Kosmoso departamentas

Vienas garsiausių pasaulio vizionierių Elonas Muskas Lietuvoje įsteigė kompanijos „SpaceX“ dukterinę įmonę „Starlink“, teikiančią palydovinio interneto paslaugas. Kuo ši naujiena gali būti gera Lietuvai, pasakoja verslininkas, mokslo entuziastas Vladas Lašas.Kaip per pastaruosius 95 metus keitėsi orų prognozių nustatymo metodai, kokie jie yra dabar? Su kokiais iššūkiais susiduia šių dienų meteorologai boei sinoptikai – ir kada galima pasikliauti ir liaudies išmintimi? Į šiuos klausimus atsako VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius.Ved. Simonas Bendžius ir Vita Ličytė.

Pastarųjų metų eksperimentai, laboratorijose siekiant sukurti žmogaus ir gyvūno hibridą, sukėlė daug diskusijų: viena vertus, tokie tyrimai gali padėti žmonėms geriau pažinti ligas, kita vertus, baiminamasi dėl gyvūnų gerovės ir nykstančių moralės normų. Apie šiuos bandymus ir mokslininkams kylančias abejones pasakoja VU Medicinos fakulteto sveikatos etikos, teisės ir istorijos centro mokslininkė Margarita Poškutė.Kas lėmė, kad JAV universitetai - vieni geriausių pasaulyje? Apie prestižinių mokymosi įstaigų istoriją pasakoja Jeilio universitete studijavęs Jonas Kavaliauskas. Jis įkūrė konsultacijų startuolį, kuris padėtų Lietuvos moksleiviams patekti į garsiausius universitetus.Ved. Karolina PantoNuotraukoje - žmogaus ir beždžionės embrionas

Dalis Černobylio katastrofos likviduotojų, nors ir patyrė sveikatai kenksmingą didelę dozę jonizuojančios spinduliuotės, šiandien yra ganėtinai sveiki, o jų ligos beveik nesiskiria nuo bendrai populiacijai būdingų ligų.To priežastis gali slypėti jų genome, mano VU Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros mokslininkės, tyrinėjančios Lietuvos Černobylio katastrofos likviduotojų genomą. Jos siekia išsiaiškinti, kuo šių žmonių genomas galėtų būti ypatingas, kaip jis lemia išlikimą bei adaptaciją. Apie tai pokalbis su viena iš tyrėjų dokt. Gabriele Žukauskaite.Kita tema. Nuo sulankstomų ekranų iki elektros energiją generuojančių drabužių – kaip ateityje pasitarnaus organiniai šviestukai (OLED)? Apie tai pasakoja VU Fotonikos ir nanotechnologijų instituto Organinės optoelektronikos grupės vadovas dr. Karolis Kazlauskas.Ved. Sigita Vegytė

Eugenika – pseudomokslas, paremtas utopine individo ir visuomenės „patobulinimo“ idėja. XX a. pr. ši teorija pasaulyje buvo labai populiari, o jos šalininkai manė, kad eugenikos priemonės, pavyzdžiui, sterilizacija ar eutanazija, gali padėti išspręsti daugumą socialinių problemų. Idėja simpatikų sulaukė ir tarpukario Lietuvoje. Apie juos pasakoja Lietuvos istorijos instituto doktorantė Jurgita Gaižutytė.Kita tema. Tarpukario Lietuvos ekonomika buvo atsilikusi, o dauguma žmonių negyveno turtingai. Taip teigia Oksfordo universiteto magistras Adomas Klimantas, nustatęs tarpukario Lietuvos BVP rodiklį.Ved. Sigita Vegytė

Lietuvos mokslininkai ne vienerius metus stebi Kuršių nerijos kopų nykimą. Didelės įtakos šiam procesui turi klimato kaita. Apie tai, kaip atliekami kopų stebėjimai ir kas daroma, siekiant jas išsaugoti, pasakoja VU Geomokslų instituto Kartografijos ir geoinformatikos katedros mokslininkė dokt. Neringa Mačiulevičiūtė-Turlienė.Kaip galėtų atrodyti nežemiška gyvybė ir kur jos pirmiausia turėtume ieškoti? Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto astrofizikas Mindaugas Macijauskas. Pokalbio ištrauka iš VU tinklalaidės „Mokslai be pamokslų“.Ved. Karolina Panto

Nuo kūrybingų architektų iki žaismingų pramogautojų: kokie yra intelektualiausi paukščiai Lietuvoje ir pasaulyje? Pasakoja ornitologas Gediminas Petkus.Kodėl kai kurie organizmai švyti? Kaip šį reiškinį ateities tyrimams siekia pritaikyti mokslininkai? Pašnekovė – VDU Botanikos sodo mokslo darbuotoja dr. Asta Malakauskienė.Ved. Simonas Bendžius ir Karolina Panto

