POPULARITY
Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kaip pasitelkdami šiuolaikines technologijas mokslininkai bando įminti senčsias Egipto mumifikacijos praktikas?Donatas Puslys apžvelgia Benjamino Moserio knygą „Pasaulis aukštyn kojomis. Susitikimai su olandų meistrais“ ir Simono Bankso knygą „Opera. Vakarų pasaulio autobiografija“.Lietuvos nacionalinė filharmonija Naujuosius metus pasitinka su „Virpančiomis stygomis fanfarų spindesy“.Vyriausybė patvirtino Dainų šventės 2024 m. metų veiklos planą. Kas jame numatyta ir kokie svarbiausi plano akcentai?Kamerinis choras „Polifonija“ tęsia tradiciją ir naujųjų išvakarėse rengia koncertą Šiaulių miesto katedroje.Režisierius Gintaras Varnas Valstybiniame jaunimo teatre statanto spektaklį „Ūbas Caras“ pagal dramaturgo Sigito Parulskio pjesę.Prieš didžiąsias menų šventes pasirodė poeto Alvydo Valentos eilėraščių rinktinė „Amerikos atradimas arba vaizduotės šokis“.Ved. Marius Eidukonis
Apie pošventinį liūdesį, tarpušvenčio pasimetimą ir pažadus sau Naujaisiais metais - pokalbis su Vilniaus „Ažuolyno klinikos“ įkūrėju ir vadovu, psichiatru, psichoterapeutu Raimundu Alekna.„Tai yra apie absurdišką pasaulį, kuriame mes dabar gyvename, kuris valdomas carų ūbų ir kitokių silpnų lėlių, nesugebančių jam pasipriešinti“, – teigia režisierius Gintaras Varnas Valstybiniame jaunimo teatre statantis spektaklį „Ūbas Caras“ pagal dramaturgo Sigito Parulskio pjesę.Klasikinės muzikos naujienose - 2023 m. įvykių apžvalga: augantis skaičius moterų vadovaujančiose pozicijose, besitęsianti Anglijos nacionalinės operos epopėja, pokyčiai įrašų leidyklose ir svarbiausi šiemet įteikti muzikos apdovanojimai.Kodėl svarbu savo laiką skirti kitam ir savanoriauti? Kaip į gyvenimą atėjo muzika? Rubrikoje „Be kaukių“ vieši grupės „G&G Sindikatas“ įkūrėjas, vokalistas, Šaulių sąjungos narys, savanoris Gabrielius Liaudanskas-Svaras.Ved. Gerūta Griniūtė
Kauno technologijos universtetas siekia, kad studentų miestelio pastatuose atsinaujinančios energetikos naudojimas padidėtų 30 proc. Ant 7 pastatų stogų įrengtos saulės elektrinės, universitetas nusipirko dalį neseniai pradėjusio veikti saulės parko Lazdijų rajone.Dagestane - didžiausi protestai Rusijoje dėl Vladimiro Putino paskelbtos mobilizacijos. Kodėl būtent čia? Kokia situacija Čečėnijoje, ar gali ir į ten persimesti protestai? Pokalbis su pirmojo Čečėnijos prezidento, nužudyto Rusijos spec. tarnybų, Džocharo Dudajevo žmona Ala Dudajeva.Kaip tai įmanoma XXI amžiuje? Tokį klausimą kelia išvaduotose Charkivo srities teritorijose lankęsis karybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis ir savo akimis matęs okupantų žiaurumo pėdsakus.Baltų apdovanojimas šiais metais įteiktas vertėjai Dacei Meierei, kurios dėka Latvijos skaitytojai gali susispažinti su Sigito Parulskio, Undinės Radzevičiūtės, Tomo Dirgėlos, Kristinos Sabaliauskaitės kūryba.Ved. Agnė Skamarakaitė
Sigito Parulskio romanas „Tamsa ir partneriai“. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.
Sigito Parulskio romanas „Tamsa ir partneriai“. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.
Sigito Parulskio romanas „Tamsa ir partneriai“. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.
Sigito Parulskio romanas „Tamsa ir partneriai“. Išleido leidykla „Alma littera“. Ištraukas toliau skaitys aktorius Vytautas Anužis.
