Podcasts about smetonos

Smetonos laikų Šilinės mokykla (Jurbarko r.) Balseriams tapo vieta, kurioje jie pajuto galintys pradėti naują gyvenimo etapą. Ivetai ir Dariui Šilinė – gražiausia vieta Lietuvoje, todėl čia natūraliai gimė ir jų idėja. Iš pradžių jie planavo tik nedidelę kavinukę draugams, tačiau po pandemijos atsidaręs bistro „Keltininkas“ sulaukė netikėto populiarumo.Šiandien „Šilinės keltininkas“ – tai vieta, kurioje atkuriama tarpukario Lietuvos kasdienybė. Autentiški patiekalai, senųjų receptų skoniai ir to laikmečio buities detalės leidžia svečiams trumpam pajusti, kaip gyveno šeimos tarpukaryje.Ved. Kristina Toleikienė.

Baigėsi Vilniaus miesto savivaldybės organizuotas Prezidento Antano Smetonos paminklinio objekto meninės–architektūrinės idėjos konkursas. Vertinimo komisija, įvertinusi penkis atrinktus projektinius pasiūlymus, išrinko konkurso laimėtoją – juo tapo skulptoriaus Mindaugo Junčio projektas „Pirmasis Prezidentas“. Apie išrinktą darbą ir idėjos įgyvendinimą kalbamės su konkurso laimėtoju Mindaugu Junčiu, vienu iš komisijos narių Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu, medijų meno kūrėju Deimantu Narkevičiumi, Vilniaus miesto vyriausiąja architekte, taip pat komisijos nare Laura Kairiene, menininke, rašytoja, kultūros kritike Paulina Pukyte ir menotyrininke Ramute Rachlevičiūte.Kitą savaitę kino teatrus pasieks režisieriaus Jurgio Matulevičiaus filmas „Kinų jūra“. Apie kūrybinį procesą, pirmą kartą kuriant koprodukciją su Taivano kino kūrėjais – pokalbis su režisieriumi Jurgiu Matulevičiumi.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie šiųmečius Ernsto von Siemenso prizo laimėtojus, iniciatyvą kompensuoti jaunųjų operos solistų skrydžių bilietus bei „Metropolitan opera“ planus parduoti žiūrovų salės lubų freskas.Ved. Gerūta Griniūtė

Ar vaikai bus maitinami sveikesniais maisto produktais, lemia faktoriai: kiek tame rajone yra ekologinių ūkių ir kiek aktyvi darželio bendruomenė, ar ji sulaukia savivaldos vadovų palaikymo. Lietuvoje veikia per 700 ikimokyklinio ugdymo įstaigų, iš jų tik 85 sieks, kad darželinukai gautų ekologiškų ar Nacionalinės kokybės produktų, bent 3 mėnesius per metus. Yra rajonų, kuriuose nėra nė vieno darželio, dalyvaujančio Žemės ūkio ministerijos programose, pagal kurias kompensuojamas tradiciniu būdu auginamų produktų ir ekologiškų produktų kainų skirtumas.Ukmergės rajonas jau septynerius metus - vienintelis šalyje rajonas, kuriame visuose darželiuose vaikai maitinami kokybišku maistu ir veikia trumpoji grandinė - vaikus maitina vietos ūkininkai.Iš Kauno į Anykščių rajoną persikraustė ne tik gyventi, bet ir kurti naujus verslus. Vytautas Romeika ir Ramutė Jankauskaitė, išvydę smarkiai apleistus pastatus, nusprendė, kad jei pastatai pastatyti komercinei veiklai prieš 200 metų, tai verslui tiks ir dabar. Naujam gyvenimui prikeltos buvusios arklių pašto stoties pastatuose Įrengtas motelis, kavinė. Netrukus pora ėmėsi ir kito projekto. Atstatė seną medinę kaimo mokyklą, veikusią Smetonos laikais. Joje atidarė parduotuvę.Ved.Kristina Toleikienė

