Podcasts about akmen

Akmenės rajono ūkininkas Andrius Šiurkus kartu su broliu Mindaugu tvarkosi 800 ha augalininkystės ūkyje ir laiko elnių ir muflonų bandas. Tuo užsiimti juos paskatino tėtis, kai jau per sunku buvo laikyti karves, paprašęs kokių nors augintinių šeimos ūkyje turėti. Dabar 6 ha voljeruose ganosi arti šimto tauriųjų elnių ir muflonų. Andrius įsitikinęs, kad tradicinis žemės ūkis keičiasi, nes jau yra ūkininkų, laikančių tūkstančius elnių ar stirnų.VDU žemės ūkio akademija įgyvendina projektą „Viskas tik prasideda“. Jo esmė – skatinamosios stipendijos būsimiems studentams. Anot akademijos kanclerės Astridos Miceikienės, visa parama studentui per mėnesį gali siekti 1000 eurų. Apie birželio pradžioje pasibaigusio pirmojo etapo rezultatus ir projekto svarbą kalba ir UAB „Dojus“ įmonių grupės vadovas Donatas Dailidė.Gražus bendruomenės ir ūkininko bendradarbiavimo pavyzdys. Kėdainių rajone Ažytėnuose į miestelio kapinaites per Ažytės upelį buvo pastatytas naujas, meniškai apipavidalintas ir gyvenimo ratu pavadintas tiltas. Apie statybas ir naudą visiems pasakoja bendruomenės pirmininkė, dienos centro socialinė pedagogė Daiva Sondienė ir ūkininkas Šarūnas Šiūšė.Ved. Arvydas Urba

Donaldas Trumpas skelbia pauzę muitų kare. Po šios žinios, pasaulio akcijų rinkos šovė į viršų.Šiaulių teismas skelbs nuosprendį šnipinėjimu Rusijai kaltinamam Eduardui Manovui. Prokurorai prašo jam skirti 9-erius metus kalėjimo.Seimas pritarė Remigijaus Bridikio kandidatūrai į Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovus.VSD direktorių penkerių metų kadencijai Seimo pritarimu skiria ir atleidžia prezidentas.Aplinkosaugos koalicijos teigimu, Vyriausybė nesilaiko pažado saugoti miškus.Visos Lietuvos profesinio mokymo įstaigos, vienu metu rengia atvirų durų dieną. Įgyti profesinę kvalifikaciją kviečiami ne tik jaunuoliai, bet ir suaugusieji.Šalies mokykloms tampa vis sunkiau tramdyti rūkančius paauglius. Dėl to Akmenė svarsto imtis drastiškų priemonių ir visą rajoną paskelbti nerūkymo zona.Ved. Andrius Kavaliauskas

Įvyko Lietuvos ūkininkų sąjungos organizuoto konkurso „Metų ūkis 2024“ apdovanojimai. Akimirkos iš renginio – Žemės ūkio ministro Igno Hofmano ir Lietuvos ūkininkų sąjungos Akmenės skyriaus pirmininkės Gražinos Gauronskienės pasiakymai – ir pokalbiai su laimėjimą pelniusiais Ignalinos, Klaipėdos, Mažeikių rajonų ūkininkais. Iš dalyvavusių 260 ūkių, apdovanoti 105 geriausieji.Verta žinoti. Lietuviškose pievose ir daržuose galima aptikti augalų, iš kurių gaminama ne tik arbata, bet ir kava. Šio gėrimo alternatyvomis dalijasi žolininkas, ūkininkas iš Anykščių rajono Ramūnas Daugelavičius.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

LRT OPUS laidos „Be filtro“ svečias – alternatyviosios muzikos kūrėjas Brokenchord, pristatantis šį rudenį išleistą albumą „Stone Island Tracks“. Ved. Ramūnas Zilnys

Spaudos apžvalgoje žurnalas „Kultūros barai“.„Šiaip jau džiugus įvykis, rodantis, kad per pastaruosius dvidešimt metų Lietuvos švietimas nuo vaiko specialiųjų poreikių nesupratimo subrendo iki jo reikmių atpažinimo, pripažinimo, švietimo administratorių ir dalies žiniasklaidos pastangomis suskubo virsti tariamai nepažangių, sustabarėjusių, nehumaniškų mokytojų smerkimo pretekstu“,– komentare apie įtraukųjį ugdymą sako istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Valstybiniame Jaunimo teatre – premjera – spektaklis pagal austrų rašytojo, Nobelio literatūros premijos 2019-iaisais laureato Peterio Handkės pjesę „Pranašystė“. Pagrindinės autoriaus kūrybos temos – žmogų supanti realybė, kalbos ribų ir subjektyvios tiesos paieškos, kurias į sceną perkelia jauniausios kartos režisierius Justinas Vinčiūnas su aktorių – teatro grandų komanda.LRT Klasikos koncertų salės rekomendacijos.Vilniaus universiteto psichologai su kolegomis iš užsienio atliko profesinio perdegimo tyrimą, kurio rezultatai, viena vertus, nuramino – Lietuvoje nėra perdegimo darbe epidemijos. Bet, palyginti su kitomis pasaulio šalimis, Lietuva patenka į aukščiausio perdegimo lygio šalių trejetuką kartu su Japonija ir Nyderlandais.Akmenėje surengtas kultūros forumas, kuriame aptarta vieno atokiausių šalies rajonų kultūros situacija ir perspektyvos. Kultūros lauko tyrinėtojai Latvijos pasienyje įsikūrusioje savivaldybėje pasigenda kultūros organizacijų, profesionalių menininkų. O ir patys akmeniškiai, remiantis apklausomis, nėra patenkinti nei renginiais, nei jų pasiūla.Nors tokie instrumentai kaip kanklės ir skudučiai išlaiko savo simbolinę reikšmę ir tautinę vertę, jų vaidmuo ir suvokimas visuomenėje nuolat keičiasi dėl modernizacijos ir globalizacijos įtakos. Pokalbyje gilinsimės į lietuvių liaudies instrumentų kultūrą, aptarsime jų pasiūlą, paklausą ir tradicijų tęstinumą moderniame pasaulyje.Ved. Justė Luščinskytė

Šį rugsėjį ir spalį dar padaugėjo savivaldybių ir valstybinių mokyklų, kurios uždraudė savo mokiniams tiek pamokų, tiek pertraukų metu naudotis mobiliaisiais telefonais. Vienose mokyklose mokiniai turi palikti telefonus, vos tik įėję į mokyklą, vadinamame telefonų viešbutyje, kitose - klasės auklėtojo kabinete ar rakinamose drabužių spintelėse.Kai kurių mokyklų, kuriose neleidžiama naudotis mobiliaisiais telefonais, vadovai akcentuoja, kad net jei mokiniui baigėsi tądien pamokos ir mokinys lieka mokykloje laukti būrelio ar kol atvažiuos tėvai jo parsivežti, o kitoms klasės tebevyksta pamokos, telefonu naudotis yra negalima.Tiek mokytojai, tiek mokyklų vadovai, kuriose mobiliaisiais telefonais negalima naudotis, pastebi, kad uždraudus telefonus mokiniai ne tik daugiau bendrauja tarpusavyje ir mažiau tyčiojasi vieni iš kitų tiek gyvai, tiek ypač virtualiai (nes nebefotografuoja vieni kitų ar mokytojų bei nekelia iškraipytų jų nuotraukų į „Tik-to“ ar kitas platformas), o ir labiau susikaupia per pamokas ir ypač per kontrolinius. O tai prisideda tiek prie geresnės mokinių emocinės jausenos, tiek prie geresnių akademinių rezultatų.Iki kol mokiniai laisvai naudodavosi mobiliaisiais telefonais, jie, net ir pasibaigus pertraukai bei prasidėjus pamokai, ypač kontroliniam, negebėdavo atsiriboti nuo ką tik žaisto interaktyvaus žaidimo. Kol jie susikaupdavo ir įsigilindavo į užduotį, jau įpusėdavo ar baigdavosi kontrolinio ar savarankiško darbo laikas; tad mokinys gaudavo prastesnį nei galėtų ar netgi neigiamą pažymį.Tiesa, mokyklų, kuriose uždrausti telefonai, atstovai neslepia, kad sprendimas drausti telefonus nebuvęs lengvas: vienur tam priešinosi patys mokiniai, kitur - dar ir tėvai, o ir yra mokyklų, kur mokytojai nenori, kad ant jų pečių gultų dar ir telefonų rinkimo ir dalijimo darbas.Vis dėlto mokyklų, kurios išdrįso priimti šį iššūkį, atstovai sako, kad tai pasiteisino ir kad neverta atsisakyti tokios praktikos, nors pradžioje būta įvairių įtampų.LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Aušra Zebitienė, Kretingos rajono Salantų gimnazijos direktorė, Daiva Gricienė, Akmenės rajono Ventos gimnazijos direktorė, Jūratė Stankevičienė, Širvintų rajono Atžalyno progimnazijos direktorė, Audrius Driukas, Vilniaus Valdorfo mokyklos Ugdymo vadovas, chemijos mokytojas, Mantas Karanauskas, Vilniaus Balsių progimnazijos bei Šiaurės licėjaus geografijos mokytojas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Tragiškas įvykis Akmenės rajone praėjusią savaitę paskatino dar kartą pasidomėti, ką būtina žinoti prieš renkantis pramogą upėje – ar visi žinome apie galimus pavojus upėje ar ežere, kaip esame tam pasiruošę ir ar laikomės saugumo reikalavimų, užuot visiškai atsipalaidavę.Lietuvoje netylant diskusijoms apie tai, kokiais atvejais būtų leidžiama pasiimti sukauptas lėšas iš antrosios pensijų pakopos, LRT radijas pasidomėjo, kokios praktikos taikomos kitose Europos valstybėse - Nyderlanduose, Estijoje ir Ispanijoje.Kulautuvoje gyvenantis 17-metis Adomas Brazauskas liepos 16-20 dienomis atstovavo Lietuvai pasaulio jaunimo diskgolfo čempionate Jungtinėse Amerikos Valstijose. Adomas tapo pirmuoju lietuviu, atstovavusiu Lietuvai tokiame čempionate.Kaip skambėtų šiemet Eurovizijoje dalyvavusio Silvester Belt kūrinio „Luktelk“ versija, sukurta dirbtinio intelekto? Eteryje – antrasis rubrikos apie dirbtinį intelektą epizodas. Jo metu bus kalbamasi apie muzikos kūrimo įrankius, kurie, kaip pastebi ekspertai, populiarėja. Šia tema su dirbtinio intelekto lektoriumi kalbasi kolega Vaidotas Burokas.Moterų ir vyrų miego skirtumai susiję ne tik su biologija, bet ir socialiniu, kultūriniu gyvenimu, visuomenės lūkesčiais.Apie šiuos skirtumus naujame „Miego DNR“ epizode pasakoja neuromokslininkė Laura Bojarskaitė.Ved. Gabija Narušytė

