Podcasts about azijos

Etnomuzikologas, muzikos pedagogas, multiinstrumentininkas Eirimas Velička – žmogus aktyviai prisidėjęs rengiant pradinių klasių moksleivių muzikos pedagogikos programą, daugybės muzikos vadovėlių autorius, Azijos muzikos žinovas, kritikas, grupės „Atalyja“ narys. Veik po dešimties metų pertraukos Domantas Razauskas jo ir vėl teiraujasi apie mūsų muzikinio švietimo situaciją. Kas pasikeitė? Ką dar reikia keisti?Ved. Domantas Razauskas

Šiemet minime Čiurlionio 150-metį, o artėjant šio menininko 90-osioms gimimo metinėms grupė lietuvių jam padovanojo beveik šešių kilometrų aukščio dovaną – viršukalnę Centrinėje Azijoje. Pamyro kalnuose šiandien yra Čiurlionio, Donelaičio ir Lietuvos vardo viršukalnės. Ekspedicijoje dalyvavusio Romualdo Augūno fotografijų paroda šiuo metu veikia Kaune.„Jie iškart ėmėsi provokacijos ir pradėjo keliais sluoksniai skrosti visuomenę, meną ir savo pačių gyvenimus“, – apie menininkų grupę „Post Ars“ sako menotyrininkė Laima Kreivytė. Žvaigždėmis iš kiaulės galvų mėsos ir prie sienos prikaltais duonos kepalais pirmosios savo parodos lankytojus pasitikusi menininkų grupė susibūrė mėnuo iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo ir išlieka aktyvi bei aktuali iki šiol. Šiandien „Post Ars“ kūryba pristatoma Radvilų rūmų dailės muziejuje Vilniuje.Daruma, katashiro ar Amagatsu – tai ne burtažodžiai, o lėlių pavadinimai. Japonijoje lėlės yra ne tik vaikų žaislai – jos turi gilias tradicijas, susijusias su ritualais, menu ir net diplomatija. Kokia šių lėlių istorija ir reikšmė šiuolaikiniame pasaulyje? Japonijos lėlių ekspozicija pristatoma Panevėžio miesto dailės galerijoje.Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – per 11 tūkstančių žodžių. Juos kuria visuomenė, žurnalistai, politikai, socialinių tinklų vartotojai. Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Agnė Aleksaitė sako, kad tai, ar naujas žodis prigis, svarbiausias vaidmuo tenka visuomenei.„Gerą savijautą užtikrinanti aplinka negali būti suformuota vadovaujantis modernistiniais principais“, – apie skurdų, ribojantį ir net žalingą modernistinį žvilgsnį sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.„Nauji įrankiai leidžia mums kurti kitokią, bet ne geresnę muziką“, – apie dirbtinio intelekto naudojimą muzikos kūrimo procesuose sako kompozitorius, Geteborgo universiteto profesorius Palle Dahlstedt. Kaip jis pats naudoja šiuos įrankius ir ar įmanoma pabaigti nebaigtus Bethoveno kūrinius?Prieš keturis metus Rokas Kašėta, dzūkų tarme atlikęs kūrinį „Tokį rytų“, išjudino atlikėjų, dainuojančių tarmiškai, vandenis. Plungėje Paulius Gadeikis pradėjo kurti žemaitišką repą, o Vilniaus anykštėnas Titas Obelenis ėmė dainuoti aukštaitiškai. „Tarmės gyvos, kol skamba mūsų lūpose“, – sako muzikantai.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Kinija įspėja, kad imsis atsakomųjų priemonių prieš Lietuvą po to, kai trys ambasados Lietuvoje darbuotojai pripažinti nepageidaujami mūsų šalyje. Kinija prieš savaitę paskelbė, kad taikys bevizį režimą dar aštuoniose Europos šalyse, bet Lietuvos į sąrašą neįtraukė.Taivano užsienio reikalų ministro vizitas Lietuvoje parodė, kad ši valstybė tikisi ir toliau palaikymo, nors Gintautas Paluckas yra sakęs, kad atstovybės atidarymas taivaniečių pavadinimu buvo klaida.Valdantieji vis tik norėtų atkurti diplomatinius santykius su Kinija, tačiau žada nesižeminti.Ar Lietuva turėtų megzti artimesnius santykius su Kinija?Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro vadovas Arvydas Kumpis, Seimo narys socialdemokratas Ruslanas Baranovas, Seimo narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Giedrimas Jeglinskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikė Eglė Stonkutė, Europos parlamento narys Petras Auštrevičius.Ved. Marius Jokūbaitis

Prancūziški šiuolaikinio šokio gūsiai jau juntami Kaune - nacionaline premjera – choreografės Birutės Letukaitės spektakliu „Prarasti prisiminimai“ jau prasidėjo Tarptautinis šokio festivalis AURA.Klaipėdos valstybinis muzikiniame teatre išskirtinė – Philip Glasso operos „Kelionė“ premjera. Amerikiečių kompozitorius minimalistas sukūrė apie 30-imt operų, tačiau iki šiol nė viena iš jų Lietuvoje nebuvo atlikta. Trijų veiksmų opera anglų, ispanų, lotynų kalba – tai alegorija apie ieškojimų dvasią, susidūrimus su skirtingoms kultūroms. Pasakoja kolegė Agnė Bukartaitė.Latvių džiazo dainininkė Santa Šillere yra koncertavusi Birštone, Kaune, tačiau Vilniuje klube „Jazz Cellar 11“ šiandien pasirodys pirmą kartą. Apie būsimą koncertą Vilniuje, kūrybinę motyvaciją, netikėtus atradimus bei gimtosios kalbos galią – koncerto išvakarėse su muzike Santa kalbėjosi Laima Slepkovaitė.1970-ųjų singlas "Band of Gold" tapo pasauliniu hitu ir užvaldė pop ir R&B muzikos gerbėjų širdis. Jos atlikėja - išskirtinio balso amerikiečių dainininkė ir aktorė Freda Payne, kurios karjera tęsiasi daugiau nei penkis dešimtmečius. Be popmuzikos menininkė išgarsėjo ir kaip džiazo dainininkė, ir kaip aktorė. Apie tai –Igno Gudelevičiaus pasakojime.Kaip europietis suvokia tolimosios Azijos šalių, kurios toli nuo mūsų ne tik geografiškai, bet ir savo gyvenimo būtu, estetika, taip pat ir požiūriu į pasaulį, kultūrą? Ir kuo mums naudinga tokia pažinties patirtis? Apie tai ir apie kelią į Indijos, Japonijos ir kitų šalių pasaulį klabamės su Azijos menų centro vadove, hindi kalbos specialiste Gabija Vosyliūte.Ved. Gabija Narušytė

Link sezono pabaigos (pagal kalendorių) – saulėtos dienos tęsiasi su muzika, kuri neleis gėlių vaikų, taikos ir meilės vasarai pradingti – 7-8 dešimtmečių psichodelinis rokas, folkas ir kiek džiazroko, ne tik britų, taip pat amerikiečių, Vokietijos, Lietuvos ir Azijos šalių ansambliai bei dainų autoriai-atlikėjai užpildys grojaraštį.Ved. Lukas Devita

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis apie tai, ką Danija daro siekdama stabdyti klimato kaitą? Viena iš priemonių – Kopenhagoje už aplinkai draugišką elgesį apdovanojami turistai. Už važiavimą dviračiu, plastiko rinkim, savanorystę miesto sode turistai gauna nuolaidas lankytinose vietose, nemokamos kavos ar daniškų saldumynų.Interneto sensacija tapo turkas šaulys Yusufas Dikecas su partnere Paryžiaus olimpinėse žaidynėse iškovojęs sidabro medalius mišrių komandų 10 metrų pneumatinio pistoleto rungtyje. Plačiai aptarinėtas jo šaudymo stilius – ranka kišenėje, jokių specialių pagalbinių priemonių. Nuo ko šaudymo rungtyse priklauso taiklumas?Ką reikia žinoti, norint gaminti maistą gamtoje?Keliaujantieji po pietų Europos valstybės įspėjami dėl uodų pernešamų ligų. Kas yra Azijos tigriniai uodai, kokias ligas jie perneša? Ką reikia žinoti keliautojams?Ved. Agnė Skamarakaitė

