Podcasts about mokymo

Profesinė mokykla, kurioje mokosi universitetus baigę žmonės, o mokiniai turi kur palikti savo vaikus, nes čia veikia vaikų darželis. Kaip keičiasi ir kodėl populiarėja profesinis ugdymas?Kodėl populiariausios paramediko ir kirpėjo profesijos?Kaip profesinį mokymą ir mokytojų streikus, prasidedant naujiems mokslo metams, vertina moksleiviai?Pokalbis su lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju Aliumi Avičininku, kuriam ši Rugsėjo 1-oji - pirmoji po 10 metų, kai nebereikia eiti į mokyklą.Speciali transliacija iš Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centro.Ved. Edvardas Kubilius

Pilietinio pasipriešinimo įgyvendinimo planas Lietuvoje nepatvirtintas ir praėjus metams nuo Rusijos invazijos Ukrainoje. Specialius kursus išklausė tik 3 tūkstančiai žmonių. Norima dar daugiau atsakomybės perkelti Šaulių sąjungai, kurios nariai dirba visuomeneniniais pagrindais. Kritikai sako, kad pasirengimas pilietiniam pasipriešinimui apskritai įstrigo ir viskas yra tik popieriuose.Ką daryti, kad į pilietinio pasipriešinimo mokymus būtų įtraukta visuomenė?Laidoje dalyvauja Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Šaulių sąjungos Mokymo ir nekinetinių operacijų centro metodininkas, atsargos pulkininkas Šarūnas Vosylius, vienas Lietuvos kariuomenės kūrėjų Linas Ladiga, politologė Ainė Ramonaitė, Nacionalinės NVO koalicijos iniciatyvų koordinatorė Laura Tatarėlytė.Ved. Marius Jokūbaitis

Šiemet į profesinio mokymo įstaigas iš viso numatoma priimti 20,6 tūkst. mokinių – tiek pat, kiek ir pernai. Tokį preliminarų 2023 metais į profesinio mokymo įstaigas priimamų mokinių skaičių nustatė Vyriausybė. Daugiausia valstybės finansuojamų vietų planuojama inžinerijos, prekybos, transporto ir saugojimo, statybos, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityse. FM99 pasakoja ALYTAUS PROFESINIO RENGIMO CENTRO DIREKTORIUS Vytautas Zubrus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patvirtino, kad Matematikos brandos egzamino šiemet neišlaikė 35 procentai laikiusiųjų ir tai parodė, kad matematika yra krizinėje situacijoje. Ministrė tikina, kad jau yra priimti sprendimai kaip keisti visą matematikos mokymosi sistemą, pokyčių mokyklos sulauks jau šiemet.Lietuvoje pradėjo veikti platforma, leidžianti receptinius vaistus ir medicinos pagalbos priemones įsigyti internetu.Lietuvos pensijų sistema yra labiau orientuota į skurdo mažinimą, bet ne į didesnes pajamas senatvėje. Sistema nemotyvuoja mokėti daugiau įmokų „Sodrai“ tikintis gauti didesnę pensiją, o papildomas kaupimas antros ir trečios pakopos fonduose yra nepakankamas, skelbia Valstybės kontrolė, atlikusi pensijų sistemos pokyčių vertinimą.Vilniuje vyksta Ukrainos atstatymo konferencija.Dalis Rusiškų televizijos kanalų yra uždrausta,dėl kitos dalies kanalų palikta spręsti retransliacijos paslaugas teikiančioms įmonėms. Rusiški televizijos kanalai, per kuriuos kiaurą parą rodomi rusiški serialai arba filmai, pramoginės ir pokalbių laidos, Lietuvoje pardavinėjami nepaisant, jog Rusija pradėjo karą su Ukraina. Ir kai viešai iš verslo reikalaujama trauktis iš Rusijos, retransliuotojų siūlomas rusiškas asortimentas tarsi nepastebimas. O ekspertas sako, kai tai Kremliui likusi propagandos niša, kuria sėkmingai naudojamasi.Ved. Živilė Kropaitė

