Podcasts about australijoje

ChatGPT taikosi į e-komerciją: greitu metu šalia rekomenduojamos prekės siūlys nuorodą, kur tą prekę nusipirkti. Studentų vykdytas eksperimentas parodė, kad dirbtiniu intelektu sugeneruoti atsakymai Reddit naudotojams pasirodė šešis kartus įtikinamesni, nei sukurti žmonių. Radijo laidos vedėja Australijoje buvo tik dirbtinio intelekto generuojamas balsas. Amazon projektas Kuiper kelia palydovus į žemąją orbitą ir konkuruos su Starlink interneto ryšiu. Europos Komisija skyrė dideles baudas Apple ir Meta kompanijoms. JAV elektromobilių startuolis Slate Auto žada pardavinėti elektrinius automobilius „be išsidirbinėjimų“ už vos už 20 tūkst. dolerių. Youtube švenčia 20-ąjį gimtadienį.

Miego trūkumas turi didelę reikšmę ne vien fizinei sveikatai, bet ir emocijoms, o ypač paveikia, kaip interpretuojame kitų emocijas.Pasvalio rajone karvės gyvena pagal muzikos ritmą. Klasikinė melodija gyvuliams diktuoja, kada jie turi ilsėtis, skambanti tranki muzika - ženklas, jog laikas eiti į melžimo aikštelę. Modernias fermas, kuriose muzikos garsai skamba visą parą, įkūrė iš Danijos į Lietuvą atvykęs gyventi ūkininkas.Klaipėdietis keliautoja Aurimas Mockus, užsimojęs irkline valtimi perplaukti Ramųjį vandenyną, sparčiai artėja savo kelionės finišo link. Startavęs San Diego mieste Jungtinėse Valstijose, klaipėdietis turėtų finišuoti Brisbano mieste Australijoje. Kol kas išlaikomas tempas leidžia pagalvoti ir apie pasaulio Gineso rekordą – lietuvis taptų greičiausiai Ramųjį vandenyną irkline valtimi perplaukusiu žmogumi.Praėję metai maitinimo sektoriaus įstaigoms buvo nelengvi. Dalis gerai žinomų restoranų, kavinių ar barų nutraukė veiklą, o tą lėmė įvairios priežastys – ir panaikinta pridėtinės vertės mokesčio lengvata maitinimo įstaigoms, ir sumažėję klientų srautai. Kokie bus 2025-ieji maitinimo sektoriaus įmonėms?Berlyne veikiančio Jungtinių Valstijų Maršalo fondo instituto pareigas einanti vadovė Aleksandra De Hoop Scheffer sako, kad Vokietija šiuo metu susiduria su rimta identiteto krize, nes žlugo trys pagrindinės šalies užsienio politikos koncepcijos ir kol kas nėra aišku, kuo jas pakeisti. Ekspertė viliasi, kad naujasis Vokietijos kancleris vykdys ryžtingesnę politiką Ukrainos paramos klausimais, tačiau pripažįsta, kad santykiai su Vašingtonu nebus lengvi.Ved. Paulius Selezniovas

Pasaulis pasitinka Naujuosius: pokalbiai su kolegomis Australijoje, Japonijoje , Vokietijoje.Sutinkant Naujuosius šiąnakt miestų gyventojams bus prieinamos ne visos įprastos transporto paslaugos. Automobilių dalijimosi bendrovės įvertinusios galimas nelaimingų atsitikimų rizikas naktį ribos galimybes naudotis savo automobiliais.Kaip Naujųjų nakčiai pasirengė svečių gausybės sulauksianti Palangos policija?Nuo rytdienos brangsta kuras, alkoholis ir cigaretės, įsigalioja kai kurie nauji mokesčiai, keičiasi elektros ir dujų tarifai. Tačiau didėja minimali alga ir socialinės išmokos.Dėl didėsiančio akcizo nuo naujų metų kils degalų kainos. Degalinės šiandien sulaukia daugiau klientų, norinčių užsipilti pigesnio kuro.Ved. Andrius Kavaliauskas

Australija priėmė įstatymą, draudžiantį jaunesniems nei 16 metų asmenims naudotis pagrindinėmis socialinių tinklų platformomis. Ar tai išvis įmanoma įgyvendinti? Dirbtinis intelektas ir dronai padėjo atrasti šimtus naujų Naskos dykumos geoglifų. Monopoline pripažinta Google gali būti priversta atsisveikinti su savo naršykle Chrome. Runway pristatė estetikos nuoseklumą išlaikančius paveikslėlių generavimo „pasaulius“. Salesforce pristato DI agentų testavimo platformą. Ar taip ir gimsta naujos specialybės ir industrijos?

Žmogus per gyvenimą vidutiniškai miega apie 25 metus, tačiau mokslininkai iki šiol nesutaria, kodėl apskritai miegame.Šeduvos gimnazija iki šių mokslo metų pabaigos planuoja tapti viena šiuolaikiškiausių visoje Lietuvoje.Šį savaitgalį sukanka lygiai 35-eri metai, kai griuvo Berlyno siena. Užaugo karta, kuri apie komunizmą skaitė tik knygose. Bet kas jei apie tai dar galėtum pasikalbėti su savo mama, kuriai teko bėgti nuo Štazi?Australija imasi neregėtai griežtų priemonių dėl socialinių tinklų – uždraus jais naudotis asmenims iki 16 metų. Teigiama, kad siūlomais įstatymais, kurie kitą savaitę bus pateikti parlamentui, siekiama sumažinti „žalą“, kurią socialinė žiniasklaida daro Australijos vaikams.Nuo lapkričio pirmosios draudžiama rinkai pateikti elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles su skysčiu, pritaikytu elektroninėms cigaretėms pildyti, jeigu šiame skystyje yra cukraus ar saldiklių.Ved. Paulius Selezniovas

Europos mokslininkai sukūrė dirbtinio intelekto algoritmą, kuris padėtų geriau suprasti kiaulių skleidžiamus garsus. Toks įrankis esą padėtų didinti gyvūnų gerovę ūkiuose.Jau šiandien iš Nepriklausomybės aikštės Vilniuje į Ukrainą pajudės Didysis konvojus. Tai – Laisvės TV kartu su kitais paramos Ukrainai fondais surengta akcija, už kurios metu surinktas lėšas kovojančiai šaliai bus dovanojami automobiliai, prikrauti paramos, kurie bus perduoti tiesiogiai koviniams daliniams Ukrainoje.Jau dvidešimt šeštą parą klaipėdietis keliautojas Aurimas Mockus irkline valtimi plaukia per Ramųjį vandenyną. Klaipėdietis siekia tapti pirmuoju, irkline valtimi per Ramųjį vandenyną perplaukusiu nuo San Diego Jungtinėse Valstijose iki Brisbano miesto Australijoje.Regos negalią turintys gyventojai pastebėjo, kad tinkamai neveikia neseniai paleista garsinio vaizdavimo programėlė GV Filmai, naudojama žiūrint filmą kino teatre. Programėlės veikla laikinai sustabdyta, kada pradės veikti - nežinia.Ved. Paulius Selezniovas

Persų taras Australijoje; Johanno Sebastiano Bacho violončelė šiuolaikiniam šokiui; lenkų kilmės britės Alice Zawadzki balsas; Nubyos Garcia‘os saksofonas. O taip pat, vienas išradingiausių metų chorinės muzikos albumų! Visa tai – subtilios naujausios muzikos apžvalga „Kitame laike“.Ved. Domantas Razauskas

Slaugos specialybė Lietuvos jaunuoliams nebepatraukli. Tai rodo EBPO atliktas tyrimas. Mažiau nei Lietuvoje norinčių būtų slaugytojais tik Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje.O daugiausia penkiolikmečių, norinčių rinktis slaugytojo profesiją, yra Japonijoje, JAV, Norvegijoje, Australijoje, Nyderlanduose Prancūzijoje.Tai susiję su slaugytojo darbo krūviu bei atlygiu.Kaip rodo Vyriausybės strateginės analizės centro tyrimas, Sveikatos priežiūros specialistų trūkumas yra vienas didžiausių Lietuvos iššūkių - jau po šešerių metų, tai yra 2030 m., Lietuvos sveikatos priežiūros sektoriuje stigs 3,2 tūkst. slaugytojų.Ar pavyks užpildyti šią spragą? Daugybė šios srities ekspertų abejoja, mat be to, kad profesija mažai populiari, o dalis baigusiųjų slaugos programą emigruoja į tas šalis, kuriose ši specialybė gerai apmokama ir vertinama, daugybei besirenkančiųjų slaugos programą gali nepavykti įveikti valstybinio matematikos brandos egzamino iššūkio. Mat matematika nuo šių metų tapo privaloma besirenkantiems slaugos studijas.Kokiai daliai visų stojančiųjų į slaugą matematika gali pakišti koją? Kiek kasmet turėtume priimti jaunuolių, kad išvengtume slaugytojų krizės? Ko reikia, kad ši specialybė vėl taptų populiari?LRT radijuje diskutuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų skyriaus vedėja Giedrė Pačėsienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto lektorius, Baltijos paliatyviosios slaugos asociacijos įkūrėjas Marius Čiurlionis, Utenos kolegijos Medicinos fakulteto dekanė Danguolė Šakalytė ir Panevėžio kolegijos Biomedicinos mokslų fakulteto dekanė Ingrida Kupčiūnaitė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Pradėjęs eiti Krašto apsaugos ministro pareigas, Laurynas Kasčiūnas žadėjo pirmiausia imtis komendantūrų steigimo savivaldybėse. Šiandien projektas pristatytas visuomenei. LRT radijo kalbinti gyventojai sakė, kad apie komendantūras yra mažai girdėję, kiti apskritai nežino nieko, dar dalis norėtų prisijungti. Kaip jos veiks ir kokios bus jų funkcijos savivaldybėse?Ambasadorius Ukrainoje Valdemaras Sarapinas atšaukiamas iš pareigų, BNS ir Delfi žiniomis jį svarstoma skirti ambasadoriumi Lenkijoje.Prezidento posto siekia vienas milijonierius, o mažiausiai turto deklaruojantis kandidatas sumoka bene daugiausiai mokesčių. Likus mėnesiui iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija skelbia kandidatų į Prezidentus duomenis, tarp jų - turto ir pajamų deklaracijas.Jungtinės Valstijos perspėja Izraelį, kad Iranas gali imtis puolamųjų veiksmų jau šį savaitgalį ir nurodė diplomatams atšaukti numatytus susitikimus regione dėl padidėjusios grėsmės. Teheranas žada surengti atsaką į Izraelio smūgį šalies konsulatui Damaske praėjusią savaitę, kuris pražudė 7 karininkus. Tai kelia nerimą dėl konflikto išplitimo regione.Estų vidaus reikalų ministras Lauri Laanemetsas sako siūlysiantis Parlamentui paskelbti Maskvos patriarchatą – Maskvoje įsikūrusią Ortodoksų bažnyčios instituciją – teroristine organizacija. Tokiu atveju būtų galima uždrausti jo veiklą Estijoje.Lietuvoje ir kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse atliktas tyrimas parodė kad 61 proc. moterų nori mokytis kaip aktyviai panaudoti dirbtinį intelektą, tačiau trūksta mokymų.Grupė jaunuolių vakar Stokholomo priemiestyje vaiko akivaizdoje nušovė jo tėvą. Visuomenė šokiruota. Pastaruoju metu šioje šalyje labai padaugėjo gaujų smurto atvejų joms kovojant dėl narkotikų rinkos.Klaipėdietis keliautojas Aurimas Mockus ruošiasi irkline valtimi įveikti Ramųjį vandenyną. Maždaug dvylikos tūkstančių kilometrų kelionę klaipėdietis rugsėjį pradės Jungtinėse Amerikos Valstijose, o finišuoti turėtų Australijoje.Ved. Agnė Skamarakaitė

LRT radijo mokslo rubrikoje kalbėsimės apie trijų minučių disertaciją. Prieš daugiau nei penkioliką metų Kvinslando universitete Australijoje buvo pirmąsyk surengtas Trijų minučių disertacijos konkursas, kuriame doktorantai turėjo populiariai papasakoti apie savo tyrimus per 3 minutes ir naudodamiesi tik 1 skaidre. Nuo tada šis konkursas vyksta visame pasaulyje. Ir visai, visai ką tik įvyko Lietuvoje, Vilniaus universitete.Kaip keitėsi Lietuvos žiniasklaida ir informacinė erdvė 1990 m., kaip buvo ruošiamasi Nepriklausomybė atkūrimui ir kaip vėliau ji įtvirtinta žiniasklaidoje. Pokalbis apie tai po pusvalandžioVis daugiau diskutuojama, ar nereikėtų drausti tėvams naudoti savo vaikų nuotraukas ar vaizdo įrašus socialiniuose tinkluose. Kokia jūsų nuomonė apie tai – skambučių lauksime po vienuoliktos valandos žinių.Dar viena laidos pašnekovė bus vaizdingose Trakų rajono apylinkėse „Kalvelės ūkį“ įkūrusi Jolanta Jasiūnienė. Ji sako, kad išlaikyti mažą pieno ūkį tapo labai sudėtinga.

