Podcasts about norisi

„Norisi viltis, kad atsiminsime tą pagrindinį Lietuvos teatro centrą – žiūrovą ir būvį drauge su juo. Nesvarbu, kokiu atstumu jis gyvena nuo teatro sostinės, ar kokį teatrą matęs“, – sako teatro režisierius Gildas Aleksa.„Žąsligė – labai sunki liga“, – juokauja vienintelio Lietuvoje žąsų muziejaus įkūrėja Svetlana Jašinskienė. Išskirtinis muziejus ir tuo, kad gimtadienį mini du kartus. Prieš trejus metus kukli 35 žąsų eksponatų kolekcija buvo įsikūrusi Pagėgių savivaldybės kultūros centre. Šiemet muziejus pradėjo veikti savarankiškai – įkūrėjos Svetlanos namuose, o eksponatų skaičius viršija 2 tūkstančius.1946 m. liepos 21 d. dienos šviesą išvydo pirmasis „Literatūros ir meno“ numeris. Šiandien šis leidinys mini 80 metų sukaktį kaip ilgiausiai be pertrūkių Lietuvoje einantis periodinis kultūros leidinys. Per aštuonis dešimtmečius kultūrinė spauda išgyveno ne vieną esminį virsmą. Pasikeitė ne tik formatas ar gamybos technologijos, pasikeitė ir redakcijos vaidmuo: iš fizinio kultūrinio gyvenimo traukos centro, redakcijos palaipsniui prisitaikė prie kintančių skaitymo įpročių, greitėjančio medijų tempo ir ekonominių bei institucinių iššūkių. Kaip šiandien kinta kultūros leidinių dinamika ir kas formuoja modernios redakcijos kasdienybę?Tauragėje antrą kartą vyko kūrybinė stovykla „Apversta Tauragė“. Čia paaugliai ir jaunimas, kuruojami profesionalių aktorių, vos per septynias dienas parašė du scenarijus – trumpametražio filmo ir spektaklio. Kokiais įspūdžiais dalijasi kūrybinės stovyklos dalyviai ir kodėl tokie projektai yra svarbūs jaunimui?Valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą papildė du nauji objektai. Nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektu paskelbta Šv. Onos koplyčia Mažeikių rajone, Židikų kapinėse. Joje palaidota rašytoja, vertėja ir pedagogė Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana. Regioninio reikšmingumo lygmens valstybės saugomu kultūros paveldo objektu taip pat paskelbta Alytaus rajone esanti Simno sinagoga. Su kokiais didžiausiais iššūkiais šiandien susiduria šie objektai, ir ką valstybės saugomo objekto statusas pakeičia?Ved. Justė Luščinskytė

Šią savaitę darbą pradėjo Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujama XXI-oji Vyriausybė. Darbą pradėjęs kultūros ministras Lukas Alsys nuo pirmosios darbo dienos turėjo aiškintis dėl savo disertacijos autentiškumo.„Dabar, kai Vakarai daugeliu atžvilgių susiskaldę, tai matome ir bienalėje. Šia prasme tai yra chaotiškiausi metai bienalėje per ilgą laiką“, – apie Venecijos bienalę sako meno kritikė iš Berlyno Kate Brown. Iki lapkričio vykstantis prestižinis šiuolaikinio meno renginys išgyvena įtemptą laiką. Milžinišką tarptautinį nepasitenkinimą sukėlė bienalės organizatorių sprendimas leisti joje dalyvauti Rusijai, daug diskusijų ir protestų iššaukė ir Izraelio prisistatymas, maždaug savaitė iki bienalės pradžios atsistatydino laureatus turėjusi rinkti komisija. Ir tai – ne visi skandalingieji šių metų bienalės aspektai.Šią savaitę Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje atidaryta iliustratorės ir tarpdisciplininės menininkės Akvilės Magicdust interaktyvi paroda „Laukiniškiai“. Pasak pačios kūrėjos, Laukiniškiai yra abstraktaus miesto rajonas, utopija, kurioje sugyvena žmogus, gyvoji gamta ir mitologija – kuriame žmogus nėra centrinė būtybė.„Norisi viltis, kad atsiminsime tą pagrindinį Lietuvos teatro centrą – žiūrovą ir būvį drauge su juo. Nesvarbu, kokiu atstumu jis gyvena nuo teatro sostinės, ar kokį teatrą matęs“, – sako teatro režisierius Gildas Aleksa.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – Europos Komisijos sprendimas stabdyti finansavimą Venecijos bienalei, Niujorko mero iniciatyva įamžinti pasaulio futbolo čempionato dvasią mieste piešiniais ant viešųjų pastatų sienų bei naujausios 3D technologijos, leidžiančios istorinius artefaktus bei meno kūrinius tyrinėti kaip niekad iš arti.„Kurdama ką nors apie samius, nieko nedarau be samių“, – sako samių kultūrą daugiau kaip dešimtmetį tyrinėjanti menininkė Marija Griniuk. Kokius kultūrinius samių ir lietuvių panašumus jį įžvelgia ir kodėl samių menas toks tarpdisciplininis?Kodėl nepakanka tiesiog puikiai skambinti fortepijonu? Ar gali menininkė būti ir gera organizatorė? Rašytoja? Mąstytoja? Mama? Stebint kaunietės Monikos Lozinskienės gyvenimą, bėgantį juodais ir baltais klavišais, akivaizdu, kad instrumentas jos tikrai neriboja. Šiemetinės Kauno kultūros premijos laureatė pasakoja apie prasmę atrasti pasaulį ir parvežti patirtį namo, produktyvumo spąstus, naujai atrastas motinystės patirtis, mėgstamą muziką ir Kauno perspektyvas.Ved. Marius EidukonisRed. Justė Luščinskytė

Augustinas Šulija į karo niokojamą Ukrainą vyko nesuskaičiuojamą kiekį kartų, nuo pat Rusijos invazijos pradžios. Tūkstančiai nuvažiuotų kilometrų, parų paros kratymosi autobusiuke, slėpimasis bunkeriuose, retos miego valandos, gatvėse gulinčių žuvusiųjų kūnų vaizdai, dienos, kai net pavalgyt pamiršdavo. Tačiau nepaisant viso siaubo, labiausiai atmintin Augustinui įsirėžę susitikimai ir pokalbiai su žmonėmis, kurių dvasios stiprybė ir paprastumas sunkiai suvokiamas visų įvykių akivaizdoje. „Grįžęs iš ten, noriu tik vieno: tylėti, stebėti kaip auga pomidorai ir gyvalazdės bei glostyti katiną“ - pasakoja kolega.Ved. Lavija Šurnaitė

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad pastaruoju metu fiksuoti incidentai su kontrabandiniais balionais yra Baltarusijos hibridinė ataka prieš Lietuvą. Pasak jo, tokiame kontrabandos platinime dalyvauja ir specialiosios Minsko tarnybos. Nausėda sako, kad Minsko reakcija į Lietuvos priemones, siekiant užkardyti kontrabandinių balionų patekimą į šalį, rodo, kad jos veikia. Tačiau, anot Lietuvos vadovo, svarstomos ir dar skaudesnės sankcijos Minskui.Šįvakar posėdžiauti ir krašto apsaugos ministro kandidatūrą aptarinėti turėję socialdemokratai į valdybos ir prezidiumo posėdžius nesirinks – susitikimai buvo atšaukti. Teigiama, kad norima skirti daugiau laiko konsultacijoms dėl kandidatūros.Šiaurės šalių lyderiai rinkosi Stokholme, kur aptarta bendra regiono pozicija Rusijos agresijos kontekste.Šiandien žiūrovai trijose vietose po atviru dangumi - Vilniaus Rotušės aikštėje, Kyjive ir Charkive - galės tiesiogiai ir nemokamai stebėti koncertinę operos „Makbetas“ transliaciją iš Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro salės. Renginį inicijavo kompanija Vilnius City Opera kartu su Laisvės TV ir LRT.Kauno „Žalgirio“ krepšininkai šį vakarą sieks penktosios pergalės Eurolygoje žaisdami namie su Bolonijos „Virtus“ klubu.Ved. Agnė Skamarakaitė