Biržuose ilgiau nei dešimtmetį veikiantis Levandų ūkis šiais metais savą veiklą praplėtė – čia imta auginti ir vaistažolinius augalus, kuriuos lankytojai kviečiami paliesti, užuosti. Apie šių augalų naudą, kilusios idėjos ištakas ir ūkio plėtrą pasakoja jo įkūrėja Giedrė Jankūnienė.Dėl šią savaitę per visą Lietuvą praūžusios audros nuostolių Akmenėje, Joniškyje, Vilniaus rajone buvo paskelbta ekstremalioji situacija, kai kuriuose regionuose elektros tiekimas vis dar neatkurtas, tad su kasdienės buities iššūkiais susiduria ne tik pavieniai gyventojai, bet ir verslai, ūkiai. Didžioji dalis gyventojų jau ėmė skaičiuoti nuostolius, juos fiksuoja draudikai, kurie pabrėžia, kad tai atsieis milijonus. Ar yra alternatyvių sprendimų elektros tiekimui užtikrinti? - atsakymą pateikia laikinasis energetikos ministras Dainius Kreivys.Centriniame Gazos ruože Muhammad Riad kartu su dar 5 ūkininkais augina baklažanus, agurkus ir kitas daržoves. „Šiandien stokojame vandens. Dabar jo labiausiai trūksta“, – sako jis, tačiau tai ne vienintelis iššūkis, su kuriuo tenka susidurti karo siaubiamos teritorijos ūkininkams.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Praūžusios audros nuostolius skaičiuosime dar ilgai. Kaip sako Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas, fiksuojama, kad audros yra paveikti kone 500 tūkstančių hektarų ir nuostoliai gali siekti iki 200 milijonų eurų.Akmenės rajono ūkininkas Justinas Statkus teigia, kad ne viską pavyko nukulti iki audros ir pusė žieminių kviečių dabar tyvuliuoja vandenyje.Žemės ūkio ministerija informuoja, kad dėl audros, kaip ir ankstesniais metais, veiks force majeure aplinkybė ir ūkininkai gali kreiptis dėl nuostolių.„Verslas kaime“. Pieno ūkis „Auksaragė“ iš ūkyje laikomų ožkų ir karvių pieno gamina sūrius. Brandintus ir šviežios varškės sūrius pagal savo receptūras gamina sūrininkė Lina Ulrikiene, o gyvulių priežiūra, pašarų ruoša patikėta Tadui Pociui. Jis nuo ūkio darbų atsikvepia turguje. Ūkio veiklą ūkininkai prilygina verslui.Ved. Kristina Toleikienė

Po vakar Lietuvoje siautusios audros ugniagesiai gelbėtojai ir ESO darbuotojai visą naktį šalino jos padarinius. ESO duomenimis, elektros šalyje šiuo metu neturi apie 97 tūkstančius vartotojų. Sudėtingiausia situacija Vilniaus rajone, kur skelbiama ekstremali situacija. Ekstremali situacija taip pat paskelbta Akmenės ir Joniškio rajonuose.Dėl stiprių liūčių Vilniuje fiksuota Gedimino kalno nuošliauža, nuslinko ir Akmenės rajone esančio Antrojo Papilės piliakalnio šlaitas.Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo minimalią mėnesinę algą kitąmet didinti nuo 924 iki 1 038 eurų popieriuje. Mažiausiai uždirbančiųjų pajamos didėtų 114 eurų, arba 12 proc. Savo siūlymą dėl darbo užmokesčio dydžio nuo kitų metų pradžios ministerija nusprendė pateikti po to, kai ankstesniuose Trišalės tarybos posėdžiuose tarp darbdavių ir darbuotojų atstovų nebuvo rastas vienas sprendimas.Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos planai gaminti žaliąjį vandenilį kaitina aistras. Nors institucijos tokiai gamybai kliūčių nemato, uosto norams priešinasi gyventojai. Klaipėdiečiai teigia, jog atsakymų į jiems rūpimus klausimus vis dar nesulaukė, baiminasi, kad pradėjus gaminti žaliąjį vandenilį jų namų pašonėje ne tik nuvertės nekilnojamasis turtas, bet ir kils reali sprogimo grėsmė.Šią vasarą iniciatyva "Stiprūs kartu" planuoja į Lietuvą poilsiui atvežti daugiau nei 500 našlaičių iš Ukrainos. Pirmieji vaikai jau stovyklauja, bando prisijaukinti tylą be sprogimų bei kaukiančių sirenų, ir džiaugtis nuolat esančia elektra.Ukraina skelbia tęsianti sėkmingas atakas prieš Rusijos energetikos sektorių, dėl ko Kursko regione fiksuojami dideli elektros tiekimo sutrikimai. Jungtinės Valstijos pranešė apie naują milijardo ir 700 milijonų dolerių vertės karinės pagalbos paketą, o Ukrainos žvalgyba skelbia tiesiogiai prisidėjusi prie pasalos Malyje organizavimo, kurios metu Rusijos privačių samdinių grupuotė Wagner patyrė kol kas didžiausius nuostolius Afrikos žemyne.Ved. Darius Matas

Vidaus reikalų ministerija aiškinasi, kodėl gyventojai nebuvo informuoti apie artėjančią stichinę nelaimę. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui sulaukus kritikos dėl neišsiųstų įspėjimų apie artėjančią audrą, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba teigia, kad vakar apie tai buvo informuotos visos reikalingos institucijos.Dėl audros elektros neturi tūkstančiai vartotojų, ugniagesiai gelbėtojai sulaukė kelių šimtų iškvietimų dėl ant kelių, pastatų, automobilių užvirtusių medžių ir kitų audros padarinių. Grigiškėse, užvirtus medžiui, žuvo moteris. Pranešta, jog penkiasdešimties metų moteris buvo vietos gyventoja. Dėl audros padarinių Joniškis, Akmenė skelbs ekstremaliąją situaciją.Vyriausybėje pristatytos kontrmobilumo priemonės, kuriomis bus stiprinamas Lietuvos sienos su Rusija ir Baltarusija saugumas. Rugpjūčio pabaigoje bus atidarytas pirmasis kontrmobilumo priemonių parkas, o nuo rugsėjo dvejose vietose bus pradėti nuolatinės fortifikacijos procesai.Šiandien netikėtai pasipildė Lietuvos olimpinė delegacija žaidynėse. Kvietimą į Paryžių gavo imtynininkas Mantas Knystautas.Vakar į 200 metrų laisvuoju stiliumi plaukimo finalą pateko Danas Rapšys. Šiandien vakare panevėžietis Rapšys turės galimybę Lietuvai iškovoti pirmąjį medalį šiose olimpinėse žaidynėse.Ved. Madona Lučkaitė

Marius Marcinkevičius, Inga Dagilė. „Akmenėlis“. Skaito aktorė Aldona Vilutytė.