Kultūros ir meno mėnesinio žurnalo „Kultūros barai“ apžvalga su vyriausiąja redaktore Laima Kanopkiene.Pasaulyje: meno kūrinių medžioklė Paryžiuje, metų muziejus Škotijos miestelyje, Australų menininkė Lindy Lee, Pietų Korėjoje vėl iškilo per taifūną nuniokota skulptūra.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Su rubrika „Atminties akmenys“ – Nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė Lara Lempertienė pristato Vytauto Didžiojo universiteto Semitologijos katedros vadovą Nachmaną Šapirą.„Ši paroda – 2020 metų refleksija. Šie metai išskirtiniai, tiek dėl bendros situacijos, tiek dėl asmeninių išgyvenimų. Darydamas parodą bandysiu atsispirti nuo jau plėtotų temų ir judėti toliau. Parodos pavadinimas „1 mm turi reikšmės“ taikliai įvardija pastarąjį laiką, o apie atstumus ir įvairias ribas jau ilgą laiką mąstau įvairiais aspektais“ – svarsto skulptorius Rimantas Milkintas.LRT Klasikos naujajame sezone pirmadienį debiutuoja kritikas Vaidas Jauniškis su laida „Refleksijos“ ir politikos filosofas Simas Čelutka, vesiantis laidą „Tarp praeities ir ateities“.LRT Klasikos eteryje —Sigito Parulskio detektyvas „Labai triukšminga vieta gyventi“. Pokalbis su radijo pjesės režisieriumi Juozu Javaičiu, garso režisiere Sonata Jadevičiene ir aktoriais.
„Dažnai žmonės, praleidę dvidešimt savo gyvenimo metų grodami instrumentu, artėjant trisdešimtmečiui supranta, kad jie nori turėti šeimą ir jiems reikia stabilių pajamų. Jie pradeda ieškoti pozicijų orkestruose arba pradeda mokyti vaikus, bet jiems nebūtinai patinka tai, ką jie daro. O rinka yra persotinta jaunų muzikantų" - sako violančelininkė Natania Hoffman. Ar ruošiant muzikantus, orientuotus į solisto karjerą, nevedama prie nusivylimo kultūra ir per didelio nerimo gyvenime? Poetui Aliui Balbieriui šie metai kupini įvertinimų. Jis tapo „Poezijos pavasario" laureatu, buvo apdovanotas ir Maironio premija. Su A. Balbieriumi kalbėsime apie pabėgimą į gamtą, poeziją ir fotografiją. Rubrikoje „Mano skaitinai" Sigito Parulskio įžvalgos apie Džeimso Džoiso romaną „Ulisas“. Kino žurnalistė Brigita Kulbytė apžvelgia režisierės Johannos Demetrakos 2018 metų dokumentinį filmą „Feministės: ką jos galvojo?“ „Kalbos ryte" Lina Smolskienė domėsis, kaip Danijoje mokoma kalbos ir literatūros. Apžvelgsime kultūrines publikacijas trečiadienio spaudoje. Ved. Marius Eidukonis.
Įdomybės. Literatūra. Sigito Parulskio romano „Trys sekundės dangaus” inspiracijos buvo Džeimsas Džoisas ir Silvestras Stalonė.
Sigito Parulskio knyga „Amžinybė manęs nejaudina”. Ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.
Sigito Parulskio knyga „Amžinybė manęs nejaudina”. Ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.
Metų knygos rinkimai 2018. Sigito Parulskio knyga „Amžinybė manęs nejaudina”. Ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.
Metų knygos rinkimai 2018. Sigito Parulskio knyga „Amžinybė manęs nejaudina”. Ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.
„Mano toks sukirpimas – aš negaliu daryti taip, kaip mane spaudžia aplinka. Ir šiaip tenka daryti daug dalykų, kurių nenori daryti. Jeigu darysiu, kas man neskirta, tiesiog būsiu ne aš, nesutapsiu su savimi, o tai yra labai blogas dalykas. Tai tas pats kaip senstančiai moteriai bandyti žūtbūt likti jaunai“, – kalbėdama apie savo kūrybą, sako rašytoja Danutė Kalinauskaitė.Nieko nebenustebinsiu, tai dar viena aštri podkasto pašnekovė, nevyniojanti nei žodžio, nei savasties į vatą. Danutė yra tragikomiškų gyvenimo istorijų ir aštrių detalių kolekcionierė, kurios mūsų pokalbyje persipina su asmeninėmis įžvalgomis ir patirtimis. Pinigai ožkos pilve, protezai vietoje karūnos, fiktyvūs fanarai ir kastetai iš juvelyrikos painiojasi su greitėjančio laiko pasekmėmis, žmogiškumo paieškomis ir savasties saugojimu.PASTABOS: norvegų antropologas Thomas Hylland Eriksen, Sigito Parulskio tekstai lrytas.lt, Mathias Enard „Kompasas“, rašytoja Nora Iksten.Pratęsk pokalbius prisidėdamas prie podkasto gyvavimo www.patreon.com/letipokalbiai.Interviu, vizualų ir montažo autorė – Urtė Karalaitė Muzika – Komiku Pokalbio garso kokybe rūpinasi garso reklamos kūrėjai „Dropaudio“.Podkasto klausyk Spotify, iTunes, Apple podcasts, Google podcasts, 15min Klausyk, podkastų klausymo programėlėse ir www.karalaite.com.
