Podcasts about norintiems

Dėl audros padarytos žalos dar šešiose savivaldybėse svarstoma skelbti ekstremaliąją padėtį.Ukrainą pasiekė pirmieji NATO sąjungininkų naikintuvai F-16. Tai yra ilgai lauktas žingsnis, kuris, tikimasi, padidins karo nualintos šalies gebėjimą atremti Rusijos atakas.Iš nutekintų Kremliaus dokumentų matyti, kad propagandai Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse skleisti Rusijos valdžia vietoje uždraustų kanalų pradėjo naudoti socialinius tinklus.Norintiems automobiliu įvažiuoti į Sumažintos taršos zoną Kauno senamiestyje teks sumokėti vienkartinę dviejų eurų rinkliavą.Pagrindiniu rugsėjo 11-osios išpuolio organizatoriumi laikomas Khalidas Sheikhas Mohammedas susitarė su prokurorais dėl kaltės pripažinimo. Tą patį padarė dar du Gvantaname laikomi kaltinamieji.Ved. Madona Lučkaitė

Vyriausybė pritarė didžiajai daliai Gynybos fondo paketo. Seimui bus teikiami siūlymai didinti Pelno mokestį, akcizus alkoholiui, tabakui ir degalams. Tačiau draudimo sutarčių mokesčiai kol pas parlamente nebus svarstomi.Pietryčių Azijoje viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kinija stengiasi sužlugdyti birželį Šveicarijoje organizuojamą susitikimą dėl taikos. Tuo metu Financial Times skelbia,Čekija pradėjo bandomąjį savanoriško ukrainiečių grįžimo į tėvynę projektą. Norintiems grįžti į Ukrainą karo pabėgėliams bus apmokėti autobuso bilietai, o ligoniai bus parvežami greitosios pagalbos automobiliais. Projektas truks iki lapkričio.Paaiškėjus, kad kai kurie Seimo nariai iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų perka ne tik būtinas darbo priemones, kilo idėja įpareigoti juos pasibaigus kadencijai už mokesčių mokėtojų pinigus įsigytą kompiuterinę techniką ir telefonus grąžinti. Šį siūlymą aptarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. O jį registravusi Seimo narė, komiteto pirmininkės pavaduotoja Agnė Širinskienė.Prieš 36 metus Mokslų akademijos salėje susikūrė Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, atvedęs Lietuvą į laisvę ir nepriklausomybę.Vilniuje atidarytas pirmasis sensorinis sodas pritaikytas autistiškiems vaikams.Klaipėdos paplūdimiuose skelbiama vasaros sezono pradžia. Nors šiemet uostamiesčio paplūdimiuose ir nebus iškeltos kokybę žyminčios Mėlynosios vėliavos, paplūdimių prižiūrėtojai sako, kad poilsiautojai nuo to nenukentės – kokybės standartus žadama išlaikyti.Ved. Liepa Želnienė

Šešis šimtus šitakių rąstelių turinti šeima sako, kad, norintys pradėti auginti, rąsteliais turėtų pasirūpinti jau dabar. Loreta negaili patarimų, kaip užsiauginti vienus populiariausių grybų, kurie ne tik skanūs, bet ir labai naudingi sveikatai. Ciuniai augina ne tik grybus, bet ir šilauoges. Produkciją realizuoja savitarnos kioskelyje, išveža ir klientams į Vilnių.Ugdymo įstaigos vis aktyviau domisi galimybėmis vaikus maitinti ekologiškais bei pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintais produktais. Šiais metais paramą tokiam maitinimui gaus 70 darželių – septyniais daugiau nei pernai. Plačiau apie tai, kaip veikia paramos priemonė, pakomentavo Žemės ūkio ministerijos viceministras Vytautas Abukauskas.Rubrikoje ,,Miestietis kaime“ susipažinsite su Simonos ir Mariaus Maračinskų šeima iš Pasvalio rajono. Ilgus metus sostinėje gyvenę Maračinskai visgi nusprendė gyventi ramiau ir skirti šeimai daugiau laiko. Įsikūrę kaime Simona ir Marius nenuobodžiavo, rekonstravo seną namą, vyras prisijungė prie darbų tėvų ūkyje, o Simona įgyvendina idėjas keramikos srityje, daug laiko skiria skaitymui, nes įkūrė ir knygų klubą Pasvalyje.Ved. Rūta Simanavičienė

