Podcasts about suvalkijos

Pernai rudenį Alytaus rajono gyventojų sodybas pradėjo lankyti vienišas stumbras. Pranešimų apie prie galvijų kaimuose besisukiojantį laukinį gyvūną pasirodė ir aplinkiniuose Marijampolės, Lazdijų ir Prienų rajonuose. Vieni džiaugėsi gyvai pamatę įspūdingą Raudonosios knygos žvėrį, kiti sunerimę skambino specialistams, teiraudamiesi, kaip saugiai jį išprašyti iš kiemo.Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai teigia, kad visi bandymai stumbrą baidyti ir užmigdyti, siekiant perkelti į jam saugią aplinką, buvo nesėkmingi. Šį rudenį Aplinkos ministerija kreipėsi į Valstybinių miškų urėdiją su prašymu „kaip galima skubiau paimti šį pavojingą stumbrą“ iš gamtos. Kitaip tariant, sumedžioti. Pasak aplinkos viceministro Kęstučio Šetkaus, tai būtina padaryti, nes stumbras kelia pavojų žmonėms.Bet kiti Lietuvos gamtosaugos specialistai mano, kad šio savo bandos ieškančio stumbro elgesys nėra neįprastas, ypač galvijų rujos metu, o sprendimas jį sumedžioti – skubotas ir neatsakingas. Duomenų apie šio konkretaus stumbro padarytą žalą pasigenda ir Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija, kurios teritorijoje šis stumbras taip pat lankėsi.Panašios nuomonės yra ir tą stumbrą iš arti dar pernai matęs Alytaus r. žemės ūkio bendrovės vadovas Algis Žėkas. „Aš nemačiau, kad jis būtų agresyvus, jis, mano supratimu yra sveikas, gerai įmitęs gyvūnas, tai kam jį medžioti?“ – klausia jis.Pasak buvusio Pašilių stumbryno specialisto Ryto Papšio, tokių atvejų, kai teko ūkininkų galvijus lankantį stumbrą užmigdžius perkelti atgal į bandą, būta ir anksčiau.Lietuvos stumbrų populiaciją sudaro nelaisvėje ir laisvėje gyvenantys gyvūnai. Naujausiais duomenimis, stumbrų skaičius laisvėje dabar siekia apie 300 individų.Kiek pagrįstas šis sprendimas ir ką tai sako apie mūsų santykį su laukine gamta?Autorė Vaida Pilibaitytė

Lietuvos ūkininkių draugijos konferencijoje buvo paminėta draugijos įkūrimo 85 m sukaktis ir pagarsintas aktyvių moterų siekis puoselėti ir ateinančioms kartoms palikti lietuvišką, tautinį ir inovatyvų kaimą. Reportaže kalbintos Kazlų Rūdos, Varėnos, Kauno, Radviliškio rajonų moterys ryžtingai nusiteikusios pažadinti kaimo žmones aktyviau gyventi.Linas Laurus - pauglystėje pamėgęs žirgus viltietis, gyvenęs Palangoje, o dabar – Kupiškio rajono ūkininkas, senelių žemėje turintis savo žirgyną. Kol kas nedidelį – 18 arklių, su 40 ha pievų, jodinėjimo aikštelėmis. Vaikinas vos 18 m apsigyveno kaime, o po 4 metų džiaugiasi savo veiklos rezultatais ir tiki ūkio plėtra.Suvalkijos kultūros centre – muziejuje dirbantis etninės kultūros specialistas Andrius Milinkevičius yra ir ūkininkas. Jis eksperimentuoja, užsiimdamas tvaria žemdirbyste, įveisė mišką, atgaivino pelkę ir stebisi aplinkosaugininkų draudimu kirsti invazinius augalus, kurie gožia Širvėnos upę ir neleidžia joje rastis gyvybei.Ved. Arvydas Urba

Lietuvos daržovių augintojų asociacija vienija atskirus daržovių augintojus ir keturių kooperatyvų narius. Tarp kooperatyvų išsiskiria Šakių rajone Jokūbonių kaime įsikūręs kooperatyvas „Suvalkijos daržovės“. Prieš 11 metų įkurtas kooperatyvas dabar turi devynis narius. Jų užaugintų daržovių kokybė atitinka tarptautinio „GLOBAL G.A.P.“ sertifikato reikalavimus, leidžia lygiuotis į geriausius inovatyvius Europos ūkius. Kooperatyvas skatina spartesnį inovacijų diegimą narių ūkiuose. Apie jų specializaciją, pasirinkimą auginti keturių rūšių daržoves, kalba žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ vadovas Martynas Laukaitis.Beveik pustrečio hektaro braškių šiltnamiuose ir laukuose Biržų rajone, Juodžionių kaime, augina ūkininkas Andrius Ragaišis. Sukaupęs 17 metų patirtį, bendraudamas su kolegomis vokiečiais, jis savo žiniomis noriai dalijasi su kitais braškių augintojais ar pradedančiais šį verslą. Iki šiol savame ūkyje jis išbandė 17 veislių braškes, kol pasirinko tinkamiausias.Užsienis. Kodėl Lenkijos žemdirbių šiemet nedžiugina nei javų, nei obuolių derlius? Išsamiau pasakoja LRT RADIJO bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas.Ved. Regina Montvilienė

