Podcasts about ar lietuvoje

Ką reiškia atstovauti Lietuvai, kai esi mažiau girdimas – tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme? Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas pristato socialinę kampaniją „Už stiprybės stovi realybė“, kuria siekiama atkreipti dėmesį į kurtumo negalią turinčių sportininkų pasiekimus, kasdienius iššūkius ir lygių galimybių trūkumą sporte.Kampanija pasakoja apie žmones, kurie savo rezultatais garsina Lietuvą, tačiau jų pergales dažnai užgožia didžiųjų sporto šakų naujienos. Ji kelia svarbius klausimus: kodėl Europos ir pasaulio čempionatuose medalius skinantys kurtieji sportininkai vis dar sulaukia mažiau dėmesio nei girdintieji? Kaip sportas tampa jų keliu į socialinę integraciją ir savarankiškumą? Ar Lietuvoje visiems sportininkams sudaromos vienodos sąlygos siekti aukščiausių rezultatų?Apie visa tai laidoje pasakoja Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto prezidentas, buvęs profesionalus sportininkas Edvinas Kriūnas, kurčiųjų vyrų ir moterų krepšinio rinktinių vyriausieji treneriai Rolandas Rakutis ir Andrius Vaicekauskas. Gestų kalbos vertėja Inesa Mateikė.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Dienoms vis trumpėjant Lietuvoje, deja, jau turime žuvusiųjų pėsčiųjų, kurių vairuotojai, tamsoje nepamatė. Prieš kelias dienas Raseinių rajone žuvo 27-erių metų žmogus, kuris ėjo neapšviestu keliu. Ką daryti, kad tokių nelaimių išvengtumėme?Pastaruoju metu dingus ne vienam žmogui, gyventojai kelia klausimus, ar šalyje pakanka kamerų, galbūt reikėtų jas įrengti ir ant tiltų. Ar Lietuvoje reikėtų daugiau kamerų ar reikėtų kamerų ant tiltų?Tarptautinio Valiutos Fondo būstinėje viešintis Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus sako, kad fondo ekspertų prognozė dėl mūsų šalies ekonomikos augimo nesikeičia. Tačiau į fondo raginimus dėl naujų mokesčių būsima valdžia turės atsižvelgti.Ved. Rūta Kupetytė

Ar Lietuvoje suprantama švietimo svarba? Kiek mūsų šalyje vertinamas išsilavinimas? Kodėl apie švietimą dažniausiai girdime kaip apie sferą, kurią reikia optimizuoti ir sureguliuoti?Prasidedant naujiems mokslo metams, „LRT aktualijų studijoje“ diskutuoja Mokyklų tobulinimo centro ir programos „Renkuosi mokyti“ bendraįkūrėja, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos prezidentė Eglė Pranckūnienė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto direktorė Sandra Kairė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas.Ved. Mindaugas Jackevičius

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną pasitinkame su kiek sumenkusia žiniasklaidos laisve. Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse per metus krito per šešias pozicijas, iki 13 vietos.Anot ekspertų, tai lėmė politikų kišimasis į LRT tarybos sudėtį ir tai, kad žurnalistai kartais sunkiai gauna duomenis iš institucijų. Daug problemų kyla ir regioninėje žiniasklaidoje.Ar Lietuvoje pakankama žiniasklaidos laisvė?Laidoje dalyvauja Tiriamosios žurnalistikos centro „Redakcija“ žurnalistė Birutė Davidonytė, Seimo narys Eugenijus Gentvilas, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkas, Mažeikių rajono laikraščio „Santarvė“ leidėjas Alvydas Balčiūnas, Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas Deividas Velkas, Vilniaus universiteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro docentas, LRT tarybos narys Deimantas Jastramskis.Ved. Marius Jokūbaitis

Socialdemokratams apsisprendus nekelti kandidato prezidento rinkimuose ir paremti Gitano Nausėdos kandidatūrą, ekspertams kyla klausimas, ar Lietuvoje tebėra kairioji politika.Politologai jau seniai pasigenda kairiųjų ir dešiniųjų ideologijų partijose, nes dominuoja pragmatizmas.Ar Lietuvoje dar liko kairės politikos? Ir kaip vertinti socialdemokratų sprendimą nekelti savo kandidato prezidento rinkimuose?Laidoje dalyvauja Kauno technologijos universiteto politikos filosofijos profesorius, Kairiųjų aljanso atstovas Andrius Bielskis, politologas Mažvydas Jastramskis, Londono universiteto koledžo sociologijos dėstytoja ir VU TSPMI mokslininkė stažuotoja Gražina Bielousova, Seimo nariai socialdemokratai Gintautas Paluckas ir Algirdas Sysas.Ved. Marius Jokūbaitis

Kirtimai Lietuvos miškuose vykdomi beveik be kontrolės, o mūsų šalis jau yra antra pagal žaliavos tiekimą koncernui IKEA, sako aplinkosaugininkai.Penktadienį Vilniuje jie surengė protestą. Aplinkos ministerija neigia, kad yra kertama per intensyviai. O sanitarinėse zonose labiau kertami kenkėjų pažeisti spygliuočiai.Ar Lietuvoje miškų kirtimai tampa nekontroliuojami?Laidoje dalyvauja Aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus, Aplinkosaugos koalicijos vadovė Lina Paškevičiūtė, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto docentas Ričardas Skorupskas, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkas, miškininkas Paulius Zolubas, Valstybinės miškų tarnybos vadovas Saulius Vasiliauskas.Ved. Marius Jokūbaitis

Disleksija pasaulyje yra diagnozuojama apie 10-12 proc. visos populiacijos.Bet Lietuvoje disleksija vis dar nėra įtraukta į sutrikimų klasifikatorių. Kodėl? Ar Lietuvoje šis sutrikimas nėra paplitęs? O gal mes nerenkame tokios statistikos? Ir ar tikrai disleksiją turintys Lietuvos vaikai yra ugdomi taip, kaip jų bendraamžiai disleksikai vaikai kitose ES šalyse?Laidoje dalyvauja Jurgita Pocienė, specialioji pedagogė-logopedė, „Dyslexia“ centro įkūrėja ir vadovė, Ramunė Balčikonienė, disleksiją turinčio sūnaus mama, Lietuvos audiosensorinės bibliotekos Komunikacijos vadovė, Sandra Valantiejienė, Lietuvos įtraukties švietime centro vadovė, Ignas Gaižiūnas, švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas įtraukiojo ugdymo klausimais.Ved. Jonė Kučinskaitė

