POPULARITY
Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Žemaičių dailės muziejus atvėrė savo erdves nežinomų, nematomų, dažnai atskirtyje gyvenančių menininkų darbams.Šiandien savo šešiasdešimties metų jubiliejų švenčia rašytojas Sigitas Parulskis.„Vykstant karui, reikia pritraukti daugiau studentų į menų fakultetą. Ne teisės, ne ekonomikos, o menų. Reikia užtikrinti, kad žmonės suprastų, jog menas yra būtinas. Būtinas tautos stiprybei ir išgyvenimui“ - sako Ukrainos kultūros ir informacijos ministerijos vadovas Mykola Tochytskyj.Kupiškyje gyvenantis ir kuriantis dailininkas Marius Skrupskis pernai inicijavo legalios gatvės meno sienos atsiradimą.Išleistas tremtinio Jono Janušausko „Igarkos dienoraštis“.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis
Panevėžyje netrukus duris atvers nauja kino salė – nekomercinio kino erdvė Stasio Eidrigevičiaus menų centre lankytojus pasitiks jau vasaros pradžioje. O kaip sekasi laikinose patalpose veikti senajam kino centrui „Garsas“? Koks jo likimas, kai pradės veikti naujoji salė?Nuo Ukrainos iki Rytų Europos ir nuo Vakarų Europos iki Tuniso – tokie yra tarptautinio Emocijų bibliotekų projekto užmojai. Tai kognityviniais mokslais ir biblioterapija grįstas, emocinį raštingumą ugdantis projektas, kuriame dalyvauja ir Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka.Menininkė ir edukatorė Eva Koťátková pernai atstovavo Čekijai Venecijos bienalėje, jos kūrinys pasakojo pirmosios Čekoslovakijos žirafos, iš Kenijos atvežtos Lenkos istoriją. Dabar su Evos Koťátkovos kūryba galima susipažinti Lietuvoje – Sapiegų rūmuose Vilniuje veikia jos instaliacija „Interviu su monstru“, kurioje kalbama apie diskriminaciją, normatyvumo gniaužtus ir nepagrįstą, inertišką baimę tam, kas atrodo kitoniška ir nesuprantama.Šiaurės Brazilijos autochtonai įkūrė pirmąjį savo kiną teatrą. Bendruomenė džiaugiasi, kad pagaliau turi šansą tapti savo istorijos protagonistais.„Vis pasigirsta balsų, kviečiančių pasiduoti gulbės pagundai, nes pasaulis gi noriai vartoja rusų „minkštąją propagandą“ ir vartos. Nors kai nuvyksti į pasaulį, priešingai, imi pastebėti sąmonėjimo ženklus“, – komentare svarsto menotyrininkė Agnė Narušytė.„Parodoje ir pačioje užscenėje šypsenų nėra per daug – žmonės mąsto, jaudinasi, jų smegenys, kūnai ir nervai yra visiškai užimti tuo, ką tuoj tuoj darys. Jie yra ganėtinai susikoncentravę“, – kalbėdamas apie užkulisiuose prieš pasirodymą tvyrančias emocijas, sako fotografas Sergejus Grigorjevas, pristatantis dokumentinės fotografijos ciklą „Prieš šviesas“.Rašytojas Sigitas Parulskis neseniai pristatė knygą „Patys gražiausi sapnai apie kelią“, o pirmadienį jis švęs ir savo 60-metį. Su Sigitu leidžiamės į trumpą pasivaikščiojimą po Žirmūnus, kurie minimi ir jo naujausioje knygoje, kalbamės apie komerciškai sėkmingą ir ne literatūrą, apie gražius ir negražius dalykus bei Sigitą žavinčią. fotografiją.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėMuzikos red. Aivaras Gelžinis
Sigitas Parulskis. „Amžinybė manęs nejaudina“. Išleido leidykla „Alma littera“.„Ši knyga, sudaryta iš daugelio savarankiškų tekstų, man atrodo kaip vientisas pasakojimas: apie stingstantį laiką ir jame atsispindintį grožį, ir negandą, ir atmintį, ir dar kažką, kas labai konkretu ir sunkiai įvardijama, bet labiausiai ji apie dabartį, apie esamąjį laiką, apie mus, čia gyvenančius ir jaučiančius“, - taip savo knygą pristato autorius. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.
