Podcasts about antano smetonos

Pumpėnai vilioja renovuotu vandens malūnu. Kriaušiškių kaimas – ant Velnio kalvos pastatytu saulės laikrodžiu. Kalneliškiai liūdi dėl akyse nykstančio dvaro. Vytartų dvaro sodyba mena Sofijos Chodokauskaitės-Smetonienės gimtuosius namus. Ustukių kaimas didžiuojasi Antano Smetonos vardu pavadintu tiltu.Pasvalio krašte lankytis kviečia paveldosaugininkas istorikas Gražvydas Balčiūnaitis, skulptorius Antanas Grušas, Pumpėnų bendruomenės narė Karolina Kačerauskienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Nauji įrašai. Pristatome Bernardo Gailiaus romaną „Agentė“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1938-ieji, opozicinio judėjimo prieš Antano Smetonos vyriausybę įkarštis. Krikščionys demokratai, valstiečiai liaudininkai ir voldemarininkai pirmą kartą sutaria veikti kartu ir pagaliau priversti tautininkų prezidentą pasidalinti valdžia. Bet planus rezga ne tik jie. Dar viena didžiojo politinio žaidimo dalyvė – komunistų partijos pogrindininkė Angelė Treigytė. Patyrusi partijos veiksmų žiaurumą, ji galiausiai nusprendžia pasitraukti ir pradėti naują gyvenimą Amerikoje. Netrukus Angelė susiduria su Valstybės saugumo departamento žvalgyba, atstovaujama Konstantino Astrausko. Šis susitikimas išjudina nenuspėjamų įvykių virtinę, kur pinasi aistra ir šaltas protas. Ar Angelei pavyks pasiekti tikslą? O gal didysis žaidimas kur kas rimtesnis, nei iš pirmo žvilgsnio atrodė?Knygos ištraukas skaito aktorius Simonas Dovidauskas.

Nauji įrašai. Pristatome Bernardo Gailiaus romaną „Agentė“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1938-ieji, opozicinio judėjimo prieš Antano Smetonos vyriausybę įkarštis. Krikščionys demokratai, valstiečiai liaudininkai ir voldemarininkai pirmą kartą sutaria veikti kartu ir pagaliau priversti tautininkų prezidentą pasidalinti valdžia. Bet planus rezga ne tik jie. Dar viena didžiojo politinio žaidimo dalyvė – komunistų partijos pogrindininkė Angelė Treigytė. Patyrusi partijos veiksmų žiaurumą, ji galiausiai nusprendžia pasitraukti ir pradėti naują gyvenimą Amerikoje. Netrukus Angelė susiduria su Valstybės saugumo departamento žvalgyba, atstovaujama Konstantino Astrausko. Šis susitikimas išjudina nenuspėjamų įvykių virtinę, kur pinasi aistra ir šaltas protas. Ar Angelei pavyks pasiekti tikslą? O gal didysis žaidimas kur kas rimtesnis, nei iš pirmo žvilgsnio atrodė?Knygos ištraukas skaito aktorius Simonas Dovidauskas.

Nauji įrašai. Pristatome Bernardo Gailiaus romaną „Agentė“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1938-ieji, opozicinio judėjimo prieš Antano Smetonos vyriausybę įkarštis. Krikščionys demokratai, valstiečiai liaudininkai ir voldemarininkai pirmą kartą sutaria veikti kartu ir pagaliau priversti tautininkų prezidentą pasidalinti valdžia. Bet planus rezga ne tik jie. Dar viena didžiojo politinio žaidimo dalyvė – komunistų partijos pogrindininkė Angelė Treigytė. Patyrusi partijos veiksmų žiaurumą, ji galiausiai nusprendžia pasitraukti ir pradėti naują gyvenimą Amerikoje. Netrukus Angelė susiduria su Valstybės saugumo departamento žvalgyba, atstovaujama Konstantino Astrausko. Šis susitikimas išjudina nenuspėjamų įvykių virtinę, kur pinasi aistra ir šaltas protas. Ar Angelei pavyks pasiekti tikslą? O gal didysis žaidimas kur kas rimtesnis, nei iš pirmo žvilgsnio atrodė?Knygos ištraukas skaito aktorius Simonas Dovidauskas.