Didžiojo Dvidešimtuko lyderiai susitikimo deklaracijoje pasmerkė jėgos naudojimą Ukrainoje siekiant teritorinių tikslų, tačiau Rusijos tiesiogiai neįvardijo.Kyjivas šiąnakt vėl patyrė masinę dronų ataką.Aplinkos ministerija skelbia, kad Lietuvoje galės būti steigiamos privačios saugomos teritorijos.Italijoje per metus žiauriai nukankinama mažiausiai pusantro šimto moterų.Ved. Madona Lučkaitė

Susipažįstame su publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Ar Lietuvoje tvyrantį mūsų šaliai nebūdingą karštį turime vadinti rekordu ar priešingai – antirekordu?Kas svarbu ukrainiečiui menininkui Piotrui Kostinui, Lietuvoje kuriančiam nuo Nepriklausomybės pradžios.Panemunėje prasideda jau trečioji Lietuvos dvarų vasaros mokykla.Kaip turėtume vertinti naujojo Lietuvos nacionalinio dramos teatro komunikacinę kampaniją, kurios dabartinis šūkis „Neik į teatrą“?Kodėl Alytui svarbus Makniūnų puoselėjamas bagažinių turgelis?Praėjusią savaitė Taline baigėsi pirmoji tarptautinė cirko stovykla.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius EidukonisStefanijos Jokštytės nuotr.

Klimato kaitos rubrika: klimatosaugininkas, VU docentas Justas Kažys paaiškins, kuo skiriasi klimatas ir oras, kodėl keičiantis klimatui, sulaukiame ne tik alinančių karščių, bet ir didelių speigų?Europos psichiatrų asociacijos kongrese pristatyti tyrimai apie smegenų gebėjimą gyti. Pokalbis apie smegenų plastiškumą su gydytoja psichiatre, psichoterapeute Ieva Viltrakyte.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai domisi, kaip gerinti pirmosios pagalbos suteikimą ir kaip prie to galėtų aktyviau prisidėti gyventojai.Ispanijoje įteisinus menstruacijų laisvadienius, apie tai galvojama ir kai kuriose Prancūzijos dalyse. Lietuvos profesinės sąjungos tokios atostogų iniciatyvos norėtų ir mūsų šalyje, bet darbdaviai skeptiški – tai galėtų paskatinti įdarbinti daugiau vyrų.Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicija. Apie tokią giedojimo tradiciją, įtrauktą į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, pokalbis su kanauninku Andriejumi Sabaliausku.Ved. Urtė Korsakovaitė

Masiniai protestai priverė Izraelio premjerą Benjaminą Netanjahu laikinai stabdyti numatytą teismų pertvarką. Kritikai tikina, kad prisidengę refoma valdantieji nori paversti teismą pavaldžiu koalicijai. Šimtai tūkstančių Izraelio gyventojų Netanjahu numatytą pertvarką vadina grėsme demokratijai.Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja daugiau nebesiskiepyti visiškai paskiepytiems vidutinės rizikos grupės suaugusiems žmonėms papildomomis COVID-19 vakcinos dozėmis, nes jų nauda yra nedidelė. Ar Lietuva paisys šių rekomendacijų?Šiandien - tarptautinė translyčių žmonių matomumo diena. Žmogaus teisių ekspertų teigimu, translyčiai asmenys Lietuvoje vis dar neapsaugoti nuo diskriminacijos. Asociacijų atstovai sako, kad galiojanti tvarka translytiškumui nustatyti yra pasenusi ir žeminanti. Sveikatos apsaugos ministerija sutinka, tačiau greitų sprendimų nemato.Ar reikia griežtinti elektrinių paspirtukų naudojimo taisykles gatvėse, kurias griežtinti planuojama jau kurį laiką? Pataisos dėl elektrinių paspirtukų kol kas įstrigo Seime, o pareigūnai jau fiksuoja pirmąsias nelaimes.Daugiau nei tūkstantis dirbtinio intelekto ekspertų ragina nedelsiant bent šešiems mėnesiams sustabdyti milžiniškų dirbtinio intelekto sistemų kūrimą. Bendrame laiške rašoma, jog pastaruoju metu vyko nekontroliuojamos lenktynės siekiant sukurti ir įdiegti vis galingesnius skaitmeninius protus, kurių niekas – net jų kūrėjai – negali suprasti, numatyti ar patikimai valdyti.Ar Lietuvoje kada nors neliks vadinamųjų vaikų namų ir visi vaikai augs šeimose? Šiandien tik pristatoma ketverius metus vykstanti vaikų globos reforma. Lietuvoje šiuo metu globoje auga daugiau nei beveik šeši tūkstančiai vaikų, iš jų apie aštuoniasdešimt procentų gyvena šeimose.Ved. Rūta Kupetytė