Sigitas Parulskis. „Amžinybė manęs nejaudina“. Išleido leidykla „Alma littera“.„Ši knyga, sudaryta iš daugelio savarankiškų tekstų, man atrodo kaip vientisas pasakojimas: apie stingstantį laiką ir jame atsispindintį grožį, ir negandą, ir atmintį, ir dar kažką, kas labai konkretu ir sunkiai įvardijama, bet labiausiai ji apie dabartį, apie esamąjį laiką, apie mus, čia gyvenančius ir jaučiančius“, - taip savo knygą pristato autorius. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.
Sigitas Parulskis. „Amžinybė manęs nejaudina“. Išleido leidykla „Alma littera“.„Ši knyga, sudaryta iš daugelio savarankiškų tekstų, man atrodo kaip vientisas pasakojimas: apie stingstantį laiką ir jame atsispindintį grožį, ir negandą, ir atmintį, ir dar kažką, kas labai konkretu ir sunkiai įvardijama, bet labiausiai ji apie dabartį, apie esamąjį laiką, apie mus, čia gyvenančius ir jaučiančius“, - taip savo knygą pristato autorius. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.
Sigitas Parulskis. „Amžinybė manęs nejaudina“. Išleido leidykla „Alma littera“.„Ši knyga, sudaryta iš daugelio savarankiškų tekstų, man atrodo kaip vientisas pasakojimas: apie stingstantį laiką ir jame atsispindintį grožį, ir negandą, ir atmintį, ir dar kažką, kas labai konkretu ir sunkiai įvardijama, bet labiausiai ji apie dabartį, apie esamąjį laiką, apie mus, čia gyvenančius ir jaučiančius“, - taip savo knygą pristato autorius. Knygos ištraukas skaito aktorė Asta Preidytė.
Sigitas Parulskis. „Labai triukšminga vieta gyventi“. Režisierius Juozas Javaitis, garso rež. Sonata Jadevičienė. Vaidina Gailė Butvilaitė, Aleksas Kazanavičius, Tauras Čižas, Karolis Kasperavičius. 2020 m. (S)
Sigitas Parulskis „Mano tikėjimo iltys“. Išleido leidykla „Alma littera“. „Mano tikėjimo iltys“ – trumpų tekstų rinkinys. Rašytojas įdėmiai stebi mūsų gyvenimą, apmąsto įvairius visuomenės reiškinius ir, pasitelkdamas ironiją bei paradoksą, meistriškai pasakoja tragikomiškas istorijas, į kurias patenka herojai, įtartinai panašūs į mus. Rašytojas negaili savo personažų: kasdienėse situacijose juos užgriūva maginiai nutikimai ir negailestingai veriasi nuoga tiesa. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.
Sigitas Parulskis „Mano tikėjimo iltys“. Išleido leidykla „Alma littera“. „Mano tikėjimo iltys“ – trumpų tekstų rinkinys. Rašytojas įdėmiai stebi mūsų gyvenimą, apmąsto įvairius visuomenės reiškinius ir, pasitelkdamas ironiją bei paradoksą, meistriškai pasakoja tragikomiškas istorijas, į kurias patenka herojai, įtartinai panašūs į mus. Rašytojas negaili savo personažų: kasdienėse situacijose juos užgriūva maginiai nutikimai ir negailestingai veriasi nuoga tiesa. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.
Sigitas Parulskis „Mano tikėjimo iltys“. Išleido leidykla „Alma littera“. „Mano tikėjimo iltys“ – trumpų tekstų rinkinys. Rašytojas įdėmiai stebi mūsų gyvenimą, apmąsto įvairius visuomenės reiškinius ir, pasitelkdamas ironiją bei paradoksą, meistriškai pasakoja tragikomiškas istorijas, į kurias patenka herojai, įtartinai panašūs į mus. Rašytojas negaili savo personažų: kasdienėse situacijose juos užgriūva maginiai nutikimai ir negailestingai veriasi nuoga tiesa. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.
Sigitas Parulskis „Mano tikėjimo iltys“. Išleido leidykla „Alma littera“. „Mano tikėjimo iltys“ – trumpų tekstų rinkinys. Rašytojas įdėmiai stebi mūsų gyvenimą, apmąsto įvairius visuomenės reiškinius ir, pasitelkdamas ironiją bei paradoksą, meistriškai pasakoja tragikomiškas istorijas, į kurias patenka herojai, įtartinai panašūs į mus. Rašytojas negaili savo personažų: kasdienėse situacijose juos užgriūva maginiai nutikimai ir negailestingai veriasi nuoga tiesa. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.
