Podcasts about nedaug

Claude-Henri Rocquet. „Breigelis, arba Sapnų studija“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Nedaug meno istorijoje tokių paslaptingų, netgi mistinių, asmenybių kaip šios knygos herojus - XVI a. Nyderlandų tapytojas ir grafikas Piteris Breigelis. Meno tyrėjų dažnai vadinamas skausmo ir beprotybės tapytoju, jis kūrė naują pasaulio viziją, gebėjo audringų politinių įvykių fone raiškiai perteikti tuometinės epochos filosofiją. P. Breigeliui tapyti paveikslą - tai tas pats, kas kurti pasaulio modelį skausmingai apmąstant pavienio žmogaus gyvenimą. Knygos ištraukas skaito aktorius Marius Mačiulis.

Claude-Henri Rocquet. „Breigelis, arba Sapnų studija“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Nedaug meno istorijoje tokių paslaptingų, netgi mistinių, asmenybių kaip šios knygos herojus - XVI a. Nyderlandų tapytojas ir grafikas Piteris Breigelis. Meno tyrėjų dažnai vadinamas skausmo ir beprotybės tapytoju, jis kūrė naują pasaulio viziją, gebėjo audringų politinių įvykių fone raiškiai perteikti tuometinės epochos filosofiją. P. Breigeliui tapyti paveikslą - tai tas pats, kas kurti pasaulio modelį skausmingai apmąstant pavienio žmogaus gyvenimą. Knygos ištraukas skaito aktorius Marius Mačiulis.

Claude-Henri Rocquet. „Breigelis, arba Sapnų studija“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Nedaug meno istorijoje tokių paslaptingų, netgi mistinių, asmenybių kaip šios knygos herojus - XVI a. Nyderlandų tapytojas ir grafikas Piteris Breigelis. Meno tyrėjų dažnai vadinamas skausmo ir beprotybės tapytoju, jis kūrė naują pasaulio viziją, gebėjo audringų politinių įvykių fone raiškiai perteikti tuometinės epochos filosofiją. P. Breigeliui tapyti paveikslą - tai tas pats, kas kurti pasaulio modelį skausmingai apmąstant pavienio žmogaus gyvenimą. Knygos ištraukas skaito aktorius Marius Mačiulis.

Claude-Henri Rocquet. „Breigelis, arba Sapnų studija“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Nedaug meno istorijoje tokių paslaptingų, netgi mistinių, asmenybių kaip šios knygos herojus - XVI a. Nyderlandų tapytojas ir grafikas Piteris Breigelis. Meno tyrėjų dažnai vadinamas skausmo ir beprotybės tapytoju, jis kūrė naują pasaulio viziją, gebėjo audringų politinių įvykių fone raiškiai perteikti tuometinės epochos filosofiją. P. Breigeliui tapyti paveikslą - tai tas pats, kas kurti pasaulio modelį skausmingai apmąstant pavienio žmogaus gyvenimą. Knygos ištraukas skaito aktorius Marius Mačiulis.

