Podcasts about menininkas

Nacionalinėje filharmonijoje dar viena padėka mūsų genijui: koncertas „Čiurlionio kodas“ – antroji dedikacija mūsų kompozitoriui ir dailininkui. Šeštadienio vakarą LNSO diriguos pasaulio scenose žibanti maestra Mirga Gražinytė-Tyla. Dirigentės mintys koncerto išvakarėse.Kauno galerijoje „Meno parkas“ atidaroma pirmoji menininkės, poetės, filosofės, dr. Aušros Kaziliūnaitės personalinė paroda „Šviesa, kuri auga“.Hipnotizuojantys Afrikos ritmai ir ritualiniai giedojimai, derinami su improvizuotu šokiu... Gnawa – Maroko muzikos ir kultūros tradicija, klausytojus įtraukianti į mistinį garsų pasaulį. Vienas ryškiausių šiandienos Gnawos ambasadorių Londone – Simo Lagnawi. Menininkas sako, kad Gnawa - ne tik muzika, bet ir gyvenimo būdas. Plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pristatoma premjera – spektaklis „Paukščiai“. Tai nerimu persmelkta istorija apie gebėjimą pasipriešinti kito manipuliacijoms. Spektaklis įkvėptas Holivudo žvaigždės, su legendiniu kino kūrėju Alfredu Hitchcocku dirbusios aktorės Tippi Hedren atsiminimų. „Tam tikra prasme kiekvienas iš mūsų esame Tippi“, – sako Lietuvos nacionaliniame dramos teatre spektakį statanti lenkų-prancūzų režisierė ir dramaturgė Anna Smolar. Su ja susitiko kolegė Evelina Povilavičiūtė.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – Kipras Mašanauskas.Ved. Gabija Narušytė

Režisierius Audrius Juzėnas pristato dokumentinį filmą „Menininkas“ apie dailininką, fotomenininką Rimantą Dichavičių.Kultūros ministro Šarūno Biručio spaudos konferencija dėl Keistuolių teatro situacijos.Skulptorius, dailininkas, medalininkas Juozas Kalinauskas švenčia 90-ies metų jubiliejų. Pokalbis su Juozu Kalinausku ir jo dukra, skulptore, medalininke Lina Kalinauskaite.,,Šokanti karalienė: Rameau sutinka Abbą”, – toks neseniai pasirodęs albumas, derinantis iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus dalykus: senąjį baroko skambesį ir žymiosios švedų popmuzikos grupės ABBA dainas. Plačiau apie naująjį albumą ir jį kūrusius menininkus pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ svečiuojasi restauratorius, menininkas, Žeimių dvaro savininkas Domas Noreika.Ved. Donatas Šukelis

Ukrainiečių menininkas Oleksandras Klimenko jau daugiau kaip dešimtmetį tapo ikonas ant šovinių dėžių. Kūrėjas sako supratęs, jog karo reliktai gali skleisti šviesią žinią.XIII amžiuje Europoje atsirado paprotys vaizduoti kūdikėlio Jėzaus gimimo sceną ir statyti prakartėles bažnyčiose, miestų aikštėse. Kada prakartėlės atkeliavo į Lietuvą? Kas privalo būti prakartėlėje ir kokia ji turėtų būti?Ką senovės lietuviams simbolizavo senis Kalėda ir kokios buvo senosios šio laikotarpio tradicijos?Rubrikos „Be kaukių“ svečias – Lietuvos Etnokosmologijos muziejaus įkūrėjas, astronomas Gunaras Kakaras.Ved. Marius Eidukonis

Prūsiška „Legenda“ Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras savo naujuose rūmuose pristato publikos verdiktui baleto trupę. Tai slovėnų choreografo, teatro baleto meno vadovo Gajaus Žmavco pagal kompozitoriaus Antano Jasenkos muziką sukurtas dviejų veiksmų baletas, kurio premjera jau šį savaitgalį.Mušamųjų virtuozas Pavelas Giunteris kviečia į įspūdingą jubiliejinį koncertą kartu su legendiniais perkusijos meistrais „Giunter Percussion“ ir solistais - instrumentalistais. Šešiasdešimtmetį vasarą atšventęs charizmatiškasis menininkas muzika gimtadienį švęs šeštadienį LVSO koncertų salėje.Vilniaus garso parodų erdvėje „Draugų vardai“ jau rytoj bus pristatytas rašytojos Vaivos Grainytės ir kompozitoriaus Arturo Bumšteino kūrinys „Dvidešimt keturi“. Tai radijo spektaklis balsų chorams ir garsams.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius parengė 200 sekundžių „žinių sprintą“ apie tai, kas pastarąją savaitę nutiko žymiausiems pasaulio dirigentams. Sužinosite ir apie operas, kuriamas pagal žymius filmus, bei internetinių perklausų rekordą pasiekusį islandų pianistą.Tadas Tručilauskas - vienas perspektyviausių, savita stilistika išsiskiriantis jaunos kartos menininkas, neseniai apdovanotas Jaunojo tapytojo prizu. Menininkas - rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Lietuvos kultūros sostinė Kaišiadorys supažindina kraštiečius su kūrėjais ir profesionaliu menu. Tapytojas, fotografas, skulptorius Algis Griškevičius nemato skirtumo tarp parodų Kaišiadoryse ar Amjene. Svarbu, kad darbus suprastų ir vertintų. Menininkas įsitikinęs – profesionalus menas turi pasiekti ir atokesnes vietas. Kaišiadorių kultūros centro direktorė Lina Brazionienė tikisi pritraukti daugiau lankytojų į parodas profesionaliai paruoštuose salėse.Skulptorių plenere „Kaišiadorių istorijos akcentai“ sukurti darbai puošia miesto erdves. Turistams siūlomas naujas kultūros maršrutas supažindinantis su profesionaliomis skulptūromis, kurias kūrė skulptoriai Gintaris Juozas Česiūnas, Pijus Česiūnas, Vilmantas Balynas, Gintaras Mykolaitis ir Martynas Bernatonis.Andrejus Tomenko Kaišiadorių katedroje groja vargonais ir gieda, laisvalaikiu iš medžio kuria pažintinius žaidimus.Susipažinti su Kaišiadorimis, Lietuvos kultūros sostine, kviečia kultūros patarėja Ilona Grabijolienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