Alytaus miesto savivaldybės valdančioji dauguma praėjusiame tarybos posėdyje nubalsavo už projektą, pagal kurį neformaliojo vaikų švietimo teikėjams iki 100 kvadratinių metrų stadionų ir patalpų naudojimo paslaugos kaina yra 2 eurai už 1 akademinę valandą ir didėja po 1 eurą už 1 akademinę valandą už kiekvieną papildomą 100 kvadratinių metrų. Kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims (asmenų grupei ar vienam asmeniui) iki 100 kvadratinių metrų stadionų ir patalpų naudojimo paslaugos kaina yra 25 eurai už 1 akademinę valandą ir didėja po 5,00 eurus už 1 akademinę valandą už kiekvieną papildomą 100 kvadratinių metrų nuo pradinės sumos. Kodėl prireikė branginti įkainius paprašėme pakomentuoti Alytaus miesto tarybos valdančiųjų socialdemokratų frakcijos vadovą Mindaugą Šimą. Tuo tarpu opozicijos atstovas, konservatorius Povilas Labukas, tokį valdančiųjų priimtą sprendimą komentuodamas pabrėžė, kad valdantieji apskritai formuoja rankos maitintojos principą, kada nėra jokių tvarkų ir kad viskas būtų sprendžiama už uždarų durų.

Ūkininkai Rasa ir Andrius Prūsakovai rinkosi ekologinį ūkininkavimą, mat tikėjo, jog tokie ūkiai reikalingi Lietuvai. Dabar susiduria su realybe: tiesioginės išmokos ekologiniams ūkiams sumažintos. Dar labiau juos stebina tai, kaip sunku gauti vietą ūkininkų ekologiškų produktų prekyvietėse, kur nauji ūkiai - nepageidaujami.Vilniečių pora Elena ir Andrius Virzinkevičiai tėvukų sodyboje vis priglausdavo kokį nors kaimo buities rakandą, o dabar šimto trisdešimties metų rastinėje autentiškoje pirkioje jiedu įkūrė ir muziejų. Norintiems ne tik pažinti, bet ir pajausti senolių buitį siūlo apsistoti naujoje tokio pat dydžio ir suplanavimo pirkioje Poros sodyba pripažinta ne tik Dieveniškių istorinio regioninio parko produktu, bet ir Kaimo turizmo etnokultūros sodybos konkurse praėjusiais metais laimėjo 1-ąją vietą.„Verta žinoti“ rubrikoje pasitikrinkite, ar žinote apie Lietuvoje ir Europoje vykstantį medžių konkursą. Spalio 20 dieną - Medžio teisės dieną - bus paskelbtas medis, išrinktas Lietuvos medžiu. Apie konkursą ir savo išskirtinėmis gamtinėmis bei kultūrinėmis savybėmis įdomius medžius pasakoja Lietuvos arboristikos centro vadovas Andrius Davenis. Lietuvos medį išrenka publika, balsuodama www.arboristai.lt svetainėje.Ved. Kristina Toleikienė

