Podcasts about alvyda bajar

Baudos ar sąmoningumas? Apie vis gilėjančią problemą – šiukšles miškuose – kalbamės su ekologu Andriejumi Gaidamavičiumi. Jis sako tiesiai: žmonės nutolo nuo gamtos. Kodėl net atokiose vietose randame senų padangų, plastiko kalnų ir buitinių atliekų? Ar griežtesnės baudos padėtų, o gal viskas prasideda nuo mūsų pačių sąmoningumo? Ir ar dar galime tikėtis, kad kada nors į mišką eisime tik gėrėtis, o ne rinkti svetimų šiukšlių? Beje, interneto svetainėje "Tvarkau Lietuvą" labai paprasta pranešti apie šiukles miške aplinkosaugininkams.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Žuvinto biosferos rezervate bunda gamta – pelkėse skamba paukščių giesmės, o laukymėse pasirodo pirmieji briedžiai. Jau girdime kukuojančią gegutę, o tarp medžių sušvinta ir pirmosios volungės – tikras pavasario ženklas. Laidoje kalbėsime apie pelkių reikšmę visai ekosistemai. Žuvinto biosferos rezervato ekologas Arūnas Pranaitis, kuris pasidalins savo pastebėjimais iš gamtos prieglobsčioVed. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Biologas Eugenijus Tijušas aiškina, ką reiškia švelni žiema gyvūnų populiacijoms ir kuo baigiasi mūsų noras „padėti“ rastiems žvėrių jaunikliams. Taip pat pažvelgsime į bebrų gyvenimą – kaip keičiasi jų elgsena, kai gimsta mažieji bebriukai.Veisiejų regioninio parko ekologas Žydrūnas Sinkevičius aiškina, kaip bunda Dzūkijos varliagyviai ir ropliai, bei kas laukia jų balose ir pakrantėse. Sužinosite apie renginį „Ar iš balos tas gražumas“. Kalbėsime ir apie žmonių pažintį su šiais gyvūnais – ar išnyko baimė varlėms?Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Pavasario ritmas – ne tik kalendoriuje, bet ir augalų gyvenime. Dzūkų šiluose jau dygsta bobausiai, o ką gamta siūlo Velykų stalui? Apie švenčių papročius, grybavimo pradžią ir dzūkišką gamtos kalbą kalbamės su Onute Drobeliene.O kada iš tikrųjų prasideda augalų pavasaris, papasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius. Dar - apie tulpių laukimą, trilapes blignas ir netikėtus augalų naujakurius Lietuvoje.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kai vakare prigęsta šviesa, pabunda tie, kurių nepamatysi dieną – šikšnosparniai jau grįžta į pavasario dangų. Anot, gamtininko Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos atstovo Deivydo Makavičiaus, šikšnosparnis jaukus ir prieraišus gyvūnas, pažįstantis savo šeimininką.Ir dar apei tuos, kurie ištiesia pagalbos ranką varliagyviams jų pavojingoje pavasario kelionėje. Gamtos mylėtoja ir fotografė Vaiva Narušienė iš Kaišiadorių rajono savanoriškai gelbsti migruojančius varliagyvius. Kaip sužinoti, kada jos juda, kodėl šis darbas toks svarbus?Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Pavasaris – varliagyvių neršto metas, tačiau kaip jiems sekasi šiemet? Biologas Deivydas Makavičius aiškina, kada ir kaip pabunda varlės, kas lemia jų migracijos sėkmę ar žlugimą. Ar šylantis klimatas keičia jų įpročius, ar pavojingesnės tampa sausros ir žmonių veikla?Vytautas Uosis iš Šiaulių savivaldybės pasakoja, kaip jis sukūrė ir saugo varliagyvių nerštavietę, kaip ją prižiūri ir saugo varles nuo priešų?Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Šių metų pavasaris – vėl kitoks, o gamtoje kiekvienas pokytis svarbus. Kaip jį pasitinka žuvys, ypač lydekos, pasakos Žuvininkystės tarnybos vyriausiasis specialistas Valdas Gečys. Sužinosime, kaip aplinkos temperatūra, pavasario potvyniai lemia ikrų vystymąsi ir lydekų neršto sėkmę.Žemaitijos saugomų teritorijų direktorius Mindaugas Balčiūnas kalba apie gamtos savanorystę. Ar gamtos apsaugai užtenka vienkartinių akcijų, ar reikalingas nuolatinis įsitraukimas?Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Šiauliuose – ypatinga gamtos sėkmės istorija! Daugiabučio laipinės pastogėje įsikūrusi didžiųjų apuokų pora susilaukė jauniklių. Biologas Petras Adeikis džiaugiasi, kad patinas ir patelė puikiai dalijasi pareigomis, rūpindamiesi mažyliais, nors ir kivirčijasi, kaip kiekvienoje šeimoje.Apie gandrų keliones ir kylančias grėsmes kalbame su ornitologu Vytautu Jusiu, o Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorijos vadovas Mindaugas Dagys aiškina, kur yra siųstuvėliais paženklinti gandrai ir kokių naujų duomenų apie jų migraciją sukaupta.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Pavasaris – ne tik paukščių giesmės ir grįžtančių sparnuočių džiaugsmas, bet ir iššūkiai, kuriuos jiems sukuria žmonės. Ar pakanka tik inkilą iškelti, kad paukščiai galėtų sėkmingai perėti? Kaip keičiasi jų gyvenimas dėl kintančios gamtos ir žmogaus veiklos?O kaip pavasarį išgyvena vabzdžiai – kas juos žadina ir kuo jie minta, kai gamta dar tik bunda? Apie visa tai kalbamės su ornitologu Gediminu Petkumi ir entomologe Egle Vičiuviene. Pavasaris – metas stebėti, suprasti ir padėti!Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Pavasario rytą miškuose nuaidi tetervino burbuliavimas – šis sėslus paukštis niekur neiškeliauja, tačiau gamtos pokyčius jaučia ne mažiau nei vieversiai ar gervės. Kodėl jo giesmė tampa vis retesnė? Ką galime padaryti, kad tetervinas išliktų Lietuvos miškuose, pasakoja gamtosaugininkas ir ornitologas Eugenijus Drobelis.O tolumoje – vilkų balsai. Jie kalbasi, siunčia signalus, o mes dar tik mokomės juos suprasti. Apie vilkų šeimos gyvenimą, likimą kalbamės su biologu Tomu Baravyku, kuris mišką pažįsta kaip savo namus.Nepraleiskite – laida apie gamtą, kurioje balsą turi ne tik žmonės, bet ir pati laukinė Lietuva!Gamta – visų namai. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Pažinti gamtą, žinoti kas joje vyksta, priklauso nuo pasiruošimo. O kaip tam ruoštis, kur ieškoti atsakymų? Žinoma, knygose!Su leidėju, gamtos fotografu Romualdu Barausku kalbame apie gamtos knygų leidybą, kuri tikrai nėra paprasta: trūksta autorių, o nedidelei auditorijai leidžiant mažus tiražus, išauga knygų kaina. Tačiau knygos rašomos, leidžiamos - Knygų mugėje bus sutikta originali nauja knyga apie Lietuvos žvėris, taip pat apie Švedijoje Tomo Baravyko vykdytus vilkų elgsenos stebėjimus.Ką gali knyga, pasakoja ir ornitologas Vytautas Jusys - pats būdamas dešimčių knygų apie paukščius autorius, vardija vaikystės knygas, lyg jas būtų skaitęs tik dabar. Ant Vytauto Jusio stalo - rašoma knyga apie Lietuvos paukščių lizdus, dėtis, jauniklius.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Laukinių gyvūnų globos centro veterinarijos gydytoja Morgana Laura Fiorini kalba apie gamtos ir žmogaus ryšį, mat pastaroji žiema, nors ir trumpa, leido pažvelgti į gyvūnų pasaulį iš arčiau – šalčiai išryškino populiacijų silpnąsias vietas, o užšalę vandens telkiniai kėlė iššūkių tiek paukščiams, tiek jų maitintojams.Kuršių nerija – unikalus kultūrinio kraštovaizdžio pavyzdys, kurį formavo ir gamta, ir žmogus. Nors ji nedidelė, jos išskirtinumą pripažino daugybė mokslininkų ir keliautojų, o UNESCO statusas dar kartą patvirtina šios vietovės vertę. Tačiau žmogaus ir gamtos santykis čia ne visada harmoningas – jei ne griežti draudimai ir nacionalinio parko statusas, nerijos likimas galėjo būti visai kitoks, svarsto Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė dr. Agnė Jasinavičiūtė.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gamtoje išlikti padeda ne tik instinktai, bet ir gebėjimas greitai reaguoti į temperatūros svyravimus. Kaip šilta ir besniegė žiema veikia laukinius žvėris – vilkus, lapes, kiškius? Ar jie prisitaiko prie permainingų orų, o gal jų gyvenime kyla netikėtų iššūkių? Apie tai – pokalbis su medžioklėtyrininku Petru Adeikiu. Tyrinėdami jų pėdsakus ir stebėdami gamtą, galime suprasti, kaip kinta jų gyvenimas keičiantis klimatui.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė.