2025. gada pašvaldību vēlēšanas noslēgušās un sākusies balsu skaitīšana. Tiekamies Krustpunktā speciālizladumā, kurā kopā ar ekspertiem, politiķiem un klausītājiem vērtējam tikko aizvadītās pašvaldības un gaidām ziņas no Centrālās vēlēšanu komisijas. Stundā no plkst. 20 studijā socioloģe, pētījumu centra SKDS sociālo un politisko pētījumu nodaļas vadītāja Ieva Strode. Uzklausām partijas "Progresīvie" pārstāvi Mārtiņu Kossoviču, Apvienotā saraksta pārstāvi Edvardu Smiltēnu, Olafu Pulku no "Jaunās vienotības", Edvardu Ratnieku no Nacionālās apvienības, Aināru Šleseru no "Latvija pirmajā vietā". Vēlētāju aktivitāte pašvaldības vēlēšanās sasniegusi 47,18%, liecina Centrālās vēlēšanu komisijas dati, kas gan vēl nav par visiem iecirkņiem.  Lielākā aktivitāte bijusi Ādažu novadā, kur kopumā nobalsojuši 53,74% balsstiesīgo iedzīvotāju. Vidzeme kopumā 48,03% balsstiesīgo iedzīvotāju, tai seko Zemgale ar 43,59%, Kurzeme ar 42,3% un Latgale, kur nobalsojuši kopumā 41,35% balsstiesīgo iedzīvotāju. Pirmie rezultāti varētu būt gaidāmi pēc pusnakts, sākotnēji no mazākiem iecirkņiem, norāda Centrālās vēlēšanu komisijas vadītāja Kristīne Saulīte. Provizoriskie rezultāti, visticamāk, būs pieejami 8. jūnijā no rīta. Pašvaldību vēlēšanās Rīgā ar 19,9 procentiem balsu ir uzvarējuši „Progresīvie”, liecina exitpoll jeb vēlētāju aptauja pie iecirkņiem, kuru veica Latvijas Sabiedriskais medijs, ziņu aģentūra LETA un Rīgas Stradiņa universitāte ar socioloģisko pētījumu centra SKDS metodoloģisko atbalstu. Otrajā vietā Rīgā ar 17,3 procentiem balsu ir Latvija pirmajā vietā, bet pirmo trijnieku ar 15 procentu vēlētāju atbalstu noslēdz Nacionālā apvienība. Aptauja liecina, ka Jūrmalā visvairāk vēlētāju, kuri atklāja savu izvēli, atbalstīja Latvijas Zaļo partiju – 27% respondentu sacīja, ka balsoja par to. 19,1% sacīja, ka balsoja par Zaļo un Zemnieku savienību, 16,1% - par Nacionālo apvienību. Vēlētāju aptaujā Daugavpilī  pārliecinošs pārsvars ir līdzšinējā mēra Andreja Elksniņa partijai "Sarauj, Latgale!" – 69,4% respondentu pagalvoja, ka balsojuši par to. Saskaņā ar aptaujas datiem Rēzeknē lielākais atbalsts bija sarakstam "Latvija pirmajā vietā"/"Kopā Latvijai" – 49,3%. Liepājā, saskaņā ar vēlētāju aptauju, līderos ir Liepājas partija, par atbalstu kurai paziņoja 49.4% respondentu. Ventspilī vēlētāju aptauja liecina, ka pārliecinošu pārsvaru ieguva partija "Latvijai un Ventspilij" – par atbalstu tai paziņojuši 50,5%, atbalstu Nacionālajai apvienībai pauduši 15,2%. Stundā no plkst. 21 tudijā Latvijas Universitātes profesors politologs Jānis Ikstens. Sazināmies ar Vidzemes augstskolās vadošo pētnieku, vēsturnieku Gati Krūmiņu. Uzklausām Jūliju Stepaņenko no partiju apvienības "Suverēnā vara"/ "Jaunlatvieši", ar Regīnu Ločmeli no "Saskaņas", līdzšinējo Valmieras novada mēru Jāni Baiku ("Valmierai un Vidzemei"), Ventu Armandu Kraukli Valkā (Vidzemes partija). Stundā no plkst. 22 studijā laikraksta "Diena" žurnālists Atis Rozentāls. Sazināmies ar projekta vadītāju, biedrības "Eiropas Kustība Latvijā" ģenerālsekretāri Lieni Valdmani. Liepājā sazināmies ar Dzintaru Hmieļevski, uzklausām Agitu Puķīti no "Neatkarīgajām Tukuma Ziņām", zemkopības ministru Armandu Krauzi (Zaļo un zemnieku savienība). Stundā no plkst. 23 studijā laikraksta "Ir" galvenā redaktore Nellija Ločmele. Sazināmies ar sabiedriskās līdzdalības aktīvisti, daugavpilieti Anželiku Litvinoviču. Uzklausām Vjačeslavu Dombrovski no "Latvijas attīstībai". Katras stundas noslēgumā Brīvais mikrofons, aicinām klausītājus izteikt savu viedokli.

2025. gada pašvaldību vēlēšanas noslēgušās un sākusies balsu skaitīšana. Tiekamies Krustpunktā speciālizladumā, kurā kopā ar ekspertiem, politiķiem un klausītājiem vērtējam tikko aizvadītās pašvaldības un gaidām ziņas no Centrālās vēlēšanu komisijas. Stundā no plkst. 20 studijā socioloģe, pētījumu centra SKDS sociālo un politisko pētījumu nodaļas vadītāja Ieva Strode. Uzklausām partijas "Progresīvie" pārstāvi Mārtiņu Kossoviču, Apvienotā saraksta pārstāvi Edvardu Smiltēnu, Olafu Pulku no "Jaunās vienotības", Edvardu Ratnieku no Nacionālās apvienības, Aināru Šleseru no "Latvija pirmajā vietā". Vēlētāju aktivitāte pašvaldības vēlēšanās sasniegusi 47,18%, liecina Centrālās vēlēšanu komisijas dati, kas gan vēl nav par visiem iecirkņiem.  Lielākā aktivitāte bijusi Ādažu novadā, kur kopumā nobalsojuši 53,74% balsstiesīgo iedzīvotāju. Vidzeme kopumā 48,03% balsstiesīgo iedzīvotāju, tai seko Zemgale ar 43,59%, Kurzeme ar 42,3% un Latgale, kur nobalsojuši kopumā 41,35% balsstiesīgo iedzīvotāju. Pirmie rezultāti varētu būt gaidāmi pēc pusnakts, sākotnēji no mazākiem iecirkņiem, norāda Centrālās vēlēšanu komisijas vadītāja Kristīne Saulīte. Provizoriskie rezultāti, visticamāk, būs pieejami 8. jūnijā no rīta. Pašvaldību vēlēšanās Rīgā ar 19,9 procentiem balsu ir uzvarējuši „Progresīvie”, liecina exitpoll jeb vēlētāju aptauja pie iecirkņiem, kuru veica Latvijas Sabiedriskais medijs, ziņu aģentūra LETA un Rīgas Stradiņa universitāte ar socioloģisko pētījumu centra SKDS metodoloģisko atbalstu. Otrajā vietā Rīgā ar 17,3 procentiem balsu ir Latvija pirmajā vietā, bet pirmo trijnieku ar 15 procentu vēlētāju atbalstu noslēdz Nacionālā apvienība. Aptauja liecina, ka Jūrmalā visvairāk vēlētāju, kuri atklāja savu izvēli, atbalstīja Latvijas Zaļo partiju – 27% respondentu sacīja, ka balsoja par to. 19,1% sacīja, ka balsoja par Zaļo un Zemnieku savienību, 16,1% - par Nacionālo apvienību. Vēlētāju aptaujā Daugavpilī  pārliecinošs pārsvars ir līdzšinējā mēra Andreja Elksniņa partijai "Sarauj, Latgale!" – 69,4% respondentu pagalvoja, ka balsojuši par to. Saskaņā ar aptaujas datiem Rēzeknē lielākais atbalsts bija sarakstam "Latvija pirmajā vietā"/"Kopā Latvijai" – 49,3%. Liepājā, saskaņā ar vēlētāju aptauju, līderos ir Liepājas partija, par atbalstu kurai paziņoja 49.4% respondentu. Ventspilī vēlētāju aptauja liecina, ka pārliecinošu pārsvaru ieguva partija "Latvijai un Ventspilij" – par atbalstu tai paziņojuši 50,5%, atbalstu Nacionālajai apvienībai pauduši 15,2%. Stundā no plkst. 21 tudijā Latvijas Universitātes profesors politologs Jānis Ikstens. Sazināmies ar Vidzemes augstskolās vadošo pētnieku, vēsturnieku Gati Krūmiņu. Uzklausām Jūliju Stepaņenko no partiju apvienības "Suverēnā vara"/ "Jaunlatvieši", ar Regīnu Ločmeli no "Saskaņas", līdzšinējo Valmieras novada mēru Jāni Baiku ("Valmierai un Vidzemei"), Ventu Armandu Kraukli Valkā (Vidzemes partija). Stundā no plkst. 22 studijā laikraksta "Diena" žurnālists Atis Rozentāls. Sazināmies ar projekta vadītāju, biedrības "Eiropas Kustība Latvijā" ģenerālsekretāri Lieni Valdmani. Liepājā sazināmies ar Dzintaru Hmieļevski, uzklausām Agitu Puķīti no "Neatkarīgajām Tukuma Ziņām", zemkopības ministru Armandu Krauzi (Zaļo un zemnieku savienība). Stundā no plkst. 23 studijā laikraksta "Ir" galvenā redaktore Nellija Ločmele. Sazināmies ar sabiedriskās līdzdalības aktīvisti, daugavpilieti Anželiku Litvinoviču. Uzklausām Vjačeslavu Dombrovski no "Latvijas attīstībai". Katras stundas noslēgumā Brīvais mikrofons, aicinām klausītājus izteikt savu viedokli.