Vilniaus rotušėje atidaroma Jurijaus Grigorovičiaus foto paroda „Dialogai“, kurioje vaizdai su Mariupolyje nužudytu režisieriumi Mantu Kvedaravičiumi. Menininkams kartu teko dirbti kuriant filmą „Mariupolis“, buvo pradėtas projektas Ugandoje. Apie parodą kalbamės su jos kuratore Ona Marija Urbšyte ir Jurijumi Grigorovičiumi.Ciklas Ukrainos karo metinėms. Pokalbis su menininke Katya Kononenko.Šiaulių dailės galerijoje sukurtas alternatyvus gidas po Japoniją. Norintiems geriau pažinti šią šalį, teks keliauti į Šiaulius, o mes papasakosime.Įgarsintas vaizdas. Ieva Buinevičiūtė pasakoja apie kino muziką.Tadas Žvirinskis skaitytojams yra žinomas kaip dešimties poezijos ir prozos knygų autorius. Visai neseniai pasirodė naujausia knyga - sonetų rinktinė „Sonetariumas“. Tačiau ne visi žino, kad Tadas Žvirinskis yra profesionalus farmacininkas. Kaip tiksli ir preciziška farmacija dera su kūrybiniu polėkiu ir poetiniu mąstymu, apie literatūrą ir gyvenimą - rubrikoje „Be kaukių“ kalbamės su Tadu Žvirinskiu.Ved. Jolanta Kryževičienė

Į laidą „Sveikata“ kreipėsi klausytoja Rita Urbanavičienė, gyvenanti Kaune, kuri pasidalino savo istorija, kokius kelius teko nueiti, kad ji ir jos sutuoktinis pasiskiepytų stiprinamąja doze nuo COVID-19 ligos.Rita yra pasiskiepijusi dviem COVID-19 vakcinos dozėmis. Prieš metus moteris, užsikrėtusi delta atmaina, susirgo COVID-19 liga, kuri baigėsi židininės pneumonijos komplikacija. Po sunkios ligos praėjus metams Rita nusprendė, kad visgi artėjant naujai užsikrėtimų bangai vertėtų pasiskiepyti stiprinamąja doze, juo labiau, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) rugsėjį paskelbė pradedanti rizikos grupei priskiriamų pacientų vakcinaciją nuo šiuo metu siaučiančių omikron atmainų.Rita rašo: „Pasiskambinau į savo šeimos klinikos registratūrą ir buvau nukreipta per 1808 liniją registruotis skiepui. Taip ir padariau. Bet, atėjusi skiepytis, sužinojau, kad tai yra delta formos vakcina“. Moteris raštu kreipėsi į SAM, nurodydama, kad ji norėtų skiepytis šeimos klinikoje, kurioje yra prisiregistravusi, ir gauti COVID-19 vakciną prieš omikron atmainą. Ministerijos atsiųstame atsakyme nurodyta, kad Rita skiepo turėtų teirautis savo gydymo įstaigoje, jeigu tik tokia vakcina įstaigą pasieks. Kartu nurodoma, kad registracija 1808 linija nėra pritaikyta adaptuotai vakcinai, todėl pacientė turėtų tiesiogiai kreiptis į gydymo įstaigą.Toks atsakymas skiepytis norinčiai kaunietei kelia apmaudą. Moteris tikina pasijutusi vaikoma nuo vienų durų iki kitų. Su analogiška situacija susidūrė ir Ritos vyras, sergantis 2-ojo tipo cukriniu diabetu. Nuo rugsėjo prasidėjusios skiepo paieškos kauniečių šeimai baigėsi tik šį antradienį – po skambučių, raštų ministerijai ir gydytojų atsiprašymų sutuoktiniai buvo galiausiai paskiepyti norima COVID-19 vakcina. Rita įsitikinusi, kad tokios painiavos anksčiau nebuvo, kai veikė vakcinavimo centrai. Jos nuomone, pacientams būtų gerokai paprasčiau, jeigu skiepytis nuo COVID-19 ligos būtų galima ne tik poliklinikose, bet ir vaistinėse, kur šiandien galima pasiskiepyti nuo gripo ar erkinio encefalito.Kodėl kyla tokia painiava, kai apskritai šalyje skiepijimo nuo COVID-19 apimtys smukusios į neregėtas žemumas? Ar Lietuvai trūksta naujų vakcinų, pritaikytų koronaviruso omikron atmainos potipiams BA.4 ir BA.5? O gal šios išgraibstomos tik didmiesčiuose ir skiepo vertėtų pavažiuoti toliau į periferiją?Laidoje dalyvauja: SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė ir Duomenų mokslininkas dr. Vaidotas Zemlys-Balevičius.Ved. Laura Adomavičienė