„7 meno dienos“ apžvalga.Po pertraukos į premjerą kviečia Klaipėdos jaunimo teatras. Režisieriaus Pauliaus Pinigio laukimo interpretacija naujai prikelia klasikinį Samuelio Beketo kūrinį.Andrius Lamauskas – šiaulietis verslininkas, kurio didžiausias pomėgis fotografija. Jį labiausiai žavi gatvės fotografija, miestų vaizdai, architektūrinės detalės.Tinklalaidės „72 atspalviai“ ištrauka.Po 8 valandos žinių kalbėsime apie socialinį tinklą „Tik Tok“. Saugumo ekspertai įspėja apie grėsmes, tačiau, kiek šios programėlės draudimas Lietuvoje turėtų įtakos turinio kūrėjams, verslams bei organizacijoms?Šįvakar LRT KLASIKA koncertu prisimins legendinę Niną Simone. Šiemet minimos dvi apvalios datos, susijusios su šia kūrėja ir pilietinių teisių aktyviste Simone – vasario 21 d. minėtas jos 90-metis, o balandžio 21 d. minėsime du dešimtmečius po Ninos Simone išėjimo. Klasikos koncertų salėje – 1988 m. Ninos Simone koncertas iš Hamburgo.Po pusės devintos kalbėsime su ką tik išrinkta Scenos meno kritikų asociacijos (SMKA) vadove, kuria tapo teatrologė, scenos meno kritikė, humanitarinių mokslų daktarė Goda Dapšytė.Vladas Rožėnas apžvelgs filmą „Banginis“.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Meldinės nendrinukės gyvena tik Lietuvoje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje, o jų populiacija tikrai saugi tik Lietuvoje ir Lenkijoje. Žuvinto biosfero rezervato ekologas Arūnas Pranaitis pasakoja, kodėl nyksta meldinė nendrinukė?Laidos bičiulė Kristina Rudokaitė pasakoja, ką veikė barsukai sausio 25-tąją, per patį Pusiaužiemį? Žinoma, kad esant saulei, jie turėtų pranešti apie ilgą žiemą, apniukusiu oru – apie netrukus ateisiantį pavasarį.Ar Lietuvoje išnyko brakonieriai? Ne.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Ar Lietuvoje mes motinystę išgyvename kitaip? Kodėl taip sunku dalintis ir prašyti pagalbos? Kodėl motinystė atveda ir kviečia pažvelgti į tai, kam anksčiau neradome progos? O taip pat kalbėsime ir knygą „Ryšys su vaiku, ryšys su savimi” klausykite šiame pokalbyje su psichologe, knygos „Ryšys su vaiku, ryšys su savimi” autore, tinklaraščio www.rysyje.lt ir psichologijos studijos „Natūrali motinystė" įkūrėja Egle Lukianite - Vaičiurgiene. www.mylu.lt

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Anykščių koplyčioje/Pasaulio anykštėnų kūrybos centre veikia fotografijų paroda „Laimės žiburio šviesoje“.Sacharovo premija šiemet už minties laisvę skirta drąsiems Ukrainos žmonėms. Viena iš premiją atsiimsiančių, Nobelio taikos premijos laureatė „Ukrainos Pilietinių laisvių centro“ vadovė Oleksandra Matvijyčiuk. Pokalbis su ja apie dėmesio Ukrainos tautai svarbą ir organizacijos darbą Rusijos karinės invazijos metu.Kas čią savaitę skambės LRT KLASIKOS koncertų salėse?Prieš dvejus metus gruodžio 11 – ąją prisiekė 18 – oji Lietuvos Vyriausybė. Apie kultūros politikos aktualijas joje kalbame su Kultūros ministru Simonu Kairiu.Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie Lietuvos miestelius.Nacionalinės kultūros ir meno premijos paskirtos šešiems kūrėjams. Kas lėmė komisijos pasirinkimus?Artėjant Jono Meko gimimo šimtmečiui kviečia festivalis „Keep singing“.Ved. Marius Eidukonis

Kodėl tik išskirtinais darbdavys gali tikrinti kandidato į darbą teistumą? Teisės aktų dėl kandidatų teistumo duomenų rinkimo ir kitus galimus duomenų apsaugos pokyčius komentuoja advokatų kontoros ILAW LEXTAL partnerė, advokatė Asta Macijauskienė.Turto paveldėjimas: kaip apmokestinams palikimas? Dalyvauja advokatų kontoros „Marger“ vyresnysis teisininkas, advokatas Haroldas IvanauskasKą daryti verslui, jei klientas nori atsiskaityti kriptovaliuta? Ar Lietuvoje tai legalu, o gal susidurta su sukčiais? Pataria finansų apskaitos ir teisinių paslaugų bendrovės „Meso group“ vadovas Simonas Tamulionis.Ved. Artūras Matusas

Pasaulio banko paskaičiavimais, maisto produktų brangimas vienu procentu į skurdo riziką stumia daugiau nei 10 milijonų gyventojų visame pasaulyje. Apsirūpinimas maistu – prioritetinis klausimas, tačiau kaip tai padaryti – vis dar ieškoma sprendimų. Apie tai, kaip žmonėms užtikrinti sveiką ir įperkamą maistą, tarptautiniame agromaisto forume, kurio pagrindinė tema buvo „Taika maistui“, diskutavo ekspertai iš įvairių šalių – tai ir verslo, žemės ūkio srities atstovai, politikos formuotojai ir mokslininkai. Ar Lietuvoje daroma viskas, kad būtų pasiekta taika maistui?Liepų alėjos pašonėje įsikūrusi Panekelpių sodyba – Linos Nareikaitės svajonės išsipildymas. Atgaivinusi seną ūkininko sodybą dabar čia ji laukia ne tik ramaus poilsio išsiilgusių, vidurio Lietuvos gamtą norinčių pažinti, bet ir pirties, SPA malonumus mėgstančių žmonių.Škotijoje mėlynių augintojai nusprendė nenuimti derliaus, investicijos nebeatsiperka, tad jį aukoja labdarai.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Rusijai vis grasinant panaudoti branduolinį ginklą ir tvyrant įtampai Ukrainos Zaporižios atominėje elektrinėje, dalis Lietuvos gyventojų vėl ėmė ieškoti kalio jodido tablečių. Ar jų Lietuvoje dar yra ir kiek prasmingos būtų jodo tabletės, jeigu Rusija panaudotų branduolinį ginklą?Lietuvai uždraudus įvažiuoti turistams iš Rusijos, Baltarusijos piliečiai į mūsų šalį patenka be didesnių apribojimų. Kokie jų kelionių tikslai, kaip baltarusiai vertina Rusijos ketinimus įtraukti jų šalį į karą su Ukraina?Aktualus klausimas. Jau gali registruotis atlikėjai, norintys dalyvauti Eurovizijos atrankoje. Kurie atlikėjai turėtų atstovauti Lietuvai artimiausioje Eurovizijoje Liverpulyje, Anglijoje?„Verslo laike“ – apie didžiulį vandentvarkos specialistų trūkumą.Kuo baigsis politikų nesutarimai dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje, krašto apsaugos ministrui pareiškus, kad 10 dienų laikotarpis, per kurį brigados kariai karo atveju atsirastų Lietuvoje, yra visiškai tinkamas. Pokalbis su ministru Arvydu Anušausku.Dviejų pareigūnų mirtys per vieną savaitę sukrėtė policijos bendruomenę ir atvėrė sistemos problemas. Kaip tikrinama policijos pareigūnų sveikata ir fizinis pasirengimas, kokias galimybes gauti valstybės garantuojamas sveikatinimo paslaugas turi eiliniai policininkai?Ved. Edvardas Kubilius

