Podcasts about noriu

LRT OPUS laidos „Be filtro“ svečias – dainininkas FC Baseball, pristatantis naują albumą „Noriu, kad tau pasisektų“. Atviras valandos trukmės pokalbis apie naujas dainas, jų atsiradimo aplinkybes, baimes, sėkmę ir populiarumo iššūkius.Ved. Ramūnas Zilnys.

Leszek Pękalski yra vienas žymiausių ir turbūt daugiausiai aukų pasiglemžęs serijinis žudikas modernios Lenkijos istorijoje. Nuo pat gimimo įspraustas į patologinę, smurto pripildytą aplinką, jis nepatyrė ne tik saugumo ar šilumos, bet ir elementarių socialinių normų. Limpantis nuo purvo, susigužęs, niūrus, ir visada alkanas, Pękalskis gyveno visuomenės paraštėse. Aplinkiniai jį ignoravo, nesuprasdami, kad po smulkiu kūnu ir išsiblaškusiu žvilgsniu slepiasi negailestingas monstras. Jo gyvenimas - liūdna ir piktinanti tragedijų virtinė, verčianti klausti kur baigiasi žmogiškumas, o prasideda nesuvokiamas blogis. Kiek aukų pasiglemžė Pękalskis? Kokia buvo jo mėgstamiausia muzikinė grupė? Ir kokią įtaką jis turėjo Lenkijos teisėtvarkai? PERSPĖJAME, EPIZODAS ITIN ŠLYKŠTUS. Bandėme jį palengvinti faktais apie gyvūnėlius, tačiau… kvepalais mėšlo nepapuoši. Klausykite savo atsakomybėn! Iliustracija: @tinymischiefs Muzika: ViraMiller, TheFealdoProject, Cyberwave Orchestra, Universfield, Sonican, Elijah_K, MondayHopes, CheapCharlieMusic, marcobellonimusic, SoundGalleryByDmitryTaras, Sonican, Liecio,  Rėmimas ir kiti linkai: https://linktr.ee/protopemza

Naujas vardas alternatyviosios muzikos scenoje – Emilija Dilnikaitė – „Dilema“. Pasibaigus pokalbiui, kolegų komplimentai „įdomiai asmenybei“ ir atlikėjų užklausos dėl galimybių bendradarbiauti. Menišku atvirumu žavinti kūrėja pristato solo projektą, bet mintyse dar daugiau kūrybinių idėjų: „Esu dalyvavusi poroje „Slam“ poezijos konkursų, deklamuojant savo tekstus sulaukiau ovacijų. Pagalvojau, kodėl nepabandžius panašia stilistika rašyti ir dainų tekstus. Tai neturi apsiriboti visiems girdimais žinomais žodžiais. Noriu įdėti kažką nauja. Kai pati klausausi muzikos, pirmiausia, perskaitau visą dainą kaip eilėraštį. Ir tik iš to susidarau nuomonę, ar noriu jos klausytis. Jeigu man patinka, apie ką kalbama, tada norisi išgirsti tai, kas girdima“, – apie savo kūrybą pasakoja E. Dilnikaitė. Ved. Marius Andrijauskas

Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre šį vakarą publikai pristatoma nauja W. A. Mozarto operos „Don Žuanas“ versija. Kaip šiandien įprasminama suvedžiotojo istorija, kurią į muziką sudėjo Vienos klasikas? Apie tai pasakoja Don Žuano vaidmenį kuriantis baritonas Modestas Sedlevičius ir pastatymo kūrėjai.Anykščių menų inkubatoriuje vis dažniau įsikuria ir menininkai iš užsienio. Nuo praėjusių metų pabaigos čia kuria ir menininkas iš Rumunijos Alexandru Kretu, kuriantis išskirtines dekoracijas, skulptūras bei baldus. Apie jo veiklas Anykščių krašte pasakoja Simona Ševčenkaitė.„Vienintelis meilės romanas mano gyvenime buvo su muzika“, – taip yra sakęs Maurice's Ravel'is, nemėgęs atvirauti apie savo asmeninį gyvenimą. Tas romanas sugulė į gausybę kūrinių, tapusių itin reikšmingais pasaulio muzikos istorijoje. Šiandien pasaulis mini šio prancūzų kompozitoriaus 150-ąsias gimimo metines.„Noriu, kad mano dainos primintų žmonėms jų pačių patirtis, padėtų išgyventi skausmą ir surasti viltį“, - buvo sakiusi ryški amerikiečių soulo ir ritmenbliuzo dainų kūrėja ir atlikėja, aktorė Angie Stone. Deja, praėjusią savaitę 63-ejų menininkė žuvo avarijoje. Šiandien plačiau apie netikėtai nutrūkusį dainininkės kūrybinį kelią pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – pianistė Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.Ved. Gabija Narušytė