Per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje sergamumo gripu rodikliai nusileido į neregėtas žemumas. Jeigu 2018-aisiais sergančiųjų buvo netoli 60 tūkstančių, 2020-aisiais, prasidėjus COVID-19 pandemijai, sergančių skaičius tesiekė 16 tūkst., arba beveik 4 kartus mažiau, o 2021-aisiais gripu sirgo vos 6 tūkst. šalies gyventojų.Krentant sergamumui kartu traukėsi ir norinčių pasiskiepyti skaičius. Pavyzdžiui, per parėjusį sezoną nuo gripo pasiskiepijo vos 8 proc. visos populiacijos. Įdomu tai, kad nebesiskiepija ir rizikos grupei priskiriami asmenys, kuriems gripo vakcina siūloma nemokamai. Ar verta šiemet rimčiau pasiruošti gripo sezonui? Pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste Daiva Razmuviene.Kita laidos tema – pagalba norintiems mesti rūkyti. Visoje Europos Sąjungoje galioja plati tabako kontrolės programa, kuri apima tabako produktų prieinamumo mažinimą visuomenėje, reklamos draudimus, nerūkymo zonų kūrimą, informacinę kampaniją apie rūkymą žalą. Visa tai matome ir Lietuvoje – rūkalai brangsta, ribojamas jų įsigijimas, daugėja nerūkymo zonų, tačiau visos šitos priemonės daugiau orientuotos į nerūkančiųjų apsaugą. Pagalba rūkaliams, kurie norėtų atsikratyti šio įpročio, praktiškai lieka nematoma. Vis dažniau pasigirsta ir sveikatos ekspertų pasipiktinimų, esą rūkymas nėra adekvačiai vertinimas, kartais suponuojama nuomonė, kad tai esą tarsi mažiausiai kenksminga priklausomybė, dažnai net nelaikoma liga. Su kokiomis pagrindinėmis kliūtimis susiduria metantieji rūkyti lietuviai ir kaip pagalbą jiems galėtume sustiprinti?Pokalbis su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos koordinavimo skyriaus vyriausiąją specialiste Aneta Abromavičiūte bei SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Jelena Talačkiene.Ved. Laura Adomavičienė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Apie aktualijas Lenkijoje pasakoja LRT RADIJO bendradarbis šioje šalyje Laurynas Vaičiūnas.Kaip politikų, valstybių ir kitų veikėjų veiksmus lemia pyktis, baimė, nerimas ar viltis? Pokalbis su doktorante Neringa Mataityte apie jausmų įtaką politikai ir tarptautiniams santykiams.Populiarėja genetiniai etninės kilmės tyrimai. Kaip tiksliai galima sužinoti savo kilmę? Diskusija su mokslininkais.Projektas LRT FAKTAI – apie melagingą informaciją socialiniuose tinkluose dėl galimybių paso. Plačiau LRT.LT portalo žurnalistė Jurga Bakaitė.Norintiems aštrių pojūčių, šalia Biržų įkurtas Helovino miestelis. Jį pristatys parko įkūrėja Indra Simėnė.Ved. Urtė Korsakovaitė

Po Antrojo pasaulinio karo taikyta dvasiškai ir fiziškai suluošintiems kariams, muzikos terapija ir šiandien padeda įvairiausiems žmonėms. Norintiems atrasti save, išspręsti problemas, o gal tiesiog išmokti spiegti ar rėkti, nes ir tai nevisada paprasta. Kodėl, aiškinamės su vokaliste, muzikos terapeute Laura Budreckyte.Ved. Guoda Pečiulytė

