Podcasts about personalo

Nors naudodami skaitmenines priemones galime darbe nudirbti daugiau ir greičiau, tai gali taip pat trukdyti ir sukelti darbuotojams papildomą įtampą, vadinamą technostresu. Kas yra technostresas ir į kokius įgūdžius investuosime ateities darbo pasaulyje, kad streso būtų mažiau?Artėjant Kalėdoms ne vieną apima savanorystės, noro padėti nuotaika. Kol vieni tai daro tik kartais, kiti kasmet savo laiką per švente atiduoda kitiems. Viena iš jų Austėja Žalalytė, Vilniaus universiteto studentė, kuri jau ne pirmus metus per Kūčias su Carito organizacija keliauja į Molėtų ligoninę.Artėjant Kalėdoms daugelyje įmonių neišvengiama švenčių dalis ir kalėdiniai darbo vakarėliai. Personalo ir verslo profesionalų asociacijos apklausa rodo, kad švenčių planai gana tradiciniai: didžioji dalis organizuos vakarienes su specialia programa, kai kurie – ir darbuotojų apdovanojimais, kita dalis šventę rengs biure su eglutės įžiebimu, užsakytu maistu, muzika ar kitomis pramogomis. Tik mažoji dalis nesiruošia grandioziniams renginiams ir apsiribos šventiniais pietumis ar pusryčiais.2024-ieji buvo paskelbti Švyturių metais. Baigiantis jiems, entuziastai skaičiuoja sensacingus atradimus Nidoje, nuveiktus darbus Klaipėdoje ir brėžia vizijas ateičiai. Pasakoja kolegė iš pajūrio Agnė Bukartaitė.

Įžvalgomis dalijasi verslo psichologė Rasa Baltė Balčiūnienė ir „HR Hint Online“ įkūrėja, HAI instituto alumnė Giedrė Vaitiekūnaitė-Urbanovič. „Organizacija, kaip ir žmogus, su savimi nešasi įviriausių patirčių lagaminus“, - teigia „HR Hint Online“ įkūrėja Giedrė Vaitiekūnaitė-Urbanovič. Ji mano, kad personalo vadovas, atėjęs į organizaciją, turėtų matyti ne tik jos „status quo“, žinoti, kokia yra ateities vizija, bet ir pasidomėti tos organizacijos istorija: nuo ko prasidėjo verslas, kokių ypatingų įvykių ten būta, kokias krizes ir pakilimus organizacija išgyveno, kokie žmonės ten dirbo, su kokiais klientais bendravo. „Visi šie patyrimai sukapsi į kolektyvinę organizacijos pasąmonę ir, kritiniu momentu, iškyla į paviršių padėdami arba trukdydami įgyvendinti užsibrėžtus tikslus“, - sako Giedrė. Tyrinėjančių pokalbių ciklo „Psichodinamika versle“ septintajame epizode – apie nematomą personalo žmonių vaidmenį organizacijose: 0:00:00 – pradžia 0:01:44 – „Personalo vadovas turėtų ne tik girdėti ir matyti tarp eilučių“. Apie esminę personalo žmonių funkciją. 0:03:23 – „Grįžtamasis ryšys darbuotojui negali būti tik džiuginantis“. Apie vaikiškas reakcijas, „sumuštinio“ techniką ir gebėjimą prisiimti atsakomybę. 0:07:43 – „Tikras augimas nevyksta lengvai“. Apie pasąmoninius darbuotojų motyvus. 0:10:35 – „Organizacija, kaip ir žmogus, su savimi nešasi tam tikrų patirčių lagaminus“. Apie būtinybę žinoti organizacijos istoriją. 0:12:04 – „Turime išmokyti gerbti organizacijos praeitį“. Apie naujų darbuotojų „visažinystę“ siekiant įgyvendinti pokyčius. 0:17:01 – „Kai pradedame pastebėti tam tikrus dalykus savyje, imame kitaip matyti ir aplinką.“ Kaip personalo žmogui išmokti matyti giliau? 0:18:07 – „Kelias nueinamas einant“. Pabaigos įžvalga. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Psichodinamika versle“ laidų: Apie nesuvoktą santykių poveikį sėkmei - su Sauliumi Jovaišu https://youtu.be/h1V3n1aGP00 Apie neįsisąmonintus organizacinės kultūros spąstus - su Alge Jablonskiene https://youtu.be/26iX6hA5LKI Apie emocinio nuovargio priežastį - su Ramune Radiene https://youtu.be/bjrl6nCnq5E Apie paslėptus komandų konfliktus - su Rūta Klimašauskiene https://youtu.be/VgFDkGAnOPE Apie pokyčių valdymą - su Milda Autukaite https://youtu.be/PqZY5qKQjbo Apie lyderio ir sekėjų santykius grupėje - su Jolita Buzaityte-Kašalyniene https://youtu.be/uLXrM6-BvmM Apie neįsisąmonintus emocinius alkius organizacijose - su Pauliumi Avižiniu https://youtu.be/5OqJVjw-_uk