„Noriu žmonėse pažadinti vidinį gydytoją“, - sako akušeris-ginekologas Rolandas Žiobakas. Dvidešimtmetį kartu su žmona nevaisingumo srityje dirbantis ir poroms susilaukti vaikų padedantis gydytojas pasakoja, kad didžiausią įspūdį daro stebėti, kaip keičiasi poros gydymo proceso metu. Priešingai nei daugelio kitų medicinos srities atstovų, Rolando Žiobako darbas yra arti gyvenimo pradžios, o ne pabaigos.Kokios patirtys labiausiai keitė gydytojo požiūrį į gyvenimą? Kaip keitėsi nevaisingumo problema per pastaruosius dešimtmečius? Kodėl vyrų nevaisingumas vis didesnė problema?Pokalbis su akušeriu-ginekologu Rolandu Žiobaku.Ved. Ignas Klėjus

„Gyvename pasaulyje, kuriame turime lūkestį, jog viską galima greitai sutvarkyti“, - teigia psichologė Eglė Urbutienė, konsultuojanti vėžiu sergančius žmones. Anksti brolio netekusi, Eglė teigia, jog po pirmo susidūrimo su mirtimi paauglystėje iš tiesų prasideda gyvenimas. Nors psichologė įvairiomis onkologinėmis ligomis sergančius pacientus konsultuoja 15 metų, pripažįsta, kad bijo tų pačių dalykų kaip ir kiti žmonės.Kaip švęsti gyvenimą, kai sunkiai sergi? Kodėl ligos baimė yra tarsi užkratas santykiuose? Ko labiausiai bijo žmonės, susirgę vėžiu?Pokalbis su psichologe Egle Urbutiene.Ved. Ignas Klėjus

Italijoje pasibaigė Venecijos kino festivalis. Koks jis buvo šiemet?Vasaros pabaigoje mažieji Kauno gyventojai buvo pakviesti į kūrybines dirbtuves Dainavos parke. Čia jie kūrė savo svajonių daugiabučio kiemus.Kaip režisieriui Andriui Lekavičiui sekasi kurti filmą apie neregių sportą – golbolą.Tauragėje vykusio festivalio „Menų festas“ metu surengtos dvi fotografijos parodos. Jose kūrėjai nagrinėjo skirtingas temas – atsakomybę, namų ilgesį.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - fotografė ir vertėja Alexandra Bondarev.Ved. Marius Eidukonis

Ansamblis „Duettisimo“ šią vasarą grojo prestižiniuose Liublijanos ir Edinburgo festivaliuose, ten buvo labai entuziastingai sutikti kritikų. Apie sėkmingus žingsnius į svarbiausias tarptautines scenas pasakoja violončelininkas Glebas Pyšniakas.Šiandien darbą pradeda naujai išrinktos kultūros atašė Lenkijoje ir Vokietijoje. Apie Lietuvos ir Lenkijos kultūrinio bendradarbiavimo viziją kalbamės su Lietuvos kultūros atašė Lenkijoje Ana Kočegarova-Maj.Šiemet minime 120-ąsias tapytojo Antano Gudaičio gimimo metines. Prisimenant šį kūrėją ir minint jo vardo kūrybos fondo įsteigimą atidaroma paroda Kompozicijos, kurioje apsilankė Marius Eidukonis ir su parodos kuratore Alge Gudaityte pasiaiškino, ką apie Gudaitį pasakoja ši paroda.Laidoje „Žvaigždžių alėja“ – Inesos Rinkevičiūtės pokalbis su vienu geriausių pasaulio pianistų tituoluojamu Jevgenijumi Kissinu. Laidos fragmentas.Ar laukdavo rugsėjo 1-osios? Kaip bendrauti su moksleiviais, kai už juos esi tik keleriais metais vyresnis? Kas skatina mokinius atsakingiau žvelgti į savo aplinką? Tai klausimai, į kuriuos rubrikoje „Be kaukių“ atsako istorikas, pedagogas, VDU Švietimo akademijos Kanclerio pavaduotojas Mindaugas Nefas.Ved. Rasa Murauskaitė-JuškienėMartyno Plepio nuotrauka

FM99 svečiai - simpoziumo dalyviai, menininkai Cagdas Ercelik iš Turkijos, Jitka Kusova iš Čekijos, Fumitaka Kudo iš Japonijos ir alytiškis Kęstutis Benedikas.