1951 metais Johno Hopkinso ligoninės laboratorijoje įvyko tai, ką mokslininkai bandė padaryti kelis dešimtmečius. Pirmą kartą istorijoje žmogaus ląstelės išgyveno ne žmogaus organizme, o mėgintuvėlyje. Ląstelės ne tik nežuvo, bet ir pradėjo taip daugintis, kad atrodė nesustabdomos – užėmė tiek vietos, kiek joms duodavo.Ląstelės, pavadintos HeLa, gyvos ir šiandien, o per 70 metų padėjo mokslininkams daugiau suprasti apie vėžį, sukurti vaistų, išsiaiškinti, kaip plinta ir dauginasi Polio, ŽIV, ŽPV, SARS-CoV-2 ir daugybė kitų virusų bei sukurti vakcinas. Šios ląstelės pirmosios buvo sėkmingai užšaldytos, klonuotos, paveiktos radiacija, nukeliavo ne tik į visas pasaulio laboratorijas, bet ir į kosmosą.Pirmus kelis dešimtmečius, kol HeLa dalyvavo tyrimuose ir išradimuose, vos keli mokslininkai žinojo vardą Henrieta Lacks. Vardą moters, kurios gimdos kaklelio vėžinės ląstelės ir pavadintos HeLa. Šios ląstelės pražudė ir pačią Henrietą, tad apie savo indėlį į mokslą ji niekada nesužinojo. Tiksliau ji nežinojo, kad apskritai dalyvaus moksliniuose tyrimuose – gydytojai jos ląsteles paėmė neatsiklausę.Laidoje kalba VU GMC mokslininkai prof. dr. Sonata Jarmalaitė ir dr. Algirdas Žiogas bei VU medicinos etikos prof. dr. Eugenijus Gefenas.Ved. Sigita Vegytė

Kokią įtaką pandemijos paveiktam turizmui ateityje turės naujausios technologijos? Kaip jas panaudoti, siekiant pritraukti keliautojų į šalį? Atsakymo į tai ieško ir lietuvių startuolis “Iron Cat”, kuriantis virtualios realybės žiūronus turizmui. Apie šią idėją pasakoja vienas iš jos autorių Paulius Juočeris.Biomedicininiai tyrimai atliekami su įvairiomis žmogaus biologinėmis medžiagomis. Tačiau norint gauti ėminių tyrimams, būtina užtikrinti ir žmogaus privatumą. Apie tai, kaip pasaulyje vystėsi šios srities reguliavimas, pasakoja VU medicinos etikos dėstytojas prof. dr. Eugenijus Gefenas.Rubrikoje “Va čia tai kosmosas” - praėjo 60 metų nuo pirmojo žmogaus skrydžio į kosmosą. Ko išmokome per šį laiką ir kaip kosmosą galime išgirsti šiandien?Ved. Karolina Panto

Prieš 250 metų dabartinės Lietuvos teritorijoje tyvuliavo jūra. VU paleoichtiologė Darja Dankina tyrinėja, kokios žuvys anuomet čia plaukiojo – jos atradimai yra reikšmingi visame pasaulyje.Lietuvos mokslininkai iš popieriaus atliekų kuria aerogelį, kuris efektyviai surinktų į jūrą išsiliejusią naftą. Apie šią inovaciją pasakoja Klaipėdos universiteto mokslininkė Tatjana Paulauskienė.Fizikai teigia radę potencialius ženklus, liudijančius apie penktąją gamtos jėgą. Apie tai rubrikoje „Va čia tai kosmosas“ pasakoja naujienų portalo LRT.lt žurnalistė Patricija Kilminavičienė.Nuotraukoje - Actinopterygii klasės išnykusios žuvies dantukas. Darjos Dankinos nuotr.

Technologija „deepfake“ dažniausiai minima vaizdo klastojimo atvejų kontekste. Tačiau pastaruosius kelerius metus vis sparčiau tobulėja technologijos, galinčios modifikuoti ar atkartoti tikrą žmogaus balsą bei sugeneruoti kalbą, parašyti tokį tekstą, kurį sunku atskirti nuo žmogaus rašyto. Apie tai, kokių naujų iššūkių kelia šių technologijų tobulėjimas pasakoja VU Matematikos ir informatikos fakulteto tyrėjas dr. Linas Petkevičius.Kita tema. Tarptautinė kosminė stotis – maždaug futbolo aikštės dydžio laboratorija, skriejanti aplink Žemę. Joje dažniausiai pusės metų pamainomis gyvena ir darbuojasi astronautai bei kosmonautai iš JAV, Rusijos, Europos, Kanados bei Japonijos. Apie tai, ką šie žmonės veikia ir kaip jie jaučiasi pasakoja Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Linas Šmigelskas.Ved. Sigita Vegytė

Alergiškų žmonių nuolat daugėja, tad ir alergijų tikslesnis nustatymas tampa vis svarbesnis. Su kokiais iššūkiais susiduria naują diagnostikos sistemą kuriantys lietuvių mokslininkai ir kaip patirtis kovojant su alergijomis padeda geriau pažinti koronavirusą?Kita tema - socialinių duomenų mokslas. Ar galima pagal Google paieškos duomenis nustatyti virusų protrūkius ir kodėl algoritmai dažnai diskriminuoja pagal lytį ar rasę?Su rubrika „Va čia tai kosmosas“ - naujas šalies mokslininkų depresijos diagnozavimo metodas, vertinantis maisto sukeliamas emocijas.Ved. Karolina Panto