Ukraina, prie laikinai okupuoto Krymų krantų, sėkmingai atakavo Juodosios jūros laivyno didįjį desantinį laivą „Novočerkaskas“, atgabenusį, kaip įtariama, Irano dronus.Dniepro upėje patruliuoja ukrainiečių karinis laivas „Bucha“, iš kurio naikinami Kyjivo link skrendantys bepiločiai.Antros Kalėdų dienos ypatumai Australijoje, Ispanijoje, Britanijoje.Etnologė Marija Liugienė: antroji Kalėdų diena nuo senovės buvo skirta šėlionėms.Lietuviai priekaištauja organizatoriams, kad gruodį mažai koncertų, į kurios gauti bilietų labai sudėtinga.Ved. Madona Lučkaitė

#ŽalgirisOnAir tinklalaidėje apsilankė vasarą prie Kauno „Žalgirio“ prisijungęs amerikietis Brady Manekas. Per ilgiau nei valandą trukusį pokalbį su krepšinio komentatoriumi Ryčiu Kazlausku krepšininkas papasakojo apie savo pirmuosius įspūdžius Lietuvoje, reabilitaciją po traumos, karjeros pradžią ir laikus iš JAV. Antroje tinklalaidės dalyje, skirtoje tik „Žalgiris Insider“ prenumeratoriams, B.Manekas atsakė į sirgalių klausimus. Visą tinklalaidę galima pamatyti čia: https://insider.zalgiris.lt/insider/9... 0:00 B.Manekas apie Lietuvą; 04:48 Oklahoma ir sniegas; 5:20 B.Maneko trauma ir J.Grainys; 7:33 B.Maneko šeima ir beisbolas; 8:45 Pradžia krepšinyje; 11:16 Koledžas, žaidimas su T.Youngu ir tritaškiai; 16:12 Šiaurės karolinos universitetas; 19:45 TikTok; 21:24 Noras žaisti NBA; 23:44 Pirmoji profesionalo patirtis Australijoje ir Turkijoje; 31:21 Kalbos apie „Žalgirį“ ir galimybės žaisti NBA; 35:52 Persikėlimas į Lietuvą; 37:09 Noras uždirbti pinigus; 38:30 Pirmas įspūdis Kaune ir prisitaikymas prie Eurolygos; 44:39 Psichologija ir ko reikia „Žalgiriui“? Pasirūpinkite savo saugumu internete su mūsų draugais „NordVPN“. Specialus pasiūlymas „Žalgirio“ fanams – su kupono kodu ZALGIRIS perkant 2 m. „NordVPN“ prenumeratą, gaukite 70 proc. nuolaidą + 4 papildomus mėnesius: https://go.nordvpn.net/SH4sK

Atkeliavus žiemiškiems orams, pasipylė avarijos, miestuose susidarė didžiulės spūstys. Kaip sekėsi pirmąją šios žiemos dieną?Šiemet minint garsaus aplinkosaugininko, gamtos fotografo Olego Truchano gimimo 100-ąsias metines, keliautojai iš Lietuvos tris savaites keliavo jo keliais Australijoje bei Tasmanijoje ir įamžino jo atminimą.Civilinės saugos ekspertai jau kurį laiką važinėja po Lietuvą ir apmoko bendruomenių lyderius, kaip elgtis ištikus ekstremaliajai situacijai – karui, branduolinei ar bet kokiai kitai stichinei nelaimei. Tikimasi, kad mokymus išklausę bendruomenių lyderiai tas žinias perduos ir savo žmonėms.Ved. Edvardas Kubilius

#TiekPinigų Ekonomikos ir verslo naujienos kiekvieną penktadienį čia ir Laisvės TV YouTube kanale: https://youtu.be/8hTfSh_c6s8 Tiek Pinigų penktadienį (lapkričio 3 d.) vedėjas Andrius papasakos apie visiškai kitokį zoologijos sodą Australijoje, apie tai, kas yra trumpųjų akcijų prekyba, trumpai apžvelgs didžiųjų protų susitikimą Didžiojoje Britanijoje dirbtinio intelekto klausimais ir, kaip visada, biržų naujienas.

Amerikos prezidento Džo Baideno vizito į Izraelį išvakarėse, pasaulį sukrėtė kruvinas smūgis Gazos ligoninei. Pranešama apie kelis šimtus žuvusių žmonių. Tačiau iš karto po išpuolio Izraelis paneigė surengęs kruviną ataką. O prieš keletą valandų pateikė ir įrodymų, kad dėl išpuolio kalti islamistai.Kompensacijų už šildymą šį sezoną sulauks mažiau žmonių, bet valdžia tikina, kad išmokos pasieks labiausiai skurstančius gyventojus.Beveik 250-čiai tūkstančių gyventojų netrukus baigsis fiksuotos elektros kainos planai. Liberalizavus rinką, toliau keliami klausimai, kokie sprendimai vartotojams geriausi. Tuo metu Valstybinė energetikos reguliavimo taryba teigia, kad naujų elektros tiekėjų galima tikėtis nebent po kelerių metų. Juos pritrauktų bendra Baltijos šalių tiekimo rinka.Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę su oficialiu vizitu lankosi Australijoje.Ved. Andrius Kavaliauskas

Vyksta pirmalaikiai Seimo nario rinkimai vienmandatėje Raseinių – Kėdainių apygardoje.VRK duomenimis, pirmąją išankstinio balsavimo dieną iš viso balsavo 153 rinkėjai. Tai yra 0,48 procento nuo bendro visų Raseinių–Kėdainių rinkimų apygardoje balsavimo teisę turinčių rinkėjų skaičiaus.Siekiant mažinti pajamų nelygybę, prezidentas Gitanas Nausėda teiks įstatymo pataisas ir siūlys įvesti šeimos mokesčio lengvatą. Prezidento patarėjos I. Segalovičienės teigimu, Vokietijoje, Airijoje, Australijoje taikomos šeimos lengvatos, jos veikia kartu su vaiko išmokomis.Naujų, nuo 2021 m. sausio 1 d. įregistruotų lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių privalomosios techninės apžiūros ataskaita bus papildyta svarbia informacija – degalų ir energijos sąnaudų rodikliais.Nuo rugsėjo pirmosios Prancūzijoje įsigaliojo kontroversiškoji Prancūzijos pensijų reforma. Profsąjungos vadina ją žiauria ir nesąžininga.Ved. Simona Vasiliauskaitė

Latvijoje ir Estijoje duris atveria puikios akustikos ir infrastruktūros muzikos salės net mažuose miestuose. Lietuvoje neturime nė vienos tikrai geros salės simfoninei muzikai. Kokią regionų politiką vykdo Kultūros ministerija, kokia yra ateities strategija, kodėl nėra jau suplanuotų koncencertų salių Kaune ir Vilniuje? Kokia yra kitų Europos valstybių politika? Pokalbis su Kultūros viceministru Vygintu Gasparavičiumi ir LRT Klasikos vadovu Julijumi Grickevičiumi.Tarp geriausių poezijos kategorijoje „Metų knygos rinkimuose“ pateko poetės ir vertėjos Gretos Ambrazaitės knyga „Adela“. Jos simbolinė figūra – autorės proprosenėle Adela Różewicz, tačiau iš tikrųjų pagrindinis knygos leitmotyvas – laikas, laikas kaip vanduo. Su autore apie Adelos asmenybę, asmenines istorijas ir iš jų gimstančias metaforas kalbėjosi Rasa Murauskaitė-Juškienė.Klasikinės muzikos naujienose: nauja Vienos simfoninio orkestro pagrindinė kviestinė dirigentė, naujas Kelno miesto muzikos vadovas, Paryžiaus operos teatro transliacijų platforma ir Australijoje sukurta kultūros politika užtikrinti čiabuvių tautų kūrybos autorines teises.Beveik prieš ketvirtį amžiaus kalbėdama apie kultūrą humanitarinių mokslų daktarė, profesorė, literatūrologė Viktorija Daujotytė pasakė, kad kultūra yra tarsi nenaudingas bažnyčios aukštis. Ką apie kultūrą galėtume pasakyti šiandien, kiek kūrėjui yra svarbus tikėjimas, ar yra vietos šventumui mūsų pasaulyje. Didįjį penktadienį apie vertes ir prasmes kalbamės su Viktorija Daujotyte.Ved. Jolanta Kryževičienė

Rubrikoje „Keturi milijonai“ pokalbiai su Švedijoje, Šveicarijoje, Australijoje gyvenančiais lietuviais apie tai kaip jie švenčia Vasario 16-ąją ir kaip gyvendami svetur stengiasi išlaikyti savo lietuvišką tapatybę.Pokalbis su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Istorinių tyrimų programų skyriaus istoriku dr.Dariumi Juodžiu apie 1949 metais Vasario 16-ąją Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos pasirašytą deklaraciją, kuri buvo labai svarbi Lietuvos valstybės tęstinumui.Vasario 15-16 dienomis Ukrainos atstatymui skirtoje parodoje „Rebuild Ukraine“ pristatomi ir Lietuvos Ukrainoje įgyvendinami projektai. Kokie jie? Pokalbis su ekonomikos ir inovacijų viceministru Vincu Jurgučiu.Kokios moterys prisidėjo prie Lietuvos valstybės atkūrimo? Apie tai Miglės Anušauskaitės komiksų paroda „Signatarės pirmame plane“. Pokalbis su ja ir Istoriku dr. Norbertu Černiausku.Ved. Agnė Skamarakaitė

#TiekŽinių Antradienį (sausio 31 d.) Tiek Žinių vedėja Eglė pasakoja apie Kroatijos prezidento išsišokimus dėl karo Ukrainoje, F-16 naikintuvų (ne)tiekimą Ukrainai, sugriuvusį tiltą Kėdainiuose, su hašišu įkliuvusi Darbo partijos kandidatą ir Australijoje pamestą radioaktyvią kapsulę. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/pcvp6Nzxd-Y

Nepaisant sankcijų, dalies Europos šalių prekybos apimtys su Rusija išaugo. Tokia tendencija stebima ir agresorės kaimyninėse šalyse. Ar neveikia draudimai?Rugsėjį Seimui sugriežtinus rinkimų komitetų steigimo tvarką, Teisingumo ministerija fiksuoja, kad komitetų prašymai registruotis itin sumažėjo lyginant su paskutiniais savivaldos rinkimais.Po aborigenų kilmės berniuko nužudymo, Australijoje jaučiamas sielvartas ir pyktis. Tūkstančiai žmonių įvairiose šalies vietose, taip pat ir kaimyninėje N. Zelandijoje rinkosi į demonstracijas. Pokalbis su LRT RADIJO bendradarbe Sidnėjuje Rita Baltušyte.Mokyklų ir darželių maitinimą organizuojančios įmonės skundžiasi, kad panaikinus Pridėtinės vertės mokesčio lengvatą, dalis jų turėtų užsidaryti. Tėvai pripažįsta, kad vaikai ir taip dažnai valgo iš namų atsineštą maistą.Ved. Darius Matas