Kaip atrodo mokyklos Alytaus regione? „Karantinas, mokyklų uždarymas ir nuotolinis mokymas ženkliai perskirstė geriausiųjų gimnazijų pagal dalykus dešimtuką ir 50-tuką, pirmosiose pozicijose – nebūtinai tik vadinamosios atrankinės mokyklos, t. y. kurios į devintą klasę organizuoja egzaminus, bet pateko ir nemažai regionų mokyklų, kurios paprastai būdavo pirmajame geriausių šimtuke, bet tikrai ne 50-tuke“, – sakė žurnalo Reitingai atstovė J. Kučinskaitė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo jau nuo kitų mokslo metų nejungti 5-8 klasių, o 1-4 klasėse jungti (jei yra toks poreikis) tik gretimas klases, finansuoti tik tokias klases, kuriose mokosi ne mažiau kaip 8 mokiniai, baigiamąsias klases formuoti tik tada, jei jose mokysis ne mažiau kaip 21 mokinys, o nuo 2026 m., jei jose mokysis ne mažiau kaip 31 mokinys, taip pat stiprinti mokyklų tinklą, pertvarkant mokyklas, kuriose mokosi mažiau kaip 60 mokinių.Tiesa, projekte yra nemažai išimčių tautinėms mokykloms, taip pat nevalstybinėms mokykloms. Tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai moksleivių pasiekimų tyrimai rodo, kad mokinių, besimokančių jungtinėse bei mažose klasėse pasiekimai skiriasi kartais. Mokiniai, besimokantys jungtinėse klasėse, neišnaudoja savo akademinio potencialo.Vis dėlto, kaip rodo oficialioji statistika, iš 3700 mokinių, besimokančių jungtinėse klasėse (iš kurių 1200 mokinių mokosi jungtinėse 5-8 klasėse, o 2500 mokosi jungtinėse 1-4 klasėse) daugiausia vaikų, besimokančių jungtinėse klasėse yra Šalčininkų ir Vilniaus rajonų tautinių mažumų mokyklų jungtinėse klasėse. Tad, ar pavyks išspręsti ugdymo kokybės ir mokinių pasiekimų pagerinimo problematiką, jei tautinių mažumų mokykloms ir toliau bus leista formuoti klases, remiantis senais principais?Kita vertus, ar keliant tikslą, kad nuo 2024 m. bus finansuojamos tik tos baigiamosios gimnazijos klasės, kuriose mokysis ne mažiau nei 21 mokinys, o nuo 2026 m., jei jose mokysis ne mažiau nei 31 mokinys, nuo mokinių „nenutols“ gimnazijos ir galimybės įgyti vidurinį išsilavinimą? Arba ar nenutiks taip, kad gimnazijos, siekdamos žūtbūt suformuoti baigiamąsias klases, neišleis silpnų mokinių po 10 klasės į profesines mokyklas? O ir, ką daryti toms gimnazijoms, kuriose vienąmet į vienuoliktas klases ateis daugiau kaip 20 mokinių, o kitąmet – gerokai mažiau? Ar įmanomas mokyklų optimizavimo sprendimas, patenkinantis visus poreikius?Apie tai laidoje diskutuoja: ŠMSM viceministras dr. Ramūnas Skaudžius ir Šiaulių rajono Aukštelkės pagrindinės mokyklos, Kurtuvėnų mokyklos-daugiafunkcio centro ir Bubių mokyklos direktorius, buvęs švietimo viceministras Vaidas Bacys.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Aukso žuvelės vertos derybos – taip atrodo ne pirmą savaitę besitesiantis Londono ir Paryžiaus nesutarimai dėl žvejybos teisių. Abi pusės viena kitai žeria kaltinimus, juos seka grasinimai, o susitikimai ir toliau rezultatų neduoda. Tačiau apžvalgininkai teigia – nesutarimai kur kas gilesni nei tik žvejyba. Abi pusės turi politinių interesų, o jų įkaitais tampa paprasti žvejai. Indrė Urbaitė šia tema domėjosi išsamiau.Padėtis pasienyje bei nelegalios migracijos iššūkiai.Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas irKaro policijos Mokymo centro viršininkas štabo seržantas Nerijus Černius.Užsienio įvykių apžvalga. Gabrielius Grubinskas.Nuo pirmadienio privalomai dėvėsime tik medicinines kaukes ir respiratorius. Išsamiau Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, profesorius Saulius Čaplinskas ir Vaistinių asociacijos prezidentė Kristina Nemaniūtė–Gagė.Vyriausybė grįžta prie valstybinių įmonių pertvarkos – dalis bus privatizuojama, likviduojama, o dalis virs akcinėmis bendrovėmis. Teigiama, kad tai padidins įmonių skaidrumą, o kritikai sako, kad taip stambios valstybinės bendrovės rengiamos pardavimui. Išsamiau Marius Jokūbaitis.Savaitės įvykių apžvalga. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė Irmina Matonytė.ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Dainius Žalimas.Sporto pranešimai. Marius Andrijauskas.Šiandien baigiasi klimato kaitos konferencija. Ją apžvelgia klimatologas Arūnas Bukantis.Savaitės komentaras. Autorė – žurnalistė Ramunė Sotvarė – Šemetienė.„Mes nežinome, kas bus rytoj, niekas nežino, kas bus rytoj“Ved. Rūta Kupetytė