Europos kosmoso agentūros taryba ketvirtadienį galutinai pritarė, kad Lietuvai būtų suteiktas šios agentūros asocijuotos narystės statusas. Šią naujieną komentuoja mokslo populiarintoja Goda Raibytė.Kas yra kolektyvinis intelektas ir kaip jis gali padėti įveikti koronaviruso pandemiją? Apie tai pasakoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorė Aelita Skaržauskienė.Pokalbis su 2020 m. Lietuvos mokslo premijos laureatais. Pašnekovai – Fizinių ir technologijos mokslų centro darbuotojai prof. Gediminas Niaura ir prof. Albertas Malinauskas.Ved. Simonas Bendžius ir Karolina Panto

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkė, Vilniaus universiteto profesorė dr. Dalia Satkauskytė 2020 m. Lietuvos mokslo premija apdovanota už darbų ciklą „Literatūra ir visuomenė: sociokritiniai tyrimai“. Su mokslininke kalbamės apie literatūros socialumą, mokėjimą skaityti, besikeičiančias rašytojų kartas bei sovietmečio literatūros tyrimus.Taip pat laidoje apie keistus, stebinančius ir ilgaamžius jūros gelmių gyvūnus. Ką mokslas apie juos žino šiandien ir kokių staigmenų galime laukti? Apie tai pasakoja biologas Remigijus Dailidė iš Lietuvos jūrų muziejaus.Ved. Sigita VegytėNuotr. Dr. Huw Griffiths/British Antarctic Survey

Kokios medžiagos leidžia užkonservuoti senovinius raštus? Kaip kuriamas sintetinis kaulas? Apie tai ir daugiau pasakoja profesoriai Aldona Beganskienė ir Aivaras Kareiva, už darbų ciklą „Daugiafunkcinių medžiagų kūrimas ir taikymas šiuolaikinėse technologijose“ apdovanoti 2020 m. Mokslo premija.Apie akademinę kariškių veiklą, tokių darbų mokslinį objektyvumą ir Lietuvoje dislokuotų NATO pajėgų strateginę komunikaciją kalba kpt. Vytenis Miliušas.Ved. Karolina Panto

NASA į Marsą sėkmingai nusiuntė savo naująjį marsaeigį.Kodėl svarbu į kosmosą grąžinti kultūrą ir kaip galėtų atrodyti planeta iš žmonių, pasakoja Lietuvos erdvės agentūros įkūrėjas, menininkas, tyrėjas Julijonas Urbonas.Kuo ypatingi ultratrumpų impulsų lazeriai? Pasakoja FTMC Lazerinių tyrimų skyriaus vadovas dr. Gediminas Račiukaitis, su kolegomis pelnęs 2020 m. Lietuvos mokslo premiją.Ved. Simonas Bendžius

Kosminiai karai jau vyksta – kuriami ir netgi išbandomi ginklai, nukreipti prieš kosmose skriejančius palydovus. Ir tai kelia daugybę etinių ir teisinių problemų. Apie tai pasakoja MRU doktorantas, teisininkas Tomas Marozas.Kita tema – kaip aplinka, kurioje gyvename, veikia mūsų fizinę bei psichinę sveikatą? Tai VDU mokslininkai aiškinosi 15 metų vykdydami tyrimus Kauno mieste. Už darbų ciklą „Urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikis sveikatai nuo kūdikystės iki brandos“ profesoriai dr. Regina Gražulevičienė ir dr. Audrius Dėdelė apdovanoti 2020 m. Mokslo premija.Ved. Sigita Vegytė

Pokalbiai su 2020 m. Mokslo premijų laureatais. Pirmoji pašnekovė - LSMU mokslininkė prof. dr. Jurga Bernatonienė, apdovanota už darbų ciklą „Inovatyvūs farmacijos produktai: veikliųjų junginių paieška, technologinis funkcionalizavimas ir praktinis taikymas“. Su ja kalbamės apie vaistus, jų gamybą ir naudojimą ateityje.Taip pat domimės, kaip kuriamas skaitmeninis žmogus ir kam jis reikalingas? Apie tai pasakoja šioje srityje dirbanti Tilburgo universiteto doktorantė Julija Vaitonytė.Ved. Karolina Panto

Paskelbti Lietuvos mokslo premijų laureatai.Kompanija "Thermo Fisher Scientific" Vilniuje atidarė naują gamybos pastatą, kuriame gaminami nukleotidai - RNR molekulės statybiniai blokai. Kuo tai yra svarbu ir kaip tai prisideda prie COVID-19 skiepų kūrimo, pasakoja VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė.Naujasis gamybos pastatas pavadintas chemiko, Vilniaus universiteto dėstytojo Andriaus Sniadeckio garbei. Apie šią prieš 250 metų gimusią asmenybę pasakoja verslininkas Rimvydas Baranauskas.Keičiantis klimatui, tampa vis svarbiau kuo tiksliau prognozuoti kelių orų sąlygas. Kaip Lietuvoje sudaromos šios prognozės ir su kokiais iššūkiais susiduria specialistai? Pokalbis su disertaciją apie tai parašiusia daktare Lauryna Šidlauskaite.Ved. Simonas Bendžius ir Karolina Panto