Laidos svečiai Vytautas Zubras - Alytaus profesinio rengimo centro direktorius, Irena Aleksiūnienė - "Kauno grūdai" Personalo tarnybos vadovė, Vaidas Liesionis - "Astra LT" Generalinis direktorius.

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir „HR Hint Online“ įkūrėja ir vadovė Giedrė Vaitiekūnaitė-Urbanovič. „Personalo vadovas turėtų būti provokatorius ir laiku pastebėti, kada žmonės pradeda kalbėti vienaip, o daryti kitaip“, - sako personalo valdymo ekspertė Giedrė Vaitiekūnaitė-Urbanovič. Ji teigia, kad bet kokie deklaratyvūs pasisakymai yra simptomas, kad darbuotojas tiesiog bando atitikti standartą. Kokius klausimus turėtų kelti personalo vadovas ir kodėl jam kartais pritrūksta drąsos? Apie tai - tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Organizacijų antropologija“ penktajame epizode su Giedre Vaitiekūnaite-Urbanovič ir Rasa Balte Balčiūniene: 0:00:00 – pradžia 0:01:21 – apie sąvoką „organizacijų antropologija“ 0:02:40 – apie personalo vadovo tikslus 0:08:32 – apie „provakatoriaus“ funkciją 0:12:14 – apie personalo vadovo drąsą Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Pokalbis apie JT bioįvairovės susitarimą. Kas sutarta Monrealyje ir kaip biologinę įvairovę bus siekiama apsaugoti ir atkurti kalbėsime su Vilniaus Universiteto profesore Virginija Podėniene.Vyresnių žmonių integracija į darbo rinką. Su kokiais stereotipais darbe susiduria vyresnio amžiaus žmonės? Apie vyresnių darbuotojų integraciją į besikeičiančią darbo rinką kalbėsime su Personalo valdymo profesionalų asociacijos direktore Aušra Bytautiene.Nekilnojamojo turto rinka pradeda vėsti. Ko tikėtis šiemet? Apie kainas ir pardavimo tendencijas pakalbėsime su „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu Nerijumi Mačiuliu ir Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentu Mindaugu Statulevičiumi.Kaip pradėti reguliariai sportuoti? Ką daryti, kad aktyvus gyvenimo būdas taptų įpročiu ir tęstųsi ilgiau nei kelis mėnesius po Naųjųjų metų. Pokalbis su Sveikatingumo klubo „Impuls“ treneriu Tadu Pociumi.Ved. Urtė Korsakovaitė

Kuo gyvena žmonės Kroatijoje? Pokalbis su LRT Radijo bendradarbe šioje šalyje Renata Pelenokaite.Daugiau kaip pusė dviratininkų laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tačiau važiuojančių techniškai tvarkingu dviračiu – mažuma, rodo Lietuvos automobilių kelių direkcijos stebėjimo duomenys.Laidoje dvi temos, susijusios su vaikus auginančiais tėvais ir darbo rinka.65 proc. mamų, derinančių darbą ir vaikų auginimą, jaučia nuolatinį kaltės jausmą, rodo Omnibus atlikta apklausa, kurią užsakė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi, kaip padėti į darbo rinką grįžti mažus vaikus auginantiems tėvams. Šeima ir karjera yra suderinami dalykai, jei darbdavys yra lankstus, sako kalbinti tėvai. Personalo atrankos specialistai pastebi, kad dauguma kandidatų darbo pokalbiuose pageidauja, kad jiems būtų sudarytos lanksčios sąlygos derinti šeimos ir darbo interesus. Darbdaviai investuoja į vaikų kambarius ir taiko hibridinį darbo modelį.Ved. Agnė Skamarakaitė