„Birželio 18 d. Vilniaus balso vedamajame žymus vilnietis žurnalistas Rapolas Mackonis konstatavo: „Mirė prezidentas – tegyvuoja Lietuva“. Šį straipsnį jis paaiškino taip: „Kaip žinia, dar šeštadienio naktį į užsienį išvyko ilgametis Lietuvos prezidentas A. Smetona. Mes ruošėmės jį, kaip valstybės galvą, sutikti Vilniuje, o jis, palikęs tautą jos pačios likimui, išvyko į užsienį“. Simboliška, kad besikeičiant politinei santvarkai, atsirado kas Mackoniui už jo rašinį papriekaištavo. Anot priekaišto autoriaus, Smetoną vertinti dar anksti, nes mes dar daug ko nežinome. Be to, žurnalistui buvo priminta, kad jam apie prezidentą to nederėjo rašyti ir kaip tikram vilniečiui. Taip žinomą žurnalistą birželio 18 d. auklėjo vienas žymiausių Vilniaus vadavimo lyderių, Vilniaus universiteto rektorius prof. Mykolas Biržiška. Tądien, birželio 18 d., Antanas Smetona, pavargęs ir nuliūdęs, su artimaisiais įsikūrė Rytų Prūsijos kurorte prie Šventaičio ežero ir akivaizdu, kad Vilniaus balso neskaitė. Buvo prasidėjusi alternatyvi jo vasaros odisėja.“Tai – paskutinė pastraipa iš Norberto Černiausko straipsnio „Paskutinis Antano Smetonos (ne)apsilankymas Vilniuje 1940 m.“ Jo autorius jau yra išleidęs dvi knygas – „Paskutinė Lietuvos vasara“ ir "Fado, arba Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija", kuriose tarsi mėginama braižyti trajektorijas „o kas gi būtų, jei ne...“ Šiame „Naujojo Židinio-Aidų" straipsnyje autorius rašo apie prezidento Smetonos kelionę į Vilnių, turėjusią įvykti 1940 metų birželio 23-24 d., jei ne viską nutraukusi lemtingoji sovietų okupacija ir katastrofiški jos padariniai. Šiandien Mažojoje studijoje prie Naujojo Židinio vieši straipsnio autorius – istorikas, Vilniaus Universiteto dėstytojas Norbertas Černiauskas, o jį kalbina mūsų studijos bendradarbis Vytauta Ališauskas.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Ar tai, kaip istorija šiandien yra dėstoma mokykloje, padeda jaunam žmogui geriau susigaudyti šiandieninio pasaulio aktualijose? Kaip aktualizuoti istoriją šiandienai? Ar susitelkimas į valstybinį egzaminą leidžia atskleisti disciplinos grožį? Kokią nacionalinę tapatybę – pilietinę ar etninę – siekiame formuoti? Kaip daugiaperspektyvė prieiga istorijoje pasitarnauja nagrinėjant Antano Smetonos palikimą? Ar jaunoji karta turi istorinių įvykių, kurie būtų neatsiejama jų tapatybės dalis? Koks istorijos ir pilietiškumo santykis ir kokia šiandieninė jaunoji karta? Apie visa tai – pokalbis su Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos mokytoju Laurynu Kudijanovu ir VGTU Inžinerijos licėjaus istoriku Daliumi Vinciūnu.Ved. Donatas Puslys

Ši Kovo 11-oji yra ypatinga – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą švenčiame netoli mūsų vykstančio karo akivaizdoje. Kaip Rusijos invazija į Ukrainą nuspalvina mūsų valstybingumo suvokimą? Kokia yra dabartinė Lietuvos pilietinės visuomenės būklė? Kiek pagrįstos istorinės analogijos tarp, pavyzdžiui, V. Putino ir A. Hitlerio? Kokią atsakomybę už Kremliaus režimo veiksmus turi prisiimti Rusijos visuomenė? Ar galima lyginti V. Zelenskio sprendimą likti Ukrainoje su A. Smetonos sprendimu 1940 m. pasitraukti iš Lietuvos? Ar 1940 m. pasipriešinimas apskritai buvo įmanomas? Kuo panašios ir kuo skiriasi dabartinė Lietuva ir tarpukario Lietuva? Apie visa tai – pokalbis su istoriku, Vilniaus universiteto docentu, knygos „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ autoriumi dr. Norbertu Černiausku.Ved. Simas Čelutka