Continuing on the world tour of breastfeeding support and oral ties, Katie Oshita meets with Diana Marcinkevičienė to discuss lactation, access to care, and oral tethers in both the US (PNW is Katie's location) and Lithuania where Diana practices.  Life is very different for parents and providers when comparing- from the long two-year maternity leave to the number of IBCLC's.  Both Katie and Diana reflect on similarities in their practices as well, as lactation and need for support is universal.  Listen here for more about breastfeeding in Lithuania.Podcast Guest: Diana Marcinkevičienė is a mum of four children (three boys and one girl, aged from 10 to one year old). Since the first time she heard about IBCLC (back in 2012) - it was her dream to become one. In 2021 Diana passed the exam and now I work in a private practice (named Noriu žindyti, with the meaning of - I want to breastfeed).  Diana loves helping families with their breastfeeding struggles in Lithuania.Podcast host: Katie Oshita, RN, BSN, IBCLC has over 22 years of experience working in Maternal-Infant Medicine.  Katie is a telehealth lactation consultant believing that clients anywhere in the world deserve the best care possible for their needs.  Being an expert on TOTs, Katie helps families everywhere navigate breastfeeding struggles, especially when related to tongue tie or low supply.  Katie is also passionate about finding the root cause of symptoms, using Functional Medicine practices to help client not just survive, but truly thrive. Email katie@cuddlesandmilk.com or www.cuddlesandmilk.com 

Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys Saulius Paukštys apkaltino organizacijos pirmininką Gytį Skudžinską viešomis patyčiomis bei mobingu ir prašo grąžinti sąjungos archyve esančias jo nuotraukas.Ar esate girdėję terminą „tolerancijos įvykis“? Tokią koncepciją savo tyrime „Drąsus tolerantiškas miestas“ siūlo urbanistas Algirdas Ramonas.„Vilniui reikėtų pasimokyti iš Miuncheno, nes pas mus yra meno, kurio galėtų ir nebūti. Viešųjų erdvių išlaisvinimas nuo meno irgi yra svarbus“, – apie Miuncheno savivaldybės iniciatyvą mieste įkurdinti laikinus viešojo meno kūrinius svarsto architektas Mantas Peteraitis. Jis drauge su kompozitore Lina Lapelyte šiame Vokietijos mieste sukūrė tris mėnesius gyvuosiantį projektą – garsinę instaliaciją „Copper Lick“ („Vario lyžis“).Pasaulio kultūros apžvalgoje: žvilgsnis į prancūzų dailininkės Françoise Gilot kūrybą, Paryžiuje traukiamą iš Pablo Picasso šešėlio, taip pat unikali Las fallas pavasario šventė Ispanijoje bei nepailstantis Pietų Afrikos pianistas ir kompozitorius Abdullah Ibrahimas.Kaip Holokausto atmintį suprantame ir naudojame šiandien? „Kaip nusavintą ir sumuziejintą praeitį, atsietą nuo istorinės perspektyvos, ar vis tik kaip universalų etinį imperatyvą?“ – komentare svarsto vertėja Toma Gudelytė.„Išdrįsimas pasakyti, ko man reikia, kokie yra mano poreikiai, kuriuos galėtų atliepti aplinkiniai – tiek artimieji, tiek galbūt kolegos, ir kokios yra ribos, kurias aš brėžiu, apsaugodamas save“, – autistiškiems žmonėms reikalingus įgūdžius vardija organizacijos „Draugiški autizmui“ įkūrėja Barbora Suisse. Po Lietuvą pradeda keliauti jos kuruojama paroda „Autizmas – dalis manęs“.„Tobulėjimas man susijęs su ribų peržengimu, turimų ribų plėtimu, sugebėjimu plačiau matyti, plačiau jausti ir aprėpti sunkesnes temas. Noriu vis aukščiau kelti sau kartelę ir ją peršokti“, – sako Berlyne įvertintas, į „European Shooting Stars“ sąrašą patekęs lietuvių aktorius Džiugas Grinys.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Nuo antrosios vietos LRT OPUS TALENTO konkurse iki debiutinio albumo iškart tapusio OPUS savaitės albumu - du su puse metų. Apie nueitą kelią, grupės požiūrį į kūrybą bei albumą VIRSIU ŽUVIM kalbamės su elektroninės post-punk muzikos grupės ORAI lyderiu Donatu Zinkevičiumi.Kalbina Rimvydas Černiauskas.