Akvaponika – ateities ūkis. Vilniečių Akvilės ir Edgaro Burneikų tikslas savo sodyboje Molėtuose praktikoje pakartoti žemės ūkio technologiją, naudojamą Nacionalinės Aeronautikos ir Kosmoso administracijos (NASA). Lietuvoje jie vieni pradininkų. Toks ūkininkavimas gerai pažįstamas Australijoje, Amerikoje, Japonijoje. Tokie ūkiai kuriami net didmiesčiuose, nes sakoma, kad jei turi auksinę žuvelę, tai gali turėti mini Akvoponikos ūkį.90 proc. gyvų gyvulių supirkėjų nesudaro rašytinių pirkimo pardavimo sutarčių, konstatavo VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra (Litfood), vykdanti nesąžiningos prekybos praktikos priežiūrą ir įspėja, kad nuo lapkričio 1 d. pažeidusiems šį reikalavimą bus skiriamos baudos.Spalis – spalių arba spalinis – nurodo, kad vėlyvo rudens rūpestis kaime būdavo linų apdorojimas. Reportažas iš Lino darbų sutartinių vakaro ir pasakojimas, kuo svarbūs linai lietuvio gyvenime.Ved. Kristina Toleikienė

Su gerve rankoje režisierius Saulius Baradinskas dėkoja likimui, kad architektūrą iškeitė į kiną. Tačiau ar tai užtikrina finansinę gerovę? Ir ko jauną kūrėją gali išmokyti skolos?Taip pat precedento neturintis Europos sprendimas suvienodinti įkroviklius. Kaip tai palies kiekvieno kišenę?Ir maisto krizė Australijoje. Greitojo maisto restoranai ieško kuo pakeisti ikoninius produktus.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Kaip atrodo užsienio naujienų redaktorių darbas karo metu? Kaip rasti patikimus šaltinius, kai tikslios informacijos iš karo nėra daug, apie tai pasikalbėsime su LRT TELEVIZIJOS užsienio naujienų redaktoriais, kurie dar visai neseniai dirbo ir čia pas mus radijuje – Indrė Urbaitė ir Lukas Kivita.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo lyderystė, retorika, asmenybė jau dabar lyginama su garsiausių istorijoje pasaulio politikų. Kokios lyderystės reikia karo metu, kalbamės su ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovo retorikos ir komunikacijos modulio vadove ir Vytauto didžiojo universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu.„Man dar niekada nebuvo šitaip gėda, kad esu iš Rusijos“, – sako Rusijos pilietė, mokslų daktarė Liza, šiuo metu gyvenanti Australijoje. Liza teigia, kad Rusijos gyventojai jau dabar jaučia dideles tarptautinės izoliacijos pasekmes, o išgirdusi, kad Rusija pradėjo pulti Ukrainą, tuo iš pradžių tiesiog negalėjo patikėti.Kaip atrodo gydytojų darbas karo metu? Apie tai Rusijos karo Ukrainoje fone pasikalbėsime su kao medicinos gydytoju, dvejus metus tarnavusiu Afganistano kare, knygos “Afganistano daktaras” autoriumi Viliumi Kočiubaičiu.Ved. Rūta Kupetytė

Prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, dalis Lietuvos gyventojų ėmė aktyviau pirkti būstą ar jį nuomotis svetur – Kipre, Kanarų salose, Maljorkoje ar žemyninėje Ispanijoje, taip pat suskubo išsiimti asmens tapatybės dokumentus.Vilnius rengiasi į karo niokojamą Ukrainą siųsti cheminių medžiagų, kurios ukrainiečiams padės negeriamą vandenį paversti geriamu. Kiek tokios paramos reikia Ukrainai ir kaip veikia tos cheminės medžiagos?„Verlso laike“ – apie Rusijos aviaciją, kuri per kiek daugiau nei savaitę buvo nustumta į pasaulio paraštes.Prekybos tinklai skundžiasi, kad sulaukia itin daug gyventojų skambučių, ar jie gali duoti maisto jų priglaustiems ukrainiečiams. Dėl to paties skundžiasi ir drabužių pardavėjai. Kas ką turi padaryti, kad Lietuvoje jau esantiems ukrainiečiams parama būtų teikiama tikslingai ir koordinuotai?„Man dar niekada nebuvo šitaip gėda, kad esu iš Rusijos“, – sako Rusijos pilietė, mokslų daktarė Liza, šiuo metu gyvenanti Australijoje.Dalis Klaipėdoje esančių ukrainiečių studentų išvyko kovoti prieš Rusiją, o kiti liko Lietuvoje kitaip bando padėti.Ved. Edvardas Kubilius

Per ketvirtąjį derybų su Maskva raundą Kijevas reikalaujama nedelsiant nutraukti ugnį ir išvesti visus Rusijos karius.„Man dar niekada nebuvo šitaip gėda, kad esu iš Rusijos“, – sako Rusijos pilietė, mokslų daktarė Liza, šiuo metu gyvenanti Australijoje. Liza teigia, kad Rusijos gyventojai jau dabar jaučia dideles tarptautinės izoliacijos pasekmes, o išgirdusi, kad Rusija pradėjo pulti Ukrainą, tuo iš pradžių tiesiog negalėjo patikėti.Išeivijoje gyvenantys Rusijos intelektualai įkūrė pagalbos Ukrainai fondą. Vienas įkūrėjų užsienyje gyvenantis rašytojas Borisas Akuninas, apie Rusijos ateitį ir fondo tikslus.Degalų kainoms Lietuvoje artėjant prie dviejų eurų Seimo Biudžeto ir finansų komitete svarstymas kokie galimi sprendimai mažinti kainas.Lietuvos ir Lenkijos premjerai Varšuvoje aptarė paramą Ukrainai.Atidarydamas britų kino ir televizijos meno akademijos apdovanojimų ceremoniją, temdomą karo Ukrainoje, BAFTA vadovas Krišnendus Madžumdaras sakė, kad invazija „sukrėtė pasaulį vaizdais ir pasakojimais apie išties siaubingą ir širdį veriančią situaciją“. Jis sakė, kad visos Europos kino akademijos solidarizuojasi su Ukraina ir „viliasi, kad bus atkurta taika“.Ved. Madona Lučkaitė

Aštuntoji 2022 m. eurovizinio sezono laida. Joje – dėmesys nesibaigiantiems skandalams Ukrainos atrankoje, paskelbtos „Eurovizijos“ scenos dizaino aptarimas bei net šešios naujos šių metų konkurso dainos. Taip pat apžvelgiame būsimą finalą Australijoje. Temos: Intro (0:00); Sužavėjęs „Eurovizijos 2022“ scenos dizainas (1:20); Tai kas visgi atstovaus Ukrainai? (4:35); Nostalgiškai šviežia ir nebūtinai geriausią dainą išsirinkusi Slovėnija (17:17); Per daug nenustebinusi Malta (28:35); Kaip Turine seksis geltoniesiems vilkams iš Norvegijos? (34:25); Išsiskyrusi nuomonė dėl Kroatijos (41:29); Nepavykęs Sanremas San Marine su intriguojančiu rezultatu (46:50); Ar Lenkijos pagaliau laukia sėkmė? (54:50) Priešpaskutinė Melodifestivalen atrankinė laida (01:02:00); Prognozės Australijos finalui (01:09:35).

Augustas Masevičius, profesionalus muzikantas perima 600 ha augalininkystės ūkio vairą iš tėčio Raimundo. Prieš 20 metų ūkyje jau taikyta neariminė žemdirbystė, naudotos kitos gamtai draugiškos technologijos, bet jaunoji karta žengia toliau. Augustas tai vadina regeneratyvine žemdirbyste, kuri kol kas gerai žinoma tik Australijoje ir JAV.Kavarskas – mažoji Lietuvos kultūros sostinė. Vasario 20d. miestelio bažnyčioje oficialiai pradedami kultūriniai renginiai. Kuo jie bus ypatingi visus metus, kaip prie renginių prisideda seniūnijos ūkininkai?Ved. Arvydas Urba

Ka porą metų susigalvoju sau vis po naują iššūkį sako LRT televizijos žurnalistė Audra Avižiūtė, kuri studijų metais išvyko į Pietų Korėją, visai neseniai rinko lietuvių pasakojimus Australijoje ir dalyvavo Misijoje Sibiras.Žmonės manatys, kad patyrė nelygybę ar diskriminaciją darbe, mokykloje ir kitose srityese nuo šiol gali konsultuotis tiesiogiai su lygių galimybių kontorliere Birute Sabatauskaite, kuri mūsų studijoje. Nuotolinės konsultacijos vyksta kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį.Sukanka penkeri metai, kai Seimas nubalsavo už vadinamąją Matuko reformą. Po to, kai šeimoje buvo nužudytas ketverių metų berniukas Matas 2017-ųjų vasario 14-ąją Seimas nubalsavo už pataisas, kuriomis buvo uždraustas visų rūšių smurtas prieš vaikus, įskaitant fizines bausmes. Vėliau šios pataisos išaugo į didesnę reformą.Ved. Rūta Kupetytė

Australijoje viešintis užsienio reikalų ministras G. Landsbergis sako, kad Lietuvos vaidmuo sprendžiant globalias pasaulio problemas tapo neproporcingai svarbus. Anot ministro, Ukraina ir Taivanas turi daug panašumų, nes tuo pat metu patiria vis didėjantį agresoriaus spaudimą. G. Landsbergis kalbėdamas apie padėtį prie Ukrainos sienų pabrėžia, kad Rusija visada gali rinktis ir kitą kelią - atsitraukti.Ved. Deividas Jursevičius

Ketvirtadienį (lapkričio 4 d.) „Tiek žinių“ vedėja Silvija pasakoja apie prezidento veto nuotykius, G. Nausėdo ir valdančiųjų santykių žiemą, alkoholio liberalizavimo detektyvą ir laimingą paieškos pabaigą Australijoje. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį - ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/qlTQ3v0ZiYI Šią savaitę #TiekŽinių

Vos 2 ha ūkį turinti Pakruojo r. Klovainių kaimo gyventoja Oksana Gelčienė augina, kaip pati vadina, tikro skonio daržo ir sodo gėrybes. Tarp jų – itin retus artišokus, arbūzus, melionus, batatus ir kitus. Iš įvairių žolelių ruošia arbatas. Beveik visą produkciją valgytojai užsisako ir perka internetu.Nuo kitų metų Lietuvos žemdirbiams bus pasiūlyta dalyvauti diegiant CO2 emisijos kreditų schemą. Ji jau veikia JAV, Australijoje, pradedama diegti ir Europoje. Augalai fotosintezės būdu anglies dvideginį per šaknis kaupia dirvožemyje, o naudojant tausojančias technologijas jį galima užrakinti žemėje ir gauti papildomų pajamų.Lietuvoje auga per 6 000 rūšių grybų. Tarp jų nemažai parazitinių, augančių ant medžių ir kitų augalų. Apie juos išsamiau gamtininkas Almantas Kulbis.Ved. Regina Montvilienė