Rūdninkų poligone, kur apgyvendinti nelegaliai Lietuvos sieną kirtę migrantai, kilo neramumai.Irako avialinijos pradeda skrydžius į Minską dar iš trijų miestų. „Panašu, kad tiek ES, tiek Lietuvos draugiškos diplomatinės pastangos su Iraku ir Turkija neduoda rezultatų. ES institucijos turi pasiūlyti sankcijų paketus visiems dalyvaujantiems kontrabandos kelyje“, – BNS sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.Vidaus reikalų ministrė Agne Bilotaitė Pasieniečių mokykloje Medininkuose migracijos klausimus aptarė su eurokomisare vidaus reikalams Ylva Johansson. Bilotaitė dėkoja Europai operatyviai sureagavus į padėtų Lietuvoje, bei skiriamą paramą, tačiau prognozuoja iki metų galo sulaukti net iki 10 tūkstančių migrantų, todėl tam reikės ir papildomo finansavimo.Šiuo metu rengiama tvarka, kad nelegaliai Lietuvos sieną kirtusiems migrantams būtų siūloma pinigų, kad jie sugrįžtų į savo šalį.Užimtumo tarnyboje dabar registruoti 139 Lietuvoje prieglobstį gavę žmonės. Kokios yra pabėgėlių įsidarbinimo galimybės?Phizer savo vakciną nuo COVID-19 brangina ketvirtadaliu, Moderna – dešimtadaliu.Prasidėjęs privalomas profilaktinis darbuotojų testavimas ilgina eiles savivaldybių mobiliuosiuose punktuose. Net ir jaučiant koronavirusui būdingus simptomus, tyrimo gali tekti laukti nuo kelių dienų iki savaitės. Štai Klaipėdoje, pasak specialistų, tokios problemos išsispręstų, jei kaimyninės savivaldybės savo gyventojus tirtų aktyviau.Lenkija suteikė humanitarinę vizą baltarusių olimpinei atletei Kryscinai Cimanouskajai, teigiančiai, kad jos komanda mėgino priversti ją išvykti iš Tokijo olimpinių žaidynių.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kas ir kaip Lietuvoje gali pasikeisti turimą profesiją į darbą IT sektoriuje?Kokybės užtikrinimo analitike tapusi fotografė Edita Grėbliūnaitė, Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė, Baltijos technologijų instituto Studijų skyriaus vadovas Naglis Mockevičius.Su istoriku Zigmu Vitkumi ir iliustruotoja Inga Dagile – apie naują knygą „Lietuvos valdovai pasakoja vaikams“.Pirmosios Lietuvos atstovų dienos „Eurovizijoje“ Roterdame, saugumo taisyklės šiųmečiame konkurse – pokalbyje su LRT žurnalistu, būsimu „Eurovizijos“ balsu Ramūnu Zilniu.Ved. Giedrė Čiužaitė

Sveikatos apsaugos ministro teigimu, atnaujinus sustabdytą skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina nuo kovido, svarstoma leisti skiepytis visiems norintiems, be prioritetinės eilės. Pasak Arūno Dulkio, „artimiausiomis dienomis ar valandomis“ tikisi palankių sprendimų iš Europos vaistų agentūros dėl šios vakcinos, tačiau pripažino, kad Europos šalims, tarp jų – ir Lietuvai stabdant skiepijimą šia vakcina, jai suduotas „stiprus reputacinis smūgis“.Seimas apsisprendė dėl Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų, kurios leistų įpareigoti kai kurių sričių darbuotojus privalomai periodiškai tirtis dėl kovido. Pataisos be kita ko numato, jog Vyriausybė esant ekstremaliajai situacijai galėtų nustatyti sąrašą darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga.Aukščiausioji audito institucija Valstybės kontrolė reaguodama į pandemijos sukeltą krizę, sudarė auditorių darbo grupę, kuri analizavo Vyriausybės sprendimus, kovojant su kovido sukeltomis pasekmėmis. Taip pat vertina situaciją šioje srityje, dalyvauja bendrose kitų šalių audito institucijų iniciatyvose, pandemijos pasekmes vertinant tarptautiniu lygiu.Vyriausybei uždraudus kinišką skenavimo įrangą Lietuvos oro uostuose dėl jos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, šalies muitinė tuos pačius rentgenus naudoja beveik 15 metų. Dėl to Vyriausybė inicijuoja muitinės įrangos patikrinimą. Kinų atstovai Lietuvoje sako, kad gamintojas ruošia ieškinį teismui, skųsis ir Europos Komisijai.