Mūsų bendradarbis Laurynas Vaičiūnas apie situaciją Baltarusijos – Lenkijos pasienyje dėl nelegalių migrantų išpuolių.Valdantiesiems pateikus siūlymą valstybės finansuotas rezidentūros studijas baigusiems medikams kelerius metus atidirbti Lietuvoje, tokiai idėjai pasipriešinimą reiškia dalis jaunųjų medikų. Jų nuomone, tai gydytojų trūkumo nesumažins. Siūlymą pateikę politikai argumentuoja, kad panaši tvarka galioja kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse, tačiau užsienyje dirbančių medikų teigimu, situacija ten visiškai kitokia. Išsamiau pasakoja Rūta Nikitinaitė.Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas apie situaciją pasienyje dėl suaktyvėjusių nelegalių migrantų bandymų kirsti sieną.Vasario 16-osios akto originalas Vilniuje eksponuojamas galimai paskutinį kartą. Į Signatarų namus Vilniuje šiandien grįžta Vasario 16-osios akto originalas. Jis nuo pernai lapkričio saugotas Lietuvos valstybės istorijos archyvo saugykloje. Dokumentas liks muziejuje iki lapkričio 15-osios, kaip ir anksčiau, jis bus laikomas neperšaunamoje vitrinoje su specialiai palaikomu mikroklimatu. Vilniuje Vasario 16-osios aktas turėtų būti eksponuojamas paskutinį kartą – pagal pirminį Lietuvos ir Vokietijos susitarimą numatyta, kad Aktas nuo 2018 metų sausio Lietuvai perduodamas ilgiausiai penkeriems metams, dokumento saugojimą pratęsiant kas metus. Susitarimas numato, kad 2022-aisiais dokumentas galėtų būti eksponuojamas Kaune, Istorinėje Prezidentūroje. Iki šiol nesutarta, ar Lietuvos Nepriklausomybės Aktas galėtų likti Lietuvoje visam laikui. Jo apžiūrėti į Signatarų namus vienu metu gali užeiti iki 25 lankytojų. Vokietijai siųstą Nutarimą dėl valstybės atkūrimo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis Berlyno diplomatiniame archyve rado 2017-tųjų pavasarį.Pašnekovai: Nacionalinio muziejaus istorikė Sandra Germanavičiūtė ir Lietuvos vyriausioji archyvarė Kristina Ramonienė.Užsienio įvykių apžvalga. Gabrielius Grubinskas.Bažnyčia prisideda prie gyventojų skiepijimo nuo Covid – 19. Mobili skiepų komanda tęsia savo darbą Klaipėdos bažnyčiose. Kiek anksčiau tikintieji buvo kviečiami pasiskiepyti Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčiai priklausančiose patalpose, praėjusį sekmadienį Klaipėdos miesto poliklinikos paskirta komanda atvyko ir į Šv. Brunono Kverfurtiečio parapiją.Kaip žmonės vertina šią Bažnyčios iniciatyvą? Pokalbis. Klaipėdos miesto poliklinikos vadovė Loreta Venckienė ir Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.Sveikatos apsaugos aktualijos. Studijoje – sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.Sporto pranešimai. Marius Andrijauskas.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi, kaip į darbo rinką grįžta mažus vaikus auginantys tėvai. Šeima ir karjera yra suderinami dalykai, jei darbdavys yra lankstus, sako kalbinti tėvai. Personalo atrankos specialistai pastebi, kad dauguma kandidatų darbo pokalbiuose pageidauja, kad jiems būtų sudarytos lanksčios sąlygos. Kolegos Mariaus Jokūbaičio reportažas.Savaitės komentaras. Autorė – apžvalgininkė Liepa Želnienė.Ved. Rūta Kupetytė