Kauno Tado Ivanausko Zoologijos muziejaus edukacijų skyriaus vedėja Lina Marmaitė dalijasi įžvalgomis apie gamtos pažinimo ugdymą. Ji akcentuoja, kad mokykla nėra vienintelė vieta, kur vaikai mokosi mylėti gamtą – svarbu ir tėvų indėlis. Taip pat diskutuojama apie metodikų bei vadovėlių trūkumą šioje srityje, nes kiekvieno vaiko gebėjimai skiriasi.Paulius Čeponas, Dzūkijos ir Suvalkijos saugomų teritorijų direktorius, pabrėžia gamtos mokyklų svarbą, tačiau pastebi, kad šios iniciatyvos dažnai yra labiau laisvalaikio dalis nei formalus mokymas.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Širdims dar tebevirpant nuo jaudulio ir neapsakomų patirčių Lietuvos šimtmečio dainų šventėje, Druskininkai rugpjūčio 9–11 d. kviečia vėl visus susiburti į vertingas pamatines tradicijas puoselėjančią 31-ąją respublikinę Dainavos krašto folkloro šventę. Specialiai šiai šventei individualiai sukurtas tradicijomis paremtas dainų ir šokių programas pristatys per 170 tradicinio folkloro puoselėtojų iš įvairių Lietuvos etnografinių regionų – Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos ir Mažosios Lietuvos, vyks ir jungtiniai folkloro kolektyvų, kapelų pasirodymai. FM99 apie folkloro šventę pasakojo Druskininkų kultūros centro komunikacijos grupės vyresnioji specialistė Alina Leminskaitė.

Spaudos apžvalga.Kaip Lietuvos kino industrijai pavyksta save pristatyti tarptautinėje arenoje ir tokiuose svarbiuose susibūrimuose kaip, pavyzdžiui, Kanų kino festivalis?„Iššūkiai, su kuriais susiduria Holivudas, yra labai panašūs į tuos, su kuriais susiduriame mes visame pasaulyje, visose srityse. Tai poliarizacija, kai didėja atskirtis tarp turtingiausių žmonių ir tų, kurie pinigų turi mažiausiai“, – sako viduriniosios klasės aktoriumi save vadinantis Sean‘as Gunn‘asUžsienio spaudos apžvalga.Šiandien Kaune vyks Nacionalinis kultūros forumas, kurio akiratyje KULTŪRINIS VERSLUMAS.Liepos 2-ąją šeši tūkstančiai Dainų šventės Folkloro dienos atlikėjų sugužės į Vilniaus senamiestį pristatyti Lietuvos regionų – Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos ir Mažosios Lietuvos. Kaip tarp jų atpažinti visų Pasaulio lietuvių dainų švenčių dalyvį – folkloro ansamblį iš Anykščių „Valaukis“?Ką vykdo organizacija HEMA? Tai istorinių Europos kovos menų klubas, kuriame treniruojamasi ilgaisiais kalavijais.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Visą birželį Marijampolėje skambės profesionalus menas – į dešimtąjį sezoną kviečia Tarptautinis festivalis „Šv. Jurgio meno sezonas“. Koncertai – rimti, bet prieinami. Kuo svarbus ir kiek laukiamas šis festivalis Suvalkijos sostinėje?LRT KLASIKA tęsia pasakojimų ir pokalbių ciklą „100 balsų Dainų šventei“. Šį kartą kolegė Justė Luščinskytė kviečia pasiklausyti ne ilgamečių Dainų švenčių dalyvių prisiminimų, bet penkių jaunuolių pasakojimų, kuriems šimtmetį mininti Dainų šventė yra pirmoji arba viena pirmųjų.Antrus metus vizualiojo meno bendruomenėje išdalinti vizualiojo meno kritikos apdovanojimai, įteiktos devynios autorinės Onos Juciūtės statulėlės ir piniginiai prizai. Taip pat skirta viena stipendija jaunajam kritikui. Ką tai reiškia kritikų bendruomenei?Kaip švedų kompozitorius ir prodiuseris Ludwigas Göranssonas atradinėjo majų kultūrą, afro skambesius ir juos jungė antrajame blokbasterio „Juodoji Pantera“ filme „Vakanda amžiams“?Jau 20 metų Džiazo mokyklai, kurią įkūrė dirigentas, džiazo muzikos mokytojas, dainininkas ir kompozitorius Artūras Novikas. Tiek metų, kiek gyvuoja atkurta Lietuvos nepriklausomybė, jis vadovauja ir savo įkurtam unikaliam vokaliniam ansambliui „Jazz Island“. Norai ir realybė, užmojai ir bendraminčiai – pokalbyje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

“Šiemet stebino didžiulės migruojančių žąsų sankaupos Žuvinto ežere. Kovo pirmomis dienomis suskaičiavome virš 40 tūkstančių ežere nakvojusių žąsų: tundrinių, baltakakčių, pilkųjų, baltaskruosčių berniklių – kai jų tiek daug, suskaičiuoti pagal rūšį nelengva. Dar apie 8 tūkstančius žąsų telkėsi Amalvo ežere ir pakraščiuose, pora tūkstančių – Žaltytyje. Nenuostabu, kad jų tarpe paukščių stebėtojai aptiko mažąsias, trumpasnapes žąsis, rudakakles bernikles, šiaurinę kanadinę berniklę – labai retai stebimas migrantes” – FM99 pasakojo Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos ekologas Arūnas Pranaitis.