Lietuva priskirta prie mažai arba visai savo tarptautinių įsipareigojimų nevykdančių šalių ir už teisėsaugos darbą buvo įvertinta prasčiau nei Latvija bei Estija, – tai rodo „Transparency International“ tyrimas.Dėl intensyvesnių atakų Ukrainoje prieš civilius gyventojus, gali padaugėti pabėgėlių. Prognozuojama, kad į Lietuvą gali atvykti keliasdešimt tūkstančių nuo karo bėgančių ukrainiečių. Kaip juos pasirengusi priimti Lietuva?Lietuvoje gali nebelikti dalies traukinių maršrutų. Kelios savivaldybės sulaukė siūlymų susimokėti, jei nori, kad ir toliau per jų teritoriją kursuotų traukiniai. „Lietuvos geležinkeliai“ tikina, kad nuostolingus maršrutus būtina peržiūrėti. Ar pasigesite kai kurių traukinių maršrutų ?Per sunkmetį vieni verslai balansuoja ties išgyvenimo riba, kiti - atgimsta. Vienas tokių - dėvėtų drabužių parduotuvės. Jų pardavėjai sako, kad pirkėjai dažniau čia ėmė apsipirkti ne tik norėdami sutaupyti, bet ir dėl ekologinių priežasčių.Ved. Rūta Kupetytė

Spaudos apžvalga.Istoriko Domo Boguševičiaus komentaras apie švietimo aktualijas pasitinkant naujus mokslo metus.Domanto Razausko muzikinės naujienos.„Klasikos koncertų salės“ apžvalga.Šiandien prasideda ir iki pat sekmadienio vyks tarptautinis cirko festivalis HELIUM.„Sigita Geda yra didis poetas, turintis kažkokios magijos, paslapties ir nepaaiškinamumo“, – sako monografiją „Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų“ parengęs rašytojas, literatūros kritikas Rimantas Kmita. Tai – ne Sigito Gedos biografija ir ne jo kūrybos analizė, tai bandymas suprasti, kur Gedos fenomeno šaknys. Apie knygą su autoriumi kalbasi Jolanta Kryževičienė.Ar Lietuvoje turime sirgalių kultūrą? Ar mokame sirgti kultūringai? Pokalbis su Vokietijoje esančiu LRT sporto žurnalistu Pauliumi Cubera bei Lietuvos krepšinio sirgalių siela Tomu Balaišiu-SĖKLA.„Teatronas“ – tai teatro trupė, nuolat siekianti perfrazuoti teatro sąvoką, žinomus kūrinius ir aštrias socialines problemas savaip. Nuo kitų metų TEATRONAS tampa Baltic Nordic Circus Netwok dalimi. Pokalbis su trupės vadovu, režisieriumi Gildu Aleksa.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Kultūros aktualijos spaudos puslapiuose.Ar Lietuvoje gali įvykti žemės drebėjimas? Nors skamba kiek neįtikėtinai, tačiau, anot šiuos reiškinius tyrinėjančių specialistų, tai – realu. Apie prognozes, seismologų darbą ir žemės virpesių tyrinėjimo istoriją šalyje – Karolinos Panto pasakojime.Šį savaitgalį Kaune – parą truksiantis sutartinių giedojimo maratonas „Suburtynės“. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Rugpjūčio 13-ąją filosofui Leonidui Donskiui būtų sukakę 60. Apie draugystę ir darbą kartu kalbamės su Leonido bičiule, žurnaliste, buvusia laidos „Be pykčio“ redaktore Birute Garbaravičiene.Dovilės Kuzminskaitės parengtoje knygų apžvalgoje – du romanai, tapę jos atostogų palydovais. Lenkų rašytojos Wiolettos Greg „Neprinokę vaisiai“ ir iranietės Shokoofeh Azar „Nušvitimas žaliojoje slyvoje“ – kūriniai, apie šeimų likimus keistais ir žiauriais laikais kalbantys savita, jautria literatūrine kalba ir kiekviena raide teigiantys gyvenimą.Visą vasarą skirtingose Kauno pakrantėse buvo renkami kauniečių laiškai ir siuntiniai, skirti kitam upės krantui. Atėjo metas šias siuntas perduoti kituose krantuose gyvenantiems miestiečiams ir užmegzti simbolinį dialogą tarp pakrančių, todėl nuo rugpjūčio 14 d. UPYNĖS pašto skyrius pradeda logistinę pašto operaciją, kurios metu kauniečių paruošti siuntiniai bus plukdomi upe iš kranto į krantą ir įteikiami socialinio upės žaidimo „UPYNĖS: Kitam Krante“ dalyviams.Kazlų Rūda melomanams pasiūlys 3 išskirtinius renginius pirmąkart Lietuvoje įrengtoje Slow arenoje iš šiaudų rentinių. Apie pačią idėją bei jos kelią iki rezultato kalbiname vieną iš idėjos sumanytojų, projekto meno vadovą, žinomą operos solistą Liudą Mikalauską.Žolinės savaitgalį, rugpjūčio 13–15 d., Nidos prieplaukos aikštėje po dvejų metų pertraukos vyks XXIII gyvosios archeologijos festivalis „Senųjų amatų dienos Neringoje“. Organizatoriai kviečia ne tik stebėti, bet ir išmėginti įvairius tradicinius amatus, ragauti istorinės virtuvės patiekalus ir dalyvauti senosios kultūros įkvėptuose muzikos bei šokio pasirodymuose.Ved. Urtė Karalaitė

Ar lengva mums priimti žmones, kurie gyvena, elgiasi ir mąsto kiek kitaip? Ar visus bėgančius nuo karo priimame vienodai? Pokalbis su Birute Sabatauskaitė, Lygių galimybių kontroliere.