Medikai primena, kad koronavirusu persirgę gyventojai gali gauti nemokamą reabilitaciją. Kas ir kokią reabilitaciją gali gauti?Specialistai sako, kad Lietuvoje plintantis paukščių gripas kelia nerimą – naminiai paukščiai jau užsikrečia nuo laukinių paukščių. Kaip suvaldyti paukščių gripą?„Verslo laike“ – kiek viešųjų paslaugų reikėtų perduoti nevyriausybininkams?Prezidentūra teigia, kad ginčai, kas turėtų Lietuvai atstovauti Europos Vadovų Taryboje, silpnina šalies pozicijas, ir tikisi, jog diskusijos baigsis artimiausiu metu. Interviu su prezidento vyriausiąja patarėja Asta Skaisgiryte.Palangos valdžia sako mielai pastatysianti paminklą prezidentui Antanui Smetonai, jei to nepadarys Vilnius. Kodėl Palanga sugalvojo įamžinti Smetonos atminimą?Ar tikrai koronaviruso testai gali sužaloti kvėpavimo takus?Mykolo Romerio universiteto politologės Rimos Urbonaitės komentaras.Ved. Edvardas Kubilius

Kultūrinės spaudos apžvalgaŠiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos kultūros projektų vadovas Gintautas Jazdauskas įvertintas geriausiu jaunojo bibliotekininko vardu. Už iniciatyvas, skatinančias bibliotekos teikiamų paslaugų įvairovę apdovanotas bibliotekininkas pasakoja, kad bibliotekos jau seniai nebėra tik knygų išdavimo vieta. Jos modernėja, taiko naujausias technologijas. Tačiau pati bibliotekininko profesija nyksta.Donato Puslio parengtoje apžvalgoje dvi knygos, pretenduojančios į geriausios 2020 metų verstinės šiuolaikinės grožinės literatūros knygos apdovanojimą – Grahamo Swifto romanas „Regimybės“ ir Wieslawo Mysliwskio „Adatos ąsa“, kurias sieja pastanga apmąstyti, kaip istorija formuoja žmonių likimus ir ko žmonės ieško savo gyvenimo istorijose.Kino komunikacijos specialistė Karolina Bieliauskaitė pasakoja apie serialą „Palikimas“ („Succession“).Balandžio 30-ąją pasaulis dešimtąjį kartą minės Tarptautinę džiazo dieną. UNESCO 2011 m. pradėta iniciatyva jau tapo gražia tradicija, suburiančia margą džiazo bendruomenę – muzikos kūrėjus ir atlikėjus, džiazo mėgėjus. Paminėti šią dieną kvies LRT KLASIKOS radijo programa, penktadienio vidurdienį kviečianti klausytis išskirtinės transliacijos iš Kauno.Cikle „4 milijonai“ - knygų vaikams autorė ir iliustruotoja Elena Selena jau šeštus metus gyvena Paryžiuje. Ten studijuoja scenografijos magistrantūroje ir kuria erdvines knygas vaikams, kurias leidžia viena didžiausių prancūzų ir užsienio grožinės literatūros leidyklų Gallimard, turinti knygynus Prancūzijoje, Kanadoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Meksikoje.Kodėl iki šiol Vilniuje nėra paminklo Lietuvos Prezidentui A. Smetonai ir kokios aplinkybės lėmė, kad viešai kvestionuojami įvykusio konkurso dėl A. Smetonos įamžinimo rezultatai?Ved. Ugnė Kačkauskaitė

Dailininkei Auksei Petrulienei teisę ginti 2017 m. Kaune rekonstruotos A. Smetonos alėjos kaštonus daugiau nei metus teko įrodinėti teisme. Smuikininkė Indrė Skuminienė kelis mėnesius bandė išsaugoti liepą savo mamos gimtinėje Vilkanastruose, bet 2018 m. rugsėjį šimtametį medį nupjovė kelią per kaimą asfaltavusi įmonė. Kaip gatvių ir kelių rekonstrukcijos Lietuvoje virsta kovos lauku? Kaip pjaunamas pasitikėjimas ir ką jaučia medžio pusėn stojęs žmogus? Autorė Vaida Pilibaitytė

LRT radijas tęsia laidų ciklą skirtą pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai. Šiandien esame Antano Smetonos dvare, Ukmergės kraštotyros muziejaus filiale Užugiryje. Koks šiandien Smetonos dvaras ir kuo jis taip traukia lankytojus? Dvare anksčiau veikė Narkologinė ligoninė. Kaip ją prisimena kraštotyrininkė Veronika Meilūnienė. Antanina Dirsienė, menanti gyvą Antaną Smetoną. Laidoje dalyvauja muziejininkė Daiva Misiukienė, ekskursijų vadovė Jurga Bleiznytė, istorikas Raimundas Ramanauskas, Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas, verslininkas Vladas Raišys. Laidą veda Deividas Jursevičius.