Nauji įrašai. Pristatome Bernardo Gailiaus romaną „Agentė“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1938-ieji, opozicinio judėjimo prieš Antano Smetonos vyriausybę įkarštis. Krikščionys demokratai, valstiečiai liaudininkai ir voldemarininkai pirmą kartą sutaria veikti kartu ir pagaliau priversti tautininkų prezidentą pasidalinti valdžia. Bet planus rezga ne tik jie. Dar viena didžiojo politinio žaidimo dalyvė – komunistų partijos pogrindininkė Angelė Treigytė. Patyrusi partijos veiksmų žiaurumą, ji galiausiai nusprendžia pasitraukti ir pradėti naują gyvenimą Amerikoje. Netrukus Angelė susiduria su Valstybės saugumo departamento žvalgyba, atstovaujama Konstantino Astrausko. Šis susitikimas išjudina nenuspėjamų įvykių virtinę, kur pinasi aistra ir šaltas protas. Ar Angelei pavyks pasiekti tikslą? O gal didysis žaidimas kur kas rimtesnis, nei iš pirmo žvilgsnio atrodė?Knygos ištraukas skaito aktorius Simonas Dovidauskas.

Nauji įrašai. Pristatome Bernardo Gailiaus romaną „Agentė“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1938-ieji, opozicinio judėjimo prieš Antano Smetonos vyriausybę įkarštis. Krikščionys demokratai, valstiečiai liaudininkai ir voldemarininkai pirmą kartą sutaria veikti kartu ir pagaliau priversti tautininkų prezidentą pasidalinti valdžia. Bet planus rezga ne tik jie. Dar viena didžiojo politinio žaidimo dalyvė – komunistų partijos pogrindininkė Angelė Treigytė. Patyrusi partijos veiksmų žiaurumą, ji galiausiai nusprendžia pasitraukti ir pradėti naują gyvenimą Amerikoje. Netrukus Angelė susiduria su Valstybės saugumo departamento žvalgyba, atstovaujama Konstantino Astrausko. Šis susitikimas išjudina nenuspėjamų įvykių virtinę, kur pinasi aistra ir šaltas protas. Ar Angelei pavyks pasiekti tikslą? O gal didysis žaidimas kur kas rimtesnis, nei iš pirmo žvilgsnio atrodė?Knygos ištraukas skaito aktorius Simonas Dovidauskas.

Nauji įrašai. Pristatome Bernardo Gailiaus romaną „Agentė“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1938-ieji, opozicinio judėjimo prieš Antano Smetonos vyriausybę įkarštis. Krikščionys demokratai, valstiečiai liaudininkai ir voldemarininkai pirmą kartą sutaria veikti kartu ir pagaliau priversti tautininkų prezidentą pasidalinti valdžia. Bet planus rezga ne tik jie. Dar viena didžiojo politinio žaidimo dalyvė – komunistų partijos pogrindininkė Angelė Treigytė. Patyrusi partijos veiksmų žiaurumą, ji galiausiai nusprendžia pasitraukti ir pradėti naują gyvenimą Amerikoje. Netrukus Angelė susiduria su Valstybės saugumo departamento žvalgyba, atstovaujama Konstantino Astrausko. Šis susitikimas išjudina nenuspėjamų įvykių virtinę, kur pinasi aistra ir šaltas protas. Ar Angelei pavyks pasiekti tikslą? O gal didysis žaidimas kur kas rimtesnis, nei iš pirmo žvilgsnio atrodė?Knygos ištraukas skaito aktorius Simonas Dovidauskas.