Nuo praėjusios savaitės streikuojanti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga pirmadienį pateikė kompromisinius siūlymus dėl keliamų reikalavimų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, ši pakvietė profsąjungą derybų. Kokie kompromisiniai pasiūlymai pateikti, kol kas neaišku. O kaip streikuojančių mokytojų problemas spręstų buvę švietimo ministrai?Santaros klinikose duris atveria naujas Krūtų radiologinės diagnostikos poskyrys, kuriame galima atlikti mamografijos, krūtų ultragarsinės diagnostikos ir magnetinio rezonanso tyrimus.Traukiantis tradicinių pašto paslaugų poreikiui ir keičiantis klientų siuntimo įpročiams, Lietuvos paštas praneša, kad atleis apie 400 laiškininkų. Kiek jūs visa dar naudojatės laiškininkų paslaugomis, kiek jos jums reikalingos? - klausimas klausytojams.„Verslo iš širdies“ rubrikoje V.Urbonaitė kalbina socialiniame restorane „Pirmas blynas“ dirbančius žmones. Lietuvoje apsigyvenusio olando svajonė – sukurti vietą, kur galėtų dirbti žmonės, turintys specialiųjų poreikių, įgyvendinta ir po įvairių išbandymų sėkmingai gyvuoja. Keičiasi ir visuomenės požiūris. O kaip sekasi su tokio verslo kūrimu visoje Lietuvoje?„Ryto garsų“ studijojė - Premjerė Ingrida Šimonytė.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi, kaip tobulinti lytiškumo ugdymą Lietuvoje. Asociacija „Vilniaus Lietaus vaikai“ kartu su specialistais sukūrė lytiškumo ugdymo mokymus, kuriuose siekiama vaikams, turintiems intelekto sutrikimų, informaciją pateikti pagal jų žinių įsisavinimo galimybes.Situacija Lietuvos pieno sektoriuje tebėra sudėtinga. Dėl daugiau kaip prieš metus stipriai kritusių pieno supirkimo kainų konkurencijos neatlaiko smulkieji pienininkai. Dalis jų jau pasitraukė iš rinkos, kiti tebesvarsto savo galimybes, nors ekspertai sako, kad pienininkystės ateitis priklauso tik stambiesiems gamintojams. Viename nedideliame Suvalkijos pieno ūkyje lankėsi K.Brusokas.Ved. Rūta Kupetytė

Jau 30- ąjį kartą rugsėjo viduryje Lietuvoje vyksta Europos paveldo dienos. Jų metu skatinamas  kultūros vertybių pažinimas, aktualizuojant vienokią ar kitokią paveldo sritį.  Šiųmetinė Europos paveldo dienų, kurios vyks rugsėjo 8 – 17 d., tema – „Gyvasis paveldas: meistriškumo laboratorija“. Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Panemunių regioninio, Veisiejų regioninio ir Dieveniškių istorinio regioninio parkų grupės organizuoja renginius, skirtus kultūros paveldo objektams pažinti: FM99 studijoje pasakoja Dr. Margarita Janušonienė Kultūros paveldo departamentas  vyr. specialistė.

Lazdijų krašto ežerai laukia lankytojų! Pasakoja Dzūkijos - Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Krugelis.

„Reforma [...] išvirto į naują biurokratinę vadybos sistemą, paverčianti įstaigą nebe gamtos ambasadore, o pirmiausia biurokratijos kūrėja ir mokamų paslaugų teikėja,“ – prieš savaitę traukdamasi iš pareigų savo socialinių tinklų paskyroje rašė buvusi ilgametė lankytojų itin mėgstamo Neries regioninio parko vadovė Audronė Žičkutė.Pernai liepą įsigaliojus Lietuvos saugomų teritorijų valdymo sistemos pertvarkai, 29 regioninių parkų, valstybinių gamtinių ir biosferos rezervatų direkcijos buvo reorganizuotos apjungiant jas į keturis naujus juridinius asmenis – Aukštaitijos, Dzūkijos-Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios regionines direkcijas.Pasak Aplinkos ministerijos, reforma buvo siekiama pagerinti direkcijų valdymo kokybę, išsaugoti darbo vietas regionuose, o sutaupytas lėšas perskirstyti saugomų vertybių apsaugai. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) duomenimis, sistemos pertvarka palietė 250 darbuotojų, iš kurių didžioji dalis (88 proc.) pernai tęsė darbą naujai pasiūlytose pareigose, o 34 iš tarnybos pasitraukė. Kai kurie jų sako, kad reformos tikslai taip ir liko neaiškūs, o biurokratijos ne sumažėjo, o priešingai – padaugėjo.Kuo remiantis įgyvendinama Lietuvos saugomų teritorijų valdymo pertvarka? Ar ji prisidės prie geresnės gamtos ir kultūros vertybių apsaugos? Kaip pokyčius mato buvę ir esami sistemos darbuotojai?Komentuoja Aplinkos viceministras Danas Augutis, naujoji VSTT vadovė Agnė Jasinavičiūtė, buvusi Neries regioninio parko direkcijos specialistė Karolina Želvė, buvęs Kurtuvėnų regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos specialistas Erlandas Paplauskis ir Mykolo Romerio universiteto prof. Pranas Mierauskas.Autorė Vaida Pilibaitytė