Šių metų Venecijos kino festivalyje režisierė Virginija Eleuteri Serpieri pristatė debiutinį ilgametražį dokumentinį filmą „Amor“, prie kurio dirbo ir lietuvių gamybos įmonė „ERA Film“ (prod. Rasa Miškinytė). LRT KLASIKOS studijoje susitinkame su italų režisierės Virginijos Eleuteri Serpieri kino juostos AMOR kūrybine komanda – preodiuseriu Edoardo Fracchia, operatore Elvina Nevardauskaite ir kompozitoriumi Martynu Bialobžeskiu.„Noriu, kad „Teiresijo krūtis“ (be gailesčio amputuoju vieną krūtį Apollinaire‘ui) būtų dialogas lytiškumo, disidentinio seksualumo, teisės į savo kūną klausimais“, – teigia režisierė Laura Kutkaitė. Menininkė Lietuvos nacionaliniame dramos teatre būsimam pastatymui žymaus prancūzų poeto ir dramaturgo Guillaume‘o Apollinaire‘o kūrinį „Teiresijo krūtys“ naudoja kaip išeities medžiagą, t.y. statydama spektaklį kartu su aktoriais konstruoja naują tekstą, neįsipareigodami originaliai pjesei.Amerikiečių antropologas Deividas Graeiberis naujoje knygoje „Šūdmalos darbų teorija“ (vertė Aistis Žekevičius) remiasi dar 1930 metais parašyta britų ekonomisto Džono Meinardo Keynso teze, kad iki šimtmečio pabaigos technologijos bus taip pažengusios, kad tokiose šalyse kaip Didžioji Britanija ar JAV bus įvesta 15 darbo valandų savaitė. Kodėl taip neįvyko? Todėl, kad buvo prikurta daugybė darbų, kurie net patiems juos dirbantiems žmonėms atrodo visiškai beprasmiai. Apie šiuos darbus irRubrikoje „Be kaukių“ klausomės dainininkės Ievos Prudnikovaitės minčių ir muzikos.Ved. Gerūta Griniūtė

Spaudos apžvalga.„Noriu, kad „Teiresijo krūtis“ (be gailesčio amputuoju vieną krūtį Apollinaire‘ui) būtų dialogas lytiškumo, disidentinio seksualumo, teisės į savo kūną klausimais“, – teigia režisierė Laura Kutkaitė. Menininkė Lietuvos nacionaliniame dramos teatre būsimam pastatymui žymaus prancūzų poeto ir dramaturgo Guillaume‘o Apollinaire‘o kūrinį „Teiresijo krūtys“ naudoja kaip išeities medžiagą, t.y. statydama spektaklį kartu su aktoriais konstruoja naują tekstą, neįsipareigodami originaliai pjesei.Išeivijos filosofas, profesorius Algis Mickūnas buvo inauguruotas Vilnius Tech Garbės daktaru. Su trumpai į Lietuvą sugrįžusiu filosofu šio įvykio išvakarėse pasikalbėjo kolegė Rasa Murauskaitė. Šiandien, pasaulinę filosofijos dieną, kviečiu pasiklausyti jų pokalbio.Nuo šiol Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinį Gedimino piles bokštą Vilniuje lankantys turistai galės naudotis inovatyviu audiogidu, kurį kurdamas lietuvių startuolis „Wisit“ įdarbino ir dirbtinį intelektą (DI).Šiandien 18 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyks diskusija „Ar mums reikia žydų istorijos vadovėlio?“.Kas vyksta kosmose? Tokį klausimą užduoda to paties pavadinimo knygoje mokslo populiarintoja, mokslo žurnalistė Goda Raibytė-Aleksa. Būtent šiomis dienomis Goda ir pristato knygą, kuri skirta skaitytojams nuo 8-erių metų.Sostinėje vyksta IT specialistų konferencija, sutraukianti professionalus iš viso pasaulio – „Build Stuff“.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Kaip vorų tyrinėjimas ir biologija gali būti susiję su psichoterapija? Iš pirmo žvilgsnio dvi nesuderinamos specialybės mokslų daktarės Marijos Biteniekytės gyvenime iš tiesų papildo viena kitą. Pati Marija pripažįsta, kad būtų neteisinga save slopinti bei nebandyti ieškoti savęs ir kitose profesijose: „Noriu būti ten, kur jaučiuosi gyva, kur verda gyvenimo sultys“. Nors šiuo metu mokslų daktarė ne tik dėsto biologiją universitete, drauge yra ir psichologijos studentė, psichoterapijos kursantė, kaniterapijos entuziastė bei jogos mokytoja.Kaip nebijoti gyvenimo ir profesinio pokyčio?Dvylika akimirkų apie kontrastingą gyvenimą su dr. Marija Biteniekyte.Ved. Ignas Klėjus