„Birželio 18 d. Vilniaus balso vedamajame žymus vilnietis žurnalistas Rapolas Mackonis konstatavo: „Mirė prezidentas – tegyvuoja Lietuva“. Šį straipsnį jis paaiškino taip: „Kaip žinia, dar šeštadienio naktį į užsienį išvyko ilgametis Lietuvos prezidentas A. Smetona. Mes ruošėmės jį, kaip valstybės galvą, sutikti Vilniuje, o jis, palikęs tautą jos pačios likimui, išvyko į užsienį“. Simboliška, kad besikeičiant politinei santvarkai, atsirado kas Mackoniui už jo rašinį papriekaištavo. Anot priekaišto autoriaus, Smetoną vertinti dar anksti, nes mes dar daug ko nežinome. Be to, žurnalistui buvo priminta, kad jam apie prezidentą to nederėjo rašyti ir kaip tikram vilniečiui. Taip žinomą žurnalistą birželio 18 d. auklėjo vienas žymiausių Vilniaus vadavimo lyderių, Vilniaus universiteto rektorius prof. Mykolas Biržiška. Tądien, birželio 18 d., Antanas Smetona, pavargęs ir nuliūdęs, su artimaisiais įsikūrė Rytų Prūsijos kurorte prie Šventaičio ežero ir akivaizdu, kad Vilniaus balso neskaitė. Buvo prasidėjusi alternatyvi jo vasaros odisėja.“Tai – paskutinė pastraipa iš Norberto Černiausko straipsnio „Paskutinis Antano Smetonos (ne)apsilankymas Vilniuje 1940 m.“ Jo autorius jau yra išleidęs dvi knygas – „Paskutinė Lietuvos vasara“ ir "Fado, arba Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija", kuriose tarsi mėginama braižyti trajektorijas „o kas gi būtų, jei ne...“ Šiame „Naujojo Židinio-Aidų" straipsnyje autorius rašo apie prezidento Smetonos kelionę į Vilnių, turėjusią įvykti 1940 metų birželio 23-24 d., jei ne viską nutraukusi lemtingoji sovietų okupacija ir katastrofiški jos padariniai. Šiandien Mažojoje studijoje prie Naujojo Židinio vieši straipsnio autorius – istorikas, Vilniaus Universiteto dėstytojas Norbertas Černiauskas, o jį kalbina mūsų studijos bendradarbis Vytauta Ališauskas.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

1924 m spalio 15d. Dotnuvoje įkurta Lietuvos žemės ūkio akademija. Anot oficialaus vyriausybės dienraščio „Lietuva“, pertvarkius Lietuvos universiteto agronomijos ir miškininkystės skyrių Kaune bei Dotnuvos žemės ūkio technikumą, įvyko antrosios mūsų aukštosios mokyklos atidarymo šventė. Radijo pasakojimas nukelia į atidarymo šventę, įgarsina kalbėtojus, pateikia prezidento Antano Smetonos mintis apie žemės ūkį tarpukariu, akademijos auklėtinių, tapusių profesoriais ir akademikais prisiminimus. Kalba ir Akademijos muziejininkė, jaunąsis mokslininkas, dabartinė Akademijos kanclerė. Ūkininkų rengimo „kalvės“ įvairiapusiškumą paliudija ir šimtametę tradiciją turintis Akademijos choras „Daina“, kurio atliekama daina Maironio žodžiais taip pat skamba radijo pasakojime.Ved. Arvydas Urba„Gimtoji žemė“ – antradienį, spalio 15 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Per Žolinę, Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną, daugelio einančiųjų į bažnyčią rankose bus žolynų, laukų ir darželių gėlių puokštės. Ne vieno rankose bus ir žinomos Vilniaus rajono Melkio kaimo gėlininkės Eglės Gintauskienės sodyboje išaugintos gėlės. Jos puoselėjamų beveik 200 veislių bijūnų tarp jų nepamatysim – jie jau peržydėję, bet kitų margaspalvių daugiamečių žydinčių gausu. Gėlininkė pasakoja apie nelengvą verslą, sodybos augalus ir medžius neseniai niokojusią stichiją, retėjančias daugiamečių gėlių augintojų gretas.Įprasta sakyti, kad geriausia vaistažoles rinkti iki Joninių. Tačiau anot VDU Žemės ūkio akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros daktaro Mariaus Lasinsko, kai kurie augalai, rinkti per Žolinę, dabar atskleidžia gerąsias savybes. Kokias vaistažoles dabar reikėtų rinkti, kaip derėtų švęsti Žolinę, pataria Marius Lasinskas.Mokslininkai padeda žemdirbiams prisitaikyti prie kintančių klimato sąlygų. Dirvožemis, jo būklės kitimas rūpi ir žemdirbiams, ir mokslininkams. Pastarieji jau ketvirtį amžiaus tiria dirvožemį, jo dirbimo būdus. Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjo daktaro Virginijaus Feizos, bus atliekami eksperimentai, padėsiantys žemdirbiams ateityje efektyviau ūkininkauti.Užulėnis, esantis Ukmergės rajone, neatsiejamas nuo prezidento Antano Smetonos. Būtent čia įsikūręs jam priklausęs dvaras, kurio istorija stebina ne mažiau, nei šiuo metu vykdomos Ukmergės kraštotyros muziejaus veiklos. Apie tai pasakoja Ukmergės kraštotyros muziejaus direktorė Violeta Reipaitė.Roko muzika Ispanijos avių ūkiuose – toks sprendimas stebina, tačiau avių kirpėjai tam turi paaiškinimą.Ved. Regina Montvilienė

