Podcasts about trakuose

Seimas svarsto siūlymą daugiau tėvų leisti pasiimti mamadienių ir tėvadienių. Šiuo metu kartą per 3 mėn. vieną tėvadienį ar mamadienį gali pasiimti tėvai, auginantys vaiką iki 12 metų. Siūloma, kad papildoma atostogų diena priklausytų tėvams, auginantiems vaiką iki 14 metų.Aktualus klausimas. Liko mažiau nei mėnuo, kai dalį savo gyventojo pajamų mokesčio galite skirti nevyriausybinėms organizacijos ir politinėms partijoms. Kam jūs skiriate savo pajamų mokesčio dalį?Šalčininkuose iki politikės namų bus nutiestas asfaltas. Oficiali versija – atlieptas gyventojų prašymas. Tačiau vietos seniūnaitė atvirai pasakoja, kad keliuką iki kaimo suorganizavo pati politikė.Ne pirmą kartą sumuštas LGBT bendruomenės atstovas Gabrielius paskelbė paliekantis Lietuvą. Tokį sprendimą jis priėmė po to, kai Gabrielius, vaikštinėdamas Trakuose su savo vaikinu, buvo sumuštas. Ką daro Lietuva, kad LGBT žmonės nepatirtų homofobijos, jaustųsi saugūs ir neišvyktų gyventi į užsienį?Į LRT GIRDI kreipėsi klaipėdietė, kuri teigia, kad šilumos tiekėjas perdavė jos įsiskolinimą antstoliams, nors apie tai, kad yra skolinga, ji net nebuvo informuota.Ved. Edvardas Kubilius

Architektė Eglė Bazaraitė pastebi, kad kapinės Lietuvoje šiandien yra tapusios granito ir betono trinkelių dykromis, kur nesinori užsibūti.Tyrinėdama istorinius laidojimo vietų kraštovaizdžius Europoje, savo darbuose ji aprašo kapines kaip parkus, ar sodus, o taip pat kaip miškingas erdves, kurios buvo būdingos Lietuvai iki pat XIX a. Ji siūlo į kapines žvelgti kaip į kultūrinio kraštovaizdžio dalį, kolektyvinės atminties vietas ir išskirtinės svarbos viešąsias erdves, kur taip pat svarbus tvarumas.Kapinės miestuose galėtų būti bioįvairovės priebėga ir vieta, kur gamta suteikia progą apmąstyti amžinąjį gyvybės ciklą. Taip mano VU botanikė Radvilė Rimgailė-Voicik, kartu su bendraminčiais Trakuose tyrinėjanti senųjų karaimų kapinių biologinę įvairovę. Įkvėpimo jie semiasi iš botanikės Nadziejos Rojeckos, kuri prieš 90 metų aprašė šių kapinių florą – tai buvo pirmoji ir iki šiol vienintelė tokia mokslo publikacija apie kapinių augalus šalyje.Laidoje aptariame įvairius būdus žvelgti į tai, kas auga kapinėse, ir kokią reikšmę turi mūsų supratimas apie tinkamą amžinojo poilsio vietos priežiūrą.Autorė Vaida Pilibaitytė

Kiek Lietuvos istorijos tyrinėtojai yra identifikavę istorinių sostinių? Ar galima sakyti, jog istorikų bei archeologų tarpe yra aiškus matymas ir sutarimas, kas ir kokiais kriterijais remiantis yra vadinama „istorine sostine“?Kuri iš jau identifikuotų keturių istorinių sostinių (Kernavė, Trakai, Vilnius, Kaunas) nusipelno seniausios istorinės sostinės vardo?Ar egzistuoja bent menkiausia teorinė galimybė, kad šalia jau egzistuojančių istorinių sostinių gali atsirasti naujų pretendentų į šį statusą? Kokiomis aplinkybėmis tai gali nutikti?Kernavėje detalūs archeologiniai tyrimai nepertraukiamai vykdomi nuo 1979-ųjų. Kaip ir kam gimė idėja imtis šios vietovės tyrimų? Kas buvo šių tyrimų iniciatorius ir svarbiausias ilgametis vykdytojas? Kodėl Kernavė vadinama lietuviškąja Troja?Kokie yra patys svarbiausi sėkmingi žingsniai XX a. II pusėje – XXI a. pr. atlikti senųjų Trakų, Trakų miesto ir pilių tyrinėjimo bei šių vietas paverčiant svarbiomis muziejininkų veiklos bei visuomenės atminties vietomis?Kaip Kernavei pavyko gauti UNESCO Pasaulio paveldo vertybės statusą? Kokiems žmonėms šiuo atveju už jų darbą teikiant paraišką turėtume visų pirma padėkoti?Istorinė sostinė – vietos tapatumo dalis, kuri turėtų būti perduodama iš kartos į kartą.Ar tokio tapatumo užuomazgas galima įžvelgti Kernavėje ir Trakuose gyvenančių žmonių suformuotose bendruomenėse?Kaip šį vietos tapatumą galima būtų brandinti?Pokalbis su Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos direktoriumi doc. dr. Ramojumi Kraujeliu, Kernavės archeologinės vietovės muziejaus Restauravimo, tyrimų ir skaitmeninimo skyriaus vedėju, archeologu doc. dr. Gintautu Vėliumi, Trakų istorijos muziejaus direktore Alvyga Zmejevskiene, Trakų istorinio nacionalinio parko direktoriumi Dariumi Kvedaravičiumi.Ved. Aurimas Švedas(J. Stasiūno/Kernavės muziejaus nuotr.)

Paryžiuje prasideda 33-ios vasaros olimpinės žaidynės. Kokia atidarymo šventė numatoma, kuo gyvena miestas – iš Paryžiaus pasakoja LRT korespondentė Ieva Balsiūnaitė.Kokias senųjų gatvelių istorijas pasakoja į Merkinę susirinkę dailininkai? Pokalbis su Merkinės plenero dalyviais.Senųjų meistrų drobes primenančiuose darbuose tapytojas Paulius Juška pasakoja šių dienų žmogaus istorijas. Nauja dailininko paroda „Žmogus pagal paveikslą“ atidaroma Trakuose.Mūsų miestai keičiasi, tačiau ar jie tikrai siekia tapti vaikštomais ir patogiais čia gyvenančiam žmogui? Kokį potencialą gali turėti apleistos erdvės? Ir galbūt reikėtų palaukti, kol mūsų aplinką pradės projektuoti dirbtinis intelektas – gal sulauktume geresnių rezultatų? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus ieškome su architektu, semiotiku Justinu Dūdėnu.Ved Jolanta Kryževičienė

Balandžio 22-ąją sukako 300 metų nuo vieno ryškiausių žmonijos filosofinio paveldo kūrėjų – Immanuelio Kanto – gimimo. Kokios yra jo sąsajos su Klaipėda ir Lietuva?Nepelnytai pamirštama ir nuošalyje lieka Trakuose esanti pusiasalio pilis, tačiau Trakų istorijos muziejaus darbuotojai tikisi, kad padėti netrukus pasikeis ir mieste atsiras dar vienas lankymui patrauklus objektas.„Man atrodo, labai svarbu, ypač kūryboje, žiūrėti be aiškių įsitikinimų, kad čia yra smuikas, jo funkcija tokia, jisai daro taip ir jį visą laiką taip reikia naudoti“, – kalbėdamas apie elektroninės ir klasikinės muzikos sintezę bei ribų nebuvimą, sako muzikos kūrėjas Pijus Džiugas Meižis. Jis kartu su smuikininke Rakele Cijėnaite šią savaitę pristatė dueto debiutinį albumą.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – Olimpinės ugnies į Graikiją prancūzai atplaukė senoviniu laivu, JAV rašytojai boikotuoja žmogaus teises bei žodžio laisvę ginančius PEN America literatūros apdovanojimus dėl per menkos jų paramos Palestinai, atidengtas Karalienei Elžbietai II įprasminti skirtas paminklas su jos numylėtais korgiais bei nauja „Pet Shop Boys“ muzika.Deimantės Bulbenkaitės komentaras.Nauja Maironio lietuvių literatūros muziejaus paroda „KaBinkis“ kviečia keltis 100 metų į praeitį, kai keturvėjininkai Kaune šventė „Keturių vėjų“ žurnalo pasirodymą.Pirmasis švyturys Lietuvos pajūryje nušvito prieš 150 metų Nidoje. Prieš 140 metų Klaipėdos šiauriniame mole atsirado Baltasis švyturys. Šios dvi sukaktys visuomenininką, kraštotyrininką ir žurnalistą Denisą Nikitenką paskatino inicijuoti švyturių metus, šią mintį palaimino Klaipėdos miesto ir Neringos savivaldybės. Kokią istorinę skriaudą esame padarę švyturiams? Kaip aktualizuoti švyturių paveldą? Kodėl būtent švyturiuose, anot Deniso, slypi galia sustiprinti mūsų jūrinį mentalitetą?Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

LRT radijo mokslo rubrikoje – kaip Lietuvos vaikų tėvai suvokia ir ar suvokia grėsmes vaikų mobiliuosiuose telefonuose.Pokalbis su Meksikoje saulės užtemimą stebėjusiais lietuviais.Raudonasis kryžius renka savanorius, kurie gebėtų dirbti ekstremaliose situacijose, pvz., įvykus krizei ar nelaimei suskubtų, į pagalbą ir padėtų specialiosioms tarnyboms ieškoti dingusių žmonių, koordinuoti žmonių srautus, dalinti humanitarinę pagalbą, teikti pirmąją psichologinę ir pirmąją pagalbą, prireikus – geba evakuoti žmones arba įkurti evakuacijos/gyventojų priėmimo punktus.Trakuose bus galima pamatyti dar daugiau atgimusios istorijos – po kelių savaičių galėsite aplankyti rekonstruotus pusiasalio pilies bokštus. Čia lankytojams planuojamos ir įvairios edukacinės veiklos.Po atsinaujinusią Trakų pusiasalio pilį pasivaikščioti kviečia Dovilė Lisauskaitė.