Lietuvos atstovas Dakaro ralyje Rokas Baciuška vos per plauką liko nuo nugalėtojų titulo.Gyventojai kviečiami į nemokamus seminarus apie neracionalų vaistų vartojimą. Specialistai sako, kad žmonės vaistų vartoja ir per daug, ir neteisingai.Baigėsi daugiau kaip dvi savaites Saudo Arabijoje vykęs Dakaro ralis. Aktualus klausimas – ar stebėjote Dakaro ralį? Kaip vertinate Lietuvos atstovų pasirodymą?„Verslo laike“ – pokalbis su Aivaru Karaliumi, kuris yra prekybos tinklą Ukrainoje valdančios įmonės „BT Invest“ vadovas ir Lietuvos-Ukrainos verslo tarybos pirmininkas.Kaip toliau Lietuvoje bus tvarkomasi su saugomomis teritorijomis? Kaip bus siekiama suderinti gyventojų ir gamtos interesus? Kada turėtų būti baigtas steigti Suvalkijos nacionalinis parkas? Pokalbis su naująja Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadove Agne Jasinavičiūte.Buvęs Jungtinių Valstijų diplomatas, ambasadorius Lenkijoje Danielis Frydas teigia, kad Jungtinių Valstijų ir kitų Vakarų valstybių požiūris į Rytų Europos saugumą reikšmingai pasikeitęs, tačiau sprendimai dėl pagalbos Ukrainai galėtų būti greitesni.Ved. Edvardas Kubilius

Po Ukrainoje vykusio Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos prezidentų susitikimo, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Ukraina vasario mėnesį laukia stipraus rusų puolimo, tačiau karas jau įžengė į lemiamą stadiją, todėl dabar labai svarbu sustiprinti ukrainiečių kovinę galią kovos mašinomis ir tankais.Lietuviai - bene mažiausiai užtikrinti dėl savo ateities karo Ukrainoje akivaizdoje. Tą rodo naujausias eurobarometro tyrimas. Apklausus Europos Sąjungos gyventojus paaiškėjo, kad didžiausią susirūpinimą europiečiams kelia brangstantis pragyvenimas, o Bendrijos sankcijas Rusijai palaiko trys iš keturių gyventojų. Tačiau dalyje šalių sankcijas palaiko vos pusė žmonių.Lietuvos pasienyje dirbanti savanoriškais pagrindais veikiančių asmenų organizacija „Sienos grupė“ paskelbė, kad Lietuvoje pirmą kartą užfiksuotas sieną su Baltarusija kirtusio migranto mirties atvejis.Prokurorai aiškinasi situaciją dėl praėjusią vasarą Vilniaus rajone upėje rasto užsieniečio kūno. Pareigūnai LRT radijui patvirtino, kad tai – 32-ejų metų amžiaus Šri Lankos pilietis, tačiau neaišku, ar jis į Lietuvą galėjo patekti iš Baltarusijos.Daliai Suvalkijos gyventojų nerimaujant kaip jų ūkininkavimo ar statybų galimybes paveiks Aplinkos ministerijos planai kurti nacionalinį parką, pokalbio atvyko ministras Simonas Gentilas. Su Kudirkos Naumiesčio, Vištyčio, taip pat Šakių, Vilkaviškio rajonų bei Kalvarijos savivaldybių gyventojais aptariami planai dėl Suvalkijos nacionalinio parko steigimo.Ved. Darius Matas