„Norisi pažiūrėti į dabar turimą laisvę kurti, ją užtvirtinti ir suprasti, kaip ji gali būti apribota. Nes yra nemažai šalių, kur dabar tai vyksta“, – kalbėdama apie cenzūrą kine, sako kino leidybos kompanijos „Taip toliau“ bendraįkūrėja Ignė Smilingytė. Antrasis „Taip toliau“ kino klubo sezonas kreipia dėmesį į cenzūrą.Šuo – pagalbininkas, gelbėtojas, draugas, socialinis partneris. Šuo kasdienybėje, kare, mene… Šiuos ir kitus šuns vaidmenis, jų kismą istorijoje ir tūkstančius metų trunkantį žmogaus ir šuns ryšį pristato nauja Istorijų namų paroda „Istorija vizgina uodegą“.Seniausia Šiauliuose „Valerijono“ vaistinė tapo Europos istorinių vaistinių tinklo dalimi.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – menininkai, reflektuojantys karinę padėtį Kongo Demokratinėje Respublikoje, Barselonoje archeologų rasti viduramžius menantys burlaivio griaučiai bei naujas Suzanne Vega muzikos albumas.„Didysis Getsbis“ tebėra aktualus liudijimas apie amerikietišką tikrovę dabar ir prieš šimtą metų, turintis neabejotiną lyginamąją vertę“, – apie prieš šimtą metų išleistą romaną sako filosofas Aldis Gedutis.Kaip atrodo vertėjų darbas Europos Sąjungos institucijose?„Šiame rinkinyje norėjau šviesesnių eilėraščių“, – apie knygą „Bukolikos“, už kurią šiemet įvertinta Kauno miesto savivaldybės Maironio premija, sako poetė Erika Drungytė. Apie naujausią jos rinkinį, taip pat pasirinkimą kurti savo dvarelį Dzūkijoje, santykį su gamta ir kultūra ir poreikį patiems save truputį pakutenti su poete, vertėja, kultūros žurnalo „Nemunas“ vyriausiąja redaktore – „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Lietuva toliau rengia įvairias stovyklas nuo karo kenčiantiems ukrainiečių vaikams. Iniciatyva „Stiprūs kartu“ šią vasarą į stovyklas ketina pakviesti apie 500 ukrainiečių vaikų. Dar 22 moksleiviai iš rusų okupuoto Severodonecko poilsiauja Vilkaviškyje. Kiek tokios stovyklos padeda atsigauti ukrainiečių vaikams?„Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad dirbsiu socialinėje srityje“, – sako Giedrė Šedbarienė, su vyru Juliumi Šakiuose bandžiusi kurti verslus, kurie palaipsniui tapo socialine įstaiga – čia nepasiturintieji nemokamai gali gauti pavalgyti, gali būti pavežti į gydymo įstaigą, kapines, gali susiburti ir pabendrauti. Pokalbis su kitiems padedančia Giedre Šedbariene.Žmonės vasarą pastebi gatvėje uždarbiaujančius vaikus, kurie groja, pučia burbulus, rodo įvairius triukus. Ar gali nepilnamečiai uždarbiauti gatvėje?Verslininkai sako, kad šiemet miško uogų derlius prastas, o grybų – geras. Tačiau didžiausia problema – trūksta grybautojų, todėl daug grybų kasmet ir lieka miške.Ved. Edvardas Kubilius

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Latvijā noslēgusies balsošana Eiropas Parlamenta vēlēšanās. Sākusies balsu skaitīšana. Centrālā vēlēšanu komisija informēja, ka tās noritējušas bez starpgadījumiem. Eiropas Parlamenta vēlēšanu rezultātus Latvijā oficiāli paziņos pēc visu vēlēšanu iecirkņu slēgšanas visās ES dalībvalstīs – pusnaktī, naktī uz pirmdienu, 10. jūniju. Kāda bijusi vēlētāju aktivitāte un cik uzrunājošas bijušas partiju kampaņas, analizē Latvijas Radio žurnālists Eduards Liniņš un socioloģe, pētījumu centra SKDS Sociālo un politisko pētījumu nodaļas vadītāja, projektu direktore, Latvijas Universitātes doktorante Ieva Strode. Sazināmies ar Latvijas Radio korespondentiem Latvijas novados Ingu Ozolu Kurzemē, Renāti Lazdiņu Latgalē un Guntu Matisoni Vidzemē un laikraksta "Neatkarīgās Tukuma Ziņas" redaktore Ivonnu Plaudi. Brīvajā mikrofonā uzklausām klausītāju domas.

Latvijā noslēgusies balsošana Eiropas Parlamenta vēlēšanās. Sākusies balsu skaitīšana. Centrālā vēlēšanu komisija informēja, ka tās noritējušas bez starpgadījumiem. Eiropas Parlamenta vēlēšanu rezultātus Latvijā oficiāli paziņos pēc visu vēlēšanu iecirkņu slēgšanas visās ES dalībvalstīs – pusnaktī, naktī uz pirmdienu, 10. jūniju. Kāda bijusi vēlētāju aktivitāte un cik uzrunājošas bijušas partiju kampaņas, analizē Latvijas Radio žurnālists Eduards Liniņš un socioloģe, pētījumu centra SKDS Sociālo un politisko pētījumu nodaļas vadītāja, projektu direktore, Latvijas Universitātes doktorante Ieva Strode. Sazināmies ar Latvijas Radio korespondentiem Latvijas novados Ingu Ozolu Kurzemē, Renāti Lazdiņu Latgalē un Guntu Matisoni Vidzemē un laikraksta "Neatkarīgās Tukuma Ziņas" redaktore Ivonnu Plaudi. Brīvajā mikrofonā uzklausām klausītāju domas.

Balandį – autizmo supratimo mėnesį pradedame pokalbiu su dviem mamomis: Beata Veseliene - Vilniaus Lietaus vaikų vadove ir Sandra Lopetaite – Panevėžio Lietaus vaikų vadove. „Jūs nesate vieni ar vieniši akcentuoja abi moterys tiems, į kurių gyvenimą autizmo diagnozė atėjo tik dabar. Žinome ir suprantame, labai norisi pasislėpti, tik išgirdus dignozę, tačiau junkitės į begalybę“, - kviečia pašnekovės.Moterys dalinasi savo asmeninėmis patirtimis ir išgyvenimais, pasakoja apie pokyčius šioje temoje ir pristato renginius, kuriuos šį balandžio mėnesį organizuoja Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Pasaulyje vykstant daug nerimą keliančių įvykių, žinias visą parą atnaujinantis LRT RADIJAS organizuoja pirmą konferenciją „LRT RADIJAS klausia“, kurioje bus domimasi, kaip gerinti visuomenės emocinę sveikatą. Šiuo tikslu šiandien rengiamos trys išsamios diskusijos, kurias bus galima klausyti per LRT RADIJĄ, su vaizdu stebėti portale LRT.lt bei atvykus į renginio vietą.Artiomas Petrikas yra Ukrainos istorikas, išgyvenęs Chersono okupaciją. Iki karo istorikas gyveno Lietuvoje, jis - Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkas. Į Chersoną prieš pat prasidedant Rusijos puolimui ir po to sekusiai okupacijai jis atvyko norėdamas užbaigti savo knygą apie Baltijos šalių istoriją. Petrikas yra vienas iš rusų okupacijos liudininkų, pasidalijusių savo išgyvenimais irsurinktais duomenimis su tarptautinio Europos nacionalinių transliuotojų žurnalistų tyrimo apie Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų rusifikacijąkomanda.Seime šiandien bus minimas valstybinės kalbos statuso atkūrimo 35-metis. Šiais renginiais norima prisiminti, kaip atkakliai lietuvių tauta priešinosi rusinimo politikai, ir paminėti kai 1988 m. tuometė Aukščiausioji Taryba, neatlaikiusi Sąjūdžio išjudintos visuomenės reikalavimų, pripažino lietuvių kalbą valstybine. Praėjus 35-eriems metams vis daugiau diskutuojama, kiek reikia reguliuoti lietuvių kalbą, o galbūt leisti kalbėti taip, kaip norisi. Klausimas klausytojams - ar reikia reguliuoti lietuvių kalbą?Nuo kitų metų socialines korteles gavę nepasiturintys asmenys patys spręs, kur ir kokius produktus bei prekes įsigyti. Per lapkričio – gruodžio mėnesius per du šimtus tūkstančių nepasiturinčių šalies gyventojų sulauks paskutinių paramos maisto produktais ir higienos prekėmis dalijimų.Jungtinės Karalystės politikoje – netikėtas posūkis. Užsienio reikalųsekretoriumi tapo buvęs premjeras Deividas Kameronas. Nauja politinė era žada iššūkių: Kamerono diplomatinė patirtis – svari, bet dauguma britų jį kaltina dėl Brexito, kurį didžioji dalis šalies gyventojų laiko klaida.Ved. Rūta Kupetytė