Tarptautinės teisės tikslas, kad santykiai tarp valstybių būtų grindžiami ne jėga, bet taisyklėmis. Tačiau tarptautiniai įsipareigojimai dažnai pažeidžiami, kariniai konfliktai vyksta, o ir teisiniu neapibrėžtumu kai kurios valstybės neretai pasinaudoja, siekdamos strateginių tikslų.Vis dėlto, teisė padeda pasiekti ir teisingumo, o pastaruoju metu pastebima tarptautinės teisės humanizacija, kai daugiau dėmesio skiriama asmens apsaugai. Apie visa tai pokalbis su Vilniaus universiteto dėstytoja dr. Erika Leonaite.Kita tema – įmonė „Paula.tech“ pirmoji Lietuvoje kuria papildytos realybės edukacinę programėlę vaikams. Skelbiama, kad platforma, pavadinta „Universe for kids“ padės įgyti įvairių eksperimentinių žinių, geriau pažinti skirtingas profesijas bei mokslo įdomybes. Tam reikės tik išmaniojo įrenginio – kad ir telefono. Daugiau apie tai pokalbis su „Paula.tech.“ vadove Monika Paule.Ved. Sigita Vegytė

Kodėl kai kurie parduotuvių vitrinose esantys maisto produktai atrodo patraukliau? Kaip šviesa gali padėti gydytis sezoninę depresiją? Ar tai, kokios spalvos drabužius dėvime, gali atskleisti mūsų asmenybę? Ir, galiausiai, kokios spalvos yra ta garsioji socialiniuose tinkluose paplitusi suknelė - mėlyna ir juoda ar balta ir auksinė? Apie tai, kas yra spalvos, kaip jas suvokiame ir kokį poveikį jos turi mūsų emocijoms - fizikė Akvilė Zabiliūtė-Karaliūnė ir Šveicarijos Lozanos universiteto doktorantė Domicelė Jonauskaitė.Ved. Karolina Panto

Moksliniai tyrimai rodo, kad beveik visi žmonės bent kartą savo gyvenime patiria trauminių išgyvenimų, susijusių su grėsme žmogaus gyvybei (pavyzdžiui, artimojo netektis ar autoįvykis). Tačiau kai kurie žmonės dėl savo profesijos (kariai, gydytojai, policininkai) ar dėl socialinių aplinkybių (gyvena smurtaujančioje šeimoje) psichologinę traumą patiria nuolat ir daug sunkesnę.Pasak psichologų, kuo trauminė patirtis sunkesnė ir kuo ilgiau ji trunka, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus susidurs su potrauminiu stresu ir sunkesnėmis pasekmėmis. Tačiau potrauminio streso atpažįstamumą ir įveiką apsunkina žmonių (ne)noras kalbėti apie patirtus išgyvenimus, sako Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro vadovas prof. dr. Evaldas Kazlauskas. Jis tai vadina „nutylėta potrauminio streso epidemija“.Pokalbis su E. Kazlausku apie šią situaciją, žmonių reakcijas į trauminius išgyvenimus, pagalbą bei COVID-19 pandemiją ir jos galimas pasekmes.Ved. Sigita Vegytė

Kasdien socialinėse medijose dezinformaciją platinančius trolius, botus ir naudingus idiotus galima atsekti naudojantis tik atvirais šaltiniais (kiekvienam prieinama informacija). Tų pačių atvirų šaltinių (kartais tik nuotraukos) užtenka įrodyti, kad tam tikrų šalių kariai dalyvauja konfliktuose (nors oficialiai tai neigia).Apie tai, kaip atsekami tokie dalykai, ko atsekti nepavyksta bei apie dezinformacijos pasekmes, pokalbis su atvirų šaltinių analitiku, Atlanto tarybos skaitmeninių tyrimų laboratorijos asocijuotu direktoriumi Luku Andriukaičiu.Ved. Sigita Vegytė

Kosmoso departamentas. 2020-ųjų prisiminimai ir atradimai amžinojo įšalo žemėje. Ved. Simonas Bendžius

Kosmoso departamentas. Trys mokslininkai, nominuoti LRT metų apdovnojimamsSausio 2 d. iškilmingos ceremonijos metu per LRT TELEVIZIJĄ bus paskelbti LRT metų apdovanojimų lauretai. Iš viso buvo paskelbtos 7 nominacijos, o šioje laidoje aptariame vieną iš jų – „Metų atradimas“.Laidos pašnekovai – trys šios kategorijos nominantai:Vilniaus universiteto profesorius, Santaros klinikų filialo Valstybinio patologijos centro direktorius Arvydas Laurinavičius;Fizinių ir technologijos mokslų centro daktaras, fizikas teoretikas Audrius Alkauskas;Kauno technologijos universiteto profesorius, chemikas Vytautas Getautis.Ved. Simonas Bendžius.