1944 m. sausio 9 d. JAV žuvo pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Prezidentu jis buvo išrinktas 1919 metų balandžio 4 d. Taigi šiais metais minime Prezidento institucijos įsteigimo Lietuvoje šimtmetį. Jubiliejui skiriamas istorinių pokalbių ciklas LRT RADIJO laidoje „60 minučių“, kuris pradedamas šį trečiadienį, minint A. Smetonos žūties dieną. Kaip kūrėsi pirmoji Prezidento institucija, kaip ji gyvavo?Politikams diskutuojant kuria kryptimi vystysis vaiko teisių apsaugos reforma, Seimo Žmogaus teisių komitetas pradeda susitikimus su šioje srityje dirbančiais specialistais, nevyriausybinių ir tėvų organizacijų atstovais.Vis daugiau žmonių aplink serga peršalimo ligomis. Kaip tinkamai gydytis?Jungtinės Karalystės parlamentas pradeda oficialius debatus dėl susitarimo būsimam balsavimui dėl „Brexito“.Artėjant Sausio 13-ajai, raginama segėti neužmirštuoles ir taip prisiminti brangiai iškovotą laisvę.Istoriko dr. Artūro Grickevičiaus monografija „Užsienio lietuvių vyskupas Paulius A. Baltakis OFM: tarnystės Bažnyčiai ir Tėvynei kelias“.Taip pat laidoje verslo, sporto ir kino naujienos, spaudos apžvalga, apžvalgininko Rimvydo Valatkos komentaras.Ved. Rūta Kupetytė.

1944 m. sausio 9 d. JAV žuvo pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Prezidentu jis buvo išrinktas 1919 metų balandžio 4 d. Taigi šiais metais minime Prezidento institucijos įsteigimo Lietuvoje šimtmetį. Jubiliejui skiriamas istorinių pokalbių ciklas LRT RADIJO laidoje „60 minučių“, kuris pradedamas šį trečiadienį, minint A. Smetonos žūties dieną. Kaip kūrėsi pirmoji Prezidento institucija, kaip ji gyvavo?Politikams diskutuojant kuria kryptimi vystysis vaiko teisių apsaugos reforma, Seimo Žmogaus teisių komitetas pradeda susitikimus su šioje srityje dirbančiais specialistais, nevyriausybinių ir tėvų organizacijų atstovais.Vis daugiau žmonių aplink serga peršalimo ligomis. Kaip tinkamai gydytis?Jungtinės Karalystės parlamentas pradeda oficialius debatus dėl susitarimo būsimam balsavimui dėl „Brexito“.Artėjant Sausio 13-ajai, raginama segėti neužmirštuoles ir taip prisiminti brangiai iškovotą laisvę.Istoriko dr. Artūro Grickevičiaus monografija „Užsienio lietuvių vyskupas Paulius A. Baltakis OFM: tarnystės Bažnyčiai ir Tėvynei kelias“.Taip pat laidoje verslo, sporto ir kino naujienos, spaudos apžvalga, apžvalgininko Rimvydo Valatkos komentaras.Ved. Rūta Kupetytė.

Ministerijos aiškinasi kaip buvusio kandidato į teisingumo ministrus Juliaus Pagojaus įmonė per 1,5 mėn. sugebėjo laimėti 7 viešuosius pirkimus už 75 000 eurų. Valdantieji „valstiečiai“ siūlo Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai pasirašyti bendradarbiavimo sutartį.Kibernetinio saugumo įstatymo pakeitimus ir reikšmę mūsų šalies kibernetiniam saugumui komentuoja Krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza. Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos posėdis dėl A.Smetonos palaikų perlaidojimo. Šiandien judėjimo negalią turintys žmonės buvo pakvieti pakilti į Vilniaus televizijos bokšto apžvalgos aikštelę.Prancūzijoje veganai puola mėsos parduotuves. Gineso rekordų knygoje užregistruotas sunkiausias pasaulio dviratis, pagamintas Žemaitijoje. „Jaunimo linija“ pristato knygą „Draugo laiškai“ ir kviečia visus nedrįstančius prabilti apie problemas.

