimo žvilgsnis: kultūra mano mieste“.Pristatytas Vyriausybės priemonių planas. Koks dėmesys jame skiriamas kultūrai? Pokalbis su kultūros ministru Šarūnu Biručiu.LRT KLASIKA pristato naują radijo serialą „Įsilaužimas Baltijos mieste“.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Kultūros ir meno žurnalo „Kultūros barai” apžvalga;Juozo Miltinio dramos teatre pristatoma premjera režisieriaus Adomo Juškos „Priešinimosi melancholija“;Užsienio spaudos apžvalga;Prasideda 25-oji Vilniaus knygų mugė. Pokalbis su Lietuvos leidėjų asociacijos prezidente, leidyklos „Tyto alba“ vadove Lolita Varanavičiene ir Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomąja direktore, įmonės Vilnius UNESCO literatūros miestas vadove Rūta Elijošaityte-Kaikare;Lietuvos centrinio valstybės archyvo platforma „E-kinas“ pradėjo skelbti istorinių garso įrašų archyvą. Pokalbis su Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktoriaus pavaduotoja Inga Vizgirdiene;LRT Klasika pristato iniciatyvą „LRT Klasikos rezidencija“;Valstybinė kultūros paveldo komisija beveik tris dešimtmečius vykdo tyrimą apie savivaldybių veiklas kultūros paveldo apsaugos srityje ir lėšų panaudojimą.Ved. Donatas Šukelis

Didžiausia tarptautinė Baltijos juvelyrikos ir gintaro paroda „Amber Trip“ jau 21-ą kartą po vienu stogu suburia profesionalius juvelyrus, gintaro meistrus ir dizainerius į LITEXPO parodų rūmus. Kokios tendencijos, kiek gintaro mūsų juvelyrikoje šiandien?Šeštadienį paaiškės, kas atstovaus Lietuvai Eurovizijos konkurse Šveicarijoje. Kauno „Žalgirio“ arenos scenoje pasirodys 12 grupių ir atlikėjų. Kokia Lietuvos Eurovizija šiemet?„Dokumentinė pasaka“ – taip latvių režisierius Elmaras Senkovas kalba apie spektaklį, sukurtą pagal bičiulio Andrio Kalnozolo romaną „Mane vadina Kalendorium“. Spektaklio repeticijose lankėsi ir spektaklio kūrimo procesus stebėjo Agnė Bukartaitė.Tradiciškai minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Vasario 16-ąją, Lietuvos nacionalinės filharmonijos scena atsiveria Lietuvos kompozitorių kūriniams. Šiemet koncertą „Dedikacija Lietuvai“ tiesiogiai transliuos ir LRT KLASIKA, o jo metu skambės net trys premjeros.Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre premjera – miuziklas visai šeimai „Matilda“. Rubrikoje „Be kaukių“ – tiesiogiai iš uostamiesčio miuziklo režisierė Rūta Bunikytė.Ved. Gabija Narušytė

Kaip meno konkursai „JCDecaux premija“ ir Jaunojo tapytojo prizas prisideda prie tolimesnės menininko karjeros ir kokia tokių prizinių parodų ateitis?LRT KLASIKA pradeda pokalbius su Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatais. Pirmieji mūsų pašnekovai – Birutė Letukaitė ir Darius Žiūra.Dorotė Girėja ir Rytis Girskas Kalėdų kviečia laukti improvizuotame koncerte, kuriame lietuviškos kalėdinės giesmės skambės su netikėtu akompanimentu.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – menininkė Agnė Kišonaitė.Ved. Marius Eidukonis

Sakartvele prezidentu išrinktas valdančiųjų „Kartvelų svajonės“ siūlytas Michailas Kavelašvilis. Tuo metu sostinėje Tbilisyje ir toliau vyksta antivyriausybiniai protestai.LRT KLASIKA jungiasi prie tradicinio Europos transliuotojų sąjungos organizuojamo kalėdinio koncertų maratono – Euroradijo Kalėdų dienos.Dirbtinio intelekto rubrikoje – apie popmuzikos atlikėją Europoje, sukurtą su šia technologija.Kūčių patiekalus lietuviai vis dažniau renkasi ne gaminti namuose, o užsisakyti iš maitinimo įstaigų. Populiarėja ir dvylikos patiekalų vakarienę valgyti restoranuose. Verslininkai sako, šiemet itin gausu užsakymų.Ved. Karolina Panto