Apie SARS-CoV-2 virusą mokslininkai žino labai daug, bet ta informacija tik patvirtina, kad turime kuo labiau saugotis ir elgtis atsakingai visi, sako Kembridžo universiteto doktorantė, virusologijos skyriaus bioinformatikė Ingrida Olendraitė.Laidoje mokslininkė paaiškina, kas yra žinoma apie imuninį atsaką, kada didžiausia tikimybė užkrėsti kitą, ar reikia nerimauti dėl viruso mutacijų ir ar galima užkirsti kelią kitų virusų protrūkiams.Ved. Sigita Vegytė

Pastaraisiais metais vykusius pokyčius maisto pramonėje dar labiau paspartino koronaviruso pandemija. Nuo naujų technologijų iki alternatyvių produktų gamybos - kaip šiandienos naujovės nulems tai, ką valgysime po keliasdešimties metų? Pokalbis su agro-maisto sektoriaus inovacijų įmonių vadovu Augustu Alešiūnu.Neseniai Kuršių mariose pastebėta ramada - anksčiau Lietuvoje oficialiai neregistruota žuvis. Šią viešnią atsitiktinai aptiko Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimo centro mokslo darbuotojas Julius Morkūnas. Be kita ko, pašnekovas - ir ornitologas, pernai Kolguevo saloje tyręs ledines antis. Antroje laidos dalyje jis papasakos apie šiuos atradimus, tyrimus ir pastebėjimus.Ved. Karolina Panto

Kosmoso departamentas. Ved. Karolina PantoNuo dvokiančių Amsterdamo kanalų iki Vaterlo mūšio tvaiko – ekspertų ir mokslininkų komanda siekia atkurti praeities kvapus, Europai būdingus nuo XVI a. iki XX a. pradžios.

Nors tekstilės pramonė kasmet auga, mokslininkai ir drabužių dizaineriai vis daugiau dėmesio kreipia į tai, kaip yra pagaminami tekstilės produktai ir kokį poveikį jie turės ilgalaikėje perspektyvoje.Vienas iš tvarių gaminių pavyzdžių - lietuvių sukurtos kojinės, į kurių sudėtį įeina ir vienas perdirbtas plastiko buteliukas. Kaip pavyko įgyvendinti šį sumanymą, papasakos idėjos autorės, prekės ženklo "Ūkai" sumanytojos Darija Ilevičiūtė-Zaveckienė ir Austėja Kazlauskaitė.KTU Gamybos inžinerijos katedros profesorė Daiva Mikučionienė pakalbės apie didžiausias problemas, kurias kelia tekstilės gamyba ir panaudojimas, galimus jų sprendimo būdus ir alternatyvas - kai kurios, kaip, pavyzdžiui, durpių pluoštas, jau buvo žinomos prieš šimtą metų.Ved. Karolina Panto

Keliolika jaunų IT specialistų iš Nigerijos šiuo metu dirba Lietuvos įmonėse. Jie čia atvyko su programa „Digital Explorers“, kurios tikslas – skatinti Lietuvos bendradarbiavimą su didžiausia Afrikos ekonomika Nigerija, siekiant skaitmeninės ekonomikos plėtros ir augimo abiejose šalyse. Tai lygiaverte partneryste ir abipuse nauda grįsto projekto pavyzdys.Vieni jo sumanytojų ir įgyvendintojų – Afrikos tyrimų ir konsultacijų centras „AfriKo“. Vilniuje įsikūręs Baltijos šalių centras analizuoja visų trijų valstybių užsienio politiką Afrikos klausimais bei įgyvendina projektus, ne gelbėdami Afrikos gyventojus, bet dirbdami kartu su jais.Išsamiau apie tai laidoje pasakoja „AfriKo“ komandos nariai: Mantė Makauskaitė, Eugenija Kovaliova, Rūta Dmukauskaitė ir Lukas Ivanauskas.Ved. Sigita Vegytė

1918 m. lapkričio 7 d. Lietuvoje įkurta Užsienio reikalų ministerija, su šia diena prasidėjo ir šiuolaikinės Lietuvos diplomatijos istorija, kuri nenutrūkstamai veikia jau 102 metus.Į šiuos metus sutelpa daug įdomių faktų: Česlovo Milošo pranešimai, kurių skaityti subėgdavo visa URM, į Lietuvos diplomato automobilį pripiltas smėlis, lietuvių išeivių telegramomis užverstas Vatikanas bei diplomatų žmonų istorijos, kurios ne mažiau reikšmingos už jų vyrų.Apie Lietuvos diplomatijos istoriją plačiau laidoje pasakoja ją tyrinėjanti VDU istorikė dr. Asta Petraitytė-Briedienė.Ved. Sigita Vegytė

Sveikatos priežiūros, kaip ir kitų sektorių, ištekliai riboti, todėl neretai institucijų vadovams tenka priimti sunkius sprendimus. Pavyzdžiui, nuspręsti, kurių ligonių gydymą finansuoti, o kurių ne. Atsakyti į tokius sudėtingus klausimus padeda sveikatos ekonomika.„Atrodo žiauru lyginti skaičiais, bet o kaip kitaip?“, – sako Barbora Butkutė, kuri šiuo metu Bolonijos universitete studijuoja Sveikatos ekonomikos ir vadybos magistrą. Ji laidoje daugiau pasakoja apie kriterijus, kuriais vadovaujantis ieškoma kuo objektyvesnio ir visos visuomenės nuomonę atspindinčio sprendimo.Taip pat pokalbyje apie sveikatos priežiūros sistemos apmokėjimą, kaip nuo jo gali priklausyti gydytojų motyvacija bei ar galima šiandien įvertinti, ar paskelbtas griežtas karantinas tikrai geriausias pasirinkimas.Ved. Sigita Vegytė