Gamtoje jau vyksta svarbūs procesai – paukščiai kuria poras, tvarko lizdus ir ruošiasi perėjimui. Ar vasario pradžia tam nėra per anksti? Ornitologas Eugenijus Drobelis dalijasi įžvalgomis apie retų paukščių gyvenimą, - kaip žiemą gyvena ereliai, didieji apuokai ir laplandinės pelėdos, kokios problemos jiems iškyla ir kaip galime padėti. Aptarsime dirbtinių lizdų reikšmę plėšriesiems paukščiams bei žmogaus vaidmenį gamtos apsaugoje. Vasario dienos gamtoje – tai pasiruošimas pavasariui, kupinas grožio ir iššūkių, kuriuos kviečiame pažinti drauge.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Ar galima suderinti gamtos apsaugą ir laivybą vienoje didžiausių Lietuvos upių – Neryje? Šio klausimo imsimės drauge su Neries regioninio parko atstovu Sauliumi Pupininku ir Gamtos tyrimo centro atstovu Justu Dainiu. Aptarsime, kuo Neris ypatinga gamtai, kokią įtaką upės rėvoms ir gyvūnų migracijai galėtų turėti laivybos projektai. Ekspertai pasidalins mintimis, kaip pokyčiai paliestų ne tik žuvis, bet ir paukščius bei pakrančių ąžuolynus. Prisijunkite prie mūsų ir išgirskite argumentus iš skirtingų perspektyvų!Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kaip netipiška žiema veikia laukinius žvėris? Ar stirninų ragų augimas žiemos metu yra normalu? Ką reiškia tai, kad bebrai griauna neįšalusius medžius, užuot lindėję savo urvuose?Biologas Romualdas Varanauskas dalinsis savo įžvalgomis apie šernų, vilkų, lapių ir kitų žvėrių reakcijas į klimato pokyčius. Taip pat aptarsime pilkųjų kiškių populiacijos būklę bei jų jautrumą šiai permainingai žiemai.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Ar klimato kaita jau užvaldė mūsų žiemas? Šioje laidoje diskutuosime apie tai, ar mūsų klimatą keičia žmogus, ar gamta tiesiog grįžta į savo normas.Kartu su klimatologe Audrone Galvonaite aptarsime, ar per pastaruosius dešimtmečius matomi pokyčiai tikrai yra negrįžtami, o gal tai – tik mūsų trumpalaikės patirties rezultatas?Neužmiršime ir praktinių patarimų: kur iškelti inkilus pelėdoms bei kodėl apsauginės želdinių juostos yra tokios svarbios mūsų kraštovaizdžiui.Kaip gamtos pasaulis prisitaiko prie vis greitėjančių pokyčių?Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Tado Ivanausko zoologijos muziejuje vyko mokslinė konferencija, skirta 50 metų kryptingiems pelėdų ir plėšriųjų paukščių tyrimams. Pasirodo, pelėdos ir ereliai ne tik kelia baimę, bet ir verčia mokslininkus laipioti į medžius, tikrinant lizdus – ne visada be mėlynių ar subraižytų kelių. Apie tyrimų pradžią, iššūkius ir kodėl pelėdos naktį atrodo protingesnės nei mes – kalbamės su konferencijos dalyviais.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Šioje laidoje nemažai dėmesio skirsime tvarumui ir atsakomybei už gamtą - ar žinote, kur keliauja nupuoštos Kalėdų eglutės? Ar galime jas išsaugoti gyvas ir pavasarį pasodinti? Vilniaus Karoliniškių seniūnas Tomas Lilas dalinsis patarimais, kaip tinkamai pasirūpinti eglutėmis po švenčių. Taip pat sužinosime apie inovatyvią eglučių nuomos paslaugą, kurią pristatys Klaipėdos universiteto Botanikos sodo profesorė Asta Klimienė. Be to, keliausime į Žuvintą ir klausysimės gamtos istorijų – ar žiema jau atėjo į pelkes ir ežerus? Būkime kartu su laida, kur gamta – visų namai!Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Vytautas Jusys paaiškins, kodėl sparnuočiai skrenda šimtus kilometrų, ten, kur maistas.Jonas Barzdėnas papasakos, kaip balti kiškiai geba dingti pilkoje gamtoje, o Petras Adeikis pasidalins vilkų naujienomis – kodėl kitais metais jiems žadamos ramesnės dienos.Jurga Motiejūnaitė supažindins su grybų ir kerpių pasaulio stebuklais.Laidos ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kerpės – tai gamtos stebuklas, jungiantis grybų ir kerpių karalijas, be kurių nė vienas organizmas gamtoje negalėtų gyvuoti. Šioje radijo laidoje kalbėsime apie tai, kaip kerpės ir grybai tampa nepakeičiamais ekosistemos dalyviais, sužinosite, kokias unikalias savybes jos slepia, Aptarsime, kodėl šie organizmai yra tokie svarbūs mokslininkams bei kokią naudą teikia žmogui. Pasinerkite į paslaptingą kerpių pasaulį – kartu su Gamtos tyrimų centro mokslininke, dr. Jurga Motiejūnaite.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Herbariumai - unikalūs augalų archyvai pasakoja ne tik apie žaliąją įvairovę, bet ir apie krašto botaninę įvairovę. Laidoje pažinsite vieną seniausių herbariumo eksponatų – dar XVIII amžiaus augalo istoriją. Kaip augalai keliauja laiku, keičia kraštovaizdžius ir saugo savo paslaptis, pasakoja Gamtos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Valerijus Rašomavičius.Gamtos mylėtojai turi ypatingą progą – atgimsta Botanikų draugija. Draugijos tikslas – ne tik pažinti augalų pasaulio paslaptis, bet ir įkvėpti kitus atsimerkti augalų grožiui, laidoje aptarsime, kaip šis atgimimas gali pakeisti požiūrį į gamtą ir mus supantį pasaulį.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Ar stumbrai gali gyventi harmonijoje su žmonėmis? Šį kartą gilinsimės į stumbrų daromą žalą žemės ūkiui ir kaip ši problema gali būti sprendžiama. Beje, stumbras – vienas protingiausių gyvūnų. Ieškosime atsakymų kartu su ekspertu stumbrų žinovu Rytu Papšiu.Įspūdžiais iš tarptautinės Klimato kaitos konferencijos Azerbaidžane dalinsis Aplinkos ministerijos Klimato politokos grupės vyresnioji patarėja Stasilė Znutienė. Karai daro milžinišką neigiamą poveikį klimatui.Sekite laidą ir atraskite stebuklus, kuriuos gamta siūlo net ir pilkiausiomis dienomis.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Stumbrai – Europos gamtos istorijos ir atkūrimo simbolis. Koks stumbrų, šių didingų žvėrių likimas šiandien? Laidoje aptarsime stumbrų populiacijos atkūrimo sėkmės istoriją, sužinosite, ką mokslininkai parvežė iš diskusijų su kolegomis Europoje, kaip gyvuoja Vidurio Lietuvos laisvoji banda.Atrasti paslapties ir grožio kupiną Lašinių konglomeratų atodangą padės geologai Jonas Šečkus ir Vidas Mikulėnas. Pasivaikščiojimo takas įrengtas subtiliai, kad išsaugotų natūralų griovos grožį ir šios vietos dvasią. Kelionę praturtins ne tik unikalus gamtos "dizainas", bet ir legendos, kurios čia atgyja, priversdamos patikėti stebuklais.