Mažoji studija. Noriu tikėti

Mažoji studija. Noriu tikėti

Vaikas nori augintinio: ką svarbu aptarti šeimoje prieš įsigyjant gyvūną? Kalbame su vaiko teisių gynėja, psichologe Živile Medvedeva.

Mažoji studija. Noriu tikėti

Mažoji studija. Noriu tikėti

Mažoji studija. Noriu tikėti

Mažoji studija. Noriu tikėti

Mažoji studija. Noriu tikėti

Kaunietis Antanas Kandrotas – Celofanas užsipuolė pagrindines paramą Ukrainai renkančias Lietuvos organizacijas - rusų kalba darytame įraše, skirtiame Latvijos auditorijai, jis aiškino, kad organizacijos dalį lėšų pasiima sau. Ko tokiais įrašais siekiama ir kaip į tai reaguoti? Portalui „Delfi“ Kandrotas tikino neišsižadantis savo išsakytų teiginių ir laukiantis susitikimo su Andriumi Tapinu teisme.Kaip keisis situacija grūdų rinkoje, kaip augs kainos Rusijai pasitraukus iš grūdų susitarimo?Prasideda socialinė kampanija „Noriu ir dirbu”, kurios tikslas atkreipti dėmesį į stereotipus, su kuriais susiduria įsidarbinti norintys neįgalieji.Parlamentarai siūlo įsteigti smulkių ir vidutinių įmonių Ombudsmeno instituciją. Tai pareigūnas, kuris spręstų ginčus tarp verslo ir valstybės institucijų.Klaipėdos uoste pristatytas mokslininkų komandos kurtas povandeninio drono prototipas. Jis gali būti naudojamas povandeniniams tyrimams tiek vandenynuose, tiek uosto akvatorijoje.Pietų Europą alinant karščiams, kiek patraukli ir įgyvendinama idėja kviesti tų šalių gyventojus vasaroti Lietuvoje?Ved. Agnė Skamarakaitė

Prasideda socialinė kampanija „Noriu ir dirbu”, kurios tikslas atkreipti dėmesį į stereotipus, su kuriais susiduria įsidarbinti norintys neįgalieji. Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, šiuo metu Lietuvoje yra beveik 150-imt tūkstančių darbingo amžiaus negalią turinčių asmenų. Iš jų dirba mažiau nei trečdalis.Lietuvoje siūlant steigti smulkių ir vidutinių įmonių ombudsmeno instituciją ji galėtų veikti Seimo kontrolieriaus tarnyboje, sako Seimo Ekonomikos komitete pirmininkas Kazys Starkevičius. Anot pirmininko, tokiu atveju nereikėtų papildomų etatų.Pirmasis vėjo jėgainių parko jūroje konkursas baigėsi, nustatytas potencialus laimėtojas. Tačiau konkursas ir jo sąlygos susilaukė kritikos. Konkurse sulaukta tik dviejų dalyvių, nors ketino varžytis bent keletas tarptautinių kompanijų.Klaipėdos uoste pristatytas analogų pasaulyje neturintis povandeninio drono prototipas, galintis po vandeniu dirbti daugiau nei šešiasdešimt valandų. Teigiama, kad ateityje tokie įrenginiai gali padėti atlikti povandeninius jūrinių objektų tyrimus bei juos vykdyti gerokai pigiau, nei dabar.Lietuviškos uogos ir vaisiai šią vasarą kainuoja brangiau, nei prieš metus, sako augintojai. Dėl pavasarį kankinusių šalnų ir vasaros pradžioje vyravusios sausros šiemet derlius gerokai mažesnis.Ved. Andrius Kavaliauskas