Kaip sumažinti socialinę atskirtį? Kaip padėti neišsivysčiusioms valstybėms augti? Kodėl apskritai tarp šalių yra toks didelis atotrūkis? Kodėl kartais korupcija yra naudinga? Kaip keli vaikams išdalinti lankstinukai gali padėti pagerinti jų mokymosi rezultatus? Šiuos ir dar daugiau panašių klausimų nagrinėja Vystymosi ekonomika (angl. Development Economics).Išsamiau apie tai laidoje pasakoja Gailius Praninskas, kuris neseniai baigė Masačusetso technologijų institute (MIT) Vystymosi ekonomikos ir duomenų mokslo magistrą. Šiuo metu jis dirba Pasaulio banke, kur kartu su kolegomis vysto projektą Lietuvoje, susijusį su psichine sveikata.Ved. Sigita Vegytė

Sapnai – vienas keisčiausių reiškinių mūsų gyvenime. Ką sako mokslas apie tai, kodėl sapnuojame? Ar sapnai galėti padėti realiame gyvenime? Kas yra sąmoningas sapnavimas, kokie tyrimai vyksta? Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto dėstytojas, miego ir sapnų psichologas dr. Tadas Stumbrys.NASA zondas „Osiris-Rex“ vykdo istorinę misiją: nuskriejo prie asteroido, paėmė jo mėginį – ir dabar skrieja atgal į Žemę. Daugiau apie tai su rubrika „Va čia tai kosmosas“ – naujienų portalo LRT.LT žurnalistė Patricija Kilminavičienė.Ved. Simonas Bendžius

Šių metų rugsėjis - šilčiausias istorijoje. Kokius klimato pokyčius toliau prognozuoja mokslininkai ir kokią įtaką prognozėms turi dabartiniai įvykiai, pavyzdžiui, koronaviruso pandemija? Apie tai kalba Vilniaus universiteto Geomokslų instituto profesorius klimatologas Egidijus Rimkus.Vilniaus universiteto Medicinos fakultete įdiegtas simuliacinis žaidimas, farmacijos studentams leidžiantį praktiškai pajusti, ką reiškia dirbti vaistinėje. Kaip veikia šis žaidimas ir kokias naujas iniciatyvas realioms vaistinėms siūlo studentai, pasakoja Medicinos fakulteto dėstytoja Indrė Trečiokienė.Su rubrika „Va čia tai kosmosas“ - kelios šios savaitės mokslo pasaulio naujienos.Ved. Karolina Panto

Kosmoso departamentas. Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė

Kosmoso departamentas. Ved. Karolina PantoKo gali išmokyti kompiuterinis žaidimas „Minecraft“?

Ką apie mūsų istoriją ir laidojimo papročius byloja masinės kapavietės? Kodėl jos domina archeologus? Laidos pašnekovas Vilniaus universiteto Archeologijos katedros profesorius Albinas Kuncevičius sako, kad, jeigu galima nekasinėti masinių kapaviečių, geriau to ir nedaryti. Prie tyrinėjimų Napoleono karių masinėje kapavietėje Vilniuje bei I-ojo pasaulinio karo vokiečių masinėje kapavietėje Panevėžyje dirbęs laidos pašnekovas pasakoja daugiau apie darbą čia ir ribą tarp mokslo ir etikos. Apie šiemet vykusius ir tebevykdomus masinių kapaviečių tyrimus Lietuvoje taip pat kalba Kultūros vertybių globos tarnybos archeologė Ingrida Čičiurkaitė.Ved. Karolina Panto

Lietuvos mokslo istorijoje – neeilinis pasiekimas. Europos molekulinės biologijos laboratorija ir Vilniaus universitetas steigia Partnerystės institutą VU Gyvybės mokslų centre. Naujojoje įstaigoje dirbs tyrėjų grupės, kurios plėtos ir stiprins genų redagavimo technologiją. Vienas iš jos kūrėjų yra biochemikas, VU profesorius Virginijus Šikšnys. Jis – laidos pašnekovas.Mokslininkas pasakoja apie būsimą Partnerystės institutą ir naujausius genų redagavimo pasiekimus medicinoje, organų donorystėje, augalininkystėje ir kovoje su pavojingais virusais. Taip pat su profesoriumi kalbamės apie etines šios technologijos ribas.O su rubrika „Va čia tai kosmosas“ apžvelgiame naujausią mokslo sensaciją: NASA Veneroje aptiko nežemiškos gyvybės užuominą – fosfino dujų pėdsakų. Kiek realu, kad šioje planetoje kažkas gyvena, pasakoja mokslo populiarintoja Goda Raibytė.Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė

Ką kasdien išgyvena autistiški asmenys? Kaip jie jaučiasi mums įprastoje aplinkoje? Tai suprasti padeda virtualioji realybė. Apie jos panaudojimo galimybes kalba Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ atstovė Barbora Suisse. Ji taip pat pasakoja, kokios naujausios technologijos gali padėti ir patiems autistiškiems asmenims.Kaip lietuviai įsivaizdavo ir suprato užkrečiamąsias bei psichines ligas XIX–XX a. folklore? Tuo domisi Vilniaus universiteto humanitarinių mokslų daktarė Asta Skujytė-Razmienė.Lenkų mokslininkai Žalgirio mūšio vietoje iškasė du gerai išsilaikiusius karo kirvius; tuo metu Lietuvos nacioliniame muziejuje eksponuojamas 13 tūkst. metų senumo kirvis, pagamintas iš šiaurės elnio rago. Tai – seniausias toks išlikęs dirbinys Lietuvoje. Išsamiau šiuos atradimus komentuoja Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas dr. Manvydas Vitkūnas.Ved. Simonas Bendžius ir Karolina Panto

Galimybė pasirinkti tinkamiausią mokymosi būdą, žinios, reikalingos įmonėms, ir garantuota darbo vieta aukšto lygio pozicijoje, baigus programą. Taip trumpai galima apibūdinti studijas, kurias siūlo mokymų startuolis „Turing College“. Pirmoji jų studijų programa – duomenų mokslas.Daugiau apie „Turing College“ veiklą, kodėl ją įkūrėjai vadina alternatyvia aukštąja mokykla, duomenų mokslo specialistų poreikį ir kitokius mokymosi būdus pokalbis su įmonės vadovu Luku Kaminskiu.Ved. Sigita Vegytė

Ignotas Domeika – XIX a. gyvenęs geologas, vienas iškiliausių visų laikų lietuvių mokslininkų. Gimęs Baltarusijoje, studijavęs Vilniuje ir Paryžiuje, 1838 m. apsigyveno Čilėje – ir netrukus tapo šios šalies ir visos Pietų Amerikos garsiausiu geologu.Ignacas Domeika atrado 25 naujus mineralus, kėlė jo laikmetį pranokusias teorijas, jo garbei šiandien pavadinta daugiau nei 100 gamtos objektų Žemėje ir kosmose. Apie šią asmenybę išsamiau pasakoja Vilniaus universiteto profesorius geologas Gediminas Motuza.Ved. Simonas Bendžius

Baltijos pažangių technologijų institutas (BPTI) – privati lietuvių įstaiga, kurianti ir tobulinanti įvairias technologijas. Šioje laidoje – apie keletą jų.BPTI gynybos programos vadovas Simonas Dapkus bei vyriausiasis dizaineris Jonas Lekevičius pasakoja, kaip jų komanda padeda tobulinti povandeninius gynybinius dronus, kuriuos naudoja Lietuvos karinės jūrų pajėgos. O kokie BPTI užmojai kosmose ir ką naujo siekiama įnešti į mažųjų palydovų kūrimą? Pašnekovas – BPTI radijo dažnių komandos vadovas Mantas Sakalas.Ved. Simonas Bendžius

Kėdainių rajone esančioje Simo ir Vidos Šatkauskų „Garsios tylos sodyboje ir observatorijoje“ prie žvaigždžių galima priartėti stebėtinai arti. Kosmoso entuziastas Simas Šatkauskas įvairiausiais visatos kampeliais domisi nuo vaikystės, o šiandien savo atradimais dalijasi su užsakančiais į jo namų observatoriją bei veda edukacijas vaikams mokyklose. Jis pasakoja, kuo visatos tyrinėjimai gali praturtinti ir įkvėpti.Kita tema – Lietuvoje pirmąkart gamtosaugos tikslais išardyta užtvanka – tai Bražuolės upelio užtvanka Neries regioniniame parke. Kodėl to reikėjo ir kaip į užtvankas žiūri aplinkosaugininkai, pasakoja Lietuvos gamtos fondo ekspertė Karolina Gurjazkaitė.Ved. Sigita Vegytė

Dar pakankamai nauja ekonomikos mokslo šaka – elgsenos ekonomika – teigia, kad priimdami sprendimus, nesivadovaujame visišku racionalumu, tiksliau esame nuspėjamai neracionalūs. Pavyzdžiui, esame nekantrūs ir geriau renkamės vartoti šiandien, o ne ateityje gauti daugiau, neproporcingai daug reikšmės suteikiame mažai tikimybei, savo turtą vertiname brangiau nei jis iš tiesų vertas. Bet ar tai yra blogai?Daugiau apie (ne)racionalumą, taip pat kaip elgsenos ekonomikos principai taikomi viešojoje politikoje ir kodėl skurde gyvenantiems žmonėms taip sunku iš jo išbristi, pasakoja elgsenos ekonomiką besidomintis Linas Nasvytis, Niujorko universiteto profesoriaus Paul Romer komandos tyrimų analitikas.Ved. Sigita Vegytė

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Sąjungininkams išsilaipinti Normandijoje padėjo ir dezinformacijos kampanija. Jos metu vokiečiai buvo užversti klaidinga informacija apie galimą išsilaipinimo vietą ir laiką. Informaciją siuntė dvigubi žvalgybos agentai, o apie vietą, kur telkiamos pajėgos, klaidino ir pripučiami tankai.Panašių klaidinimo būdų karybos istorijoje pilna. O vienas ryškiausių Lietuvos istorijoje – Žalgirio mūšis. Plačiau apie jį, informacines operacijas, siekiant suklaidinti priešą, demotyvuoti priešo kariuomenę ar į savo pusę palenkti civilius, pasakoja Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas dr. Manvydas Vitkūnas ir Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vado pavaduotojas karybai plk. ltn. Valerijus Šerelis.Ved. Sigita Vegytė.