Sigitas Parulskis „Mano tikėjimo iltys“. Išleido leidykla „Alma littera“. „Mano tikėjimo iltys“ – trumpų tekstų rinkinys. Rašytojas įdėmiai stebi mūsų gyvenimą, apmąsto įvairius visuomenės reiškinius ir, pasitelkdamas ironiją bei paradoksą, meistriškai pasakoja tragikomiškas istorijas, į kurias patenka herojai, įtartinai panašūs į mus. Rašytojas negaili savo personažų: kasdienėse situacijose juos užgriūva maginiai nutikimai ir negailestingai veriasi nuoga tiesa. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.
Sigitas Parulskis. „Trys sekundės dangaus“. Romano ištraukas skaito aktorius Dainius Kazlauskas.
Sigitas Parulskis. „Trys sekundės dangaus“. Romano ištraukas skaito aktorius Dainius Kazlauskas.
Sigitas Parulskis. „Trys sekundės dangaus“. Romano ištraukas skaito aktorius Dainius Kazlauskas.
Sigitas Parulskis. „Trys sekundės dangaus“. Romano ištraukas skaito aktorius Dainius Kazlauskas.
Sigitas Parulskis. „Trys sekundės dangaus“. Romano ištraukas skaito aktorius Dainius Kazlauskas.
Sigitas Parulskis. „Trys sekundės dangaus“. Romano ištraukas skaito aktorius Dainius Kazlauskas.
Sigitas Parulskis. „Trys sekundės dangaus“. Romano ištraukas skaito aktorius Dainius Kazlauskas.
Sigitas Parulskis. „Trys sekundės dangaus“. Romano ištraukas skaito aktorius Dainius Kazlauskas.
„Rašytojų iššūkis“ – LRT RADIJO laidos „Vakaro pasaka“ projektas, į kurį pakviesti žinomi, skaitomi lietuvių autoriai, iki šiol rašę tik suaugusiems.Rašytojas, poetas, vertėjas Sigitas Parulskis, apdovanotas ne viena premija, iššūkį priėmė ir siūlo „Pasaką apie akių šviesą“, skaito aktorius Sergejus Ivanovas.
Sigitas Parulskis. „Nenoriu susipažinti“. Režisierius Algimantas Pociūnas. Garso režisierė Nijolė Baranauskaitė.Vaidina aktoriai: Saulius Mykolaitis, Jolanta Dapkūnaitė, Algimantas Pociūnas ir Aldona Vederaitė. 2005 m.
W tym odcinku chcemy Wam zaproponować dwie książki. Tak się składa, że obie opowiadają o doświadczeniu wojny – zarówno tej pierwszej, jak i drugiej. Będzie więc powieść nagrodzona Międzynarodowym Bookerem – „Bratnia dusza” Davida Diopa – która opowiada o Senegalczyku walczącym po stronie ententy, który traci swojego najbliższego przyjaciela. Omówimy też powieść litewskiego pisarza Sigitasa Parulskisa i przez obiektyw aparatu będziemy przyglądać się okropieństwom wojny w tym kraju. Książki, o których rozmawiamy w podkaście, to: David Diop, „Bratnia dusza”, tłum. Jacek Giszczak, wydawnictwo Cyranka; Sigitas Parulskis, „Ciemność i partnerzy”, tłum. Izabela Korybut-Daszkiewicz, wydawnictwo Czarne. Przypominamy, że możecie na nas głosować w plebiscycie okołoczytelniczym „Opowiem Ci”. Znajdziecie nas w kategorii Podcast literacki! https://www.opowiemci.com/ranking/ Zachęcamy do odwiedzin na naszym profilu na Instagramie: https://www.instagram.com/juz_tlumaczei na Facebooku https://www.facebook.com/juz.tlumacze oraz na naszej stronie internetowej https://juztlumacze.pl/ Intro: http://bit.ly/jennush
Sigitas Parulskis. „Mano tikėjimo iltys“. Skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.
Sigitas Parulskis. „Mano tikėjimo iltys“. Skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.
Sigitas Parulskis. „Mano tikėjimo iltys“. Skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.
Sigitas Parulskis. „Mano tikėjimo iltys“. Skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.
Sigitas Parulskis. „Mano tikėjimo iltys“. Skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.