M. K. Čiurlionio kelias jau pradėjo savo šeštąją kultūrinę topografijos kelionę, kuria kviečia pakilti į dangų. Kelionė pradėta Vilniuje, šiandien dvi stotelės Plungėje, toliau tęsis kelionė po kitus Lietuvos miestus.„Meno ir mokslo laboratorija“ Šiaulių, Kauno ir Vilniaus scenos meno gerbėjams pristato premjerą „Pilėnai*“. Dviejų menininkų Nauberto Jasinsko ir Mato Dirginčiaus įgyvendinamas performansas kvestionuoja pasyvaus pasipriešinimo simboliu laikomą legendą ir kelia vyriškumo sampratos nūdienos kontekste klausimus.Dezinformacijai atpažinti tereikia žinoti tris paprastas taisykles, skelbia pirmą kartą Lietuvos istorijoje dezinformacijos raštingumo egzaminą moksleiviams rengianti Vyriausybės kanceliarija su dezinformacijos analizės centru „Debunk.org“.Lietuvos kompozitorių sąjungos organizuotame konkursui atrinkti du Andriaus Šiurio kūriniai: „Naktipiečiams Jeronimas kepa tris kiaušinius, skrudina duoną ir įsipila puodelį kavos“ ir „tyla? ne, neteko girdėti“. Juos ir apie juos išgirsime būtent šioje laidoje.Rubrikoje „Ką man skaityti?“ labai mėgiama skaitytojų literatūra – atsiminimai. Tai - Aleksandros Kašubos „Tiksintis vaikas“.45-erius metus dirbanti su LRT vaikų choru dirigentė Regina Maleckaitė su chorine muzika gyvena visą savo gyvenimą. Nuo vaikystės į tai „įklimpusi“ ji to nesigaili, o kad muzikė neapsiriko pasirinkdama anuomet „vyrišką“ profesiją, kalba jos darbai. Tai - ir ilgametis darbas su vaikais, „Auksinė bitė“ ir, žinoma, batuta rankoje prieš šimtus dainininkų „Dainų šventėse“. Apie teisingą muzikei, prasmingą mūsų visuomenei ir be galo įdomų pasirinkimą – Regina Maleckaitė rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Menininkas, kuratorius ir rašytojas dr. Vidas Poškus savitai mato miestą ir žmones. Ne tik mato, bet ir nupiešia, o nupiešęs aprašo.Kartais rašo ir nepiešdamas, bet išsaugodamas vaizdo gyvumą. VVJ meno galerijoje veikusioje Poškaus parodoje „Karalius – nuogas“ (kuratorė Algė Gudaitytė) susitiko istorinės asmenybės ir šiuolaikiniai artefaktai. Dabar Gedimino pilis matuojama ne tik Gavelio, bet ir Poškaus masteliu. Panašus ir menininko parašytų knygų ir nupieštų komiksų kuriamas įspūdis. Tarsi ne tik skaitytum apie keistas gatveles ir nematytas architektūros detales knygose „Nedingęs Vilnius“ ir „42 menininkų dirbtuvės“, bet ir matytum trijų dimensijų vaizdą. Apie naujausią parodą, neskęstantį „Titaniką“, Vilnių ir Alytų kalbamės su autoriumi.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė(Vaivos Lanskoronskytės nuotr.)

Viena iš penkių 2023 m. Metų panevėžiečių paskelbta Panevėžio muzikinio teatro direktorė Kotryna Nekrošiūtė. Kokie pastarieji metai buvo šiai kurį laiką primirštai institucijai? Kokių naujų iššūkių sau yra išsikėlusi Panevėžio muzikinio teatro vadovė?Pirmosiomis gruodžio dienomis prasidėjo jau penktasis „Žiemojimo su opera“ sezonas. Ką ciklas siūlo šiemet? Pasakoja Jūratė Katinaitė.Pasitinkant šv. Kalėdas – tradicines giesmes keičiantis džiazas, režisieriai, šiltas kalėdines juostas keičiantys į siaubo filmus, kūrybiniai sprendimai, perteikiantys šiuolaikinės Kalėdų muzikos iš kino filmų istoriją ir formuojantys šiandieninį kalėdinį muzikinį repertuarą tikrovėje.Teismas atmetė Jono Sakalausko ieškinį, kuriuo jis prašė panaikinti konkurso į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovus rezultatus.„Menininkas neturi būti per daug stropus“, – sako pianistė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Dainavimo katedros koncertmeisterė, Vilniaus kolegijos dėstytoja Nijolė Baranauskaitė-Matukonienė. Nuo vaikystės įsivaizdavusi, kad gros scenoje kartu su kitais, šiandien ji laukia Šv. Kalėdų skubėdama iš vieno koncerto į kitą ir pasakoja, kad niekas geriau neišvalo minčių, nei vėjas burlaiviu skrodžiant jūros bangas.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Vilniaus dailės akademijos parodų salės „Titanikas“ pirmame aukšte šiandien atidaroma Gitenio Umbraso (g. 1961 m.) „Retrospektyva“. Tai išsamiausia menininko kūrybą pristatanti paroda, kurioje galima pamatyti ir gerai žinomus, ir dar tebekuriamus darbus. Pastaruoju metu G. Umbrasas kuria Vilniaus patronui – Šv. Kristoforui skirtą mozaiką Vilniaus savivaldybės pastato fasadui. Autoriaus darbai išsiskiria puikia piešinio, mozaikos, freskos technika ir begaliniu preciziškumu, o taip pat ekologinės pajautos ir mitologinių simbolių jungtimi. Vilniuje galima pamatyti ne vieną savitą G. Umbraso meno kūrinį: miniatiūrines freskas Sereikiškių parko medžių drevėse (1990), mozaiką – grindinio plytelę „Stebuklas“ Katedros aikštėje (1994), skulptūrą „Čiulbantis Kryžius” Žvėryne, Latvių ir Blindžių g. sankirtoje (2000). Menininkas sukūrė mozaiką „Trejybė“ Tuskulėnų rimties parko kolumbariumo kupole, memorialinę lentą žydų rašytojui Moišei Kulbakui. Pagal G. Umbraso projektą suskurta „Atminties siena“: iškalti nužudytų kovotojų už Lietuvos laisvę vardai ir slapyvardžiai buvusio KGB ir gestapo pastato cokolyje Vilniuje. 2004 m. buvo įgyvendintas dailininko projektas „Meilės krantai“: šalia Žaliojo tilto dešiniajame Neries krante iš žydinčių gėlių suformuotas užrašas „Aš tave myliu”, o kairiajame – „Ir aš tave”. G. Umbrasas sukūrė ir įgyvendino daug kitų meno kūrinių: freskų, mozaikų, scenovaizdžių, skulptūrų objektų, aitvarų. Menininko kūrybos retrospektyva VDA „Titanike“ veiks iki gruodžio 30 d.Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.

Darbą Stasio Eidrigevičiaus menų centre pradėjo parodų kuratorė Lina Albrikienė. Kokią centro parodų ateitį ji mato?Praėjo pirmoji Kanų kino festivalio savaitė. Kokie ryškiausi jos akcentai?Šį vakarą Vilniuje vyks poezijos skaitymai kitataučių lūpomis „Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu“. Kaip kitataučiams pavyksta perprasti lietuvių poeziją?Tauragėje tris dienas kiekvieną rytą vyks akcija „Menininkas mieste“. Ko ja siekiama?Socialinio recepto iniciatyva skirta lengvus nerimo ar depresijos simptomus jaučiantiems, išgyvenantiems vienatvę pensinio amžiaus žmonėms. Kaip pritraukti atskirtį patiriančiuosius?Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - Audiosensorinės bibliotekos vadovė Inga Davidonienė.Ved. Marius Eidukonis