Prieš daugel metų Alexandre Dumas-tėtė mėgo savo romanuose atrasti mažus grumstus, kurie parversdavo istorijos vežimus. Ar gali šiuolaikinės JAV iliustruoti romanisto fantaziją?Ved. Aidas Puklevičius

Klimato kaitos rubrika. Všį „Žiedinė ekonomika“ skelbia 10 Lietuvos įmonių, labiausiai pernai prisidėjusių prie klimato kaitos, sąrašą. Šia tema diskutuoja všį „Žiedinė ekonomika“ steigėjas Domantas Tracevičius ir „Akmenės cemento“ tvarumo ir projektų koordinatorė Eglė Jankauskienė.Amsterdame astronomiją ir astrofiziką studijuojanti Onė Mikulskytė nominuota tarptautinio Moterų kosmoso tinklo apdovanojimuose.Kaip racionaliai vartoti vaistus? Pasakoja Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos politikos departamento Farmacinės veiklos skyriaus vedėja Miglė Domeikienė.Ką jaunimas galvoja apie šalies gynybos klausimus? Svarsto jaunoji NATO ambasadorė, skautė Saulė Želnytė.Ved.Agnė Skamarakaitė

Agrocheminių tyrimų laboratorijoje atliekamais dirvožemio, durpių, vandens ir nuotekų, maisto, pašarų, pesticidų bei trąšų tyrimais, sudaromais tręšimo, kalkinimo planais ir kt. iki šiol naudojosi ne viena ne tik žemdirbių karta, čia atliekami moksliniai tyrimai. Tačiau dabar užsimota ją sunaikinti. Kodėl, kokios gali būti pasekmės? Aptaria LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis, Agrocheminių tyrimo laboratorijos laikinoji vadovė Lina Žičkienė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Mokslo tarybos pirmininkas Zenonas Dabkevičius.Meilė žirgams, noras juos prižiūrėti, potraukis jodinėti vienus aplanko dar vaikystėje, o kitus – kur kas vėliau. Pavyzdžiui, Akmenės rajono Daubiškių kaimo gyventoja Rasa Girdenienė apsisprendė sulaukusi trisdešimties ir tik išmokusi joti. Šiuo metu jos sodyboje trys žirgai, o renkasi juos pagal žirgo charakterį, kad ir prižiūrėti, ir jodinėti būtų saugu.Užsienis. Klimato kaita ir dėl „Brexit“ griežtinama sienų kontrolė įvežant augalus į Didžiąją Britaniją, o tai koreguoja Nyderlanduose tulpes auginančių ūkių veiklą.Ved. Regina Montvilienė

Europos Sąjungos direktyva, susijusi su tvarumu, skatina juo susirūpinti įmones. Per 5 metus tvarumo ataskaitas turės teikti į biržos prekybos sąrašą įtrauktos įmonės, o ateityje tą turės padaryti visos. Tad tvarumo vadybininkai jau dabar paklausūs, jų ieško didžiosios įmonės. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, atsižvelgdama į tokių specialistų poreikį, naujaisiais mokslo metais pagal kelias programas pradės rengti tvarumo vadybininkus. Išsamiau – Žemės ūkio akademijos kanclerė, profesorė Astrida Miceikienė.Atokiame Kairiškių kaime, apie 40 km nutolusiame nuo Akmenės, pedagogai Vilija ir Ramūnas Perminai įkūrė sodybą, pavadintą „Sauna House“ arba „Pirtis Kairiškiuose“. Dabar joje priima daugiausia šeimas ramiam poilsiui. Abu mėgsta bendrauti, tad, anot Ramūno, šis užsiėmimas teikia malonumą. Be to, abu įgyvendina savo pomėgius: Vilija mėgsta gaminti valgyti, o Ramūnas medžiu puošia sodybos interjerą.Gamtininkas. Nuostabų botanikos sodą, kuriame puikuojasi per 1000 įvairiausių dekoratyvinių augalų, daugiausia spygliuočių – raganų šluotų, įveisęs apželdintojas, gamtos mylėtojas Arūnas Bagdonas. Molėtų rajone Juodiškių kaime vos 12 arų plote skoningai susodinti, vieni kitų nenustelbdami puikuojasi nepakartojamų formų medžiai. Šeimininkas juos vadina dekoratyvinių augalų laboratorija. Iš tiesų juos įveisti, po to prižiūrėti, dauginti – didžiulis kruopštus darbas.Ved. Regina Montvilienė

Versliniai sodai Lietuvoje užima 4000 ha ir juose užauginti obuoliai sudaro 80 proc. šalies obuolių rinkos. Pasvalio rajone yra vienas didžiausių šalyje sodų. Bendrovėje „Aukštikalnių sodai“ yra beveik 200 ha derančių obelų sodų. Tik jų derlius dėl gamtos išdaigų ne visada gaunamas geras. Pasak bendrovės direktoriaus Arvydo Paškevičiaus, pernai dėl pavasarinių šalnų tesurinko 27 proc. įprasto obuolių derliaus. Ne tik nederlingi metai trukdo plėsti sodų plotus. Išsamiau – Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė.Akmenės rajono ūkininkas Viktoras Gedaminskis – darbštus žmogus. Ir nevengė imtis nelengvų verslų. Pradžioje patraukė šiltnaminė daržininkystė, tačiau dėl išaugusios konkurencijos ir smukusių supirkimo kainų teko jos atsisakyti. Pradėtą veislinių kiaulių verslą nukonkuravo šalia įsikūręs kompleksas. Tad kiaules ūkyje keitė karvės. Kaip su jomis pasisekė?Bundanti gamta, kasdien vis skaisčiau nušvintanti saulė kviečia į miškus bei laukus pasigrožėti juose vykstančiomis permainomis. Anot gamtininkų, jos jau prasidėjo vasario pabaigoje. Išsamiau apie gamtoje vykstančius pokyčius – gamtininkas Almantas Kulbis.Ved. Regina Montvilienė

Jungtinių Valstijų prezidentas Džou Baidenas Kongrese perskaitė metinį pranešimą, apibendrinantį jo pirmąją kadenciją. Pasak kai kurių apžvalgininkų, tai - bene svarbiausia kalba jo politinėje karjeroje, pradedanti lemtingą kovą su buvusiu prezidentu Donaldu Trampu dėl dar vienos kadencijos Balstuosiuose Rūmuose.Europos Centriniam bankui nepakeitus bazinių palūkanų, Lietuvos banko vadovas sako, kad jas mažinti bankas, tikėtina, pradės birželį. Precedento neturinčią palūkanų kėlimo kampaniją Europos Centrinis bankas pradėjo 2022-ųjų liepą, kai siekiant mažinti infliaciją dešimt kartų iš eilės didino palūkanų normas.Latvija nuo šiandien draudžia žemės ūkio ir maisto produktų importą iš Rusijos ir Baltarusijos. Iki šiol Latvija buvo didžiausia šio sektoriaus rusiškos bei baltarusiškos produkcijos importuotoja Europos Sąjungoje.Danų kapitalo kompanija „European Energy“ nori Lietuvoje statyti metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą. Įmonė pasirengusi investuoti 400 milijonų eurų, ketina sukurti keliasdešimt darbo vietų. Tačiau Kretingos ir Akmenės rajonų gyventojai tokius planus griauna protestais. Žmonės bijo vandens taršos, žalos sveikatai ir pavojaus.Lygiai prieš dešimt metų šią dieną dingo Malaizijos oro linijų keleivinis lėktuvas su 239 keleiviais, skridęs iš Kvala Lumpūro į Pekiną. Nuo tada tai tapo didžiausia visų laikų aviacijos mįsle.Prasideda Kaziuko mugė. Beveik pusantro tūkstančio prekybininkų palapinių nusidriekė uo Seimo iki senamiesčio. Prekybininkai žada pernai šoktelėjusių kainų nedidinti arba didinti nedaug.Ved. Madona Lučkaitė

Paėmę Abšalomą, jie įmetė jį į gilią duobę miške ir sukrovė ant jo labai didelę krūvą akmenų. Tuo tarpu visi izraelitai išbėgiojo į namus. 2 Sam 18, 17