Apžvelgsime praeito amžiaus 7-8 deš. Japonijos, Korėjos ir Turkijos byto, roko pradininkus bei sėkmingiausias grupes, dainų autorius, kurie sugebėjo tiek adaptuoti vakarietišką skambesį, tiek sėmėsi iš nacionalinės muzikos paveldo, savo kūryba jį praturtindami.Grojaraštyje: „The Mops“, „Masahiko Sato & Sound Breakers“, „Yuya Uchida and The Flowers“ (Japonija), Erkin Koray, „Hardal“ (Turkija), „San Ul Lim“, „Shin Joong Hyun & The Men“ (Pietų Korėja) ir kt.Ved. Lukas Devita

Jonas Kazlauskas prisiminė savo krepšinio kelią, palygino skirtingų šalių žaidėjų mentalitetą ir atskleidė, ko trūksta rinktinei. Temos: Įžanga (0:00); J. Kazlausko studentavimo laikai (02:43); Vasaros Kinijoje, žiemos Graikijoje (10:40); Devyneri metai iki „Žalgirio“ (16:58); Sunki pradžia Kauno „Žalgiryje“ (19:17); 2 „Ryto“ titulai per trejus metus (25:28); Graikijos fanai ir Azijos olimpinės žaidynės (26:39); Skirtingų šalių sportininkų psichologija (35:09); Įsimintiniausios rungtynės (38:37); Auganti jaunoji karta ir ko trūksta rinktinei (49:03).

Vašingtone vykstančiame NATO viršūnių susitikime, aljanso lyderiai šiandien susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir su Azijos partneriais aptars Kinijos keliamus iššūkius. Kyjivui jau pažadėta 40-ies milijardų eurų vertės karinė pagalba. Viršūnių susitikimo deklaracijoje teigiama, kad Ukrainos kelias euroatlantinės integracijos link, yra negrįžtamas. Be to, dokumente griežčiau, nei bet kada anksčiau, įvardijama Kinija. Ji pavadinta esmine šalimi, padedančia Rusijai tęsti karą.Seimas pritarė Lietuvos kariuomenės struktūros pokyčiams. Bus sukurti nauji vienetai – pėstininkų divizija ir tankų batalionas. Pataisos numato ir didesnį šauktinių skaičių.Prezidentūra, įgyvendindama Valstybės gynybos planą parengė įrankį, kuris piliečiams galėtų padėti identifikuoti savo vietą valstybės gynybos metu.Parlamentas sugriežtino virtualiųjų valiutų, arba kripto turto įmonių priežiūrą ir įteisino jų licencijavimą. Pakeitimai nustato pareinamąjį laikotarpį prisitaikyti prie europinių kripto turto rinkų.Pasirengti ir gauti licencijas rinkos dalyviai turės iki 2025 metų birželio.Ukrainą netrukus turėtų pasiekti amerikietiški naikintuvai F-16, bet derybos ir pilotų mokymai užtruko daugiau kaip metus. Visgi dar pirmaisiais karo mėnesiais pasaulį nustebino Slovakija, atidavusi Ukrainai visus savo turėtus sovietinius naikintuvus. Dabar situacija visai kitokia - pasikeitus vyriausybei Bratislava nusisuko nuo Ukrainos ir nutraukė paramą. Premjeras Robertas Ficas, neseniai išgyvenęs pasikėsinimą nužudyti, grįžta į darbą ir ieško kaltų. Tarp jų - buvęs Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadis, priėmęs sprendimus dėl paramos Ukrainai. Jam gresia baudžiamoji byla dėl tariamos išdavystės.Po daugiau nei dvejus metus trukusios rekonstrukcijos Kaune atidaroma miesto rotušė. Nuo rytojaus rotušės ekspozicija bus atverta lankytojamsVed. Andrius Kavaliauskas

Žalias kursas žemės ūkyje – daugybė reikalavimų ūkinei veiklai, siekiant neutralaus poveikio gamtai. Tikslui pasiekti būtina modernizuoti techniką, taikyti naujas inovatyvias technologijas, o tam reikia ne tik naujo požiūrio, bet ir investicijų. Žemdirbiams žalias kursas jau kainuoja, o ką reikėtų žinoti maisto produktų vartotojams? Diskutuoja žemdirbiai, augalų apsaugos specialistė, viceministras, aplinkosaugos ekspertas.Skinderiškio dendrologinis parkas – Lietuvoje vienintelis, kuris turi geografines dalis: Europos, Sibiro, Kaukazo, Vidurinės Azijos, Tolimųjų Rytų, Šiaurės Amerikos rytų ir vakarų. Jose auga tų geografinių regionų medžiai ir krūmai. Kuo ypatinga 60 rūšių klevų kolekcija? Pasakoja Kėdainių rajono Josvainių girininkijos darbuotojas Juozas Masionis.Ved. Arvydas Urba

Ar migracijos lubos padės suvaldyti plūstančius darbo jėgą?Seimas priėmė darbuotojų iš trečiųjų šalių kvotai – 40 tūkstančių per metus ir ne daugiau. Sugriežtintos darbo sąlygos ir reikalavimai darbdaviams. Taip tikimasi sukontroliuoti plūstančią darbo jėgą iš trečiųjų šalių. Darbdaviai kritikuoja sprendimą ir siūlo visai atsisakyti kvotų, mažinti reikalavimus dirbantiems regionuose, o Seime siūloma priverti duris darbuotojams iš Vidurinės Azijos.Ar migracijos lubos padės suvaldyti plūstančią darbo jėgą?Laidoje dalyvauja Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Raimundas Lopata, Užimtumo tarnybos atstovas Liudas Dapkus, vidaus reikalų viceministrė Agneta Ladek, Demokratijos instituto vadovė Eglė Radišauskienė.Ved. Marius Jokūbaitis

Lietuvoje minima Gedulo ir vilties diena. Ankstų 1941-ų metų birželio 14-tosios rytą sovietų represinės struktūros pradėjo masiškai tremti Lietuvos gyventojus į atokiausias Sovietų Sąjungos šiaurės teritorijas. Kaip ir kasmet, taip ir šiemet, visoje Lietuvoje bus skaitomi tremtinių vardai ir pavardės – įvairiuose šalies miestuose prasidės beveik parą vyksianti akcija „Atminties neištremsi“. Okupacijos aukos prieš vidurdienį pagerbtos tylos minute.Politikams kritikuojant valstybės institucijas dėl to, kad šios neinformavo apie galimas reputacines rizikas dėl Monikos Navickienės skrydžio į Dubajų, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojas Elanas Jablonskas LRT RADIJUI sakė, kad tokios informacijos teisiškai negalima rinkti ar teikti.Kokios įtakos didžiojo septyneto (G-7) šalių lyderių susitikimo sprendimai turės Ukrainai?NATO gynybos ministrų antros dienos posėdyje aptariamos pastarojo meto provokacijos Aljanso šalių teritorijoje. Baltijos valstybės įspėja, kad Rusija vyko hibridinį karą, tačiau specialiosios tarnybos su grėsmėmis susitvarko.Vilniuje vyksta Laisvųjų Postrusijos valstybių forumas. Šia, prieš pora metų įsteigta tarptautine visuomeninė-politine platforma, siekiama skatinti taikią ir nesmurtinę Rusijos dekolonizaciją. Forume dalyvauja beveik visų dabartinės Rusijos regionų išsivadavimo judėjimų, taip pat Europos, Amerikos ir Azijos šalių atstovai.Renginiais visoje Lietuvoje prasideda Europos archeologijos dienos.Vokietijoje startuoja Europos futbolo čempionatas, kuriame dėl nugalėtojos titulo kovos 24-ių šalių rinktinės.Ved. Madona Lučkaitė

