Podcasts about muzikantai

Elektroninės muzikos kūrėjai Liutauras Baltrūnas (Louis Alba) ir Jokūbas Pipiras (okūba) atvyko pristatyti savo pirmojo bendro albumo „Tėkmė“.Albume daug skirtingų žanrų skambesių, bet tuo pačiu viskas sklandžiai dera kartu. Anot kūrėjų, tikrasis albumo grožis atsiskleidžia klausant jo nuosekliai - tuomet galima pajusti tikrąją „Tėkmę“.Muzikantai jau ruošiasi albumo pristatymo koncertams, kuriuos planuoja pavasarį.Kalbino Rimvydas Černiauskas

Laidoje prisiminsime ir išgirsime kaip Britanijos progresyvaus roko atstovai, dainų autoriai, vokalistai, Rupert Hine, gitaristas Steve Hillage ir bosininkas Trevor Horn drąsiai, išradingai pasitiko 9-to dešimtmečio naujosios bangos „elektronines permainas“ savo kūryboje ir tapo sėkmingiausių New Wave grupių prodiuseriais.Ved. Lukas Devita

Kultūros aktualijų spaudoje apžvalga.Kasmet į atmosferą išleidžiamo anglies dvideginio kiekis siekia rekordiškus skaičius. Dėl to šyla klimatas, skirtinguose pasaulio regionuose stebime ekstremalius reiškinius. Visgi, kai kalbame apie klimato krizę, paprastai akcentuojame jos poveikį žmonėms, kai kada ir gyvūnijai, tačiau apie mums deguonį ir maistą teikiančius augalus pamirštame.Nors Šiauliuose menų inkubatoriaus projektas žlugo beveik prieš dešimtmetį, vis netyla kalbos, kokią naudą jis galėjo atnešti miesto kultūriniam gyvenimui. Be to, miesto centre liko nesutvarkytas didžiulis statinys – Chaimo Frenkelio fabriko gamybinis pastatas, kuriame turėjo įsikurti menų inkubatorius. Objektą jau keliolika kartų bandyta parduoti aukcionuose. Tačiau pastato net ir pusvelčiu niekas neperka. Miesto valdžia siekia jį išbraukti iš paveldo objektų sąrašo.Tradicinėje Ryto allegro knygų apžvalgoje, Eglė Baliutavičiūtė aptaria dvi knygas: Vokietijos žydės Jellos Lepman „Knygų vaikams tiltas“ pirmą lietuvišką knygos leidimą ir Unės Kaunaitės distopiją sauaugusiems skaitytojams „2084“, kurioje patekia jau dabar labai atpažįstamą ateities viziją.Siekiant atkreipti Lietuvos visuomenės ir užsienio šalyse gyvenančių tautiečių dėmesį į lituanistinio švietimo užsienio šalyse svarbą, trečius metus iš eilės rengiamas Lituanistinio ugdymo forumas. Šių metų forumo tema — „Lituanistinė mokykla – įdomi, kokybiška ir aktuali!“.Radvilų rūmų dailės muziejaus lankytojams atvėrė pietinį šio architektūrinio komplekso korpusą, kuriame eksponuojamos dvi parodos – senosios Vakarų Europos tapybos meistrų darbai „Gyvastingieji senojo pasaulio profiliai“ ir „Nuostabieji karo pabėgėliai“.Jaunasis šalies menininkas Arnis Aleinikovas, dar žinomas SINUO slapyvardžiu, vienas iš nedaugelio jaunų šalies kūrėjų, galintis pasidžiaugti kvietimais kurti ir savo darbus pristatyti užsienyje. Nuo poezijos iki konceptualios elektroninės muzikos ir tarpdisciplininių projektų – kokiomis dar formomis kūrėjas siekia komunikuoti?Vienas ryškiausių lietuvių būgnininkų, Marijus Aleksa, išleidžia antrąjį savo solinį albumą, kurį pristatys Tamsta Jazz Weekend metu – kokios emocijos, perkusijų technikos ir bendradarbiavimai jame susipina?Ved. Urtė Karalaitė

Eiti kur akys veda, užkalbinti nepažįstamuosius, stebėti kas dedasi aplink ir kas vyksta viduje. Šis pasakojimas - tai pasivaikščiojimas po Vingio parką, skubantį gyvenimą palikus už nugaros.Kokia šios istorijos prasmė? Muzikantai gali rašyti dainas, o ką daryti radijo dokumentikų kūrėjai? Tik šitai, ką čia išgirsite. Čia mano radijodukmentinė daina Vingio parkui.Autorė Rūta Dambravaitė