Seime šiandien bus svarstoma, ar įteisinti Šeimos korteles.Siūlymai keisti gydytojų rezidentų darbo užmokesčio sistemą. Šiandien į Vilniaus televizijos bokšto apžvalgos aikštelę galėjo pakilti judėjimo negalią turintys žmonės.Orai. Europos Sąjungos viršūnių susitikime daug dėmesio žadama skirti migrantų priėmimo sistemai (Italija, Malta).Sukčiai kviečia žmones investuoti ir sako, kad nuostolius bus galima padengti MASTERCARD kortele.Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.Visuomenininkai prašo perlaidoti Smetonos palaikus Lietuvoje.„Radijo popietės“ anonsas.Ved. Česlovas Burba.

Ministerijos aiškinasi kaip buvusio kandidato į teisingumo ministrus Juliaus Pagojaus įmonė per 1,5 mėn. sugebėjo laimėti 7 viešuosius pirkimus už 75 000 eurų. Kibernetinio saugumo įstatymo pakeitimus ir reikšmę mūsų šalies kibernetiniam saugumui komentuoja Krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza. Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos posėdis dėl A.Smetonos perlaidojimo. Neįgalieji TV bokšte.Prancūzijoje veganai puola mėsos parduotuves. Gineso rekordų knygoje užregistruotas sunkiausias pasaulio dviratis, pagamintas Žemaitijoje. Jaunimo linija pristato knygą „Draugo laiškai“ ir kviečia visus nedrįstančius prabilti apie problemas.

Seime šiandien bus svarstoma, ar įteisinti Šeimos korteles.Siūlymai keisti gydytojų rezidentų darbo užmokesčio sistemą. Šiandien į Vilniaus televizijos bokšto apžvalgos aikštelę galėjo pakilti judėjimo negalią turintys žmonės.Orai. Europos Sąjungos viršūnių susitikime daug dėmesio žadama skirti migrantų priėmimo sistemai (Italija, Malta).Sukčiai kviečia žmones investuoti ir sako, kad nuostolius bus galima padengti MASTERCARD kortele.Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.Visuomenininkai prašo perlaidoti Smetonos palaikus Lietuvoje.„Radijo popietės“ anonsas.Ved. Česlovas Burba.

Užulėnio kaime, Ukmergės rajone, stovi pirmojo nepriklausomos Lietuvos prezidento A. Smetonos dvaras, kurio istorija prasideda 1934 m. Jis jį vadino Užugirio kiemu. Dvaras prezidentui buvo poilsio ir apmąstymų vieta. Pradėjęs kurti pavyzdinį ūkį, A. Smetona planavo jį testamentu užrašyti valstybei, kad ateityje jame būtų įrengta žemesnioji žemės ūkio mokykla.Užugirio mokykla-muziejus.Užulėnio kaime galima apsilankyti rūmus primenančiame pastate, kurį krašto gyventojams padovanojo A. Smetona. 1935 m. buvo įkurta viena moderniausių Lietuvos pradinių mokyklų. Veikia senųjų amatų centras.Kitoje Užugirio mokyklos-muziejaus gatvės pusėje yra prezidento buvusio namo pamatai. Ant jų sodelyje, šalia svirtinio šulinio ir senų obelų, pastatytas A. Smetonos tėvonijos namo maketas.Su ekspozicijomis supažindina ir pasakoja Ukmergės kraštotyros muziejaus direktorė Vaidutė Sakolnikienė, Užugirio filialo vedėja Daiva Misiukienė, muziejininkė Jurga Gleiznytė ir senųjų amatų centro darbuotoja Odeta Lukošiūnaitė.