Norintiems kasdien praktikuoti sąžinės tyrimo maldą padės šis palydėjimas, paruoštas pagal Džeimso Martino The Examen, muzika Raimondo Daugino.

Norintiems praktikuoti sąžinės tyrimo maldą padės šioje tinklalaidėje esantis paaiškinimas - kas tai yra, kodėl verta taip melstis ir kaip melstis.

Į Lietuvą grįžtantys gyventojai turėtų būti karantinuojami savivaldybėse. /Norintiems grįžti iš užsienio šalių kelionės bus organizuojami iki kovo 27 d. /Jonavoje planuojama stebėti saviizoliacijų vietas. /Šakių rajone yra apie 70 vietų gyventojų saviizoliacijai. Norite išgirsti daugiau? Visą LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įrašą rasite čia: https://www.lrt.lt/mediateka/audio/radijo-laidos/ryto-garsai

Kaišiadorių rajono ūkininkas atvėtė vartus ir visus norinčius pakvietė prisirinkti krapų. Kaip kilo tokia mintis ir kodėl akciją nutarta pakartoti dar vieną savaitgalį?Žemdirbystės mokslininkų pastebėjimai – ar besikeičiant klimatui, dažnėjant sausringiems laikotarpiams, galima atrasti atsparesnės javų veislės.Kaip vyksta ekologinių ūkių sertifikavimas, ką apžiūri ir patikrina specialistai prieš tai, kai pripažįstama kad ūkis atitinka visus griežtus reikalavimus? Ved. Darius Švenčionis.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius susitiko su išrinktuoju Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. LRT tyrimas: Valstybei mažinant biudžeto finansuojamų gydytojų rezidentų skaičių, didėja finansavimas gyvensenos medicinos specialistams. Lietuvos medikų judėjimas #BūkPokytis kviečia kurti sveikatos kultūrą. Šiandien Seime, be kitų klausimų, bus balsuojama, ar įtvirtinti Vaiko laikinosios priežiūros išmoką. Ji būtų skiriama asmenims, kurie globotų iš nesaugios aplinkos paimtus vaikus. Kaip kandidatai į prezidentus vertina Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako siūlymą uždrausti alkoholio ir tabako verslui valdyti žiniasklaidos priemones? Tymo turgus yra galbūt bene pirmasis turgus Lietuvoje, siekiantis atsisakyti vienkartinių plastikinių maišelių. Kandidatų į prezidentus portretai – Mindaugas Puidokas. Netrukus bus skiriama parama nedidelių, iki 10 kilovatų (kW) galios saulės elektrinių įsirengimui. Šią paramą galės gauti elektrą savo poreikiams iš saulės šviesos gaminti planuojantys individualių namų savininkai. Dabartinė situacija rodo, kad dabar saulės elektrinės vidutiniškai atsiperka per 8 metus. Per pirmuosius šių metų mėnesius užsikrėtimų tymais atvejų pasaulyje padaugėjo tris kartus. Medikai pabrėžia, kad tymų protrūkį padės suvaldyti tik pakankamos skiepijimo apimtys. „Keturi milijonai“ tai – Lietuvos radijo laidų ciklas, skirtas Pasaulio lietuvių metams. LRT žurnalistai jau lankėsi Latvijoje ir Lenkijoje, o netrukus laukia kelionė į lietuvių išeivijos sostine neoficialiai vadinamą Čikagą. Taip pat laidoje – orų prognozė, spaudos ir sporto apžvalga, verslo naujienos. Ved. Artūras Matusas.

Svečiuose Saulius Spindi. Kalbamės apie artėjantį koncertą, albumą, kūrybą, žanrą ir stilių. Norintiems gyvos muzikos įrašo persiridenkime į antrą valandos dalį, gyvas 30 minučių pasirodymas LRT OPUS eteryje. Vedėjas Tomas Lukaševičius.