Generalinė prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl 2021 metų rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių. Iš viso tyrimas apėmė 23 nusikalstamos veikos epizodus. Spalio pradžioje skelbta, kad įtarimai pateikti 87-iems įtariamiesiems. Civilinių ieškinių bendra suma siekia daugiau nei 92-u tūkstančius eurų. Teisėsaugos pareigūnai apklausė 317 liudytojų, tarp jų – 40 Seimo narių.Riaušėmis, plačiąja prasme, galima pavadinti ir prieš 32 metus prie Seimo vykusį „Jedinstvo“ mitingą, kuriuo siekta nuversti teisėtai išrinktą valdžią. Šiandien Seime aptarta, kaip 1991-aisiais pavyko sustabdyti bandymą įvykdyti perversmą ir kokios tų laikų pamokos išlieka aktualios šiandien.Gruodžio pradžioje Vyriausybė pritarė Suvalkijos nacionalinio parko steigimui. Tačiau dar prieš Kalėdas sulaukta piliečių pasipiktinimo ir Aplinkos ministerija nutarė stabdyti Suvalkijos parko planavimą ir pradėti diskusijas su gyventojais. Ketvirtadienį ministras vyks į Suvalkiją, o šiandien apie nacionalinį parką kalbėtasi Seime.Dalis mokslininkų teigia, kad per pandemiją Lietuvoje įvestas galimybių pasas nepadėjo suvaldyti kovido plitimo ir surinktus duomenis ketina pateikti Konstituciniam Teismui.Ukrainiečių darbuotojų teises Lietuvoje ginantys teisininkai vis susiduria su išnaudojimo atvejais. Fiktyvus komandiravimas iš Lenkijos vis dar išlieka didele problema.Ved. Liepa Želnienė

Jeigu norite pajausti seną kaimo dvasią, apsilankykite Grabijoluose – etnografiniame vienos gatvės kaime.Abipus Neries. Su Grabijolų kaimu supažindina Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Neries regioninio parko grupės Patarėja Audronė Žičkutė ir archeologas, VU prof. Aleksiejus Luchtanas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šiais metais auginant derlių iššūkis buvo gamta. Sausrą keitė liūtys, po to kaitra, vėl lietus ir vėl sausra. „Kad galėtumėme nukasti gražias bulves, teko jas laistyti, nes po sausros dirva buvo kieta lyg betonas“, – sako 500 ha ūkio savininkas ir kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ direktorius Martynas Laukaitis iš Šakių rajono.Dabar kooperatyvo nariai sprendžia kitą dilemą - kada parduoti derlių. Rudenį ar pavasarį? Išaugus elektros kainoms, bulvių ir burokėlių saugojimas sandėliuose iki pavasario gali virsti nuostoliais.Žiedinės, tausojančios ekonomikos verslo pavyzdžiai. Socialinis verslas – žiedinės mados platforma „TexTil“ - tapo netikėta sinergija tarp didmiesčių ir regionų. Ir mažų miestelių bendruomenės prisijungė prie dalinimosi drabužiais idėjų.Laisvalaikio ir sportinių batelių atnaujino paslaugą pasiūliusiems jauniems verslininkams klientų laukti ilgai nereikėjo. Į avalynės restauravimo studiją „Sneaker spot“ avalynė siunčiama iš visos Lietuvos.Akademijos miestelyje, Kauno rajone, duris atvėrė parduotuvė „Lokali“. Joje prekiaujame gaminiais ir produktais, pagamintais aplink miestelį. Idėja greitai davė gerų rezultatų – produktai reprezentuoja vietovę, o vietovė - gamintojus.Ved. Kristina Toleikienė

Uodai gamtoje yra labai svarbūs, jie – daugelio paukščių ir ypač šikšnosparnių maistas. Gamtos tyrimų centro Entomologijos laboratorijos vadovė Rasa Bernotienė pasakoja apie uodus rudenį, ar jie žmonėms gali būti pavojingi?Kauno zoologijos sodo direktorė Gintarė Stankevičė primena, kaip vyksta darbai zoologijos sode ir kokios didžiausios pertvarkos dar laukia?Kokios perspektyvos turėti Suvalkijos nacionalinį parką, aiškinamės su Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėju Eduardu Vaitkevičiumi, kuris sako, kad šiuo metu yra ruošiami dokumentai nacionalinio parko steigimui.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kalvarijos krašto žmonės sako, kad buvusioje jotvingių žemėje kasmet derlius nuimamas du kartus. Pavasarį renkami akmenys, rudenį – ūkininkų išaugintos gėrybės.Lietuvos ir Lenkijos pasienyje įsikūręs Liubavo kaimas traukia ne tik svečius, bet ir vietinius. Istorija, gamta ir žmonės nepalieka abejingų. Keliauti po Liubavą ir jo apylinkes kviečia gidė Asta Jankeliūnienė ir Kalvarijos gyventojai. Kodėl vietiniai nori pažinti Liubavą?Kalvarijos krašto muziejaus muziejininkas, istorikas Alvydas Totoris primena Liubavo istoriją. Apie poreikį keliauti ir pažinti kraštą mintimis dalijasi Kalvarijos viešosios bibliotekos direktorė Laima Karpavičienė.Keramikas, poetas Virgilijus Bespalovas su žmona Jūrate Liubave apsigyveno prieš metus. Kaip sekasi realizuoti kūrybines idėjas?Liubave svečiuosimės pas Gintą ir Rasą Baliulius, kurie Lietuvos ir Lenkijos pasienyje pradėjo auginti levandas ir edukuoti. Kodėl kalvotame lauke atsirado levandų žydėjimo Saulės laikrodis? „Levandų teRasa“ skiriama tiems, kas neturi galimybės nuvykti į Provansą.Kalvarijos krašto gyventojai kalvas vadina kalnais. Kodėl? Juodelių skardis, Kačergų ar Senosios bažnyčios kalnas akina sutikti, kad Sūduva – tikrai kalnuotas kraštas ir neigia mitą apie Suvalkijos lygumas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Apie saugomas teritorijas ir regioninių parkų pertvarkas, vandens žydėjimą, kitus gamtinius reiškinius pokalbis su Ramūnu Krugeliu, Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos direktoriaus pavaduotoju.