Šiuo metu Tallinne vyksta kino festivalis „Juodosios naktys“, kurio konkursinėje programoje net šeši lietuviški filmai, o eksperimentinių filmų programoje - Tomo Vengrio filmas „Penkios su puse meilės istorijos, nutikusios viename Vilniaus bute“. Iš Talino - pokalbis su režisieriumi Tomu Vengriu.Menas – perkamas ar parduodamas? Tiesioginis pokalbis iš NDG vykstančios konferencijos.Trakuose po penkerius metus vykusios renovacijos duris atvėrė unikalus pastatas – prieš 200 metų pastatyta senoji klebonija, kurioje įsikūtė Editos Tamulytės galerija „Fojė“. Apie naują kultūros erdvę pasakojimas iš Trakų.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie legendinš amerikiečių žurnalistą Larry Kingą..Šiais metais bus nutraukta ilgus metus veikusio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo veikla, nes šį darbą tęs naujas Medijų rėmimo fondas. Kuo skirsis naujoji organizacija, kaip pagerės parama informacijos rengėjams ir leidėjams, kokie prioritetai ir finansavimo kriterijai yra numatomi? Rubrikoje „Be kaukių“ pokalbis su naujuoju Medijų rėmimo fondo direktoriumi Ruslanu Iržikevičiumi.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kaip dirbtinis intelektas gali būti panaudojamas dezinformacijai? Vilnius TECH universiteto profesorius Artūras Serackis pabrėžia: „Atidarėme duris į naują erą ir jau viskas, nebegrįšim, tai mokykimės su tuo gyventi.“ Jis su kolegomis kuria įrankį, atpažįstantį išmaniąsias klastotes.„Keliaujančios architektūros dirbtuvės“ regionuose kviečia jaunimą kurti savo aplinką: drauge statyti tiltus, lieptelius ar kitus bendruomenei reikalingus objektus. Apie iniciatyvą ir bendruomenes regionuose pasakoja viena iš projekto vadovių ir iniciatorių Margarita Kaučikaitė bei Rudilių Jono Laužiko universalaus daugiafunkcio centro vadovas Saulius Kulnickas.Trakuose, Totoriškių ežere upinės žuvėdros įsikuria ant dirbtinės salos. Apie tai, kodėl ji reikalinga, paaiškina Baltijos aplinkos forumo ornitologas Gintaras Riauba. Jis taip pat primena, kaip atskirti žuvėdrą nuo kiro.Vilniui švenčiant 700 metų jubiliejų, LRT žurnalistė Dovilė Lisauskaitė domisi Katedros požemiais, kur miesto vaizdas ir istorija atsiskleidė visai kitaip kartu su istorike ir gide Alina Pavasaryte.Apie moterų bendrystės klubą „Ne vienos“ pasakoja jo įkūrėja Nora Strautnikaitė. Kaip kilo ši iniciatyva ir koks palaikymas suteikiamas vienišoms, sunkumus patiriančioms moterims?Ved. Giedrė Trapikaitė

Lietuvoje dažnas pilietis, paklaustas apie religijas Lietuvoje, veikiausiai nesunkiai įvardytų kelias pagrindines, tradicinėmis valstybės pripažintas religines bendrijas: katalikus, stačiatikius, evangelikus liuteronus ir reformatus, galbūt prisimintų žydus judėjus, gal net karaimus, nes juk kas nebuvo Trakuose ir nevalgė kibinų! Tačiau Lietuvoje turime gerokai daugiau religijų ir žinoma, jas praktikuojančių tikinčiųjų. Ką apie jas žinome? O ar turėtume domėtis? Vytauto Didžiojo Universiteto profesorė, dr. Milda Ališauskienė mano, kad domėtis verta ir reikia, nes tai mūsų, Lietuvos istorija, mūsų dabarties tikrovė, kurioje bet kurios religijos vaidmuo yra svarbus visuomeniniu, socialiniu, kultūriniu požiūriu.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Parkai ir su jais susijusios praktikos yra svarbi miestų žaliojo paveldo dalis. Florencijos chartija (1982 m.) istorinius parkus ir sodus apibūdina kaip gyvuosius paminklus. Kaip formavosi europinė parkų tradicija ir kokias praktikas numatė skirtingi parkų ir sodų tipai (pavyzdžiui, vienuolynų sodai, barokiniai parkai arba peizažiniai dvarų parkai)? Kada parkai tapo skirtingoms miestiečių grupėms prieinama poilsio vieta? Kaip išmokti „skaityti“ parkus, jų kraštovaizdį, suprasti jų autorių sumanymą? Kokia dabartinė istorinių parkų padėtis Lietuvoje? Kaip kinta parkų reikšmė urbanizacijos procesų kontekste? Kaip parkų perkūrimas veikia parko lankytojų patyrimą ir kaip veikia mūsų emocinius ryšius? Kaip išsaugoti vertingąsias parkų savybes, vietos dvasią? Laidoje palietėme ir dr. Linos Leparskienės tyrimą, skirtą trakiečių pasakojimams apie Trakų (kuriuos tyrinėtoja apibūdina kaip miestą-parką) vietas.Laidos svečiai: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja, visuomenininke dr. Lina Leparskienė ir meno istorikas ir parkų tyrinėtojas, ICOMOS Lietuva narys dr. Dainius Labeckis.Laidos vedėja Jekaterina Lavrinec, miesto antropologė.Nuotrauka: mergaitė alėjoje prie Bernardinų ežero Trakuose, 1900-1926 m. Fotografas nežinomas. Iš Linos Leparskienės knygos „Papasakoti Trakai“.

Rusijos karinį lėktuvą „A-50U“ Baltarusijos Mačiuliščių aerodrome, netoli Minsko, atakavo baltarusių partizanai, kurie panaudojo du dronus. Pasak šaltinių, diversiją įvykdę baltarusiai sėkmingai pasislėpė ir yra užsienyje.Rinkėjų šiuose savivaldybių tarybų rinkimuose, palyginti su 2019 metų, sumažėjo beveik 76 tūkstančiais. „Šis skaičius, palyginus su prieš ketverius metus vykusiais rinkimais, yra sumažėjęs trimis procentais, beveik 76 tūkst. rinkėjų, kas atitinka visą Panevėžio miestą“, – sakė VRK darbuotojas Darius Gaižauskas. Pasak jo, rinkėjų mažėjo visose savivaldybėse, išskyrus šešias: daugiau rinkėjų balsuos Vilniaus mieste, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonuose, taip pat Palangoje ir Neringoje.Į Trakų tarybą kandidatuojantis Liberalų sąjūdžio atstovas Julius Pipiras prie Akmenos ežero paplūdimio Trakuose pasistatė dvi pirtis ir pradėjo pirčių nuomos verslą. Tačiau Nacionalinė žemės tarnyba sako, kad žemė yra valstybinė ir leidimas pirtims nebuvo duotas, o be to, niekas jo ir neprašė.Pavežėjimo ir kitas paslaugas teikiančiai bendrovei „Bolt“ skelbiant apie plėtros planus, klientai sako, kad kai kurie vairuotojai nesąžiningai naudojasi platformos paslaugomis, kai kurie nesilaiko kelių eismo taisyklių, o su užsieniečiais vairuotojais dažnai sunku susikalbėtiPavežėjimo ir kitas paslaugas teikiančiai bendrovei „Bolt“ skelbiant apie plėtros planus, klientai sako, kad kai kurie vairuotojai nesąžiningai naudojasi platformos paslaugomis, kai kurie nesilaiko kelių eismo taisyklių, o su užsieniečiais vairuotojais dažnai sunku susikalbėtiVed. Andrius Kavaliauskas

Mokslo rubrikoje - pokalbis su Majamio universiteto Lietuvos programos direktore, antropologijos katedros docente Neringa Klumbytė. Ji ne vienerius metus tyrinėja daug metų Lietuvoje leistą satyros ir humoro žurnalą „Šluota“, kuris savo piką pasiekė sovietmečiu. Neseniai pasirodė Neringos Klumbytės anglų kalba leista knyga „Autoritarinis juokas“.Argentinos futbolo rinktinė laimėjo neįtikėtiną finalą po dviejų įvarčių pratęsime ir laimėtos baudinių serijos. Kokios emocijos vyravo Argentinoje ir Prancūzijoje?Lietuviai baigiant minėti karaimų metus, trijų Trakuose gimusių, bet skirtingas gyvenimo patirtis turinčių karaimių istorijos. Jas kalbino VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro studijų programos ketvirtakursė Toma Andrulytė.Viešųjų tualetų trūkumas arba jų netvarkingumas vis dar išlieka viena didžiausių problemų Lietuvos turistiniuose objektuose.