Gruodžio 15 d., sekmadienį, LRT KLASIKA jungiasi prie tradicinio Europos transliuotojų sąjungos organizuojamo kalėdinio koncertų maratono – Euroradijo Kalėdų dienos. Jos metu Europoje rengiami šventiniai koncertai, kuriuos transliuos senojo žemyno nacionaliniai transliuotojai.„Lindyhopera“ - kas tai? Kokios įtampos atsiskleidžia pirmajame džiazo šokio spektaklyje, kuris gruodžio 14 d. pristatomas Vilniaus senojo teatro scenoje? Šio reiškinio kūrėją choreografę Elzę Višnevskytę kalbina Laima Slepkovaitė.Santuokos dieną jaunavedžiai žiedais apsikeičia prie altoriaus arba Santuokų rūmuose, prie neretai į altorių panašaus stalo. Į santuokų rūmų sales, jų išskirtinius interjerus ir aplinką per fotoaparato objektyvą pažvelgė fotomenininkė Vilma Samulionytė, kurdama ciklą „60 monumentų“. Apie santuokų rūmų istoriją, suformavusią naują tradiciją ir Vilmos Samulionytės fotografijų ciklą „60 monumentų“ pasakoja Donatas Šukelis.Šiandien jos muzika - Suomijos muzikos klasika. Legendinė suomių dainininkė Carola Standertskjöld 7-8-ąjį dešimtmečiais išgarsėjo jausmingomis džiazo, popmuzikos interpretacijomis. Jos pradėjo skambėti, kai Suomijos muzikos scena ieškojo savojo balso pasaulyje, o šiandien dainininkės įrašus atranda ne tik suomiai. Plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - Taivano lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena Marazaitė-Lin. Kodėl Taivanas jau dvidešimtmetį yra Irenos namai? Kuo stebina Taivano kultūra?Ved. Gerūta Griniūtė

Tarptautinis tyrimas rodo, kad charizmatiški lyderiai pasižymi aukštesniu intelektu ir geriau komunikuoja. Ryšį taro intelekto ir charizmos tyrė tarptautinė mokslininkų komanda, tarp jų ir profesorė Vita Akstinaitė, kuri yra ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Mokslo ir akademinių darbuotojų prorektorė.Lygiai prieš dvejus metus kompanija „OpenAI“ viešai pristatė „ChatGTP“ – pažangų dirbinio intelekto pokalbių modelį, kuris geba rašyti. Ar gali dirbtinis intelektas rašyti kaip žmogus? Ar mašina gali kopijuoti rašytojo stilių ar net jį pranokti?LRT radijai jau penktą kartą skelbia viešą radijo programų ir tinklalaidžių konkursą visiems trims radijams – LRT RADIJAS, LRT KLASIKA ir LRT OPUS. Paraiškas galima teikti iki sausio 15 dienos.Panevėžio krašte galima paragauti ne visiems girdėto patiekalo – rauguolių, arba duonskrylių. Juos iš naminės duonos tešlos moka gaminti duonos kepėjų būrelis, prieš du dešimtmečius susibūręs Miežiškių kultūros centro Nevėžio padalinyje.