Juk neįdomu tik ūkininkauti, norisi kažko daugiau! Kodėl su dainomis, šokiais ir žaidimais nekeliauti po Lietuvą? Norisi išjudinti vienišus žmones bendrauti, džiaugtis gyvenimu. Taip mąsto ūkininkas Algirdas Mačiulaitis, kviečia keliauti po Lietuvą ir sutikti naujų draugų.Raseinių r., Mirklių kaime, nedidelį muzikos instrumentų muziejuką įkūrė armonikų meistras Konstantinas Kružikas.Padubysio kaime, Kelmės r., su gausia šeimyna gyvena Žanas Talandis. Sodybos durys visada atvertos žmonėms, turintiems priklausomybių. Žano šeima ir bendruomenė dalijasi viskuo, ką patys pasigamina: sūriais, sviestu, mėsa, varške, grietine. Meilė ir pasitikėjimas padeda rasti vietą gyvenime. Žano žmona Lina ir septynios jų atžalos atvirai bendrauja ir dalijasi savo patirtimi.Jurbarko r., Raudonės miestelyje gyvena mokytoja Elena Elzbergienė. Jos pasakojimai apie pilį ir dvarą remiasi autentiškais prisiminimais.Šalia Raudonės pilies stovo malūnas. Jo prižiūrėtojas ir valdytojas Stasys Balsevičius mielai pasitinka lankytojus.Dešimtmetis Simas Buckiūnas iš Garliavos keliautja po Lietuvą, bendrauja ir kviečia visus prisijungti.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Paskelbtame Kauno Pašto rūmų pritaikymo NAi reikmėms viešųjų pirkimų konkurse, net 90 procentų vertinimo svorio tenka mažiausiai pasiūlytai kainai. Lietuvos architektų rūmai rekomenduoja architektams susilaikyti nuo dalyvavimo konkurse. Situaciją aiškinamės su LAR pirmininku Algimantu Pliuču, architektu Audriu Karaliumi ir Kultūros ministru Simonu Kairiu.Balandžio 19-ą dieną aktoriui Vytautui Šapranauskui būtų sukakę 65-eri metai. Tačiau jau beveik dešimtmetis, kai jo nėra šio pasaulio scenose. Kolegą prisimena aktorius Sigitas Račkys.Menininko Sauliaus Paukščio parodoje „Markučių kaleidoskopai“ - ne apšiuręs miesto pakraštys, o linksmas ir spalvingas medinių namukų rajonas.Ievos Buinevičiūtės muzikinis pasakojimas.„Norisi, kad žmogus suprastų, apie ką tas menas jo namuose. Todėl stengiuosi nepatarinėti, ką reikia pirkti",- sako Aistė Paulina Virbickaitė, meno kritikė, apžvalgininkė, keliautoja po parodas, muziejus ir pasakotoja.Ved. Jolanta Kryževičienė

Rubrikoje „4 milijonai“ - Rogalando lietuvių bendrijos pirmininkas Saulius Trepekūnas, chorų ir pučiamųjų orkestrų dirigentas. Įmonių ir organizacijų kalėdinių vakarėlių bumas - pačiame įkarštyje. Kokios tendencijos šiemet? Ar liko online renginių, ar viskas grįžo į „senas vėžes“? Ar tiesa, kad kiekviename padoriame vakarėlyje šiais laikais vienaip ar kitaip turi atsirasti "paramos Ukrainai" kampas? Vytautė Rupeikaitė, „Purslai“, renginių organizavimo įmonės „Pirmoji kava“ vadovas Jogaila Morkūnas; organizacijų vystymo, vadovų lyderystės ir komandų ugdymo profesionalė Živilė Valeišienė. Daugėja „Vilko vaikų“ atminties vietų. Pernai pagerbiant „Vilko vaikus“ Panemunėje iškilo antrasis paminklas – angelo skulptūra. Po to – Šlažuose, Šilutės rajone, atidengtas paminklas „Vilko vaikams“. Tuo metu Lybiškiuose, netoli Jurbarko, planuojamas muziejus „Vilko vaikams“. Kas lemia, kad taip sėkmingai aktualizuojama ši tema? O gal jai dar trūksta dėmesio? Lietuvos istorijos instituto doktorantė, istorikė Rūta Matimaitytė. „700 Vilniaus metų. Kelionė laiku su prof. Alfredu Bumblausku“ - taip vadinasi filmas, kuriame profesorius lydi žiūrovus per septynias atkuriamosiomis istorinėmis scenomis papildytas filmo dalis – septynis Vilniaus šimtmečius. Profesorius padeda ne tik sužinoti apie svarbiausius Lietuvos sostines istorijos įvykius, bet ir suprasti jų reikšmę, prasmę bei domėtis įspūdinga ir įtraukiančia praeitimi verčiant vieną istorijos puslapį po kito. LRT faktai. Auksinis protas. Ved. Živilė Kropaitė

Kviečiame pasiklausyti pokalbio su gydytoja–dietologe, psichoterapeute Kristina Jasmontiene apie mums siunčiamus organizmo signalus, kai norisi saldumynų, sūraus ar aštraus maisto.

Sostinės Didžiojoje gatvėje bus atidaryta paroda „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ (1939–1944). Tai transformuotame į mobilų kino teatrą jūriniame konteineryje įrengta paroda iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus kiemo. Ir ji atkeliauja prie buvusio kino teatro „Adrija“ arba „Spalis“ - sovietmečiu.Tik ką šventėme vieno žymiausių tautos žmonių, lietuvių romantizmo poeto Maironio 160-ąjį gimimo jubiliejų. Norisi ne tik prisiminti šią mūsų istorijai svarbią asmenybę, bet ir patyrinėti, ar laiko dulkės neužgožė šio tautos dainiaus atminimo? Apie tai - Justė Luščinskytė.Vievis, mažoji Lietuvos kultūros sotinė miesto 500 metų jubiliejų pažymi džiazo ritmu ir kviečia į pirmąjį džiazo fiestą mieste. „Vievio džiazo klavišai“ pristato žymius Lietuvos džiazo muzikantus, kuriuos į savo gimtąjį miestą subūrė festivalio iniciatorius ir meno vadovas – garsus džiazo pianistas, kompozitorius Dainius Pulauskas.Rubrikoje „Ką man skaityti?“ Jolanta Kryževičienė apžvelgia amerikiečių žurnalisto ir rašytojo Michaelio Schumano knygą „Supervalstybė grįžta“ bei Igno Staškevičiaus knyga „Laiko juosta jų žvilgsniais“.Visuomet kupinas optimizmo ir energijos dirigentas, obojininkas Vilmantas Kaliūnas šiuo metu Vilniuje gilinasi į šiuolaikinės muzikos pasaulį. Festivalio „Gaida“ koncertų programose dabar matome būtent šio – Hamburge gyvenančio lietuvių muziko pavardę. Tad pasinaudojome proga ir pasikvietėme pokalbiui į rubriką „Be kaukių“, kurioje kalbamės apie kūrybą, įsibėgėjančią karjerą, muzikines ir kitokias svajones.Ved. Gabija Narušytė

Latvija izvēlas: Turpinām analizēt vēlētāju aptaujas rezultātus, vērtējam vēlēšanu norisi reģionos. Vērtē politologs Andis Kudors, laikraksta "Latvijas Avīze" žurnālists Māris Antonēvičs un laikraksta "Diena" žurnālists Atis Rozentāls. Viedokli par vēlētāju aptaujas rezultātiem izsaka Raivis Dzintars no Nacionālās apvienības, Juris Pūce no “Attīstībai/Par!”, Viktors Valainis no Zaļo un zemnieku savienības. Sestdien, 1.oktobrī, notikušajās 14.Saeimas vēlēšanās piedalījušies vismaz 884 455  jeb 57,34% balsstiesīgo, liecina Centrālas vēlēšanu komisijas (CVK) informācija par 977 iecirkņiem no 1055 iecirkni. Šoreiz vēlētāju aktivitāte bija augstākā nekā pagājušās, 13.Saeimas vēlēšanās. CVK  dati liecina, ka vēlēšanu iecirkņos nobalsoja 788 340 jeb 51,11%% vēlētāju, bet iespēju iepriekš nodot balsi glabāšanā izmantoja 63 342 jeb 4,11% balsstiesīgo. Aktīvākie vēlētāji vēlēšanu dienā šajās vēlēšanās bijuši Kurzemē, kur nobalsoja 105 373 jeb 58,52% balsstiesīgo, bet zemākā vēlētāju aktivitāte bijusi Rīgā, kur nobalsojuši 234 009 jeb 41,4% vēlētāju. Vidzemē vēlēšanās nobalsojuši 230 879 jeb 58,26% balsstiesīgo, Zemgalē – 116 421 jeb 56,53%, bet Latgalē  - 101 658jeb 52,18%.  