Rusijai paskelbus dalinę mobilizaciją, tūkstančiai Rusijos piliečių vyksta į kaimynines šalis. Tuo metu Lietuvoje toliau diskutuojama, ar ir kokiais atvejais reikėtų įsileisti Rusijos piliečius, bėgančius nuo mobilizacijos. Kaip Rusijos piliečiai gali gauti prieglobstį Lietuvoje?Varėnoje ir Trakuose pradėtas šildymo sezonas, bet gyventojų nuomonės skiriasi – vieni už tai, kad šildymas jau būtų įjungtas, kiti dar sako galintys ir pakentėti.Veterinarijos gydytojai pastebi, kad žmonės pastaruoju metu beveik nebeženklina savo augintinių, nors tai turėjo padaryti iki šių metų gegužės 1-osios. Kodėl neženklinate savo šunų, kačių ir šeškų? O gal priešingai – jau paženklinote?„Verslo laike“ – kaip sekasi Lenkijos verslininkams, dirbantiems Suvalkų koridoriuje?Valdančiųjų atstovai Seime vėl teikia alkoholio kontrolės pakeitimus. Tarp siūlymų – sekmadieniais visiškai uždrausti prekybą alkoholiu parduotuvėse, leisti alkoholį parduoti rugsėjo 1-ąją, jeigu ji išpuola savaitgalį. Kodėl valdantieji vis bando keisti alkoholio prekybos politiką?Ved. Edvardas Kubilius

Po kelių sprogimų ir dujų nuotėkio Nord Stream dujotiekiuose ties Bornholmo sala, aiškinamasi, ir tai, kas galėjo sukelti srogimus, ir kokį poveikį jie turės Europos aprūpinimui dujomis. Danija ir Švedija neabejoja, kad sprogdinimai tyčiniai, o švedų seismologai užfiksavo du galingus sprogimus dujotiekio teritorijoje.Savanoris iš Chersono Andrijus Seleckis pusę metų vežioja pafrontės gyventojams humanitarinę pagalbą. Nors pati sritis vis dar yra okupuota rusų, vis garsiau kalbama apie būtent šios teritorijos išlaisvinimą, būtent čia per rugpjūtį buvo sutraukta tūkstančiai rusų kareivių, kurie jau gerą mėnesį yra atkirsti Dnipro upe nuo likusios Ukrainos dalies, nes ukraniečiai susprogdino tiltus, kuriais grupuotė buvo aprūpinama.Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė tos pačios lyties asmenų partnerystę įtvirtinančiam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tuo metu konservatoriaus Pauliaus Saudargo rengtam artimo ryšio projektui palaikymo pritrūko.Varėnoje, Trakuose pradėtas šildymo sezonas. Gyventojų nuomonės dėl to įvairios. Skaičiuojama, kad šiemet trečdaliu daugiau gyventojų priklauso šildymo komensacija. Jos gali prašyti ir gaunantys vidutines pajamas.Ved. Liuda Kudinova

Spaudos apžvalga.Nors Vytautas Didysis karaimus pirmiausia apgyvendino Trakuose, jų bendruomenės kūrėsi ir kitose šalies vietose. Itin gausi buvo Panevėžio bendruomenė. Ji vidurio Lietuvoje gyvena jau daugiau, kaip du šimtus metų. Dauguma žmonių buvo amatininkai, žemdirbiai. Tačiau šiandien Panevėžio krašte belikę vos keliolika karaimų, tad bendruomenei gresia išnykimas.Kalbos rytas.Prieš pat rugsėjo pirmą kviečiame į ekskursiją apie išradimus, atradimus ir Vilniaus mokslininkus.Šiandien„Skalvijos“ kino teatre Vilniuje įvyks režisieriaus Mindaugo Meškausko dokumentinio filmo „XIX amžiaus fotografo palikimas“ premjera. Filme pasakojama apie Juzefą Čechavičių – iškiliausią, produktyviausią ir vieną pirmųjų Vilniaus fotografų, kuris fiksavo miesto vaizdus šlapio kolodijaus metodu.Įgarsintas vaizdas.Lietuvos šokio informacijos centras nuo rugpjūčio 1 d., prisijungė prie naujo EU projekto DANCE WELL. Projekto misija – suvienyti ir puoselėti Europos choreografų, menininkų, šokio organizacijose dirbančių specialistų, mokslininkų ir medicinos atstovų bendruomenę. Taip pat Baltijos šalių šokis – didžiausioje šokio mugėje Vokietijoje.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Beveik prieš dvi savaites apie fiksuotos kainos sutarčių nutraukimą maždaug 180 tūkst. klientų pranešusi nepriklausoma elektros tiekėja „Perlas Energija“ pranešė stabdanti veiklą: elektrą klientams ji tieks iki rugpjūčio 31 dienos, o naują tiekėją klientai turi pasirinkti iki rugpjūčio 28 dienos.Lvive laukiamas Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio, Turkijos prezidento Redžepo Tajipo Erdoano ir Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Antonijaus Guterešo susitikimas. Skelbiama, kad trys lyderiai aptars taikos susitarimo perspektyvas.Tarptautiniame karaimų suvažiavime Trakuose aptariami kertiniai jų paveldo dalykai. Istorija, kalba, bendruomenės. Pasak Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkės, karaimai nori pabūti kartu, užsiimti bendromis veiklomis, įkvėpti vienas kitą nepamiršti savo tautinio identiteto.Aplinkosaugininkai aiškinasi plastiko perdirbimo įmonėje Klaipėdos rajone kilusio gaisras aplinkybes. Per gaisrą įmonės pastatai ir darbuotojai nenukentėjo, tačiau tyriama koks galėjo būti oro užterštumas gaisro metu.Ved. Madona Lučkaitė

Kaip Japonija vertina išaugusią įtampą tarp Kinijos ir Taivano? Kaip sprendžia energetikos kainų krizę? Šias ir keletą kitų temas apžvelgiame su LRT RADIJO bendradarbiu Tokijuje Andriumi Kleiva.Sistemingas visą gyvenimą trunkantis fizinis aktyvumas - neabejotinai yra ilgesnio ir sveikesnio gyvenimo sudedamoji dalis. Kokių kitų natūralių gyvenimo ilginimo praktikų ir įpročių reikėtų laikytis?Vyriausybė iš esmės pritarė kurortų, jų teritorijų plėtrai ir finansavimui, kokie reikalavimai keliami kurorto statuso siekiančiai gyvenamajai vietovei? Taip pat pokalbis apie dalies seimo narių norą organizuoti kurortologinius tyrimus ir įsteigti Nacionalinį kurortologijos centrą.Lietuvoje yra dvi veikiančios karaimų kenesos: Trakuose ir Vilniuje. Minint Karaimų metus, pasakojimas apie maldos namus, į kuriuos susirenka tradicijas išlaikyti pasiryžę bendruomenės nariai.Ved. Darius Matas

Atnaujintas Pluoštinių kanapių įstatymas įsigaliojo praėjusių metų lapkričio 1 dieną. Tačiau iki šiol nėra poįstatyminių aktų. Artėjant pavasarinės sėjos metui, tai verčia augintojus abejoti verslo ateitimi, mažinti kanapių plotus.COVID 19 karantinas, pandemija laikinai sustabdė dalies įmonių mieste ir kaime veiklą, kai kurias net privertė bankrutuoti. Tačiau yra ir kitokių pavyzdžių. Dvi jaunos moterys Indrė Gylytė ir Jūratė Katkauskaitė Narbutaitienė gruodžio viduryje Trakuose atidarė sveikų, natūralių produktų parduotuvę „Vienaragio namas”. Jos padeda nedidelių ūkių, mažų įmonių šeimininkams parduoti pačių pagamintus produktus.Ved. Regina Montvilienė