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pateikė prezidentui Gitanui Nausėdai Simono Krėpštos kandidatūrą dirbti centrinio banko valdyboje. Pastaruosius dvejus metus Simonas Krėpšta dirba prezidento vyriausiuoju patarėju, yra Prezidentūros Ekonomikos ir socialinės politikos grupės vadovas. Prieš tai Simonas Krėpšta daugiau nei 10 metų dirbo Lietuvos banke. Su prezidenūra susisiekti LRT radijo naujienų tarnybai nepavyko, prezidentūros komentaro dėl šio fakto pateikti negalime.Buvęs prezidento Valdo Adamkaus vyriausiasis patarėjas, Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas ir buvusi prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Audronė Nugaraitė.Premjerė Ingrida Šimonytė Atėnuose susitiko su Graikijos ministru pirmininku Kyriaku Mitsotakiu, siekiant perimti graikų patirtį sprendžiant migrantų krizę. Premjerė sako paprašiusi Graikijos ekspertų paramos, taip pat pagalbos apmokyti Lietuvos pareigūnus, įgyvendinančius prieglobsčio procedūras Lietuvoje.Pokalbis su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku.Šįryt paskelbti lietuvių kalbos, matematikos, informacinių technologijų ir chemijos brandos egzaminų rezultatai. Nacionalinė švietimo agentūra skelbia, kad matematikos ir lietuvių kalbos egzaminų rezultatai šiemet geresni nei pernai. Matematikos brandos egzamino šiemet neišlaikė maždaug 15 procentų abiturientų, kai prieš metus neišlaikė kas trečias. Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, geresni rezzultatai – visos švietimo bendruomenės nuopelnas. dėkoja mokytojams už pagalbą abiturientams ruošiantis egzaminams ir sako, kad geresni lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzaminų rezultatai – visos švietimo bendruomenės nuopelnas.Nacionalinės švietimo agentūros Stebėsenos ir vertinimo departamento direktorius Vidmantas Jurgaitis ir ISM universiteto profesorius Tadas Šarapovas.Automobilių taršos mokestis. Rengia Edita Vitė Spaudos konferencijoje dalyvauja aplinkos ministras Simonas Gentvilas, susisiekimo ministras Marius Skuodis, aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė, olimpietė dviratininkė Simona Krupeckaitė, dainininkas, keliautojas Vaidas Baumila.Užsienis – Ieva Balsiūnaitė – Vengrija.Sportas. Aivaras DočkusVed. Vaida Zakarkienė