5-ąjį sezoną LRT PLIUS kanale pradeda „Žiemojimas su opera“. Taip pat padiskutuosime apie Milano La Scalos teatro sezono pradžios premjerą, kurios jau keletą metų iš eilės netransliuoja LRT KLASIKA, nes spektakliuose pagrindinius vaidmenis kuria taip vadinama Putino primadona Anna Netrebko. Ar dar yra erdvės Kremliaus režimą remiančių atlikėjų boikotui, ar jau esame išsikvėpę? Ar kaip tik: kultūra ir politika – iš tikrųjų nieko bendro? Studijoje viešės Jūratė Katinaitė ir Julijus Grickevičius.Panevėžyje „Stasys museum“ pristatoma menininko Hermano Nitscho kūryba. Apie naują parodą pasakos kolegė Evelina Povilavičiūtė. Taip pat išgirsime scenos menų kritikės Aušros Kaminskaitės komentarą apie Berlyne vykusį festivalį „No Limits“.„Nuotraukos nėra įdomios, jei jos neturi istorijos“, sako rubrikos „Be kaukių“ svečias gamtos fotografas, ornitologas Marius Čepulis.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Vaivos Grainytės pjesė „Dvidešimt keturi“. Garso režisierius ir kompozitorius Arturas Bumšteinas.Atliko Julia Karelina, Ieva Labanauskaitė, Augustina Gruzdytė, Jonė Miškinytė, Ugnė Makselytė, Diemantė Merkevičiūtė, Gabrielė Griciūtė, Elena Laurinavičiūtė, Monika Staugaitytė, Justina Mykolaitytė, Urtė Laukaitytė, Armanda Rudelytė, Austėja Masliukaitė, Gertrūda Breivytė, Alexandra Bondarev, Magdalena Kozlovskaja, Greta Grinevičiūtė, Agata Orlovska, Ieva Rižė, Kamilė Krasauskaitė, Aurelija Bulaukaitė, Liepa Sofija Vareikaitė, Vaiva Grainytė, Agnė Semenovičiūtė, Elmyra Ragimova, Vilniaus kultūros centro LRT vaikų choras, Gailė Griciūtė (fisharmonija) Algirdas Biveinis (vargonai), Kristupas Gikas (fleita), Diemantė Merkevičiūtė (smuikas), Ignas Juzokas (ritmo mašina) bei šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“.Projektą įgyvendina LRT KLASIKA ir Teatro informacijos centras, finansuoja Kultūros taryba. Dovilės Bagdonaitės iliustracija.

Gerbiamieji, užkluptas rudeninės depresijos planuojatės pasikabinti pamiškėje ar spontaniškai norisi lesinti paukštelius balkone? Sustokite, pasigarsinkite savo audio signalų imtuvus ir išklausykite šį radijo epizodą apie rudenį - gal persigalvosite. Jeigu ne - geros Jums kelionės.