Praėjusiais metais vaikų maitinimui sveikatai palankiais produktais buvo skirta 1 milijonas, o šiemet 2,4 mln. eurų paramos. Žemės ūkio ministerija džiaugiasi rezultatais, o ekologinių ūkių savininkai teigia, kad tai tik teorija, o praktika visai kitokia. Koją kiša centralizuoti pirkimai ir tai, kad ekologišku ženklu žymima produkcija gali būti skirtingos kokybės.Kasmet Latvijoje vykstančiame elnių augintojų kongrese rengiamos ir geriausių Europoje užaugintų elnių trofėjų varžytuvės. Medaliai už įspūdingus trofėjus keliauja ir į Audroniaus Glumbako elnių ir danielių veislyną, įkurtą Molėtų rajone. Deja, karas Ukrainoje įtakos turi net šiam ūkiui.Koks ąžuolų girios šešėlis? Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyr. specialistas Tadas Bujanauskas pasakoja apie didžiausią ąžuolų girią Lietuvoje – Dūkšto ąžuolyną ir jo unikalumą, ypatingą šešėlį.Ved. Kristina Toleikienė

Didžiuoju pokyčiu Petrui Lincevičiui tapo išsikraustymas iš gimtojo Šilavoto kaimo į Vilnių studijuoti tapybos. Šilavoto davatkyno dvasia užauginto menininkokūryba persmelkta nostalgijos ir egzistencializmo. Tapytojas visada grįžta į gimtąjį Suvalkijos kraštą. „Laikas bėga ir į viską pradedi žiūrėti per atstumą,net pačiam keista“, – mintija tapytojas P. Lincevičius, kurio tapyba subtiliai žadina ilgesį pamažu pasitraukiančiai kultūrai. Menininkas kviečia į tapybos parodą„Arkos“ galerijoje Vilniuje.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Naujojoje Klaipėdos galerijoje dailininkė Meda Norbutaitė pakvietė į tapybos parodą „Potekstės“. Kodėl menininkę domina savitikslis disonansų derinimas – alogiškos jungtys, metaforiškumas, dviprasmiškumai, sąlygiškumai ir liūdnas humoras?Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Literatūros mėnraščio „Metai“ rugpjūčio numerio aptarimas su vyriausiuoju redaktoriumi Antanu Šimkumi.Ką pasiūlys Lietuvos muziejų kelio projektas „Lietuvos kraštovaizdžiai: vandenų kultūrinė atmintis“ Sūduvos krašte? Pokalbis su Sūduvos (Suvalkijos) regiono koordinatoriumi Tomu Kukausku, Lietuvos prezidento Kazio Griniaus memorialinio muziejaus vyr. fondų saugotoju.Kas naujo Baltijos kine? Kokius latvių ir estų filmus matysime Vilniuje ir Kaune? Kokias lietuvių kino juostas parodysime kaimynams? Pokalbis su Lietuvos kino centro Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vedėja Dovile Butnoriūte.„Klasikos enciklopedija“ – apie spalvoto kino atsiradimą.Ved. Laima Ragėnienė.

15min podkasto „Skrieja kamuolys“ kolektyvas linki sėkmės Suvalkijos ekipai Škotijoje, o taip pat apžvelgia kovas Anglijos ir kituose didžiuosiuose nacionaliniuose čempionatuose Europoje. Be to, prašome specialistų pagalbos dėl VAR sistemos panaudojimo Miunchene, kur „Bayern“ įveikė „Hoffenheim“. Komanda: humoristas Paulius Ambrazevičius, „Viaplay“ komentatorius Rytis Vyšniauskas ir 15min žurnalistai Gintaras Radauskas bei Marius Bagdonas.  