Tęsiasi tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“, kuriame skaitomos eilės ir įvertinami geriausieji: už literatūros sklaidą rengėjai apdovanojo poetą ir leidėją Juozą Žitkauską, o dienraštis „Lietuvos rytas“ už geriausią esė šiais metais įteikė premiją poetei, literatūrologei Linai Buividavičiūtei.Trečius metus su šeima Lietuvoje gyvena japonų menininkė keramikė Noe Kuremoto. Ramybę atradusi Pasarčių kaime, Rokiškio rajone, menininkė kuria senovinių japoniškų skulptūrėlių įkvėptus kūrinius ir savo parodą pristato Kriaunų istorijos muziejuje.Toliau pristatome Lietuvos kompozitorių sąjungos rengiamo 2022 metų kūrinio konkurso nominantus. Šiandien savo kūrinį „Orfėjas, Euridikė“ pristato kompozitoriai Jūra Elena Šedytė ir Albertas Navickas.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie kiek primirštų ar retesnių režisūrinių trilogijų muziką.Menininkas, fotografas, architektūrinių manipuliacijų autorius Liudas Parulskis nenustoja stebinti savo darbais apie Vilnių. MO muziejaus naujausios parodos „Vilniaus pokeris“ pagrindinis vizualinis Vilniaus akcentas taip pat priklauso jam. Vilniuje jis gimė, gyvena, Vilnius kaskart Liudą Parulskį įkvepia ir naujoms idėjoms. Kokį mato Vilnių humoro nestokojantis menininkas ir kodėl savo manipuliacijas siekia pristatyti suprantamai? Pokalbis su Liudu Parulskiu rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Niujorke gyvenantis lietuvių menininkas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Žilvinas Kempinas geriausiai žinomas kaip kinetinių skulptūrų ir instaliacijų iš magnetinės videojuostos autorius. Su juo kalbamės apie kelią iš Plungės į Klaipėdą, Vilnių ir Niujorką, Venecijos bienalei sukurtą instaliaciją renesansinėje erdvėje, šiuolaikinio meno ir muzikos bei teatro sąsajas. Po 27 metų menininkas vėl lieja portretus fosilijas – šį kartą MO muziejuje. Kaip pasikeitė portreto samprata ir kieno gipsines kaukes išvysime šiandien?Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Kiek Lietuvoje yra prigijusi stand up komedijos kultūra? Ar mokame juokauti? Kas apskritai mums yra juokinga? Karolinos Bieliauskaitės pokalbis su komiku Pauliumi Ambrazevičiumi.Kodėl žmonės kolekcionuoja tuščias kasetes? Kotrynai Lingienei pasakoja kasečių kiosko įkūrėjas Armantas Gečiauskas.Vyriausiojo archyvaro tarnyba, Lietuvos literatūros ir meno archyvas bei Lietuvos nacionalinis muziejus birželį kvietė į keletą diskusijų. Viena jų – „Ką išgirsta kultūros naujienų skaitytojai?“. Kviečiu pasiklausyti ištraukos iš šios diskusijos, kurią moderuoja žurnalistas, poetas, rašytojas Gytis Norvilas, o dalyvauja Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė ir Lietuvos literatūros ir meno archyvo direktorius Juozapas Blažiūnas.Pasaulio įvykių apžvalgoje apie žemės meną, toliau grąžinamus kolonijiniu laikotarpiu išgrobstytus meno kūriniu, muzikinį lavinimą mokyklose.Kaip anoniminėse apklausose save pateisina skaitantieji nelegalias knygas? Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docento Vinco Grigo komentaras.Menininkas, neuromokslininkas, aktyvus JAV lietuvių bendruomenės narys - visi šie žodžiai apibūdina Dr. Audrių Plioplį. Daugiau nei 40 metų jis derino iš pažiūros du labai skirtingus pasaulius: meną ir mediciną. Dirbdamas neurologu, jis paraleliai kūrė unikalų daugiasluoksnį NeuroMeną, paremtą savo mokslinėmis analizėmis.Vedėja Rūta Dambravaitė

Kol to nepatyrė pats, Algis net neįtarė, kad taip būna – vietoj vizijų ir kūrybinių idėjų, galvoje juoduma ir fizinis skausmas. Bet visos sausros kažkada baigiasi, o kai ateina naujos – jau žinai, kaip su jomis tvarkytis.Pokalbis apie krizes, nerimo priepuolius bei nuolatinį atsitiesimą ir dešimtis tūkstančių aukojamus eurus Ukrainai.Ved. Lavija Šurnaitė

FM99 ketvirtoji ciklo „Praeities dulkes išsklaidžius“ radijo laida „Menininkas sako – Karui ne!“ Pokalbyje Alytaus kraštotyros muziejaus muziejininkė-dailininkė Gintarė Markevičienė - Žaltė ir dailininkas, politikas, aktyvus sąjūdžio dalyvis Arvydas Švirmickas.

Laidoje „Iš balkono“ pokalbis su išskirtine viešnia – performanso menininke Marina Abramović. Daugelis žino ją kaip ilgos trukmės performansų meistrę, kuri atgaivino ir įtvirtino šią meno sritį. Menininkė pasakoja apie savo svarbiausius kūrinius, biografijos ir politikos sąveiką ir karo įspaudus mene. Ji prisimena Venecijos bienalės „Auksiniu liūtu“ apdovanotą performansą-instaliaciją „Balkanų barokas“ (1997), garsųjį performansą Modernaus meno muziejuje Niujorke „Dalyvauja menininkė“ (The Artist is Present, 2010) ir neseniai Babin Jare, Ukrainoje, sukurtą raudų sieną su kristalais. „Menininkas turi sukurti kažką transcendentišką – tokį vaizdinį, kuris gali pasitarnauti skirtingu metu. Nes žmonijos istorija yra karų ir žudynių istorija. Mes niekaip neišmokstame pamokos“ – sako Abramović.Kovo 29 dieną 18 val. Kauno paveikslų galerijoje bus atidaryta Marinos Abramović paroda „Būties atmintis“, o kovo 31 dieną 18 val. Žalgirio arenoje Kaune vyks menininkės paskaita „Performansas. Praeitis, dabartis, ateitis“ ir tai bus vienas svarbiausių Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022 renginių.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Vieni Ukrainos muzikantai su ginklu rankose priešinasi okupantui. Kiti Vakarų muzikantai svarsto apie taiką Žemėje. Kai kurie Lietuvos atlikėjai atvirai palaiko Rusijos agresiją Ukrainoje arba nedrįsta išsakyti nedviprasmiškos pozicijos. Ar teisinga reikalauti iš menininko garsiai pasisakyti karo klausimais? O Rusijos muzikantai, ar jie dar kada nors koncertuos Lietuvoje? Ar turėtume suteikti mikrofoną bent tiems, kurie niekada nepalaikė Putino Rusijoje? „Pakartot“ apie pasirinkimus. Muzikantas, muzikos apžvalgininkas Domantas Razauskas kalbina teisininką, rašytoją, muzikantą Justiną Žilinską ir Vilniaus politikos analizės instituto Medijų ir demokratijos programos vadovą Donatą Puslį.Ved. Domantas RazauskasD. Puslys ir J. Žilinskas. D. Razausko nuotr.