Kokius būdus sustabdyti studentų „nutekėjimą“ iš Klaipėdos siūlys Lietuvos muzikos ir teatro akademijos senato Klaipėdos fakulteto dekane patvirtinta Loreta Jonavičienė?Kur baigiasi žaidimas ir prasideda lošimas? Parodoje „Laimės ratas“ 4 skirtingų sričių menininkai nagrinėja sėkmės, azarto, lošimų, laimės ir atsitiktinumų temas. Pasakoja kuratorė Deinora Rudėnaitė.Manoma, kad per 480 gyvavimo metų Kauno miesto rotušė bus uždaryta tik 3 kartą. Muzikantai, istorikai, architektai ir menininkai ta proga čia atveria portalą. Kaip ir kodėl keisis miesto rotušė domisi Kotryna Lingienė.Rašytojas, vertėjas Laurynas Katkus pristato knygą „Nakvyne Berlyne“. Keturiose knygos apysakose skaitytojas pateks į pažįstamas, bet ir intriguojančias, pasakiškas ir keistas erdvės.Filosofas Aldis Gedutis komentare apie skaičius ir reitingus skiria įvairių skalių įvertinimus kiekvienam mūsų gyvenimo dešimtmečiui.Pasaulyje: pokalbis su Ukrainos instituto vadovu Volodymyru Šeiko apie šalies kultūrinį gyvenimą ir nuotaikas tvyrant politinei įtampai dėl šalies saugumo.Literatūrologė, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė Violeta Kelertas sako, kad niekur kitur pasaulyje nėra tokių debesų, kaip Lietuvoje, čia ji jaučiasi laiminga ir žavisi kultūriniu gyvenimu. Tačiau stebėdama pasaulines tendencijas, Violeta Kelertas sako, kad kultūra banalėja, auditorijai labiau reikia pramogų, o dideli kultūrai skiriami pinigai eina ne ten, kur turėtų.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Pasitinkant rašytojo Juozo Grušo 120-ąsias gimimo metines, atsinaujino jo butas muziejus Kauno Žaliakalnyje. Besidominčių šia asmenybe laukia dar nematyti eksponatai, o dar nepažįstančių rašytojo – negirdėti muziejininkų pasakojimai. Pasakoja Kotryna Lingienė.Į Lietuvą atvykusi lietuvių kilmės amerikiečių žurnalistė ir rašytoja Silvija Foti pristatė savo knygą „Nacio anūkė: kaip aš sužinojau, kad mano senelis – karo nusikaltėlis“. Generolo Jono Noreikos-Vėtros anūkė atliko istorinį tyrimą dėl savo senelio kolaboravimo nacistinės okupacijos Lietuvoje laikotarpiu. Su rašytoja kalbasi Aurimas Žukauskas.Pernai išleistas tapytojos, grafikės Veronikos-Vėros Šleivytės tarpukariu darytų nuotraukų albumas. Apie dar mažai žinomą kūrėją pasakoja Inga Janiulytė-Temporin.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie laiko tėkmėje pamirštus ir iš naujo atrandamus menininkus pasakoja Vita Ličytė.Menininkas, parodų kuratorius, Vilniaus dailės akademijos Skulptūros katedros dėstytojas Vytenis Burokas dar gyvena patirtimis iš Prahos, kur atliko 5 savaičių meninę rezidenciją. Ten kilusios idėjos ateityje turėtų pavirsti į kažką apčiuopiamo. Tačiau kol kas, grįžus į įprastą kasdienybę, tenka ieškoti būdų, kaip išsikovoti laiko ramybei ir kūrybai.Ved. Rūta Dambravaitė

Beatrix Potter. „Pasaka apie Timį Tipčių“. Skaito aktorė Jurga Kalvaitytė. Peter Holeinone. Pasaka „Brėmeno muzikantai“. Skaito aktorius Ferdinandas Jakšys.