Naujuoju Lietuvos krepšinio federacijos prezidentu išrinktas Vydas Gedvilas. Kaip jis toliau vairuos Lietuvos krepšinio politiką? Pokalbis su juo.„LRT ieško sprendimų“ komanda šią savaitę aiškinasi, ką daro kitos Europos Sąjungos valstybės, siekdamos sumažinti oro taršą miestuose. Bendrijos tikslas – padaryti taip, kad žmonės, jei įmanoma, iš viso atsakytų savo asmeninių automobilių arba juos pakeistų į aplinkai draugiškesnį elektromobilį.Australijoje gyvena antis, kuri gali kalbėti kaip žmogus. Jos ištariama frazė „You bloody fool“ (liet. „Tu prakeiktas kvailys“) apskriejo visą pasaulį. Apie kalbančią antį ir dėl pandemijos visiškai uždarytą Australiją – LRT RADIJO bendradarbė Sidnėjuje Rita Baltušytė.Praėjusią savaitę anapilin iškeliavo Vida Gumbytė, kurią daugelis žino kaip Vilniaus simbolį Rožytę. Rožytės interviu Richardui Jonaičiui prieš daugiau kaip 10-metį.Ved. Edvardas Kubilius

Parama investicijoms į žemės ūkio valdas skirta pagal KPP programą ir ES ekonomikos gaivinimo priemones. Paraškas paramai gauti numatyta rinkti lapkričio – gruodžio mėnesiais, bet vis dar neaiški paramos teikimo tvarka. Kokias naujoves siūlo ŽŪ viceministras Paulius Lukševičius ir kaip padėtį komentuoja Seimo KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis?Jonavos raj. Šilų kaime įsikūręs 340 ha augalininkystės ūkio šeimininkas Algirdas Sasnauskas įsitikinęs, kad jo taikoma sėjomaina, tarpiniai augalai, beariminis žemės dirbimas – priemonės tausojančiai naudoti žemę. Tačiau įgyvendinti visus žaliojo kurso reikalavimus bus nelengva.Lietuviška žemės ūkio technika Australijoje! LRT radijo bendradarbės Sidnėjuje Ritos Baltušytės pasakojimas ir Laumetrio bendrovės vadybininko Tauriaus Putnos komentaras.Ved. Arvydas Urba

Naujausia gyventojų apklausa rodo, kad Socialdemokratų partija reitinguose aplenkė Tėvynės Sąjungos - Lietuvos Krikščionių demokratų partiją, o populiariausia išlieka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.Nors sergamumo rodikliai Lietuvoje gerėja, nerimą kelia mažėjančios skiepijimo apimtys ir Europoje bei kitose šalyse plintanti „delta“ koronaviruso atmaina.Apie delta atmainą, dėl kurios protrūkio paskelbtas karantinas Sidnėjaus mieste, pokalbis su LRT radijo bendradarbe Australijoje.Taip pat laidoje apie tai, kad netrukus tokie vienkartiniai gaminiai iš plastiko kaip stalo įrankiai, lėkštės, šiaudeliai ar oro balionų lazdelės netrukus taps praeitimi.Ir ar steigiamas Renovacijos kompetencijų centras paspartins šį procesą Lietuvoje.Ved. Darius Matas

Aukštaitijos regiono miesteliuose apie žydų palikimą primena projektas „Senieji kaimynai“ – Utenoje atidengta skulptūra žymiam krašto litvakui, kardiologui Bernardui Lownui.LRT RADIJAS mini 95-ąjį gimtadienį. Ignas Gudelevičius domisi, kaip radijuje skleidžiasi džiazo ir roko muzikos garsai.Neringoje prasideda oficialūs Lietuvos kultūros sostinės renginiai. Pokalbis su „Kultūros salos“ projekto vadovu Narūnu Lendraičiu.Pramonė – ne tik mašinos, bet ir žmonės. Kaip skamba labiausiai industrializuotas Kauno rajonas, pristato iniciatyva „Pramonės garsai“. Pasakoja Kotryna Lingienė.Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie Užsienio reikalų ministerijos pastato rekonstrukciją ir geriausią Tumo-Vaižganto gatvę Vilniuje.Pasaulyje: pandemijos metu kapų plėšikai vagia senovės Romos kultūrinį paveldą, Australijoje 106-erių senolė aktyviai šoka, tapo ir rašo knygas, o Los Andžele atidarytas kino muziejus į dienos šviesą kelia kino industrijos problemas.Kodėl vos tik baigusi istorijos studijas Ieva Dumbrytė didžiulėje valgykloje maišė sriubos katilą šluotos kotu? Pirmojoje knygoje „Šaltienos bistro“ ji aprašo varginantį darbą virtuvėje ir sako, kad knygoje į paviršių ištraukia tą slapčiausią baisumą, apie kurią bijome pagalvoti net likę vieni.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Speciali bepilotė skraidyklė gali tręšti ir purkšti pasėlius, identifikuoti augalų ligas, atpažinti ir naikinti piktžoles, netgi sėti. Dirbtinį intelektą turintis dronas per dieną prižiūrės apie 150 ha., visų darbų savikainą mažindamas pustrečio karto. Bandymai jau atliekami VDU žemės ūkio akademijoje.Lietuvoje žinomas tautodailininkas Vytas Jaugėla per pandemiją niekur nekeliavo ir drožė kaukes. Prisipažįsta, kad kaime gyvenančiam labai sunku nesimatyti su kaimynais, todėl padaryta ir nuodėmių.Pelių antplūdis Australijoje prilyginamas stichinei nelaimei. Jos lenda į namus ir net ligonines. Daugiausia nuostolių, apie 1 mlrd dolerių pridarė ūkininkams, sunaikindamos javų derlių.Ved. Arvydas Urba

„Keturi milijonai“: Vakarų Australijoje dirbantis turizmo ir laisvalaikio srities mokslininkas Oskaras Vorobjovas–Pinta. Pats būdamas pasaulio pilietis, Oskaras nepamiršta lietuviškų ir latviškių šaknų.VDU Žemės ūkio akademijos ekspertų komanda domisi, kokį maistą mes valgysime ateityje ir dabar kuria bei tiria vadinamuosius praturtintus produktus – pavyzdžiui, kukurūzų traškučius, kuriuose yra pomidorų miltų ar avižinius sausainius, praturtintus spanguolių sėklomis.LRT FAKTAI: dar sykį apie Rusijos bandymus perrašyti ir Lietuvos istoriją.Botanikas iš Vilniaus universiteto Mindaugas Rasimavičius papasakos, kaip jo, mokslininko, namuose svarbios pasidarė audimo staklės iš gimtojo kaimo ir kokių potyrių jam suteikia ne tik audimas, bet ir siūlų dažymas augaliniais dažais.Ved. Giedrė Čiužaitė

Rašytojo J. M. Coetzee knygos ne vienerius metus yra aktyviai leidžiamos Lietuvoje. Geografiškai tolimas – kilęs iš Pietų Afrikos Respublikos, dabar gyvenantis Australijoje – rašytojas Lietuvos skaitytojams, regis, yra artimas.Dažnai paprastu, beveik asketišku stiliumi parašyti kūriniai nagrinėja blogio prigimties, (ne)vakarietiškos tapatybės ir skirtingų kultūrų susidūrimo, žmonių santykių ir kitus esminius klausimus.„Pirmame sakinyje“ su Laurynu Katkumi ir Gediminu Cibulskiu kalbamės, kurie J. M. Coetzee kūrybos motyvai jiems atrodo svarbiausi ir apie ką jo knygos skatina mąstyti.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta.

Šį pirmadienį (kovo 22 dieną) Irma pasakoja apie vadovų skiepijimąsį, Vyriausybės šimtadienį, potvynius Australijoje ir lūkesčius prekybos tinkle.

Indrės Kaminckaitės pasakojimas apie karantino pabaigos laukiančius teatro kūrėjus, kurie ruošia premjeras paaugliams. Kodėl jie pasirinko tirti problematišką jauno žmogaus pasaulį?Naujoje LRT tinklalaidėje „Culture nerve” pokalbiams apie kultūrą susitinka sričių ekspertai iš viso pasaulio. Pirmas toks pokalbis – apie kultūros paveldą. Kalbasi politikos mokslų profesorius Roberto Farneti ir istorikė, diplomatė Irena Vaišvilaitė.Stepono Pričino pokalbis su VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanu Benu Ulevičiumu apie indėnų (autochtonų) gyvenimą ir kultūrą.Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie talento mitologiją.Pasaulyje: naujienos apie Munko paveikslą „Šauksmas“, Londone atšaukti planai statyti įspūdingą koncertų salę, seniausias piešinys ant uolos Australijoje, atsisveikina elektroninės muzikos duetas „Daft Punk“.Roko grupės „BIX“ būgnininkas, kompozitorius, perkusijos meistras, audioperformansų autorius Gintautas Gascevičius karantino metu daug veiklų perkėlė į internetą, bet sako, kad skaitmeninė erdvė dar nėra pakankamai apgyvendinta – naudojamės ja tik mėgėjiškai. Pokalbis su muzikantu apie kūrybą, nesėkmes ir menininkui būtiną izoliaciją.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Šio antradienio (vasario 2 dienos) „Tiek žinių“ vedėjas Dominykas pasakoja apie tolesnius pandemijos scenarijus, Aleksėjaus Navalno teismą, Prezidento ambasadorių paieškas ir gaisrus Australijoje.

Šiemet parengėme keturiasdešimt laidų, o paskutiniame 2020-ųjų epizode aptariame ryškiausias temas ir pašnekovus.Pirmiausia į akis krenta tai, kad mūsų laidose atsispindi ekologinių krizių chronologija: sausį Rūta pasakojo apie nevaldomus gaisrus Australijoje, vasarį Vaida analizavo, kaip koronavirusai perduodami iš gyvūnų žmonėms. Kovą Lietuvą ir pasaulį užklupo pandemija, tad ir mes buvome priverstos padaryti pauzę.Vėliau teko kalbėti apie naujus plastiko atliekų kalnus, cheminius teršalus vandenyje ir planus kirsti Girulių mišką. Savo laidose Inga atkreipė dėmesį į imituojamą padangų perdirbimą ir neveikiančią aplinkosaugos kontrolę.Tačiau buvo ir šviesių akimirkų. Šiemet sutikome ir daug nepailstančių gamtininkų, aktyvių menininkų ir jaunų žmonių, kurių darbai įkvepia bei suteikia vilties.Kokie buvo praėję metai gamtosaugai ir kur kreipsime savo žvilgsnį kitąmet?Autorės Rūta Dambravaitė, Inga Janiulytė-Temporin ir Vaida Pilibaitytė

Ar koronavirusas pasiekė piką ?Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Seimo valdyba spręs dėl greitesnio nuotolinio darbo įteisinimo, „valstiečius“ bandys įtikinti nestabdyti Seimo statuto pataisų.Koronavirusu persirgę žmonės gali būti donorais ir paaukoti kraujo plazmos Santaros klinikų Kraujo centre, siekiant efektyviau gydyti šia infekcine liga sergančius žmonės.Vaiko teisių specialistai pastebi, kad per pandemiją padaugėjo paliekamų kūdikių. Per paskutinį mėnesį gyvybės langeliuose buvo palikti keturi naujagimiai skirtinguose Lietuvos miestuose.Kaip naujoji valdžia planuoja socialinę politiką, kas bus daroma su socialinėmis išmokomis, kaip bus mažinama socialinė atskirtis.Koronavisusas pasaulyje: nuo COVID-19 mirė Serbijos religinis lyderis, Meksikoje fiksuojami dideli mirčių skaičiai, aiškėja, kad Australijoje karantinas paskelbtas dėl "melagingo" užsikrėtusio pranešimo Pasaulinis bitučių žemėlapis - siekiama jas apsaugoti nuo išnykimo.Lietuvos miestai ruošiasi kalėdinėms šventėms ir puošia egles. Daug kur uždraudus Kalėdines muges ir planuojant nuotolinį įžiebimą, švenčių organizatoriai šiais metais žada daug staigmenų.Ved. Simona Vasiliauskaitė