Slovakijos pareigūnai aiškinasi, kodėl vakar popiet buvo pašautas premjeras Robertas Ficas. Tuo metu pats politikas po operacijos ligoninėje kovoja dėl savo gyvybės.Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad migrantų iš Azijos ir Afrikos prisikvietusi Baltarusija juos vėl bando stumti į Europos Sąjungą. Atšilus orams šimtai migrantų bando patekti į Lenkiją. Kiek tikėtina, kad Baltarusijos hibridinė ataka suaktyvės ir prieš Lietuvą? Pokalbis su Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu Rustamu Liubajevu.Šiemet nuo legioneliozės Lietuvoje mirė 4 žmonės. Ar žinote, kaip saugotis nuo legioneliozės?Raseinių rajono gyventojai priešinasi planuojamam vėjo jėgainių parkui. Kodėl? Apie tai – „Verslo laike“.Seimas turėtų priimti Gynybos ir saugumo pramonės įstatymą, kuriuo siekiama jau juo liepos mėnesio į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones. Ar šis įstatymas sustiprins Lietuvos gynybos pramonę, o tuo pat metu – ir valstybės saugumą?Komunikacijos ekspertas Kęstutis Gečas sako, kad prieš antrąjį prezidento rinkimų turą pamatysime tikrąjį Gitano Nausėdos veidą.Ved. Edvardas Kubilius

Šešių dienų Kinijos lyderio turas po Europą – pirmą kartą po penkerių metų. Aplankytos Prancūzija, Serbija ir Vengrija. Kinijos parama Rusijai, ginčai dėl prekybos, žmogaus teisių pažeidimai, šnipinėjimas – esminiai tarpusavio santykių klausimai.Laidoje dalyvauja Seimo nariai Matas Maldeikis ir Giedrius Surplys, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro vadovas dr. Arvydas Kumpis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kaip lietuvių kalboje pavadinimus gauna augalai ir grybai?Kauno fotografijos galerijoje galima pamatyti Aleksandro Macijausko ciklo „Veterinarijos klinikos“ darubs.Panevėžio Siaurojo geležinkelio depe bus rodoma režisieriaus Aleksandro Špilevojaus spektaklio „Makbetas“ premjera pagal Williamo Shakespear'o tragediją.Vilniuje šiandien prasideda trijų dienų renginiai skirti susipažinti su Azijos ir Artimųjų Rytų kultūromis.Prasidėjus Nacionalinei bibliotekų savaitei apdovanoti geriausi šalies bibliotekininikai.Kuo ypatingas Christopherio Nolano filmo „Oppenheimeris“ Ludwigo Göranssono garso takelis?Minėdamas savo 50- metį ansamblis „Musica Humana“ kviečia į jubiliejinį koncertą.Antrajam sezonui sugrįžta paroda „Spąstai su centriniu šildymu“.Ved. Marius Eidukonis

Laukiniai, šventieji, kvapnieji ir žalieji iš Azijos, Afrikos, Europos - 170 įprastų ir labai retų rūšių bazilikų. Užtruko net 30 metų, kol Rosita Liubomirskienė iš Surviliškio miestelio (Kėdainių r.), surinko tiek skirtingų šio prieskoninio augalų rūšių. Dabar ūkyje gaminami ir žmogaus sveikatai palankesni produktai.Dar daug produktų išmetami neišnaudojus visų jų teikiamų maistinių, skoninių ar vaistinių savybių. Tai maisto švaistymas. Kaip to išvengti pasitelkus naujausias maisto gamybos technologijas, laidoje pasakoja VDU Žemės ūkio akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros mokslininkai lektoriai dr. Aloyzas Velička ir dr. Marius Lasinskas.Užsienio naujienos. Bitininkavimas mieste – nauda ne tik vietos augalams, bet ir žmogaus psichikai. „Nesiekiu iš to uždirbti pinigų. Laikydama jas mėgaujuosi. Reikia mylėti ir rūpintis bitėmis“, - sako pensininkė Sherry Liu. Kad tai vyktų sklandžiai ir žmonės darytų kuomažiau klaidų, Taivane pradėtos organizuoti bitininkavimo pamokos.Ved. Kristina Toleikienė

Likus mėnesiui iki prezidento rinkimų bei referendumo dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo, Vyriausioji rinkimų komisija primena, kad ketinantys išsakyti savo nuomonę Lietuvos piliečiai užsienyje jau turi suskubti registruotis dėl galimybės balsuoti paštu. Kai kuriose valstybėse esantiems – šioji diena reg-istracijai yra paskutinė.Koks profesinio mokymosi poreikis šiandien ir kiek jis aktualus Kokios profesijos paklausiausios ir kodėl verta įgyti amatą?ateičiai? Šiomis dienomis duris atvėrė visos profesinės mokyklos, pristatydamos besidomintiems modernias mokymo bazės, kurios leidžia profesiją ir „pasimatuoti“. Kokios profesijos paklausiausios ir kodėl verta įgyti amatą?Šį savaitgalį duris po rekonstrukcijos atvėrė istoriniai Sapiegų rūmai, kurių naujas siekis – tapti ryškia ir gyvastinga Vilniaus kultūrinio žemėlapio vieta, kuri įkvepia. Kaip pasikeitė rūmai po rekonstrukcijos, kaip jie atgims – visa tai galima pamatyti šį savaitgalį į juos užsukus – pasižvalgyti po juos, pa-matyti parodas, ir dalyvauti išskirtiniuose atidarymo renginiuose, skelbiančiuose , kad Sapiegų rūmai „pabudo“.Dirbtinis intelektas vis dažniau pasitelkiamas siekiant apsaugoti gamtai ir žmogui labai svarbias bites. Jungtinės Karalystės mokslininkai šią technologi-ją naudoja norėdami atbaidyti nuo bičių invazines Azijos širšes.Geriausia Lietuvos golfo žaidėja Gilė Bitė Starkutė „Čempionų pokalbiuose su Airine Palšyte“ pasakoja, kaip atrado šį sportą. Apie mokslus Jungtinėse Valstijose ir svajones apie olimpines žaidynes.Ved. Gabija Narušytė

Tradicinėje 15min tinklalaidėje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ kalbėjome apie „Superbowl“, Azijos, Afrikos čempionatus, „Žalgirio“ situaciją, mėlynas korteles, „Man United“ svarbią pergalę, Vokietijos kertinę dvikovą, „Real“ pamokas išsišokėliams ir „Inter“ čempionišką charakterį. Komanda – 15min sporto žurnalistai Marius Bagdonas, Mantas Krasnickas, Aurimas Tamulionis bei tinklaraščio „Vienuolika“ bendraautorius ir „Go3” komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Intro 00:25 Savaitės įvykiai 08:50 Tautų lygos burtai ir dvi opcijos Lietuvai 15:25 Baltijos taurė – privalome laimėti 25:25 Vangūs „Žalgirio“ tarpsezonis 39:10 Kataras apgynė Azijos čempionų titulą 50:23 Krasnicko nauja pradžia ir „Viaplay“ simbiozė su „Go3“ 55:32 Mėlyna kortelė futbole 1:04:20 „Man City“ saga tęsiasi 1:05:24 Dramblių triumfas Afrikoje 1:12:30 Anglijos „Premier“ lyga 1:39:40 Čempioniškas „Bayer“ ir nuvylęs „Bayern“ 2:04:30 Xabi Alonso ateitis 2:11:58 „Real“ įrodė, kad yra tikras Ispanijos futbolo karalius 2:20:40 „Inter“ dominavimas tęsiasi