Svečiuose Saulius Spindi. Kalbamės apie artėjantį koncertą, albumą, kūrybą, žanrą ir stilių. Norintiems gyvos muzikos įrašo persiridenkime į antrą valandos dalį, gyvas 30 minučių pasirodymas LRT OPUS eteryje. Vedėjas Tomas Lukaševičius.

LRT Opus svečiuose Kristijonas Ribaitis. Pasikalbėsim apie Indie, džiazo ir folk muzikos stilius, kokie jie yra šiandien. Svečias pasidalins ir savo kūryba tiesioginiame eteryje atlikdamas kelis kūrinius gyvai. Norintiems pasimėgauti mažiau pokalbių ir daugiau gyvos muzikos, patariama persiristi į antrą pusvaldandį!Vedėjas - Tomas Lukaševičius

LRT Opus svečiuose Kristijonas Ribaitis. Pasikalbėsim apie Indie, džiazo ir folk muzikos stilius, kokie jie yra šiandien. Svečias pasidalins ir savo kūryba tiesioginiame eteryje atlikdamas kelis kūrinius gyvai. Norintiems pasimėgauti mažiau pokalbių ir daugiau gyvos muzikos, patariama persiristi į antrą pusvaldandį!Vedėjas - Tomas Lukaševičius

Norintiems atrasti Aukštaitijos nacionalinio parko vertybes, geriausia keliauti pėsčiomis, dviračiais, automobiliais, valtimis ar baidarėmis. Dauguma kelionių prasideda Palūšėje.Tik atvykus į Palūšę akis patraukia medinės architektūros stebuklas – vien kirviu tašyta bažnyčia ir koplytėlė.Užkopus į Ladakalnio kalvos viršūnę galima įsivaizduoti, kaip slinkdami ledynai suformavo savitą Aukštaitijos nacionalinio parko kraštovaizdį.Su mumis keliauja ir pasakoja Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos direktoriaus pavaduotojas Sigitas Žvinys, Informacijos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjas Linas Stanaitis ir specialistai Giedrė Šukytė, Asta Survilaitė, Rimutė Rutkauskienė. Užsuksime ir į Puziniškių kaimą pas Mečislovą Banį.

Norintiems atrasti Aukštaitijos nacionalinio parko vertybes, geriausia keliauti pėsčiomis, dviračiais, automobiliais, valtimis ar baidarėmis. Dauguma kelionių prasideda Palūšėje.Tik atvykus į Palūšę akis patraukia medinės architektūros stebuklas – vien kirviu tašyta bažnyčia ir koplytėlė.Užkopus į Ladakalnio kalvos viršūnę galima įsivaizduoti, kaip slinkdami ledynai suformavo savitą Aukštaitijos nacionalinio parko kraštovaizdį.Su mumis keliauja ir pasakoja Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos direktoriaus pavaduotojas Sigitas Žvinys, Informacijos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjas Linas Stanaitis ir specialistai Giedrė Šukytė, Asta Survilaitė, Rimutė Rutkauskienė. Užsuksime ir į Puziniškių kaimą pas Mečislovą Banį.