Klaipėdos dramos teatre atidaryta Teatro skaitykla, čia teatro gerbėjai turės galimybę giliau ir plačiau patirti teatro gyvenimą. Pasakoja Česlovas Burba.Pasakojimų apie garsius Lietuvos žydus „Atminties akmenys“ cikle Indrė Kaminckaitė pristato Šiauliuose augusį, JAV išgarsėjusį skulptorių ir medalistą Viktorą Dovydą Brenerį.Menotyrininkės Aistės Paulinos Virbickaitės grojaraštyje – apie ikoninę Fridą Kahlo.Kaune jūsų telefonas gali ne tik sekti pasakas, bet ir prikelti nežemiškus jų veikėjus. Papildytos realybės projektu „Kauno pasakos“ domisi Kotryna Lingienė.Sugedusio telefono žaidimas ZOOM platformoje – airių menininkės projektas, nematomais ryšiais susiejęs pandemijos sukrėstus Europos gyventojus. Pasakoja Inga Janiulytė-Temporin.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras.Pasaulyje: kodėl muziejai parduoda kūrinius, suniokoti aborigenų urvai Australijoje, atnaujinta MelaniosTrump skulptūra Slovėnijoje, naujas Google „Art Zoom“ sezonas.Vilniaus keramikos meno bienalėje Liudviko Strolio premija apdovanota Rūta Šipalytė netrukus atsiims ir Lietuvos dailininkų sąjungos Auksinį ženkliuką. Pokalbis su keramike apie kūryba, (ne)sėkmes, mokinius ir keliaujant neapleidžiantį namų jausmą.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Su rubrika „Mano skaitiniai” rašytoja, eseistė Danutė Kalinauskaitė pasakoja apie perskaitytas Johno Maxwello Coetzee – iš Pietų Afrikos kilusio, Australijoje gyvenančio vieno garsiausių šiuolaikinių rašytojų, Nobelio literatūros premijos laureato – knygas.„Kalbos ryte” – apie į mūsų kalbą iš anglų kalbos ateinančias santrumpas, jų kilmę ir užrašymą tekste. Linos Smolskienės pokalbis su Lietuvių kalbos instituto Lietuvių bendrinės kalbos tyrimų centro vyr. mokslo darbuotoja dr. Ramune Vaskelaite. „Žymiausiems XX a. filmams, tarp jų ir Sergio Leone „spaghetti vesternams“, geriausiems filmams apie gangsterius ir jautriausioms dramoms kompozitorius sukūrė begalinę iki šiol mus pasivejančią muzikinę erdvę, kuri tęsiasi ir po filmų peržiūrų žiūrovui švilpaujant įsiminusią temą", – apie Ennio Morricone muziką filmams pasakoja laidos „Įgarsintas vaizdas“ vedėja Ieva Buinevičiūtė.Kokią galią, mažinant socialinę atskirtį, turi ekskursijos po miestą? Pokalbis su Vilniaus vietų istorijas pasakojančiomis gidėmis iš „Idėjų karalystės“ Elena Gasiulyte ir Rūta Norkūne. Domisi Indrė Kaminckaitė.„Emilis Mlynarskis (1870 – 1935), gimęs Kybartuose, gyvenęs Suvalkuose, mokęsis pas vengrų smuikininką Leopoldą Auerį, kompozicijos pas Anatolijų Liadovą, o instrumentuotės pas Nikolajų Rimskį-Korsakovą Peterburge, pasaulyje garsus lenkų smuikininkas, kompozitorius ir dirigentas, simpatizavęs Lietuvai ir lietuviams, čia, deja, daugeliui labiau žinomas kaip Ilguvos dvaro savininkas”, – pasakoja doktoratą apie jo kamerinę kūrybą ir operos „Vasaros naktis” arijas ruošianti pianistė Šviesė Čepliauskaitė.Ved. Laima Ragėnienė.

Šįkart kalbame su Dovile Šafranauske – dvynukių mergaičių mama, Lietuvoje skleidžiančia „Pagarbios tėvystės“ filosofiją, įkūrusia tinklaraštį pagarbitevyste.lt ir tinklalaidę, kurioje kalbina įvairius specialistus tėvams aktualiais klausimais ir gilinasi į tėvystės patirtis. Taip pat Dovilė yra baigusi Australijoje esantį „Jautraus miego konsultacijų institutą“ (angl. Institute of Sensitive Sleep Consulting) ir tėvams padeda rasti atsakymus į klausimus, kylančius apie kūdikių ir vaikų miegą. Ilgai širdyje nešiotas noras tapti mama, pagalbinis apvaisinimas ir netikėta žinia lyg lietus iš giedro dangaus apie po širdimi nešiojamą ne vieną vaiką, bet dvynukes, o vėliau – ir 33-ąją nėštumo savaitę prasidėjęs gimdymas atnešė nemenką puokštę išbandymų į Dovilės ir jos vyro gyvenimą. Nors jie abu ruošėsi, dalyvavo kursuose, daug skaitė laukiant gimstančių mergaičių, bet sako, kad visose knygose rašė apie tai, ką reikia padaryti, nuveikti, kaip sutvarkyti namus. Į jų rankas nepakliuvo nė viena knyga, kuri pasakotų apie tai, kaip tiesiog būti su vaikais. Todėl šiandien Dovilei atrodo, kad motinystei ji buvo pasiruošusi techniškai, bet ne moraliai. Kažin ar pakaktų abiejų rankų pirštų, jei norėtume išvardinti visas tėvystės filosofijas, apie kurias rašomos knygos ir rengiami įvairūs seminarai, tačiau Dovilė yra „Pagarbios tėvystės“ filosofijos atstovė ir lektorė, klausiau jos, kas gi yra ta pagarbi tėvystė, kaip ji atsirado jų šeimos gyvenime ir kaip principus, kuriais remiasi ši filosofija, pavyksta pritaikyti realybėje pačios Dovilės šeimoje. Kalbėjome apie pagarbą kūdikiui nuo pat gimimo, apie ribų reikšmę ir santykio kūrimą, jo išsaugojimą augant vaikams bei visų vaiko emocijų priėmimą, kas neretai būna nelengvas iššūkis. Dovilė sako, kad tėvystės mokomės visą gyvenimą ir kad nėra vieno recepto – kiekviena mama ir kiekvienas tėtis turi pajausti, kas geriausia ir labiausiai tinka jų šeimai.  Pokalbis buvo įrašytas Marijos radijo studijoje Kaune. Kviečiu klausytis ir prisidėti prie tinklalaidės gyvavimo Patreon platformoje: patreon.com/kalbamamos Ačiū! Šilti linkėjimai,Marija

Psichologai pastebi, kad darbo ir šeimos vaidmenų konfliktas neigiamai veikia fizinę ir psichinę sveikatą. Pandemija ne tik iššūkių, bet ir galimybių metas. Kokias jas mato Lietuvos biotechnologijų kūrėjai? Australijoje – balsavimas privalomas, o nebalsavusiems piliečiams gresia baudos. Projektas ,,LRT ieško sprendimų“ šįkart domisi, kaip kitos šalys skatina rinkėjų aktyvumą. Kokie tokios sistemos privalumai ir trūkumai? Ved. Darius Matas.

Kultūros puslapių spaudoje apžvalga. Vyriausybei laikinai uždraudus masinius renginius, atšaukiama ar nukeliama didžioji dalis festivalių, parodų bei kitų kultūrinių renginių. Kaip į susidariusią situaciją žvelgia „Birštono jazz“ organizatorius Zigmas Vileikis ir kaip festivalį kitokia forma surengti ketina „Kino pavasario“ vadovas Algirdas Ramaška? Situaciją komentuoja Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Daina Urbanavičienė.Pokalbis su režisieriumi Filipp Los, Lietuvos rusų dramos teatre statančiu vienos dalies tragikomediją „Utopija“. Knygų apžvalgininkė Eglė Baliutavičiūtė pristato Australijoje gyvenančios lietuvių rašytojos Akvilinos Cicėnaitės apysaką paaugliams „Kad mane pamatytum“ ir japonų rašytojos Sayakos Muratos pirmąjį vertimą į lietuvių kalbą „Kombinio moteris“. Rašytojų sąjungos leidyklos organizuojamas Pirmosios knygos konkursas gali būti nutrauktas dėl Lygių galimybių tarnybai pateikto skundo, motyvuojant diskriminacija amžiaus atžvilgiu. Ar tai reiškia, kad daugiau nei ketvirtį amžiaus gyvavęs konkursas bus sustabdytas? Kiek šis beprecedentis atvejis paskatins kitas kultūros įstaigas, organizuojančias konkursus ar skiriančias stipendijas kūrėjams, peržvelgti savo įstatus? Pokalbis Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus vadove Mintaute Jurkute, Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vadovu Sauliumi Repečka, Lietuvos kultūros tarybos Administracijos direktoriumi Mindaugu Bundza ir vertėju, literatūros kritiku Mariumi Buroku. Nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė dar dešimt iš kartos į kartą perduodamų ir išsaugotų šalies tradicijų. Pokalbis su Klaipėdos etnokultūros centro etnologe, dailininke dr. Elena Matulioniene ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro Direktoriaus pavaduotoja etninės kultūros veikloms Vida Šatkauskiene. Epidemijos epicentre – Milane – gyvenanti ir karantino įkalinta kompozitorė Justė Janulytė sako, kad tai, kas dabar vyksta, italams tik dabar po truputį suvokiama. Pokalbis su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate apie kūrybą sunkesnėmis, nei įprasta, sąlygomis. Ved. Austėja Kuskienė.

Prezidentas susitiko su kandidatu į ekonomikos ministrus Luku Savicku. Statistikos departamentas apie nedarbo lygį pernai ketvirtą ketvirtį. Europarlamentaras Petras Auštrevičius sako, kas iš Europos Sąjungos pasitraukusi Jungtinė Karalystė ir Bendrijos šalys turi rodyti gerą ir stiprią politinę valią derybose dėl tolimesnių tarpusavio santykių. Per dieną Australijoje, Naujajame Pietų Velse lietūs užgesino apie trečdalį gaisrų. Naujausi duomenys rodo, kad koronavirusas pasiglemžė per šešis šimtus žmonių gyvybių. Šį savaitgalį Palanga ruošiasi poilsiautojų antplūdžiui.

Minime 29-ąsias sausio įvykių metines. Šįvakar prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato Vilniuje minime Laisvės gynėjų dieną. Lietuvos kariuomenės Garbės kuopos kariai pagerbs Laisvės gynėjus prie LRT Laisvės varpo, kartu įkursime atminimo laužų ugnį, Lietuvos kariai susirinkusius vaišins karšta arbata. Pasibaigus minėjimui, visi kviečiami LRT pastate apžiūrėti specialią Laisvės gynėjų dienai skirtą parodą bei sudalyvauti specialioje ekskursijoje. Sausio 13-osios karta: istorinių piešinių autoriai pasidalijo, kuo gyvena šiandien.Patvirtinta UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metų minėjimo 2020-aisiais programa.Kasmet atlikdami savo darbą žūsta dešimtys žurnalistų. Duomenys už praėjusius metus rodo, kad palyginti su ankstesniais laikotarpiais šis skaičius sumažėjo perpus.Sveikatos specialistai sako, kad gaisrai Australijoje stipriai paveikė ne tik ekosistemą, bet ir gyventojų psichikos sveikatą. Manoma, kad gaisrų keliama baimė ir nerimas gali turėti ilgalaikių pasekmių. LRT Radijo kalbinti pašnekovai sako, kad Lietuva ypač išsiskiria pagal senjorų norą mokytis. Kokių žinių galima įgyti Trečiojo amžiaus universitete? Ir kodėl senjorai vis dažniau atveria jiems skirtų mokymo įstaigų duris? Ved. Artūras Matusas.