Šiandien Vilniaus rotušė kviečia vilniečius ir sostinės svečius į ypatingą renginį – ŠVĘSKIME LAISVĘ # RADAROM! Renginys nemokamas, tačiau jo metu bus organizuojama akcija „Radarom!“, kurios tikslas – švenčiant savo valstybės laisvę, pagal galimybes paremti ir apsaugoti Ukrainos karius.Dalis dabartinių abiturientų piktinasi stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimais. Jų teigimu, dabartinė tvarka yra neteisinga, nes, norint net ir mokamai studijuoti, reikia būti išlaikius matematikos egzaminą. Ankstesnių metų abiturientams, stojantiems į mokamas vietas, ši sąlyga negalioja. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sako, kad būsimieji studentai turėjo laiko pasiruošti, nes apie pokyčius buvo informuoti prieš dvejus metus.NATO viršūnių susitikime Lietuva paragino sąjungininkus ambicingai didinti gynybos finansavimą ir plėtoti trūkstamus pajėgumus.Minint prezidento Antano Smetonos 150-ąsiais gimimo metines, Istorinės Prezidentūros lankytojams po 90 metų vėl atveriamas Prezidento dovanų kambarys. Šis kambarys Prezidento rūmuose įrengtas po 1934-aisiais visoje Lietuvoje švęsto prezidento 60 metų jubiliejaus.Ved. Rūta Kupetytė

Net visiškai nepelningais metais bendrovėje „Mėta“ nenuleista rankų, ieškota sprendimų ir rinkų. Dabar beveik pusantro šimto rūšių maisto ir ne maisto gaminių paklausūs Lietuvoje ir užsienyje, o viena pirmųjų šalyje ekologiškų produktų gamybos įmonė gyvuoja jau 35 metus. Pasak bendrovės vadovo Mindaugo Vyskupaičio, jų nedidelėje, vos 9 darbuotojus turinčioje įmonėje produktai pagal užsakymus patiekiami tiesiai vartotojams.Šakių rajone, Zyplių dvare, esančio restorano „Kuchmistrai“ virtuvėje ruošiami originalūs senoviniai didikų valgiai. Patiekalams renkasi vietinius, šviežius produktus, taip įgyvendindami vadinamąsias trumpąsias maisto grandines. Vasario 16-os dienos išvakarėse lankytojus džiugins valgiais, kurie buvo ruošiami prezidento Antano Smetonos šeimos stalui. Išsamiau – virtuvės šefas Artūras Rakauskas.Per Europą vilnija ūkininkų protestų banga. Nepasitenkinimas Europos Sąjungos keliamais reikalavimais bei vietinės valdžios sprendimais įaudrino dar daugiau Europos valstybių ūkininkų. Neseniai Rygos link judėjo traktoriai Latvijoje, keliai blokuoti Lenkijoje, sunkioji technika Vatikaną apsupo Italijoje, protestui susitelkė ir Ispanijos ūkininkai. Kai kurie jų protestavo ir prie Europos parlamento.Ved. Regina Montvilienė