Prisiminimai ir šiandiena bei įspūdžiai po filmo „Mr.Landsbergis“

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Vitos Ličytės pasakojimas apie 2022 m. filmų premjeras, muzikos albumus ir naujus muziejus.Tarptautinei ir Lietuvos auditorijai pristatomas vienas inovatyviausių šviesą skleidžiančių menininko Lino Kutavičiaus kūrinys „Smilga“.Menininkas ir tyrėjas Julijonas Urbonas savo Venecijos bienalėje kurtą „Planetą iš žmonių“ nusprendė padovanoti Nacionaliniam dailės muziejui. Koks tolesnis projekto J. Urbono projekto likimas?Pokalbis su režisieriumi Rimu Tuminu apie jo mintis, išsakytas interviu Rusijos televizijai ir darbo Rusijoje perspektyvas.Ukrainoje išleidžiamas turizmo vadovas po Lietuvai reiškmingo kultūros paveldo istorines vietas Ukrainoje.LRT Metų apdovanijimuose net trijose nominacijose įvertinti kultūros bendruomenės atstovai – Giedrė Žickytė, Giedrė Šlekytė ir „8 Days a week“ komanda.Ved. Marius Eidukonis

Pasitinkant rašytojo Juozo Grušo 120-ąsias gimimo metines, atsinaujino jo butas muziejus Kauno Žaliakalnyje. Besidominčių šia asmenybe laukia dar nematyti eksponatai, o dar nepažįstančių rašytojo – negirdėti muziejininkų pasakojimai. Pasakoja Kotryna Lingienė.Į Lietuvą atvykusi lietuvių kilmės amerikiečių žurnalistė ir rašytoja Silvija Foti pristatė savo knygą „Nacio anūkė: kaip aš sužinojau, kad mano senelis – karo nusikaltėlis“. Generolo Jono Noreikos-Vėtros anūkė atliko istorinį tyrimą dėl savo senelio kolaboravimo nacistinės okupacijos Lietuvoje laikotarpiu. Su rašytoja kalbasi Aurimas Žukauskas.Pernai išleistas tapytojos, grafikės Veronikos-Vėros Šleivytės tarpukariu darytų nuotraukų albumas. Apie dar mažai žinomą kūrėją pasakoja Inga Janiulytė-Temporin.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie laiko tėkmėje pamirštus ir iš naujo atrandamus menininkus pasakoja Vita Ličytė.Menininkas, parodų kuratorius, Vilniaus dailės akademijos Skulptūros katedros dėstytojas Vytenis Burokas dar gyvena patirtimis iš Prahos, kur atliko 5 savaičių meninę rezidenciją. Ten kilusios idėjos ateityje turėtų pavirsti į kažką apčiuopiamo. Tačiau kol kas, grįžus į įprastą kasdienybę, tenka ieškoti būdų, kaip išsikovoti laiko ramybei ir kūrybai.Ved. Rūta Dambravaitė

Kai į Lietuvą iš užsienio žaisti atvyksta krepšinio ar kitos sporto šakos komanda ar pavienis aukšto meistriškumo sportininkas, jiems netaikomi izoliacijos reikalavimai. Po varžybų jis gali nueiti vakarienės, gali nueiti į klubą ar kur kitur. O štai jeigu į Lietuvą atvyksta pasaulinio lygio menininkas, jis turi izoliuotis. Jo maršrutas labai aiškus - izoliacijos vieta ir darbovietė. Menininkas neturi teisės nukrypti nuo maršruto, kad papietautų ar pavakarieniautų. Ir šeimos narys su juo atvykti į šalį neturi teisės, o štai aukšto meistriškumo sportininkus gali lydėti ne tik treneriai ar medikai, bet ir sutuoktinės ar sutuoktiniai. Pasakoja Asta Martišiūtė.Vilniuje esantys vakcinacijos punktai Lukiškių a. ir V. Gerulaičio g. 1 skaičiuoja paskutiniąsias dienas, nuo spalio mėnesio šie punktai kartu su skiepobusais - nebedirbs. Nuo spalio mėnesio visi norintieji pasiskiepyti tai galės padaryti LITEXPO vakcinacijos centre, kuris veiks mažiausiai iki žiemos, arba asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Kaip šį sprendimą reikėtų vertinti? Apie tai...Sveikatos apsaugos ministro patarėja Justina Aleksaitė, Vilniaus savivaldybės atstovas bei šeimos gydytojų asociacijos prezidentas profesorius Julius Kalibatas.Prezidentas Gitanas Nausėda Niujorke JT generalinės asamblėjos sesijoje sakys kalbą. LRTV korespondentas Aurimas Lukas Piečiukaitis.Užsienio įvykių apžvalga. Lukas Kivita.Šiandien Vilniuje, Tuskulėnų dvaro rūmuose atidaromas naujas muziejus „Projektas – HOMO SOVIETICUS“. Ekspozicijos tikslas – atskleisti sovietinio totalitarinio režimo pastangas ir priemones kurti naują socialinę, kultūrinę ir politinę aplinką bei tariamai pažangų tarybinį pilietį. Šio projekto viena iš autorių daktarė Rasa Čepaitienė.Prasidėjus mokslo metams policijos pareigūnai vis didesnį dėmesį skiria eismo saugumui prie mokyklų bei darželių užtikrinti. Klaipėdoje kaip tik vyksta prevencinė priemonė, kurios metu pareigūnai tikrina savo vaikus į mokyklas ir darželius vežančius tėvelius. Išsamiau Paulius Selezniovas.Kaip pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją? Ar pasirinkus fiksuotas kainas pavyks sutaupyti? O gal priešingai - teks permokėti? Į bent dalį šių klausimų, tikisi atsakyti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, šiandien pristatanti specialią skaičiuoklę. Apie tai išsamiau Dariaus Mato parengtoje rubrikoje „Verslo laikas“.Švietimo aktualijos. STUDIJOJE – Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.Sporto pranešimai. Marius Andrijauskas.2021 metus ES yra paskelbusi Geležinkelio metais. Ta proga iš Lisabonos į Kauną rugsėjo 20-22 dienomis važiuoja daugelį ES sostinių jungiantis ekspresas. Daumantas Butkus.Savaitės komentaras. Autorius – apžvalgininkas Virginijus Savukynas.Ved. Rūta Kupetytė