Partijos artimiausiu metu ketina pasirašyti susitarimą dėl švietimo. Mokytojų akimis – ar toks dokumentas galėtų padėti pagerinti švietimo kokybę? Kita tema – visas pasaulis sulaikęs kvapą stebi padėtį Australijoje, kurią jau kelis mėnesius siaubia milžiniški gaisrai. Tačiau mokslininkai tvirtina, kad gaisrai – natūralus gamtos reiškinys, turintis ir teigiamų aspektų. Kokių? Interviu su dešimtoku iš Alytaus Adrijumi Jakučioniu – jis šiuo metu baigia kurti startuolį, o pirmąjį savo verslą įkūrė būdamas vos penktoje klasėje. Ved. Edvardas Kubilius.

Iranas smogė dviem Jungtinių Valstijų karinėms bazėms Irake. Per ataką niekas nenukentėjo. Saugūs ir Irake misiją atliekantys Lietuvos kariai. Neaišku kiek laiko nevalytas nuotekas į Kuršių marias leidusi „Grigeo Klaipėda“ plačiau situacijos nekomentuoja. Tarša gali siekti dešimtis milijonų, analitikai prognozuoja milžiniškas pasekmes visam šalies verslui. Teherane vos pakilęs sudužo Ukrainos avialinijų lėktuvas, 176 žmonės žuvo. Lėktuvas pradėjo skraidyti prieš 4 m. ir pirmas jo skrydis buvo į Vilnių. Vyriausybė pritarė, kad žaliosios rodyklės grįžtų į gatves. Tyrimas rodo, kad smurtą artimoje aplinkoje patiriantys asmenys bijo kreiptis pagalbos, o pagalbą suteikiantiems specialistams – trūksta kompetencijos. Australijoje gaisrai išdegino Austrijos dydžio plotą. Vedėjas Deividas Jursevičius.

Vilniuje skubiai ketinama grąžinti žaliąsias rodykles.VRM: gaisrą Alytuje gesinusių ugniagesių organizme medikai rado padidėjusį sunkiųjų metalų kiekį, kai kurie jų viršijo normas. Kaip gyvena vaikai probleminėse šeimose, ką pamato ten nuvykę žurnalistai?KAM: kilus įtampai dėl Irano generolo nukovimo Irake, šioje šalyje tarnaujančių Lietuvos karių saugumas yra sustiprintas.Nuo rugsėjo Australijoje neužgesinami gaisrai. Ugnyje žuvo pusė milijardo gyvūnų.Sportas. Laidos vedėja Madona Lučkaitė.

Laidą pradėsime „Nauienų pulsu“, jame - žinios apie spalį vyksiantį Tarptautinį F. Chopino pianistų konkursą, Gštato Menuhino festivalį ir atšaukiamus koncertus Australijoje. Vėliau - Trijų karalių šventė ir „karališkos“ „Rūgštynės“. O laidai įsibėgėjus - rinktinės rapsodijos.

Pokalbis su mano drauge Ginte apie jos solo kelionę į Australiją, pasiruošimą jai, tranzavimą, žmones sutiktus ten ir apie tai kaip ši kelionė pakeitė jos gyvenimą. 

Gaisras užgesintas, teigia Alytaus meras Nerijus Cesiulis. Partizano šarvojimas. Organizacija „reporteriai be sienų“ teigia, kad žiniasklaidos padėtis Australijoje kelią nerimą. Maisto bankas. Evelina Stankūnaitė. Kaip menininkai provokuoja susimąstyti apie dabartį, kodėl mes turime būti itin atsargūs ir kaip esame susiję su fabriku? Šiuos klausimus kelia menininkės Eglė Grėbliauskaitė ir Aurelija Bulaukaitė parodoje, atidarytoje vienoje iš netradicinių projektų erdvių Vilniuje, kurioje ir lankėsi Gabija Narušytė. Ved. Simona Vasiliauskaitė.

„Stalo teatras“ mini 15 metų sukaktį. Pokalbis su teatro įkūrėjomis Saule Degutyte ir Snieguole Dikčiūte. Apie nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose veikiančią tarptautinę parodą „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“ pasakoja Laima Ragėnienė. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. Įvyko ketvirtoji Lietuvos literatūros ir meno archyvo bei Vasario 16-osios fondo rengiama ekspedicija ieškant Lietuvai svarbaus dokumentinio kultūros paveldo užsienyje. Šįkart dalyviai grįžo iš Naujosios Zelandijos ir Australijos. Apie Lietuvai svarbaus dokumentinio kultūros paveldo paieškas svetur ir jo kelionę į Lietuvą – pokalbis su ekspedicijos dalyviais: Lietuvos literatūros ir meno archyvo direktoriumi doc. dr. Juozapu Blažiūnu ir specialiste Vaida Jonušyte. Festivalyje „Nepatogus kinas“ slovakų režisierius Tomašas Krupa pristato dokumentinį filmą „Gera mirtis“, nagrinėjantį eutanazijos temą, tačiau, pasak režisieriaus, kalbantį ne apie mirtį, bet apie gyvenimą. Pokalbis su Tomašu Krupa apie eutanaziją kaip laisvę kontroliuoti savo likimą. Ved. Indrė Kaminckaitė.

Ūkio naujienos. „Penktadienio pašnekesiai“. Spalio antrąjį penktadienį minima Pasaulinė kiaušinių diena. Per beveik ketvirtį amžiaus Didžiojoje Britanijoje, Australijoje, Indijoje ir kitose šalyse jau suformavo įdomios tradicijos. Lietuvoje retai kas žino apie tokią šventę. Gal ta proga, prisiminus įvairiapusę kiaušinių maistinę naudą, žinant jų pasirinkimo ypatumus, atsiras norinčių paminėti šią dieną. Prie populiarinimo prisidės Paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis, KTU prof. Romas Gružauskas ir VMVT ekspertas Jonas Stanius. Ved. Arvydas Urba.

Įmonės „Atrask Raseinius“ vadovas, mokytojas, kultūros istorikas Arnas Zmitra gyvena ir dirba Raseiniuose. Patirties pasisemti vyksta į kitus žemynus.Australijoje ir Italijoje dirbo lituanistikos mokyklose. Dalyvavo ekspedicijoje „Misija Sibiras“. Vienas keliauja po Lietuvą ir veda ekskursijas. Netrukus vykssavanoriauti Į Balio salą: „Tiek miesto, tiek kaimo vaikams sakau, jiems labai pasisekė, nes gimė labai geru laiku. Visi keliai atviri į pasaulį, gausi projektųpasiūla... Tiesiog reikia dalyvauti.“ Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Paramos skyrimo platforma „Aukok.lt“ mini dešimtmetį – ką apie mus atskleidžia aukojimo internetu tendencijos ir kam dažniausiai skiriama parama pasaulyje? Interviu su „Aukok.lt“ vadove Giedre Šopyte – Šilinskiene. Rengiama vis daugiau masinių aplinkos švarinimo akcijų, nuo šio penktadienio Lietuva jungiasi ir prie pasaulinės aplinkos tvarkymo dienos „World Cleanup Day“, per 20 tūkstančių moksleivių žada dalyvauti aplinkosauginiame „flashmobe“ arba sąspietyje. Studijoje – šių iniciatyų rengėjai. Interviu su Australijoje gyvenančiu 94-erių Edvardu Šidlausku: pasitraukimo iš Lietuvos ir kūrimosi Australijoje istorija. Lietuvos literatūros ir meno archyvo ir Vasario 16-osios fondo rengiamos ekspedicijos po Australijos ir Naujosios Zelandijos lietuvių bendruomenes pokalbis, kurį rengė Juozapas Blažiūnas.Reportažas iš vadovų konferencijos „Lūžio taškas“ su LRT žurnalistu Jonu Deveikiu. Ved. Giedrė Čiužaitė.

Festivalio „Muzika erdvėje“ kompozitoriai įvairioms Vilniaus miesto vietoms sukūrė kūrinius, kuriuose reflektuoja temas nuo kosmopolitiškumo iki moderniosios tėvystės. Tęsiame lietuvių muzikių savaitę, skirtą vokiečių pianistės ir kompozitorės Klaros Šuman 200 metų sukakčiai. Šį kartą laidoje – pokalbis su kompozitore Juste Janulyte. „Kultūra spaudos puslapiuose“.Apie doktorantūros studijų metu patiriamus iššūkius ir sunkumus, juntamą įtampą ir būdus, kaip šiuos trūkumus šalinti, pasakoja Nacionalinio muziejaus vyresnioji muziejininkė dr. Šarūnė Valotkienė. Kaip „Lewben art foundation“ prisideda prie lietuvių meno sklaidos užsienyje ir kūrinių išsaugojimo Lietuvoje? Kokia šios organizacijos misija ir kokie naujosios vadovės Ugnės Bužinskaitės planai? „Klasikos enciklopedija“ – apie Bangl Banglo kalnus Australijoje. Ved. Birutė Rutkauskaitė.

„Pakeliui su klasika“ – pirmiausiai skambės kompozicija, prisiminsianti šviesaus atminimo saksofono virtuozą Rimantą Brazaitį. Muzikantas iškeliavo rugpjūčio 24-ąją, savo gimimo dieną. Vėliau laidoje „Naujienų pulsas“ apie Australijoje Žiniasklaidos, pramogų ir menų aljanso atliktą tyrimą. Taip pat klausysimės kelių britų muzikanto Stingo dainų, atliekamų su Karališkuoju filharmonijos orkestru. Suksis ir naujoji ansamblio „Il Pomo d'Oro“, klavesinininko Francesco Corti bei soprano Emőke Baráth kompaktinė plokštelė „Aš noriu dainuoti“. Paskutines laidos minutes užpildys „Garso failai“, kuriuose džiazo smuikininko ir kompozitoriaus Jean‘o-Luc‘o Ponty kūriniai. Ved. Ignas Gudelevičius.

Prezidentas Gitanas Nausėda rengiasi vizitui į Estiją.Rytoj - neeilinė Seimo sesija. Lietuvos literatūros ir meno archyvo atstovai, direktorius doc. dr. Juozapas Blažiūnas ir specialistė Vaida Jonušytė, bendradarbiaudami su Vasario 16-osios fondu, išvyksta į ekspediciją po lietuvių bendruomenes Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Kas ekologiškiau: daugkartinė plastiko pakuotė ar vienkartinė – popieriaus?LRT kūrybinė komanda vyksta Baltijos keliu.Ar visi gali fotografuoti ir būti profesionaliais fotografais?Taip pat laidoje – orai, spaudos ir sporto apžvalga. Verslo naujienos iš Vokietijos. LRTV transliacijos iš Katedros aikštės. Ką rekomenduoja skaityti futbolo ekspertas Rimantas Mackevičius? L. Kojalos komentaras. Naujasis LRT sezonas: laida „Gyvenk be skolų“.Ved. Darius Matas.

Rašytojas Juozas Baltušis (1909 – 1991) į literatūrines aktualijas grįžo su savo dienoraščiais. Studijos viešnia – LRT radijo bendradarbė Australijoje, rašytojo dukra Rita Baltušytė, kuri pirmą kartą perskaičiusi tėvo dienoraščius sureagavo: „Yra dalykų, kurių vaikams apie tėvus ar tėvams apie vaikus geriau niekada nežinoti“. Interviu apie rašytoją ir tėtį Juozą Baltušį, šeimos ir visuomenės atmintį. Kodėl šokis vadinamas labiausiai jauninančia fizine veikla? Kaip veikia kūno atmintis? Į šiuos ir daugiau klausimų Tarptautinę šokio dieną atsako šiuolaikinio šokio šokėja, sąmoningo judesio terapeutė ir edukatorė Aistė Kriukelytė.Ved. Giedrė Čiužaitė.

Trumpa informacinė „Radiocentro" laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus. Klausyk šiokiadieniais 12 val. per „Radiocentrą" arba mūsų podkaste „Mokslo pasaulyje“.