Brazilų gitaristas ir amerikiečių saksofonininkas, Artimųjų ir Tolimųjų Rytų, Centrinės Azijos folkloro, džiazo ir klasikinės muzikos mišinys, džiazo pianisto Vijay‘aus Iyero albumas, smuikininkės Patricios Kopatchinskojos trio, pasakiškas Marc-André Hamelino virtuoziškumas. Visa tai skirtingų žanrų leidybinių naujienų apžvalgoje.Ved. Domantas Razauskas

Šiandien laidoje pažvelgsime į nueinančius metus. Kokie jie buvo popiežiui Pranciškui, sužinosime Giedriaus Tamaševičiaus parengtoje spaudos apžvalgoje, kurioje taip pat svarstoma, kokie svarbiausi įvykiai laukia visuotinės Bažnyčios ateinančiais metais.Taip pat jūsų laukia interviu su Jono Pauliaus II-ojo biografu George Weigeliu, kuris šį mėnesį lankėsi Lietuvoje ir dalyvavo šio popiežiaus vizito į Baltijos šalis trisdešimtmečio minėjime.Vedamojo skiltyje – šiais metais aktualumo įgavusi Rusijos ir Kinijos suartėjimo tema ir nerimastingos prognozės Vakarams:„Mano nuomone, lažintis, kad Pekinas atsiribos nuo Maskvos, yra laiko švaistymas ir labai rizikingas lošimas“, - sako Paryžiuje įsikūrusio Europos Sąjungos saugumo studijų instituto (EUISS) vyresnioji analitikė Alice Ekman, atsakinga už Azijos regioną. Neseniai ji paskelbė studiją apie stiprėjančius Kinijos ir Rusijos santykius. Išskirtiniame interviu su prancūzų katalikų dienraščiui „La Croix International“ ji paaiškina, kodėl tai yra kur kas daugiau nei tik „santuoka iš išskaičiavimo“.Taip pat jūsų laukia pasakojimas apie Viduramžiais išplėtotą Jėzaus kaip kūdikio ir berniuko figūrą.Tėvas Antanas Saulaitis pasakos, kokias pamokas siūlo Šventoji Šeima.Rašytojos Lauros Sintijos Černiauskaitės radijo esė „Apie Ievą“.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Nuo gruodžio 1 d. Palangos kino teatras „Naglis“ perduotas Lietuvos kino centrui. Kas jo laukia toliau? Pasakoja Lietuvos kino centro direktorius Laimonas Ubavičius.Atidaroma paroda „Nuostabūs laiškai. M. K. Čiurlionio ir Marianos Veriovkinos susirašinėjimas“. Pokalbis su parodos kuratore, dailėtyrininke dr. Laima Laučkaite.„Kultūrai laikai Jungtinėje Karalystėje nėra lengvi“, – sako savaitgalį Lietuvoje viešėjusio vieno žymiausių pasaulyje vokalinių ansamblių „Voces8“ meno vadovas ir įkūrėjas Barnaby Smithas.Praėjusiais metais Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono kino akademijos apdovanojimuose geriausiu animaciniu filmu pripažintas bendras Lietuvos, Armėnijos ir Vokietijos kino kūrėjų animacinis-dokumentinis filmas „Sielų aukcionas. Neįtikėtina Auroros Mardiganian istorija“ – pagaliau ir mūsų šalies kino teatruose. Su filmo režisiere Inna Sahakyan kalbėjosi kino žurnalistė Ieva Šukytė.Kuo vizualusis pasaulis sužavėjo scenografę, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatę Renatą Valčik? Kodėl vidinis vaikas reikalingas menininkams? Ar išties muziką pašnekovė laiko aukščiausia meno forma? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Pasaulio lyderio rubrikoje pokalbis su Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto prof. Audriumi Beinoriumi apie Indijos nacionalinio išsivadavimo lyderį Mahatmą Gandį.Kokia krepšinio komentavimo specifika? Kaip greitai reikia mąstyti, kad būtum geras komentatorius? Ar turi iš anksto pasiruošęs vaizdingų posakių kraitelį? Ar buvimas reperiu padeda komenuoti? Apie tai su ką tik pasaulio vyrų krepšinio čempionatą per LRT RADIJĄ komentavusiu Roku Grajausku.Kaip naujus mokslo metus pasitinka Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas? Ką siūlo senjorams? Pokalbis su universiteto rektore Zita Žebrauskiene.Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen kalbos aptarimas su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktore Margarita Šešelgyte ir europarlamentaru Petru Auštrevičiumi.Ved. Agnė Skamarakaitė

Rėmėjais galite tapti paspaudę čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – sukomplektuota „Žalgirio“ sudėtis 07:50 – privalumai ir trūkumai 18:29 – K.Walkerio perėjimas į „AS Monaco“ 24:12 – R.Giedraičio sprendimas 30:57 – kas iš rezervo papildys pagrindinę rinktinę 41:55 – 18-mečių startas Rėmėjų dalyje aptartos šios temos: 50:12 – gynėjai „Rytui“, reikalingi žaidėjai ir M.Normantas 59:20 – nuostabą sukėlęs M.Kuzminsko perėjimas 1:02:15 – LKL klubų viešos ataskaitos 1:03:31 – ką lieka nuveikti „Lietkabeliui“ ir A.Žagaro figūra 1:06:07 – „CBet“ vilioja veteranus 1:06:46 – „Wolves“ naujokas 1:08:40 – M.Sušinsko ir „Juventus“ flirtas 1:11:30 – neįtikinantys „Šiaulių“ papildymai 1:14:14 – pasvalietiška klasika 1:14:55 – „Gargždų“ skolos ir persikėlimas į kitą miestą 1:18:20 – žvaigždžių atsisakymai žaisti Pasaulio taurėje 1:22:08 – kur dingo hibridinio krepšinio lyga 1:23:08 – Azijos rinkos lietuviams 1:25:33 – kaip mažinti stabdymus rungtynių metų 1:28:00 – LED parketas FIBA turnyruose 1:31:26 – 3x3 krepšinio ateitis ir olimpiada be 5x5

Kinija pranešė siekianti stiprinti bendradarbiavimą su Rusija. Be to, nori kartu su agresore performuoti pasaulio valdymą. O Vakaruose Kinija jau atvirai vadinama grėsme. Naują strategiją jos atžvilgiu pristatė ir Vokietija. Anot valstybės vadovų, atsisakoma naivumo.Ar apie Kiniją verta pradėti labiau galvoti nei apie Rusiją?Diskusijoje dalyvauja: Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Azijos ekspertas Konstantinas Andrijauskas, užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas ir Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro vadovas Linas Didvalis.Ved. Mindaugas Aušra

Keturių milijonų rubrika. Persikelsime į Australiją - kodėl atsiranda vis daugiau šeimų, kurios keliasi gyventi į nuo Lietuvos tolimas šalis, tokias kaip Australija ar Naujoji Zelandija? Apie tai pakalbėsime su Melburne gyvenančiais Kerniumi ir Indre Ribikauskais.Kristina Radžvilaitė socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo atveju, kai autobuso vairuotojas vaiko, su autizmo spektro sutrikimu, paklausė, ar jam viskas gerai su galva? Kaip visuomenė elgiasi su neurosutrikimų turinčiais žmonėmis, ar pakanka švietimo?Verslas stebi, kad trūksta Europos kalbas mokančių specialistų. O štai ekspertai priduria, kad trūksta ne tik šių kalbų specialistų, bet ir kalbančiųjų Rytų Azijos kalbomis.„Grįžtanti atmintis“. Teikiami VU atminties diplomai. Tarp nominantų kunigas Julius Sasnauskas, Meilė Lukšienė ir kiti. Kaip ieškoma žmonių, kaip atliekamas istorinis tyrimas, kur jie randami - pokalbis su Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros profesore Jurgita Verbickiene.Specialistai pabrėžia, kad donorystės tvarka Lietuvoje nesikeičia jau kelis dešimtmečius. Tačiau viešojoje erdvėje pasirodė informacija, esą iki liepos 1 d. būtina pasirašyti specialų sutikimą, kitaip automatiškai tapsite donoru. Tai sutrikdė institucijų darbą, o medikai baiminasi, kad pritrūks organų donorų, nes buvo pakirstas pasitikėjimas.Ved. Urtė Korsakovaitė

Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo metu valdininkai koregavo taisykles. Todėl pradžioje buvo daug neaiškumų, o dabar, jau baigiantis deklaracijų teikimui, pasimato ir vėlavimo rezultatai. Laiku neinformuoti žemdirbiai klydo ir todėl gaus mažesnes išmokas. Tai patvirtina reportažas iš Siesikų seniūnijos. Kaip padėtį komentuoja žemės ūkio ministerija?Dirbtinis intelektas padeda prižiūrėti pasėlius ir saugoti gamtą. Specialūs sensoriai ant purkštuvų atpažįsta piktžoles ir herbicidus leidžia naudoti labai tiksliai. Bendrovės „Luxera“ naujovė ir ūkininko Šarūno Šiūšės patirtis.Melsvės – ypatingos gėlės. Jos kilusios iš rytų Azijos, savaime auga Kinijoje, Japonijoje, o Lietuvoje žydi birželio – liepos mėnesiais. Labai nereiklios, dekoratyviais lapais, kvepinčiais žiedais gali augti pavėsyje, pievose, miško tankmėje ir net ant medžių kamienų. VU botanikos sodo Vingio skyriaus vedėjos Reginos Juodkaitės komentaras.Ved. Arvydas Urba

Šioje tinklalaidėje aptarsime marketingo užkulsius ir partnerystes, kurių dažnai nesimato, tačiau jos daro velniškai didelę įtaką rezultatams. Kalbėsimės apie marketingo partnerių ir žmonių pasirinkimą bei su tuo susijusius procesus. Tai jau antrasis pokalbis su marketingo ekspertu Justu Kišūnu, kuris padėjo Lietuvos vienam startuoliui užkariauti Europos,  JAV ir Azijos rinkas. Šiuo metu Justas dirba Švedijos agentūroje su prekiniais ženklais, kurie sėkmingai auga skirtingose užsienio rinkose. Pokalbį veda Monika Petravičiūtė. Jei nori toliau mokytis iš įkvepiančių lektorių ir būti palaikančios moterų bendruomenės dalimi, PRISIJUNK Į VEIKLIŲ MOTERŲ KLUBĄ.

Daugybė skirtingų procesų, tokių kaip filmai ir žiniasklaidos formuojamas portretas, neabejotinai turėjo neigiamos įtakos skirtingų tautų požiūriui į arabų kultūrą. Į arabų kultūrą besigilinanti Gintarė Sereikaitė-Motiejūnė teigia, kad karjeros pradžioje norėjo atrasti vakarų kultūros vietą pasaulyje, o šiuo metu turi tikslą parodyti, kad gyventi kitaip nei vakaruose – nereiškia gyventi blogiau.Kokia iš tiesų yra arabų kultūra ir ko apie ją nežinome? Kas yra tautos velniai ir moralinė panika? Kaip Artimųjų Rytų kultūroje reiškiasi vakarietiškos modernybės produktai?Pokalbis su Vilniaus universiteto, Azijos ir transkultūrinių studijų instituto jaunesniaja asistente, doktorante Gintare Sereikaite-Motiejūne.Ved. Ignas Klėjus

Ana Sokolović (g. 1968), baigusi mokslus Serbijoje, 1992 metais persikraustė į Monrealį. Dabar ji laikoma viena svarbiausių Kanados kompozitorių, taip pat viena įtakingiausių muzikinio teatro veikėjų, ypač išgarsėjusi 2011 metais, kai sukūrė operą „Vestuvės“ šešiems moterų balsams. Energinga ir ritmiškai išradinga Sokolović muzika jungia Balkanų, Azijos ir naujosios muzikos tradicijas, atliekama įvairiose šalyse ir apdovanota daugybe premijų.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Laidoje diskutuojama apie dvi Amerikoje įsikūrusias viduriniosios kartos kompozitores: kinų kilmės Du Yun (g. 1977) ir italų kilmės Paola Prestini (g. 1975). Du Yun atvyko iš Šanchajaus, ji išgarsėjo keturiomis operomis ir įvairiausiais kitų žanrų kūriniais, pelnė Pulitzerio premiją. Kompozitorė reiškiasi kaip ryški atlikėja, moterų teisių gynėja, ji teigia norinti „demistifikuoti Azijos kultūrą“. Paola Prestini neretai vadinama įdomiausia Amerikos kompozitore, „anapusybės“ ir „vizijų“ kūrėja. Ji kuria multimedijinius ir tradicinius kūrinius, taip pat muziką filmams, nevengdama konservatyvumo ir santūraus eksperimentiškumo derinio.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Prisimename anapilin iškeliavusį dainininką Viktorą Malinauską.Azijos Oskaruose geriausiu animaciniu filmu išrinktas bendras armėnų, vokiečių ir lietuvių darbas „Sielų aukcionas. Neįtikėtina Auroros Mardiganian istorija“. Apie filmo sėkmę ir kūrybos procesą - pokalbis su viena iš filmo prodiuserių Lietuvoje Juste Michailinaite ir iliustratoriumi Gediminu Skyriumi.Praėjusią savaitę įvyko Architektūros fondo projekto „A Pokalbiai“ organizuojamų pokalbių ciklo „Puikioji klaida“ antroji paskaita. Joje svečiavosi olandų architektūros istorikas ir kritikas Hans Ibelings.Medinės sinagogos - unikali materialaus žydų kultūros paveldo Lietuvoje ir visoje Rytų Europoje dalis. Per keletą pastarųjų metų rekonstruotos vos keturios medinės sinagogos. Kodėl taip sudėtinga įveiklinti buvusius žydų maldos namus ir kokia Kurklių sinagogos situacija Anykščiuose domisi kolegė Alma Valantinienė.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši fotografė Laima Penek, fotografuojanti miestus, žmones, turinti galimybę fiksuoti ir svarbiausius mūsų šalies įvykius. Kaip prasidėjo jos fotografijos kelionė ir kokia muzika ją lydi?Ved. Gerūta Griniūtė

Lietuva ruošiasi galimai migrantų krizei prie sienos su Kaliningradu, kuris atvėrė savo oro erdvę skrydžiams iš Artimųjų Rytų, Afrikos ir Azijos šalių. Nors šiuo metu realios grėsmės dar nėra, pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, tokiam scenarijui ruošiamasi. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos paprašyta įvertinti, kaip dar geriau apsaugoti sieną su Rusija.Taivaniečių atstovybė Lietuvoje pristatė pirmąją Vidurio ir Rytų Europos investicijų fondo investiciją – lėšos bus skiriamos lietuviškus lazerius kuriančiai įmonei "Litilit". Kaip investicija prisidės prie Lietuvos ir Taivano ekonominių santykių vystymo ir kokių kitų investicijų galima tikėtis ateityje?Vilniuje, Katedros aikštėje, jau surengta trisdešimt Ukrainos palaikymo mitingų. Nuo pavasario kiekvieną pirmadienį žmones palaikyti karo siaubiamos šalies kviečia publicistas, Arkadijus Vinokuras.Klaipėdoje atsisveikinama su prezidento Gitano Nausėdos tėvu Antanu Nausėda.Pagerbti devyni lietuviai Pasaulio teisuoliai. Šis vardas suteikiamas nežydų kilmės asmenims už žydų gelbėjimą per Holokaustą nesiekiant sau naudos.Dvi „Trigubas karūnas“ pasaulio plaukimo taurės etapuose laimėjusi plaukikė Rūta Meilutytė apsisprendė dalyvauti ir pasaulio čempionate.Ved. Liepa Želnienė