Latvija izvēlas: Turpinām analizēt vēlētāju aptaujas rezultātus, vērtējam vēlēšanu norisi reģionos. Vērtē politologs Andis Kudors, laikraksta "Latvijas Avīze" žurnālists Māris Antonēvičs un laikraksta "Diena" žurnālists Atis Rozentāls. Viedokli par vēlētāju aptaujas rezultātiem izsaka Raivis Dzintars no Nacionālās apvienības, Juris Pūce no “Attīstībai/Par!”, Viktors Valainis no Zaļo un zemnieku savienības. Sestdien, 1.oktobrī, notikušajās 14.Saeimas vēlēšanās piedalījušies vismaz 884 455  jeb 57,34% balsstiesīgo, liecina Centrālas vēlēšanu komisijas (CVK) informācija par 977 iecirkņiem no 1055 iecirkni. Šoreiz vēlētāju aktivitāte bija augstākā nekā pagājušās, 13.Saeimas vēlēšanās. CVK  dati liecina, ka vēlēšanu iecirkņos nobalsoja 788 340 jeb 51,11%% vēlētāju, bet iespēju iepriekš nodot balsi glabāšanā izmantoja 63 342 jeb 4,11% balsstiesīgo. Aktīvākie vēlētāji vēlēšanu dienā šajās vēlēšanās bijuši Kurzemē, kur nobalsoja 105 373 jeb 58,52% balsstiesīgo, bet zemākā vēlētāju aktivitāte bijusi Rīgā, kur nobalsojuši 234 009 jeb 41,4% vēlētāju. Vidzemē vēlēšanās nobalsojuši 230 879 jeb 58,26% balsstiesīgo, Zemgalē – 116 421 jeb 56,53%, bet Latgalē  - 101 658jeb 52,18%.  

Kaip ukrainiečiai Lietuvoje reaguoja į išlaisvinamas teritorijas. Pusę metų Lietuvoje gyvenanti pažįstama dainininkė Aliona Enko–Olena neslepia, kad didžiausias noras – grįžti namo.Ukrainos ginkluotosios pajėgoms išlaisvinus Iziumo miestą, vienoje kapavietėje suskaičiuota apie puspenkto šimto kapų. Prezidento administracijos vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas sako, kad tai tik viena iš masinių laidojimo vietų, aptiktų netoli Iziumo.Organizacijai „Blue/Yellow“ įteiktas Europos piliečio apdovanojimas, kurį Lietuvoje ji pelnė už paramą kariaujančiai Ukrainai. Vilniuje įsikūrusi organizacija „Blue/Yellow“ nuo 2014-ųjų remia Ukrainos ginkluotą pasipriešinimą. Už surinktus pinigus perkami šalmai, neperšaunamos liemenės, vaistai, apranga, kitos priemonės. Organizaciją įkūrė ir jai vadovauja Švedijoje gimęs režisierius Jonas Ohmanas.Vilniaus geležinkelio stotyje atidaryta nuotraukų paroda „Tiesos fronte“, skirta atkreipti dėmesį į ukrainiečių žurnalistų padėtį kare Ukrainoje.Šilalės rajone, Pajūrio miestelyje pradėtos dar vieno karinio miestelio statybos, įkasta simbolinė kapsulė. Numatomas bataliono dydžio karinio miestelio Pajūryje plotas sieks beveik devynis su puse hektaro.Ved. Madona Lučkaitė

Šiandien svečiuose prie mikrofonų – Mintautė Jurkutė, Lygių galimybų kontrolieriaus tarnybos projekto „Daugiau balanso“ vadovė, ir Akvilė Giniotaitė, bendruomenės „Ne Kopūstų Vaikai“ įkūrėja ir lytiškumo ugdymo specialistė. Projekto „Daugiau balanso“, apie kurį, tikiu, jau daug kam iš jūsų yra tekę bent puse ausies girdėti, autoriai parengė ir siūlo kiekvienam žmogui susidėti individualią, iš 11 skirtingų gyvenimo sričių sudarytą, darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo formulę. Ši formulė gali padėti jums pabėgti nuo jausmo, kad NIEKAM NĖRA LAIKO. Ji veikia labai paprastai – prie kiekvienos iš 11 sričių galite pažymėti, kiek šiuo metu skiriate jai laiko, o žemiau – kiek norėtumėte skirti iš turimų 168 val/sav. Tai darbas, šeima, emocinė sveikata, intelektualinė veikla, dvasingumas ir religingumas, sveikata ir fizinė forma, buitis/namai, asmeninis laikas, bendruomenė ir socialiniai ryšiai, miegas,  iššvaistytas/užpildytas laikas. Kai padarysite savo pasirinkimus, apačioje pamatysite skirtumą tarp to, kiek realiai skiriate laiko konkrečioms sritims ir kiek norėtumėte jo skirti. Formulę rasite ČIA. Darbo visai nemažai norint šią formulę užpildyti, galima išsigąsti ir numesti į šoną, bet pabandykit. Atrodo tikrai puikus įrankis, jei klausimas „kur dingsta mano laikas“ arba chaotiška kasdienybė neduoda ramybės. Formulės autoriai ragina ją paanalizuoti kartu su savo žmogumi – kokie mudviejų lūkesčiai? Kur kuris jaučiame didžiausią deficitą? Ką galime pakeisti ir perdėlioti mūsų gyvenime, kad abiejų poreikiai būtų patenkinti? Ypač tai pravartu, jei iki sukuriant šeimą nesate susėdę pasikalbėti, kaip atrodys jūsų gyvenimas, kai atsiras vaikai. Juk viskas taip pasikeitė, ar ne?  Ypač išaugęs poreikis tvarkai namuose, kuri suryja didelę dalį laiko, o vis tiek atrodo, tvarkingi namai būna 10 minučių. Verta pasvarstyti, kokia gali praversti pagalba buityje, gal reikėtų daugiau pasidalinimo, o gal praverstų pagalba iš šono? Žinoma, tai yra finansus, bet ir požiūrį liečiantis klausimas. Ne kartą esame su mamomis kalbėję, kad skalbinių lankstymas gali būti ir kaip didžiausia kančia, bet ir kaip galimybė užsidėjus ausines paklausyti mėgstamo podcast‘o, audio knygos ar tiesiog pabūti vienumoje, ramybėje, tyloje (kas mamystėje yra šiokia tokia prabanga

Jau otro reizi Dzintaru koncertzālē no 4. līdz 11. jūnijam norisinās Starptautiskais Hansa Gabora Belvederes jauno operdziedātāju konkurss, kurš šogad svin jau 40. gadskārtu. Pēc atlases, kas notika dažādās pasaules valstīs, uz sacensību klātienē ieradušies 86 dziedoņi no visiem kontinentiem. Ar konkursa dalībniekiem pusfinālā kopā muzicēja četri Latvijas pianisti - Agnese Egliņa, Veronika Rinkule, Lelde Tīrele un Mārtiņš Zilberts. Sarunā Agnese un Mārtiņš atklāj ceļu, kā dziedātāji nonāk līdz konkursa finālam, kāds repertuārs jādzied, kā savstarpēji atšķiras dalībnieki no dažādām valstīm, kā arī par korekcijām, ko ievieš politiskā situācija. Agnese Egliņa: "Mūsu uzdevums ir gana sarežģīts, jo divas nedēļas pirms konkursa saņemam 120 dalībnieku anketas ar norādītām piecām ārijām katram. Kaut kas, protams, dublējās, bet vidēji bija ap četrsimt ārijām, kuras jāapgūst. Visvairāk gaidām dienu pirms mūsu pirmās satikšanās ar dziedātājiem, kad tiek izlozēts kārtas numurs. Tad pianisti sadala, ar kuru no 17 dziedātājiem pirmajā dienā uzstāsies. Pirmais mēģinājums ir desmit minūtes garš, nākamajā dienā jau ir jāuzstājas. Un paralēli jau notiek mēģinājumi ar nākamajiem 13 dziedoņiem ar citu repertuāru."  