Šiandien Seime pristatomos Vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisos. Laukiant Jungtinės Karalystės parlamento balsavimo dėl išstojimo iš Europos Sąjungos, dalis kritikų mano, kad, nepaisant balsavimo datos, šis susitarimas pasmerktas žlugti. Ko galima tikėtis tolimesniame JK ir Europos Sąjungos skyrybų procese, juolab laukiant balsavimo dėl pasitikėjimo Theresa May?Interviu su prezidente Dalia Grybauskaite – apie „Brexitą“, žemdirbių reikalavimus, kitas aktualijas.Kada ir kur bus iškeltas Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas?Taip pat verslo naujienose apie kalėdinę prekybą. Socialinių tinklų apžvalga ir kitos temos, tarp kurių ir pokalbis su LRT laidų vedėju Richardu Jonaičiu, kuris šiuo metu yra Australijoje.Ved. Rūta Kupetytė.

Šiandien Seime pristatomos Vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisos. Laukiant Jungtinės Karalystės parlamento balsavimo dėl išstojimo iš Europos Sąjungos, dalis kritikų mano, kad, nepaisant balsavimo datos, šis susitarimas pasmerktas žlugti. Ko galima tikėtis tolimesniame JK ir Europos Sąjungos skyrybų procese, juolab laukiant balsavimo dėl pasitikėjimo Theresa May?Interviu su prezidente Dalia Grybauskaite – apie „Brexitą“, žemdirbių reikalavimus, kitas aktualijas.Lietuvos Žemdirbiai vėl protestuos Briuselyje dėl didesnių tiesioginių išmokų.Kada ir kur bus iškeltas Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas?Taip pat verslo naujienose – apie kalėdinę prekybą. Socialinių tinklų apžvalga, sporto naujienos ir kitos temos, tarp kurių ir pokalbis su LRT laidų vedėju Richardu Jonaičiu, kuris šiuo metu yra Australijoje. Savaitės komentaras (parengė Linas Kojala). Nelaimė akcinės bendrovės VAKARŲ LAIVŲ GAMYKLA teritorijoje.Ved. Rūta Kupetytė.

Seimas tiesiogiai transliuos komitetų ir komisijų posėdžius. „Verslo laikas” iš Australijos: apie melagių paskolas, medų, skaičiaus 4 baimę ir kitus reiškinius, šiomis dienomis patekusius į verslo naujienų puslapius Australijoje. Bandymai riboti žurnalistų laisvę. Ką latviai išsirinko į parlamentą? Augančios šildymo kainos. Savaitės komentaras – apžvalgininkas Bernardas Gailius. Vedėja Giedrė Čiužaitė.

Seimas tiesiogiai transliuos komitetų ir komisijų posėdžius. „Verslo laikas” iš Australijos: apie melagių paskolas, medų, skaičiaus 4 baimę ir kitus reiškinius, šiomis dienomis patekusius į verslo naujienų puslapius Australijoje. Bandymai riboti žurnalistų laisvę. Ką latviai išsirinko į parlamentą? Augančios šildymo kainos. Savaitės komentaras – apžvalgininkas Bernardas Gailius. Vedėja Giedrė Čiužaitė.

Ar sunku Baltijos šalis apkeliauti motociklu? Pokalbis apie keliones ir gyvenimą su 24-erių metų prancūzu Viktoru Choquet.Kupiškietis Virginijus Šleikus toliau ieško atsakymų, kodėl per avariją neišsiskleidė naujutėlaičio „Toyota C-HR“ oro pagalvės ir dėl to, pasak tėvo, žuvo jo dukra. Kaip sekasi aiškintis automobilio peripetijas ir ką reikia žinoti, draudžiant savo automobilį KASKO draudimu?Kuo galime būti naudingi pasaulio lietuviams? Interviu su dviem jaunuoliais, kurie savanoriavo pas pasaulio lietuvius Australijoje, Urugvajuje, Argentinoje.Ved. Edvardas Kubilius.

Ar sunku Baltijos šalis apkeliauti motociklu? Pokalbis apie keliones ir gyvenimą su 24-erių metų prancūzu Viktoru Choquet.Kupiškietis Virginijus Šleikus toliau ieško atsakymų, kodėl per avariją neišsiskleidė naujutėlaičio „Toyota C-HR“ oro pagalvės ir dėl to, pasak tėvo, žuvo jo dukra. Kaip sekasi aiškintis automobilio peripetijas ir ką reikia žinoti, draudžiant savo automobilį KASKO draudimu?Kuo galime būti naudingi pasaulio lietuviams? Interviu su dviem jaunuoliais, kurie savanoriavo pas pasaulio lietuvius Australijoje, Urugvajuje, Argentinoje.Ved. Edvardas Kubilius.

Susitikimas su Australijoje gyvenančiu lietuvių dainininku tenoru Antanu Zakarausku. Pokalbis apie vaikystėje išgyventą pašaukimą kunigystei, meilę didžiajai scenai, kūrybinę vienatvę, apsuptą Australijos gamtos ir, žinoma, dainavimą...„Mokydamasis mokykloje svajojau tapti kunigu, vėliau mintys sukosi apie džiazo atlikėjo karjerą. Tačiau gyvenimas viską pasuko kita linkme ir tapau operos solistu“, – sako A. Zakarauskas.Ved. Marius Šinkūnas.

Susitikimas su Australijoje gyvenančiu lietuvių dainininku tenoru Antanu Zakarausku. Pokalbis apie vaikystėje išgyventą pašaukimą kunigystei, meilę didžiajai scenai, kūrybinę vienatvę, apsuptą Australijos gamtos ir, žinoma, dainavimą...„Mokydamasis mokykloje svajojau tapti kunigu, vėliau mintys sukosi apie džiazo atlikėjo karjerą. Tačiau gyvenimas viską pasuko kita linkme ir tapau operos solistu“, – sako A. Zakarauskas.Ved. Marius Šinkūnas.

Reformos švietimo sistemoje. Ar brandos egzaminai nieko nebelems? Ar į aukštąsias mokyklas bus priimama pagal metinius pažymius?Taip pat laidoje susipažinsite su Australijoje gyvenančia rašytoja Akvilina Cicėnaite. Jos knyga „Niujorko respublika“ tapo leidyklos „Alma Littera“ 2014 m. skelbto pirmojo Lietuvoje paauglių ir jaunimo literatūros konkurso finalo laimėtoja, taip pat nominuota Metų knygos rinkimuose ir išrinkta į 2015 m. kūrybiškiausių knygų dvyliktuką.Ved. Mindaugas Jackevičius.

Reformos švietimo sistemoje. Ar brandos egzaminai nieko nebelems? Ar į aukštąsias mokyklas bus priimama pagal metinius pažymius?Taip pat laidoje susipažinsite su Australijoje gyvenančia rašytoja Akvilina Cicėnaite. Jos knyga „Niujorko respublika“ tapo leidyklos „Alma Littera“ 2014 m. skelbto pirmojo Lietuvoje paauglių ir jaunimo literatūros konkurso finalo laimėtoja, taip pat nominuota Metų knygos rinkimuose ir išrinkta į 2015 m. kūrybiškiausių knygų dvyliktuką.Ved. Mindaugas Jackevičius.

Kauno savivaldybė skelbia uždariusi jos žinioje buvusius vaikų globos namus.Grūdų kainos. 12 700 – tiek kartų per šių metų pirmąjį pusmetį asmenys kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.Į Lietuvą sugrįžo karšti orai.Australijoje, Naujojo Pietų Velso valstijoje, fiksuojama šimtaprocentinė sausra.Policijos operacijos metu buvo išaiškinta nelegali alkoholio gamykla.Vyriausybė svarstys, kokią miškų kirtimo normą nustatyti ateinantiems ketveriems metams.Lankytojai vėl gali kilti į Gedimino kalną. Mirė teatrologė Irena Aleksaitė. Sportas: Europos plaukimo čempionatas, lengvoji atletika. „Radijo popietės“ anonsas.Ved. Darius Kuodis.

Kauno savivaldybė skelbia uždariusi jos žinioje buvusius vaikų globos namus.Grūdų kainos. 12 700 – tiek kartų per šių metų pirmąjį pusmetį asmenys kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.Į Lietuvą sugrįžo karšti orai.Australijoje, Naujojo Pietų Velso valstijoje, fiksuojama šimtaprocentinė sausra.Policijos operacijos metu buvo išaiškinta nelegali alkoholio gamykla.Vyriausybė svarstys, kokią miškų kirtimo normą nustatyti ateinantiems ketveriems metams.Lankytojai vėl gali kilti į Gedimino kalną. Mirė teatrologė Irena Aleksaitė. Sportas: Europos plaukimo čempionatas, lengvoji atletika. „Radijo popietės“ anonsas.Ved. Darius Kuodis.

„Radijo popietėje“ – iki rugsėjo vidurio dar galima aplankyti net 130 dvarų ir pilių Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje Šią vasarą duris lankytojams jau atvėrė daugiau kaip 130 istorinių pilių ir dvarų trijose Baltijos šalyse. Tai Estijos, Latvijos ir Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos bendras projektas. Kaip atstatomi dvarai kaimyninėse šalyse, kaip per dvarų buitį pažįstame šalies kultūrą – klausime Lietuvos Pilių ir Dvarų ssociacijos prezidento Gintaro Karoso.Lietuvoje kasmet nuskęsta tiek pat žmonių, kiek ir aštuonis kartus didesnėje Australijoje, kurioje maudymosi sezonas trunka ištisus metus. Apie elgesio taisykles prie vandens, apie tai, kaip suteikti pirmąją pagalbą paplūdimyje ar jau įvykus nelaimei, patars Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro atstovas Ignas Keras ir Raudonojo Kryžiaus pirmosios pagalbos mokymų specialistė Irma Bukotienė.Vedėja Alvyda Bajarūnaitė.„Radijo popietė“ – rugpjūčio 1 d., trečiadienį, nuo 14.05 iki 16.00 val. per LRT RADIJĄ.

Meilės istorijos su laiminga pabaiga turi įtakos žiūrovų asmeniniam gyvenimui, rodo Australijoje atliktos apklausos rezultatai. Kokia tai įtaka? Kokius lūkesčius apie meilę konstruoja kino pramonė? Ir ar Australijoje – taip pat, kaip ir Lietuvoje? Apie meilę kine ir gyvenime – pokalbis su kino kritiku Edvinu Pukšta.

Meilės istorijos su laiminga pabaiga turi įtakos žiūrovų asmeniniam gyvenimui, rodo Australijoje atliktos apklausos rezultatai. Kokia tai įtaka? Kokius lūkesčius apie meilę konstruoja kino pramonė? Ir ar Australijoje – taip pat, kaip ir Lietuvoje? Apie meilę kine ir gyvenime – pokalbis su kino kritiku Edvinu Pukšta.

„Bažnyčių naktis“ Latvijoje. Kultūros savaitraščių apžvalga.Nebylusis kinas. Susitikimas su menininke Laura Guoke Burbiškių dvare.„Klasikos enciklopedija“ : Lamingtono nacionalinis parkas Australijoje.

„Bažnyčių naktis“ Latvijoje. Kultūros savaitraščių apžvalga.Nebylusis kinas. Susitikimas su menininke Laura Guoke Burbiškių dvare.„Klasikos enciklopedija“ : Lamingtono nacionalinis parkas Australijoje.

Vilniaus gyventojai skundžiasi, kad, įsigaliojus naujajai atliekų išvežimo tvarkai, miestas tiesiog skęsta šiukšlėse.Kaip jaučiasi abiturientai, likus dienai iki anglų kalbos egzamino?Kodėl Švedijos mokslų akademija neteiks šių metų Nobelio literatūros premijos?Elektromobilių lenktynės nuo Vilniaus iki Palangos.Kodėl Australijoje blunka Didysis barjerinis rifas?