Jei esate lengvai alergiški „prekybcentrinėms“ kalėdinėms melodijoms – turime priešnuodžių, kuriuos kruopščiai savo laboratorijoje sumaišė „Antidote“. Elektroninės muzikos projekto ką tik išleistas debiutinis „Re-Xmas“ – šios savaitės LRT OPUS albumas. Mariah Carey gal ir krūptelėtų, o mes džiaugiamės: minėtame LP lietuviškos elektroninės muzikos scenos atstovai interpretavo kultinius, bet, neabejojame, jau gerokai pabodusius žiemos švenčių kūrinius.Geriausi pristatymai, žinoma, iš pačių autorių lūpų: LRT OPUS laidoje „Dienos pulsas“ – pokalbis su Martynu Preveliu-Koneliūnu, vienu iš „Antidote Community“ „chemikų“.Ved. Kristupas Naraškevičius

LRT OPUS laida „Kelionės ir svajonės“ kviečia valandėlę praleisti su garsų šamanais vadinamais Pietų Amerikos kūrėjais ir per jų muziką pajusti tos pasaulio dalies gelmes. Muzikantai ieško įkvėpimo Peru, Brazilijos, Ekvadoro ir kitų šalių folklore, maišo įvairius garsus, eksperimentuoja ir sukuria galimybę pakeliauti neišeinant iš namų. Laidos vedėja Inga Ramoškaitė.

Naujausia „3000 priežasčių" laida taps tikra dovana visiems grupės „Radiohead" mylėtojams, nes visą valandą mes skirsime savo dėmesį tik šios grupės muzikantams ir jų muzikai.Tik mes klausysimės ne jų bendros kūrybos, kuri ir taip kasdien skamba viso pasaulio radijo stočių eteryje, bet jų atskirų solinių projektų, kuriuose pastaruoju metu legendinės roko grupės muzikantai tampa vis aktyvesni, ir kurioje jie atsiskleidžia visiškai naujomis spalvomis. Pasikalbėsime ir apie šių kūrėjų bendradarbiavimą su kino režisieriais, legendiniu akademinės muzikos kompozitoriumi Krzysztofu Pendereckiu, jų eksperimentus neriant į Indijos archajišką muziką ir kt. O apie solinę ir kolektyvinę kūrybą mes kalbėsimės su Pauliumi Trijoniu – roko grupės „Colours of Bubbles" muzikantu, kuris teatro pasaulyje yra puikiai žinomas ir kaip savarankiškas kompozitorius, kuriantis muziką spektakliams. Laidos autorius ir vedėjas Aleksandras Špilevoj.

Minėsime roko muzikantus, dainų autorius atlikėjus, kurie pasitraukė iš viešo gyvenimo, kai kuriais atvejais – atsižadėdami šlovės bei visapusiško dėmesio, pasislėpdami kartais taip gerai ir nuoširdžiai, kad ir atkakliausiems paparaciams nepavykdavo išgauti nors kokių žinių apie artisto asmeninį gyvenimą. Populiariosios kultūros normoms priešiškas, muzikos industriją bauginantis, „atskalūniškas" elgesys galėjo trukti mėnesiais, metais ar net ir visam likusiam gyvenimui. Tuo labiau, kai patiems muzikantams būtent toks gyvenimo būdas atrodė savaime suprantamu. Laidoje kviesime pasiklaustyti muzikos bei dainų, kurios tikrai nenustojo skambėti jų kūrėjams dingus iš pop akiračio.Ved. Lukas Devita.

Apie muzikinį šventinį laikotarpį, Kalėdinį repertuarą ir muzikines dovanas tiesioginiame KLASIKOS eteryje. Pokalbis su tarptautinių konkursų laureatu fleitininku Pauliumi Gefenu ir jaunosios kartos dirigentu Karoliu Variakoju. Ved. Marius Šinkūnas.

Valio Vilniaus spūstims! Jos pasitarnavo Širvintoms. Miestas su meile priglaudė ir į savo verpetą įsuko vilnietį Gediminą ir pasvalietę Agnę.Čia Svilai gyvena, dirba ir kuria, nežada laimės ieškoti kitur...Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Ant Galvės ežero kranto Trakuose smuikininkas Algirdas Šochas iš futliaro išsitraukė instrumentą ir pradėjo groti.Nuo drėgmės smuikas išsiderino, bet šio fakto muzikantas nesureikšmino. Atlikėjas pastebėjo, kad: „Muzikantai nėracukriniai, neištirps. Turi būti pasiruošę groti bet kokiu oru ir bet kur...“ Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Ar samdomas darbas, kas mėnesį garantuojantis algą, vis dar yra vertybė? Ar svarbiau dirbti, kas patinka, ar visgi pirmoje vietoje – pinigai? Ar šiame sparčiai besikeičiančiame pasaulyje dar liko vietos lojalumui? Ar reikia drąsos dirbti sau? To klausiu Lietuvos muzikos grupių „Sheep Got Waxed“, „Garbanotas“ ir “Planeta Polar” narių.Vedėja - Inga Ramoškaitė.