Mažoji studija. Noriu tikėti

Mažoji studija. Noriu tikėti

Mažoji studija. Noriu tikėti

Mažoji studija. Noriu tikėti

Mažoji studija. Noriu tikėti

Mažoji studija. Noriu tikėti

Mažoji studija. Noriu tikėti

Mažoji studija. Noriu tikėti

Japonė Tujiko Noriko (g. 1976) gyvena Paryžiuje, jos naujausias albumas „Crépuscule I & II“ kritikos apibūdinamas kaip „įspūdinga ir emocionali aplinkos muzika, išryškinanti laiko tėkmę ir tai, kas tau patinka“.Amerikietė Kali Malone (g. 1994) pritapo Švedijoje ir 2022 metais išleido albumą „Does Spring Hide Its Joy“, apie kurį sako: „Noriu sukurti svaiginančią aplinką, kad jai pasibaigus nežinotum, kiek laiko praėjo“.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Mažoji studija. Noriu tikėti

Stendai su NARA žurnalistikos manifestu šią savaitę atsirado Vilniaus gatvėse. Specialiame mūsų podkasto bonus epizode teksto autorė Stefanija Jokštytė dalinasi savo mąstymu rašant šį kūrinį. Aš noriu žinoti, kaip laikosi romų vaikai Naujininkuose. Ar jie dar moka romų kalbą? Ar žaidžia su irakiečių vaikais? Aš noriu žinoti, kaip gyvena vienalytės poros Lietuvoje ir kodėl nėra partnerystės. Kaip sekasi translyčiams mokykloje? Aš noriu žinoti, kaip jaučiasi aktorė, prie kurios priekabiavo jos dėstytojas. Ir nors žinau, kad nebus lengva tai girdėti, tikiuosi, kad išklausyta ji pasijus bent truputį lengviau. Aš noriu žinoti, kodėl bijome psichikos negalią turinčių kaimynų ir kaip integruoti autizmo spektro vaikus. Aš nesuprantu ir noriu žinoti, kodėl paralimpiniam sportui vis dar skiriama mažiau dėmesio nei olimpiniam. Aš noriu žinoti, kas šią minutę kerta mūsų medžius ir miškus. Nors dar labiau noriu žinoti, kas tuos medžius gina ir kaip galiu prie jų prisijungti. Aš noriu žinoti, kodėl atstumiam priklausomybių turinčius žmones, užuot jiems padėję. Juk jiems taip trūksta meilės, žmogiškos meilės. Dar noriu žinoti, kaip gyvena vyrai ir moterys, kurie pardavinėja savo kūną, be meilės. Aš noriu žinoti, kas laužo lietuvių kalbą (ačiūdiev) ir kas laužo karo barikadas. Aš noriu žinoti, kaip žmonės gyvena Ugandoje, Ukrainoje, Palestinoje. Ir man ne mažiau svarbu sužinoti apie žydišką savo miesto kilmę, apie kurią mokykloje niekas nepasakojo. Aš noriu žinoti, kaip jaučiasi jazidė Klaipėdoje ir siras Jonavoje. Kaip jaučiasi žmonės, kuriuos žiemą palikome šalti miškuose prie Baltarusijos sienos ir kodėl nusikaltėliais vadinami tie, kurie juos gelbėjo? Aš noriu žinoti apie aktyvizmą, feminizmą, anarchizmą, alkoholizmą… Aš noriu žinoti, kaip dealinti su panikos atakomis ir kas yra meilė in general (nors turbūt nepavyks). Aš noriu sužinoti apie viską iš esmės, lėtai ir įsimenančiai. Jei ir tu nori žinoti, prisijunk prie NARA bendruomenės. Paremk nepriklausomą žurnalistiką. Toks yra pilnas manifesto tekstas, publikuotas stenduosi skirtinguose Vilniaus rajonuose nuo centro iki stoties ir Naujininkų. Šiuo tekstu kviečiame prisijungti prie NARA skaitytojų, klausytojų ir kūrėjų bendruomenės ir taip palaikyti mūsų nepriklausomą, tarptautinių etikos standartų siekiančią žurnalistiką. Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/as-noriu-zinoti

Niujorke augusi Linda Catlin Smith (g. 1957) yra vienas įdomiausių balsų Kanados muzikoje. „Mane žavi nedideli pokyčiai, subtilios gradacijos ir šešėliai“, sako kompozitorė. „Noriu girdėti kiekvieną akimirką, noriu išgirsti garsą iš labai arti“.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Mažoji studija. Noriu tikėti