„Kartais sunku ne tik patikėti, bet ir pastebėti, kad esi mylimas“, – sako psichologas Andrius Jančiauskas. Kai aplink tvyro nemažai skausmo, liūdesio, baimės, nesaugumo, svarbu ieškoti atsvaros. Todėl šįkart pokalbis apie meilę – kodėl kartais sudėtinga ne tik mylėti, bet ir būti mylimam, ko reikia, kad meilė augtų ir gilėtų, bei kaip ji gali praplėsti mūsų pasaulio suvokimą. „Norisi kiek įmanoma tą meilės virusą paskleisti. Kurio sunkiausiais momentais labiausiai trūksta“, – priduria Andrius.   Tinklalaidės autorė: Berta Tilmantaitė Montažo režisierius: Adomas Zubė   Prisidėkite prie NARA veiklos: https://contribee.com/nara 

Seimo pirmininkė ir premjerė siūlo atsisakyti visą parą trunkančios jų apsaugos. Norisi ir daugiau privatumo, ir konstitucinio proporcingumo. O kaip su kitomis garantijomis valstybės vadovams?Kam reikalingos rezidencijos, jei jos metų metus stovi tuščios? Arba kodėl su švyturėliais galima lėkti per raudoną šviesoforo signalą?„LRT aktualijų studijoje“ apie tai diskutuoja buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, Seimo narys Virgilijus Alekna.Ved. Mindaugas Jackevičius

Naujajame tinklalaidės epizode kalbame apie pokyčius ir jų įgyvendinimą. Galima gyventi su viduje kirbančiu žinojimu, kad dabartinis darbas ar santykių situacija mums nebetinka, tačiau imtis veiksmo – sunku. Lyg užšąlame neveiksnume ir taip tampame savo pačių įkaitais. O ką daryti? Juk pokyčiai labai baugina. Kartu pokyčiai ir augina! Šiame epizode kartu su Indre, „Anicca Movement“ jogos studijos įkūrėja, kalbame apie tai, kaip ilgai ji jautėsi subrendusi kitai karjeros krypčiai ir kaip siaubingai bijojo imtis veiksmų. Gera žinia ta, kad šiandien Indrė jau kitoje pokyčių upės pusėje ir dalinasi savo sėkmės formule bei patarimais, kaip prisijaukinti tuos pokyčius. Norisi daugau tokių pokalbių ir žinių? Prisijunk prie Veiklių Moterų Klubo: https://kadaraidarykgerai.lt/pages/sveika-badass-sese   Prisijunk prie mūsų Instagram: https://www.instagram.com/kadaraidarykgerai/   Nori tobulėti? Atrask kursus ir seminarus:  https://kadaraidarykgerai.lt/   Pasinaudok specialiu riboto laiko Zyro pasiūlymu – spausk nuorodą https://zyro.com/special/kadaraidarykgerai ir gauk didžiulę nuolaidą (iki -71%) svetainių kūrimo planams, nemokamą domeną bei 3 nemokamus mėnesius su bet kuriuo metiniu planu.

Pokalbis su marketingo ekspertu Justu Kišūnu, kuris padėjo ne tik Lietuvos vienam startuoliui užkariauti Europos, JAV ir Azijos rinkas, o šiuo metu dirba Švedijos agentūroje su prekiniais ženklais, dirbančiais skirtingose užsienio rinkose. Pokalbį veda Monika Petravičiūtė. Norisi daugau tokių pokalbių ir žinių? Prisijunk prie „Veiklių moterų klubo”: https://kadaraidarykgerai.lt/pages/sveika-badass-sese   Prisijunk prie mūsų Instagram: https://www.instagram.com/kadaraidarykgerai/   Nori tobulėti? Atrask kursus ir seminarus:  https://kadaraidarykgerai.lt/

Grožis, atrodo, yra labai svarbus ir bent jau socialinių medijų debesyje, yra labai garbinamas. Apie grožį ir jo poveikį šį kartą kalbasi gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis (@dainiusj) ir makiažo meistrė Emilija Kastečkaitė (@emilijakasteckaite). Jų pokalbis sukasi apie grožio industriją ir ką tas grožis duoda žmogui. Kaip socialiniai tinklai keičia supratimą apie grožį, kas yra natūralus grožis ir kaip mes jį vertiname. Kiek grožis prisideda prie pasitikėjimo savimi ir kodėl jis toks svarbus. Kaip mūsų suvokiamas grožis daro įtaką psichikos sveikatai.  Apie tai ir dar daugiau, klausykitės naujausiame „Tau viskas gerai“ epizode.  Norisi daugau tokių pokalbių ir žinių? Prisijunk prie „Veiklių moterų klubo”: https://kadaraidarykgerai.lt/pages/sveika-badass-sese   Prisijunk prie mūsų Instagram: https://www.instagram.com/kadaraidarykgerai/   Nori tobulėti? Atrask kursus ir seminarus:  https://kadaraidarykgerai.lt/

Kviečiu Tave prenumeruoti mano Elektroninį Naujienlaiškį ir gauti mano nemokamą E-Knygą “Tinklinio Marketingo Juodasis Diržas” čia http://gediminonaujienlaiskis.lt/ kad nepraleistum naujausių mokymų :)Ar naudojiesi TikTok? Sek mane čia: https://www.tiktok.com/@verslotrenerisTaip pat prisijunk prie mano Telegram kanalo kur dalinsiuos mokymais, naujienomis ir kitais įdomiais dalykėliais https://t.me/tinklinismarketingas

Charkivas šiąnakt buvo pagrindinis taikinys, aršios kovos vyko šiame mieste, tačiau rusų pranešimai, kad visas miestas užimtas, nepasitvirtina. Mariya Yasenovska iš Charkivo radijo stočiai FM99.

Tinklalaidėje atsiranda vis daugau pokalbių ne tik apie tai, kaip pradėti verslą, bet ir kaip atrodo jo augimas. Kas skauda? Ko dauguma įkūrėjų nemoka? Kokias knygas skaito ir kur vis kartoja tas pačias klaidas? Urbanbee.lt įkūrėjas Paulius Chockevičius šiame pokalbyje susitinka su Rasa Jusionyte pasikalbėti apie augimo džiaugsmus bei skausmus. Gero klausymo!   Norisi daugau tokių pokalbių ir žinių? Prisijunk prie Veiklių Moterų Klubo: https://kadaraidarykgerai.lt/pages/sveika-badass-sese   Prisijunk prie mūsų Instagram: https://www.instagram.com/kadaraidarykgerai/   Nori tobulėti? Atrask kursus ir seminarus:  https://kadaraidarykgerai.lt/  

Tai pokalbio ištrauka. Visą pokalbį girdėti turi galimybę Contribee rėmėjai. Kviečiu klausytis pokalbio su psichologe psichoterapeute Jurga Dapkevičiene. Ją pokalbiui pakviečiau perskaičiusi įrašą Facebook‘e, kur ji rašė apie mamų siekį būti tobuloms, sunkumų neigimą, baimę prašyti pagalbos ir baimę priimti visas motinystės, kaip ir gyvenimo, spalvas. O jos juk varijuoja nuo pačios šviesiausios iki pačios tamsiausios. Kalbėjome apie tai, iš kur kyla šis noras siekti tobulumo, motinystės idealizavimas visuomenėje, su kuriuo ateina ir nežmoniški reikalavimai, kuriuos keliame ir pačios sau. Be jokios abejonės, prie viso šito vaizdinio prisideda ir socialiniai tinklai, kuriuose vis dar gausu idealizuoto motinystės vaizdinio. Norisi pacituoti ištrauką iš Jurgos Dapkevičienės įrašo: „Idealūs motinystės vaizdai – reti tobulybės blyksniai gyvenime – ima atrodyti kasdienybe, kurios tik jai vienai – nevykėlei – nepavyksta pasiekti. Kyla kaltė, nerimas, baimė, liūdesys, galiausiai pyktis, kuris nukreipiamas į vyrą arba vaiką. Tiesa išlaisvina. Pripažinus, kad gali būti labai sunku ir nepatogu laikyti netgi lengviausią kūdikį, galima ieškoti, o kaipgi įsipatoginti – rasti poilsį teikiančias padėtis ir pozicijas. Ramiai žvelgiant į savo netobulumą, lengviau susitaikyti, kad gyvas, tikras žmogus yra visai kas kita nei bendrinis, knygose aprašomas vaikas ar youtubo mažylis, kuris net verkia pagal tam tikrą, lengvai atpažįstamą melodiją. Tiesiog laikant ir ramiai atlaikant pamažu viskas lengvėliau, nors kartais – ir vėl – labai sunku...” O pokalbyje mes palietėm vaikų ir tėvų, mamos ir dukros santykio temą, kartų skirtumus, apie būtinybė nepamesti savęs, savo pomėgių, poreikių tapus mama, kad ir kaip kartais tai atrodo sudėtinga. Kviečiu klausyti. Šis pokalbis atviras visiems bus iki rytojaus vakaro, o vėliau jį galėsite perklausyti tik Patreon arba Contribee platformose, kuriose kviečiu remti šią tinklalaidę. Ačiū už paramą, kad klausot ir dalinatės su kitomis mamomis. Jūsų pasidalinimai yra labai svarbūs, nes būtent taip šie pokalbiai gali pasiekti ir kitas mamas, kurios ieško įkvėpimo, ramybės ir bendrystės. Ačiū. Pokalbis įrašytas VU START FM. Dėkoju leidyklai VAGA, kuri dovanoja mano pašnekovams puikias knygas. Kalbėkime, mamos. Marija