Marina Stepnova. „Lazario moterys“. Iš rusų kalbos vertė Sigitas Parulskis. Ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius. Leidykla „Tyto alba”.
Marina Stepnova. „Lazario moterys“. Iš rusų kalbos vertė Sigitas Parulskis. Ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius. Leidykla „Tyto alba”.
Sigitas Parulskis. „Labai triukšminga vieta gyventi“. Režisierius Juozas Javaitis, garso rež. Sonata Jadevičienė. Vaidina Gailė Butvilaitė, Aleksas Kazanavičius, Tauras Čižas, Karolis Kasperavičius. 2020 m.
Pirmaisiais „Pirmo sakinio“ metais šį autorių citavome turbūt dažniausiai. 49-iose ankstesnėse laidose, kalbėdami įvairiomis literatūros temomis, jį vis paminėdavo ir mūsų pašnekovai.Tad svarstydami, apie ką galėtų būti 50-oji laida, sutarėme akimirksniu – apie rašytoją Sigitą Parulskį, parašiusį ne vieną mūsų literatūrai reikšmingą kūrinį ir teberašantį toliau.„Pirmame sakinyje“ – rašytojas Sigitas Parulskis. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta.
Sigito Parulskio romanas „Tamsa ir partneriai“. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.
Sigito Parulskio romanas „Tamsa ir partneriai“. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.
Sigito Parulskio romanas „Tamsa ir partneriai“. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.
Sigito Parulskio romanas „Tamsa ir partneriai“. Išleido leidykla „Alma littera“. Ištraukas toliau skaitys aktorius Vytautas Anužis.
Sigitas Parulskis. „Tamsa ir partneriai“. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.
Sigitas Parulskis. „Tamsa ir partneriai“. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.
Sigitas Parulskis. „Tamsa ir partneriai“. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.
Premjera. Sigitas Parulskis. „Labai triukšminga vietagyventi“. Režisierius Juozas Javaitis. Vaidina Gailė Butvilaitė, Tauras Čižas, Aleksas Kazanavičius, Karolis Kasperavičius. Garso režisierė Sonata Jadevičienė.
Sigitas Parulskis. „Trys sekundės dangaus“. Skaito aktorius Dainius Kazlauskas.
Sigitas Parulskis. „Trys sekundės dangaus“. Skaito aktorius Dainius Kazlauskas.
Sigitas Parulskis. „Trys sekundės dangaus“ Skaito aktorius Dainius Kazlauskas.
Sigitas Parulskis. „Trys sekundės dangaus“. Skaito aktorius Dainius Kazlauskas.
Sigitas Parulskis. „Trys sekundės dangaus“. Skaito aktorius Dainius Kazlauskas.
Sigitas Parulskis. „Trys sekundės dangaus“. Skaito aktorius Dainius Kazlauskas.
Sigitas Parulskis. „Trys sekundės dangaus“. Skaito aktorius Dainius Kazlauskas.
Sigitas Parulskis. „Trys sekundės dangaus“. Skaito aktorius Dainius Kazlauskas.
Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Domanto Razausko parengtos muzikinės naujienos.Rubrika „Mano skaitiniai“. „Šekspyro „Otelas“ ne apie pavydą, o apie kerštą. Apie gudrų šunsnukį, kuris rezga intrigas. Iš esmės – apie politiką“,– sako rašytojas Sigitas Parulskis. Apie lietuvių baimę kalbėti netaisyklingai ir teisę laisvai reikšti mintis gimtąja kalba. Rubrikos „Kalbos rytas“ viešnia – LKI mokslo darbuotoja Jogilė Teresa Ramonaitė. Kaip po karantino atsigauna Lietuvos kultūros sostinė – Trakai? Kokia pamokas izoliacijos metu išmoko projekto organizatoriai? Pokalbis su organizatoriais –Trakų kultūros rūmų direktoriumi Edvard Keizik ir projekto koordinatoriumi Algirdu Šochu. Poilsiaujantiems Palangoje atsiveria ne tik pramogų, poilsio, laisvalaikio, sveikatingumo, bet ir kultūrinės erdvės. Palangos kurorto muziejuje naują ekspoziją, patrauksiančią istorijos gerbėjus, apžiūrėjo Česlovas Burba. „Baisiausias dalykas yra stabilumas. Kultūros paveldo apsaugos srityje situacija nesikeičia nuo Sąjūdžio pradžios, kuris ir prasidėjo nuo paveldosauginio judėjimo“, – sako žurnalistė, asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narė Rasa Kalinauskaitė. Apie muziką iš 2016-ųjų Barry Jenkinso filmo „Mėnesiena“, kurio kūrėjai buvo apdovanoti „Oskarų“ statulėlėmis. Ved. Laima Ragėnienė.