Nuo kovo 10 osios po kelių mėnesių pertraukos atnaujinamos vairavimo mokymo ir egzaminavimo paslaugosPandemijos baigtį Lietuvoje gali lemti darbingiausio amžiaus gyventojai. Baltijos šalių gyventojų skiepijimosi prioritetus tyrusi tarptautinė bendrovė „NielsenIQ“ atkreipia dėmesį, kad visame regione entuziazmas dėl skiepijimosi yra santūrus, o Lietuvoje skeptiškumas ypač gajus tarp darbingiausio amžiaus gyventojų.Kryptinga vakcinacijos kampanija, anot SAM, prasidės kovo viduryje.Dėl koronaviruso pandemijos atšaukus šių metų Vilniaus Knygų mugę, leidėjai ir knygynų atstovai sako, kad didžiausio metų renginio netekimas atneša ne tik finansinių, bet ir moralinių nuostolių.Nuo kovo 1-osios Lietuvoje prasidėjo motociklų sezonas, tačiau specialistai įspėja, kad ankstyvą pavasarį į kelius išvažiavę motociklininkai turi būti itin atidūs.Jungtinėje Karalystėje mokiniai ir studentai grįžta į mokyklas, o Izraelyje visiškai paskiepijus 40 proc. gyventojų, vėl atidaryti restoranai ir barai.Ved. Madona Lučkaitė

Krikščioniška jaunimo konferencija Saltshaker/Druskinė'21. Konferencijos tema: „Atstumas nežinomas“ (Luko 24, 13). Mokymo tema: „Pažinti Jėzų, Jo nemačius. Apaštalas Lukas ir Apolas" Kalbėtojas: Laurynas Jacevičius iš apologetika.lt  Įkėlimo į Youtube data: 2021-01-15 Video: https://youtu.be/797wlDmFYuk  

Krikščioniška jaunimo konferencija Saltshaker/Druskinė'21. Konferencijos tema: „Atstumas nežinomas“ (Luko 24, 13). Mokymo tema: „Krikščioni, kodėl ėdi savo brolį/ sesę?" Kalbėtojas: Laurynas Jacevičius iš apologetika.lt  Įkėlimo į Youtube data: 2021-01-11 Video: https://youtu.be/syqITJ8_pag  

Saltshaker'19-20 krikščioniška konferencija. Konferencijos tema: „Nebijoti nereiškia būti drąsiam“ (Jozuės 1, 9). Mokymo tema: „Meilė išveja baimę" (118 Psalmė ir 1 Jono 4). Kalbėtojas: Laurynas Jacevičius iš apologetika.lt  Data: 2020-01-01 Video: https://youtu.be/7yOtlmCrIjw  

Saltshaker'19-20 krikščioniška konferencija. Konferencijos tema: „Nebijoti nereiškia būti drąsiam“ (Jozuės 1, 9). Mokymo tema: „Mes nesame bailūs pabėgėliai" (Hebrajams 10 ir 11). Kalbėtojas: Laurynas Jacevičius iš apologetika.lt  Data: 2020-01-01 Video: https://youtu.be/hsUrOAL1SLA  

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Sąjungininkams išsilaipinti Normandijoje padėjo ir dezinformacijos kampanija. Jos metu vokiečiai buvo užversti klaidinga informacija apie galimą išsilaipinimo vietą ir laiką. Informaciją siuntė dvigubi žvalgybos agentai, o apie vietą, kur telkiamos pajėgos, klaidino ir pripučiami tankai.Panašių klaidinimo būdų karybos istorijoje pilna. O vienas ryškiausių Lietuvos istorijoje – Žalgirio mūšis. Plačiau apie jį, informacines operacijas, siekiant suklaidinti priešą, demotyvuoti priešo kariuomenę ar į savo pusę palenkti civilius, pasakoja Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas dr. Manvydas Vitkūnas ir Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vado pavaduotojas karybai plk. ltn. Valerijus Šerelis.Ved. Sigita Vegytė.

Pirmadienį startavęs nuotolinis ugdymas įnešė nemažai sumaišties – mokykloms teko ne tik pergalvoti ugdymo turinį, susitarti su mokytojais, kaip jie turi dirbti, tačiau atrasti ir tinkamiausius technologinius sprendimus. Nemažai daliai moksleivių toks mokymosi būdas irgi buvo naujas. Laidoje dalyvauja: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė, Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius Feliksas Dobrovolskis, Vytauto Didžiojo universiteto Inovatyvių studijų instituto vadovė prof. Airina Volungevičienė, Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė, pedagogai iš Lazdijų ir Alytaus.Vedėjas Artūras Matusas.