Lietuvos žemės ūkio taryba jau antrą viešai reiškia nepasitikėjimą žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku. Akcentuojama bendradarbiavimo stoka ir nepilnai aiškus ir priimtinas naujasis Strateginis planas. Žemės ūkio taryba tikina, kad ministras priimtais sprendimais žlugdo žemės ūkio politiką, Kęstutis Navickas nemato priežasčių dėl ko turėtų trauktis ir tiki parengto Strateginio plano perspektyvomis.Trakuose, jų apylinkėse nuo seno gyvena įvairių tautų žmonės: lenkai, lietuviai, karaimai, totoriai, rusai, baltarusiai. Daugelis jų nori atskleisti, parodyti savo tautos savitumą per amatus, tradicijas, papročius. Tuo rūpinasi ir juos vienija Trakų krašto kultūros ir amatų asociacija.Ved. Rūta Katkevičienė

Savaitgalį koronavirusas nustatytas daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, mirė 21 gyventojas, absoliuti dauguma jų buvo nepasiskiepiję. Ką tokie skaičiai rodo apie viruso plitimą?Rusijoje baigėsi Dūmos rinkimai. Kaip ir prognozuota, pergalę švenčia prezidento Vladimiro Putino vadovaujama partija „Vieningoji Rusija“.„Verslo laike“ – apie Merkinėje jau ne vienerius metus veikiantį restoraną „Šilo kopa“, kurį įkūrė mama ir dukra.Trakų rajone praėjusią savaitę slaugytojai su laiškininkais važinėjo pas žmones ir kvietė juos skiepytis. Tai pirmasis tokio pobūdžio bandomasis projektas. Ar jis pasiteisino ir ar ketinama šią idėją plėsti?Enegeretikos ministras ir bendrovės „Litgrid“ vadovai Vilniuje pristatys ypatingą bateriją, kuri gali sukaupti itin daug elektros energijos. Tai pirmasis toks energijos kaupimo įrenginys Baltijos šalyse. Kuo jis ypatingas?Ved. Edvardas Kubilius

Paauglių nuo 12-os iki 15-os metų skiepijimo tempai. Pediatro, prof. V. Usonio komentaras.Trakuose vyksta septintasis Rusijos forumas.Nidoje prdsidėjo 13-asis tarptautinis kino festivalis „Baltijos banga“.Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

Buvusios Vyriausybės tikslo 2020-aisiais pabaigti žemės grąžinimą įgyvendinti nepavyko – Vilniuje ir Trakuose vis dar rikiuojasi sovietmečiu atimtas senelių ar prosenelių žemes norinčių atgauti žmonių eilės. Dalis sostinės gyventojų piktinasi – žemės sklypai formuojami žaliosiose zonose, prie daugiabučių, tad greitai ir taip tankūs rajonai gali būti apstatyti naujais daugiabučiais. Savivaldybė teigia, kad į skundus atsižvelgti stengiasi, tačiau pavyksta ne visada. Apie tai – Mindaugas Laukagalis.Koronaviruso pandemijai užsitęsus, verslas nukentėjo virur. Tačiau valstybės su ekonominiais sunkumais tvarkosi skirtingai. Kokia parama nukentėjusiems dėl suvarymų suteikiama įvairiose šalyse? Pasakoja Greta Klimkaitė.Kiek realiai Lietuvoje paskiepyta gydytojų, darbuotojų, dirbančių su Covid - 19 pacientais ir kiek jų, tikėtina, turi imunitetą prieš koronavirusą. Sveikatos apsaugos ministerijos elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Lukas Galkus, Vilniaus universiteto ligoninės ,,Santaros klinikos “ direktoriaus medicinai pavaduotoja ambulatoriniam ir diagnostiniam darbui Jolita Jakutienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Ambulatorinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovas Šarūnas Mačinskas.Koks maistas tiekiamas pradinukams, besimokantiems nuotoliniu būdu? Seimo narys Arvydas Nekrošius sako, kad jam skundžiasi rinkėjai - tėvai, kad kai kurie maisto produktai paketuose su besibaigiančiu galiojimo terminu, kiti - be etikėčių.MSG Seimo narys Arvydas Nekrošius, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento patarėjas Petras Tarvydas.Kavinių ir barų savininkai skambina pavojaus varpais. Dėl karantino visiškai veiklos negalinčios vykdyti įmonės be papildomos paramos neišgyvens. Ekonomikos ir inovacijų ministerija žada pagalbą vasario antroje pusėje, kai startuos antrasis pagalbos verslui paketas. Ši ir kitos temos Dariaus Mato parengtoje apžvalgoje.Ministrų skiltis. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.Danija yra viena iš pirmaujančių valstybių Europos Sąjungoje pagaL nuo COVID-19 paskiepytus gyventojus. Iki šiol ten vakcinuota daugiau kaip pusketvirto procento visų piliečių, o Lietuvoje – maždaug pustrečio procento. (procentai bus patikslinti transliavimo dieną). Kaip danams pavyksta vakcinaciją vykdyti greičiau nei kitiems Bendrijoje ir ko iš šios šalies gali pasimokyti Lietuva? Apie tai pasakoja Greta Klimkaitė.Savaitės komentaras 02 02 Autorė – Organizacijos "Gelbėkit vaikus" generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė.Ved. Rūta Kupetytė

VII aitvarų tapybos plenerą Babtyno dvare vainikuoja menininkų ir aitvarų skraidymo specialistų į padengę iškeltų ištapytų aitvarų eksponavimas.Laidoje laukia susitikimas su danų džiazo smuikininke, gyvenančia Paryžiuje, turinčia savo bigbendą, nardančia simfodžiazo, simfokaribų skambesyje Lina Kruse.Kaip gyvasis vanduo užbūrė menininkus? Pirmą kartą Trakų istorijos muziejus subūrė Trakuose ir aplink juos reziduojančius menininkus į parodą „Mūzų dovanos Trakų karūnai“.Kaip keičiasi akordeonininko Martyno Levickio požiūris į muziką ir erdves, kuriose ji skamba.Ved. Gerūta Griniūtė ir Marius Eidukonis

Kodėl Kalnų Karabache atsinaujino nesutaikomų priešininkų Azerbaidžano ir Armėnijos kovos? Kokie Prancūzijos prezidento Lietuvoje svarbiausi vizito tikslai.Raseinių rajono savivaldybės meras Andrius Bautronis sako, kad savivaldybėje dėl koronaviruso išplitimo vietinio karantino skelbti neketinama. Kiek darbo rinka buvo paveikta pandemijos ir kiek dirbančiųjų skaičių didėti paskatino pradėta mokėti darbo paieškos išmoka. Donaldas Trumpas sulaukė įtarimų, kad prieš tapdamas JAV prezidentu daug metų mokėjo labai mažai federalinių pajamų mokesčių arba jų nemokėjo išvis. Trakuose esančiame Totoriškių ežere gamtininkai įrengė dirbtinę salą upinėms žuvėdroms. Ved. Madona Lučkaitė

Trakai – vienintelė vieta, kur puoselėjama karaimų kalba, kultūra, papročiai. Senuoju Trakų karaimų dialektu kalba vos per 20 žmonių: „Todėl labai svarbu puoselėti nykstančią kalbą. Trakai – viso pasaulio karaimams šventas miestas.Į protėvių žemę, vasaromis Trakuose organizuojamą mokyklą, suvažiuoja karaimai iš įvairių šalių, stengiasi puoselėti ir išlaikyti kalbą, tradicijas“, – mintimis dalijasi Lietuvos karaimų bendrijos pirmininkė Karina Firkavičiūtė.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Šios savaitės „Pinigų kartoje“ kalbame apie Amerikos ekonomiką, nuo kurios pulso priklauso ir viso pasaulio ekonomikos gyvybė. JAV išgyvena ne patį lengviausią etapą: gatvių riaušės dėl rasinės nelygybės, su svarbiausiais sąjungininkais ir Kinija konfliktuojantis prezidentas, milžiniška skola ir užgriuvusi koronaviruso krizė. Atrodo, galingiausiai pasaulio ekonomikai atėjo išties sunkūs laikai. Ką šiuo klausimu sako ekspertai? Naujoje „Pinigų kartos“ rubrikoje „Greitas verslas“ mūsų kolegos Manfredas ir Laurynas metė vienas kitam iššūkį, kuris daugiau uždirbs įgyvendindami savo greito verslo idėjas Trakuose.