Laidoje kalbėsimės su muzikantais, bet ne apie muziką. Su jaunosios kartos kompozitore Marija Paškevičiūte ir muzikos kūrėju Aleksu Krell diskutuosime apie politiką, dvigubą pilietybę ir gyvenimą Lietuvoje. Savo nuomonę išsakys ir lietuvių grupės “Strings of Earth Orchestra” narys Mantas Meškerys.Laidos vedėja Inga Ramoškaitė.

Jau šešetą metų gyvuojanti psichodelinio roko grupė „Pilnatys“ pagaliau įrašė ir išleido pirmąjį trumpąjį albumą „Žuvys“. Studijoje lankosi pusė iš keturių „Pilnačių“ narių: už klavišinių partijas ir grupės muzikinį skambesį atsakingas Domas Morkūnas bei tekstų, dainų autorius Marius Meilūnas. Vaikinai neslepia, jog įtakas jiems darė ir tebedaro senasis 70-ųjų rokas, pradedant „The Doors“, baigiant Jimiu Hendrixu. Net pats Marius Meilūnas kartais pavadinamas Lietuvos Jimu Morrisonu. Norint muzikinių sąsajų rasti galima, tačiau kadaise jaunųjų grupių konkurse „Garažas“ triumfavusios „Pilnatys“ debiutuoja su savito garso, savitų tekstų ir savitos nuotaikos mini albumu „Žuvys“. Muzikantai pažada, kad rudenį turėtų pasirodyti dar vienas naujas leidinys ir kad dar šešių metų iki antrojo albumo laukti nereikės. Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas

Muzikantai kalbasi. Domantas Razauskas klausia, gitaristas, kompozitorius, aranžuotojas, „Žalvarinio“ lyderis Robertas Semeniukas atsako ir dalinasi ne visada malonia patirtimi. Robertas Semeniukas – profesionalus muzikantas, kuris žino, kaip atrodyti, elgtis scenoje, grojant šalia Marijono Mikutavičiaus, kaip parašyti liaudies dainos aranžuotę, sukurti autorinį „gabalą“, pagroti ugninį „solo“. Jis žino, kiek metų turėjo mokytis ir juodai dirbti, kad to pasiektų. Kad pasiektų, jog jo aranžuotės atsidurtų mokyklos programose, vadovėliuose, o apie autorines teises menkai teišmanantys žmonės iš jo noriai vogtų. Kodėl? Todėl, kad Lietuvoje vis dar apstu piliečių, kurie dainos, fonogramos, aranžuotės nesuvokia kaip intelektinės nuosavybės. Robertas su tuo susiduria dažnai ir apie tai pasakoja. Dar jis pasakoja apie savo paties solinę karjerą ir duoda patarimus jauniems muzikantams, kuriems dažnai atrodo, kad roko žvaigždė – baisiai lengva ir smagi profesija.

Muzikantai kalbasi. Domantas Razauskas klausia, gitaristas, kompozitorius, aranžuotojas, „Žalvarinio“ lyderis Robertas Semeniukas atsako ir dalinasi ne visada malonia patirtimi. Robertas Semeniukas – profesionalus muzikantas, kuris žino, kaip atrodyti, elgtis scenoje, grojant šalia Marijono Mikutavičiaus, kaip parašyti liaudies dainos aranžuotę, sukurti autorinį „gabalą“, pagroti ugninį „solo“. Jis žino, kiek metų turėjo mokytis ir juodai dirbti, kad to pasiektų. Kad pasiektų, jog jo aranžuotės atsidurtų mokyklos programose, vadovėliuose, o apie autorines teises menkai teišmanantys žmonės iš jo noriai vogtų. Kodėl? Todėl, kad Lietuvoje vis dar apstu piliečių, kurie dainos, fonogramos, aranžuotės nesuvokia kaip intelektinės nuosavybės. Robertas su tuo susiduria dažnai ir apie tai pasakoja. Dar jis pasakoja apie savo paties solinę karjerą ir duoda patarimus jauniems muzikantams, kuriems dažnai atrodo, kad roko žvaigždė – baisiai lengva ir smagi profesija.