Gimtoji žemėŠakių r. ūkininkas Darius Stonkus yra stambaus augalininkystės ūkio šeimininkas. Įvaldė modernią techniką, taiko pažangias technologijas ir gauna gerus derlius. Tik piktinasi valdžios sprendimais, priimamais neįsigilinus į situaciją, nederinant su žemdirbiais. Todėl ir iš jo ūkio į protesto mitingą Vilniuje išriedėjo du traktoriai, kuriuos vairavo sūnus ir darbuotojas. Pats važiavo žemdirbių palaikyti. Daugelis sutiktų vilniečių pritarė, palaikė žemdirbius. Bet buvo tokių, kurie dar vis mano, kad žemdirbiai yra išlaikytiniai. Apmaudu, juk jo ūkis sumoka triskart daugiau mokesčių, negu gauna išmokų.Panevėžio rajono Bistrampolio dvarą dabar daug kas žino. Ir net vietiniai sunkiai bepamena, kaip jis atrodė prieš 20 metų, – sunykęs, apgriuvęs, kiaurais stogais. Dabar čia akį traukia rekonstruoti dvaro pastatai, pavyzdingai tvarkoma aplinka. Ir viskas skirta žmonių poilsiui, konferencijoms, šventėms ir festivaliams organizuoti. Vaikų ir suaugusiųjų džiaugsmui įkurtas zoologijos sodas, kuriame galima išvysti įvairių retų gyvūnų bei paukščių. Apie dvare vykusias permainas išsamiau – Bistrampolio dvaro valdytojas, kanauninkas Rimantas Gudelis.Nuo vaikystės pamėgti žirgai vėliau tapo Akmenės r. Barvydžiuose įsikūrusio jojimo klubo „Delta“ trenerės Aušros Girdenienės nuolatiniu užsiėmimu. Jos entuziazmas, talkininkų užsidegimas padeda atliekant kasdienius darbus, per treniruotes ir varžybas. Įspūdingi Hanoverio veislės žirgai, žemaitukai ar ponis vienus lankytojus traukia pasigrožėti, o kitus ir pajodinėti. Viena bėda – šiam žiemojimui žirgams dėl sausros nepavyko pasiruošti pakankamai pašarų. Dabar brangiai perka, bet nė vieno iš žirgų neatsisakė.Ved. Regina Montvilienė

VIEŠPATS, ­ tęsė Dovydas, ­ kuris išgelbėjo mane nuo liūto ir meškos, išgelbės ir nuo to filistino.“ Tada Saulius tarė Dovydui: „Eik! VIEŠPATS su tavimi!“ 1 Sam 17, 37

Jaunasis ūkininkas Gintas Gedaminskis iš Akmenės r. Dabikinės kaimo save vadina antros kartos ūkininku. Savo mokytoju, paskatinusiu likti kaime ir ūkininkauti, vadina tėtį Viktorą. Dabar, vienas kitam padėdami, tvarkosi skirtinguose ūkiuose. Viktoras Gedaminskis, didžiuodamasis sūnumi, sako, kad tokios modernios technikos, kuria dirba sūnus, valdyti nesugebėtų.Ornitologai skambina pavojaus varpais dėl pastaraisiais metais mažėjančios kraštovaizdžio paukščių populiacijos. Paukščių nykimo problema aktuali visoms ES šalims. Per 40 metų Europoje išnyko apie 60 proc. atviro kraštovaizdžio paukščių. Ornitologų duomenimis, nuo 2000 m. Lietuvoje išnyko maždaug pusė atviro kraštovaizdžio paukščių. Ornitologai kaltina žemdirbius, bet ar visi jie nesirūpina paukščių išsaugojimu?Kai šalies mėsos produktų rinkoje tokia gausa, atrodo, kuo čia nustebinsi ir patrauksi valgytojus. Giedriaus Ralio teigimu, visgi galima. Prisiminęs verslo pradžią, sako, kad nedaug kas taip sunkiai pradėjo. O kūrėsi Šakių r., Baltrušių kaime, buvusiame vaikų darželyje. Savų lėšų trūko būtiniausioms gamybos išlaidoms, elektrai. Bet abu su žmona, iki tol dirbę mėsos perdirbimo įmonėse, kantriai darbavosi, įveikdami sunkumus. Dabar jau bendrovėje „Bomesa“ septyniese pluša, o vartotojus Lietuvoje ir užsienyje patraukia produktų kokybe.Ved. Regina Montvilienė

Žemės ūkio tarybos suburti žemdirbiai sprendimų dėl daugiamečių pievų atkūrimo ir kitų atsakymų ieškojo Briuselyje, susitikdami su eurokomisarais, kitais valdininkais. Ar rado? Aptaria Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas, Anykščių r. ūkininkas Dainius Arlauskas ir Pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis.Žemės ūkio verslo vadybos mokslus baigęs Akmenės rajono Gaudžiočių kaimo jaunasis ūkininkas Jonas Balčiūnas dabar gautas žinias sumaniai pritaiko augalininkystės ūkyje.Įdomu žinoti. Be įprastų, paplitusių vaistinių ir prieskoninių augalų, žinoma žolininkė Viliūtė Garbenčienė Lazdijų rajone savo ūkyje, pavadintame „Viliūtės žolynai“, augina retesnius, sudėtingiau prižiūrimus augalus. Kuo jie ypatingi?Ved. Regina Montvilienė

Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo apylinkių teismų veiklos teritorijų pokyčiai ir buvo uždaryti Skuodo, Akmenės, Lazdijų, Pakruojo, Pasvalio rūmai. Šių rūmų veikla perkelta į Plungės, Mažeikių, Alytaus, Joniškio ir Biržų rūmus. Apie šiuos pasikeitimus pokalbyje su Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja Egidija Tamošiūniene.Tiekėjo, dalyvaujančio viešojo pirkimo konkurse, įtraukimas į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą – ne tik dėmė įmonės reputacijai, bet ir gresiantys finansiniai nuostoliai dėl atimtos galimybės dalyvauti kitų perkančiųjų organizacijų viešuosiuose pirkimuose tam tikrą laiką. Teisininkai pastebi, kad tiekėjų, įtrauktų į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, skaičius gan ženkliai išaugo, o teismų praktikoje atsirado keletas naujų aspektų. Kaip patenkama į vadinamąjį melagių sąrašą ir kokios galimybės pasinaudoti „apsivalymo“priemonėmis, apie kurias žino ne visi? Komentuoja advokatų kontoros „Sorainen“teisininkė Monika Balčaitienė.Prieš gerą mėnesį Radijo byloje kalbėjome apie Lietuvos advokatūros ir Caritas nemokamų teisinių konsultacijų akciją, kai neišgalinčius susimokėti už teisininkų paslaugas konsultavo advokatai ir jų padėjėjai. Nemokamos teisinės konsultacijos visoje Lietuvoje aštuntą kartą buvo teikiamos nuo lapkričio 20-osios iki gruodžio 8-osios dienos. Kiek žmonių pakonsultuota, dėl kokių teisininko patarimo reikalaujančių situacijų kreiptasi? Ar nemokamos teisinės pagalbos akcijų įmanoma surengti daugiau? Laidoje dalyvauja Lietuvos Carito generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė ir Vilniaus arkivyskupijos Carito reikalų vedėja Edita Kundrotienė.Ved. Artūras Matusas

Kaip gimsta muzika, kuri į klasikinės muzikos koncertų sales pritraukia naujų ir jaunesnių klausytojų? Rubrikoje „Išskirtinės asmenybės“ pažintis su lietuvių kompozitoriumi ir dirigentu, Naujų idėjų kamerinio orkestro NIKO įkūrėju ir meno vadovu Gediminu Gelgotu.Ką daryti, kai pašto dėžutėje reklamos daugiau, nei laiškų? Į LRT GIRDI kreipėsi klaipėdiškis Gediminas, kuris rašo: „norėčiau, kad į mano, ir kaimynų pašto dėžutes nebūtų metamos prekybos tinklų reklamos. Dėl to pašto dėžučių nebeįmanoma naudoti pagal jų paskirtį - korespondencijai. Ypač šiukšlinama prieš šventes“.Vieno ekonomisto socialiniame tinkle „Facebook“ įkeltas kurortinio būsto Lietuvos ir Ispanijos pajūryje palyginimas įplieskė diskusiją. Ar tikrai nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje gerokai aukštesnės? Laidoje ne tik paskaičiuosime tokių investicijų atsiperkamumą, bet ir aptarsime rizikas, kurias būtina įvertinti prieš atliekant tokį žingsnį.Taip pat pakviesime į atokų Akmenės rajono ViliOšių kaimą. Ten iš tėvų perėmę maitinimo ir apgyvendinimo verslą RobertA ir Dovydas Gerdauskiaiii jį puoselėja ir turi sumanymų ateičiai. Kavinėje „ViliOšiai“ ir darbo dienos metu netrūksta lankytojų, sodyboje rengiamos šventės ar galima tiesiog pailsėti.Rubrika „LRT faktai“. Socialiniame tinkle „Facebook“ kilo diskusija, ar Lietuvos demografinė situacija po pandemijos išties pagerėjo ir šiais metais pasiekė iki pandeminį lygį. Ką rodo statistika ir sako ekspertai? LRT.lt portalo žurnalistės Jurgos Bakaitės reportažas.Ved. Darius Matas

Dalį įstaigų antradienį pradėjo šildyti Vilnius ir Šiauliai – Šiauliuose nuo ketvirtadienio šiluma bus tiekiama visiems vartotojams. Kaune švietimo, globos ir gydymo įstaigų pastatai bus pradėti šildyti ketvirtadienį. Centralizuotas šildymas pirmadienį pradėtas Radviliškio rajone, antradienį – Rietave ir Rokiškio rajone. Pasvalyje šildymo sezoną ketinama pradėti ketvirtadienį, Akmenėje – spalio 19 dieną.Kada prasidės šildymo sezonas Alytuje FM99 klausė Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Rakaičio – atsakymas “Stebime orus”… Šildymo sezonas paprastai pradedamas, kai tris paras iš eilės vidutinė paros temperatūra yra žemesnė nei 10 laipsnių.