„Aš tikrai nesu minimalistė, savo gyvenime, buityje aš esu kaupikė, kaip voverė – tempiu, kaupiu ir padarau kažką kito. „Recyclinu“ tuos vaizdus kaip plastmasinius butelius",– sako savo parodą „Bestiariumas“ pristatanti Laisvydė Šalčiūtė.LRT KLASIKA pradeda jaunųjų atlikėjų rezidenciją. Kokias baimes patiria karjerą pradedantys muzikai?Egiptologė Sandra Veprauskienė kauniečius kviečia į senovės Egipto studijos „Dendera“ veiklas.Pasaulio kultūros naujienos.„Panemunės šilo ženklas tampa beveik simboliu, ženklinančiu devynioliktus metus, kuriuos, šiek tiek pritempiant, galima vadinti ilgo XX amžiaus pabaigos metais“,– sako menotyrininkas Ernestas Parulskis. Komentarą parašyti jį įkvėpė žinia apie Kaune esantį ženklą „Filmo „Černobylis“ tiltas“.Kaip kartvelų menininkai reaguoja į neramumus šalyje?„Viešosios erdvės yra tikrasis demokratijos atspindys“,– teigia trejus metus „Architektūros fondui“ vadovavęs Martynas Germanavičius. Pokalbis su juo apie atsakingą architektūros kultūrą ir priemones ją ugdyti, taip pat populiariuosius kalbėjimo apie urbanistiką ir architektūrą formatus, miestuose vykstančius erdvinius pokyčius ir visuomenės balsą miestų kūrimo procesuose.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Minime Tarptautinę vertėjų dieną. Su kokiais iššūkiais ir kokia kasdienybe susiduria Lietuvos vertėjai?Panevėžyje šį savaitgalį surengtas atviros pramonės savaitgalis. Jame pristatytos šiuolaikinės įmonės, tačiau nepamirštama ir pramonės istorija, kurioje nemažai ir kultūros.LRT Klasika mini 21-ąjį gimtadienį.Kino kritikas Vladas Rožėnas apžvelgia Lauryno Bareišos filmą „Sesės“.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši mokslininkė Miglė Tomkuvienė.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Spaudos apžvalga.Naujausią Timo Burtono filmą „Beetlejuice Beetlejuice“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Tauragėje vykstančiame, bene ilgiausiai Lietuvoje trunkančiame festivalyje „Kvadratu“ visuomenė kviečiama polilogui apie kartų sąveiką.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Lietuva užima 3 vietą ES pagal nelegalaus turinio vartojimą. Kas bendro tarp filmų piratinėse svetainėse ir Lietuvai priešiškų šalių rėmimo?Buvo pristatytas naujas disidentų audioturo maršrutas „Veidai ir vietos“. Tai nemokamas, visiems laisvai prieinamas turas, kuriame pasakojama apie įvairias Vilniaus vietas, susijusias su aktyviausiais sovietų sistemai besipriešinusiais žmonėmis 1970-1989 m.Nuo 1965 m. rengiamas tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“ šiemet nepateikė paraiškos Lietuvos kultūros tarybos strateginių renginių finansavimo konkursui, todėl dabar sprendžia festivalio finansavimo klausimus ir svarsto, koks ateinančiais metais galėtų būti 61-asis „Poezijos pavasaris“. Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba sudarė festivalio tarybą ir poezijos festivalio vadovu buvo paskirtas poetas Dainius Dirgėla. Pokalbis su juo.Atskiras dėmesys debatų metu bus skiriamas kultūros sektoriui – LRT KLASIKA tam surengs keturias specialias laidas. Kiek Seimo rinkimuose dalyvaujančios partijos skiria dėmesio kultūrai? Ar kultūra pagaliau tampa lygiaverte rinkiminių programų dalimi? Šiuos ir kitus klausimus parlamento rinkimuose dalyvaujančių partijų atstovams kels žurnalistai Marius Eidukonis ir Monika Gimbutaitė.Ved. Justė Luščinskytė

Vienas iš Lietuvos kultūros sezono Prancūzijoje atidarymo akcentų – Linos Lapelytės performansas „Kalba“. Apie jį – iš Paryžiaus Austėja KuskienėRugsėjo 15 d. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kartu su Šiuolaikinio meno centru pristatys paskutinį ir Lietuvoje dar nerodytą Jono Meko filmą „Requiem“. Filmą lydės orkestro, choro ir solistų gyvai atliekamas Giuseppes Verdi „Messa da Requiem“, kaip buvo sumanyta originaliame šio kūrinio užsakyme.Igno Gudelevičiaus pasakojimas apie Derya Yıldırım, kuri su grupe jau dešimtmetį populiarina Anatolijos folklorą, persipynusį su populiariosios, psichodelinės muzikos, soulo įtakomis.Šeštadienį, 21:05 min., LRT KLASIKA tradiciškai tiesiogiai transliuos vieną ikoniškiausių klasikinės muzikos koncertų metuose – paskutinę „BBC Proms“ naktį.Rubrikoje „Be kaukių“ – pokalbis su fotografu Imantu Seleniu apie kūrybai reikalingą nuobodulį ir potraukį nostalgijai.Ved. Urtė Karalaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis Kultūros tema.Pasaulio Kultūros įvykių apžvalga.Šiandien prasideda šiuolaikinio cirko festivalis „Hellium“.Tęsiame pasakojimų ciklą „Europos ženklai Lietuvoje: Renesansas“.LRT KLASIKA pradeda naująjį savo sezoną.Kokią „Šiaurės atėnų“ leidinio viziją puoselės jo naujoji redaktorė Eglė Frank?Vasaros pabaigoje mažieji Kauno gyventojai kūrė savo svajonių daugiabučio kiemus.Nidoje jau 47 kartą vyks festivalis „Nida. Sutikti fotografiją“.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius EidukonisLaimos Stasiulionytės nuotr.