Tik ką duris atvėrusi nauja fortepijonų salono „Organum“ salė kviečia į kamerinės muzikos koncertus. Vienas jų – „Legendos“, jau šį vakarą. Lietuvių autorių kūrybą, gimusią XIX-XX amžių sandūroje, įkvėptą gamtos, tradicijų ir senųjų legendų publikai pristatys violončelės ir fortepijono duetas, Glebas Pyšniakas ir Rokas Zubovas. Pokalbis tiesiogiai iš koncerto repeticijos.Šiandien iniciatyva „Mūsų Klaipėda“, vienijanti daugumą miesto bendruomenių asociacijų, prie miesto rotušės surengė meninę akciją-piketą, kuriame buvo dar kartą išreikštas nepritarimas miesto bendrajam planui, numatančiam maksimalią, agresyvią uosto plėtrą. Iš Klaipėdos – Česlovas BurbaBriuselyje gyvenanti pianistė Monika Daržinkevičiūtė, geriau žinoma sceniniu vardu Monika Dars, savo karjerą vysto Beneliukso šalyse. Kartu su kolegomis jos suburtas „Urban“ fortepijoninis kvartetas sėkmingai šturmuoja tarptautinius konkursus, o neseniai išleido ir savo diską, kuriame – Johanneso Brahmso ir Peterio Vasko fortepijoniniai kvartetai. Apie albumą – pokalbyje su Monika Dars.Tradicinis antradienio žvilgsnis į kino muziką – Ieva Buinevičiūtė šiuokart nagrinėja audiovizualinius Woody Alleno psichoanalizės seansus, lydimus nostalgiškų džiazo skambesių.„Norisi sukurti kažką, kuo kiti mėgausis, ko ne gėda duoti paskaityti draugui“, – kalba žurnalistė, scenaristė ir rašytoja Akvilė Kavaliauskaitė. Ją gerai žinome kaip laidos „(Ne)emigrantai“ kūrėją, o 2020 m. į literatūros olimpą ją nuvedė novelių rinktinė „Kūnai“. Kaip mintis tekstui gimsta mokantis kvėpuoti? Kodėl svarbu suvokti, kad ne kūnas svarbiausia, o tai, kas yra žmogaus galvoje? Apie rašymą, žurnalistinius atradimus, keliones ir namus – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė ir Gabija Narušytė

Vilnietis paukščių žinovas, inkilų meistras ir aukštalipys Darius Musteikis yra pagaminęs tūkstančius namų paukščiams – nuo inkilėlių zylėms iki kelis šimtus kilogramų sveriančių lizdų jūriniams ereliams. Būna, kad didelį dirbtinį lizdą montuoti reikia pusę dienos kelių dešimčių metrų aukštyje miško glūdumoje. Būna, kad Dariaus diena prabėga važinėjant po miesto parkus ir pradedantiems paukščių mylėtojams dalijant patarimus, iš ko inkilus kalti ir kokius sparnuočius realu atsivilioti į kaimynystę. O kodėl apskritai žmonės turėtų kurti namus paukščiams? Darių Musteikį kalbina Giedrė Čiužaitė.

Episode Notes „Atsiribodami priverčiame ir juos ilgainiui atsiriboti. Tai labai liūdina, norėčiau išgirsti tuos žmones, nepažiūrėti į jų poreikius kaip į nesvarbius, kad ir kokie tai atrodytų maži dalykai. Norisi nepraeiti ir nepalikti jų“, – naujame epizode sako daugybės gerumo iniciatyvų autorė, fondo ne apie mane įkūrėja Ieva Krivickaitė, kalbėdama apie visuomenės paraštėse gyvenančias sunkumų patiriančias šeimas. Vos palietus šias temas, plūsteli nebūtinai naudingo gailesčio arba negatyvių stereotipų lavina, pastarieji dažniausiai nėra nei gryna tiesa, nei grynas melas, bet norėdami bent šiek tiek priartėti prie realybės, turim iš tiesų prisiliesti prie tų temų, aplinkų, gyvenimų, ten kylančių iššūkių ir su jais susiduriančių žmonių biografijų. Nesu tikra, ar įmanoma „įlipti į kito batus", bet vertinti ir spręsti net to nepabandžius – tikrai ne. Šiame pokalbyje kartu su Ieva pabandom pasimatuoti tuos „batus" ir pažiūrėti į sudėtingas gyvenimo klostes atidžiau. Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus anksčiau nei kiti ––> Patreon Interviu ir montažo autorė – Urtė Karalaitė Muzika – Filipe Raposo Pokalbis įrašytas Vilniaus universiteto radijo stotyje „Start FM“ Podkasto kūrimą dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas bei Benedikto Gylio fondas. Podkasto draugai – portalas 15min.lt, garso reklamos studija „Dropaudio". Pokalbio klausyk Spotify, iTunes, 15min Klausyk, podkastų klausymo programėlėse ir www.karalaite.com/podkastas

Analizējam ASV prezidenta vēlēšanu norisi un rezultātus, kā arī apspriežam tālāko notikumu scenāriju. Diskutē Latvijas Universitātes Politikas zinātnes nodaļas profesore Žaneta Ozoliņa un ASV ārpolitikas pētnieks Mārtiņš Hiršs.

Analizējam ASV prezidenta vēlēšanu norisi un rezultātus, kā arī apspriežam tālāko notikumu scenāriju. Diskutē Latvijas Universitātes Politikas zinātnes nodaļas profesore Žaneta Ozoliņa un ASV ārpolitikas pētnieks Mārtiņš Hiršs.

„Klaidinga manyti, kad profesionalus medžiotojas be atodairos pyškina į kairę ir į dešinę. Norisi šviesti žmones, kad jie keistų požiūrį į medžioklę“, – mintija komercinės medžioklės profesionalas Antanas Truskauskas. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Šodien Krustpunktā - par čeku loteriju. No 1.jūlija iespējams internetā ievadīt čeku datus, kas pēc tam piedalīsies loterijā ar naudas balvu izlozi. Var piedalīties čeki vērtībā virs pieciem eiro, protams, tiem jābūt saņemtiem no Latvijas nodokļu maksātāja. Tādējādi tiek plānots samazināt ēnu ekonomiku. Kādā veidā tas var notikt un cik lielā mērā, kā arī - cik veiksmīgi vispār ir uzsākts šis projekts, par to sarunā ar studijas viesiem: Valsts ieņēmumu dienesta ģenerāldirektori Ievu Jaunzemi, Latvijas Tirdzniecības un rūpniecības kameras valdes pārstāvi Katrīnu Zariņu un biznesa konsultāciju uzņēmuma KPMG Latvija vecāko projektu vadītāju, nodokļu eksperti Guntu Kauliņu. 