Spaudos kultūros puslapių apžvalga.LRT eteryje – Gamtos muzikos savaitė. Kaip šį pavasarį čiulba paukščiai Žuvinto ežero apylinkėse, pokalbis su „Paukščių choro“ viena iš idėjos įgyvendintojų Lietuvoje žurnaliste Vaida Pilibaityte.Rubrika „Mano skaitiniai“. „Džeimso Džoiso romaną „Ulisas“ galėtume skaityti kaip sapną, nelygindami jo su Homero „Odisėja“. Gal tuomet būtų lengviau jį suprasti“, – sako rašytojas Sigitas Parulskis.Su rubrika „Kalbos rytas“ – Apie patarles, priežodžius, atėjusius į lietuvių kalbą iš kitų kalbų pasakoja LLTI Sakytinės tautosakos skyriaus mokslo darbuotoja dr. Dalia Zaikauskienė. Tęsiasi pasakojimų ciklas „Atminties akmenys“, primenantis iškiliausius pasaulio litvakus. Pasakojimas apie Danielių Dolskį, dainų autorių, lietuviškos estrados ir vieno artisto teatro Lietuvoje pradininką ir tiesiog svarbią tarpukario Kauno kultūrinio gyvenimo figūrą.Nuo 1982 metų UNESCO sprendimu balandžio 29 dieną minima Tarptautinė šokio diena. Apie kitokią profesinę šventę karantino metu pokalbis su choreografu Martynu Rimeikiu.Ar Lietuvos gyventojai patenkinti vietos kultūra? Tokį tyrimą, kuris kainuos apie 90 tūkstančių eurų, pradėjo Lietuvos kultūros taryba. Kodėl apklausa atliekama sunkmečiu ir kodėl ji tokia brangi? Aiškinsimės su biudžetinės įstaigos Lietuvos kultūros tarybos pirmininke Daina Urbanavičiene ir taryboje veikiančio Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Kristina Mažeikaite.Pietų Amerikos ikonos Fridos Kahlos muzikinis portretas, atveriantis kontraversišką dailininkės gyvenimo būdą.Ved. Laima Ragėnienė.
Kultūros naujienos spaudoje.„Kalbos rytas“ šį kartą apie žodžio „partizanas“ vartoseną Didžiajame lietuvių kalbos žodyne, reikšmes, partizanų slapstymosi vietas ir ideologijos įtaką informantams ir žodyno sudarytojams.Domantas Razauskas pristato keturias muzikines naujienas.Su rubrika „Mano skaitiniai“ rašytojas Sigitas Parulskis apžvelgia čekų rašytojo Bohumilo Hrabalo apysaką „Pernelyg triukšminga vienatvė“ bei sentencijų rinkinį „Optimisto ir pesimisto vadovas“.Mokslininkai iš daugiau nei keturiasdešimties valstybių vykdo bendrą tyrimą „COVID-19 psichologiniai stresoriai ir poveikis elgsenai“ apie tai, kaip pandemija veikia žmones priklausomai nuo šalies, kultūros ar individualių ypatumų. Virtualios Valdovų rūmų muziejaus ekskursijos. Su muziejaus direktoriumi dr. Vydu Dolinsku aptarsime ne tik virtualias paslaugas, bet ir tai, kas vyksta muziejuje, kai nėra lankytojų. Transdisciplininis edukacijos, rezidencijų ir šiuolaikinio meno centras „Rupert“ kviečia į virtualią paskaitą – „Vaizduojamasis menas ir negalia, rūpesčio ir tarpusavio priklausomybė“. Ją skaitys etikos, socialinių mokslų tyrėjas ir aktyvistas Tom Shakespeare. Ved. Birutė Rutkauskaitė.