Rugpjūčio 27-ąją minime žymaus Lietuvos prozininko, publicisto, vieno ryškiausių lietuvių rašytojų marinistų – Igno Pikturnos 100-ąsias gimimo metines. Apie svarbią Lietuvai asmenybę ir kuriamą radijo dokumentiką kalbamės su jo brolio anūke aktore Alvyde Pikturnaite ir teatro režisieriumi Naubertu Jasinsku.„Kapanokis pasaulyje, kuriame nėra logikos“, – taip režisieriaus Yorgo Lanthimo filmų sukeliamą pojūtį apibūdina kino kritikas Vladas Rožėnas. Galima sakyti, kad šis kino kūrėjas pastaruoju metu yra „ant bangos“ – per gana trumpą laiką pasirodė net du jo filmai: „Oskaruose“ sužibėję „Prasti reikalai“ bei neseniai kino teatruose rodytas „Malonės rūšys“. Reaguodamas į šio režisieriaus aktualumą, „Skalvijos“ kino centras nutarė pakviesti į jo filmų retrospektyvą „Visi žaidimai turi savo taisykles“. Daugiau pasakoja Indrė Kaminckaitė.LRT KLASIKA tęsia 6 pasakojimų ciklą, skirtą Lozoraičių metams paminėti. Kalbant apie Lozoraičius, dažnai akcentuojami šeimos vyrai, tačiau labai svarbus ir moterų indėlis, turėjęs didelę reikšmę ir Lietuvos istorijai. Kaip Vincenta Lozoraitienė tapo aktyviausia Moterų tarybos pirmininke tarpukario Lietuvoje? Kokias duris savo vyrams Stasiui jaunesniajam ir Kaziui atverdavo jų žmonos Daniela ir Giovanna? Klausomės jau paskutinio Donato Puslio parengto ciklo „Lozoraičiai“ pasakojimo.Ne vienas režisierius vis dažniau demonstruoja talentus ir kitose, dažniau meno sferose - muzika kaip neatsiejama filmų dalis jau 100-metį patraukia ir pačius filmų kūrėjus. Kai kurie jų – renka patys muziką savo filmams arba laisvalaikiu groja kokioje nors grupėje. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie Jimo Jarmušo muzikinę karjerą, per kurią jis ne tik išbandė įvairiausius stilius, bet ir dažnai kalba savo filmuose per muziką arba apie muziką, kurdamas išskirtinai ne tik vizualius, bet ir muzikinius filmus, pasiūlydamas žiūrovui pažvelgti į muzikos istoriją kiek kitaip.Rubrikoje „Be kaukių“ artėjančios Laisvės dienos proga lankosi Lietuvos kariuomenės kapitonė Eglė Trataitė-Žebelienė.Ved. Gerūta Griniūtė