Kultūros spaudos apžvalga.Ką mokslininkams per ketverius metus pavyko išsiaiškinti apie pandemiją sukėlusį koronavirusą? Pokalbis su mokslininke Ingrida Olendraite.2024-ieji – jubiliejiniai Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos metai. Kokių naratyvų apie prezidentą A. Smetoną šiai dienai reikia?Literatūrologo Vytauto Bikulčiaus parengta knygų apžvalga.Lietuvos rašytojų sąjungos premija už poezijos rinkinį „Už Onos ir Bernardinų“ įvertintas poetas Tomas Venclova: „Man eilių rašymas – pati atsakingiausia, dėl to nedažna, dėl to sunki veikla. Svarbiausioji rašytojo, o ypač poeto pareiga – kurti ypatingą kalbą, kuri po to atsiliepia ir bendrajai kalbos plėtotei“.Steigiamas naujas – Germanto – regioninis parkas Žemaitijoje.Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla tęsia ilgametę tradiciją – kasmet abiturientai pastato operą, įtraukiančią visų mokyklos meno sričių mokinius. Užkulisiai iš pasiruošimo šių metų premjerai – operai „Doriano Grėjaus portretas“.Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Ar tai, kaip istorija šiandien yra dėstoma mokykloje, padeda jaunam žmogui geriau susigaudyti šiandieninio pasaulio aktualijose? Kaip aktualizuoti istoriją šiandienai? Ar susitelkimas į valstybinį egzaminą leidžia atskleisti disciplinos grožį? Kokią nacionalinę tapatybę – pilietinę ar etninę – siekiame formuoti? Kaip daugiaperspektyvė prieiga istorijoje pasitarnauja nagrinėjant Antano Smetonos palikimą? Ar jaunoji karta turi istorinių įvykių, kurie būtų neatsiejama jų tapatybės dalis? Koks istorijos ir pilietiškumo santykis ir kokia šiandieninė jaunoji karta? Apie visa tai – pokalbis su Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos mokytoju Laurynu Kudijanovu ir VGTU Inžinerijos licėjaus istoriku Daliumi Vinciūnu.Ved. Donatas Puslys

Seimas turėtų balsuoti dėl įstatymo, kuriuo siekiama užtikrinti gyvūnų gerovę. Ar pavyks priimti šias daug diskusijų keliančias pataisas?Kaip policijai sekasi riboti žmonių judėjimą tarp savivaldybių bei prižiūrėti, kaip laikomasi kitų karantino reikalavimų?„Verslo laike“ – kaip Sueco kanale beveik savaitę įstrigęs laivas paveikė prekių kainas Lietuvos lentynose?Netyla diskusijos dėl savaitgalį vykusių muzikos apdovanojimų M.A.M.A. Prezidentas sako, kad kultūros įstaigos duris atverti galėjo anksčiau. Koks prezidento Antano Smetonos paminklo Vilniuje likimas? Pokalbis su Kultūros ministru Simonu Kairiu.Akių ligų specialistai teigia, kad per karantiną gyventojų, ypač vaikų, akių būklė prastėja. Kaip padėti išvargusioms akims?Artėjant Velykoms, domesimės, kaip jas ketina sutikti koronaviruso kamuojama Europa?Ir ar žinojote, kad dažnai velykiniuose atvirukuose vaizduojamas kiškis juose atsirado per klaidą?Ved. Edvardas Kubilius

2019 m. minimos 100-osios Antano Smetonos išrinkimo pirmuoju atkurtos Lietuvos valstybės prezidentu metinės. Tačiau šiandien atminty labiau įstrigęs antrasis jo valdymo laikotarpis, kuris dažnai vadinamas „Smetonine Lietuva“. Kaip šį laikotarpį prisimename šiandien ir kiek jame Antano Smetonos? Autorė Sigita Vegytė.