Į LRT GIRDI kreipėsi daugiau nei 20 metų garbės sargybos kuopoję būgną mušęs karys. Jis pasakoja nebegalintis ne tik groti, bet ir išsispausti citrinos. Speciali komisija pripažino, kad jo liga susijusi su tarnyba. Tačiau kreiptasi per vėlai, be to skausmai prasidėjo dar galiojant kitai socialinių įmokų tvarkai. Todėl formaliai kariui pripažintas tik vienos rankos sutrikimas. Sprendimus priėmusios institucijos sako besivadovaujančios įstatymais. O kariuomenės atstovai teigia, kad jų skiriama išmoka nuo diagnozių kiekio nepriklauso.Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras kviečia karo pabėgėlius iš Ukrainos nemokamai mokytis lietuvių kalbos, taip užsitikrinti geresnes galimybes darbo rinkoje. Skaičuojama, kad šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 80 tūkstančių ukrainiečių.Akmenės rajono Ventos gimnazija uždraudė mokiniams naudotis mobiliaisiais telefonais – juos atėję į mokyklą mokiniai turi sudėti į specialias spinteles ir pasiimti gali tik pasibaigus pamokoms. Ar reikėtų uždrausti vaikams mokyklose naudotis mobiliaisiais telefonais? Kokia jūsų nuomonė? Paskambinkite mums telefonu: 23636111, Vilniaus kodas 85 arba parašykite laišką adresu: studija@lrt.lt Mūsų pašnekovas: Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.Šį rytą LRT radijo eteryje startuoja nauja rubrika „Verslas iš širdies“. Viktorija Urbonaitė kalbins, kuriančius socialinius verslus Lietuvoje, domėsis jų veiklomis, dalinsis atradimais. Kviečiame pasiklausyti pirmojo pokalbio su modelių ir pranešėjų, turinčių negalią ar kitus kūno ypatumus agentūros Hero talents įkūrėja Ema Navickiene ir joje aktyvią veiklą vystančiomis Indre Kručaite ir Roberta Orlauskaite.Dalis pacientų, kuriems odontologai ar burnos chirurgai atlieka sudėtingesnį gydymą, po kurio yra nedarbingi, skundžiasi, kad yra siunčiami pas šeimos gydytojus, kad šie jiems išrašytų nedarbingumą. Šeimos gydytojai sako, kad dėl tokio darbo kartais jaučiasi kaip sekretoriai.Mokslas vis artėja prie to, kad galėtų geriau pažinti svarbiausius žmogaus raidos etapus. Praėjusią savaitę Izraelio mokslininkai paskelbė, jog laboratorijoje iš kamieninių ląstelių sukūrė ir iki 14-ikos dienų išaugino žmogaus embriono modelį. Apie panašius rezultatus pastaraisiais mėnesiais pranešė ir daugiau tyrėjų komandų. Be kita ko, šie tyrimai gali padėti suvokti persileidimų priežastis. Tačiau jie kelia klausimų, ar nereikėtų peržiūrėti teisinių reguliavimų.Ved. Rūta Kupetytė

Daugiau nei prieš trejus metus Seimas priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus, numatančius centralizuotą visų šalies darželinukų bei moksleivių priėmimą į ugdymo įstaigas. Remiantis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skaičiavimais, naujajai viešajai įstaigai „Mokausi Lietuvoje“, vykdysiančiai centralizuotą darželinukų ir moksleivių priėmimą į savivaldybių ir valstybines švietimo įstaigas, sukurti reikės 2,5 mln. eurų.Viešoji įstaiga „Mokausi Lietuvoje“ turėjo pradėti veikti prieš pusantrų metų 2022 m. sausio 1 d., bet grupė parlamentarų pateikė siūlymus atidėti naujos (darželinukų ir moksleivių registracijos į ugdymo įstaigas) tvarkos įsigaliojimą iki 2024 m. sausio 1 d.Taigi, iki naujos tvarkos įsigaliojimo (kai tėveliai turės atžalas registruoti nebe į darželius ar mokyklas per savivaldybių centralizuotas sistemas arba tradiciniu būdu – teikdami popierinius prašymus darželiams, mokykloms ar vietos Švietimo skyriams), o teikti prašymus viešajai įstaigai „Mokausi Lietuvoje“, liko tik apie penki mėnesiai.Kaip iki šiol atrodė darželinukų ir moksleivių priėmimas į ugdymo įstaigas ir kaip veiks naujoji priėmimo sistema?LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja Aidas Aldakauskas, l. e. p. Nacionalinės švietimo agentūros vadovas, Alina Kowalewska, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja, Jolita Sakaliūnienė, Kauno miesto Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja, Violeta Kolesnikienė, Jonavo rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja, Darius Rekis, Akmenės rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Lietuvoje melioracijos inžinerinių statinių nusidėvėjimas siekia 74,4 proc. ir kasmet didėja. Paskaičiuota, kad tik blogos būklės statiniams rekonstruoti per 20 metų reikės 1 milijardo eurų, o priežiūrai - dar antrą tiek. Tokių lėšų valstybė neturi, tad ŽŪM specialistai siūlo steigti Melioracijos fondą, kuriame daugiau nei 50 proc. lėšų sudarytų pajamos įvedant fiksuotus įmokas visiems žemės savininkams. Fondo idėją pristato ŽŪM Melioracijos ir infrastruktūros skyriaus patarėja Violeta Važnevičienė, o vertina Kauno r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.Akmenės rajono Šauklių kaimo bendruomenės namuose veikia vaikų dienos centras, biblioteka, rengiami užsiėmimai senjorams, o neseniai atvėrė duris ir valgykla – mat bendruomenė ėmėsi maitinimo paslaugų verslo, ruošia dienos pietus kaimo gyventojams. Bendruomenės gyvenimu dalinasi pirmininkė Renata Jankauskienė.„Miško dūzgės“ – miško terapija. Renginių organizatorė Irma Jurčiukonė, gelbėdama mišką nuo kirtimo, jį įsigijo ir dabar organizuoja įvairius poilsio renginius miške.Ved.Kristina Toleikienė

Seimas nesiryžo imtis pokyčių savivaldybėse nustatant išmokų tarybos nariams tvarką. Įstatymo pataisa grąžinta tobulinti. Jos autoriai sako, kad chaosą dėl kanceliarinių išlaidų reikia suvaldyti, bet opozicija siūlo neskubėti ir nedaryti klaidų.Ekspertai sako, kad partijos nelinkusios keisti tvarkos savivaldybėse, nes tokiu būdu mokamas atlyginimas tarybos nariams.Kodėl Seimas nenori įvesti tvarkos savivaldos narių išlaidose?Laidoje dalyvauja Seimo nariai Vilius Semeška, Eugenijus Sabutis, Jonas Jarutis, Skaidrumo iniciatyvos „Baltoji banga“ koordinatorė Giedrė Bielskytė, Akmenės rajono meras, Savivaldybių asociacijos viceprezidentas Vitalijus Mitrofanovas.Ved. Marius Jokūbaitis

Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis su knygos „Izraelis, žydų valstybė“ autoriumi Giedriumi Drukteiniu apie Izraelio premjerą Benjaminą Netanyahu.Pokalbis apie kunigą Alfonsą Lipniūną, tarpukario Lietuvoje garsėjusį savo pamokslais, stojusį ginti žydų, nacių išvežtą į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Pokalbis ne tik apie jį, bet ir kitus lietuvius kalėjusius šioje koncentracijos stovykloje. Apie tai kalbamės su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniu direktoriumi dr. Arūnu Bubniu ir kunigu, Alfonso Lipniūno beatifikacijos bylos postulatoriumi Vitalijumi Kodžiu.Kodėl svarbu į lyčių lygybę žiūrėti ir per savivaldybių prizmę? Pirmą kartą Lietuvoje parengtas visų savivaldybių lyčių lygybės žemėlapis atskleidė, kad 8 savivaldybėse iš 60 pasiekta gerų lyčių lygybės rezultatų. Apie tai pasakoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadovė Mintautė Jurkutė ir Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas.Jungtinių Tautų ataskaita atskleidė, kad Lietuva patenka tarp 20 laimingiausių pasaulio šalių, per 6 metus pakilome per daugiau nei 30 pozicijų. Šia tema svarstome su laimės tyrinėtoju Almantu Dulkiu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Italų liaudies pasaką „Akmenų sriuba“ seka aktorius Dainius Gavenonis.