Koks ežeras Lietuvoje vadinamas Baikalu? Kur dunkso kuprotoji Dunojaus ketera? Kaip atsitiko, kad Suvalkijos lygumų krašte kalvos dangų remia? Kur yra kraštas, kuriame derlius nuimamas du kartus? Iš pradžių surenkami akmenys, tik po to derlius...Ieškoti atsakymų keliausime į Vištytį. Po įdomiausias vietas vedžioja ir pasakoja Vištyčio regioninio parko kultūrologė Rimutė Gagienė ir ekologas Vaidas Leonavičius.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Koks ežeras Lietuvoje vadinamas Baikalu? Kur dunkso kuprotoji Dunojaus ketera? Kaip atsitiko, kad Suvalkijos lygumų krašte kalvos dangų remia? Kur yra kraštas, kuriame derlius nuimamas du kartus? Iš pradžių surenkami akmenys, tik po to derlius...Ieškoti atsakymų keliausime į Vištytį. Po įdomiausias vietas vedžioja ir pasakoja Vištyčio regioninio parko kultūrologė Rimutė Gagienė ir ekologas Vaidas Leonavičius.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Spaudos apžvalga.Kalbos valandėlė. Socialdemokratų partijos ateitis.M.Romerio universitetas organizuoja diskusiją apie akademinį sąžiningumą. Pirmalaikiai Austrijos parlamento rinkimai. Katalonijos nepriklausomybės klausimas.Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Rima Urbonaitė).Ar liūtys, sausros – šylančio klimato padariniai? Rubrika „Savaitės istorija“.Verslo naujienos iš Dzūkijos ir Suvalkijos.Rubrika „Labas rytas, Europa“: Vokietija.Kokius daiktus pametame?

Maždaug dešimčia dienų Suvalkijos regione vėlyvesnė nei įprasta javų branda, liūtys, audros graso dideliais derliaus kiekybiniais ir kokybiniais praradimais. Šiame etape jaunieji ūkininkai nepanaudos jų įsikūrimui skirtų visų 13 mln. eurų. Nepakanka pretendentų finansinei paramai gauti. Ūkio naujienos.

Poetė Giedrė Kazlauskaitė „Atrandu savyje keistų ypatybių. Gal tai susiję su Suvalkijos regionu, kuriame gyvenau. Studijų metais man atrodė atgrasu, kad tie žmonės tokie ūkiški, pragmatiški. Ir tai nėra įsikalbėta ekologija, tai natūralu. Dabar matau, kad pati turiu daug tokių savybių. Jos pasireiškia ir tekstuose“, – sako poetė, kultūros savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ redaktorė Giedrė Kazlauskaitė. Su poete, literatūros kritike vartysime neseniai pasirodžiusį poezijos rinkinį „Singerstraum“. Pokalbis – apie literatūroje ir gyvenime svarbius dalykus, patirtis.

Poetė Giedrė Kazlauskaitė „Atrandu savyje keistų ypatybių. Gal tai susiję su Suvalkijos regionu, kuriame gyvenau. Studijų metais man atrodė atgrasu, kad tie žmonės tokie ūkiški, pragmatiški. Ir tai nėra įsikalbėta ekologija, tai natūralu. Dabar matau, kad pati turiu daug tokių savybių. Jos pasireiškia ir tekstuose“, – sako poetė, kultūros savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ redaktorė Giedrė Kazlauskaitė. Su poete, literatūros kritike vartysime neseniai pasirodžiusį poezijos rinkinį „Singerstraum“. Pokalbis – apie literatūroje ir gyvenime svarbius dalykus, patirtis.

Tai trečioji laida skirta 2015 metų Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ dalyviams, kuriems per tris Lietuvos liaudies kultūros centro surengto konkurso turus pavyko iškopti į laimėtojų gretas. Šįsyk klausysimės dar dviejų etnografinių regionų jaunųjų atlikėjų. Savo krašto muzikines bei sakytines tradicijas demonstruos Suvalkijos ir Žemaitijos atstovai ir jas savo pasirodymui pasirinkę vilniečiai bei kauniečiai. Tai – didesni ir mažesni, bet tikrai gabūs, veržlūs, kuo daugiau išmokti, išbandyti, patirti, pajausti trokštantys vaikai.

Tai trečioji laida skirta 2015 metų Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ dalyviams, kuriems per tris Lietuvos liaudies kultūros centro surengto konkurso turus pavyko iškopti į laimėtojų gretas. Šįsyk klausysimės dar dviejų etnografinių regionų jaunųjų atlikėjų. Savo krašto muzikines bei sakytines tradicijas demonstruos Suvalkijos ir Žemaitijos atstovai ir jas savo pasirodymui pasirinkę vilniečiai bei kauniečiai. Tai – didesni ir mažesni, bet tikrai gabūs, veržlūs, kuo daugiau išmokti, išbandyti, patirti, pajausti trokštantys vaikai.

Minint Lietuvos etnografinių regionų metus ir laida „Ryto rasa krito” keliauja po Lietuvą – po dainų Lietuvą. Eterio bangomis jau apsilankyta Žemaitijoje, Aukštaitijoje ir Mažojoje Lietuvoje. O artimiausias dvi laidas kviečiame užsukti į dar vieną sritį – Suvalkiją ar Sūduvą, kaip pastaruoju metu šio krašto žmonės linksta ją vadinti. Vedle po Suvalkijos dainų pasaulį bus etnomuzikologė Audronė Vakarinienė. Pirmojoje laidoje aptarsime dainuojamosios tradicijos gyvavimo aplinkybes, kaip jas veikė gyventojų judėjimas, vėliau – visuomenės pažangos procesai, paliesime kai kuriuos šios tradicijos regioninio stiliaus savitumus ir kviesime įsiklausyti į gražiausias senąsias Sūduvos dainas.