Spaudos kultūros puslapių apžvalga.Šiemet „Lietuvos muziejų kelias“ kviečia užkopti ant kalvų ir aukštumų, kalnų, priekalnių ir piliakalnių ir nuo jų pasižvalgyti į tolumas, ieškant Tėvynės.Klaipėdos dramos teatro didžiojoje scenoje įvyks Agnijos Leonovos kuriamo spektaklio „Tinklas“ premjera. Pjesės autorius Gintaras Grajauskas, pasakodamas jos istoriją, sako nesitikėjęs, kad „netolima ateitis, apie kurią joje kalbama, ateis taip greitai”. Premjera domisi Česlovas Burba.Mykolo Drungos parengta užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.„Vaižgantas yra epistolinio žanro virtuozas. Laiškuose, nepaisant to, kad jis rašė įvairiausių žanrų tekstus, stiliaus prasme vaižgantiškumas yra ryškiausias ir net įdomiausias“, – sako hum. m. dr. Aistė Kučinskienė, pristatanti monografiją „Kultūrišku keliu. Juozo Tumo-Vaižganto laiškai“. Su autore kalbėjosi Alma Valantinienė.„Trakuose, Galvės ežere, nuskambės džiaugsmingos fanfaros Žalgirio mūšio pergalei. Šią žinią iš istorinio Vytauto Didžiojo miesto skelbs daugiau nei šimtas muzikantų, grojančių ir minančių vandens dviračius”, – sako renginio organizatorius Aringas Šumskas, Trakų rajono Rūdiškių muzikos mokyklos vadovas.LRT KLASIKOS tinklalaidės „Savas miestas” vedėjų komanda dairosis po Kėdainius: kodėl čia po tiltu saksofonas skamba geriau ir kaip vaikystės išdaigos pasakojimo herojų atvedė į didįjį sportą?Ved. Laima Ragėnienė.

Darius Kuliešius atmeta valdančiųjų kritiką, esą, ir jis prisidėjo, kad teisėsaugoje atsidurtų susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus namo Trakuose rekonstrukcijos istorija./ Seimui planuojant smulkiesiems ūkininkams skirti išmokas, išsiaiškinta, kad įstatymo iniciatoriaus uošvienė – smulkioji ūkininkė./ Būtina priimti Karo padėties bei kitus įstatymus, nes paskutinį kartą teisės aktai buvo keisti beveik prieš du dešimtmečius ir jau nebeatitinka realybės./ Kadenciją baigianti lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė sako, kad pagrindinės Lietuvoje išlikusios problemos susijusios su lytimi, amžiumi ir negalia.Norite išgirsti daugiau? Visą LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įrašą rasite čia: https://www.lrt.lt/mediateka/audio/radijo-laidos/ryto-garsai

Seimas ruošia dovanėlę smulkiesiems ūkininkams.Parlamentas spręs, ar priimti Karo padėties bei kitus įstatymus, kuriais labai aiškiai numatoma, kas ir ką turi daryti, įvedus mobilizaciją ir karo padėtį.Jungtinių Valstijų ir Lenkijos prezidentų susitikimo Vašingtone atgarsiai.Penkerių metų kadenciją baigia Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė. Kaip ji mato lygių galimybių užtikrinimą Lietuvoje ir kur mums visiems dar reikėtų pasistiebti?Interviu su prezidento patarėju Dariumi Kuliešiu, kuris minimas susisiekimo ministro galbūt neteisėtoje namo Trakuose rekonstrukcijos istorijoje.Klaipėdos universitetas – vienintelė aukštoji mokykla, turinti savo laivyną – kviečia visuomenę geriau pažinti jūrinės valstybės tradicijas. Savaitės komentaras – apžvalgininkas Ramūnas Terleckas. Ryto garsai per 10 min. Laidoje taip pat girdėsite spaudos ir orų apžvalgą. Ved. Edvardas Kubilius.

Kodėl policijai nepavyksta užčiuopti Vilniuje pragrobtos mergaitės pėdsakų? Prezidentas sako, kad diskusija dėl rinkimų tvarkos gali vykti, tačiau jos rezultatai turėtų būti nukreipti į kitą kadenciją. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nustatė, kad „Lietuvos draudimo“ konsultantė diskriminavo negalią turintį klientą. Ukrainos ministras pirmininkas Oleksijus Hončarukas atsistatydina. Trakuose vyksta „Sniego susitikimas”. Lietuvoje minimos Krašto apsaugos savanorių pajėgų įkūrimo 29-osios metinės. Šiemet į Los Andžele vykstančią „Grammy” ceremoniją vėl vyks du lietuviai - garso režisieriai Aleksandra ir Vilius Kerai.

Ar dedamos visos pastangos Alytaus gaisrą gesinusių ugniagesių sveikatos būklei nustatyti?/Premjeras su prezidentu aptars susisiekimo ministro klausimą. Anot S. Skvernelio, koalicija J. Narkevičių palaiko vienbalsiai./Koks likimas laukia iširusios frakcijos „Lietuvos gerovei“?/LRT Tyrimų skyrius išsiaiškino, kad Trakuose darbo vietos ir pinigai iš savivaldybės projektų neretai atitenka su vietos politikais susijusiems asmenims./Lenkijoje siaučiant paukščių gripui, iš šios šalies į Lietuvą gali pradėti plūsti pigesnė mėsa. Norite išgirsti daugiau? Visą LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įrašą rasite čia: https://www.lrt.lt/mediateka/audio/radijo-laidos/ryto-garsai

Europos Žmogaus Teisių Teisme bylą dėl homoseksualių asmenų poros diskriminacijos laimėjęs vaikinas tikisi, kad po šio sprendimo Lietuvos teisėsauga ims kitaip žiūrėti į neapykantos kurstymą seksualinių mažumų atžvilgiu. Gaisrą Alytuje gesinę gelbėtojai prašo atidžiau ir greičiau tikrinti jų sveikatą, kai kurie iš jų tik dabar ima susidurti su sveikatos problemomis. Ar tikrai ugniagesiai gauna visą reikiamą medikų pagalbą? Premjeras ketina artimiausiu metu su prezidentu aptarti susisiekimo ministro klausimą. Valdančioji koalicija vakar nusprendė palikti Jaroslavą Narkevičių pareigose.LRT tyrimas apie nepotizmo apraiškas Trakuose.Kokios bioekonomikos galimybės Lietuvoje?Lietuvos paukščių augintojai baiminasi, kad Lenkijoje siaučiantis paukščių gripas gali pasiekti ir Lietuvą.„Ryto garsų“ svečias – Seimo narys Vytautas Kamblevičius, subyrėjusios frakcijos „Lietuvos gerovei“ seniūnas.Seime įregistruotas siūlymas apibrėžti premijos už suteiktą vertingą informaciją, galinčią padėti atskleisti stambaus masto nusikaltimus, dydį. „Ryto garsai“ per 10 min.Taip pat laidoje – orų, spaudos ir sporto apžvalgos. Kaip rytą pradeda žemės ūkio ministras Andrius Palionis? R. Miliūtės komentaras. Vedėjas Edvardas Kubilius.

Ant Galvės ežero kranto Trakuose smuikininkas Algirdas Šochas iš futliaro išsitraukė instrumentą ir pradėjo groti.Nuo drėgmės smuikas išsiderino, bet šio fakto muzikantas nesureikšmino. Atlikėjas pastebėjo, kad: „Muzikantai nėracukriniai, neištirps. Turi būti pasiruošę groti bet kokiu oru ir bet kur...“ Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Europos vartotojų centras Lietuvoje įspėja: vis daugiau rūpesčių keliautojams kelia automobilių nuoma užsienyje.Kas septintas dirbantysis Europos Sąjungoje dirba kaip freelanceris (yra laisvai samdomas arba sau susikūręs darbo vietą).Lietuvos prezidentas G. Nausėda šiandien darbo vizito vyksta į Latviją.Trakuose atidaryta UNESCO komisijos globojama Karaimų kalbos ir kultūros stovykla.Jau šiandien paaiškės, kas taps naujuoju Jungtinės Karalystės Konservatorių partijos pirmininku, o kartu pakeis Theresą May ministro pirmininko poste.Kėdainietė Justina Kočetova gamina agurkų džemą.Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis šiandien pasitikrins pasitikėjimą Seime. Greitą ir lengvą uždarbį siūlantys sukčiai tampa vis išmanesni.„Ar žaidžiate šachmatais?" – tokio klausimo LRT radijas teiravosi visų Seimo narių elektroniniu paštu. Kaip apsisaugoti nuo sveikatai pavojingo perkaitimo ir saulės smūgio?Taip pat laidoje – orai, spaudos ir sporto apžvalga. Vaikystės istorijos. Kokias knygas skaito politikas V. Ušackas? V. Savukyno komentaras. Ved. Darius Matas.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Rados rinkimai Ukrainoje: rezultatai ir Lietuvos ir Ukrainos santykių perspektyvos. Vilniuje įsikūręs dailininko Kazio Varnelio muziejus-namai atvers duris platesniam lankytojų ratui. Trakuose veikia tradicinė vasaros karaimų kalbos ir kultūros stovykla.