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos priežiūros skyriaus patarėjas Sigitas Mikėnas gilinasi į šio reiškinio priežastis: ar tai nepritekliaus šešėlis, adrenalino paieškos ar nebaudžiamumo jausmas? Išgirsite apie naujausias priemones, kurios padeda užkirsti kelią tokiosaugos ms veikoms, ir sužinosite, kokių rezultatų pavyksta pasiekti.Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Rinkinių mokslinio kuravimo skyriaus vedėjas Saulius Rumbutis paakoja, kaip modernios kameros keičia gamtos tyrimus ir padeda suprasti mūsų aplinką: nuo vilkų iki juodųjų gandrų.Sužinosite, kaip prie Kuršių marių buvo pastebėtas drugelis„kolibris“ sfinksas, o Ventės rage sugauta unikali nykštukinė pečialinda. Taip pat kviečiame stebėti vandens telkinių pokyčius jūsų kiemuose – gal tai maža, bet svarbi dalis kovos su klimato kaita.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Keliaujame prie legendomis apipinto Kaukinės ežero, dar vadinamo Žiedelio, apylinkes. Šis 1,2 ha ploto ir iki 18 metrų gylio siekiantis ežeras, primena beveik tobulą apskritimą, jis yra laikomas ypatingu gamtos paminklu. Legenda byloja, jog ežero gelmių nereikia matuoti, nes galbūt jis neturi dugno. Poilsiautojų laukia sutvarkyta pakrantė, nutiestas lieptelis, o istoriją mena partizanų atminimui pastatytas kryžius ir saugoma Kaukinės liepa.VDU Botanikos sodo kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius pasakoja apie augalų vaisius ir sėklas bei jų svarbą. Sužinosite, ar visi vaisiai yra gyvūnų maistas. Laidos svečias pristatys ir ypatingą riešutmedžių bei riešutus vedančių augalų kolekciją.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Medžioklėtyrininkas Petras Adeikis gilinasi į vilkų medžioklės klausimus: kokios yra šio sezono taisyklės ir ar pakanka visuomenės dėmesio vilkų apsaugai? Ar tikrai galime atpažinti vadinamuosius „probleminius“ vilkus ir kaip juos stebi gamtos tyrėjai?Su ornitologu Gintaru Riauba kalbame apie paukščių lesinimo naudą ir galimas grėsmes – ar verta kištis į natūralų jų gyvenimo būdą? Sužinosite, kokiems paukščiams labiausiai reikia pagalbos, ir kada geriausia pradėti juos lesinti. Atsakymai ir diskusijos – laidoje.Gamta – visų namai. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Dzūkijos šiluose ypatingas Vėlinių laikas atsiskleidžia per šilinių dzūkų tradicijas ir kasdienybės įspūdžius. Etnografė Onutė Drobelienė pasakoja apie Vėlinių šventės prasmę Margionių kaimo gyventojams, kurių bendruomenė vis dar puoselėja senovinius papročius.Šventojo Huberto diena primena apie gilias medžioklės tradicijas Europoje, kurias Lietuvoje pažįsta tik retas, galbūt todėl jos Lietuvoje švenčiamos kukliai, sako biologas Eugenijus Tijušas.Keliaujame prie Kaišiadorių rajone esančio Kalvių ežero ir ant jo kranto pastatyta unikalia bažnyčia. Kuo ypatinga ši vietovė pasakoja geologas Jonas Šečkus. O kelionėje prie Kovaičių akmenų vedliu buvo Lietuvos geologijos tarnybos mokslininkas, geologas Vidas Mikulėnas.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Mūsų pasaulis yra labai sudėtingas, juk gyvename ne žmonių sugalvotose, o gamtos sukurtose sąlygose. Gamtos tyrimo centro mokslininkas, geologas, gamtos mokslų daktaras Jonas Satkūnas pasakoja, kaip klimato kaita veikia žemės gelmes, aiškina, kodėl karstinių įgriuvų ateityje tik daugės ir kokiame Lietuvos regione vanduo – skaniausias.