Vilniaus gyventojai skundžiasi, kad, įsigaliojus naujajai atliekų išvežimo tvarkai, miestas tiesiog skęsta šiukšlėse.Kaip jaučiasi abiturientai, likus dienai iki anglų kalbos egzamino?Kodėl Švedijos mokslų akademija neteiks šių metų Nobelio literatūros premijos?Elektromobilių lenktynės nuo Vilniaus iki Palangos.Kodėl Australijoje blunka Didysis barjerinis rifas?

Kultūros komentaras (parengė Giedriaus Kuprevičiaus). Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Rubrika „Kalbos rytas“ – apie daugiausiai užsienio kalbų mokančias šalis, rusų ir anglų kalbų žinias Lietuvoje ir moksleivius, besimokančius antrosios užsienio kalbos. Kaip nepasiklysti kino vertimų ritme?„Klasikos enciklopedija“: Gos Blafo krateris Australijoje.

Kultūros komentaras (parengė Giedriaus Kuprevičiaus). Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Rubrika „Kalbos rytas“ – apie daugiausiai užsienio kalbų mokančias šalis, rusų ir anglų kalbų žinias Lietuvoje ir moksleivius, besimokančius antrosios užsienio kalbos. Kaip nepasiklysti kino vertimų ritme?„Klasikos enciklopedija“: Gos Blafo krateris Australijoje.

Susitiksime su Australijoje gyvenančia ir dažną vasarą Lietuvoje leidžiančia poete ir vertėja Lidija Šimkute. Rašo ji lietuvių ir anglų kalbomis. Pasak kultūrologo Regimanto Tamošaičio, Lidijos Šimkutės eilėraštis yra lyg nuaustas iš miglų ar iš žvitrių saulės spindulių“. Girdėsime eilėraščių iš bemaž visų rinkinių.

Susitiksime su Australijoje gyvenančia ir dažną vasarą Lietuvoje leidžiančia poete ir vertėja Lidija Šimkute. Rašo ji lietuvių ir anglų kalbomis. Pasak kultūrologo Regimanto Tamošaičio, Lidijos Šimkutės eilėraštis yra lyg nuaustas iš miglų ar iš žvitrių saulės spindulių“. Girdėsime eilėraščių iš bemaž visų rinkinių.

Šv. Kalėdų sveikinimas (Gintaras Grušas). Popiežius Pranciškus sveikina pasaulio katalikus, sulaukus Šventų Kalėdų.Naujos bažnyčios Kaune Šilainių mikrorajone statyba. Senovinių eglutės žaisliukų muziejus Miežiškiuose.Kalėdos Vokietijoje ir Australijoje. Augintiniai ambasadose, karališkuose rūmuose.Kalėdinė 3D pasaka „Spragtukas“. Kultūros renginių anonsas.

Informacija apie orus. Reportažas iš naujojo turgaus žuvies paviljono Klaipėdoje.Senovinių eglutės žaisliukų muziejus Panevėžio rajone.Kino kūrėjui Jonui Mekui sekmadienį sukanka 95-eri.Australijoje 80 metų populiarūs renginiai „Giesmės žvakių šviesoje“.Bendruomeninio giedojimo nauda.

Iš Lenkijos premjerės pareigų pasitraukus Beatai Szydlo, ją pakeitė Mateuszas Morawieckis, kuris laikomas daug liberalesniu ir mažiau euroskeptišku. Tačiau jau labai greitai naujasis šalies ministras pirmininkas pareiškė svajojantis apie krikščioniškesnę Europą. Ar tokios jo kalbos atspindi vyriausybės jau kurį laiką puosėlėtą antimigracijos politiką? Šią savaitę užsienio žiniasklaidoje pasirodė informacija dėl Kinijos statomų stovyklų pabėgėliams šalia Šiaurės Korėjos sienos. Ar Pekinas rengiasi galimam Šiaurės Korėjos režimo žlugimui? Naujausias tyrimas parodė, kad Australijoje išnaudojama didelė dalis migrantų, ypač studentų, dirbančių restoranuose ar ūkiuose. Kokia migrantų išnaudojimo darbe schema veikia Australijoje?

Iš Lenkijos premjerės pareigų pasitraukus Beatai Szydlo, ją pakeitė Mateuszas Morawieckis, kuris laikomas daug liberalesniu ir mažiau euroskeptišku. Tačiau jau labai greitai naujasis šalies ministras pirmininkas pareiškė svajojantis apie krikščioniškesnę Europą. Ar tokios jo kalbos atspindi vyriausybės jau kurį laiką puosėlėtą antimigracijos politiką? Šią savaitę užsienio žiniasklaidoje pasirodė informacija dėl Kinijos statomų stovyklų pabėgėliams šalia Šiaurės Korėjos sienos. Ar Pekinas rengiasi galimam Šiaurės Korėjos režimo žlugimui? Naujausias tyrimas parodė, kad Australijoje išnaudojama didelė dalis migrantų, ypač studentų, dirbančių restoranuose ar ūkiuose. Kokia migrantų išnaudojimo darbe schema veikia Australijoje?

Testas apie alkoholio vartojimą gydymo įstaigose. Seime rengiama konferencija, kurioje aptariami gyvenimo pabaigos iššūkiai sveikatos priežiūrai. Studentai Seimui ir Vyriausybei jau išsiuntė daugiau nei 3500 laiškų su monetomis.Europos Vadovų Taryba: BREXIT.Vaikų seksualinis išnaudojimas Australijoje. JAV sprendimas atsisakyti tinklo neutraliteto.Sporto pranešimai.

Suėjo metai, kai dirba naujai išrinktas Seimas.Anksčiau be recepto parduotiems vaistams dabar receptas būtinas. Veterinarijos paslaugos pagal specializaciją.Medikų peticija (atlyginimai). Australijoje gyventojai balsavo už tai, kad būtų įteisinta tos pačios lyties santuoka.Sporto pranešimai.

„Maisto banko“ akcija.Vakar Katalonijoje – milžiniškas protestas prieš drastiškus Madrido veiksmus.Čekijos parlamento rinkimai. Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Fatimoje 100 metų jubiliejus.Bevizis režimas su Baltarusija.Australijoje uždaryta „Holden“ automobilių gamykla.Sportas rudenį.Sporto naujienos.

Ispanijoje, dėl pilietinio nepaklusnumo prieš teismą stojus buvusiam Katalonijos lyderiui, vėl nerimsta aistros dėl regiono nepriklausomybės. Kokių žingsnių gali imtis jau kurį laiką atsiskirti nuo Ispanijos siekiantys regiono politikai?Australijoje paviešinti daug ką šokiravę pirmieji, jau kelerius metus vykdyto tyrimo dėl vaikų seksualinio išnaudojimo katalikiškose šalies institucijose, duomenys. Kokius nusikaltimus ilgus dešimtmečius slėpė bažnyčia?Somalis ketvirtį amžiaus neturėjo efektyviai veikiančios centrinės vyriausybės, tačiau šią savaitę įvykę prezidento rinkimai teikia vilčių, kad šalis gali pasukti stabilumo, o kartu ir demokratijos link. Ar naujai išrinktas vakarietiškas prezidentas sugebės suvaldyti konfliktus tarp klanų ir užkirsti kelią islamistų atakoms?

Ispanijoje, dėl pilietinio nepaklusnumo prieš teismą stojus buvusiam Katalonijos lyderiui, vėl nerimsta aistros dėl regiono nepriklausomybės. Kokių žingsnių gali imtis jau kurį laiką atsiskirti nuo Ispanijos siekiantys regiono politikai?Australijoje paviešinti daug ką šokiravę pirmieji, jau kelerius metus vykdyto tyrimo dėl vaikų seksualinio išnaudojimo katalikiškose šalies institucijose, duomenys. Kokius nusikaltimus ilgus dešimtmečius slėpė bažnyčia?Somalis ketvirtį amžiaus neturėjo efektyviai veikiančios centrinės vyriausybės, tačiau šią savaitę įvykę prezidento rinkimai teikia vilčių, kad šalis gali pasukti stabilumo, o kartu ir demokratijos link. Ar naujai išrinktas vakarietiškas prezidentas sugebės suvaldyti konfliktus tarp klanų ir užkirsti kelią islamistų atakoms?

Paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis pristatė savo ministrų kabinetą.Europos Parlamentas siūlo įšaldyti derybas su Turkija dėl narystės Bendrijoje.Australijoje nuvilnijo „audros astmos“ protrūkis.Ateityje - seksas su robotais.

Atominėse jėgainėse gaminama elektra yra būtina, siekiant kovoti su klimato kaita ir išsaugoti pasaulio biologinę įvairovę. Taip teigia daugiau kaip septynios dešimtys įvairių šalių mokslininkų, išplatinusių atvirą laišką aplinkosaugos aktyvistams. Daugiausia gamtos apsaugos srityje dirbantys akademikai, laiške ragina vietoje „idealistinių įsitikinimų“ vadovautis „objektyviais įrodymais“ ir nustoti priešintis šios energijos rūšies plėtrai. „Net jei nutiktų avarija ir keletas ar net šimtai žmonių nukentėtų dėl branduolinių ginklų platinimo, kur kas daugiau žmonių nukentės dėl klimato kaitos padarinių, ekstremalių orų ir bioįvairovės nykimo. Tai rodo skaičiai“, – interviu mūsų laidai sako vienas laiško iniciatorių profesorius Corey Bradshaw iš Adelaidės universiteto Australijoje. Tuo metu Danijos Aarhuso universiteto Energetikos technologijų centro direktorius dr. Benjaminas Sovacoolas laiško toną vadina „nemoksliniu“. „Yra daugybė aplinkosaugininkų kurie dirba urano kasyklose, tiria taršos poveikį bei kitus neigiamus šios energetikos pramonės aspektus. Jie teisėtai ir pagrįstai priešinasi atominei energetikai“, – sako jis. „Yra ir mokslininkų, kurie visai nesusiję su gamtos apsauga. Bet jie nepritaria šiai energijos rūšiai dėl ekonominių priežasčių, saugumo, taršos, atliekų tvarkymo problemų ir panašiai.“Argumentai už ir prieš atominę klimato kaitos kontekste.

Atominėse jėgainėse gaminama elektra yra būtina, siekiant kovoti su klimato kaita ir išsaugoti pasaulio biologinę įvairovę. Taip teigia daugiau kaip septynios dešimtys įvairių šalių mokslininkų, išplatinusių atvirą laišką aplinkosaugos aktyvistams. Daugiausia gamtos apsaugos srityje dirbantys akademikai, laiške ragina vietoje „idealistinių įsitikinimų“ vadovautis „objektyviais įrodymais“ ir nustoti priešintis šios energijos rūšies plėtrai. „Net jei nutiktų avarija ir keletas ar net šimtai žmonių nukentėtų dėl branduolinių ginklų platinimo, kur kas daugiau žmonių nukentės dėl klimato kaitos padarinių, ekstremalių orų ir bioįvairovės nykimo. Tai rodo skaičiai“, – interviu mūsų laidai sako vienas laiško iniciatorių profesorius Corey Bradshaw iš Adelaidės universiteto Australijoje. Tuo metu Danijos Aarhuso universiteto Energetikos technologijų centro direktorius dr. Benjaminas Sovacoolas laiško toną vadina „nemoksliniu“. „Yra daugybė aplinkosaugininkų kurie dirba urano kasyklose, tiria taršos poveikį bei kitus neigiamus šios energetikos pramonės aspektus. Jie teisėtai ir pagrįstai priešinasi atominei energetikai“, – sako jis. „Yra ir mokslininkų, kurie visai nesusiję su gamtos apsauga. Bet jie nepritaria šiai energijos rūšiai dėl ekonominių priežasčių, saugumo, taršos, atliekų tvarkymo problemų ir panašiai.“Argumentai už ir prieš atominę klimato kaitos kontekste.