Izraelio menininkas Ariel Bronz savo šalyje patiria nuolatinę įtampą ir dėl savo kūrybos susilaukia valdžios pareigūnų dėmesio. „Teatronas“ suteikė jam saugią erdvę kurti – taip atsirado spektaklis DIG-IT apie istorinę atmintį, lietuvių ir žydų santykius. Pasakoja Kotryna Lingienė.„Tokiu būdu pasaulis mažėja, o Lietuva didėja“ – taip savo smėlio kolekciją apibūdina poetas ir fotografas Ričardas Šileika. Jo kolekcijoje – apie 300 skirtingų smėlio pavyzdžių iš viso pasaulio. Su menininku kalbasi Austėja Eglynaitė.Menininkė Milda Laužikaitė dalyvauja Nidos meno kolonijos Piemenų rezidencijoje ir mėnesį gano 30 avių bandą Kuršių nerijos Grobšto gamtiniame rezervate. Kodėl tai yra meninė praktika?Du Lietuvos kultūros tarybos atlikti tyrimai parodė, kad mažiausiai dalyvaujančių kultūrinėse veiklose – Tauragėje, taip pat tai ir mažiausiai menininkų turintis regionas Lietuvoje. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ muziejininkė, poetė Renata Karvelis komentare aptaria tyrimo rezultatus ir pristato savo magistro darbą apie Tauragės menininkų tapatybę.Pasaulyje: UNESCO sprendimai dėl Venecijos ir Rumunijos aukso kasyklų, meistrai Vašingtone padeda atsatyti Notre Dame katedros stogą, o britai iš šukių lipdo eksponatus po sprogimo Beirute.Peggy Guggenheim kolekcijos muziejus Venecijoje – viena svarbiausių XX a. meno įstaigų pasaulyje. Čia dirba 14 metų Italijoje gyvenanti kuratorė, siurrealizmo dailės žinovė Gražina Subelytė. Tiesiai iš Venecijos – Ingos Janiulytės-Temporin pokalbis su Gražina Subelytė apie kultines praėjusio amžiaus meno asmenybes ir šiandien aktualėjantį siurrealizmą.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Baigėsi karantinas, didėja kultūros renginių pasirinkimas, bet organizatoriai sako, kad mūsų įpročiai jau pasikeitę – lankytojų koncertuose, festivaliuose ir kino teatruose vis dar itin mažai.Tapytojo Romano Mugos parodoje – astronautų ir policininkų apsupta modernistinė Kauno architektūra. Su autoriumi kalbasi Kotryna Lingienė.Iki šiol uždara, 12 metų veikianti uosto kūrybos bendruomenė TEMA Klaipėdoje atidaro galeriją ir atsiveria visuomenei. TEMOJE menininkai randa bendrą kalbą su verslininkais ir nesijaudina dėl laikinumo – jų puoselėjamas erdves planuojama nugriauti.Menininkas Vladimiras Mackevičius surengė 30 tarptautinių parodų, o Klaipėdos TEMA galerijoje savo kūrybą pristato pirmą kartą.Poetės Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie pardavimų kalbą.Pasaulyje: meno kūrinių vagystės atomazga Graikijoje, Hanso Kristiano Anderseno muziejus Danijoje, 50 metų po Džimo Morissono mirties ir viena geriausių švilpautaujų pasaulyje.Menininkas Dainius Liškevičius juokauja, kad meną reikia saugoti nuo liaudies. Po to, kai Šeimos gynimo maršo metu nelegaliai buvo parodytos jo performanso „Kliaksas/Restartas“ ištraukos, Liškevičiui teko ne tik dalinti daugybę interviu, bet ir aiškinti savo kūrybą teisėsaugai. Tyrimas dėl valstybinių simbolių išniekinimo nutrauktas dėl senaties termino, bet menininkas to dar nelaiko situacijos pabaiga.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Laidoje klausysimės muzikos kūrėjų, užaugusių vienoje šeimoje. Papasakosiu apie artimus šeimos narius, kuriančius muziką, kiną, literatūrą, teatrą drauge arba atskirai. Kokią įtaką vienas kitam daro du po vienu stogu augantys jauni kūrėjai?Pirmą kartą „3000 priežasčių“ pakalbinsiu savo paties brolį Andrejų Špilevojų - puikų fotografą ir novatorišką tarpdisciplininį menininką.Laidos autorius ir vedėjas Aleksandr Špilevoj

Trupės „Nuepiko“ šokio spektaklis „Perdegimas“ sugrįžta nauju – filmo – formatu. Pasak filmo kūrėjų, pagrindinis siekis šiame procese buvo kaip galima labiau atsiriboti nuo spektaklio choreografijos, o kino formatas suteikė galimybių naujiems įvaizdžiams ir metaforoms, kurios pasaulinės pandemijos fone tampa vis aktualesnėmis.Ciklas „24 atvirukai: pasakojimai apie moteris kompozitores“: Amy Beach.Latvių kompozitoriui Pēteriui Vaskui – 75.Fotografijos muziejuje Šiauliuose atidaroma Arūno Kulikausko fotografijų paroda „Paskutinė“. Menininkas vengia žodžio „retrospektyvinė“ ir parodą vadina apžvalgine.Lietuvoje reziduojanti „Kanta Company“ – Suomijoje studijų metu susipažinęs Kęsto Matusevičiaus, Aino Mäkipää ir Lylos Goldman trio – „Naujojo cirko savaitgalyje“ šiemet turi pristatyti psichologinį ir fizinį spaudimą kūrėjams nagrinėjantį projektą „Pressure“. Pokalbis su kūrėjais apie tai, kokias įtampas patiria šiuolaikinio cirko menininkai, kaip tą lemia geografinis kontekstas, apie situaciją paaštrinusią pandemiją ir karantinius kūnus.Rubrikoje „Be kaukių“ – pokalbis su kompozitoriumi, sistemiškai, kasdien nuo vaikystės tapančiu Antanu Jasenka. Menininkas pristato pirmąją Vilniuje tapybos parodą „Psyche“. Anot jo, kai vaikystėje nepavykdavo su muzikos atlikimu, mokytoja liepdavo piešti. Kaip dažnai dabar kompozitorius taiko šį metodą? Ir ar tapydamas klausosi savo muzikos?Ved. Indrė Kaminckaitė ir Marius Eidukonis

Jis – vienintelis menininkas istorijoje, kuris Adolfo Hitlerio kabinete fiurerį apšaukė ir išplūdo, bet liko gyvas. Jis – žmogus, kuris rašė atvirus protesto laiškus Josephui Goebbelsui dėl nacių antisemitizmo politikos ir iš visų jėgų jai priešinosi globodamas žydus muzikantus. Žmogus, kurio nekentė Heinrichas Himleris, atvirai reiškęs norą išsiųsti žydų draugą dirigentą į koncentracijos stovyklą. Menininkas niekada neįstojęs į jokią partiją ir niekada, jokiomis aplinkybėmis, viešumoje, laiškuose nesaliutavęs „Heil Hitler“ ir tuo pačiu metu kategoriškai atsisakęs palikti savo namus Vokietijoje. 1886 metų sausio 25 dieną gimė toks žmogus – dirigentas, kompozitorius Wilhelmas Furtwängleris.Ved. Domantas Razauskas

Laidoje „Žmogus ir miestas”„kalbėsimės apie architektūros ir vaizdo menų santykį. Joje su fotografu ir menininku Gintautu Trimaku aptarsime Architektūros ir fotografijos menų bendrumus, sąveiką ir vaizdo svarbą.Laidos vedėjas – architektas, VDA profesorius Tomas Grunskis.