Šiluva, piligrimų pamėgta vieta, traukia ne tik maldininkus iš visos Lietuvos, bet ir turistus iš kitų pasaulio kraštų. Miestelis, kuriame gyvena daugiau kaip penki šimtai gyventojų gyvas ir vasarą, ir žiemą. Žinoma, daugiausiai žmonių sutraukia garsieji Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimo atlaidai. „Norintiems plačiau pažinti Šiluvą ir jos apylinkes, atsiveria netikėtos vietos, pažintiniai takai. Viskas daroma lankytojams ir svečiams. Vis dažniau užsukama ir į Šiluvos kultūros namus“, – mintimis dalijasi Juozas Šlepas, Šiluvos seniūnas.Netoli Šiluvos galima aplankyti Akmenės koplytėlę ant akmens. Žmonių pasakojimu šis akmuo yra stebuklingas ir nuo seniausių laikų visų gerbiamas. Pagonybės laikais ant jo kūrendavo šventąją ugnį. Vėliau žmonės prie akmens eidavo prašyti sveikatos, melstis paguodos sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis. Pirmoji koplytėlė pastatyta ant akmens prieš šimtą metų buvo Šv. Elžbietos statula. Netaisyklingos formos ir nelygaus kauburiuoto paviršiaus riedulys yra geologijos ir archeologijos paminklas. Kiek tiesos, o kiek yra išgalvotų dalykų? Pasakoja prie akmens gyvenanti Petronėlė.Šiluvos ir Tytuvėnų miestelius skiria vos aštuoni kilometrai. Juos sieja žmonės, istorija ir kultūra. Šiluva priklauso Tytuvėnų regioninio parko direkcijai. Su Šiluva ir jos apylinkėmis supažindina kultūrologė Agnė Buchaitė ir kviečia apžiūrėti žydų kapinaites.

Šiluva, piligrimų pamėgta vieta, traukia ne tik maldininkus iš visos Lietuvos, bet ir turistus iš kitų pasaulio kraštų. Miestelis, kuriame gyvena daugiau kaip penki šimtai gyventojų gyvas ir vasarą, ir žiemą. Žinoma, daugiausiai žmonių sutraukia garsieji Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimo atlaidai. „Norintiems plačiau pažinti Šiluvą ir jos apylinkes, atsiveria netikėtos vietos, pažintiniai takai. Viskas daroma lankytojams ir svečiams. Vis dažniau užsukama ir į Šiluvos kultūros namus“, – mintimis dalijasi Juozas Šlepas, Šiluvos seniūnas.Netoli Šiluvos galima aplankyti Akmenės koplytėlę ant akmens. Žmonių pasakojimu šis akmuo yra stebuklingas ir nuo seniausių laikų visų gerbiamas. Pagonybės laikais ant jo kūrendavo šventąją ugnį. Vėliau žmonės prie akmens eidavo prašyti sveikatos, melstis paguodos sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis. Pirmoji koplytėlė pastatyta ant akmens prieš šimtą metų buvo Šv. Elžbietos statula. Netaisyklingos formos ir nelygaus kauburiuoto paviršiaus riedulys yra geologijos ir archeologijos paminklas. Kiek tiesos, o kiek yra išgalvotų dalykų? Pasakoja prie akmens gyvenanti Petronėlė.Šiluvos ir Tytuvėnų miestelius skiria vos aštuoni kilometrai. Juos sieja žmonės, istorija ir kultūra. Šiluva priklauso Tytuvėnų regioninio parko direkcijai. Su Šiluva ir jos apylinkėmis supažindina kultūrologė Agnė Buchaitė ir kviečia apžiūrėti žydų kapinaites.

Blaivybė yra norma.Norintiems išsivaduoti nuo priklausomybių. Pokalbis su asociacijos „Laisvas žmogus“ prezidente Tatjana Ščiurina.Kodėl šiandien žmonės nebijo žaibų? Dėl urbanizacijos karta užaugusi be žaibo baimės, nebijo jo ne tik mieste, bet ir gamtoje. Visuomenėje egzistuojančius mitus demitologizuoja Respublikinės Vilniaus universitetinė ligoninės, Terminių traumų chirurgas dr. Darius Kubilius.

Blaivybė yra norma.Norintiems išsivaduoti nuo priklausomybių. Pokalbis su asociacijos „Laisvas žmogus“ prezidente Tatjana Ščiurina.Kodėl šiandien žmonės nebijo žaibų? Dėl urbanizacijos karta užaugusi be žaibo baimės, nebijo jo ne tik mieste, bet ir gamtoje. Visuomenėje egzistuojančius mitus demitologizuoja Respublikinės Vilniaus universitetinė ligoninės, Terminių traumų chirurgas dr. Darius Kubilius.