Po dviejų savaičių karantino atsostogų, nuo pirmadienio visos Lietuvos mokyklos ir kitos ugdymo įstaigos pradeda dirbti nuotoliniu būdu. Kiek pasirengta tokiam išskirtiniam atvejui, kaip atrodo nuotolinio mokymo starto rytas skirtingose Lietuvos mokyklose, kokie iššūkiai laukia mokytojų, moksleivių ir jų tėvų?Laidoje dalyvauja: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas, Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Kęstutis Mikolajūnas, mokytojai ir mokyklų vadovai iš Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio ir Lazdijų rajonų.Ved. Artūras Matusas.

Visos švietimo įstaigos turi užtikrinti, kad nuo kovo 30 d. būtų pasiruošta ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą, formalųjį profesinį mokymą ir aukštojo mokslo studijas vykdyti nuotoliniu būdu. Tai šią savaitę nurodė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Kiek anksčiau tokią informaciją savo švietimo įstaigoms išplatino Vilniaus miesto savivaldybės administracija. O kai kurių aukštųjų mokyklų administracijos įspėjo savo dėstytojus ir studentus, kad šiuos metus, veikiausiai, jie ir baigs nuotoliniu būdu.Tiesa, mokyklų bendruomenėse esama įvairių pamąstymų apie nuotolinį mokymą. Ved. Jonė Kučinskaitė. 

Visos švietimo įstaigos turi užtikrinti, kad nuo kovo 30 d. būtų pasiruošta ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą, formalųjį profesinį mokymą ir aukštojo mokslo studijas vykdyti nuotoliniu būdu. Tai šią savaitę nurodė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Kiek anksčiau tokią informaciją savo švietimo įstaigoms išplatino Vilniaus miesto savivaldybės administracija. O kai kurių aukštųjų mokyklų administracijos įspėjo savo dėstytojus ir studentus, kad šiuos metus, veikiausiai, jie ir baigs nuotoliniu būdu.Tiesa, mokyklų bendruomenėse esama įvairių pamąstymų apie nuotolinį mokymą. Ved. Jonė Kučinskaitė. 

Apie kalėjimų sistemos ydas viešai prabilusi Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prižiūrėtoja Laura Kalinauskaitė sulaukė teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus palaikymo. Su pareigūne susitikęs politikas sako ja patikėjęs – pažadėjo jai paramą ir saugumą. Kaip skelbė portalas „Delfi“, L. Kalinauskaitė prisipažino jaučianti spaudimą išeiti iš darbo, nes nesutiko užmegzti neformalių santykių su nuteistaisiais. Jos teigimu, dar besimokydama Kalėjimų departamento Mokymo centre iš tuomečio Imuniteto skyriaus viršininko Gintaro Zaveckio ir kitų pareigūnų ji sulaukė pasiūlymo tapti slapta bendradarbe ir surinkti kuo daugiau informacijos iš Lukiškėse įkalintų nusikalstamo susivienijimo narių. Kai pareigūnė atsisakė, jai pagrasinta išgalvotais liudijimais apie neva nuteistiesiems įneštus narkotikus. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ žurnalistas Vladimiras Laučius kalbėjosi su Teisingumo ministru Elvinu Jankevičium ir naujienų portalo DELFI.lt žurnalistu Dainiumi Sinkevičium.