Savaitraščio „7 meno dienos” apžvalga.Donato Puslio knygų apžvalgoje – apie Umberto Galimberti knygą „Kodėl? 100 filosofijos istorijų smalsiems vaikams“.Garsus Belgijos menininkas Janas Fabre, bendradarbiaudamas su Lietuvos nacionaliniu dramos tetaru, pristato spektaklio „Nakties rašytojas“ eskizą, sukurtą pagal jo rašytus dienoraščius bei teatro tekstų fragmentus. Interviu su menininku apie „Nakties rašytoją“, 2007-aisiais įvykusį pirmą kūrybos Lietuvoje pristatymą, jam skiriamą kritiką bei jį supančias kontroversijas.Nobelio literatūros premija skirta amerikiečių poetei ir eseistei Louise Glück. Pokalbis su literatūros kritiku, poetu ir L. Glück eilėraščius į lietuvių kalbą vertusiu Mariumi Buroku.Šeštadienį teikiamas pagrindinis „Poetinio Druskininkų rudens“ prizas – Jotvingių premija. Pokalbis su laureatu, poetu, rašytoju Alvydu Šlepiku apie apdovanojimą pelniusią eilėraščių rinktinę „Mano tėvas žūsta“.Spalio 9-ąją per LRT PLIUS prasideda prancūzų kino legendos Agnes Varda filmų retrospektyva. Apie kino meistrės asmenybę ir kūrybos išskirtinumą – pokalbis su jos filmų Lietuvoje platintoja Giedre Krikščiūnaite.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Ugnė Kačkauskaitė

Įspūdžiai iš II Tarptautinio Virgilijaus Noreikos dainininkų konkurso, sėkmingai įvykusio ir pasaulinės pandemijos sąlygomis.Rudeninė Lietuvos nacionalinio dramos teatro premjera Jonavoje ir internetu – Manto Jančiausko režisuojamas spektaklis „Vaidina Marius Repšys“. Kas apie psichologines problemas dar liko nepasakyta teatro scenoje?Babtuose antram gyvenimui atgijo nurašytas Kauno troleibusas. Šiuolaikinės seniūnijos vizijomis domisi Kotryna Lingienė.Apleistame, tačiau geros būklės Utenos dvare atidaryta šiuolaikinio meno paroda „Kuždėjimai“.Istoriko Simono Jazavitos komentaras apie rinkimų ir istorijos batalijas.Pasaulyje: apie rėmelius, meditacinį performansą šluojant ryžius Niujorke ir Maroke klestintį gitaros burtininką Jimmy Hendrix.„Kas tas mūsų ego prieš grybus? Ogi niekas“ – sako aktorius, režisierius, fotografas ir performansų menininkas Benas Šarka. Kaip neišėjus iš namų galima pažinti pasaulį, taip ir kalbant su Benu Šarka per pusvalandį galima aptarti Sokratą, valkatas, veganinę dietą ir girtą, bet neapsvaigusį Bukowskį.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Ieva Korsakaitė lankosi Simonos Benetytės keramikos dirbtuvėse, kuriose ant lipdinių nugula lietuviški žodžiai.Menotyrininkės Aistės Paulinos Virbickaitės grojaraštyje – apie muzikantus, kritikuojančius meną.20 min. trukmės Kristinos Buožytės filmas „Angelų takais“ – animuota, virtualios realybės duoklė Čiurlioniui. Pasakoja Agnė Šimkūnaitė.Banko paskola gali užmušti norą kurti, bet gali ir įkvėpti naujam etapui. Taip nutiko parodą Kaune pristatančiam estų menininkui Marko Maetamm, su juo kalbasi Kotryna Lingienė. Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie nesavanaudišką laisvę ir įvykius Baltarusijoje.Pasaulyje: prasideda Venecijos kino festivalis. Iš Visagino kilusi tapytoja Marija Tiurina prisideda prie Londono piešinių ant sienų festivalio.Rašytojas, leidėjas, architektas Tomas S. Butkus 23 metus rengė poemų ir eilėraščių romaną „Ežero žemė“. Pokalbis apie poeziją, architektūrą ir panoraminį matymą – kodėl svarbu jį ugdyti laikais, kai akys nuolat įbestos į vieną tašką ekrane. Ved. Juta Liutkevičiūtė

Įdomybės. Muzika. Filipas Glasas ne vien menininkas, bet ir santechnikas.

Didžiuoju pokyčiu Petrui Lincevičiui tapo išsikraustymas iš gimtojo Šilavoto kaimo į Vilnių studijuoti tapybos. Šilavoto davatkyno dvasia užauginto menininkokūryba persmelkta nostalgijos ir egzistencializmo. Tapytojas visada grįžta į gimtąjį Suvalkijos kraštą. „Laikas bėga ir į viską pradedi žiūrėti per atstumą,net pačiam keista“, – mintija tapytojas P. Lincevičius, kurio tapyba subtiliai žadina ilgesį pamažu pasitraukiančiai kultūrai. Menininkas kviečia į tapybos parodą„Arkos“ galerijoje Vilniuje.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Apie kvapus. Laidos svečias – aktorius, radijo laidų ir renginių vedėjas, TV projektų dalyvis, kvapų ir vizualinis menininkas, parfumeris Aistis Mickevičius. Ved. Rimantė Kulvinskytė.

UAB „Lietuvos kinas“ likviduojamas, kas sukaupta jo 12 tūkstančių kino juostų archyve? Pasakoja kino kritikė N. Kažukauskaitė.Kitąmet sostinėje planuojama atidengti paminklą prezidentui Antanui Smetonai. Menas tai ar politika?Naujasis Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro vadovas Antanas Venckus.Atsižvelgiant į kultūrinės spaudos atstovų nepasitenkinimą, Seime svarstomas naujas žiniasklaidos rėmimo modelis. Jį kritikuoja ir žiniasklaidos, ir opozicijos atstovai.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras.Pasaulio kultūros apžvalgoje: muziejų finansavimo pokyčiai bei didėjanti lyčių nelygybė teatre Didžiojoje Britanijoje. Koronaviruso bei besitęsiančių protestų įtaka Honkongo meno laukui. Minint Aušvico metines – ar įmanoma mene perteikti Holokausto žiaurumą?Įsimintiniausiu Kauno menininku pripažintas teatro režisierius Gildas Aleksa mano, kad jeigu teatras prasideda nuo rūbinės, tai kultūra – nuo laiptinės.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Ūkio naujienos. Kodėl nagingas medžio drožėjas Vidas Nugaras pamėgo kurti linksmus miško gyventojus? Kokių veislių braškes augina jaunasis ūkininkas Gintas Pavilonis? Sužinosime kodėl išmaniosios technologijos sunkiai skinasi kelią žemės ūkyje. Ved. Nijolė Baronienė.