Nuo prieglobsčio prašymų iki šeimos teisės – dėl karo priverstiems pasitraukti ukrainiečiams kyla daug iššūkių ir teisinių klausimų Lietuvoje. Per metus advokatai ir advokatų padėjėjų tokių konsultacijų ukrainiečiams suteikė apie 1500.Prieš metus prasidėjęs karas sukrėtė ir sporto pasaulio bendruomenę. Didžioji dalis jo parodė vertybinę poziciją ir nutraukė visus ryšius su Rusija. Tačiau ne visi.Vilniaus knygų mugėje apdovanojami gražiausių ir kitokių knygų autoriai – tai paskutinės Vilniaus knygų mugės dienos akcentas.Prieš dešimt metų iš Jungtinės Karalystės į Akmenės rajoną grįžę ir čia šeimos verslą įkūrę ūkininkai sako nesitikėję, kad žmonės pirks internete parduodamus miltus.Ved. Gabija Narušytė

Ar tęsiantis ūkininkų nepasitenkinimui dėl mažų pieno supirkimo kainų ir apskritai valdžios požiūrio į žemės ūkį, dažniau užsukate į ūkininkų turgelius ir maistą perkate iš ūkininkų?Prezidentas Gitanas Nausėda vyksta į Varšuvą, kur su kitų vadinamojo Bukarešto devyneto šalių lyderiais susitiks su Jungtinių Valstijų prezidentu Joe Bidenu, susitikime dalyvaus ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Kuo mūsų regionui svarbus tokio formato susitikimas?„Verslo laike“ – menininkų iš Akmenės rajono istorija. Prieš 10 metų iš Jungtinės Karalystės grįžę ir čia šeimos verslą įkūrę ūkininkai Chockevičiai sako nesitikėję, kad žmonės pirks internete parduodamus miltus.Kodėl dalis Europos Sąjungoje veikiančių verslų nesilaiko sankcijų Rusijai politikos, toliau prekiauja sankcionuotomis prekėmis ir kaip Europos Komisija pati vertina savo pagalbą kariaujančiai Ukrainai? Europos Komisijos atstovės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos interviu.Gyvūnų apsaugos organizacijos ragina politikus greičiau priimti įstatymą, draudžiantį auginti žvėrelius kailiams. Tuo metu verslininkai su tuo nesutinka.Ved. Edvardas Kubilius

Per beveik dešimtmetį Lietuvos savivaldybių bendras skaidrumo lygis išaugo pusantro karto, rodo naujausias „Transparency International“ Lietuvos skyriaus savivaldybių skaidrumo tyrimas. 2022 m. savivaldybės surinko 85 balus iš 100.Šiandien Švento Valentino, įsimylėjėlių diena. Ar švenčiate šią dieną ir kaip? Naujausios apklausos rodo, kad beveik 80 procentų apklaustųjų Valentino dieną norėtų švęsti užsiimant bendra veikla, kurios metu išmoktų ar patirtų ką nors naujo kartu. Taip pat per 40 procentų žmonių Valentino dienos proga planuoja pernelyg neišlaidauti ir rinktis jaukią vakarienę namuose.Ką sveikatos apsaugos ministerija žada daryti, kad registruojantis pas gydytojus neliktų gyvų eilių. Ar iš tikrųjų šeimos gydytojai turės dirbti visą parą. Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų dabar ieškosime su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu.Specialistai pastebi, kad sėkminga karo pabėgėlių integracija į Lietuvos darbo rinką dažnai priklauso nuo galimybės apsigyventi vienoje ar kitoje savivaldybėje. Pavyzdžiui, Akmenės rajone, prasidėjus karui, senoji poliklinika virto bendrabučiu, kuriame ir šiandien tebegyvena ukrainiečiai.Į „LRT Girdi''kreipėsi vilnietė valstybinėje poliklinikoje už dantų gydymą turėjusi primokėti beveik 150 eurų. Privalomąjį sveikatos draudimą mokanti mergina nustebo, kad už tas pačias paslaugas kitose poliklinikose pacientai moka perpus mažiau. Už ką poliklinikose tenka susimokėti patiems?Ekshibicionizmas yra liga, tačiau statistika rodo, kad savo noru gydytis nuo šio sutrikimo norinčiųjų Lietuvoje beveik nėra. Viešai lytinius organus demonstruojantys asmenys dažniausiai pasirodymus baigia policijos komisariate, tačiau po kiek laiko savo veiksmus kartoja, mat dažniausiai už tokį elgesį skiriama tik piniginė bauda. Specialistai atviri - baudomis seksualinių sutrikimų turinčių asmenų suvaldyti nepavyks.Ved. Rūta Kupetytė

Žygis pelkėje - neįprasta patirtis, galinti tapti tikru išbandymu. Kartu tai ir būdas šviesti(s) apie vieną įdomiausių gamtinių ekosistemų.Kamanų pelkėje (Akmenės r.) žygiuojame su Vaidotu ir Kristina Grigaliūnais iš Kamanų valstybinio gamtinio rezervato ir dar pusšimčiu žygeivių, o nuotoliniu būdu kalbamės su rudenį Aukštumalos pelkėje (Šilutės r. ) žygius vedančia gamtos gide Kristina Mudinaite.Elvino Skabeikio fotografija

Buvę vilniečiai įrodė, kad galima tvariai ūkininkauti„Varinis puodas“– taip savo ūkį pavadinę Kabelių kaime karves auginantys ir išskirtinio skonio fermentinius sūrius gaminantys bei santarvėje su gamta ūkininkaujantys Audrius Jokubauskas ir Giedrius Tėvelis. Jie šiemet tapo Gero ūkininko čempionato ambasadoriais ir pelnė čempionato Publikos simpatijos titulą. Kaip buvę vilniečiai pasirinko tokį nelengvą, net retą kaimo žmogų suviliojantį verslą, ėmėsi tvariai, ekologiškai ūkininkauti?Naujosios Akmenės kaimiškoji seniūnija didžiausia Akmenės rajone. Jos kaimai išsibarstę apie Naujosios Akmenės miestą. Tad seniūnui Zigmantui Stankui tokioje didžiulėje teritorijoje rūpesčių nestinga. Padedamas aktyvių bendruomenių narių, sunkumus įveikia ir daro gerus darbus kaimo žmonėms.Olandijos ūkininkai ėmė bendradarbiauti su kriptovaliutas išgaunančia kompanija: matematinius skaičiavimus atliekantys galingi kompiuteriai išskiriama energija apšildo tulpių šiltnamius. Gėlių augintojai sako, kad idėja atsiperka dvigubai: sutaupomos išlaidos gamtinėms dujoms ir parduodami išgaunami bitkoinai.Ved. Regina Montvilienė

Europos Komisija patvirtino Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą. Penkeriems metams šiam planui įgyvendinti bus skirta beveik 4,3 mlrd. eurų, įskaitant nacionalinį finansavimą. Anot žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, planas atitinka lūkesčius, įvertintos ir žemdirbių pastangos, siekiant patobulinti tam tikras gaires. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius pastebi, kad strateginis planas palankesnis ne žemės ūkio gamyba užsiimantiems ūkininkams, o aplinkosauga, kraštovaizdžio elementų saugojimu besirūpinantiems.Akmenės r. Barvydžiuose įsikūręs jojimo klubas „Delta“ dar palyginti jaunas. Ir žirgų jame nėra daug. Tačiau jo vadovės Aušros Girdenienės entuziazmas, jos talkininkų užsidegimas, nuostabi aplinka traukia užsukti vietinius ir iš toliau atvykusius lankytojus, žirgų mylėtojus. Vienus – tik pasigrožėti Hanoverio veislės žirgais, žemaitukais ar poniu, kitus ir pajodinėti. Visiems čia užtenka dėmesio.Prieš mėnesį Centrinę Ameriką nusiaubęs uraganas „Julija“ be namų paliko tūkstančius gyventojų, dešimtys žmonių žuvo, tačiau tai ne pabaiga. Ūkininkai vis dar skaičiuoja nuostolius: auginti pasėliai paskendo patvinusių upių vandenyje, sėti naujus trukdo neišdžiūvusios balos, o ir sėklos ima trūkti. Ko labiausiai baiminasi Centrinės Amerikos ūkininkai?Ved. Regina Montvilienė