Tūlam piliečiui gyventi nemiela. Nei džiaugsmo, nei laimės, kiekviena diena niekuo nesiskiria nuo buvusios. Norisi negalvoti, nejausti, nematyti ir negirdėti: kvaišintis alkoholiu, narkotikais, vaistais, nuolatiniu darbu. Arba patirti sukrėtimą: išlošti loterijoje milijoną, įsitaisyti meilužį ar meilužę, nubėgti maratoną ar ultramaratoną, nušokti nuo bokšto, prisirišus gumą. Kodėl dingsta gyvenimo spalvos? Ką daryti, kad jos vėl sugrįžtų? Ved. Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

„Vaikai, išgirdę Liudviko van Bethoveno „Elizai“, visada sako: „čia mamos daina,“ – pasakoja trijų vaikų mama Irma, prieš pusantrų metų atradusi klasikinę muziką ir pradėjusi mokytis groti pianinu. Kodėl suaugusieji vis dažniau praveria meno mokyklų duris?Kultūros svaitraščių apžvalga.„Pasirodymuose lygiavertiškai jungiame trijų medijų – teatro, kino ir muzikos – priemones. Nors tai spektaklis, žiūrovui vietomis atrodys, kad jis žiūri kino filmą ar klausosi koncerto“, – apie statomą audiovizualinį spektaklį „Vilniaus pokeris“ pagal Ričardo Gavelio prieš 30 metų išleistą romaną sako Matas Drukteinis, kompozitorius ir prodiuseris.„Pasikeitus festivalio vadovams, reikia duoti laiko jų saviraiškai. Norisi tikėti, kad Berlyno kino festivalis ir toliau liks puikiai funkcionuojančiu kino pasaulio traukos tašku, kuriame malonu ir patogu dirbti svečiams, o milžiniškiems srautams žiūrovų – susipažinti su naujausiais filmais“, – pastebi kinotyrininkė dr. Gražina Arlickaitė.„Klasikos enciklopedija“ – apie pirmąjį radiofono jubiliejų.Ved. Laima Ragėnienė.

„Muzikiniame pastiše“ – apie festivalį „Marijampolė Music Park“. Paskutinę vasaros savaitę Marijampolėje ir vėl skambės miesto parkai.Operų fragmentai, džiazas, prancūziškos muzikos vakaras, tango šou, muzikos ir žodžio sintezė, „Kosminė muzika“ – šie ir kiti pasirodymai festivalyje „Marijampolė Music Park" bus pristatyti pirmą kartą. „Norisi to, ko klausytojai dar nėra girdėję, todėl koncertinė idėja gimsta būtent šiam festivaliui“, – apie festivalio programos kūrimą sakė organizatorė Eglė Kasteckaitė.Ved. Ieva Buinevičiūtė.„Muzikinis pastišas“ rugpjūčio 20 d., pirmadienį, nuo 12.12 iki 14.00 val. per LRT KLASIKĄ.Laida kartojama rugpjūčio 20 d., pirmadienį, 22.10 val. per LRT KLASIKĄ.

„Muzikiniame pastiše“ – apie festivalį „Marijampolė Music Park“. Paskutinę vasaros savaitę Marijampolėje ir vėl skambės miesto parkai.Operų fragmentai, džiazas, prancūziškos muzikos vakaras, tango šou, muzikos ir žodžio sintezė, „Kosminė muzika“ – šie ir kiti pasirodymai festivalyje „Marijampolė Music Park" bus pristatyti pirmą kartą. „Norisi to, ko klausytojai dar nėra girdėję, todėl koncertinė idėja gimsta būtent šiam festivaliui“, – apie festivalio programos kūrimą sakė organizatorė Eglė Kasteckaitė.Ved. Ieva Buinevičiūtė.„Muzikinis pastišas“ rugpjūčio 20 d., pirmadienį, nuo 12.12 iki 14.00 val. per LRT KLASIKĄ.Laida kartojama rugpjūčio 20 d., pirmadienį, 22.10 val. per LRT KLASIKĄ.

Sakralinis menų centras Anykščiuose traukia lankytojus ir vasarą, ir žiemą. Norisi pamatyti dovanotą klebono mons. Alberto Talačkos dailės kūrinių kolekciją, biblioteką, susipažinti su archyvu. Pasivaikščioti po Šv. Mato bažnyčios šventorių, išpuoštą skulptūromis, stotelėmis, biustais, vitražais. Užeiti į Šv. Mato bažnyčią, Anykščių panorama pasigrožėti nuo apžvalgos aikštelės.Anykščių angelų muziejus puikuojasi kultūrininkės Beatričės Kleizaitės-Vasaris angelais. Dabar jie suskrenda iš viso pasaulio, dovanoja menininkai, kolekcininkai. Anykščių koplyčioje įsikūrė pasaulio anykštėnų centras. Duris atvėrė menų inkubatorius. Anykščiai kvėpuoja sakraliniu menu.Laidoje kalba Anykščių menų centro direktoriaus pav. Rita Babelienė, Sakralinio meno centro vedėja Danutė Janušytė-Karčemarskienė, Angelų muziejaus vedėja Rita Tulušienė.

Sakralinis menų centras Anykščiuose traukia lankytojus ir vasarą, ir žiemą. Norisi pamatyti dovanotą klebono mons. Alberto Talačkos dailės kūrinių kolekciją, biblioteką, susipažinti su archyvu. Pasivaikščioti po Šv. Mato bažnyčios šventorių, išpuoštą skulptūromis, stotelėmis, biustais, vitražais. Užeiti į Šv. Mato bažnyčią, Anykščių panorama pasigrožėti nuo apžvalgos aikštelės.Anykščių angelų muziejus puikuojasi kultūrininkės Beatričės Kleizaitės-Vasaris angelais. Dabar jie suskrenda iš viso pasaulio, dovanoja menininkai, kolekcininkai. Anykščių koplyčioje įsikūrė pasaulio anykštėnų centras. Duris atvėrė menų inkubatorius. Anykščiai kvėpuoja sakraliniu menu.Laidoje kalba Anykščių menų centro direktoriaus pav. Rita Babelienė, Sakralinio meno centro vedėja Danutė Janušytė-Karčemarskienė, Angelų muziejaus vedėja Rita Tulušienė.

„Ryto rasa krito“: vasarvydžio šviesa iš vaikų balsų, akių ir širdelių.Taip jau susiklostė, kad kas dveji metai laidoje „Ryto rasa krito“ sugrįžtame prie Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“. Norisi ne tiek kalbėti apie šį renginį, kiek pasidžiaugti jame dalyvavusiais vaikais – jais pačiais, jų gabumais, išskirtinumais, nemenko darbo bei pomėgio rezultatais, o svarbiausia – tiesiog pasiklausyti, kaip jie dainuoja, įvairiausiais tradiciniais instrumentais groja ir pasakoja tai, ką sukūrė mūsų tautos žmonės.Pirmoje laidoje – pažintis su mažiausiais, 3–6 ir 7–10 metų, renginio dalyviais.

„Ryto rasa krito“: vasarvydžio šviesa iš vaikų balsų, akių ir širdelių.Taip jau susiklostė, kad kas dveji metai laidoje „Ryto rasa krito“ sugrįžtame prie Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“. Norisi ne tiek kalbėti apie šį renginį, kiek pasidžiaugti jame dalyvavusiais vaikais – jais pačiais, jų gabumais, išskirtinumais, nemenko darbo bei pomėgio rezultatais, o svarbiausia – tiesiog pasiklausyti, kaip jie dainuoja, įvairiausiais tradiciniais instrumentais groja ir pasakoja tai, ką sukūrė mūsų tautos žmonės.Pirmoje laidoje – pažintis su mažiausiais, 3–6 ir 7–10 metų, renginio dalyviais.

Ką mums nori pasakyti laimė? „Norisi paprasto žmogiško ryšio, kuris nepriklausytų nuo to, ką pasiekei, su kuo draugauji, kokia mašina važiuoji, kokią poziciją įmonėj užimi. Vis dažniau tenka susidurti su tuo, kad tave vertina, bet vertina pagal tam tikrus kriterijus ir tuose kriterijuose kriterijaus Žmogus kažkaip nėra“, – sako Gerų emocijų namų vadovė Kamila Golod. Su Kamila šnekame apie savo gyvenimo ir kitų žmonių kontrolę, laimę, gyvenimo prasmę ir autentiškumą, sugebėjimą būti savimi.Laidos vedėja Violeta Melnikienė.

Ką mums nori pasakyti laimė? „Norisi paprasto žmogiško ryšio, kuris nepriklausytų nuo to, ką pasiekei, su kuo draugauji, kokia mašina važiuoji, kokią poziciją įmonėj užimi. Vis dažniau tenka susidurti su tuo, kad tave vertina, bet vertina pagal tam tikrus kriterijus ir tuose kriterijuose kriterijaus Žmogus kažkaip nėra“, – sako Gerų emocijų namų vadovė Kamila Golod. Su Kamila šnekame apie savo gyvenimo ir kitų žmonių kontrolę, laimę, gyvenimo prasmę ir autentiškumą, sugebėjimą būti savimi.Laidos vedėja Violeta Melnikienė.

Verslas naujai. „Norisi idėjomis pakeisti pasaulį“, – pokalbis su verslininku, technologijų vizionieriumi Ilja Laursu.

Verslas naujai. „Norisi idėjomis pakeisti pasaulį“, – pokalbis su verslininku, technologijų vizionieriumi Ilja Laursu.