Vidurnakčio lyrikoje Sigito Parulskio eiles skaito Almantas Šinkūnas.
Metų knygos rinkimai 2018. Sigito Parulskio knyga „Amžinybė manęs nejaudina”. Ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.
Metų knygos rinkimai 2018. Sigito Parulskio knyga „Amžinybė manęs nejaudina”. Ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.
Vidurnakčio lyrikoje Sigito Parulskio eiles skaito Almantas Šinkūnas.
Vidurnakčio lyrikoje Sigito Parulskio eiles skaito Almantas Šinkūnas.
„Ryto allegro“: pirmadienio viktorina.Neigiama nuostata į skaičių „13“ – gana paplitusi. Nemažai žmonių įsitikinę, kad būtent 13-tą dieną mūsų laukia visokie nemalonumai. O jeigu 13-ta diena dar sutampa su penktadieniu... Apie mistišką skaičių „13“ – rugpjūčio 13-osios viktorinoje.Druskininkai rengiasi tarptautiniam konkursui-festivaliui „Muzika be sienų“. „Lyg atliepdama tokį pavadinimą, jo muzika vėliau sklinda po kitus kraštus. Renginys padeda atskleisti nepakartojamą jauno žmogaus individualybę, skatina tolimesniam kūrybiniam augimui“, – sako „Muzikos be sienų“ sumanytoja, pianistė prof. Veronika Vitaitė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalgoje – Sigito Parulskio eseistikos knyga „Amžinybė manęs nejaudina“, norvegų autoriaus Jørno Liero Horsto kriminalinis romanas „Urvinis žmogus“ ir prancūzų dizainerio bei rašytojo Jeano Gabrielio Causse romanas „Mūsų gyvenimo spalvos“.„Klasikos enciklopedija“ – apie aukštutinę Zalcburgo pilį Austrijoje. Ved. Viktoras Paulavičius.
Neigiama nuostata į skaičių „13“ – gana paplitusi. Nemažai žmonių įsitikinę, kad būtent 13-tą dieną mūsų laukia visokie nemalonumai. O jeigu 13-ta diena dar sutampa su penktadieniu... Apie mistišką skaičių „13“ – rugpjūčio 13-osios viktorinoje.Druskininkai rengiasi tarptautiniam konkursui-festivaliui „Muzika be sienų“. „Lyg atliepdama tokį pavadinimą, jo muzika vėliau sklinda po kitus kraštus. Renginys padeda atskleisti nepakartojamą jauno žmogaus individualybę, skatina tolimesniam kūrybiniam augimui“, – sako „Muzikos be sienų“ sumanytoja, pianistė prof. Veronika Vitaitė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalgoje – Sigito Parulskio eseistikos knyga „Amžinybė manęs nejaudina“, norvegų autoriaus Jørno Liero Horsto kriminalinis romanas „Urvinis žmogus“ ir prancūzų dizainerio bei rašytojo Jeano Gabrielio Causse romanas „Mūsų gyvenimo spalvos“.„Klasikos enciklopedija“ – apie aukštutinę Zalcburgo pilį Austrijoje. Ved. Viktoras Paulavičius.
Vidurnakčio lyrikoje Sigito Parulskio eiles skaito Almantas Šinkūnas.
„1908 metų laikraštis”, „Paskutinė frazė”. Sigito Parulskio trumpos istorijos iš knygos „Sraigė su beisbolo lazda”. Skaito aktorius Vaidotas Martinaitis. Įrašyta 2008 m.
„1908 metų laikraštis”, „Paskutinė frazė”. Sigito Parulskio trumpos istorijos iš knygos „Sraigė su beisbolo lazda”. Skaito aktorius Vaidotas Martinaitis. Įrašyta 2008 m.