Užulėnio kaime, Ukmergės rajone, stovi pirmojo nepriklausomos Lietuvos prezidento A. Smetonos dvaras, kurio istorija prasideda 1934 m. Jis jį vadino Užugirio kiemu. Dvaras prezidentui buvo poilsio ir apmąstymų vieta. Pradėjęs kurti pavyzdinį ūkį, A. Smetona planavo jį testamentu užrašyti valstybei, kad ateityje jame būtų įrengta žemesnioji žemės ūkio mokykla.Užugirio mokykla-muziejus.Užulėnio kaime galima apsilankyti rūmus primenančiame pastate, kurį krašto gyventojams padovanojo A. Smetona. 1935 m. buvo įkurta viena moderniausių Lietuvos pradinių mokyklų. Veikia senųjų amatų centras.Kitoje Užugirio mokyklos-muziejaus gatvės pusėje yra prezidento buvusio namo pamatai. Ant jų sodelyje, šalia svirtinio šulinio ir senų obelų, pastatytas A. Smetonos tėvonijos namo maketas.Su ekspozicijomis supažindina ir pasakoja Ukmergės kraštotyros muziejaus direktorė Vaidutė Sakolnikienė, Užugirio filialo vedėja Daiva Misiukienė, muziejininkė Jurga Gleiznytė ir senųjų amatų centro darbuotoja Odeta Lukošiūnaitė.

Visuotinės globalizacijos fone mūsų kaimas išliks kol bus prisimenama ir išsaugoma istorija, senolių patirtis ir jaunimo ryžtas tęsti tradicijas. Savotiškai tai patvirtina trys laidos herojai. 90 metų senolė Janina Bikinienė iš Panevėžio rajono, prisimindama Smetonos laikus ir nelengvą darbą pokaryje, tradicijų saugojimą iki dabar. Jonaviškis Valeras Mikalauskas, daug dėmesio skiriantis išsaugoti ne tik savo senelių sodybą, bet ir krašto istorijos dalį. Taip pat Prienų rajono kaime įsikūrę miestiečiai, pensininkai Audronė ir Arūnas Vrubliauskai, savo veikla įrodinėjantys gyvenimo kaime privalumus.

Visuotinės globalizacijos fone mūsų kaimas išliks kol bus prisimenama ir išsaugoma istorija, senolių patirtis ir jaunimo ryžtas tęsti tradicijas. Savotiškai tai patvirtina trys laidos herojai. 90 metų senolė Janina Bikinienė iš Panevėžio rajono, prisimindama Smetonos laikus ir nelengvą darbą pokaryje, tradicijų saugojimą iki dabar. Jonaviškis Valeras Mikalauskas, daug dėmesio skiriantis išsaugoti ne tik savo senelių sodybą, bet ir krašto istorijos dalį. Taip pat Prienų rajono kaime įsikūrę miestiečiai, pensininkai Audronė ir Arūnas Vrubliauskai, savo veikla įrodinėjantys gyvenimo kaime privalumus.

„Jei istorikų, lituanistų, politologų bendruomenė, amerikiečių pavyzdžiu, sutartų diskutuoti Tautos ir Valstybės tėvų kūrėjų kanoną, Antano Smetonos vardas būtų tarp jų“, – savo paskaitoje sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doc. dr. Algimantas Jankauskas. Lektorius paskaitoje „Antano Smetonos „lietuviškai atjausta laisvė“, arba Ką žinome apie tarpukario „autoritetinį“ režimą?“ (pavadinime atpažįstame paties Smetonos formuluotes) sakė norįs aptarti tris dalykus. Pirma. Praskleisti tarpukario idėjinį politinį lauką ieškant atsakymo į klausimą, ar 1926 m. Lietuvoje prasidėjęs nusigręžimas nuo liberalios demokratijos buvo išskirtinumas ar bendra Europos idėjinė ir politinė tendencija? Antra. Remiantis Smetonos politiniais raštais paaiškinti „autoritetinio“ režimo sampratą ir jos idėjinius šaltinius. Trečia. Antano Smetonos idėjinis palikimas šiandien: priplėkusi seniena ar reiškinys, vertas aktualizavimo ir sudarbartinimo?