Didžioji dalis šiuo metu Lietuvos-Baltarusijos sieną kirsti mėginančių migrantų - apgręžiami Situacija šalies viduje įrengtose migrantų apgyvendinimo vietose taip pat ramesnė, sako savivaldybių vadovai. Kaip pavyksta užtikrinti bazinius migrantų poreikius?Lietuvos pasieniečiai ir migracijos pareigūnai siūlys pinigų į kilmės šalį norintiems grįžti neteisėtiems migrantams, taip siekiant paspartinti jų išvykimą.Personalo specialistai sako, kad skaitmenizacija ir pandemija į darbo rinką įneša nemažai pokyčių. Dalis žmonių turės keisti specialybę ar įgyti naujų įgūdžių. Laidoje kalbėsime, kaip spėti koja kojon su darbo rinka.Naujausias tyrimas rodo, kad per karantiną kas trečias gyventojas atsisakė medicininio gydymo dėl baimės užsikrėsti koronavirusu.Taip pat apie Kazio Varnelio muziejaus iniciatyvą. Kai per kūrybinius užsiėmimus paaugliams padedama atkurti socialiai aktyvų gyvenimą, kuris itin nukentėjo per pandemiją.Ved. Darius Matas

Keletas Lietuvos įmonių jau siūlo oficialias „darbostogas“ arba galimybę dirbti per nuotolį iš užsienio šalių. Kol kas atsakingos institucijos neturi konkrečių ir lengvai pritaikomų atsakymų, kaip reikėtų tiksliai organizuoti, aprašyti ir užtikrinti nuotolinio darbo tvarką. Ar darbas iš bet kurios vietovės mėnesiui ar metams taps įprasta praktika? Kaip dėl tokios galimybės susitarti ir kaip ją įteisinti?Kokia tvarka galioja įdarbinant užsienio piliečius ir kas žinotina darbdaviui, ketinančiam samdyti žmones iš trečiųjų šalių sezoniniam darbui?Teisiniai vadinamojo ,,vakcinacijos paso” įgyvendinimo iššūkiai.Draudimo rūkyti daugiabučių balkonuose reguliavimo ypatumai. Pasirodo, galima ne tik uždrausti rūkyti daugiabutyje, bet ir tokį draudimą atšaukti.Laidoje dalyvauja: Personalo valdymo profesionalų asociacijos valdybos pirmininkas, Advokatų kontoros Ellex Valiūnas darbo teisės advokatas Rimantas Stanevičius, Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius, Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantas Karolis Barkauskas, bendrovės „Teisės riba“ vadovaujanti teisininkė Kristina CipkuvienėVed. Artūras Matusas

Kai su antstoliais tenka bendrauti nuotoliniu būdu , kokios galimybės susigrąžinti skolą? Ar skolininkai bando išsisukinėti, prisidengdami karantinu?COVID pandemijai sujaukus įprastą įmonių darbo ritmą, keitėsi ir daugelio darbuotojų atostogų planai. Teisininkai perspėja , kad artėjant metų sandūrai, derėtų nepamiršti , jog nepanaudotos atostogos „sudega“ suėjus tam tikram įstatymais nustatytam terminui.Iki gruodžio 15 dienos, kai gyventojai Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) turi pateikti nekilnojamojo turto (NT), viršijančio 150 tūkst. eurų, mokesčio deklaracijas ir sumokėti mokestį už 2020 metus, likus savaitei , Registrų centro specialistas patars kaip greitai ir nesunkiai sužinoti savo valdomo NT mokestinę vertę.Laidoje dalyvauja: Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė, Personalo valdymo profesionalų asociacijos valdybos pirmininkas, darbo teisės advokatas Rimantas Stanevičius, Registrų centro astovas Mindaugas SamkusVed. Artūras Matusas