„Reuters“ skelbia, kad kompromisas dėl tranzito į Kaliningradą gali būti pasiektas liepos pradžioje, siūlomi du variantai ir abiem atvejais tranzitas būtų leidžiamas.Premjerė teigia iš Europos Komisijos negavusi naujo išaiškinimo dėl to, kaip turėtų būti vykdomos bendrijos sankcijos dėl tranzito į Kalinigradą. Kokios pozicijos turėtų laikytis Lietuva?Baigiamoji NATO viršūnių susitikimo Madride diena.Vytautas Landsbergis pripažintas buvęs pirmuoju atkurtos Lietuvos vadovu. Seimas patvirtino, kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas nuo 1990-ųjų kovo 11 buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas.Ar Lietuvoje mažėja nusikaltimų? Koks bendras kriminologinis vaizdas?Apie gyvenvietes „niekieno žemėje“ ir iš Donbaso pabėgusius ukrainiečius.Kolegos Augustino Šulijos tiesioginis pasakojimas iš Ukrainos.Ukrainos pajėgos skelbia atsiėmusios Gyvačių salos kontrolę.Ved. Darius Matas

Anot SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, nors Lietuva žymiai atsilieka nuo kitų ES valstybių, tačiau situacija gerėja dėl valdžios sprendimų didinti išmokas pažeidžiamoms grupėms. Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas pabrėžia, kad pajamų nelygybės augimas užprogramuotas, todėl rekomenduoja kreipti dėmesį, ar darbuotojai už pastangas gauna tinkamą atlygį. Pasak Lietuvos socialinių mokslų centro direktoriaus Boguslavo Gruževskio, didelė pajamų nelygybė lemia piliečių apatiją, norą emigruoti bei nelojalumą, o tai kelia grėsmę valstybės saugumui.Ved. Audrius Lelkaitis

Pastaruoju metu Lietuvoje pagausėjo knygų apie garsius muzikantus, muzikantų biografijų, atsiminimų. Vien šiais metais pasirodė pora leidinių apie legendinius dainų kūrėjus: Leonardo Coheno biografija „Tavo žmogus“ ir muzikanto Dariaus Žvirblio išverstos Bobo Dylano „Kronikos“. Laidoje „Pakartot“ Domantas Razauskas aiškinasi, ar šie pavyzdžiai reiškia knygų apie muziką populiarėjimą, kaip tokios knygos randasi, kas nusprendžia, kad lietuviams bus įdomiausi būtent šie vardai? Laidos svečiai: leidyklos „Hubris“ vadovė Kristina Tamelytė, leidyklos „Kitos knygos” leidybos projektų vadovė Aira Niauronytė ir knygų apžvalgininkas, melomanas, 15min.lt vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Audrius Ožalas.Ved. Domantas Razauskas

Civilinės saugos lektorė, konsultantė Renata Baniulienė teigia, kad žmonių susirūpinimas sauga karo Ukrainoje pradžioje buvo milžiniškas, tačiau dabar slūgsta. Anot Vidaus reikalų viceministro Vitalijaus Dmitrijevo, Ukrainos pavyzdys parodė, kad Lietuvai trūksta ilgalaikės civilinės saugos strategijos bei plėtros programos, todėl ji dabar ruošiama. Pasak Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM tarnautojo Alberto Daugirdo, valstybė turi steigti institucijų darbą koordinuosiantį centrą, dažnai rengti evakavimo pratybas, o žmonės rūsius galėtų paversti slėptuvėmis. Mykolo Romerio universiteto Viešosios teisės instituto profesorius Andrejus Novikovas pasigenda išaiškinimų, kokie rūsiai tam tiktų, bei aiškių evakavimosi instrukcijų, kurios leistų išvengti spūsčių.Ved. Audrius Lelkaitis

Grupė Seimo narių registravo Civilinės sąjungos projektą, kuris keičia anksčiau atmestą Partnerystės įstatymą. Tačiau dėl siūlomų kompromisų jį jau kritikuoja tiek žmogaus teisių gynėjai, tiek tradicijų puoselėtojai. Ar šį kartą pavyks susitarti dėl visas puses tenkinančio varianto?Laidoje dalyvauja Seimo nariai Jurgita Sejonienė, Vytautas Mitalas, Andrius Mazuronis, Julius Sabatauskas, Laisvos visuomenės instituto valdybos narys Vygantas Malinauskas, sociologė Milda Ališauskienė, buvusi Seimo narė Aušrinė Marija Pavilionienė.Ved. Jurga Tvaskienė

Pirmosios instancijos teismas išteisino visus kaltinamuosius „MG grupės“ politinės korupcijos byloje. Nors buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio paimti pinigai buvo žymėti, teisėsaugai kol kas nepavyko įrodyti, kad politikas kyšininkavo ir grynuosius ėmė už koncernui palankius politinius sprendimus.Ar Lietuvoje įmanoma įrodyti politinę korupciją?Laidoje dalyvauja KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas, Mykolo Romerio universiteto lektorė Rima Urbonaitė, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkas Skirmantas Bikelis ir advokatas, buvęs prokuroras Rolandas Tilindis.

Rusijos karas Ukrainoje sukėlė įtampą visuomenėje: ginčijamasi dėl to, ar reikia atsisakyti paminklų sovietinei armijai, atminimo ir pagarbos ženklų Rusijos kultūros figūroms. Tačiau šios diskusijos sukėlė ir dalies Lietuvos rusakalbių nepagrįstą baimę. Įtampa kilo Klaipėdoje, apie tai – LRT portalo žurnalistės Jurgos Bakaitės reportažas.Kaip normalizuojasi gyvenimas su Rusija kariaujančioje Ukrainoje.Svarsto LR ambasadorius Ukrainoje Valdemaras Sarapinas, žurnalistaas Richardas Jonaitis ir Aurimas Mockus, klaipėdietis, organizuojantis ir teikiantis paramą Ukrainai.Dvi prorusiškos mokytojos sostinės mokyklose neteko darbo skelbia Vilniaus valdžia. Socialiniuose tinkluose Rusijos propaganda skleidžiančios mokytojos iš mokyklų išėjo savo noru, tačiau joms bus užkirstas kelias įsidarbinti kitose švietimo įstaigose. Situaciją aiškinosi Edita Vitė.Nepaisant brangstančio benzino, kai kurios savivaldybės perėjo prie nemokamo keleivių vežimo. Kaip Jūs tai vertinate?Komentuoja Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta.Kodėl kainos lietuviškuose restoranuose auga sparčiausiai ES?LRT.lt tęsia projektą „Ar Lietuvoje brangu“. Šį karta žurnalistas Jonas Deveikis mums papasakos, kodėl per pastarąjį dešimtmetį kainos Lietuvos restoranuose augo sparčiausiai Europos Sąjungoje bei kodėl vakarienė Vilniuje gali atsieiti daugiau nei pietų Europoje.Šiandien Seimui bus pateiktas patobulintas šių metų valstybės biudžetasFinansų ministrė Gintarė Skaistė, prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius, seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas.Komentaras. Autorė Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovė Elena Leontjeva.Ved. Rūta Kupetytė