Kultūros publikacijų apžvalga.Apie užkrečiamųjų ligų protrūkius Europoje prieš kelis šimtus metų, priemones, kurios taikytos joms sustabdyti, ir maro epidemiją Klaidėdoje XVIII a. Pradžioje – pokalbis su Klaipėdos universiteto istorijos ir archeologijos krypties doktorante Milda Kontrime.„Tos knygos, kurios parašytos ne pagal kanoną, jos svarbios ne dėl siužeto, o dėl to, ką jauteis jas skaitydamas, koks buvo santykis su jomis“, – sako rašytojas Sigitas Parulskis. Tęsiame rubriką „Mano skaitiniai“.Filmų peržiūros trečiadieniais, o pokalbiai ketvirtadieniais – tokią virtualių renginių seriją, skirtą supažindinti su kino industrijos profesionalų darbu, pristato kino mokykla „Youngblood“ ir Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka. Pokalbis su renginių ciklo „Virtualūs kino susitikimai“ koordinatore, režisiere Marija Kavtaradze ir viena ciklo pašnekovių, prodiusere Klementina Remeikaite. Kaip, paskelbus karantiną, su iškilusiomis problemomis kovoja Lietuvos teatrai? Vieni kviečia į internetines spektaklių peržiūras, kiti siūlo virtualias edukacijas, treti repetuoja nuotoliniu būdu, kažkas paskelbia apie išankstinę sezono pabaigą. Apie teatrų gyvenimą karantino metu - Klaipėdos dramos teatro kultūrinės veiklos ir žiūrovų aptarnavimo padalinio vadovė Monika Saltonė; Valstybinio jaunimo teatro vadovas Audronis Liuga, Lietuvos rusų dramos teatro vadovė Olga Polevikova, Nacionalinio Kauno dramos teatro direktorius Egidijus Stancikas ir teatro Vadybos skyriaus vadovė Agnė Burovienė.Šią savaitę kūrėjai dar gali pateikti paraiškas stipendijoms. Kokios sąlygos ir kriterijai – pasakoja Kultūros tarybos administracijos direktorius Mindaugas Bundza.Vedėja Austėja Kuskienė.
Vidurnakčio lyrikoje Sigito Parulskio eiles skaito Almantas Šinkūnas.
„Mūsų civilizacijos ir kultūros ledas yra labai plonytis. Galime gražiai pasipuošti medaliais ir ordinais, bet užtenka tiktai tam tikrų sąlygų, kai žmogui iškyla tikras ar tariamas pavojus, ir žmogus iš karto įlūžta. Pralaužia kultūros ledą ir smunka į tamsų, instinktų ir pasąmonės akivarą“, – sako rašytojas Sigitas Parulskis, kurio knyga „Amžinybė manęs nejaudina“ dalyvauja Metų knygos rinkimuose.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Šioje parodoje menininkas, studijuodamas meno istoriją, pajunta nerimo jausmą, nes pasimeta informacijos sraute. Bet jis vis dar nori kurti, tad bando kreiptis į autoritetus per burtus, bando rasti meno lauke laisvo ploto, kuriame vis dar galima sukurti kažką unikalaus,“ – pasakoja parodos „Triukšmas“, eksponuojamos Klaipėdos kultūros komunikacijų centro Parodų rūmuose, autorius Rodion Petrov.„Pačių kritikų gretose žiniomis dažnai ne dalijamasi, bet kovojama – bendraujant kritikams dažniausiai užduodamų klausimų viršūnėje puikuotųsi „tu ką, nežinai?“, o didysis kritiko džiaugsmas ir moralinė pareiga – pataisyti fakto klaidą padariusį kolegą ir padaryti tai ne tarp kitko, bet suteikiant pataisymui (t.y. savo žinojimui) ypatingą reikšmę“, – tekste „Kritikai emigrantai“ rašo Aušra Kaminskaitė, Scenos meno kritikų asociacijos įvertinta „Teksto rakto“ apdovanojimu.„Klasikos enciklopedija“ – apie Kriugerio nacionalinį parką. Ved. Juta Liutkevičiūtė.