Į Parlamentą kandidatuoja 34 žmonės iki 25 m, tai mažiau nei 2 procentai visų kandidatų. Tai rodo Seimo kanceliarijos analizė. Galimybę kandidatuoti į Seimą 21 m. sulaukusiems asmenimis atvėrė prieš kurį laiką priimta Konstitucijos pataisa, anksčiau kandidatuoti buvo galima nuo 25 m.Po keletą mėnesių trukusios politinės krizės Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskyrė Mišelį Barnjė šalies ministru pirmininku, kuriam pavedė suformuoti naująją vyriausybę. Toks pasirinkimas gali būti priimtinesnis dešiniųjų ir centristų partijoms, tačiau daugiausia mandatų gavusio kairiųjų aljanso lyderis tai jau pavadino mėginimu pavogti rinkimų rezultatus.Šiandien Panemunės pasienio kontrolės punkte Pagėgiuose buvo pristatytas Karalienės Luizos tilto ir Nemuno Brastos įtvirtinimas kontrmobilumo priemonėmis.Kol Vakarai delsia įsteigti dėl specialųjį tribunolą, Rusija toliau vykdo karo nusikaltimus Ukrainoje. Taip sako Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta. Europos Tarybos teisingumo ministrai Vilniuje tarėsi dėl tolesnių žingsnių steigiant Specialųjį tribunolą Rusijos nusikaltimams Ukrainoje.Likus 65-ioms dienoms iki Jungtinių Valstijų prezidento rinkimų, Vašingtonas kaltina Maskvą dėl mėginimų kištis. Teisėsaugos dėmesio centre - su Kremliumi siejamas tinklas Ar-Ty. Pasak generalinio prokuroro, Rusijai palanki dezinformacija skleidžiama daugiau kaip trijose dešimtyse svetainių.Vilniuje, Kaune, Jonavoje ir Šiauliuose fiksuojamas padidėjęs oro užterštumas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pats laikas Baltijos šalių cirko menininkams sužibėti tarptautiniuose vandenyse, akcentuoja trupės „Taigi cirkas“ kūrėjos Elena Kosovec ir Izabelė Kuzelytė. Tai pirmasis Baltijos šalių kolektyvas, patekęs į svarbiausias Europos cirko organizacijas vienijančios platformos „Circus Next“ finalą.Šią savaitę minėjome žymaus smuikininko, tarpukario Kauno lengvosios muzikos scenos žvaigžės Danielio Pomeranco 120-ies metų sukaktį.Seniausias Lietuvoje kino teatras „Romuva“ šį mėnesį mini 84-ąjį gimtadienį. Kuo „Romuva“ gyvena šiandien, kokias naujas tradicijas kuria prieš dvejus metus po rekonstrukcijos atidarytas kino teatras?Pasaulio kultūros apžvalgoje: apie gaisro suniokotą istorinį Kopenhagos pastatą, prasidedančią Venecijos bienalę bei naują UB40 muziką.„Praėjo tie laikai, kai rusai Kantą vertino, kai jo vardas kūrė pridėtinę miesto ir srities vertę“, – apie Karaliaučiuje gimusį ir mirusį Imanuelį Kantą sako filosofas Aldis Gedutis. Savo komentarą jis paskyrė Kanto 300 metų sukakčiai.„Vienas pagrindinių iššūkių – kaip perkelti tuos tapatybės ženklus į naują funkciją, jų neprarandant – kad nekurtume miesto nuo nulio, o sugebėtume išsaugoti tuos istorinius sluoksnius, juos integruojant į naują dizainą, naujus pastatus,“ – sako architektas-urbanistas Donatas Baltrušaitis, kalbėdamas apie Lietuvos miestų patiriamus iššūkius pokyčio kelyje.„Žmonės iš tiesų nežino, kokios yra akordeono galimybės. Nedaug gerų akordeonistų groja svarbius klasikinius muzikinius kūrinius. Akordeonistų pasaulyje labiau priimta groti trijų minučių trukmės kūrinius: trijų minučių tango, trijų minučių polka... Bet mums reikia ir kitokių koncepcijų“, – sako akordeono virtuozas iš Moldovos Radu Ratoi, laimėjęs visus svarbiausius akordeono pasaulio trofėjus.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

„Nedaug kas pamena, tačiau Šiaurės Korėjos pramonė ankstyvuoju pokario laikotarpiu buvo viena sparčiausiai besivystančių pasaulyje“ - teigia Rytų Azijos ekspertas Arvydas Kumpis.Pokalbis su VDU Azijos studijų centro vyriausiuoju specialistu apie Rytų Azijos kraštą, ideologiškai skirtingų valstybių veikimą, jų įtaka Lietuvai bei faktus, kurių įprastai neišgirstame.Ved. Ignas Klėjus