„Vagis”, „Loterija, kurioje visi laimi”, „Neatidarykit durų”, „Antrojo skruosto koanas”. Sigito Parulskio trumpos istorijos iš knygos „Sraigė su beisbolo lazda”. Skaito aktorius Vaidotas Martinaitis. Įrašyta 2008 m.
„Vagis”, „Loterija, kurioje visi laimi”, „Neatidarykit durų”, „Antrojo skruosto koanas”. Sigito Parulskio trumpos istorijos iš knygos „Sraigė su beisbolo lazda”. Skaito aktorius Vaidotas Martinaitis. Įrašyta 2008 m.
„Slaptosios mūsų svajonės ir troškimai”, „Kalėdos prie Lamanšo”, „Spragtuko istorija”. Sigito Parulskio trumpos istorijos iš knygos „Sraigė su beisbolo lazda”. Skaito aktorius Vaidotas Martinaitis. Įrašyta 2008 m.
„Slaptosios mūsų svajonės ir troškimai”, „Kalėdos prie Lamanšo”, „Spragtuko istorija”. Sigito Parulskio trumpos istorijos iš knygos „Sraigė su beisbolo lazda”. Skaito aktorius Vaidotas Martinaitis. Įrašyta 2008 m.
„Žodžiai, kelentys triukšmą”, „Musė”, „Adomo ir Ievos kompleksas”, „Sapnai”. Sigito Parulskio trumpos istorijos iš knygos „Sraigė su beisbolo lazda”. Skaito aktorius Vaidotas Martinaitis. Įrašyta 2008 m.
„Žodžiai, kelentys triukšmą”, „Musė”, „Adomo ir Ievos kompleksas”, „Sapnai”. Sigito Parulskio trumpos istorijos iš knygos „Sraigė su beisbolo lazda”. Skaito aktorius Vaidotas Martinaitis. Įrašyta 2008 m.
Pirmoje laidos dalyje – Giedriaus Kuprevičiaus muzika kino filmams, pasakojimas apie G. Verdi įkurtus globos namus pagyvenusiems menininkams. Rubrikoje „Retro“ – Gornis Krameris, vienas pirmųjų Italijoje pradėjęs akordeonu groti džiazą. „Naujienų pulse“ – apie kovo pradžioje LNOBT scenoje pristatomą Gintaro Sodeikos, Oskaro Koršunovo ir Sigito Parulskio operą „Post Futurum“, kolektyvo „Subtilu-Z“ dovaną Lietuvos atkūrimo šimtmečio proga bei naujausią Vytauto Kernagio vinilinę plokštelę.
Pirmoje laidos dalyje – Giedriaus Kuprevičiaus muzika kino filmams, pasakojimas apie G. Verdi įkurtus globos namus pagyvenusiems menininkams. Rubrikoje „Retro“ – Gornis Krameris, vienas pirmųjų Italijoje pradėjęs akordeonu groti džiazą. „Naujienų pulse“ – apie kovo pradžioje LNOBT scenoje pristatomą Gintaro Sodeikos, Oskaro Koršunovo ir Sigito Parulskio operą „Post Futurum“, kolektyvo „Subtilu-Z“ dovaną Lietuvos atkūrimo šimtmečio proga bei naujausią Vytauto Kernagio vinilinę plokštelę.
„Basanavičiaus reiks ne stovylos, o gyvo asmens“, – sako istorikas Aurimas Švedas. Pastaraisiais metais daug kalbama apie istorinės prozos pakilimą, augantį skaitytojų susidomėjimą ja. Įvairiais būdais į praeitį nukeliančios Kristinos Sabaliauskaitės ir Andriaus Tapino knygos yra vienos perkamiausių, o įvairias lietuvių istorinės atminties ir tapatybės analizuojančios Sigito Parulskio, Mariaus Ivaškevičiaus, Alvydo Šlepiko ar Rūtos Vanagaitės knygos sukelia audringas visuomenines diskusijas. Tai koks yra istorijos ir literatūros santykis, kaip reikėtų skaityti tokią literatūrą, ko iš jos tikėtis?Apie ką pasakoja msų rašytojai, kokias idėjas jie siūlo ir kokios istorinės figūros ir įvykiai nepelnytai nustumti į paraštę. Ką apie mūsų istorinę vaizduotę sako faktas, kad džiūgaujame atradę vasario 16-osios aktą ir laužome ietis dėl Jono Basanavičiaus paminklo, tačiau neturime nei padorios tautos patriarcho biografijos, nei reikšmino romano ar kino filmo? Kokia idėjas rašytojai siūlo mūsų istorijos permąstymui? Kokios istorinės figorūs ar įvykiai nepelnytai nustumti į paraštę ar laukia naujų interpretacijų?Apie tai laidoje kalbėsimės su istoriku Aurimu Švedu.