Pasieniečiai pastebi, kad kontrabandą gabenantys asmenys ieško naujų būdų nelegaliems kroviniams patekti į Lietuvą. Vienas jų - tokius krovinius gabenti bepilotėmis skraidyklėmis. Valstybės sieną saugantys pareigūnai fiksuoja dronais gabenamą gintaro žaliavą iš Kaliningrado srities. Anot specialistų, gintaras - itin paklausi medžiaga, kurios kaina Rusijoje - mažesnė nei Lietuvoje, todėl esą nieko stebėtino, kad Europai pritaikius sankcijas šaliai agresorei ir nelikus legalių kelių gintarą eksportuoti į kitas šalis, ieškoma kitų būdų jį realizuoti. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas lankosi pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi. Neseniai Rusijos žiniasklaida pranešė, kad Kaliningrado sritis atvėrė savo oro erdvę skrydžiams iš Artimųjų Rytų ir Azijos šalių. Rusija sako, kad taip į Kaliningrado sritį siekiama pritraukti oro bendrovių ir turistų. Tuo metu Lenkija ir Lietuva sako, kad taip Rusija gali atsiskraidinti migrantų ir juos stumti į Lietuvą bei Lenkiją, kaip šiuo metu tai vyksta pasienyje su Baltarusija.Netrukus startuos atsinaujinęs kultūros pasas. Kiekvienas mokinys matys savo virtualią piniginę, skirtą kultūrinėms veikloms, o vyresnieji galės eiti į kultūrines veiklas individualiai. Taip pat moksleiviai už kultūrinės edukacijos veiklas galės rinkti ženkliukus-raktus ir gauti diplomą su visais pasiekimais. Diskusija su klausytojais: ar reikėtų uždrausti šunis laikyti aptvaruose arba pririšus prie būdos?„Verslo laiko“ rubrikoje – apie šildymo kainas. Lapkritį kai kuriuose miestuose ji pastebimai krito, o kai kur nepakito. Dujos ir biokuras pinga jau du mėnesius, tačiau ne visur tai padarė poveikį. Apie tai pokalbis su ekspertais.Lietuvoje yra savivaldybių, kurios nuo Covid–19 neskiepija savo gyventojų, nėra užsisakiusios vakcinų. Kaip šią problemą ketina spręsti Sveikatos apsaugos ministerija ir kur tų savivaldybių žmonėms pasiskiepyti?Projektas „LRT girdi“ – klausytoja atkreipė dėmesį į pagalbą moterims, kurios per gimdymą patiria traumas. Mamų atstovė teigia, kad trūksta aiškumo, kur ir kokių paslaugų būtų galima sulaukti.Ved. Edvardas Kubilius

„Nedaug kas pamena, tačiau Šiaurės Korėjos pramonė ankstyvuoju pokario laikotarpiu buvo viena sparčiausiai besivystančių pasaulyje“ - teigia Rytų Azijos ekspertas Arvydas Kumpis.Pokalbis su VDU Azijos studijų centro vyriausiuoju specialistu apie Rytų Azijos kraštą, ideologiškai skirtingų valstybių veikimą, jų įtaka Lietuvai bei faktus, kurių įprastai neišgirstame.Ved. Ignas Klėjus

NASA paskelbė, kad savo raketą į mėnulį dar kartą mėgins paleisti lapkričio 14 d. Apie šios misijs svarbą pokalbis su Fizinių ir technologijos mokslų centro astrofiziku dr. Kastyčiu Zubovu.Šiuo metu Pekine vyksta 20-asis Kinijos komunistų partijos nacionalinis kongresas. Dešimtmetį prie šalies vairo stovintis Xi Jinpingas jį atidarydamas sakė, kad „Kinijos tarptautinė įtaka, patrauklumas ir galia formuoti pasaulį smarkiai išaugo“. Pokalbis šia tema su Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro vadovu Linu Didvaliu.Sakartvele dėl didelio iš Rusijos pabėgusių žmonių skaičių kyla įtampų. Vietos gyventojai imasi ir partizaninių akcijų – apklijuoja mašinas su rusiškais numeriais lipdukais „Rusijos federacijos piliečiai, jums čia ne vieta!“. Apie tai pasakoja LRT RADIJO bendradarbė Sakartvele Regina Jegorova-Askerova.Šie metai yra paskelbti Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko metais. Spalio 18 d. Vabalninko Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios šventoriuje bus atidengta ir pašventinta Šv. Kazimiero stela, skirta monsinjoro Kazimiero Vasiliausko atminimui. Pokalbyje dalyvaujaknygų autorė Ramunė Sakalauskaitė, skulptorius Jonas Gencevičius, fotografas Vytautas Daraškevičius.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pekinas skelbia Lietuvai sankcijas susisiekimo srityje, už tai gauna notą iš Užsienio reikalų ministerijos. Verslininkai sako, kad tai veikia šalies konkurencingumą, tuo labiau – nesulaukiama žadėtų galimybių Taivane.Kur link juda Lietuvos ir Kinijos santykiai, kai ši vis dar tampriai susijusi su Rusija?Dalyvauja: Seimo nariai Matas Maldeikis ir Gintautas Paluckas, Azijos politikos ekspertas Konstantinas Andrijauskas, Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Arūnas Laurinaitis.Ved. Mindaugas Aušra

Jungtinių Amerikos Valstijų Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi apsilankė Taivane ir Kinija iškart ėmėsi ekonominių sankcijų prieš šį savo regioną. Apribotas vaisių ir žuvies importas iš Taivano, stabdomas smėlio eksportas į jį. Taip pat Kinija aplink salą rengia karines pratybas. Ar jos gali baigtis kariniu konfliktu? Kaip pasikeitė saugumo situacija pasaulyje po Nancy Pelosi apsilankymo Taivane?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Azijos studijų ir tarptautinės politikos docentas Konstantinas Andrijauskas, politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius, Seimo nariai Matas Maldeikis ir Arvydas Nekrošius, Japonijos tarptautinio universiteto docentė Vida Mačikėnaitė ir Merilando universiteto vyriausioji mokslininkė, tarptautinio saugumo ekspertė Eglė Murauskaitė.Ved. Liepa Želnienė