Šiemet 30-metį mininčiame Šiaulių r. Ginkūnų paukštyne buvo visokių pertvarkų. Pagrindinės dvi – pagal ES reikalavimus, kurie metams bėgant keitėsi. Milijonus kainavusius pirmosios pertvarkos įrengimus tenka ardyti, mesti lauk ir keisti kitais. Pasak paukštyno direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Kavaliausko, tai žlugdo verslą ir reikalauja milijoninių investicijų.Nedaug žinoma apie Vengrijos žemės ūkį. Jie ne tik vynuoges, slyvas, obuolius augina, bet ir grūdais visiškai aprūpina vietos rinką. Iš gyvulių daugiausia užaugina kiaulių. Eksportuoja įvairius vaisius, arbūzus. Išsamiau – Lietuvos radijo bendradarbė Vengrijoje Valdonė Sakalauskaitė-Mosdoczi.Ar skiriasi Joninių ir Rasos šventės? Švenčiantys Jonines tiki, kad pražysta paparčio žiedas, o pagal Rasos šventės papročius buriama iš tą dieną skintos kupolės augalų galių. Šią naktį svarbiausi laužai ir naktišokiai – būtina baidyti piktas dvasias, o pasitikus saulę, suskubti praustis ryto rasa.Ved. Regina Montvilienė

„Aš esu meno žmogus ir tai mano ginklas - mano emocijos ir mano dažai. Pagalvojau, kad reikia piešti kiekvieną dieną po paveikslą ir dėti į facebooką. Tai mano pareiga“- sako Vyšhorodo mieste prie Kyjivo marių gyvenantis dailininkas Jurijus Grigorovičius, kurio darbų paroda atidaroma Trakų galerijoje „Fojė“. Apie parodą - Jurijus Grigorovičius ir galerijos vadovė Edita Tamulytė.Šešiuose Lietuvos miestuose prasideda Ukrainos kino dienos, bus parodyti penki Ukrainos kino kūrėjų filmai. Ką pamatys Lietuvos žiūrovai pasakoja LKC Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vedėja Jana Mikulevič ir Ukrainos kino prodiusere Anna Budrina.Nedaug kas žino, kad pasaulyje tituluojama Krepšinio motina Senda Valvrojenski Berenson Abbot - moterų krepšinio pradininkė, pirmojo krepšinio vadovėlio moterims autorė - gimė ir iki septynerių metų gyveno Alytaus rajone, Butrimonių miestelyje. Minint Lietuvos krepšinio šimtmetį Sendos Berenson Abbot atminimas jos gimtinėje įamžintas interaktyvia skulptūrine instaliacija.Apie muziką kine - Ieva Buinevičiūtė.„Įvertinimas motyvuoja dirbti toliau“- sako šių metų Auksinio scenos kryžiaus laureatas aktorius Martynas Nedzinskas, sulaukęs įvertinimo už daktaro Astrovo vaidmenį spektaklyje „Dėdė Vania“. Tai jau antrasis apdovanojimas, kuris aktoriui skirtas už vaidmenis A.Čechovo pjesių pastatymuose. Pirmasis Auksinis scenos kryžius gautas už Trepliovo vaidmenį spektaklyje „Žuvėdra“. Apie Čechovą ir šiuolaikinį teatrą, apie apdovanojimus ir kasdienybę - pokalbis su Martynu Nedzinsku, rubrikos „Be kaukių“ svečiu.Ved. Gabija Narušytė ir Jolanta Kryževičienė

Ginklo broliai ir sesės, sveikinam jus visus su kariuomenės diena. Nedaugžodžiausime, tiesiog einame tiesiai prie dovanos. Jau tapo įprasta kad „Patrulio bazės“ podcastai Patreon rėmėjams pasirodo trečiadieniais, o visiems kitiems – sekmadieniais. Kariuomenės dienos proga laužome šią tradiciją ir dovanojame jums 11 – ąją tinklalaidę apie specialiąsias operacijas. Temos pristatinėti nereikia – ji kieta ir svarbi. O kad nebūtų akademinių nusikalbėjimų, joje savo žiniomis ir patirtimis dalijasi du SOP bendruomenės nariai: plk. Gintaras Koryzna ir tiesiog Darius (liežuvis neapsiverčia jų vadinti buvusiais). Tad gero žiūrėjimo ir su švente visus – sop‘inius ir bazinukus, logistus ir artileristus, eilinius ir generolus!