„Metų knygos rinkimai“: apie Virginijos Kulvinskaitės romaną „Kai aš buvau malalietka“.Metai po režisieriaus Eimunto Nekrošiaus mirties. Adomas Zubė domisi, kokie Nekrošiaus kūrybos ir mąstymo pėdsakai išlieka šiandieniame kultūros ir visuomenės gyvenime.Su Ramūnu Zilniu apie muzikos naujienas: paskelbtas Grammy nominantų sąrašas, jame – ir lietuvių vardai. Grupė Coldplay atšaukia turą dėl klimato kaitos.Klaipėda – (ne)užšalęs kritinės minties uostas? Česlovas Burba lankosi trečiajame Klaipėdos kultūros forume.Tęsiame temą apie mobingą kultūros įstaigose. Kultūros ministerijos kanclerio Laimono Ubavičiaus komentaras.Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus komentaras apie boomerių ir zoomerių kartas.Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje: protestai dėl Romano Polanskio filmo Prancūzijoje, iškeliamas bronzinis Niujorko bulius, Kinija kritikuoja švedų PEN organizaciją.Dailininkas, avangardinės muzikos grupės „Ir visa tai kas yra gražu yra gražu“ įkūrėjas Artūras Šlipavičius-Šlipas sako, kad šiuolaikinė kultūra patiria didžiulį nuosmukį. Kalbamės apie tai, kodėl Šlipas laukia dienos, kai grius Europos Sąjunga ir kodėl performanso menas niekada neturėjo pasiekti galerijų.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Laidoje „Be problemų“ vieši fotografas, foto menininkas Artūras Jendovickis, dalinasi įspūdžiais, mintimis ir pasakojimais apie projektą: „Privataus miesto peizažas“. Šio projekto metu menininkas keliavo per skirtingus Vilniaus miesto butus, ofisus ir kt. patalpas, kurias atrasdavo socialinių tinklų ir skelbimų pagalba ir tokiu būdu per daugiau nei 20 atrinktų fotografijų pateikia tai kas matosi pro Vilniaus pastatų langus. Ved. Tomas Lukašeivičius.

„Pakeliui su klasika“ pradžioje skandinavų folkloro improvizacijos iš Jano Johanssono ir Georgo Riedelio albumo „Jazz På Svenska“ („Džiazas švediškai“). Vėliau skambės šiuolaikinės muzikos kūrėjo Nico Muhly kompozicijos. Menininkas siekia komponuoti tokius garsovaizdžius, kurie būtų geresni už tylą. „Retro aiduose” – populiarios dainos, sukurtos XX amžiaus pirmosios pusės brazilų kompozitoriaus Ary Barroso. Kelionės su klasika pabaigoje – pasaulio skambesiai, atspindintys šiandienos kūrėjų paieškas. Ved. Ignas Gudelevičius.

„Šiuolaikinis menas taip sukomercialėjęs, kad nebepalieka teisės į nesėkmę“, – sako vienas garsiausių Latvijos teatro režisierių Alvis Hermanis. Menininkas parašė atvirą, ironišką ir skaudžią knygą apie šiandieninį teatrą „Dienoraštis“. A. Hermanio išsakytuose svarstymuose atpažįstame ir Eimunto Nekrošiaus kūrybos principus. Viešnagės Vilniuje metu Meno forto salėje režisierius susitiko su Lietuvos žiūrovais. Latvijos teatro legenda Alvis Hermanis kalbėjo apie besikeičiantį pasaulį, teatrą ir žiūrovą, apie aktoriaus ir režisieriaus misija postmoderniame teatre. Laidoje skamba šio susitikimo fragmentai, ištraukos iš knygos „Dienoraštis“. Ved. Jolanta Kryževičienė.

Kalbėtis – būtina! Tokią pagrindinę mintį parsivežė fotografas Arūnas Baltėnas, kuris įamžino Niujorke gyvenančius lietuvius savo darbo aplinkoje. Menininkas susitiko su įvairiausių profesijų žmonėmis – tai medikai, dailininkai, socialiniai darbuotojai, kurie ne tik pozavo fotografui, bet ir pasakojo apie savo patirtį JAV. Ir pabrėžė, kad dirbant ten, už Atlanto, Lietuva jiems visada širdyje.Kokios lietuvių išeivijoje istorijos, kuo ten dirbantys tautiečiai įkvėpė fotografą ir kodėl būtina bendrauti? – apie tai pokalbis su fotografu Arūnu Baltėnu.Ved. Gabija Narušytė.

Kalbėtis – būtina! Tokią pagrindinę mintį parsivežė fotografas Arūnas Baltėnas, kuris įamžino Niujorke gyvenančius lietuvius savo darbo aplinkoje. Menininkas susitiko su įvairiausių profesijų žmonėmis – tai medikai, dailininkai, socialiniai darbuotojai, kurie ne tik pozavo fotografui, bet ir pasakojo apie savo patirtį JAV. Ir pabrėžė, kad dirbant ten, už Atlanto, Lietuva jiems visada širdyje.Kokios lietuvių išeivijoje istorijos, kuo ten dirbantys tautiečiai įkvėpė fotografą ir kodėl būtina bendrauti? – apie tai pokalbis su fotografu Arūnu Baltėnu.Ved. Gabija Narušytė.

„Sparčiai populiarėjant naujam bendradarbiavimo modeliui – kūrybinėms industrijoms, vis dar pastebima, kad, nepaisant senų ar naujų bendradarbiavimo modelių, egzistuoja du skirtingi meno ir verslo pasauliai, kurių atstovai, nors kartais ir susitinkantys, vieni kitus pažįsta gana menkai“, – pastebi viena iš parodos „Kolega iš kitos genties. Menininkas susitinka su verslininku“ kuratorių Eglė Mikalajūnė. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalgoje – apie Antonino Dvoržako simfonijos „Iš naujojo pasaulio“ premjeros Niujorke 125-erių metų sukaktį ir šios simfonijos sąsajas su amerikiečių klasikine muzika. Už profesionalios teatro kritikos sklaidą Lietuvos teatro sąjungos premija šiemet skirta Ingridai Ragelskienei. Aktyviai rašanti straipsnius ir recenzijas apie teatrą, ji šiuo metu rengia ir kultūrinius projektus Lietuvos rusų dramos teatre. O 2017 m. I. Ragelskienė parašė pjesę spektakliui „Šimtmečio moterys“, kuris skiriamas Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui ir pirmosioms Lietuvos feministėms. „Klasikos enciklopedija“ – apie radijo aparatus tarpukario Lietuvoje. Ved. Indrė Kaminckaitė.

„Sparčiai populiarėjant naujam bendradarbiavimo modeliui – kūrybinėms industrijoms, vis dar pastebima, kad, nepaisant senų ar naujų bendradarbiavimo modelių, egzistuoja du skirtingi meno ir verslo pasauliai, kurių atstovai, nors kartais ir susitinkantys, vieni kitus pažįsta gana menkai“, – pastebi viena iš parodos „Kolega iš kitos genties. Menininkas susitinka su verslininku“ kuratorių Eglė Mikalajūnė. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalgoje – apie Antonino Dvoržako simfonijos „Iš naujojo pasaulio“ premjeros Niujorke 125-erių metų sukaktį ir šios simfonijos sąsajas su amerikiečių klasikine muzika. Už profesionalios teatro kritikos sklaidą Lietuvos teatro sąjungos premija šiemet skirta Ingridai Ragelskienei. Aktyviai rašanti straipsnius ir recenzijas apie teatrą, ji šiuo metu rengia ir kultūrinius projektus Lietuvos rusų dramos teatre. O 2017 m. I. Ragelskienė parašė pjesę spektakliui „Šimtmečio moterys“, kuris skiriamas Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui ir pirmosioms Lietuvos feministėms. „Klasikos enciklopedija“ – apie radijo aparatus tarpukario Lietuvoje. Ved. Indrė Kaminckaitė.