Ka porą metų susigalvoju sau vis po naują iššūkį sako LRT televizijos žurnalistė Audra Avižiūtė, kuri studijų metais išvyko į Pietų Korėją, visai neseniai rinko lietuvių pasakojimus Australijoje ir dalyvavo Misijoje Sibiras.Žmonės manatys, kad patyrė nelygybę ar diskriminaciją darbe, mokykloje ir kitose srityese nuo šiol gali konsultuotis tiesiogiai su lygių galimybių kontorliere Birute Sabatauskaite, kuri mūsų studijoje. Nuotolinės konsultacijos vyksta kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį.Sukanka penkeri metai, kai Seimas nubalsavo už vadinamąją Matuko reformą. Po to, kai šeimoje buvo nužudytas ketverių metų berniukas Matas 2017-ųjų vasario 14-ąją Seimas nubalsavo už pataisas, kuriomis buvo uždraustas visų rūšių smurtas prieš vaikus, įskaitant fizines bausmes. Vėliau šios pataisos išaugo į didesnę reformą.Ved. Rūta Kupetytė

Tą aptiko būsimą 11-12 klasių istorijos programą analizuojantys istorikai. Jų žodžiais, Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) tik žodžiais deklaruoja, kad naujosiose mokyklinėse programose bus pereinama nuo faktologijos prie kompetencijomis grįsto ugdymo. Iš tikrųjų, viskas atvirkščiai.Pasirodo, iki šiol baigiamosiose gimnazinėse klasėse pagal išplėstinį kursą istorijos besimokę jaunuoliai privalėjo mokėti gerokai mažiau faktų - tik apie 77 datas, 78 asmenybes bei įvykius, 176 sąvokas.Tad kuo, remiantis, toks kiekybinis 11-12 klasių mokiniams žinotinų faktų šuolis buvo padarytas? Ar buvo atlikta šiuo metu - nuo 2008 m. - galiojančių pagrindinio ir vidurinio ugdymo istorijos programų įgyvendinimo mokykloje analizė, ištyrinėtos programų stipriosios bei silpnosios pusės? Ar Lietuvoje yra tęstinė istorijos programų rengimo tradicija?Ar tikrai nauja istorijos programa yra orientuota į kompetencijas, ar vis dėlto tai yra į faktologijos žinojimą orientuota programa?Ar buvo atlikta gili ir nuosekli užsienio šalių patirties rengiant istorijos programas analizė? Ar ženkliai išaugęs istorijos faktų 11-12-oje klasėse kiekis leis mokytojams ugdyti probleminį mokinių mąstymą? Ar daugumos Lietuvos mokyklų mokiniai ir mokytojai pajėgs per istorijos pamokose tokį platų medžiagos kiekį įsisavinti ir greta to ugdyti bendruosius ir specifinius istorijos dalyko gebėjimus, skirti laiko istorijos šaltinių nagrinėjimui, atlikti patikrinimus, ruoštis istorijos egzaminui ar baigiamajam darbui? Ar yra tikslus, aiškus, visiems prieinamas planas, kaip mokytojams bus pasiekiama dalykinė ir metodinė pagalba: naujos mokymo priemonės (pvz., chrestomatijos), užduočių bankai, vadovėliai?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: istorikai dr. Ignas Kapleris ir Kornelijus Šleževičius.Ved. Jonė Kučinskaitė

Pandemija išryškino Lietuvos sveikatos sistemos trūkumus, tačiau net ir esant tokiems netobulumams, mūsų valstybės sveikatos apsauga veikia geriau nei daugelyje kitų pasaulio valstybių. Nemokama odontologinė priežiūra, nemokamos psichologų ir psichiatrų konsultacijos. Tai tik keletas sričių, kuriomis galime džiaugtis, nors paslaugomis naudojasi ir apie jas žino retas Lietuvos pilietis.Kokios pasaulio valstybės už savo sveikatą sumoka daugiausiai? Ar Lietuvoje iš tiesų yra sveikatos specialistų trūkumas? Kiek kainuoja sveikata, ligos ir mirtys mūsų šalyje?Laidoje „Tuzinas“ pokalbis su sveikatos ekonomiste, „Addere Care“ slaugos namų vykdančiąja direktore Barbora Butkute.Ved. Ignas Klėjus

Tik ką Vilniuje Mokytojų namuose praūžė pirmasis Lietuvoje pasaulio muzikos („World music“) festivalis „Saulės muzika“, šįkart per kelias dienas pristatęs ryškiausius Lietuvos, Latvijos ir Estijos muzikantus, į programą įtraukęs kūrybines dirbtuves ir paskaitas. Šio žanro koncertų esama, tačiau tokio koncentruoto kelių dienų festivalio iki šiol nebuvo. Jį sumanė pasaulio muzikos atlikėjas, ambasadorius Saulius Petreikis. Jis – vienas „Pakartot“ svečių. Kitas – muzikantas, pedagogas, etnomuzikologas dr. Eirimas Velička, kuris skaitė šiame festivalyje paskaitą. Svečiai pasakoja, kas tai per muzika, kuo ji skiriasi nuo folkloro, kaip ji kinta, kiek jos yra mūsų muzikos vadovėliuose.Ved. Domantas Razauskas