F. Šopeno kūriniai iš pianistų reikalauja itin aukštos meistrystės, tačiau žymiam pianistui Leopoldui Godowskiui pasirodė, kad tie kūriniai per lengvi, ir ėmėsi jų transkribavimo. Vienus iš patogios tonacijos perkėlė į neparankias su daugybe bemolių ar diezų, kitus pritaikė groti tik kaire ar dešine ranka.Nedaug pianistų ryžtasi tas įmantrybes įtraukti į savo repertuarus. Vienas tokių – Borisas Berezovskis, įveikęs visus sunkumus ir stebinantis fenomenalia virtuozika bei muzikalumu, kurio dažnai tokias atvejais, deja, nebelieka, nes visas dėmesys sutelkiamas tik į techniką. Laidą užbaigs serbo Ivano Iličo ir 2015 metų tarptautinio F. Šopeno konkurso laureatų įrašai.

F. Šopeno kūriniai iš pianistų reikalauja itin aukštos meistrystės, tačiau žymiam pianistui Leopoldui Godowskiui pasirodė, kad tie kūriniai per lengvi, ir ėmėsi jų transkribavimo. Vienus iš patogios tonacijos perkėlė į neparankias su daugybe bemolių ar diezų, kitus pritaikė groti tik kaire ar dešine ranka.Nedaug pianistų ryžtasi tas įmantrybes įtraukti į savo repertuarus. Vienas tokių – Borisas Berezovskis, įveikęs visus sunkumus ir stebinantis fenomenalia virtuozika bei muzikalumu, kurio dažnai tokias atvejais, deja, nebelieka, nes visas dėmesys sutelkiamas tik į techniką. Laidą užbaigs serbo Ivano Iličo ir 2015 metų tarptautinio F. Šopeno konkurso laureatų įrašai.

Lietuvos muzikos istorija pagal Alfredą Bumblauską. Nedaug žinomas faktas, bet bene įtakingiausias šiandienos Lietuvos istorikas Alfredas Bumblauskas yra ir muzikos gerbėjas. Kaip jis mato Lietuvos populiariosios muzikos situaciją ir istoriją? „Rokas keitė mane ir padarė pasiutusiai daug įtakos mano, kaip istoriko galvosenai, bandant sudėlioti, kaip keitėsi epochos”, - sakė A. Bumblauskas Roko Radzevičiaus knygoje „Lietuvos roko pionieriai”. Istorikas ir paskatino šią knygą parašyti. Lietuvos populiariosios muzikos istorija vystėsi kartu su šalies istorija. Kas įdomiausio joje nutiko? Kuo Lietuvos muzikos vystymasis skyrėsi nuo vakarietiškosios? Kur nuėjome dabar?

Lietuvos muzikos istorija pagal Alfredą Bumblauską. Nedaug žinomas faktas, bet bene įtakingiausias šiandienos Lietuvos istorikas Alfredas Bumblauskas yra ir muzikos gerbėjas. Kaip jis mato Lietuvos populiariosios muzikos situaciją ir istoriją? „Rokas keitė mane ir padarė pasiutusiai daug įtakos mano, kaip istoriko galvosenai, bandant sudėlioti, kaip keitėsi epochos”, - sakė A. Bumblauskas Roko Radzevičiaus knygoje „Lietuvos roko pionieriai”. Istorikas ir paskatino šią knygą parašyti. Lietuvos populiariosios muzikos istorija vystėsi kartu su šalies istorija. Kas įdomiausio joje nutiko? Kuo Lietuvos muzikos vystymasis skyrėsi nuo vakarietiškosios? Kur nuėjome dabar?

Lietuvoje gyvenantys totoriai yra ištikimi mūsų istorinio, kultūrinio paveldo bei valstybingumo puoselėtojai. Tai – unikali etninė grupė, apsigyvenusi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje daugiau kaip prieš 600 metų.Nedaug liko kapinių, mečečių, maldos namų, liudijančių totorių tikėjimą, gyvenimą Lietuvos kaimuose. O ir tie pamažu nyksta, jaunesnieji išsivaikšto po Lietuvą ir vis sunkiau besurasti didesnę totorių bendruomenę vienoje vietoje.Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas, Mykolo Romerio universiteto prof. dr. Adas Jakubauskas mielai kviečia pakeliauti totorių keliais po Lietuvą ir papasakoti apie šios etninės grupės išskirtinumą, jos unikalumą. Lankysimės Nemėžio kaime ir jo apylinkėse, Keturiasdešimt totorių gyvenvietėje, Butrimonių miestelyje, Raižių ir Subartonių kaimuose.