„Jei istorikų, lituanistų, politologų bendruomenė, amerikiečių pavyzdžiu, sutartų diskutuoti Tautos ir Valstybės tėvų kūrėjų kanoną, Antano Smetonos vardas būtų tarp jų“, – savo paskaitoje sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doc. dr. Algimantas Jankauskas. Lektorius paskaitoje „Antano Smetonos „lietuviškai atjausta laisvė“, arba Ką žinome apie tarpukario „autoritetinį“ režimą?“ (pavadinime atpažįstame paties Smetonos formuluotes) sakė norįs aptarti tris dalykus. Pirma. Praskleisti tarpukario idėjinį politinį lauką ieškant atsakymo į klausimą, ar 1926 m. Lietuvoje prasidėjęs nusigręžimas nuo liberalios demokratijos buvo išskirtinumas ar bendra Europos idėjinė ir politinė tendencija? Antra. Remiantis Smetonos politiniais raštais paaiškinti „autoritetinio“ režimo sampratą ir jos idėjinius šaltinius. Trečia. Antano Smetonos idėjinis palikimas šiandien: priplėkusi seniena ar reiškinys, vertas aktualizavimo ir sudarbartinimo?

Statyti ar nestatyti? Su tokia dilema susidūrė dabartinė Lietuva, kuriai teks nuspręsti, ar minint valstybės atkūrimo šimtmetį, statyti paminklą Vilniuje pirmajam šalies prezidentui Antanui Smetonai. Laiko liko labai nedaug, bet kol kas niekas neaišku. Kas trukdo? Kodėl A. Smetonos asmenybė ir veikla iki šiol kelia aštrius ir nesutaikomus ginčus? Ar pakankamai energingai ir pakiliai vyksta pasirengimas modernios Lietuvos valstybės šimtmečio jubiliejui 2018 m.?Diskusijoje dalyvaus istorikai Šarūnas Liekis ir Algimantas Kasparavičius, politologas, Rytų Europos studijų centro vadovas Laurynas Kasčiūnas.

1934 m., minint pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos 60-metį, buvo nutarta jo tėviškėje, ant Lėno ežero kranto, pastatyti jam dvarą. Prezidentas jį pavadino Užugirio kiemu ir pageidavo čia įkurti pavyzdinį ūkį, kuris vėliau galėtų tapti žemės ūkio mokykla.Pokaryje čia veikė tuberkuliozės gydykla, narkologijos dispanseris. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, dvaras ilgai stovėjo apleistas. Dabar naujai sutvarkytas visus kviečia apsilankyti.A. Smetonos dvarą pristato Ukmergės kraštotyros muziejaus direktorė Vaidutė Sakolnikienė.Naujai atgimsta ir vis labiau tampa turistų pamėgtu Ukmergės r. XV a. pab. – XVI a. prad. Siesikų dvaras, atstatomi XVI a. renesanso stiliaus dvasia. Jau sutvarkytas dvaro parkas, restauruotas bravoras, atstatomas Siesikų dvaro antrasis aukštas.Po savo valdas vedžioja ir pasakoja verslininkas Audrys Matulaitis, kuriam šis istorinis paveldo objektas išsinuomotas 99 m.

1934 m., minint pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos 60-metį, buvo nutarta jo tėviškėje, ant Lėno ežero kranto, pastatyti jam dvarą. Prezidentas jį pavadino Užugirio kiemu ir pageidavo čia įkurti pavyzdinį ūkį, kuris vėliau galėtų tapti žemės ūkio mokykla.Pokaryje čia veikė tuberkuliozės gydykla, narkologijos dispanseris. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, dvaras ilgai stovėjo apleistas. Dabar naujai sutvarkytas visus kviečia apsilankyti.A. Smetonos dvarą pristato Ukmergės kraštotyros muziejaus direktorė Vaidutė Sakolnikienė.Naujai atgimsta ir vis labiau tampa turistų pamėgtu Ukmergės r. XV a. pab. – XVI a. prad. Siesikų dvaras, atstatomi XVI a. renesanso stiliaus dvasia. Jau sutvarkytas dvaro parkas, restauruotas bravoras, atstatomas Siesikų dvaro antrasis aukštas.Po savo valdas vedžioja ir pasakoja verslininkas Audrys Matulaitis, kuriam šis istorinis paveldo objektas išsinuomotas 99 m.