„Basanavičiaus reiks ne stovylos, o gyvo asmens“, – sako istorikas Aurimas Švedas. Pastaraisiais metais daug kalbama apie istorinės prozos pakilimą, augantį skaitytojų susidomėjimą ja. Įvairiais būdais į praeitį nukeliančios Kristinos Sabaliauskaitės ir Andriaus Tapino knygos yra vienos perkamiausių, o įvairias lietuvių istorinės atminties ir tapatybės analizuojančios Sigito Parulskio, Mariaus Ivaškevičiaus, Alvydo Šlepiko ar Rūtos Vanagaitės knygos sukelia audringas visuomenines diskusijas. Tai koks yra istorijos ir literatūros santykis, kaip reikėtų skaityti tokią literatūrą, ko iš jos tikėtis?Apie ką pasakoja msų rašytojai, kokias idėjas jie siūlo ir kokios istorinės figūros ir įvykiai nepelnytai nustumti į paraštę. Ką apie mūsų istorinę vaizduotę sako faktas, kad džiūgaujame atradę vasario 16-osios aktą ir laužome ietis dėl Jono Basanavičiaus paminklo, tačiau neturime nei padorios tautos patriarcho biografijos, nei reikšmino romano ar kino filmo? Kokia idėjas rašytojai siūlo mūsų istorijos permąstymui? Kokios istorinės figorūs ar įvykiai nepelnytai nustumti į paraštę ar laukia naujų interpretacijų?Apie tai laidoje kalbėsimės su istoriku Aurimu Švedu.
Vidurnakčio lyrikoje Sigito Parulskio eiles skaito Almantas Šinkūnas.
Iš „Penkių autorių romano”. Sigito Parulskio apsakymus skaito aktorius Tomas Ribaitis.
„Kai aš gulėjau puikybės patale”. Sigito Parulskio esė iš knygos „Nuogi drabužiai”. Skaito aktorius Tomas Ribaitis.
„Niekad nebuvau tavęs dar palikęs”. Sigito Parulskio esė iš knygos „Nuogi drabužiai”. Skaito aktorius Tomas Ribaitis.
„Solitiud”. Sigito Parulskio esė iš knygos „Nuogi drabužiai”. Skaito aktorius Tomas Ribaitis.
„Banginio šonkaulis”. Sigito Parulskio esė iš knygos „Nuogi drabužiai”. Skaito aktorius Tomas Ribaitis.
„Bloga knyga”. Sigito Parulskio esė iš knygos „Nuogi drabužiai”. Skaito aktorius Tomas Ribaitis.
„Kūnas”. Sigito Parulskio esė iš knygos „Nuogi drabužiai”. Skaito aktorius Tomas Ribaitis.
Puikiai atpažįstami ir galbūt primiršti poetų balsai.Sakoma, kad poeziją reikia skaityti pačiam, tačiau prasidedant „Poezijos pavasariui“ sulaužysim šią nuomonę ir klausysimės ir puikiai atpažįstamų, ir galbūt kiek primirštų mūsų poetų balsų. Laidoje skambės Kęstučio Navako, Daivos Čepauskaitės, Aido Marčėno, Sigito Parulskio ir kt. tekstai. Taip pat – šviesaus atminimo poetų Juditos Vaičiūnaitės, Janinos Degutytės, Nijolės Miliauskaitės, Sigito Gedos ir kt. eilėraščiai.
Puikiai atpažįstami ir galbūt primiršti poetų balsai.Sakoma, kad poeziją reikia skaityti pačiam, tačiau prasidedant „Poezijos pavasariui“ sulaužysim šią nuomonę ir klausysimės ir puikiai atpažįstamų, ir galbūt kiek primirštų mūsų poetų balsų. Laidoje skambės Kęstučio Navako, Daivos Čepauskaitės, Aido Marčėno, Sigito Parulskio ir kt. tekstai. Taip pat – šviesaus atminimo poetų Juditos Vaičiūnaitės, Janinos Degutytės, Nijolės Miliauskaitės, Sigito Gedos ir kt. eilėraščiai.
Sigito Parulskio radijo pjesė „Nenoriu susipažinti”. Režisierius Algimantas Pociūnas. Įrašyta 2005 m.