„Mūsų civilizacijos ir kultūros ledas yra labai plonytis. Galime gražiai pasipuošti medaliais ir ordinais, bet užtenka tiktai tam tikrų sąlygų, kai žmogui iškyla tikras ar tariamas pavojus, ir žmogus iš karto įlūžta. Pralaužia kultūros ledą ir smunka į tamsų, instinktų ir pasąmonės akivarą“, – sako rašytojas Sigitas Parulskis, kurio knyga „Amžinybė manęs nejaudina“ dalyvauja Metų knygos rinkimuose.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Šioje parodoje menininkas, studijuodamas meno istoriją, pajunta nerimo jausmą, nes pasimeta informacijos sraute. Bet jis vis dar nori kurti, tad bando kreiptis į autoritetus per burtus, bando rasti meno lauke laisvo ploto, kuriame vis dar galima sukurti kažką unikalaus,“ – pasakoja parodos „Triukšmas“, eksponuojamos Klaipėdos kultūros komunikacijų centro Parodų rūmuose, autorius Rodion Petrov.„Pačių kritikų gretose žiniomis dažnai ne dalijamasi, bet kovojama – bendraujant kritikams dažniausiai užduodamų klausimų viršūnėje puikuotųsi „tu ką, nežinai?“, o didysis kritiko džiaugsmas ir moralinė pareiga – pataisyti fakto klaidą padariusį kolegą ir padaryti tai ne tarp kitko, bet suteikiant pataisymui (t.y. savo žinojimui) ypatingą reikšmę“, – tekste „Kritikai emigrantai“ rašo Aušra Kaminskaitė, Scenos meno kritikų asociacijos įvertinta „Teksto rakto“ apdovanojimu.„Klasikos enciklopedija“ – apie Kriugerio nacionalinį parką. Ved. Juta Liutkevičiūtė.
„Aš rašau ne dėl to, kad kuo nors būčiau. Rašau, kad būčiau apskritai“, – sako rašytojas Sigitas Parulskis, kurį festivalyje „Vilniaus lapai“ kalbino poetas, žurnalistas Mindaugas Nastaravičius.Vienas pagrindinių tarptautinio literatūros festivalio „Vilniaus lapai“ tikslų – padėti platesnei visuomenei atrasti šiuolaikinę literatūrą, ją pamėgti, paversti ją gyva kasdienės kultūros dalimi. Šių metų festivalio moto – „Autografai“ – simbolizuoja artimą autoriaus ir skaitytojo santykį. Apie šiuos santykius, apie nepriklausomo rašytojo situaciją šiandieninėje visuomenėje, apie poeziją ir prozą Menų spaustuvės scenoje ir vyko dviejų kūrėjų dialogas, kurio fragmentų siūlome pasiklausyti laidoje.Ved. Raminta Jonykaitė.
„Aš rašau ne dėl to, kad kuo nors būčiau. Rašau, kad būčiau apskritai“, – sako rašytojas Sigitas Parulskis, kurį festivalyje „Vilniaus lapai“ kalbino poetas, žurnalistas Mindaugas Nastaravičius.Vienas pagrindinių tarptautinio literatūros festivalio „Vilniaus lapai“ tikslų – padėti platesnei visuomenei atrasti šiuolaikinę literatūrą, ją pamėgti, paversti ją gyva kasdienės kultūros dalimi. Šių metų festivalio moto – „Autografai“ – simbolizuoja artimą autoriaus ir skaitytojo santykį. Apie šiuos santykius, apie nepriklausomo rašytojo situaciją šiandieninėje visuomenėje, apie poeziją ir prozą Menų spaustuvės scenoje ir vyko dviejų kūrėjų dialogas, kurio fragmentų siūlome pasiklausyti laidoje.Ved. Raminta Jonykaitė.
Vidurnakčio lyrikoje Sigito Parulskio eiles skaito Almantas Šinkūnas.
Vidurnakčio lyrikoje Sigito Parulskio eiles skaito Almantas Šinkūnas.
Vidurnakčio lyrikoje Sigito Parulskio eiles skaito Almantas Šinkūnas.
Pastaruoju metu rašytojas Sigitas Parulskis, atrodo, eilėraščių rašo nedaug. 2009 m. išėjusi jo knyga „Pagyvenusio vyro pagundos“ buvo iškart pastebėta ir plačiai aptarinėjama. Prisiminkime galbūt jau primirštą knygą ir pasiklausykime kelių autoriaus perskaitytų eilėraščių.
Pastaruoju metu rašytojas Sigitas Parulskis, atrodo, eilėraščių rašo nedaug. 2009 m. išėjusi jo knyga „Pagyvenusio vyro pagundos“ buvo iškart pastebėta ir plačiai aptarinėjama. Prisiminkime galbūt jau primirštą knygą ir pasiklausykime kelių autoriaus perskaitytų eilėraščių.
Vidurnakčio lyrikoje Sigito Parulskio eiles skaito Almantas Šinkūnas.