Lietuvoje gyvenantys totoriai yra ištikimi mūsų istorinio, kultūrinio paveldo bei valstybingumo puoselėtojai. Tai – unikali etninė grupė, apsigyvenusi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje daugiau kaip prieš 600 metų.Nedaug liko kapinių, mečečių, maldos namų, liudijančių totorių tikėjimą, gyvenimą Lietuvos kaimuose. O ir tie pamažu nyksta, jaunesnieji išsivaikšto po Lietuvą ir vis sunkiau besurasti didesnę totorių bendruomenę vienoje vietoje.Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas, Mykolo Romerio universiteto prof. dr. Adas Jakubauskas mielai kviečia pakeliauti totorių keliais po Lietuvą ir papasakoti apie šios etninės grupės išskirtinumą, jos unikalumą. Lankysimės Nemėžio kaime ir jo apylinkėse, Keturiasdešimt totorių gyvenvietėje, Butrimonių miestelyje, Raižių ir Subartonių kaimuose.

Nedaug kas žino apie karaliaus Mindaugo laikus menantį Rėkučių gynybinį įtvirtinimą, esantį Švenčionių rajone, Pakretuonės miške, tarp Žeimenio ir Vajuonio ežerų, įeinantį į Aukštaitijos nacionalinio parko teritoriją. Kažkada Nalšios žemės valdovai jį skyrė kovai su raitelius. Tuometinę gynybinę sistemą sudarė piliakalniai ir natūralios gamtinės kliūtys – ežerai, kalnagūbriai, upės. Taip nusidriekė kelių dešimčių kilometrų bemaž tiesi žmonių ir pačios gamtos sukurta gynybinė linija.Švenčionių kraštas vertingas savo istoriniu ir kultūriniu paveldu. Reškutėnų apylinkėse buvo ir yra vykdomi didžiausi baltų kultūros gyvenviečių kasinėjimai. Čia nuo pat ankstyvųjų amžių formavosi baltų gentys, apsigyveno lietuvių gentis.Vietos gyventojai ne tik didžiuojasi ir yra neabejingi savo krašto praeičiai, bet rūpinasi ir kuria šių dienų gyvąją istoriją. Ant Veršelio kalno stūkso paminklas Lietuvos tūkstantmečiui paminėti. Žmonės važiuoti ar pėsčiomis sunešė, suvežė akmenis ir pastatė paminklą ateinančioms kartoms. Apie viską pasakos ir su bendruomenės nariais supažindins Nalšios muziejaus Reškutėnų filialo muziejininkė Viktorija Lapėnienė.

Nedaug kas žino apie karaliaus Mindaugo laikus menantį Rėkučių gynybinį įtvirtinimą, esantį Švenčionių rajone, Pakretuonės miške, tarp Žeimenio ir Vajuonio ežerų, įeinantį į Aukštaitijos nacionalinio parko teritoriją. Kažkada Nalšios žemės valdovai jį skyrė kovai su raitelius. Tuometinę gynybinę sistemą sudarė piliakalniai ir natūralios gamtinės kliūtys – ežerai, kalnagūbriai, upės. Taip nusidriekė kelių dešimčių kilometrų bemaž tiesi žmonių ir pačios gamtos sukurta gynybinė linija.Švenčionių kraštas vertingas savo istoriniu ir kultūriniu paveldu. Reškutėnų apylinkėse buvo ir yra vykdomi didžiausi baltų kultūros gyvenviečių kasinėjimai. Čia nuo pat ankstyvųjų amžių formavosi baltų gentys, apsigyveno lietuvių gentis.Vietos gyventojai ne tik didžiuojasi ir yra neabejingi savo krašto praeičiai, bet rūpinasi ir kuria šių dienų gyvąją istoriją. Ant Veršelio kalno stūkso paminklas Lietuvos tūkstantmečiui paminėti. Žmonės važiuoti ar pėsčiomis sunešė, suvežė akmenis ir pastatė paminklą ateinančioms kartoms. Apie viską pasakos ir su bendruomenės nariais supažindins Nalšios muziejaus Reškutėnų filialo muziejininkė Viktorija Lapėnienė.