Naktiniame danguje vis dar galime pamatyti kometą NEOWISE. Apie šį įstabų dangaus kūną pasakoja Fizinių ir technologijos mokslų centro astrofizikas dr. Kastytis Zubovas.Prieš kelerius metus aptiktas Kukuliškių piliakalnis kol kas seniausias žinomas jūrinis piliakalnis Lietuvoje. Archeloginiai tyrimai atskleidė, kad čia 887–406 m. prieš Kristų gyveno sėsli bendruomenė, kuri užsiimė gyvulininkyste, augino ne tik miežius, kviečius ir soras, bet ir žirnius, pupas, lęšius. Taip pat lydė bronzą ir, greičiausiai, prekiavo. Plačiau apie piliakalnio unikalumą ir čia gyvenusią bendruomenę pokalbis su Klaipėdos universiteto archeloge dr. Miglė Urbonaite-Ube.Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.

Kokios naujausios technologijos naudojamos futbolo treniruotėse ir varžybose? Kokį vaidmenį žaidėjų bei komandų tobulėjimo kelyje užima GPS, virtualioji realybė ar net dirbtinis intelektas? Apie tai pasakoja Utenos „Utenio" futbolo akademijos vaizdo ir pasirodymų analitikas, buvęs Lietuvos rinktinės trenerio Edgaro Jankausko asistentas Marius Babravičius.Kaip sportininkai išmokomi nesikoncentruoti į klaidas ir nesėkmes ar kitus trukdžius, bet judėti toliau ir tęsti pasirodymą? Tokius įgūdžius, kaip greitas sprendimų priėmimas, nesikoncentravimas į klaidas, galima išugdyti, naudojant skaitmenines pratybas. Daugiau apie tai pasakoja sporto psichologė Aistė Žemaitytė.Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.

Prievarta prieš atsitiktinai pasirinktus žmones ar materialų turtą, siekiant pasiųsti politinę žinutę, – taip būtų galima trumpai apibūdinti terorizmą. Tačiau toks apibūdinimas palieka daug vietos interpretacijoms vadinti teroristais tuos, kurių idėjoms nepritariama, ir atvirkščiai. Kodėl taip yra ir kokių problemų tai sukelia laidoje aiškina terorizmą tyrinėjanti Baltijos gynybos koledžo mokslininkė dr. Asta Maskaliūnaitė.Taip pat mokslininkė pasakoja apie terorizmo bangas – kodėl kelis dešimtmečius dominuoja vienos rūšies terorizmas ir vėliau jis nuslopsta? Kaip tai susiję su visuomenėje vyraujančiomis baimėmis? Ir kaip prie terorizmo prisideda reakcija į jį. Ved. Sigita Vegytė.

Kokie politiniai nusikaltimai būdavo vykdomi tarpukario Lietuvoje? Kodėl Sovietų Sąjungos šnipai sulaukdavo švelnesnių bausmių negu kitų valstybių agentai? Ir kodėl Kaune buvo įrengta pirmoji Europoje dujų kamera? Apie tai pasakoja VU dėstytoja bei VDU mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų daktarė Sigita Černevičiūtė. Eksperimentinė archeologija – mokslo sritis, kurios atstovai siekia labai tiksliai, kruopščiai ir autentiškai atkurti metodus ir priemones, su kuriomis senovėje gyvenę žmonės darėsi medžioklės, buities įrankius, gaminosi papuošalus ir pan. Kuo įdomus šis mokslas ir kokių klausimų kelia? Laidos pašnekovas – humatinarinių mokslų daktaras, archeologas, VDA Restauracijos centro tyrėjas ir Telšių fakulteto dėstytojas Gvidas Slah. Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.

Ar tikrai Lietuva lyderiauja pasaulyje pagal interneto greitį? Ir ką apskritai reiškia greitas internetas? Apie tai pasakoja KTU Informacinių technologijų departamento direktorius Arvydas Žiliukas. Dažnai girdime, kad lietuviai pasaulyje garsūs savo lazeriais. Ar tai tikrai tiesa? Kokius lazerius kuria mūsų mokslininkai – ir kur tie lazeriai yra naudojami? Laidos pašnekovas – FTMC Lazerinių technologijų skyriaus vadovas dr. Gediminas Račiukaitis.Ved. Sigita Vegytė ir Simonas Bendžius.

Kompiuteriniai žaidimai – ne tik pramoga, bet ir vieta, kur formuojama istorinė atmintis. Istorinės temos, ypač karinės tematikos, žaidimai vieni populiariausių, todėl juose bandoma kurti ir norimą istorinį naratyvą. VU TSPMI doktorantas Aivaras Žukauskas aptaria JAV ir Rusijos atvejį.Jeigu ateityje žmonės gyvens ne tik Žemėje, bet ir Mėnulyje, Marse ar kituose dangaus kūnuose – kokie tarp jų vyraus politiniai santykiai? Ar skirtingų planetų gyventojai kariaus tarpusavyje? Šiuos klausimus nagrinėja Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Politikos mokslų studijų programos vadovas doc. dr. Giedrius Česnakas. Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.