Laidoje viešėjo žymus lietuvių rašytojas, eseistas, literatūros kritikas bei vertėjas Sigitas Parulskis. Prieš savaitę S. Parulskiui buvo paskirta dar viena premija – šį kartą Baltijos asamblėjos apdovanojimas. Su juo apie kūrybą, visuomenės elitą, premijas ir girtuokliavimą kalbėjosi žurnalistas Valentinas Mitė.
Antrojo pasaulinio karo metu Lietuvoje masiškai žudomi žydai. Į nacių organizuojamą Holokaustą įsijungia ir lietuviai. Fotografas Vincentas tampa šių įvykių liudytoju, o asmeninė jo drama – tragiškam istorijos laikotarpiui skirto kūrinio ašimi.„Įvykių stebėtojas nieko negali pakeisti. Galbūt ir nenori pakeisti. Jis neturi tiek valios, arba baimės turi daugiau nei stiprybės. Manau, kad tokių žmonių buvo daug. Jie suvokė, kad visa tai – nelabai gerai, tačiau nieko nedarė“, – kalbėdamas apie knygą teigia Sigitas Parulskis.„Tamsa ir partneriai“ – penktasis žinomo poeto ir rašytojo, Nacionalinės premijos laureato romanas.Laidoje išgirsite knygos autorių ir keturis romano skaitytojus: istorikus Alfredą Bumblauską ir Tomą Vaisetą bei literatūros kritikus Laimantą Jonušį ir Marių Buroką.
Antrojo pasaulinio karo metu Lietuvoje masiškai žudomi žydai. Į nacių organizuojamą Holokaustą įsijungia ir lietuviai. Fotografas Vincentas tampa šių įvykių liudytoju, o asmeninė jo drama – tragiškam istorijos laikotarpiui skirto kūrinio ašimi.„Įvykių stebėtojas nieko negali pakeisti. Galbūt ir nenori pakeisti. Jis neturi tiek valios, arba baimės turi daugiau nei stiprybės. Manau, kad tokių žmonių buvo daug. Jie suvokė, kad visa tai – nelabai gerai, tačiau nieko nedarė“, – kalbėdamas apie knygą teigia Sigitas Parulskis.„Tamsa ir partneriai“ – penktasis žinomo poeto ir rašytojo, Nacionalinės premijos laureato romanas.Laidoje išgirsite knygos autorių ir keturis romano skaitytojus: istorikus Alfredą Bumblauską ir Tomą Vaisetą bei literatūros kritikus Laimantą Jonušį ir Marių Buroką.
Trøndersk poesisending: Gunnar Wærness opplesning og intervju, Rune F. Hjemås adjektivfortellig bare for Bokbaren og oversettelser av Sigitas Parulskis.
„Rašau taip, kaip noriu. Ir rašysiu, kaip noriu. Kad ir kas būtų“, – sako poetas, rašytojas Sigitas Parulskis, šių metų Baltijos asamblėjos premijos laureatas.Su Sigitu Parulskiu, kalbamės apie visuomenės spektaklius, žmogaus tikrumą ir tariamą žmogiškumą, apie romantišką kovą prieš miesčioniškumą, į kurį visi veržiamės, ir kurios laimėti neįmanoma. Kokie kompromisai gundo šiuolaikinį menininką?Kaip ir kodėl keičiasi rašytojo kūryba ir neisikeičia skaitytojo lūkesčiai?Ir ar tikrai Lietuva, Latvija ir Estija yra bent iš dalies bendra kultūrinė erdvė, kurią reprezentuoja Baltijos premijos laureatų kūryba?
„Rašau taip, kaip noriu. Ir rašysiu, kaip noriu. Kad ir kas būtų“, – sako poetas, rašytojas Sigitas Parulskis, šių metų Baltijos asamblėjos premijos laureatas.Su Sigitu Parulskiu, kalbamės apie visuomenės spektaklius, žmogaus tikrumą ir tariamą žmogiškumą, apie romantišką kovą prieš miesčioniškumą, į kurį visi veržiamės, ir kurios laimėti neįmanoma. Kokie kompromisai gundo šiuolaikinį menininką?Kaip ir kodėl keičiasi rašytojo kūryba ir neisikeičia skaitytojo lūkesčiai?Ir ar tikrai Lietuva, Latvija ir Estija yra bent iš dalies bendra kultūrinė erdvė, kurią reprezentuoja Baltijos premijos laureatų kūryba?