Šiandien minime 145-ąsias pirmojo Lietuvos  Prezidento Antano Smetonos gimimo metines. Prezidento pagerbimo renginiai  vyksta  Istorinėje Prezidentūroje Kaune , o prezidento gimtinėje Ukmergės rajono Užulėnio kaime atidengtas  paminklas Antanui Smetonai.  Karių asociacija ,, Suopis” Vilniuje surengė pėsčiųjų žygį Baltijos kelio 30-mečiui paminėti. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai surengė prevencinę akciją senjorams apie turto saugumą ir sukčiavimą. Specialistai pastebi, kad neįprastai karšta šių metų vasara lemia ankstyvą augalų žydėjimą ir naujų alergenų atsiradimą. Ved. Artūras Matusas.

Pirmąjį nepriklausomos Lietuvos Prezidentą Antaną Smetoną žino beveik visi, tačiau kodėl, istorikės požiūriu, Prezidentas iki šiol vertinamas nevienareikšmiškai ? Šiandien Lietuvoje minimos pirmojo Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos 145-osios gimimo metinės. Karių asociacija SUOPIS kviečia į 22 km. pėsčiųjų žygį Vilniuje, kurio tikslas paminėti Baltijos kelio 30-metį.Prasidėjo paskutinis vasaros mėnuo, ir kol dar pakankamai šilta, puiki proga išbandyti dar vieną vasarišką pramogą – pažintinį nėrimą į Lietuvos ežerus. Žemaitiją garsina burnoje tirpstantis tautinio paveldo gaminys kastinis.  Iš ko ir kaip jį galėtų pasigaminti net miestiečiai ? Laidos ved. Alvyda Bajarūnaitė.

Socialinės apsaugos ir darbo m-jos atstovė Žiežmariuose aptarė galimybes statyti globos namus neįgaliesiems. Per devynis tūkstančius žmonių prašo neįleisti jų į lošimų namus. Kodėl įklimpstama į azartinius žaidimus ir kaip iš to išsivaduoti?Alytuje laiškininką užpuolė ir apkandžiojo šuo. Kodėl tai nutinka?Mitingu Vilniuje minimos 11-osios Rusijos agresijos prieš Sakartvelą metinės. Ir, nors penkias dienas trukęs karas baigėsi, jo padariniai Sakartvele jaučiami iki šiol.Signatarų namuose Vilniuje pristatyta auksinė prezidento Antano Smetonos plunksna.Sportas. Ved. Madona Lučkaitė.

Labdaringa Ukrainos karių ir savanorių meno paroda „Pergalės nuotaika".Populiarėjant vegetariškiems bei veganiškiems restoranams, specialistai pastebi, jog tradicinės maitinimo įstaigos kol kas nepakankamai tenkina specializuotų pageidavimų turinčius lankytojus.Vakar Prezidentas patvirtino premjero Sauliaus Skvernelio teiktą naujos sudėties Vyriausybę.Rusijos-Gruzijos karo 11-osios metinės. Auksinė prezidento Antano Smetonos plunksna sugrįžo į Lietuvą.Pokalbis su kandidatu į eurokomisarus V. Sinkevičiumi.Kas galėtų būti ekonomikos ir inovacijų ministru? Apie nuotaikas Rusijoje pasakoja rugpjūčio 3-sios mitingą stebėjusi lietuvė. Dirigentui, kompozitoriui ir pedagogui Lionginui Abariui šiandien – 90.Specialistai pastebi, kad neįprastai karšta šių metų vasara lemia ankstyvą augalų žydėjimą ir naujų alergenų atsiradimą. Lietuvoje populiarėja kačių kavinės. Taip pat laidoje – orų, spaudos ir sporto apžvalga. Kokias knygas skaito dainininkas Jonas Sakalauskas? R. Terlecko komentaras. Ved. Rūta Kupetytė.