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gamtos tyrimų centro mokslininkas Gintautas Vaitonis aiškina, kodėl plačiažnyplius vėžius sunku veisti, kokiu būdu į Lietuvą atkeliavo invaziniai vėžiai ir primena, kad nuo spalio 16 d. visose upėse yra draužiamas vėžių rūšių gaudymas, išskyrus invazines rūšis – žymėtuosius ir rainuotuosius vėžius galima visus metus.Aplinkosaugininkė Akvilė Jagučinskytė, kalbėdama apie antrinį vandens panaudojimą, sako, kad nors Lietuvoje pakankamai geros kokybės požeminio vandens, svarbu atkreipti dėmesį į vandenį, kuris jau buvo panaudotas. Ji akcentavo, kad išvalytas vanduo gali būti naudojamas gatvių plovimui, gėlių laistymui ir net žemės ūkyje, kur klimato sąlygos tampa vis sudėtingesnės.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Geologines keliones organizuojantis, geologijos mokslų daktaras Jonas Šečkus kviečia tyrinėti Kaišiadorių apylinkes, pabrėždamas ledynų suformuotus gamtos objektus, ypač Strošiūnų teriologinį draustinį.Aplankius Strošiūnų teriologinį draustinį, Kaišiadorių savivaldybės ekologas, gamtininkas Vidmantas Malinauskas pasakoja apie saugomas didžiąsias miegapeles, kurios ruošiasi žiemos miegui.Ornitologas Saulius Rumbutis dalijasi įžvalgomis apie namines pelėdas – šiuo metų laiku jos yra itin aktyvios, ūbauja, nors dar nesiporuoja. Pelėdos neskrenda į šiltus kraštus, tad reikėtų joms inkilus kelti.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gamtos tyrimų centro dirketorius, akademikas Sigitas Podėnas ne tik pristatė daugelį aktualių mokslo temų, tačiau papasakojo apie savo aistrą - ilgakojus uodus, kurie kraujo nesiurbia, bet - perneša ligų sukėlėjus.Gamtos tyrimų centre dirbanti entomologė Rasa Bernotienė - pagrindinė uodų ir upinių mašalų tyrinėtoja Lietuvoje. Ji aiškina, kodėl savo sodyboje ji uodus augina.Laidoje diskutuojama apie svarbiausius gamtos tyrimus ir atskleidžiamos mažai žinomos gamtos paslaptys, pavyzdžiui, uodų poveikis pasaulinei sveikatai ir netikėti gyvūnų išgyvenimo atvejai.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Vasaros pabaigoje socialiniuose tinkluose paplitęs vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas ryškiai žalias Kauno marių vanduo, sukėlė diskusijas dėl galimos cheminės taršos ar vandens žydėjimo. Gamtos tyrimų centro mokslininkė Judita Koreivienė pastebi, kad vandens telkinių eutrofikacija yra viena aktualiausia aplinkosaugos problemų. Specialistai įspėja nesimaudyti žydinčiose Kauno mariose.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

VDU botanikos sodo kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius aiškina, kaip į šiltą rudenį reaguoja augalai, kilę iš viso pasaulio, tuo labiau, kad kai kurie jų žydi antrą kartą. Ką žada antrinis augalų žydėjimas?Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša pasakoja, kaip dalyvauti neįprastose ekskursijose, kurių metu galima klausytis elnių?Geniai ruošiasi nakvynės vietas. Varnėno inkilas jiems – kaip tik. Beje, tik prieš keletą dešimtmečių jie atrado, jog nebūtina kalti medį, galima tą padaryti žmogaus statinio sienoje.