Santaros klinikos sako, kad Vilniaus rajono ligoninėse lovų COVID-19 pacientams ir personalo pakanka kelioms paroms. Žurnalistas Rimas Bružas apie kuriamą dokumentinį filmą, atspindintį koronaviruso epidemiją Lietuvoje.Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos lyderiai Seime pasirašė sutartį dėl naujos valdančiosios koalicijos sudarymo.Nuo šiandien „Lietuvos geležinkeliai“ stabdo 25 traukinių reisus. LTG Link“ vadovo Lino Baužio komentaras.Armėnija praneša, kad ginčijamame Kalnų Karabache tęsiasi kovos dėl strategiškai svarbaus Šušos miesto, nors Azerbaidžanas išvakarėse pareiškė atkovojęs jį iš armėnų separatistų pajėgų.Ved. Aleksandr Dvojeglazov.

Boso valanda su Jovaišu. Svečiuose — INK vadovaujantis partneris Kęstutis Gečas. ❗️Patrauklaus darbdavio įvaizdis. Visi jo trokšta. Kaip jį suformuoti? Kestutis Gecas, INK agency: Labai primityviai, „patrauklus darbdavys“ susideda iš dviejų dedamųjų: koks tu esi ir ką apie tave žino? Pirmu atveju tu tiesiog turi būti patrauklus darbdavys ir turėti visus atitikmenis: geras atlyginimas, geras vadovas, normalus ofisas ir pan. Antras blokas yra komunikacija, kad tavo esami ir potencialūs darbuotojai, galbūt jų šeimos apie tai sužinotų. Viskas. Bet kada tu pradedi gilintis, tuomet ir prasideda. Nes patrauklus darbdavys vėl skyla į dvi dalis. Pirmoji – mes tai vadiname „kietieji aspektai“, t.y. darbo užmokestis, pareigybės, bonusavimo sistema, karjeros galimybės ir pan. Antroji – kultūra ir tai yra visi neracionalūs dalykai. Pirmuoju atveju tai yra racionalu, ir klasikinės korporacijos Personalo departamentas visą tai žino, jei jis yra kvalifikuotas. Bet kada einame į neracionalumus, prasideda komunikacijos laukas. Dauguma vadovaujančių direktorių, vadovų Lietuvoje nėra patyrę komunikatoriai. Jų gebėjimai nėra išlavinti, nes dauguma Lietuvos vadovų yra atėję iš amatininkystės: jie turėjo tam tikrą amatą, to amato pagrindu sukūrė struktūrą ir ją valdo. Mes dar esame jaunas verslas savo patirtimi. Neracionalumas, apie kurį kalbama, remiasi tam tikra mitologija. Korporaciniame pasaulyje mitologija yra misija, vizija, vertybės, bet jos neturi būti klišinės: nuimkite logo, pasakykite savo viziją, misiją, ir pasakykite, ar jus atpažįsta?

Kasdienybės kultūra. Atrask save. Apie moksleivių poreikį teisingai įvertinti savo polinkius ir gabumus. Ar rinkdamiesi profesiją galvojame apie jos kasdienę rutiną? Pokalbyje dalyvauja moksleiviai iš Kauno Patricija Skujytė ir Lukas Vaškūnas, „Personalo atrankos kitaip“ konsultantė Ramunė Vaičiulienė. Vedėja Violeta Melnikienė.

„Dešimt balų“: Ar be medicinos dar yra perspektyvių studijų programų?Geriausi šalies abiturientai šturmavo mediciną. Tai parodė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti pateikta statistika po pirmojo priėmimo į šalies aukštąsias mokyklas rato. Štai, į vieną būsimo mediko vietą Lietuvos sveikatos mokslų universitete pretendavo net 5 pretendentai, o jų stojamasis balas siekė maksimumą, tai yra 10 balų iš galimų dešimties.Panašiai ir Vilniaus universitete.Kodėl geriausieji abiturientai taip susižavėjo medicina? Ar tikrai visi jie supranta, kad mediko profesija reikalauja nuolankumo ir tarnystės?O gal nebėra perspektyvių, sėkmingą ateitį žadančių profesijų, kad puikiai dvylika metų mokęsi ir gerai brandos egzaminus išlaikę jaunuoliai šturmuoja mediciną, o į kitas studijų programas dirsteli tik tuo atveju, jei nepavyksta įstoti į mediciną? Kokios studijos ne mažiau, o gal net ir daugiau perspektyvios?Laidoje dalyvaus: Personalo atrankos kompanijos „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas.Vedėja Jonė Kučinskaitė.