Unikalus lietuvių metodas gelbsti nykstančią paukščių rūšį. Lietuvių mokslininkai pirmieji pasaulyje sėkmingai į kitą valstybę perkėlė dalį meldinių nendrinukių populiacijos – šis metodas vadinamas daug žadančiu ir neturinčiu analogų. Tyrimas rodo, kad Lietuvoje daugiau nei pusė sveikatos priežiūros įstaigų nepritaikytos žmonėms su judėjimo ir regos negalia. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Švedijoje su vietos pareigūnais aiškinosi prieš dešimtmetį vykusios ekonominės krizės priežastis. Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas iš Rusijos archyvų atgabeno daugybę Antano Smetonos, Jono Vileišio ir kitų garsių visuomenės veikėjų dokumentų kopijų. Ką naujo iš jų sužinome? Ved. Simonas Bendžius.

Speciali tiesioginė laida iš istorinės prezidentūros Kaune. Skirta pirmojo Lietuvos respublikos prezidento Antano Smetonos išrinkimo 100-osioms metinėms. Laidą veda Deividas Jursevičius.

LRT radijas tęsia laidų ciklą skirtą pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai. Šiandien esame Antano Smetonos dvare, Ukmergės kraštotyros muziejaus filiale Užugiryje. Koks šiandien Smetonos dvaras ir kuo jis taip traukia lankytojus? Dvare anksčiau veikė Narkologinė ligoninė. Kaip ją prisimena kraštotyrininkė Veronika Meilūnienė. Antanina Dirsienė, menanti gyvą Antaną Smetoną. Laidoje dalyvauja muziejininkė Daiva Misiukienė, ekskursijų vadovė Jurga Bleiznytė, istorikas Raimundas Ramanauskas, Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas, verslininkas Vladas Raišys. Laidą veda Deividas Jursevičius.

Sausio 23 d. sukanka 80 metų, kai Paryžiuje gimė pianistas, Lietuvos prezidento Antano Smetonos vaikaitis Antanas Smetona. Kaip jam sekėsi kurti savo gyvenimą svetur, skintis kelią į tarptautinį pripažinimą, laidoje išgirsime iš pirmųjų lūpų. Iš pokalbio su Amerikos balso žurnalistu Alfonsu Petručiu. Klausysimės pianisto Lietuvoje atliktų kūrinių įrašų. Laidą tęs – Ludwig van Beethoven opusai. O baigs - italų tenoro Andrea Bocelli dainuojamos baladės bei operų arijos. Ved. Audronė Kažukauskaitė.

Orų prognozė. Spaudos apžvalga. Kalbos valandėlė.Šeimos kortelės įstatymo projektas. Visuomenininkų kreipimąsis perlaidoti prezidento Antano Smetonos palaikus Lietuvoje. Klaipėdos uosto plėtra jūroje (Havro uostas Prancūzijoje).Pasaulio futbolo čempionato apžvalga. Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Rimvydas Valatka).Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai keičia mobiliojo parašo infrastruktūrą. Mykolo Drungos parengta užsienio spaudos apžvalga.Verslo naujienos: socialinė akcija „Kaina neturi lyties“. Praeivių Vilniaus gatvėse klausėme, ar jie naudojasii mobiliuoju parašu. Kino naujienų apžvalga. „Ryto garsų“ svečias – Lietuvos kino operatorius Saulius Lukoševičius.Ved. Alvyda Bajarūnaitė ir Artūras Matusas.

„Jei istorikų, lituanistų, politologų bendruomenė, amerikiečių pavyzdžiu, sutartų diskutuoti Tautos ir Valstybės tėvų kūrėjų kanoną, Antano Smetonos vardas būtų tarp jų“, – savo paskaitoje sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doc. dr. Algimantas Jankauskas. Lektorius paskaitoje „Antano Smetonos „lietuviškai atjausta laisvė“, arba Ką žinome apie tarpukario „autoritetinį“ režimą?“ (pavadinime atpažįstame paties Smetonos formuluotes) sakė norįs aptarti tris dalykus. Pirma. Praskleisti tarpukario idėjinį politinį lauką ieškant atsakymo į klausimą, ar 1926 m. Lietuvoje prasidėjęs nusigręžimas nuo liberalios demokratijos buvo išskirtinumas ar bendra Europos idėjinė ir politinė tendencija? Antra. Remiantis Smetonos politiniais raštais paaiškinti „autoritetinio“ režimo sampratą ir jos idėjinius šaltinius. Trečia. Antano Smetonos idėjinis palikimas šiandien: priplėkusi seniena ar reiškinys, vertas aktualizavimo ir sudarbartinimo?