Gamtos mokslų centro Žuvų ekologijos laboratorijos specialistė dr. Eglė Jakubavičiūtė pasakoja, kokie šiuo metu yra žuvų ištekliai Kauno mariose, kokie mėgėjiškos ir verslinės žvejybos mastai?Kasmet Europoje nušaunama iki 150 milijonų paukščių - medžiojami strazdai, vieversiai, pempės, kikiliai, sniegenos ir kiti. Ar Lietuvoje gali būti nelegaliai naikinami paukščiai, ar yra kokia teisinė spraga, pasakoja Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kas yra diakonas ir kuo jis skiriasi nuo kunigo? Koks yra šiandieninės diakonų ugdymo programos turinys? Kokie reikalavimai keliami diakonams, kokią misiją jie atlieka? Kaip vystėsi kunigystės ir diakonystės istorija – drauge ar atskirai? Ar Lietuvoje yra moterų diakonių? Pokalbis su filosofijos licenciatu, žurnalo „Artuma“ vyriausiuoju redaktoriumi Dariumi Chmieliausku.Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė

Kas yra gera politinė kalba ir kas nustato jos kokybę? Koks yra emocijų ir proto santykis šiuolaikinėje retorikoje? Kaip mūsų požiūrį į retoriką ir komunikaciją keičia socialiniai tinklai? Ar nūdienos biurokratizuotoje politikoje dar yra erdvės drąsiam, netikėtam, vaizdingam žodžiui ar metaforai? Kokia yra kalbų rašytojų reikšmė ir funkcija, kaip mezgamas jų ryšys su politiniais lyderiais? Kurios kalbos istoriškai yra laikomos geriausiomis? Kaip reikėtų vertinti visuomenėje vyraujantį požiūrį „mažiau kalbų, daugiau darbų“? Apie tai – pokalbis su komunikacijos ir viešojo kalbėjimo eksperte, agentūros WOW. World of Words įkūrėja Neringa Bliūdžiūte.Ved. Simas Čelutka

Nepasiskiepiję ar koronavirusu nepersirgę galėtų apsipirkti tik nedidelėse parduotuvėse, jiems užsivertų didieji prekybos centrai, grožio salonai, viešojo maitinimo įstaigos, pramogų vietos, renginiai.Vyriausybė iš esmės pritarė siūlymams, kurie gerokai išplės galimybių paso naudojimą. Kaip reikalavimus pasiruošę įgyvendinti verslo atstovai?Rugsėjo 1-ąją visi moksleiviai grįš į mokyklas, tvirtina Švietimo mokslo ir sporto ministerija, tačiau ar visi studentai grįš į auditorijas kol kas nežinia, sako studentų atstovai.Migracijos ekspertai pabrėžia, kad dalis šiuo metu į Lietuvą neteisėtai atvykusių asmenų, nepaisant politikų pastangų juos grąžinti į kilmės šalis, liks. Ar Lietuva pasiruošusi integruoti prieglobsčio prašytojus?Pokalbis su Krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku apie priemonės valdyti migrantų krizę Lietuvos-Baltarusijos pasienyje ir prieš Lietuvą nukreiptą dezinformaciją.Ar Lietuvoje egzistuoja diskusijų kultūra? Į šį klausimą bus mėginama atsakyti LRT KLASIKOS organizuojamame „Homo cultus“ festivalyje „Visos nuomonės legalios“.Ved. Darius Matas

Turkijoje siaučia miškų gaisrai.Savanoriai su šunimis ir be jų padeda ieškoti dingusių žmonių.Apie situaciją Irake, iš kurio į Lietuvą atkeliauja daugiausiai migrantų.Viso pasaulio akys nukreiptos į olimpietę Krysciną Cimanouskają, kuri Tokijuje gavo humanitarinę Lenkijos vizą ir nebegrįš į Baltarusiją, tačiau kaip šią istoriją pateikia ir legitimumą išlaiko Minsko režimo propaganda?Ar Lietuvoje numirė autostopo kultūra?Ved. Agnė Skamarakaitė

Vis daugiau valstybių ne tik apie tai kalba, bet ir priima konkrečius sprendimus. Tokių eksperimentų yra ir Lietuvoje. Įmonės džiaugiasi išaugusiu našumu ir pačių darbuotojų iniciatyvomis. Tačiau kiti verslininkai sako, kad papildomas laisvas laikas kainuoja papildomus pinigus. Ar Lietuvoje pereisime prie trumpesnės darbo savaitės ir ko reikia, kad diskusijos virstų efektyviais ir naudingais sprendimais? Laidoje dalyvauja: Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė, Advokatų kontoros „iLaw Lextal“ partneris, Vilius Mačiulaitis, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, konservatorius, Mindaugas Lingė, Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininkas, socialdemokratas Gintautas Paluckas.Ved. Deividas Jursevičius

Naujausia apklausa rodo, kad Vyriausybės darbą palankiai ir nepalankiai vertinančios visuomenės dalys yra apylygės.Ar Lietuvoje bus galima nuo koronaviruso skiepyti 12–15 metų paauglius?Pokalbis apie neramumus Izraelyje su žurnalistu Jakobu Šausu.Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

„Keturi milijonai“: Norvegijoje gyvenantis programinės įrangos inžinierius Džiugas Baltrūnas, laisvalaikiu tikrinantis programėlės „Korona Stop LT“ veikimą ir naršantis po Lietuvos istorinius šaltinius.Kokia bibliotekų svarba šiandien? Ar jos prieinamos visiems visuomenės nariams? Pokalbis su Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininke Jolita Steponaitiene ir Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorės pavaduotoja Erika Buivydiene.Ar Lietuvoje gali įvykti stiprus žemės drebėjimas? Apie tai pasakoja žemės virpesius ne vienerius metus tyrinėjantis Lietuvos geologijos tarnybos vyriausiasis seismologas Andrius Pačėsa.„LRT faktai“: Kas slypi už socialiniuose tinkluose plintančių ir vakcinų šalutinį poveikį iliustruojančių nuotraukų? Domisi Jurga Bakaitė.Ved. Karolina Panto