„Dešimt balų“: Ar be medicinos dar yra perspektyvių studijų programų?Geriausi šalies abiturientai šturmavo mediciną. Tai parodė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti pateikta statistika po pirmojo priėmimo į šalies aukštąsias mokyklas rato. Štai, į vieną būsimo mediko vietą Lietuvos sveikatos mokslų universitete pretendavo net 5 pretendentai, o jų stojamasis balas siekė maksimumą, tai yra 10 balų iš galimų dešimties.Panašiai ir Vilniaus universitete.Kodėl geriausieji abiturientai taip susižavėjo medicina? Ar tikrai visi jie supranta, kad mediko profesija reikalauja nuolankumo ir tarnystės?O gal nebėra perspektyvių, sėkmingą ateitį žadančių profesijų, kad puikiai dvylika metų mokęsi ir gerai brandos egzaminus išlaikę jaunuoliai šturmuoja mediciną, o į kitas studijų programas dirsteli tik tuo atveju, jei nepavyksta įstoti į mediciną? Kokios studijos ne mažiau, o gal net ir daugiau perspektyvios?Laidoje dalyvaus: Personalo atrankos kompanijos „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas.Vedėja Jonė Kučinskaitė.

Ar įvedus mokyklų vadovų rotaciją pakils visų Lietuvos švietimo įstaigų lygis?Įsigaliojo nauja mokyklų vadovų skyrimo tvarka: nuo šiol direktorius mokyklai galės vadovauti ne ilgiau nei penkerius metus. Pasibaigus kadencijai, direktorius galės dar kartą dalyvauti viešame konkurse ir pretenduoti į vadovus dar penkeriems metams. Remiantis ką tik įsigaliojusiomis Švietimo įstatymo pataisomis, nuo šiol mokyklų vadovų veikla bus vertinama kasmet, o jų metų veiklos ataskaitos bus skelbiamos viešai.Personalo ištekliams atokesnėse šalies mokyklose užtikrinti bus kuriamas švietimo įstaigų vadovų rezervas. Į šį rezervą bus įtraukti: vadovai, kurių kompetencijos buvo įvertintos gerai, bet pasirinkto konkurso jie nelaimėjo arba jau baigė 5-erių metų kadenciją ir nepageidavo pakartotinai dalyvauti konkurse į tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigas; taip pat pretendentai, pageidaujantys tapti švietimo įstaigų vadovais, bet kuriems dar trūksta kai kurių specifinių žinių ir mokymų; vadovai mentoriai, kurie padės nepatyrusiems vadovams; taip pat pretendentai, kurie yra įsivertinę kompetencijas, bet dar nėra dalyvavę jokiame konkurse.Kokių pokyčių ši tvarka suteiks mokykloms? Kokius pavojus ir kokius naujosios vadovų skyrimo tvarkos pliusus mato kadenciją baigę prestižinių mokyklų vadovai?Laidoje dalyvauja buvęs KTU gimnazijos direktorius doc. Bronislovas Burgis ir buvęs Panevėžio 5-osios gimnazijos direktorius Antanas Doniela.