„Jei istorikų, lituanistų, politologų bendruomenė, amerikiečių pavyzdžiu, sutartų diskutuoti Tautos ir Valstybės tėvų kūrėjų kanoną, Antano Smetonos vardas būtų tarp jų“, – savo paskaitoje sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doc. dr. Algimantas Jankauskas. Lektorius paskaitoje „Antano Smetonos „lietuviškai atjausta laisvė“, arba Ką žinome apie tarpukario „autoritetinį“ režimą?“ (pavadinime atpažįstame paties Smetonos formuluotes) sakė norįs aptarti tris dalykus. Pirma. Praskleisti tarpukario idėjinį politinį lauką ieškant atsakymo į klausimą, ar 1926 m. Lietuvoje prasidėjęs nusigręžimas nuo liberalios demokratijos buvo išskirtinumas ar bendra Europos idėjinė ir politinė tendencija? Antra. Remiantis Smetonos politiniais raštais paaiškinti „autoritetinio“ režimo sampratą ir jos idėjinius šaltinius. Trečia. Antano Smetonos idėjinis palikimas šiandien: priplėkusi seniena ar reiškinys, vertas aktualizavimo ir sudarbartinimo?

1934 m., minint pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos 60-metį, buvo nutarta jo tėviškėje, ant Lėno ežero kranto, pastatyti jam dvarą. Prezidentas jį pavadino Užugirio kiemu ir pageidavo čia įkurti pavyzdinį ūkį, kuris vėliau galėtų tapti žemės ūkio mokykla.Pokaryje čia veikė tuberkuliozės gydykla, narkologijos dispanseris. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, dvaras ilgai stovėjo apleistas. Dabar naujai sutvarkytas visus kviečia apsilankyti.A. Smetonos dvarą pristato Ukmergės kraštotyros muziejaus direktorė Vaidutė Sakolnikienė.Naujai atgimsta ir vis labiau tampa turistų pamėgtu Ukmergės r. XV a. pab. – XVI a. prad. Siesikų dvaras, atstatomi XVI a. renesanso stiliaus dvasia. Jau sutvarkytas dvaro parkas, restauruotas bravoras, atstatomas Siesikų dvaro antrasis aukštas.Po savo valdas vedžioja ir pasakoja verslininkas Audrys Matulaitis, kuriam šis istorinis paveldo objektas išsinuomotas 99 m.

1934 m., minint pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos 60-metį, buvo nutarta jo tėviškėje, ant Lėno ežero kranto, pastatyti jam dvarą. Prezidentas jį pavadino Užugirio kiemu ir pageidavo čia įkurti pavyzdinį ūkį, kuris vėliau galėtų tapti žemės ūkio mokykla.Pokaryje čia veikė tuberkuliozės gydykla, narkologijos dispanseris. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, dvaras ilgai stovėjo apleistas. Dabar naujai sutvarkytas visus kviečia apsilankyti.A. Smetonos dvarą pristato Ukmergės kraštotyros muziejaus direktorė Vaidutė Sakolnikienė.Naujai atgimsta ir vis labiau tampa turistų pamėgtu Ukmergės r. XV a. pab. – XVI a. prad. Siesikų dvaras, atstatomi XVI a. renesanso stiliaus dvasia. Jau sutvarkytas dvaro parkas, restauruotas bravoras, atstatomas Siesikų dvaro antrasis aukštas.Po savo valdas vedžioja ir pasakoja verslininkas Audrys Matulaitis, kuriam šis istorinis paveldo objektas išsinuomotas 99 m.