Koks yra Nacionalinės bibliotekos vaidmuo kultūrinės diplomatijos lauke? Į šį klausimą bandys atsakyti tarptautinės konferencijos M. Mažvydo bibliotekoje dalyviai, diskutuosiantys, kaip kultūros įstaigos gali reaguoti į besikeičiančią kultūrinės diplomatijos situaciją. Apie svarbiausius šios temos aspektus pasikalbėsime su prof. dr. Renaldu Gudausku. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Mokytojų pasipriešinimas neteisybei įkvepia. Tačiau neįkvepia kita švietimo sistemos problema – mokymo programų atnaujinimo eiga. Mokymo turinys švietimo reformatoriams visai nerūpi“, – komentare pastebi Vilniaus universiteto profesorius matematikas Rimas Norvaiša. „Mūsų nusiteikimas laikytis gilios kultūrinės vagos, o ne paviršutiniškų renginių, yra labai rimtas. Pataikaudami nepasieksime tikslo. Juk regionai sukūrė didžiųjų miestų kultūrą. Iš čia atvykę žmonės sukūrė pačius tauriausius darbus teatre, šokyje, muzikoje“, – sako „Rokiškis – Lietuvos kultūros sostinė 2019“ programos koordinatorė Irena Matelienė. „Klasikos enciklopedija“ – apie Gulinčio Budos šventyklą Tailande.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Koks yra Nacionalinės bibliotekos vaidmuo kultūrinės diplomatijos lauke? Į šį klausimą bandys atsakyti tarptautinės konferencijos M. Mažvydo bibliotekoje dalyviai, diskutuosiantys, kaip kultūros įstaigos gali reaguoti į besikeičiančią kultūrinės diplomatijos situaciją. Apie svarbiausius šios temos aspektus pasikalbėsime su prof. dr. Renaldu Gudausku. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Mokytojų pasipriešinimas neteisybei įkvepia. Tačiau neįkvepia kita švietimo sistemos problema – mokymo programų atnaujinimo eiga. Mokymo turinys švietimo reformatoriams visai nerūpi“, – komentare pastebi Vilniaus universiteto profesorius matematikas Rimas Norvaiša. „Mūsų nusiteikimas laikytis gilios kultūrinės vagos, o ne paviršutiniškų renginių, yra labai rimtas. Pataikaudami nepasieksime tikslo. Juk regionai sukūrė didžiųjų miestų kultūrą. Iš čia atvykę žmonės sukūrė pačius tauriausius darbus teatre, šokyje, muzikoje“, – sako „Rokiškis – Lietuvos kultūros sostinė 2019“ programos koordinatorė Irena Matelienė. „Klasikos enciklopedija“ – apie Gulinčio Budos šventyklą Tailande.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Mokymo įstaigose kardinaliai pakeistas valgiaraštis. Ūkininkai nerimauja dėl komercinės medžioklės. Referendumas dėl dvigubos pilietybės.JAV prezidentas įspėjo Sirijos vyriausybę neplanuoti beatodairiškai pulti Idlibo provincijos.

Mokymo įstaigose kardinaliai pakeistas valgiaraštis. Ūkininkai nerimauja dėl komercinės medžioklės. Referendumas dėl dvigubos pilietybės.JAV prezidentas įspėjo Sirijos vyriausybę neplanuoti beatodairiškai pulti Idlibo provincijos.Šiandien pristatyta popiežiaus Pranciškaus apsilankymo Lietuvoje programa.Lietuvą jau yra pasiekę popiežiaus Pranciškaus automobiliai – papamobiliai. Sportas. „Radijo popietės“ anonsas.Ved. Darius Kuodis.

Menas padėti: ar jau galime oriai pragyventi likusį gyvenimą? Pokalbyje dalyvauja Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centro Mokymo ir programų skyriaus vedėja Loreta Gudelienė – Gudelevičienė, Vilniaus Centro poliklinikos Pirminės asmens sveikatos priežiūros vyriausioji slaugos administratorė Aistė Raulušaitienė, Palaimintojo kun. Mykolo Sopočkos hospiso bendrosios praktikos slaugytoja Erika Jazukevič ir hospiso savanoris Tadeušas Andžejevskis.Laidos vedėja Violeta Melnikienė

Menas padėti: ar jau galime oriai pragyventi likusį gyvenimą? Pokalbyje dalyvauja Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centro Mokymo ir programų skyriaus vedėja Loreta Gudelienė – Gudelevičienė, Vilniaus Centro poliklinikos Pirminės asmens sveikatos priežiūros vyriausioji slaugos administratorė Aistė Raulušaitienė, Palaimintojo kun. Mykolo Sopočkos hospiso bendrosios praktikos slaugytoja Erika Jazukevič ir hospiso savanoris Tadeušas Andžejevskis.Laidos vedėja Violeta Melnikienė