Kokia „Vasaros popietė“ – be vasaros, o vasara – be uodų ir palapinių? Šiandienos laidos tema – stovyklavimas. O jis gali būti visoks: pradedant nakvyne hamake viename iš Lietuvos regioninių parkų, baigiant gigantišku palapinių miesteliu muzikos festivalyje. Išlikimo pastarajame gidu dalinasi rašytojas, vertėjas, humoristas, taip pat ir daugkartinis Nacionalinės viktorinos laureatas Paulius Ambrazevičius. Paulius – dažnas muzikos festivalių dalyvis, koks renginys tai bebūtų: Anykščiuose įsikūręs festivalis „Devilstone“ ar Barselonoje vykstantis vienas didžiausių „open airų“ Europoje – „Primavera Sound“.Į LRT RADIJO studiją taip pat užsuka Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas, festivalio „Varom!“ organizatorius Simonas Dailidė – jam nakvynės po atviru dangumi, aktyvus laisvalaikis ir muzikos festivaliai taip pat nėra svetimi.Antroje laidos dalyje – skambutis kelionių po Lietuvą portalo „pamatykLietuvoje.lt“ vadovui Arvydui Dotui. Internetinio puslapio, kuriame guldoma informacija tiek paprastiems, tiek kažko išskirtinio ieškantiems poilsiautojams, taip pat maždaug 80 kelioninių maršrutų ir šimtai lankytinų bei pramoginių objektų, įkūrėjas dalinasi asmeninėmis rekomendacijomis. Arvydo TOP penketuke – vienos patraukliausių stovyklaviečių visoje Lietuvoje, kuriose praleisti bent vieną vasaros naktį (ar popietę) – būtina.Viena jų – Trakuose praėjusiais metais įkurta stovyklavietė prie Skaisčio ežero, džiuginanti lankytojus pėsčiųjų takais, laužavietėmis, pavėsinėmis, palapinių statymo vietomis ir visais kitais stovyklavimui būtinais atributais. Skambiname Valstybinės miškų urėdijos Trakų padalinio vyr. miškininkui Dainiui Taukiui, kuris dėl savo indėlio juokais yra vadinamas stovyklavietės prie Skaisčio ežero tėvu ir motina.Prie mikrofonų stovyklauja Inga Ramoškaitė ir Tomas Lukaševičius.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Trakuose Laisvosios Rusijos forumas.: opozicijos debatai dėl Rusijos ateities, dėl Rusijos santykių su Ukraina ir Baltarusija. Latvijoje ir Rygoje jau 6-tą kartą vyksta „Bažnyčių naktis“. Kviečia Vilniaus A.Puškino literatūrinis muziejus: renginių ciklas „Rusų literatūros klasikui A.Puškinui – 220“

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Latvijoje išrinktas šalies prezidentas. VI Rusijos forumas Trakuose. Vilniuje skelbiama turistinio sezono pradžia.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Vyriausybės ataskaita. Vilniuje suformuota valdančioji koalicija. Trakuose tapybos paroda.

„Lietuvoje yra daug negatyvo – viskas čia negerai, visi visų klauso. Aš nieko neklausau ir daug negalvoju – jeigu manau, kad tai svarbu, darau, kaip galiu geriau“, – sako profesionali tapytoja ir restauratorė Edita Tamulytė, po dešimties metų, praleistų Londone, įkūrusi dailės studiją ir galeriją Trakuose. Baigusi studijas Vilniaus dailės akademijoje ir dar studijavusi Suomijoje, Edita Tamulytė visą dešimtmetį sėkmingai dirbo Londone, restauravo garsių dailininkų darbus, dalyvaudavo aukcionuose. Tačiau dėl susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių teko grįžti į Lietuvą, į Trakus. „Mačiau, kad čia yra spragos, žmonės neturi ką veikti. Nutariau veikti ir įkūriau studiją“, – sako profesionali menininkė, šiandien mokanti dailės ne tik miestelio suaugusius žmones, vaikus, bet ir dirbanti Tarkų neįgaliųjų centre. Pokalbis su Edita Tamulyte. Šiuo metu Rygoje vyksta didžiausias šalies mados renginys – Rygos mados savaitė. Renginys labai prisidėjo prie Latvijos mados industrijos plėtros, suteikdama vietiniams kūrėjams platformą pristatyti savo kolekcijas ir kiekvieną sezoną atrasti naujus talentingų vietinių dizainerių vardus. Kas vyksta ant Rygos podiumų, ko mes galime pasimokyti iš kaimynų – tiesiogiai iš Latvijos sostinės pasakoja Eglė Daugėlaitė. Ved. Eglė Daugėlaitė ir Jolanta Kryževičienė.

„Lietuvoje yra daug negatyvo – viskas čia negerai, visi visų klauso. Aš nieko neklausau ir daug negalvoju – jeigu manau, kad tai svarbu, darau, kaip galiu geriau“, – sako profesionali tapytoja ir restauratorė Edita Tamulytė, po dešimties metų, praleistų Londone, įkūrusi dailės studiją ir galeriją Trakuose. Baigusi studijas Vilniaus dailės akademijoje ir dar studijavusi Suomijoje, Edita Tamulytė visą dešimtmetį sėkmingai dirbo Londone, restauravo garsių dailininkų darbus, dalyvaudavo aukcionuose. Tačiau dėl susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių teko grįžti į Lietuvą, į Trakus. „Mačiau, kad čia yra spragos, žmonės neturi ką veikti. Nutariau veikti ir įkūriau studiją“, – sako profesionali menininkė, šiandien mokanti dailės ne tik miestelio suaugusius žmones, vaikus, bet ir dirbanti Tarkų neįgaliųjų centre. Pokalbis su Edita Tamulyte. Šiuo metu Rygoje vyksta didžiausias šalies mados renginys – Rygos mados savaitė. Renginys labai prisidėjo prie Latvijos mados industrijos plėtros, suteikdama vietiniams kūrėjams platformą pristatyti savo kolekcijas ir kiekvieną sezoną atrasti naujus talentingų vietinių dizainerių vardus. Kas vyksta ant Rygos podiumų, ko mes galime pasimokyti iš kaimynų – tiesiogiai iš Latvijos sostinės pasakoja Eglė Daugėlaitė. Ved. Eglė Daugėlaitė ir Jolanta Kryževičienė.

Vilnius tragiškose avarijose žuvo du žmonės. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ skelbia partijų, politikų, institucijų reitingus. Latvijos gelbėjimo tarnybos toliau gesina šalyje kilusius gaisrus. Nuo vasario Lietuvos vizų tarnybos, kurios išduoda Šengeno vizas Rusijoje, nebendradarbiaus su komerciniais tarpininkais, parduodančiais kelionių organizavimo paslaugas. Grybų supirkėjai skundžiasi, kad dėl tvyrojusios sausros smarkiai vėluoja grybų derlius. Trakuose vyksta antroji 24-rių valandų regata.

Mauricijaus miškuose rasta pasiklydusi lietuvė Asta Murauskaitė.Šiandien šalies vyskupai kartu su tikinčiaisiais Trakuose iškilmingai pašventė Lietuvą Dievo Motinos Marijos globai. Vilniaus senamiesčio kavinės ir restoranai kviečia minėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Interviu su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Jono Vileišio dukra Rita Vileišyte-Bagdoniene (LRT TV laida „Dėmesio centre“). Sporto pranešimai. Kultūros renginiai.

Praėjusią naktį Trakuose, kaip įtariama, neblaivus karys nužudė žmogų. Naujausi „Vilmorus“ reitingai. VATESI analizuos Baltarusijos pateiktą Astravo AE streso testų ataskaitą. „Lietuvos alpinizmui – 60“. Tebevykstant tyrimui dėl galimos Rusijos įtakos Jungtinių Valstijų prezidento rinkimams, atskleista, kad įtaka rinkėjams buvo daroma ir pasitelkiant populiariausius socialinius tinklus. NASA atrado žvaigždę su aštuoniomis aplink ją besisukančiomis planetomis.

Spaudos puslapių apžvalga. Kalbos valandėlė. Privaloma vaikų sveikatos patikra prieš naujus mokslo metus.Mokyklinės prekės.Londone prasideda pasaulio lengvosios atletikos čempionatas.Pasaulio jaunių irklavimo čempionatas Trakuose.Sesutę iš degančio namo išgelbėjo dvylikametis.Socialinių tinklų apžvalga.Verslo naujienos: dyzeliniai automobiliai.Kaip tinkamai elgtis sutikus gatvėje neregį.Penktadienio pašnekovės – JAV ir Kanadoje gyvenančios lietuvių kilmės studentės.

Kokie praūžusios audros, lietaus padariniai?Policija griežtina eismo kontrolę: baudos grės už menkiausią greičio viršijimą.Kaunui siūlomas eksperimentas: ilginti moksleivių pietų pertraukas. Susitikę valdančiųjų partijų atstovai nusprendė, kad jie dirba stabiliai ir nuosekliai. Pasaulio jaunių irklavimo čempionatas Trakuose. Minima Romų holokausto diena. Lenkai renka naujo dizaino pasą.