Laidos svečias – pianistas Andrius Žlabys.Nuskambėjus rečitalio akordams Paliesiaus dvare, pokalbis su pianistu A. Žlabiu. Menininkas pristatė naująjį koncertų salės „Pasaga“ „Steinway & Sons“ fortepijoną. „Erdvė, turinti puikią akustiką, nuo šiol turės ir įspūdingą instrumentą“, – nauju dvaro fortepijonu džiaugėsi A. Žlabys.Ved. Ignas Gudelevičius.

Laidos svečias – pianistas Andrius Žlabys.Nuskambėjus rečitalio akordams Paliesiaus dvare, pokalbis su pianistu A. Žlabiu. Menininkas pristatė naująjį koncertų salės „Pasaga“ „Steinway & Sons“ fortepijoną. „Erdvė, turinti puikią akustiką, nuo šiol turės ir įspūdingą instrumentą“, – nauju dvaro fortepijonu džiaugėsi A. Žlabys.Ved. Ignas Gudelevičius.

„Kai negalią priimi kaip normalų dalyką, pamatai, kas yra už jos. Pamatai žmogų, kuris gali nuostabiai judėti, yra neįmanomai muzikalus, kaip jis pagal muziką atsimena šokio tekstą, koks yra jautrus tam, kas vyksta scenoje, kokią turi koncentraciją, kaip intuityviai komunikuoja su kiekvienu šokėju. Tai reikia pamatyti už negalios, bet tam reikia įprasti“, – sako choreografė, „Šeiko šokio teatro“ įkūrėja ir meno vadovė Agnija Šeiko, pastačiusi spektaklį „Mano Piteris Penas“, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Julius Jurevičius, turintis Dauno sindromą. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Stagnaciją formuoja neišmanėliška politika, o mes toleruojame“, – apie kompetencijos badą, šarlatanizmą menuose savo komentare svarsto kompozitoriaus Giedrius Kuprevičius.„Menininkas sugeria labai daug jautrių socialinių temų, ir kartais jos tikrai pradeda slėgti – juk nebūtinai esi pajėgus lengvai jomis varijuoti. Nuo socialinių temų perėjau prie abstrakcijų, nors tematiškai kalbu apie tą patį: laikinumą, trapumą, mūsų laikmetį, mus pačius, pasaulio dabartinę padėtį“, – pasakoja fotomenininkė Dovilė Dagienė, Vilniaus fotografijos galerijoje pristatanti parodą „Čia tada, ten dabar“.„Klasikos enciklopedija“: Empire State Building.Ved. Austėja Kuskienė.

„Kai negalią priimi kaip normalų dalyką, pamatai, kas yra už jos. Pamatai žmogų, kuris gali nuostabiai judėti, yra neįmanomai muzikalus, kaip jis pagal muziką atsimena šokio tekstą, koks yra jautrus tam, kas vyksta scenoje, kokią turi koncentraciją, kaip intuityviai komunikuoja su kiekvienu šokėju. Tai reikia pamatyti už negalios, bet tam reikia įprasti“, – sako choreografė, „Šeiko šokio teatro“ įkūrėja ir meno vadovė Agnija Šeiko, pastačiusi spektaklį „Mano Piteris Penas“, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Julius Jurevičius, turintis Dauno sindromą. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Stagnaciją formuoja neišmanėliška politika, o mes toleruojame“, – apie kompetencijos badą, šarlatanizmą menuose savo komentare svarsto kompozitoriaus Giedrius Kuprevičius.„Menininkas sugeria labai daug jautrių socialinių temų, ir kartais jos tikrai pradeda slėgti – juk nebūtinai esi pajėgus lengvai jomis varijuoti. Nuo socialinių temų perėjau prie abstrakcijų, nors tematiškai kalbu apie tą patį: laikinumą, trapumą, mūsų laikmetį, mus pačius, pasaulio dabartinę padėtį“, – pasakoja fotomenininkė Dovilė Dagienė, Vilniaus fotografijos galerijoje pristatanti parodą „Čia tada, ten dabar“.„Klasikos enciklopedija“: Empire State Building.Ved. Austėja Kuskienė.

LRT Opus studijoje svečiuojasi Vladas Mackevičius – Lietuvos menininkas, aktualių problemų vizualizuotojas, kurio parodos rodomos Kinijoje, Amerikoje, Rusijoje ir didžiojoje dalyje Europos šalių. Menininkas aktreipia dėmesį į mūsų pačių saves suvaržymus ir visa tai vizualizuoja bei parodo. Kalbamės apie meną, jo struktūrą, svarbą, kryptis ir reikalingumą.

LRT Opus studijoje svečiuojasi Vladas Mackevičius – Lietuvos menininkas, aktualių problemų vizualizuotojas, kurio parodos rodomos Kinijoje, Amerikoje, Rusijoje ir didžiojoje dalyje Europos šalių. Menininkas aktreipia dėmesį į mūsų pačių saves suvaržymus ir visa tai vizualizuoja bei parodo. Kalbamės apie meną, jo struktūrą, svarbą, kryptis ir reikalingumą.

Menininkas, keliautojas Kasparas Bagdonas pasakoja apie nelengvas savęs paieškas Pietų Amerikoje, paslaptingus ritualus, išbandymus, išskirtines patirtis. Kad viską giliau ir jautriau pajustume, Kasparas savo pasakojimą sustiprino atsinešta neeiline muzika.

Menininkas, keliautojas Kasparas Bagdonas pasakoja apie nelengvas savęs paieškas Pietų Amerikoje, paslaptingus ritualus, išbandymus, išskirtines patirtis. Kad viską giliau ir jautriau pajustume, Kasparas savo pasakojimą sustiprino atsinešta neeiline muzika.

„Ūkio naujienos“. Permainas ūkyje lėmė ne tik pieno kainos. Menininkas kaime įdėjų nestokoja.

„Manasis aš“: žmogus fotografijoje. „Menininkas pirmiausiai turi būti kaip šuo – turi turėti instinktą. Jis turi jausti – kam kąsti, kam nekąsti. O kad tai žinotų, turi lavinti savo intelektą. Drauge su intuicija, tai kūryboje yra svarbiausia. Na, žinoma, svarbu ir pasiruošimas – domėjimasis menu: literatūra, teatru, bendrąja kultūra“, – sako fotomenininkas Aleksandras Macijauskas.Apie tai, kaip nufotografuoti nematomus dalykus, ir ar gali fotokamera tapti žmogaus minčių rentgenu – pokalbis su fotomenininku Aleksandru Macijausku.

„Manasis aš“: žmogus fotografijoje. „Menininkas pirmiausiai turi būti kaip šuo – turi turėti instinktą. Jis turi jausti – kam kąsti, kam nekąsti. O kad tai žinotų, turi lavinti savo intelektą. Drauge su intuicija, tai kūryboje yra svarbiausia. Na, žinoma, svarbu ir pasiruošimas – domėjimasis menu: literatūra, teatru, bendrąja kultūra“, – sako fotomenininkas Aleksandras Macijauskas.Apie tai, kaip nufotografuoti nematomus dalykus, ir ar gali fotokamera tapti žmogaus minčių rentgenu – pokalbis su fotomenininku Aleksandru Macijausku.