Žemdirbių kantrybė senka, nesulaukę aiškių atsakymų ir argumentų dėl Strateginio plano įgyvendinimo, ūkininkai prie Žemės ūkio ministerijos surengė akciją „Žemės ūkio ministerijos renatūralizacijos projektas“. Anot žemdirbių organizacinio štabo, esamų sprendimų pasekmės bus skaudžios: vėluojančios tiesioginės išmokos, kritęs konkurencingumas kaimyninių šalių atžvilgiu, importuojamų produktų augimas, augančios maisto kainos.Eglė ir Vaidas Žvirbliai prosenelių sodyboje Alytaus rajone puoselėja ir tęsia gilias šeimos bitininkavimo tradicijas. Punios šile ir ne tik bičių renkamas medus keliauja ne į turgų, bet yra parduodamas kaip medaus dovana. Vaidas tikina, kad medaus perteklius privertė ieškoti naujų realizavimo galimybių.Gamtininko komentaras. Paprastasis meškėnas – iš pažiūros visai mielas gyvūnėlis, tačiau vertėtų įsiminti, kad tai yra invazinė gyvūnų rūšis galinti sukelti daug nemalonumų žmonėms. Ne vienas jų pastebėtas ir Kuršių Nerijoje. Kaip invaziniai gyvūnai patenka į Lietuvą ir kaip elgtis tokį pamačius?Ved. Rūta Katkevičienė

"Viss ir akmenī" - lielo formu meistars, tēlnieks Pauls Jaunzems svin savu jubileju ar izstādi Dzelzceļa vēstures muzejā. Viņa darbi brīvi aplūkojami arī Vakarbuļļos, kur mākslinieks strādā, bet izstādē fotoattēlos skatāmi arī darbi, kas atrodas Japānā un Ēģiptē, bet izstādes pirmajā telpā skan akmens sirdspuksti. Tie pavada arī Kultūras rondo sarunu ar Paulu Jaunzemu un izstādes kuratori Astrīdu Roguli. Vērienīgā akmens tēlniecības izstāde līdz 3. decembrim noslēdz latviešu tēlnieka Paula Jaunzema izstāžu ciklu "Viss ir akmenī", kuru mākslinieks veidojis atzīmējot savu 70 gadu jubileju. Pirmās divas skates notika 2021.gadā Ventspils muzejā Livonijas ordeņa pilī un retrospektīvi atspoguļoja tēlnieka radošo mantojumu laika griezumā. Dzelzceļa vēstures muzejā Kultūras rondo viesojās dažas stundas pirms Paula Jaunzema izstādes „Viss ir akmenī'' atklāšanas. Jau ārpus muzeja izstādīts kāds viņa darbs, kas tik labi iedzīvojies vidē, ka šķiet tam tur ir vienmēr jābūt. Izrādās, ka Dzelzceļa muzejs ir viena no retajām vietām, kura grīda iztur daudzas tonnas smagos darbus, bet vārti ļauj iebraukt smagajai tehnikai. Lielajā zālē, kur izstādi 11 jauni Paula Jaunzema darbi, mēģina mūziķi – Brāļi Grīnbergi, kuri ir tēlnieka mazdēli, un, izrādās, ka atklāšanas pēcpusdienā pie bungām sēdies arī pats Pauls Jaunzems, kurš beidzis arī Venstpils mūzikas skolu. Personālizstāde Latvijas dzelzceļa vēstures muzejā ir nozīmīga ar to, ka tajā apskatāmi 11 jauni lielformāta akmens tēlniecības darbi, kuri radīti pēdējo divu gadu laikā. Tik liela mēroga Paula Jaunzema tēlniecības skate Rīgas muzejos nav notikusi kopš 2008.gada, kad Latvijas Nacionālajā mākslas muzejā bija aplūkojama meistara personālzistāde “Rīts”. Šī ilgi gaidītā izstāde noteikti iepriecinās mākslas mīļotājus un pazinējus ar jauniem formas un materiāla apstrādes izaicinājumiem un nenoliedzamu emocionālo un garīgu piepildījumu. Starp šiem darbiem ir svarīgi padzīvot, no katra rakursa tie atklājas citādi.

Daugelis bulvių augintojų derlių jau nuėmė. Neretai jiems tenka nusivilti derliumi, nes bulvėms pakenkia žiedinis puvinys. Koks jo paplitimo mastas Lietuvoje, komentuos Valstybinės augalininkystės tarnybos skyriaus vedėja Rasa Žitkuvienė. Joniškio rajone apie 50 ha bulvių auginantis Saulius Zakas tikina, kad su žiediniu puviniu susidurti neteko, nes nuolat atnaujinama sėkla, laikomasi visų higienos reikalavimų.Užsukus į jaukius, šviesius Akmenės r. Kalniškių bendruomenės namus sunku patikėti, kad ne taip seniai jų vietoje stovėjo tik plikos apleisto bendrovės pastato sienos. Ne vienus metus, ieškant lėšų, teko rašyti įvairius projektus, o dabar bendruomenės nariai džiaugiasi puikiomis sąlygomis bendriems renginiams ir asmeninėms šventėms, planuoja būsimus darbus.Džiugo Petraičio keramikos darbus gerai žino ir į jo sodybą kelią parodo ne tik Merkinės ir aplinkinių kaimų gyventojai. Pasigrožėti jo juodosios keramikos darbais, išsirinkti sau patikusį čionai užsuka sostinės ir atokesnių rajonų gyventojai. Pasak Džiugo tėčio, keramiko Skirmanto Petraičio, jų šeima ir kiti apylinkių puodžiai, žiesdami puodus, įvairius indus, rūpinasi išsaugoti ir senovinį šio krašto žmonių verslą.Ved. Regina Montvilienė

Akmenės r., Žerkščių kaime, Valdas Baranauskas su sūnumi Tomu valdo 400 ha žemės. Dabar čia du atskiri ūkiai. Mechanikos mokslus krimtusiam Tomui rūpi diegti pažangias technologijas, tiksliąją žemdirbystę, o tėtis tam neprieštarauja. Juk pastebi: sumažėjo sąnaudos, išaugo pelnas.Audinių ūkis „Žydroji lapė“ iš Utenos r. Užpalių kaimo išgyvena ne pačius geriausius laikus. Dėl COVID-19 pandemijos sustojo vartojimas, nevyksta aukcionai. Tad dabar užaugintų audinių kailiukai išvežami ir laikomi aukcionų sandėliuose. Ūkiui audinių skaičių teko sumažinti iki 7 tūkst.Sintetinė biologija jau netrukus gali įžengti į kiekvieno mūsų namus, supaprastindama maisto, drabužių, kosmetikos, vaistų gamybą ar žemės ūkio technologijų taikymą. Ką šiuo metu tyrinėja, ties kuo dirba Lietuvos mokslininkai – pokalbis su VDU Biologijos katedros vedėju, genetiku Algimantu Paulausku.Ved. Regina Montvilienė

Šiuo metu sprendžiasi Ukrainoje sandėliuojamų pernykščio ir jau dorojamo naujojo derliaus grūdų eksporto klausimai. Lietuvoje taip pat jau pradėti kulti javai, o pagrindinis jų kiekis išgabenamas per Klaipėdos uostą. Ar jis pajėgus priimti, sandėliuoti, pakrauti ir išgabenti laivais grūdus?Nuo mažumės sportavęs, žaidęs krepšinį, studijas baigęs Lietuvos kūno kultūros akademijoje, po aštuonerių metų gyvenimo mieste Gitanas Bačiulis ryžosi keisti veiklos pobūdį. Iš Kauno keltis į gimtąjį Akmenės r., ūkininkauti šalia tėčio nusprendė kartu su žmona. Pasak Gitano, ūkininkauti įdomu ir perspektyvu, o visada geriausią sprendimą padės rasti, patars šalia ūkininkaujantis tėtis.Ved. Regina Montvilienė

Seimo etikos sargai sulaukė prašymo ištirti, ar parlamentaro Dainiaus Gaižauskas pasisakymai apie Seimo Pirmininkę, premjerę ir „konservatorių moteris“ nepažeidžia etikos. Valdantieji sako, kad Gaižausko pasisakymai seksistiniai. Tuo metu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba praneša, kad ieškantieji darbo daugiausia diskriminacijos patiria būtent lyties pagrindu. Kodėl Lietuvoje – 21-ojo amžiaus Europos Sąjungos valstybėje – vis dar pasitaiko seksizmo, diskriminacijos lyties pagrindu? Komentuoja Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.Gydytojas-rezidentas, radijuje kuriantis laidas. Toks yra Ignas Klėjus, šį radijo sezoną geriausiai pažįstamas kaip laidų „Sindromas“ bei „Tuzinas“ vedėjas. Interviu su juo.Paskelbta geriausia jaunimo bendrovė. Ja tapo moksleivių iš Klaipėdos įkurta įmonė, gaminanti sausą ir ekologišką dantų pastą. Kuo ši dantų pasta ypatinga ir kodėl moksleiviams apskritai prireikė įkurti įmonę?Akmenės rajone vyksta archeologinė ekspedicija, kurioje aktyviai dalyvauja ir mokslininkai bei entziastai iš Ukrainos. Kuo ypatinga ši ekspedicija?Ved. Edvardas Kubilius