Spaudos puslapių apžvalga.Kalbos valandėlė.Orų apžvalga. Drėgni orai paskatino mašalų, uodų dauginimąsi.Irklavimo čempoionatas Trakuose.Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Ramūnas Terleckas).Kada oro sąlygas jau galima vadinti ekstremaliomis?Rubrika “Jūs paskambinote į LRT Radiją”.Verslo naujienos iš Australijos.Selemono Paltanavičiaus pastebėjimai. Profesijos moterims ir vyrams.Minima Tarptautinė romų holokausto aukų atminimo diena.Mokesčių reformos plano pristatymas.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei socialdemokratų politinės tarybos posėdis.Švediško stalo principas Kauno mokyklose.Pasaulio jaunių (iki 19-os metų) irklavimo čempionatas Trakuose. Artėjant Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui, šia proga šalyje planuojama išleisti naujo dizaino pasus. Kauno gyventojai piktinasi kertamais medžiais. Sporto pranešimai.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Kauno Raudonojo kryžiaus centro „In LT“ veikla. Trakuose – irklavimo čempionatas.

Spaudos puslapių apžvalga.Kalbos valandėlė. Valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdis.Trakuose ant Galvės ežero prasideda pasaulio jaunių (iki 18 m.) irklavimo čempionatas.VMVT aiškinasi padėtį Ausieniškių ir Kaušėnų paukštynuose.Socialinių tinklų apžvalga. Savaitės komentaras (parengė Rūta Vainienė).Lietuvoje padaugėjo turistų iš užsienio. Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga.Verslo naujienos: Venesuelos ekonomika. Iš „Amerikos balso“ archyvų: Kaip Lietuvos istoriją traktuoja sovietų istorikai?Mišrioji dviratininkų ir pėsčiųjų eismo zona.

LVŽS tarybos posėdis. Lenkijos senatas pritarė teismų reformai. Šeimų turizmas. „Naujienų žemėlapis“: gyvenimas po Pekinu. Žirgų lenktynės Raseinių hipodrome. Trakuose pirmąjį kartą Lietuvos buriavimo istorijoje vyksta 24 valandų trukmės regata.

Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijos direktorė Neringa Šalugienė ir dienos centro „Šviesa“ direktorė Jūratė Tamašauskienė pristato šventę, skirtą žmonėms su Dauno sindromu.Katalikiškojo Prano Daunio fondo viceprezidentas Juozas Valentukevičius kviečia į aklųjų maldos dieną, kuri vyks birželio 2 d. Trakuose.

Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijos direktorė Neringa Šalugienė ir dienos centro „Šviesa“ direktorė Jūratė Tamašauskienė pristato šventę, skirtą žmonėms su Dauno sindromu.Katalikiškojo Prano Daunio fondo viceprezidentas Juozas Valentukevičius kviečia į aklųjų maldos dieną, kuri vyks birželio 2 d. Trakuose.

Šešių dalių istorinis BBC serialas pagal L. Tolstojaus romaną „Karas ir taika“ daugiausiai buvo filmuotas vaizdingose Lietuvos vietose. Jis tapo tikra sensacija Didžiojoje Britanijoje ir sukėlė didžiulį britų susidomėjimą istorine Lietuva.„Karo ir taikos“ sudaryti trys maršrutai skirti savarankiškai keliaujantiems turistams: pėsčiomis po Vilnių, dviračiais ir automobiliais po Lietuvą.Anot VTD direktorės Jurgitos Kazlauskienės: „ Lietuvoje pirmą kartą kinas panaudojamas turizmui skatinti. Tai yra perspektyvi turizmo niša, kurią išnaudoja daugelis pasaulio šalių.“Serialas „Karas ir taika“ buvo filmuotas Vilniuje, Merkinėje, Trakų Vokėje, Trakuose, Kernavėje ir Rumšiškėse. Kaip teigia serialo vykdančioji prodiuserė Lietuvoje Lineta Mišeikytė: „Kameros neapgausi, todėl filmų kūrėjai filmavimams ieško vietų geografiškai ir istoriškai artimiausių originalui. Lietuvoje Kuršių marios gali tapti Baikalo ežeru, Kintai – Uralo stepėmis, Trakų žvyro karjeras – Beringo sąsiauriu (jei pasninga), Rumšiškės Sibiru, Kernavės slėniai Alpėmis.Seriale „Karas ir taika“ atgyja XIX amžiaus pradžia, kai Lietuva buvo Rusijos imperijos vakarinis pakraštys ir išgyveno Napoleono žygį į Maskvą, jo didžiosios armijos šlovę ir pražūtį.Nemažai buvo filmuota Vilniuje, pavyzdžiui, grafų Umiastovskių rūmuose. Po Vilnių vedžioja ir pasakoja gidė Lina Dusevičienė.

Šešių dalių istorinis BBC serialas pagal L. Tolstojaus romaną „Karas ir taika“ daugiausiai buvo filmuotas vaizdingose Lietuvos vietose. Jis tapo tikra sensacija Didžiojoje Britanijoje ir sukėlė didžiulį britų susidomėjimą istorine Lietuva.„Karo ir taikos“ sudaryti trys maršrutai skirti savarankiškai keliaujantiems turistams: pėsčiomis po Vilnių, dviračiais ir automobiliais po Lietuvą.Anot VTD direktorės Jurgitos Kazlauskienės: „ Lietuvoje pirmą kartą kinas panaudojamas turizmui skatinti. Tai yra perspektyvi turizmo niša, kurią išnaudoja daugelis pasaulio šalių.“Serialas „Karas ir taika“ buvo filmuotas Vilniuje, Merkinėje, Trakų Vokėje, Trakuose, Kernavėje ir Rumšiškėse. Kaip teigia serialo vykdančioji prodiuserė Lietuvoje Lineta Mišeikytė: „Kameros neapgausi, todėl filmų kūrėjai filmavimams ieško vietų geografiškai ir istoriškai artimiausių originalui. Lietuvoje Kuršių marios gali tapti Baikalo ežeru, Kintai – Uralo stepėmis, Trakų žvyro karjeras – Beringo sąsiauriu (jei pasninga), Rumšiškės Sibiru, Kernavės slėniai Alpėmis.Seriale „Karas ir taika“ atgyja XIX amžiaus pradžia, kai Lietuva buvo Rusijos imperijos vakarinis pakraštys ir išgyveno Napoleono žygį į Maskvą, jo didžiosios armijos šlovę ir pražūtį.Nemažai buvo filmuota Vilniuje, pavyzdžiui, grafų Umiastovskių rūmuose. Po Vilnių vedžioja ir pasakoja gidė Lina Dusevičienė.

Jau septintą šimtmetį menanti Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia piligrimus labiausiai traukia stebuklinguoju Dievo Motinos paveikslu, kuris savo malonėmis garsėjo nuo XVI a. Siaučiant maro epidemijai, maldininkų procesiją iš Vilniaus į Trakus pirmą kartą surengė vyskupas Benediktas Vaina.Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios klebonas Jonas Varaneckas sako: „Labai norisi tęsti piligrimystės tradiciją. Kai kurie mano draugai yra apkeliavę visas pasaulio Marijos šventoves, pasiekė net Brazilijoje Gvadalupos Mariją. Bet paklausti, ar matė Trakų Mariją, sutrinka, padaro kuklią pauzę, nenorėdami manęs įskaudinti. Paskui prisipažįsta, nors Trakuose ir teko būti šimtą kartų, tačiau Dievo Motinos Mergelės Marijos – Lietuvos globėjos, 1718 m. vainikuotos Popiežiaus karūnomis, nematė. Beldžiamės į tolimiausius pasaulio kraštus pamatyti stebuklų, o tai, ką turime Lietuvoje panosėje, nematome. Taip norisi pasidalyti su visais Lietuvos žmonėmis tuo, ką turime mūsų bažnyčioje.“Karolina Mickevičiūtė rašo kelionių vadovus ir važinėdama po Lietuvą atranda nuostabiausių dalykų, kuriais noriai dalijasi su žmonėmis, norinčiais labiau pažinti savo kraštą. Šį kartą ji visus kviečia į Trakus, Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią, kurios fundatorius buvo pats Vytautas Didysis.

Jau septintą šimtmetį menanti Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia piligrimus labiausiai traukia stebuklinguoju Dievo Motinos paveikslu, kuris savo malonėmis garsėjo nuo XVI a. Siaučiant maro epidemijai, maldininkų procesiją iš Vilniaus į Trakus pirmą kartą surengė vyskupas Benediktas Vaina.Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios klebonas Jonas Varaneckas sako: „Labai norisi tęsti piligrimystės tradiciją. Kai kurie mano draugai yra apkeliavę visas pasaulio Marijos šventoves, pasiekė net Brazilijoje Gvadalupos Mariją. Bet paklausti, ar matė Trakų Mariją, sutrinka, padaro kuklią pauzę, nenorėdami manęs įskaudinti. Paskui prisipažįsta, nors Trakuose ir teko būti šimtą kartų, tačiau Dievo Motinos Mergelės Marijos – Lietuvos globėjos, 1718 m. vainikuotos Popiežiaus karūnomis, nematė. Beldžiamės į tolimiausius pasaulio kraštus pamatyti stebuklų, o tai, ką turime Lietuvoje panosėje, nematome. Taip norisi pasidalyti su visais Lietuvos žmonėmis tuo, ką turime mūsų bažnyčioje.“Karolina Mickevičiūtė rašo kelionių vadovus ir važinėdama po Lietuvą atranda nuostabiausių dalykų, kuriais noriai dalijasi su žmonėmis, norinčiais labiau pažinti savo kraštą. Šį kartą ji visus kviečia į Trakus, Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią, kurios fundatorius buvo pats Vytautas Didysis.