Kazachstanas buvo viena iš „populiarių“ vietų, į kurią bolševikai, Stalino ir jo pakalikų režimai trėmė komunistinio rytojaus skeptikus. Ji lietuviams žinoma ne tik dėl garsaus Kengyro sukilimo, kai 1954 m. ypatingojo režimo lageryje politiniams kaliniams pavyko perimti lagerio vadovavimą ir jį išlaikyti daugiau kaip 40 dienų.Vienoje didžiausių pagal teritoriją buvusios Sovietų Sąjungos respublikų ir šiandien galima sutikti lietuviškų, latviškų, lenkiškų ir vokiškų pavardžių. Tai dažniausiai mišrias santuokas sudariusiųjų tremtinių palikuonys, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių liko šioje Azijos šalyje, tačiau vis dar nepamiršo savo šaknų ir krikščioniškų tradicijų, kurias, nors ir atšiauriomis sąlygomis, vis dėlto puoselėjo jų tėvai ar seneliai. Šiandien jų palaikymui reikia misionierių ir savanorių, teigia Kazachstane misionieriaujantis kun. Kastytis Šulčius.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Dūmos deputatas, „Vieningosios Rusijos“ narys Jevgenijus Fiodorovas pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūlo atšaukti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte parlamentaras pasiūlymą grindžia tuo, šis dekretas esą buvo neteisėtas, nes jį priėmė antikonstitucinis organas ir jis pažeidė kelis SSRS Konstitucijos straipsnius, o Lietuvos Respublika esą nesurengė referendumo dėl išstojimo iš Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos ir nenustatė pereinamojo laikotarpio visiems ginčytiniems klausimams spręsti.Chersono sritis Ukrainoje, prasidėjus kariniams veiksmams vasario 24-ąją, buvo okupuota labai greitai. Jau tris mėnesius Chersono žmonės gyvena sunkiomis sąlygomis okupacijoje.Amerikos prezidentas Džo Baidenas liepos pradžioje, lankydamas Azijos valstybes vizito gali užsukti ir Saudo Arabiją. Galimą vizitą šioje šalyje jis, kaip pranešama, pradėjo svarstyti netrukus po to, kai Saudo Arabija sutiko padidinti naftos gavybą ir padėti pratęsti paliaubas karo nusiaubtame Jemene. Baidenas susitiks ir su faktiniu Saudo Arabijos vadovu, sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Salmanu, kuris, kaip nustatė pačios Amerikos žvalgybos pareigūnai, prieš kelerius pritarė sąmokslui nužudyti Rijado kritiką žurnalistą Jamalą Khashoggi.Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis su šalies verslo atstovais lankosi Japonijoje, kur siekia gilinti politinį dialogą ir plėtoti dvišalius ekonominius ryšius. Ir šis vizitas pačioje Japonijoje plačiai nušviečiamas ir itin vertinamas.Sovietinės skulptūros sostinės Antakalnio kapinėse bus nukeltos. Galimybę nukelti iš viso šešias Antrojo pasaulinio karo sovietų karius vaizduojančios figūrines pilko granito stelas suteikė Kultūros paveldo departamento Vertinimo taryba.Ved. Liuda Kudinova

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad Lietuva jau nėra puiki tranzito šalis. Pasak jo, iš Rusijos ir Baltarusijos vežtas žaliavas bandoma keisti Azijos šalių produkcija. Janulevičius taip pat teigia, kad staigus algų kėlimas turi liautis.Ved. Deividas Jursevičius

Miškininkystės studijas kasmet renkasi vis mažiau žmonių, stojančiuosius galima suskaičiuoti ant rankos pirštų. Žvelgiant į Europos žaliojo kurso keliamus uždavinius, miškininkystės specialybės paklausa tik didės. Aplinkos ministerija, siekdama paskatinti rinktis miškininkystės studijas, skyrė 10 skatinamųjų stipendijų po 200 eurų. Ar tai bus veiksminga priemonė?Tėvas ir sūnus Vigintas ir Nerijus Draudvilai Kėdainių rajone puoselėja augalininkystės ūkį. Šį pavasarį ūkininkams teko susidurti su pasėlių užmirkimu, tačiau draudimas padės kompensuoti nuostolius. Didesnių rūpesčių kelia išbrangusios statybos kainos, kurios stabdo procesus ūkyje.„Užsienio naujienos“. Lenkijoje vyksta Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos Europos regioninė konferencija, kurioje susitinka 53 Europos ir Vidurinės Azijos valstybių atstovai. Kokie svarbiausi klausimai bus aptariami?Ved. Rūta Katkevičienė

Kasmet Lietuvoje erkių platinamomis ligomis suserga apie 3 tūkst. žmonių ir šis skaičius nuolat auga. Medicinos entomologė Milda Žygutienė sako, kad ligas platinančios erkės dabar yra paplitusios visoje Lietuvoje, o jų aktyvumo laikotarpis pastaraisiais metais dar išaugo.Pasak specialistų, beveik tris dešimtmečius stebimą erkinio encefalito ir Laimo ligos atvejų augimą lemia ir klimato kaita.Dėl šylančio klimato į Europą sugrįžta tokios Afrikos bei Azijos šalims būdingos uodų pernešamos ligos kaip maliarija. Gamtos tyrimų centro mokslininkė Rasa Bernotienė pasakoja apie dengės karšinę pernešančią invazinę Azijos tigrinio uodo rūšį, kuri į mūsų žemyną greičiausiai atkeliavo prekybiniais laivais ir išplito pietinėse šalyse.Komentuodamos siūlymus naikinti kenkėjus cheminėmis medžiagomis, pašnekovės pažymi, kad tai kenksminga visai aplinkai ir problemos nesprendžia. Be to, uodai ekosistemose atlieka savo vaidmenį.Autorė Vaida Pilibaitytė

Kada prasideda ir baigiasi Nacionalinės bibliotekų savaitės proga geriausia jaunąja bibliotekininke išrinktos Monikos Straupytės darbo diena?Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2021-ųjų metų kūrinio konkursą. Pristatome kompozitorės Jutos Pranulytės kūrinį „Per juodą marę saulelė kelias“.LRT Klasika jau baigė pristatyti Metų knygos rinkimuose dalyvavusias knygas, tad dabar - pats metas nukreipti žvilgsnį į Azijos literatūrą, kurią pristato kino žurnalistė Ieva Šukytė.Į Kauną grįžo kino teatras „Romuva“. Ar pasiilgę jou buvo žiūrovai ir kaip sekasi istoriniame pastate kurti šiuolaikišką turinį, papasakos „Romuvos“ komanda. Studijoje Kino programų organizatorė Justė Vyšniauskaitė ir Kultūrinės veiklos organizatorė Indrė Maleckė.Paulinos Nalivaikaitės parengtose klasikinės muzikos naujienose - naujai buriamas Ukrainiečių laisvės orkestras, pianisto Lang Lango dovana britų mokykloms, švedų soprano Cornelios Beskow laimėta Birgit Nilsson stipendija, soprano Renée Fleming iniciatyva padėti kvėpavimo sunkumų turintiems žmonėms ir tyrimo rezultatai, atskleidę, kas turi didžiausią įtaką mūsų muzikos patyrimo stiprumui.Rubrikoje „Be kaukių“ - Giedrius Bučas. Kas jis – socialinių inciatyvų kūrėjas, pokyčių lyderis, visuomenininkas, socialinis verslininkas? Naujausias šio kauniečio titulas – gamtosauginės Prezidento V. Adamkaus premijos laureatas. „Be kaukių“ – apie darnios gyvensenos galią, žaliuosius mitus ir kelią iki vietos, kurioje Giedrius yra šiandien.Ved. Kotryna Lingienė