Mažoji studija. Noriu tikėti

Mažoji studija. Noriu tikėti

Mažoji studija. Noriu tikėti

Suomijos atstovas 2023 m. Eurovizijoje Käärijä lankėsi Lietuvoje ir susitiko su žiniasklaidos atstovais. Kalbėdamas su portalo Eurodiena.lt redaktoriumi Justu Buivydu vienas išankstinių šių metų „Eurovizijos“ favoritų papasakojo savo dainos atsiradimo istoriją, atskleidė labiausiai įsiminusius eurovizinius pasirodymus bei įvertino lietuviškos virtuvės įžymybes: šaltibarščius ir vieną savo kostiumų primenantį šakotį. Interviu atlikėjas taip pat pasidalino įspūdžiais iš pasiruošimo konkursui užkulisių ir kodėl savo ikoniškam sceniniam įvaizdžiui pasirinko ryškiai žalią spalvą. Pokalbyje Suomijos atstovas papasakojo ir apie savo laisvalaikio hobius bei vieną mėgstamiausių grupių, į kurios koncertą vyks šią vasarą. This week, Käärijä (Finland 2023) paid a visit to Lithuania where he met some of his fans and media. In an exclusive interview with Eurodiena.lt, the Finnish representative revealed the story behind his entry ‘Cha Cha Cha', spoke on his favourite Eurovision performances, and tasted some of the most iconic treasures of the Lithuanian cuisine: šaltibarščiai (a.k.a. ‘the pink soup') and the spiky šakotis dessert, which is eerily similar to one of the outfits that Käärijä tried on recently.

Trumpai gyvenęs ir tragiškai miręs kompozitorius Claude‘as Vivier (1948-1983) įrašė bene ryškiausią puslapį Kanados muzikos istorijoje. „Noriu, kad menas būtų šventas veiksmas, jėgų atskleidimas, bendravimas su šiomis jėgomis. Muzikantas turi kurti ne muziką, o apreiškimo akimirkas, gamtos jėgų akimirkas, akimirkas jėgų, kurios buvo, egzistuoja ir egzistuos, kaip tiesos jėgos“, sakė Vivier.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Mažoji studija. Noriu tikėti

Mažoji studija. Noriu tikėti

„Primaitinimas neturi būti sudėtingas. Reikia pasitikėti savo vaiku ir mėgautis reginiu.“ Šiandien kviečiu klausyti pokalbio su Morta Belenavičiene, 2,5 Jurgio mama, kuriančia tinklaraštį „Mama, ką valgom?“ Būtent taip vadinsis ir nauja „Kalba mamos“ rubrika, kuriai kas mėnesį po naują pokalbį su specialistais ir tėvais jums paruoš Morta. Šiame pokalbyje kalbame, kaip meilė maistui ir noras ja dalintis atsirado Mortos gyvenime, kaip sekėsi Jurgio primaitinimo kelionė ir kokiomis taisyklėmis ji vadovavosi. Ne kartą abi šiame pokalbyje pritarėme viena kitai, kad maisto pažinimas – tai pasaulio pažinimas. Ir kiekvienas vaikas šią kelionę keliauja savu tempu. Abi trumpai dalinomės mūsų vaikų mylimiausiomis košėmis ir jų pagardais, kurių dažniausiai arba prašo pakartoti, arba bent jau yra suvalgomos iki paskutinio šaukštelio? Apie jas mes ir pačios sakome „žiauuuuriai skanu“, nes esame košių gerbėjos. Dar sužinosite, kokio vaisiaus aš niekaip neprisijaukinu, nors vis matau, kaip kiti jį gardžiai skanauja ir patiekia vaikams, ką Morta daro tais etapais, kai, rodos, pavargsta nuo galvoje besisukančio klausimo „ką gaminti?“ ir kas ją, kalbant apie vaikų primaitinimą, labiausiai erzina ir atrodo neteisinga. Ir, žinoma, paprašiau Mortos pasidalinti, kokiomis temomis, kada ir su kuo bus Mortos pokalbiai prie „Kalba mamos“ mikrofono. Abi su Morta dėkojame elektroninės parduotuvės „Naturoti.lt“ įkūrėjai, gydytojai Raimondai Valaikaitei, parėmusiai šį pokalbį. „Naturoti“ parduotuvėje galite rasti sveikatą ir žemę tausojančių, gydytojos atrinktų produktų vaikams ir visai šeimai: indų, geruvių, daugkartinių sauskelnių, skalbiklių, kūno priežiūros priemonių, virtuvės reikmenų ir visko, ko reikia siekiant kurti sveiką vaikystę ir gamtai draugišką šeimos gyvenimo būdą. „Naturoti“ lentynos nuolat pasipildo ir atsinaujina ne tik produktais, bet ir itin naudinga informacija apie juos, padedančia išsirinkti tai, ko jums tikrai reikia, bet ir tiksliai žinoti, ką įsigyjate, kaip produktai gali paveikti sveikatą, kokios galimos alternatyvos ir ar netgi gauti gydytojos Raimondos patarimą. O jos kuriamas tinklaraštis Instagram'e naturoti_kids yra tikras informacijos apie aplinkos poveikį sveikatai lobynas. Ačiū Raimondai už vertingą turinį, rūpestį mūsų visų Žeme ir kad prisideda prie „Kalba mamos“ pokalbių gyvavimo. O jei jums pokalbių norisi daugiau, kviečiu jungtis prie rėmėjų bendruomenės Contribee, lauksime uždaroje Facebook grupėje, kurioje renkasi rėmėjai ir pašnekovai, kiekvieną trečiadienį – rytmečiuose, o dabar kartą per mėnesį dar susitinkame ir pirtyje. Linkiu gero klausymo! Marija