Karaimai – mažiausia Lietuvoje gyvenanti tiurkų kilmės tauta. XIV a. pab. Vytautas pasiekė Krymo pusiasalį ir po pergalės mūšio su Aukso orda į Lietuvą atsivežė apie 400 karaimų šeimų. Jos buvo apgyvendintos Trakuose, vėliau karaimų gyvenvietės įsikūrė šiaurės Lietuvoje. Trakuose dalis karaimų ėjo pilių sargybą, kita dalis vertėsi žemdirbyste, prekyba ir amatais. Karaimams dar labiau įsitvirtinti padėjo Kazimiero Jogailaičio 1441 m. suteikta Magdeburgo teisė.Mintis įkurti karaimų muziejų Serajai Šapšalui kilo dar XIX a. pab. Jis turėjo sukaupęs nemažai karaimikos eksponatų.Tačiau tik 1938 m. pavyko padėti pastato pamatus. Statybos darbus nutraukė Antrasis pasaulinis karas. Rinkiniai liko S. Šapšalo bute Vilniuje. 1941 m. S. Šapšalas sukauptas vertybes padovanojo valstybei, prašydamas ir vėl įkurti muziejų. Tačiau tik 1967 m. Trakuose atidaryta pirmoji karaimų etnografinė paroda, kurioje buvo eksponuojami perduoti Trakų istorijos muziejui ir Lietuvos nacionaliniam muziejui eksponatai iš S. Šapšalo kolekcijos.Šiandien S. Šapšalo ekspozicija supažindina su karaimų tautos istorija, buitimi, papročiais ir yra vienintelis tautos, kuri prieš 600 m. iš Krymo atsikraustė į Lietuvą, muziejus.Pasakoja ilgametė Serajos Šapšalo karaimų tautos muziejaus buvusi darbuotoja Alvyra Zagreckaitė.

Karaimai – mažiausia Lietuvoje gyvenanti tiurkų kilmės tauta. XIV a. pab. Vytautas pasiekė Krymo pusiasalį ir po pergalės mūšio su Aukso orda į Lietuvą atsivežė apie 400 karaimų šeimų. Jos buvo apgyvendintos Trakuose, vėliau karaimų gyvenvietės įsikūrė šiaurės Lietuvoje. Trakuose dalis karaimų ėjo pilių sargybą, kita dalis vertėsi žemdirbyste, prekyba ir amatais. Karaimams dar labiau įsitvirtinti padėjo Kazimiero Jogailaičio 1441 m. suteikta Magdeburgo teisė.Mintis įkurti karaimų muziejų Serajai Šapšalui kilo dar XIX a. pab. Jis turėjo sukaupęs nemažai karaimikos eksponatų.Tačiau tik 1938 m. pavyko padėti pastato pamatus. Statybos darbus nutraukė Antrasis pasaulinis karas. Rinkiniai liko S. Šapšalo bute Vilniuje. 1941 m. S. Šapšalas sukauptas vertybes padovanojo valstybei, prašydamas ir vėl įkurti muziejų. Tačiau tik 1967 m. Trakuose atidaryta pirmoji karaimų etnografinė paroda, kurioje buvo eksponuojami perduoti Trakų istorijos muziejui ir Lietuvos nacionaliniam muziejui eksponatai iš S. Šapšalo kolekcijos.Šiandien S. Šapšalo ekspozicija supažindina su karaimų tautos istorija, buitimi, papročiais ir yra vienintelis tautos, kuri prieš 600 m. iš Krymo atsikraustė į Lietuvą, muziejus.Pasakoja ilgametė Serajos Šapšalo karaimų tautos muziejaus buvusi darbuotoja Alvyra Zagreckaitė.

Nauja ekspozicija Lankytojų centre „Aukštadvaris – Karališkojo vieškelio kryžkelė“ kviečia apsilankyti ir susipažinti su Aukštadvario regioninio parko saugomos teritorijos gamtos ypatumais ir kultūriniais lobiais. Trakuose atidaryta didžiausia šalyje čiuožykla po atviru dangumi.Aukštadvario regioninio parko Lankytojų centro atidarytoje ekspozicijoje „Aukštadvaris – Karališkasis vieškelio kryžkelė“ pažymėtas XVII a. pradžioje Karališkasis vieškelis, vedęs į Trakų ir Birštono pilis. Neveltui lankytojų centras yra šalia svarbaus kelio. Čia dažnai užsuka žmonės pasiklausti, kur yra neišsenkantis Verknės šaltinis, garsioji Velnio duobė, Kartuvių alkvietė ar Aukštadvario piliakalnis. Su ekspozicija supažindina Aukštadvario regioninio parko direkcijos vadovas Vaclovas Plegevičius ir vyriausioji rekreacijos vadybininkė Ema Stanulionienė.Taip pat kalbėsime apie žiemos pramogas. Trakuose, ant Galvės ežero prieš Trakų pilį, atidaryta didžiausia šalyje čiuožykla po atviru dangumi. Pasakoja Trakų seniūnas Kęstutis Vilkauskas. Į Anupriškėse įsikūrusį poilsio ir pramogų centrą „TonyResort“ kviečia vykdomoji direktorė Neringa Čiurlienė. Mažai kas žino, kad 40 ha teritorijoje, kurioje tyvuliuoja Gilušio ežeras, nuo kalvų atsiveria raminantis kraštovaizdis ir tikrai lietuviška pelkė, galima nemokamai pramogauti, tik reikia turėti savo inventorių: rogutes, slides, pačiūžas.

Nauja ekspozicija Lankytojų centre „Aukštadvaris – Karališkojo vieškelio kryžkelė“ kviečia apsilankyti ir susipažinti su Aukštadvario regioninio parko saugomos teritorijos gamtos ypatumais ir kultūriniais lobiais. Trakuose atidaryta didžiausia šalyje čiuožykla po atviru dangumi.Aukštadvario regioninio parko Lankytojų centro atidarytoje ekspozicijoje „Aukštadvaris – Karališkasis vieškelio kryžkelė“ pažymėtas XVII a. pradžioje Karališkasis vieškelis, vedęs į Trakų ir Birštono pilis. Neveltui lankytojų centras yra šalia svarbaus kelio. Čia dažnai užsuka žmonės pasiklausti, kur yra neišsenkantis Verknės šaltinis, garsioji Velnio duobė, Kartuvių alkvietė ar Aukštadvario piliakalnis. Su ekspozicija supažindina Aukštadvario regioninio parko direkcijos vadovas Vaclovas Plegevičius ir vyriausioji rekreacijos vadybininkė Ema Stanulionienė.Taip pat kalbėsime apie žiemos pramogas. Trakuose, ant Galvės ežero prieš Trakų pilį, atidaryta didžiausia šalyje čiuožykla po atviru dangumi. Pasakoja Trakų seniūnas Kęstutis Vilkauskas. Į Anupriškėse įsikūrusį poilsio ir pramogų centrą „TonyResort“ kviečia vykdomoji direktorė Neringa Čiurlienė. Mažai kas žino, kad 40 ha teritorijoje, kurioje tyvuliuoja Gilušio ežeras, nuo kalvų atsiveria raminantis kraštovaizdis ir tikrai lietuviška pelkė, galima nemokamai pramogauti, tik reikia turėti savo inventorių: rogutes, slides, pačiūžas.

Trakų neįgaliųjų užimtumo centro direktorius Juozas Norinkevičius apdovanotas Gerumo žvaigžde.Psichologė Viktorija Lekavičiūtė ir floristė Rasa Mackėlaitė apie profesinę reabilitaciją Trakuose.Istorikas Juozas Valentukevičius pasakoja, kaip neregiai, dviračiais atvažiavę į Čepkelių raistą, spanguoliavo.

Trakų neįgaliųjų užimtumo centro direktorius Juozas Norinkevičius apdovanotas Gerumo žvaigžde.Psichologė Viktorija Lekavičiūtė ir floristė Rasa Mackėlaitė apie profesinę reabilitaciją Trakuose.Istorikas Juozas Valentukevičius pasakoja, kaip neregiai, dviračiais atvažiavę į Čepkelių raistą, spanguoliavo.