LRT Klasika baigia pasakojimų ciklą apie nišinius muziejus. Turbūt kiekvienas antikvarinis daiktas galėtų papasakoti vis kitokią įdomią istoriją. Tuo gali pasigirti ir Vytautas Sinkevičius, kurio senovinių laikrodžių kolekcija stebina ne vieną lankytoją. Įvairių tiksinčių garsų pripildytas muziejus įkurtas prieš 15 metų Kauno rajone, Ežerėlio miestelyje.Zarasų rajone vyksta 24-asis nepriklausomas kasmetinis šiuolaikinės baltų kultūros ir savitos, alternatyviosios muzikos festivalis. Šiemet susidomėjimas festivaliu – rekordinis. Dalyvių skaičius stebina, bet stebina ir tai, kad toks sėkmingas festivalis šiemet – paskutinis. Pokalbis su festivalio „Mėnuo Juodaragis“ organizatoriumi, vienu iš įkūrėjų, Ugniumi Lioge.Minime Baltijos kelio 35-metį. Netoli pasienio su Latvija įsikūrusiame Pasvalyje vyksta iškilmingas Baltijos kelio minėjimas, kuriame dalyvauja Lietuvos ir Latvijos prezidentai, atvyksta Baltijos kelio organizatoriai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, taip pat vienas „Ukrainos bangos“ – Ukrainoje 1990 m. įvykusios gyvos žmonių grandinės organizatorių.Zalcburge vyksta kasmetinis Zalcburgo festivalis. Jo afišas šiemet puošia gausybė lietuvių muzikių pavardžių. Festivalyje lankosi buvęs LRT KLASIKOS vadovas, kolega, melomanas Julijus Grickevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši aktorė Agnė Kaktaitė, vis dar besidžiaugianti Lokarno festivalyje pelnytu svarbiu prizu – ji kartu su kolegomis G. Glemžaite, P. Markevičiumi ir G. Kiela apdovanoti už geriausią aktorių ansamblį filme „Sesės“. Pokalbis apie kūrybą, sėkmę ir prasmingus darbus.Ved. Gerūta GriniūtėV. Daraškevičiaus nuotrauka

Lietuvoje pagrindinė Respublikos Prezidento rinkimų ir referendumo dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo diena, kai tikimasi sulaukti didžiausio balsuojančių rinkėjų skaičiaus.Sveikatai palankus poilsio režimas menkai suderinamas su naktiniu darbu, tačiau dalis žmonių dėl darbo specifikos naktį miegoti negali. Naujame „Miego DNR“ epizode neuromokslininkė Laura Bojarskaitė pataria, kaip sumažinti nepastovaus poilsio ritmo daromą žalą organizmui.Kaune veikiančiame klube „Likimo draugai“ kasdien renkasi žmonės, sergantys psichikos ligomis. Čia juos pasitinkanti vadovė Jolanta Stankūnienė visus įtraukia į aktyvias veiklas, moko dirbti socialinėse dirbtuvėse. Daugeliui tai pirmas darbas jų gyvenime.Artėjant 100-mečio Dainų šventei, LRT Klasika pristato ciklą „100 balsų Dainų šventei“. Visus pasakojimus rasite LRT radiotekoje, na, o šiandien susitiksime su choro vadovu ir dirigentu Remigijumi Adomaičiu, kuris po studijų Klaipėdoje, pačioje nepriklausomybės pradžioje atvyko į Šiaulius ir subūrė berniukų ir jaunuolių chorą „Dagilėlis“.Ved. Gabija Narušytė

Į LRT GIRDI kreipėsi gyventojas, klausiantis, kodėl Lietuvoje vis dar yra vietų, kur negalima atsiskaityti kortele. Kodėl ne visur galima atsiskaityti kortele? Kiek apskritai šiandien bereikia grynųjų? Kokios kitos atsiskaitymo formos, nes jų tikrai yra?Policijos pareigūnai atkreipia dėmesį, kad, tęsiantis mokslo metams ir trumpėjant dienoms, tėvai į mokyklą atvežę savo vaikus juos dažnai labai nesaugiai išlaipina iš automobilio. Ką daryti?Skuodiškis Edvinas Malakauskas, baigęs mokyklą, labai norėjo pagyventi užsienyje ir keleriems metams išvyko studijuoti bei dirbti į Jungtinę Karalystę. Bet Covid-19 pandemija planus sujaukė ir jaunuolis netrukus grįžo į Lietuvą. Čia dabar vėl studijuoja bei socialiniuose tinkluose sėkmingai kuria humoristinio pobūdžio vaizdelius. Drąsaus ir kūrybiško jaunuolio istorija.LRT KLASIKA šiandien rengia specialią transliaciją iš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, kuris pradeda naująjį sezoną.Ved. Edvardas Kubilius