Kviečiu klausyti pokalbio su psichologe, dviejų vaikų mama, knygos „Ryšys su vaiku, ryšys su savimi“, tinklaraščių „Ryšyje“ ir „Natūrali motinystė“ autore Egle Lukinaite-Vaičiurgiene, kurią kalbinu jau trečią kartą :) Šįkart Eglę pakviečiau pasidalinti savo gimdymo namuose istorija. Noriu dažniau dalintis gražiomis gimdymo istorijomis ir daugiau kalbėti apie moterų galimybę rinktis, kaip ir kodėl jos nori pasitikti į pasaulį ateinančius savo kūdikius. Manau, kad tai svarbu ir reikalinga. Eglė dalinasi, kodėl ji nenorėjo gimdyti ligoninėje, kaip priėjo prie sprendimo gimdyti namuose, dėl ko nerimavo ir kas padėjo jaustis užtikrintai dėl savo sprendimo. Tegul tai bus dar viena istorija, kuri prisidės prie nuoširdaus mėginimo suprasti, kodėl moterys visame pasaulyje nori gimdyti namuose. Ačiū Eglei už pasidalinimą ir VU radijo stočiai START FM už galimybę įrašinėti pokalbius kokybiškai. Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos atlikta apklausa apie Lietuvoje gimdžiusių moterų patirtis: https://mgis.lt/ Linkėjimai, Marija

Atsakymai į jūsų klausimus:- Vadovas klausia: kaip man išmokti patylėti?- Kokie pagrindiniai šiuolaikinio vadovo kasdieniai, savaitiniai, mėnesio darbai?- Kaip daryti, kad viskas būtų padaryta?- Darbo patalpų išplanavimas: atviras ar uždaras?- Noriu, bet bijau išeiti iš darbo. Nuo ko pradėti?- Ką daryti, kai taisykles kuria realiai paties darbo neatliekanti administracija?

Su reperiais mums patinka bendrauti, nes galbūt patys norėjome kažkada repuoti. Šį kartą mus aplankė Remis ir paaiškino kas yra trap repas. Pakalbėjom apie Manto ir Remio clashą Radistų festivalyje, apie FSG bumo pradžią, ištikusias krizes, meilę maisto gaminimui ir ateities planus! Like.Share.Subscribe Contribee:https://contribee.com/pralauzk-viena-saltaPatreon:https://www.patreon.com/pralauzksaltaInstagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/kaipsuprast/https://www.instagram.com/pralauzkvienasaltaSupport the show (https://www.patreon.com/pralauzksalta)

Atsakymai į jūsų klausimus:- Kaip sukurti pasitikėjimo jausmą komandoje?- Kokiame kolektyve lengviau sukurti pasitikėjimą?- Noriu dirbti dar ir kitoj įmonėj. Vadovas nesupranta ir neleidžia. Ką man daryt?- Kaip sužinot TIESĄ, kodėl išėjo darbuotojai?- Kaip teisingai įsvertinti "skills'ų" vertę?- Kaip suvaldyti neatvirumą organizacijoj?