Šylant orams neišvengiamai tenka kalbėti apie erkių sukeliamas infekcines ligas: erkinį encefalitą bei Laimo ligą. Mat Lietuva priskirtina prie didelio erkių paplitimo kraštų ir patenka į endemine vadinamą zoną. Specialistai tikina, kad erkių per pastarąjį dešimtmetį mūsų kraštuose gerokai padaugėjo, o tai reiškia, kad išaugo ir ligas platinančių užkrėstų erkių populiacija. Palyginimui, 2015 m. 100 tūkst. gyventojų teko apie 12 užsikrėtimų erkiniu encefalitu, o 2017 m. jų registruota jau gerokai daugiau – beveik 17 erkinio encefalito atvejų 100 tūkst. gyventojų. Latvijoje sergamumas apie tris kartus mažesnis – siekia 6 atvejus 100 tūkst. gyventojų, o Lenkijos skaičiai lyginant su Lietuvos atrodo apskritai menki – vos pusė atvejo 100 tūkst. gyventojų. Esant tokiai gausiai erkių populiacijai, o kartu ir jų platinamų ligų rizikai būtina imtis prevencinių priemonių. Kaip išvengti erkių platinamų ligų: erkinio encefalito ir Laimo ligos – ir ką daryti su jomis susidūrus? Pokalbis su LSMU Kauno ligoninės gydytoja infektologe Laima Nakutiene.Kita laidos tema – maliarija. Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje registruojami tik įvežtiniai maliarijos atvejai iš subtropinių Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos regionų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro stebėsenos duomenimis, Lietuvoje kasmet užregistruojama nuo 2 iki 8 įvežtinės maliarijos atvejų. Dažniausiai į Lietuvą įvežama tropinė maliarija iš Afrikos šalių.Ir visgi retam kuriam teko girdėti, kad taip buvo ne visada. Lietuvoje iki 1957 m. buvo maliariją platinančių uodų, kol medikų ir biologų pastangomis vietinė maliarija buvo įveikta. Ar gali maliariniai uodai grįžti į Lietuvą? Kokių priemonių griebtis tiems, kurie darbo ar turistiniais tiksliais vyksta į subtropinius kraštus, kur gausu maliariją platinančių uodų? Pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vyresniąja specialiste, klinikine entomologe, biomedicinos mokslų daktare Milda Žygutiene.Ved. Laura Adomavičienė

Pokalbis su marketingo ekspertu Justu Kišūnu, kuris padėjo ne tik Lietuvos vienam startuoliui užkariauti Europos, JAV ir Azijos rinkas, o šiuo metu dirba Švedijos agentūroje su prekiniais ženklais, dirbančiais skirtingose užsienio rinkose. Pokalbį veda Monika Petravičiūtė. Norisi daugau tokių pokalbių ir žinių? Prisijunk prie „Veiklių moterų klubo”: https://kadaraidarykgerai.lt/pages/sveika-badass-sese   Prisijunk prie mūsų Instagram: https://www.instagram.com/kadaraidarykgerai/   Nori tobulėti? Atrask kursus ir seminarus:  https://kadaraidarykgerai.lt/

15min laidoje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ – Lietuvos rinktinės dvejos draugiškos rungtynės, taip pat Europos, Pietų Amerikos, Afrikos, Šiaurės Amerikos, Azijos ir Okeanijos atrankų finišai bei įdomiausios laukiančios rungtynės. Trijulėje – 15min žurnalistai Aurimas Tamulionis ir Mantas Krasnickas bei tinklaraščio „Vienuolika“ autorius Karolis Dudėnas. 0:00 Intro 1:05 Keliaukite į puikų aukcioną 2:37 Lietuvos rinktinė prieš San Mariną ir Airiją 26:08 U-21 rinktinės gėda ir reakcija 32:15 Linkėjimai Bagdonui 33:29 Italijos krachas, Lenkijos ir Portugalijos triumfas 56:00 Egipto ir Alžyro ašaros Afrikoje, lazerių šou 1:07:42 Pietų Amerikos atranka 1:13:01 Kanados laimėjimai ir JAV vargelis 1:18:11 Nepažintoji Okeanija 1:21:39 Azija 1:22:18 Aiškūs burtų krepšeliai 1:24:35 Savaitgalį – puikių rungtynių dozė  

Tai kur toliau? – taip naujoje LRT televizijos laidoje klausia keliautojas ir laidų vedėjas Martynas Starkus. Ta proga naujosios laidos kūrėjas – laidos „Pasaulio puodai“ svečias. Nuotykiai iš Pietų Amerikos, Afrikos, Vidurinės Azijos, traumos ir pavojai, tykoję filmavimuose. Kritimai nuo žirgo, žuvys išdžiūvusiame ežere, kupranugarių festivaliai ir dar daugiau.Ved. Vytaras Radzevičius

Audringi protestai Kazachstane, kaip pranešama, pareikalavo dešimčių žmonių gyvybių, saugumo pajėgoms malšinant kelias pastarąsias dienas šalį krėtusius neramumus, dėl kurių vyriausybė paprašė Maskvos vadovaujamo karinio bloko pagalbos. Kaip buvusi stabili, nors ir autoritariškai valdoma Centrinės Azijos šalis buvo apimta chaoso?Baigtas statyti ir užpildytas Lietuvą ir Lenkiją jungiantis dujotiekis. Šis projektas kainavo pusę milijardo eurų ir pradės veikti jau metų viduryje. Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad šis dujotiekis ne tik prisidės prie Lietuvos energetinio saugumo stiprinimo, bet ir leis atpiginti dujas Lietuvos vartotojams..Prezidento Gitano Nausėdos komandą palieka jau trečias komunikacijos grupės vadovas. Ramintą Stanaitytę - Česnulienė komunikacijos grupėje pakeis buvęs buvusio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Tomas Beržinskas. Dar pradėdamas kadenciją Gitanas Nausėda buvo kritikuotas dėl gausaus komunikacijos patarėjų būrio, tačiau ši komanda kol kas labiausiai ir byra. Raminta Stanaitytė - Česnulienė prezidentūroje neišdirbo nė metų, prieš ją iš grupės pasitraukė Antanas Bubnelis ir Aistis Zabarauskas.Lietuva planuoja tęsti bendrą misiją su Europos Sąjungos Sienų ir pakrančių apsaugos agentūra "Frontex", kol nebekils rizikų dėl nelegalios migracijos iš Baltarusijos.Valstybės saugumo departamento valdytą, dabar parduoti ruošiamą kompleksą Antaviliuose įsigiję žmonės gaus ne tik patalpas su įvairiomis salėmis ir miegamaisiais kambariais, bet ir vieną didžiausių nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos paslapčių.Ved. Liepa Želnienė

Kultūrinės spaudos apžvalga.Prieš 7-erius metus šiauliečio moksleivio įkurtas Angelo muziejus jau turi sukaupęs apie 3 tūkst. meno kūrinių. Kokią eksponatų paklausą diktuoja rinka ir išaugusi angelų paklausa?Kultūros komentaras, kuriame filosofas Aldis Gedutis atlieka išsamų Kalėdų Senio antropologinį pjūvį.„Klasikos koncertų salės“ apžvalga.Azijos šalys – rinka, kurioje lietuvių literatūros vertimai sulaukia vis daugiau dėmesio. Kas domina šių šalių leidėjus ir kodėl pirmiausia dėmesio sulaukia vaikų literatūra?Parodoje „Moterys menininkės tarpukario Vilniuje: tarp lūkesčių ir galimybių“ pirmą kartą pristatoma istorijos lūžių įrėminto laikotarpio (1919-1939 m.) Vilniaus moterų kūryba. Vytauto Kasiulio dailės muziejaus ekspozicijoje supažindinama su skirtingų kartų, tautybių, įvairių socialinių sluoksnių Vilniuje kūrusių moterų ir merginų menine veikla, jų darbų stilistika.Reportažas iš Klaipėdos m. savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos, kurioje surengta nauja edukacija „Pabėgusios natos“. Ko per šią edukaciją mokėsi vaikai?Išrinktos geriausios menininkų kūrybinės idėjos, padėsiančios atskleisti socialinį-kultūrinį Augustinų komplekso, esančio Vilniuje, identitetą. Kokie kūrybiniai sumanymai čia bus įgyvendinti?Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Jis mėgsta gerą kavą, gerą kostiumą, laikrodį. Jis koncertavo visur, įskaitant tolimiausius Azijos ir Afrikos kampelius. Per karantiną jis Niujorke pradėjo ir Vilniuje užbaigė savo naujausią albumą „Musical Conversations“, kuriame jam talkina gausybė žinomų niujorkiečių muzikantų. Jis – saksofonininkas, kompozitorius Kęstutis Vaiginis, grojantis tiek filharmonijose, tiek mažuose klubuose, tik milžiniškuose festivaliuose.Ved. Domantas Razauskas