Muzikantai kalbasi. Domantas Razauskas klausia, jauna, pirmąjį laisvos ir ne visada patogios muzikos albumą pristatanti, bet jau gerbėjų ratą turinti grupė „Džiazlaif“ atsako. Pavadinimas „Džiazlaif“ tiesiog persunktas ironija. Jis sako porą dalykų: mes grojame ir gyvename džiazu ir mes nemokame anglų kalbos. Iš tikrųjų, abu šie dalykai nėra tiesa. „Džiazlaif“ – tai savotiškas protestas prieš tradicinio džiazo snobiškumą, prieš stereotipus, kurie lydi šią kryptį. Jauni muzikantai tikrai negroja to, kas galvoje pasigirsta ištarus žodį „džiazas“. Bet ar XXI amžiuje dar likę grynųjų žanrų? „Džiazlaif“ tikslas – parodyti, kad yra kitokia laisvosios muzikos pusė. Ne visada patogi, tikrai ne saldi, labai veržli ir absoliučiai nenusakoma. Aptariant kolektyvo koncertų geografiją ir grupės netenkinančią Lietuvos džiazo festivalių situaciją aiškėja, kad „Džiazlaif“ gerokai daugiau koncertuoja ir ketina koncertuoti užsienyje. Ypač dabar, kai jau turi savo vizitinę kortelę – pirmąjį albumą.

Muzikantai kalbasi. Domantas Razauskas klausia, jauna, pirmąjį laisvos ir ne visada patogios muzikos albumą pristatanti, bet jau gerbėjų ratą turinti grupė „Džiazlaif“ atsako. Pavadinimas „Džiazlaif“ tiesiog persunktas ironija. Jis sako porą dalykų: mes grojame ir gyvename džiazu ir mes nemokame anglų kalbos. Iš tikrųjų, abu šie dalykai nėra tiesa. „Džiazlaif“ – tai savotiškas protestas prieš tradicinio džiazo snobiškumą, prieš stereotipus, kurie lydi šią kryptį. Jauni muzikantai tikrai negroja to, kas galvoje pasigirsta ištarus žodį „džiazas“. Bet ar XXI amžiuje dar likę grynųjų žanrų? „Džiazlaif“ tikslas – parodyti, kad yra kitokia laisvosios muzikos pusė. Ne visada patogi, tikrai ne saldi, labai veržli ir absoliučiai nenusakoma. Aptariant kolektyvo koncertų geografiją ir grupės netenkinančią Lietuvos džiazo festivalių situaciją aiškėja, kad „Džiazlaif“ gerokai daugiau koncertuoja ir ketina koncertuoti užsienyje. Ypač dabar, kai jau turi savo vizitinę kortelę – pirmąjį albumą.

Populiariausios Lietuvos regio grupės „Ministry of Echology” nariai tikrai galėtų suformuoti savo ministeriją – iš viso jų grupėje net 12. Šio savaitgalio „Pakartot” laidoje viešės keturi iš jų. Muzikantai pristatys antrąjį, Jungtinėje Karalystėje įrašytą grupės albumą „Wanderer”. Albumą išleisti padėjo ilgametis nepriklausomos lietuviškos muzikos leidėjas ir koncertų organizatorius Dovydas Bluvšteinas, o albumo pristatymo koncertai vyks trijusoe didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Kaip jamaikietiška regio muzika prigijo šiaurietiškoje Lietuvoje ir kodėl ji taip patinka klausytojams, sausakimšai užpildantiems koncertų sales, kuriose grupė koncertuoja? Šiuos klausimus užduosime grupės nariams Elenai Neniškytei, Martynui Gailiui, Pauliui Burakui ir Ugniui Raugalui.

Populiariausios Lietuvos regio grupės „Ministry of Echology” nariai tikrai galėtų suformuoti savo ministeriją – iš viso jų grupėje net 12. Šio savaitgalio „Pakartot” laidoje viešės keturi iš jų. Muzikantai pristatys antrąjį, Jungtinėje Karalystėje įrašytą grupės albumą „Wanderer”. Albumą išleisti padėjo ilgametis nepriklausomos lietuviškos muzikos leidėjas ir koncertų organizatorius Dovydas Bluvšteinas, o albumo pristatymo koncertai vyks trijusoe didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Kaip jamaikietiška regio muzika prigijo šiaurietiškoje Lietuvoje ir kodėl ji taip patinka klausytojams, sausakimšai užpildantiems koncertų sales, kuriose grupė koncertuoja? Šiuos klausimus užduosime grupės nariams Elenai Neniškytei, Martynui Gailiui, Pauliui Burakui ir Ugniui Raugalui.