Minint Lietuvos etnografinių regionų metus ir laida „Ryto rasa krito” keliauja po Lietuvą – po dainų Lietuvą. Eterio bangomis jau apsilankyta Žemaitijoje, Aukštaitijoje ir Mažojoje Lietuvoje. O artimiausias dvi laidas kviečiame užsukti į dar vieną sritį – Suvalkiją ar Sūduvą, kaip pastaruoju metu šio krašto žmonės linksta ją vadinti. Vedle po Suvalkijos dainų pasaulį bus etnomuzikologė Audronė Vakarinienė. Pirmojoje laidoje aptarsime dainuojamosios tradicijos gyvavimo aplinkybes, kaip jas veikė gyventojų judėjimas, vėliau – visuomenės pažangos procesai, paliesime kai kuriuos šios tradicijos regioninio stiliaus savitumus ir kviesime įsiklausyti į gražiausias senąsias Sūduvos dainas.

„Stengiausi išklausyti kuo daugiau žmonių, užfiksuoti ir knygoje kuo įvairiapusiškiau pateikti pokario kovų panoramą. Nenorėjau rašyti sentimentaliai, galia slypi faktuose“, – knygą „Neužmirštami Suvalkijos vardai“ apibūdina autorius Justinas Sajauskas.Pats autorius sako nemėgstantis kalbėti apie savo rašymo principus, stilistiką ir mieliau pasakoja užfiksuotas unikalias pokario istorijas. Tuo tarpu, pasak literatūros kritiko Laimanto Jonušio, miniatiūrų knygoje autorius lakonišku pasakojimu tragiškus, kartais ir žiaurius dalykus išreiškia profesionaliai ir įtaigiai.Kodėl šią knygą kai kurie literatūros kritikai vadina vienu įdomiausių žvilgsnių į pokarį?Pokalbis apie talpią, nesentimentalią stilistiką ir gausybę surinktų istorijų su Marijampolėje gyvenančiu rašytoju J. Sajausku.

„Stengiausi išklausyti kuo daugiau žmonių, užfiksuoti ir knygoje kuo įvairiapusiškiau pateikti pokario kovų panoramą. Nenorėjau rašyti sentimentaliai, galia slypi faktuose“, – knygą „Neužmirštami Suvalkijos vardai“ apibūdina autorius Justinas Sajauskas.Pats autorius sako nemėgstantis kalbėti apie savo rašymo principus, stilistiką ir mieliau pasakoja užfiksuotas unikalias pokario istorijas. Tuo tarpu, pasak literatūros kritiko Laimanto Jonušio, miniatiūrų knygoje autorius lakonišku pasakojimu tragiškus, kartais ir žiaurius dalykus išreiškia profesionaliai ir įtaigiai.Kodėl šią knygą kai kurie literatūros kritikai vadina vienu įdomiausių žvilgsnių į pokarį?Pokalbis apie talpią, nesentimentalią stilistiką ir gausybę surinktų istorijų su Marijampolėje gyvenančiu rašytoju J. Sajausku.

Dar kartą apie muziką barakų šaltyje.Laida „Ryto rasa krito“ tęsi pažadą toliau pasakoti apie neribotas, nenuslopinamas žmogaus gyvybines ir kūrybines galias, besiskleidžiančias sovietinių represijų ir tremties žemėje – Sibire, ir padėjusią išlikti muziką.Šį kartą laida kiek plačiau praskleis keleto žymių tremties žiaurumus patyrusių mūsų šviesuolių – nuo Kurtuvėnų kilusių mokytojų Baltučių, luokiškių muzikantų Lileikių šeimų, garsių muzikantų ir muzikos instrumentų meistrų kupiškėno Jurgio Stankevičiaus, baisogališkio Vlado Žeromskio, iš Suvalkijos kilusio muzikanto Pijaus Vaškevičiaus – likimus. Laidos viešnia – viena iš “Lietuviai ir muzika Sibire” autorių etnomuzikologė dr.Gaila Kirdienė.

Dar kartą apie muziką barakų šaltyje.Laida „Ryto rasa krito“ tęsi pažadą toliau pasakoti apie neribotas, nenuslopinamas žmogaus gyvybines ir kūrybines galias, besiskleidžiančias sovietinių represijų ir tremties žemėje – Sibire, ir padėjusią išlikti muziką.Šį kartą laida kiek plačiau praskleis keleto žymių tremties žiaurumus patyrusių mūsų šviesuolių – nuo Kurtuvėnų kilusių mokytojų Baltučių, luokiškių muzikantų Lileikių šeimų, garsių muzikantų ir muzikos instrumentų meistrų kupiškėno Jurgio Stankevičiaus, baisogališkio Vlado Žeromskio, iš Suvalkijos kilusio muzikanto Pijaus Vaškevičiaus – likimus. Laidos viešnia – viena iš “Lietuviai ir muzika Sibire” autorių etnomuzikologė dr.Gaila Kirdienė.