Sigito Parulskio radijo pjesė „Nenoriu susipažinti”. Režisierius Algimantas Pociūnas. Įrašyta 2005 m.
Sigito Parulskio radijo pjesė „Nenoriu susipažinti”.Režisierius Algimantas Pociūnas.
Sigito Parulskio radijo pjesė „Nenoriu susipažinti”.Režisierius Algimantas Pociūnas.
Sigito Parulskio romanas „Tamsa ir partneriai“. Romualdas Apanavičius apie Kultūros centrų veiklą. Prisimenant Vegą Vaičiūnaitę ir Miraklio teatrą. Vaido Jauniškio kultūros komentaras. Pokalbis su meno kūrėju Jurijumi Vasiljevu. Koks bus Lietuvos kultūros tarybos darbas?
Sigito Parulskio romanas „Tamsa ir partneriai“. Romualdas Apanavičius apie Kultūros centrų veiklą. Prisimenant Vegą Vaičiūnaitę ir Miraklio teatrą. Vaido Jauniškio kultūros komentaras. Pokalbis su meno kūrėju Jurijumi Vasiljevu. Koks bus Lietuvos kultūros tarybos darbas?
Sigito Parulskio radijo pjesė „Viskas, ko pageidavote”. Režisierė Alicija Žukauskaitė.
Sigito Parulskio radijo pjesė „Viskas, ko pageidavote”. Režisierė Alicija Žukauskaitė.
Prieš penkiolika metų, 1998-ųjų rugpjūčio pirmą dieną, Lietuvos radijo pirmosios programos eteryje startavo nauja informacinė laida „Kultūros savaitė“. Ta proga atsigręžiame į prabėgusį laiką ir atveriame laidos aukso fondą.Pasiklausykime archyvinių „Kultūros savaitės“ įrašų, dar kartą susitikime su žmonėmis, kurie skirtingais metais kalbėjo apie jiems svarbius dalykus. Kai kurių jau nėra tarp mūsų. Kai kurie greičiausiai galvoja kitaip. Tačiau šie archyviniai įrašai leidžia pažvelgti į mus pačius iš bėgančio laiko perspektyvos. Laidoje skambės pokalbiai su filosofu Arvydu Šliogeriu, aktore Monika Mironaite, literatūros mokslininke Viktorija Daujotyte, poetu ir eseistu Tomu Venclova, aktoriumi Algimantu Masiuliu, kompozitoriumi Broniumi Kutavičiumi, poetu Marcelijumi Martinaičiu, tapytojais Nomeda ir Šarūnu Saukomis, menininku Deimantu Narkevičiumi, girdėsime rašytojo Sigito Parulskio komentarą.
Prieš penkiolika metų, 1998-ųjų rugpjūčio pirmą dieną, Lietuvos radijo pirmosios programos eteryje startavo nauja informacinė laida „Kultūros savaitė“. Ta proga atsigręžiame į prabėgusį laiką ir atveriame laidos aukso fondą.Pasiklausykime archyvinių „Kultūros savaitės“ įrašų, dar kartą susitikime su žmonėmis, kurie skirtingais metais kalbėjo apie jiems svarbius dalykus. Kai kurių jau nėra tarp mūsų. Kai kurie greičiausiai galvoja kitaip. Tačiau šie archyviniai įrašai leidžia pažvelgti į mus pačius iš bėgančio laiko perspektyvos. Laidoje skambės pokalbiai su filosofu Arvydu Šliogeriu, aktore Monika Mironaite, literatūros mokslininke Viktorija Daujotyte, poetu ir eseistu Tomu Venclova, aktoriumi Algimantu Masiuliu, kompozitoriumi Broniumi Kutavičiumi, poetu Marcelijumi Martinaičiu, tapytojais Nomeda ir Šarūnu Saukomis, menininku Deimantu Narkevičiumi, girdėsime rašytojo Sigito Parulskio komentarą.
Šįkart laidoje pristatysime naujausią rašytojo Sigito Parulskio knygą "Prieš mirtį norisi švelnaus", kurią išleido leidykla Alma Litera. Ši knyga dalyvauja metų knygos rinkimuose. Jūsų dėmėsiui - pokalbis su rašytoju Sigitu Parulskiu.
Šįkart laidoje pristatysime naujausią rašytojo Sigito Parulskio knygą "Prieš mirtį norisi švelnaus", kurią išleido leidykla Alma Litera. Ši knyga dalyvauja metų knygos rinkimuose. Jūsų dėmėsiui - pokalbis su rašytoju Sigitu Parulskiu.