Ar įvedus mokyklų vadovų rotaciją pakils visų Lietuvos švietimo įstaigų lygis?Įsigaliojo nauja mokyklų vadovų skyrimo tvarka: nuo šiol direktorius mokyklai galės vadovauti ne ilgiau nei penkerius metus. Pasibaigus kadencijai, direktorius galės dar kartą dalyvauti viešame konkurse ir pretenduoti į vadovus dar penkeriems metams. Remiantis ką tik įsigaliojusiomis Švietimo įstatymo pataisomis, nuo šiol mokyklų vadovų veikla bus vertinama kasmet, o jų metų veiklos ataskaitos bus skelbiamos viešai.Personalo ištekliams atokesnėse šalies mokyklose užtikrinti bus kuriamas švietimo įstaigų vadovų rezervas. Į šį rezervą bus įtraukti: vadovai, kurių kompetencijos buvo įvertintos gerai, bet pasirinkto konkurso jie nelaimėjo arba jau baigė 5-erių metų kadenciją ir nepageidavo pakartotinai dalyvauti konkurse į tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigas; taip pat pretendentai, pageidaujantys tapti švietimo įstaigų vadovais, bet kuriems dar trūksta kai kurių specifinių žinių ir mokymų; vadovai mentoriai, kurie padės nepatyrusiems vadovams; taip pat pretendentai, kurie yra įsivertinę kompetencijas, bet dar nėra dalyvavę jokiame konkurse.Kokių pokyčių ši tvarka suteiks mokykloms? Kokius pavojus ir kokius naujosios vadovų skyrimo tvarkos pliusus mato kadenciją baigę prestižinių mokyklų vadovai?Laidoje dalyvauja buvęs KTU gimnazijos direktorius doc. Bronislovas Burgis ir buvęs Panevėžio 5-osios gimnazijos direktorius Antanas Doniela.

Kodėl negebame parengti mokytojų, kurie ir patys šviestų, ir vaikus uždegtų? Tarptautinio penkiolikmečių pasiekimų tyrimo PISA organizatoriai akcentuoja, kad mokinių mokymosi sėkmę labiausiai lemia mokytojas.„The Economist“, išanalizavęs naujausio PISA tyrimo rezultatus, pridūrė, jog šalyse, kurių moksleiviai PISA tyrime surinko aukščiausius balus, mokytojų statusas yra itin gerbiamas. Šiose šalyse pedagogai turi pakankamai laiko rengtis pamokoms, tobulinti savo įgūdžius. Tuo tarpu Lietuvos moksleivių PISA tyrimo rezultatai yra itin kuklūs. Kiek šie rezultatai yra nulemti mokytojų? Kodėl Lietuvoje pedagogus rengti nori daugybė aukštųjų mokyklų, bet parengtais mokytojais nesame patenkinti? Ar mes juos netinkamai rengiame? Ar yra vienas teisingiausias pedagogų rengimo kelias?Laidoje dalyvauja Kauno technologijos universiteto docentė Berita Simonaitienė, Personalo valdymo profesionalų asociacijos valdybos pirmininkė, švietimo lyderystės konsultantė Solveiga Grudienė, M. Lukšienės premijos laureatas, licėjaus „Eruditas“ direktoriaus pavaduotojas Vygantas Kornejevas.

Kodėl negebame parengti mokytojų, kurie ir patys šviestų, ir vaikus uždegtų? Tarptautinio penkiolikmečių pasiekimų tyrimo PISA organizatoriai akcentuoja, kad mokinių mokymosi sėkmę labiausiai lemia mokytojas.„The Economist“, išanalizavęs naujausio PISA tyrimo rezultatus, pridūrė, jog šalyse, kurių moksleiviai PISA tyrime surinko aukščiausius balus, mokytojų statusas yra itin gerbiamas. Šiose šalyse pedagogai turi pakankamai laiko rengtis pamokoms, tobulinti savo įgūdžius. Tuo tarpu Lietuvos moksleivių PISA tyrimo rezultatai yra itin kuklūs. Kiek šie rezultatai yra nulemti mokytojų? Kodėl Lietuvoje pedagogus rengti nori daugybė aukštųjų mokyklų, bet parengtais mokytojais nesame patenkinti? Ar mes juos netinkamai rengiame? Ar yra vienas teisingiausias pedagogų rengimo kelias?Laidoje dalyvauja Kauno technologijos universiteto docentė Berita Simonaitienė, Personalo valdymo profesionalų asociacijos valdybos pirmininkė, švietimo lyderystės konsultantė Solveiga Grudienė, M. Lukšienės premijos laureatas, licėjaus „Eruditas“ direktoriaus pavaduotojas Vygantas Kornejevas.