Vilniaus universitetas (VU) teikia simbolinius Atminties diplomus buvusiems studentams, kurie dėl politinių aplinkybių universiteto nebaigė – viena iš jų apie galimybė gauti tokį diplomą išgirdo per radiją, tai vienuolė Laimutė Antanina Vanagaitė, arba sesuo Lina-Marija. Taip eteryje – Alfonso Bujoko gyvenimo ir studijų istorija.Ciklo „Keturi milijonai“ pašnekovas – iš Marijampolės kilęs Jūrų biologas Ramūnas Stepanauskas, jau kone trisdešimt metų gyvenantis užsienyje ir dabar dirbantis Jungtinėse Valstijose, Meino valstijoje įkurtoje „Bigelow“ Vandenynų mokslo laboratorijoje.Interviu su invazinių rūšių eksperte, VU Gyvybės mokslų centro mokslininke Grita Skujiene. Ar Lietuvoje dar įmanoma kontroliuosi invazinius šliužus?„LRT faktai“: mokslininkai toliau dekonstruoja mitus apie apsaugines kaukes. Rengia Jurga Bakaitė.Apie MOdisėją – su MO muziejaus vadove Milda Ivanauskiene.Ved. Giedrė Čiužaitė

Remdamasi Europos vaistų agentūros išvadomis, Lietuva atnaujina skiepijimą "AstraZenecos" vakcina nuo COVID-19. Vakar agentūra nurodė, kad skiepas nesukelia didesnės kraujo krešumo rizikos, dėl to jis yra saugus ir efektyvus. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad atnaujinant vakcinavimą "AstraZenecos" sukurtu preparatu, gyventojų ir skiepijimo centrų laukia naujovės.Prieš dešimt metų, 2011-ųjų kovą Sirijoje prasidėjo taikūs protestai, peraugę į vieną žiauriausių ir ilgiausių šių dienų kariiinių konfliktų. Ieva Balsiūnaitė.Lygių galimybių padėtis Lietuvoje. Pokalbis su Lygių galimybių tarnybos kontroliere Agneta Skardžiuviene ir kandidate į šį postą Birute Sabatauskaite.Kaip atsiveria ir funkcionuos muziejai?M0 muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė, Lietuvos nacionalinio muziejaus viešųjų ryšių specialistas, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius, muziejų asociacijos vadovas Raimundas Balza.Ved. Rūta Kupetytė

Nuo šiandien dirbti gali pradėti didelės parduotuvės, turinčios atskirą įėjimą iš lauko.Ar Lietuvoje yra pakankamai išvystyta pagalbos ir paramos paaugliams ir šeimoms, auginančioms paauglius sistema?Panevėžyje – neįprasta Juozo Miltinio dramos teatro instaliacija su aktoriais lange. Pokalbis su teatro meno vadovu Aleksandru Špilevojumi.Ved. Olga Ugriumova

Prezidento vyriausioji patarėja A. Skaisgirytė teigia, kad Europos lyderiai diskutuoja dėl nebūtinų kelionių tarp ES narių ribojimo.Lenkijos vyriausybei pratęsus karantiną, dalis verslininkų ėmė protestuoti. Ar Lietuvoje yra verslo protestų rizikos?Ar naujajam JAV prezidentui pavyks įgyvendinti politikos pokyčius?Norite išgirsti daugiau? Visą LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įrašą rasite čia:https://www.lrt.lt/mediateka/audio/radijo-laidos/ryto-garsai

Šiuo metu pasaulyje vis garsiau kalbama apie žaliąją ekonomiką, socialinę atsakomybę, kilnesnes vertybes, tačiau ar tvarumas yra skirtas kiekvienam verslui? „Pinigų kartos akademijos” laidoje ekspertai diskutuoja apie Lietuvos bei pasaulio verslų požiūrius į tvarumą, jo priešpriešą tarp pelno siekimo. Ar verslo vertybėms daro įtaką vartotojai? PREMIUM dalyje aptariami organizacijos pokyčių virsmai tvarumo link. Nuo ko pradėti keisti vertybes versle? Kokią įtaką pokyčiams šiuo metu daro pandemija? Ar Lietuvoje tvarumas vis dar nėra aktuali tema?

Ar iš danų ir švedų galime pasimokyti kitokio, mažiau vartotojiško požiūrio į šventes? Ką reiškia ir kuo šiandien yra aktualios daniškoji „hygge“ ir švediškoji „lagom“ sąvokos? Ar Lietuvoje nesama tam tikros įtampos, kai vienu metu lygiuojamės ir į amerikietiškąjį individualizmą, ir į švediškąjį „socializmą su žmogišku veidu“? Kaip kasdieniame gyvenime sumažinti perfekcionizmą ir pasitenkinti tuo, ką turime? Ko tikimės iš 2021-ųjų? Apie tai diskutuojame su sociologe, Vilniaus universiteto doktorante, knygos „Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais“ autore Veronika Urbonaite-Barkauskiene.Ved. Simas Čelutka

Vis didesniu iššūkiu valstybėms, verslui ir žiniasklaidai tampa kibernetiniai nusikaltimai. Ar Lietuva tam tinkamai pasiruošusi ir ar nepritrūksime kibernetinio saugumo specialistų ateityje? Tai – diskusija iš LRT projekto „Naujienų rentgenas“. Laidoje dalyvauja: Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Rytis Rainys, programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė Gabrielė Bilevičiūtė, asociacijos „Infobalt“ prezidentas Mindaugas Glodas. Ved. Neringa Gudišauskaitė

Nacionalinė švietimo agentūra paskelbė brandos egzaminų rezultatus, kurie parodo įdomias tendencijas. Abiturientai yra linkę rinktis humanitarinių dalykų egzaminus ir juos išlaiko gerai. Štai iš 18022 šiemet laikiusiųjų anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą 9 proc. kandidatų gavo šimto balų įvertinimus, o neišlaikė vos 1 proc. 7780 moksleivių laikė istorijos egzaminą ir vos 17 jo neišlaikė. Tačiau matematikos valstybinį brandos egzaminą laikė 15241 kandidatas. Egzaminą išlaikė vos 67,61 proc. kandidatų. O štai fizikos egzaminą rinkosi vos 2050, chemijos – 1069 kandidatų. Ką tai rodo apie mūsų švietimo sistemą? Ar formuojasi nauja humanitarų karta Lietuvoje?Apie tai laidoje diskutuos Nacionalinės švietimo agentūros direktorės pavaduotoja Asta Ranonytė, Vilniaus universiteto matematikos profesorius Rimas Norvaiša. Ved. Virginijus Savukynas