Laidos pradžioje - orų prognozė ir naujausia informacija iš karo niokojamos Ukrainos. Ją pateikia užsienio naujienų redaktorius.Karas daro itin didelį poveikį: ginkluoti konfliktai žalingi visuomenės socialinei aplinkai, dažnai sustabdo ekonomikos vystymąsi, eikvoja išteklius, be to, tiesiogiai niokojama natūrali aplinka.Nors didžioji dalis nuo karo bėgančių ukrainiečių apsistojo sostinėje, jų sulaukiama ir atokiuose regionuose. Gausi bendruomenė apsigyveno Akmenės krašte. Net per šimtą vaikų lanko lietuviškas mokyklas. Nors prie gyvenamosios aplinkos ukrainiečiams prisitaikyti pavyksta, darbo paieškos regione sunkios.Šį savaitgalį savo kelionę po Lietuvą pradeda interaktyvus pabėgimo kambarys „Misija: Žaliasis kursas“, kurio lankytojai turės galimybę patikrinti ir pagilinti savo žinias apie tvarumą, aplinkosaugą bei ES iniciatyvas kovos su klimato kaita srityje.Maždaug ketvirtadalis namų ūkių šalyje nėra prisijungę prie centralizuotų nuotekų tinklų. Skatinti gyventojus tą padaryti Aplinkos ministerija bandys taikydama estišką modelį. Tačiau visiškai atsisakyti lauko tualetų Lietuvoje neketinama.Šįvakar oficialus „Eurovizijos“ atidarymas: be kelių dešimčių Europos atlikėjų, raudonu kilimu žengs ir Lietuvos eurovizinė viltis Monika Liu.Ved. Darius Matas

„Metų knygos rinkimai 2021“. Marius Marcinkevičius, Inga Dagilė. „Akmenėlis“. Skaito aktorė Aldona Vilutytė.Už labiausiai patikusias knygas balsuoti galima iki 2022 m. balandžio 25 d. https://www.lrt.lt/projektai/metu-knygos-rinkimai arba https://skaitymometai.lnb.lt/index.php?1633413313

Cementas – svarbi, o kai kuriais atvejais ir nepakeičiama statybinė medžiaga. Tačiau kartu tai – itin tarši pramonė, smarkiai prisidedanti prie šiltnamio efekto. Vien Lietuvoje esantis „Akmens cementas“ išleidžia apie milijoną tonų anglies dvideginio per metus. Tai sudaro vieną dvidešimtąją visų Lietuvos anglies dvideginio emisijų.Iki šiol cemento pramonė randa būdų už šias emisijas beveik nemokėti, tačiau nemokamų apyvartinių taršos leidimų nuolat mažėja, o nuo 2030 metų jų gali nebelikti. Tai cementininkus skatina ieškoti sprendimų. Kokių jų imasi „Akmenės cementas“ ir kitos Europos cemento gamyklos? Ir kodėl taip sunkiai įgyvendinami sprendimai, kurie sumažintų grynąjį emisijų kiekį iki nulio?Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Eina penkta karo Ukrainoje savaitė, o atlikėjai iš šalių agresorių - Rusijos ir Baltarusijos - koncertų Lietuvoje neatšaukia. Organizatoriai neslepia, laukiantys ramesnių laikų ir rusiška muzika vėl esą skambės Lietuvos koncertų salėse. Koncertuoti Lietuvoje planų neatsisako ir atlikėjai, viešai šlovinantys Vladimirą Putiną, nors Kultūros ministras ir buvo pareiškęs, kad joks atlikėjas iš Rusijos neįkels kojos į Lietuvą. Ginklai žvanga, mūzos tyli - karo pradžioje sakė kultūros ministras. LRT Radijo atliktas socialinis eksperimentas, kai koncertų organizatoriams žurnalistė skambino kaip tariama bilieto pirkėja, rodo, kad tyli anaiptol ne visos mūzos, kai kurios planuoja, kaip patekti į Lietuvą. Pasakoja Asta Martišiūtė.Ar Seimas šios sesijos metu svarstys Partnerytės įstatymą? Pokalbis su Seimo keturių frakcijų vadovais bei atstovais. Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos seime seniūno pavaduotoja Paulė Kuzmickienė, Laisvės partijos frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas, Socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė.Vaistinės nori prekiauti medikamentais ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Kokia Jūsų nuomonė? Pašnekovai: Vaistinių asociacijos prezidentė Kristina Nemaniūtė-Gagė, Veterinarijos farmacijos asociacijos prezidentas Jurūnas Jonas Jablonskas.Daugiau nei milijonas gyventojų nepasirinkę elektros tiekėjo. Datos, kada kam rinktis, daliai žmonių jau susipainiojo, o tuo metu užsimenama, kad vėl kažkas gali keistis. Keisis ar ne – išsamiau Irma Janauskaitė. Pašnekovai: Energetikos viceministrė Inga Žilienė ir Nepriklausomų elektros tiekėjų asociacijos vadovas Vilius Juraitis.Ar į Lietuvą atvykstantys pabėgėliai iš Ukrainos gali atgaivinti mažesnius Lietuvos miestus ir miestelius? Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius, Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė, Akmenės rajono meras, Savivaldybių asociacijos viceprezidentas Vitalijus Mitrofanovas, VDU profesorius Gintautas Mažeikis.Iki „Eurovizijos“ dainų konkurso likus jau mažiau nei dviems mėnesiams, organizatoriai pranešė, kad jame pasirodyti turėtų ir Ukrainos atstovai. Jie laikomi išankstiniais favoritais. Kokią dainą Europai pristatys ukrainiečiai ir kaip bus stengiamasi užtikrinti jų pasirodymą konkurse domisi kolega Justas Buivydas.Savaitės komentaras. Autorė Mykolo Romerio uiversiteto politologė Rima Urbonaitė.Ved. Rūta Kupetytė

Demografai sako, kad tokio mažo gimstamumo nebuvo pastaruosius 60 metų. Kodėl Lietuvoje toks mažas gimstamumas ir ką valdžia turėtų padaryti, kad šeimos susilauktų daugiau vaikų?Didžiausias sergamumas koronavirusu išlieka Vilniaus mieste, tuo metu Akmenės rajono valdžia dar savaitei moksleivius išsiuntė mokytis nuotoliniu būdu. Kodėl vienos savivaldybės imasi papildomų ribojimų, o kitos – ne?Universitetuose prasideda pavasario semestras, per kurį paskaitas ar pratybas daugelis jų planuoja organizuoti kontaktiniu būdu. Ar pavyks studentus išlaikyti auditorijose?Juodkrantės gyventojams ramybės pastaruoju metu neduoda šernai. Ką su jais daryti?Europos Sąjunga toliau ieško būdų, kaip tapti labiau nepriklausoma nuo Kinijos ir kitų trečiųjų šalių.„LRT ieško sprendimų“ komanda toliau aiškinasi, kaip pritraukti medikų į regionus. Anksčiau domėjomės, kaip tai daro Lietuva, Vokietija, netrukus aiškinsimės, maip medikus į regionus vilioja Danija.Ved. Edvardas Kubilius

Vaikų dienos centrai skundžiasi skurstantys dėl smarkiai išaugusių mokesčių. Daugiau pasakoja Aina Mizgirdė.Seimui nepritarus siūlymui įteisinti privalomą skiepijimą nuo COVID-19 sveikatos priežiūros bei socialinės globos įstaigų darbuotojams Lietuvoje, Austrijoje bei Italijoje privaloma vakcinacija įsigalios jau nuo vasario 1-osios. Išsamiau pasakoja Rūta Nikitinaitė.Savivaldybių savarankiški sprendimai mažinant koronaviruso plitimą. Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, ekstremalių situacijų operacijų centro vadovė Rasa Petrauskienė, Sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas.Meteorologas Silvestras Dikčius.Užsienio naujienų apžvalga. Ieva Balsiūnaitė.Vilniaus gimtadienis. Miesto meras Remigijus Šimašius.Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų centriniams bankams siunčiant skirtingus signalus dėl to, ką ketina daryti su palūkanų normomis, prognozuojamas euro silpnėjimas dolerio atžvilgiu. Kas iš to Lietuvos verslams ir prekių pirkėjams? Irmos Janauskaitės pokalbis.Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Gudas Ir „Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.Sporto naujienos. Marius Andrijauskas.Naujausio „Transparency International“ Korupcijos suvokimo indekso rezultatai. Transperency international Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.Savaitės komentaras. Autorė – žurnalistė Liepa Želnienė.Ved. Rūta Kupetytė