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Entomologė Eglė Vičiuvienė, viena iš knygų apie Lietuvos drugius, autorių, aiškina, kodėl drugiai yra margi. Taip pat primena, kad nors šiuo metu gamtoje vis dar šilta, vabzdžių aktyvumas gali būti apgaulingas – ne visada tai reiškia naują kartą.Šiuo metu prasideda didžioji rudeninė migracija – pro Lietuvą keliauja daugybę paukščių, tarp jų ir gervės, kurios telkiasi į pulkus. Ventės rage ornitologai seka šią migraciją, žieduoja paukščius ir renka svarbius duomenis apie jų keliones.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Žinomas fotografas, leidėjas, miškininkas Romualdas Barauskas aiškina, kiek karšta vasara turi įtakos tauriesiems elniams, juk laikas jų rujai, o tam reikia ypatingų sąlygų. Ar elniai Lietuvoje per paskutiniuosius dešimtmečius tapo dominuojančiais žvėrimis?Tęsiame pokalbį su gamtos tyrėju Broniumi Šablevičiumi, kuris ragina stebėti ir pažinti gamtą, rinkti duomenis, kurie vėliau galėtų būti naudingi moksliniams tyrimams. Bet, kaip suderinti su gamtos mylėtojų daroma žala?Stebime gamtą rudenį ir vėl matome be priežiūros augančias invazines rykštenes ir bitines spriges.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gamtos tyrimų centro vyriausias specialistas Eduardas Budrys aiškina širšių ir širšuolų vaidmenį gamtoje,pasakoja, kaip jos ginasi, kodėl pirmos niekada neįgels. Pataria, kaip jų saugotis.Mokslininkas Bronius Šablevičius kviečia diskutuoti, kas turėtų rašyti gamtos stebėjimų dienoraščius – specialistai, dirbantys rezervatuose ar parkuose, ar miškininkai, mokytojai ar gamtos mylėtojai.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kauno Tado Ivanausko Zoologijos muziejaus edukacijų skyriaus vedėja Lina Marmaitė dalijasi įžvalgomis apie gamtos pažinimo ugdymą. Ji akcentuoja, kad mokykla nėra vienintelė vieta, kur vaikai mokosi mylėti gamtą – svarbu ir tėvų indėlis. Taip pat diskutuojama apie metodikų bei vadovėlių trūkumą šioje srityje, nes kiekvieno vaiko gebėjimai skiriasi.Paulius Čeponas, Dzūkijos ir Suvalkijos saugomų teritorijų direktorius, pabrėžia gamtos mokyklų svarbą, tačiau pastebi, kad šios iniciatyvos dažnai yra labiau laisvalaikio dalis nei formalus mokymas.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Jėgas ir riebaliukų atsargas gyvūnai kaupia, dažniausiai ne tik žiemai, kiek rujos ar vestuvių metui, nes tai reikalauja labai daug pastangų. "Visą mėnesį elniniai žvėrys aktyviai konkuruoja, tad, po rujos būna išsekę" - sako biologas Eugenijus Tijušas.Pakeistos Medžioklės Lietuvoje taisyklės ir atšauktas, taigi – panaikintas tauriųjų elnių sumedžiojimo limitavimas, taip pat pailgintas šių elnių medžioklės sezonas.Lietuvą palieka gandrai. Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorijos vadovas Mindaugas Dagys pasakoja, kad šiuo metu stebimi 11 gandrų, beveik visi jie jau Turkijoje.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kuršių nerija yra unikalus pusiasalis, garsėjantis ne tik įspūdingomis smėlio kopomis, bet ir biologine įvairove. Jau dabar matyti, kad kormoranų išdžiovintuose pušynuose puikiai auga lapuočiai, taip pat kormoranų dėka, galime didžiuotis sparčiausiai Europoje augančia jūrinių erelių populiacija. Tačiau įdomus dalykas - kodėl Kuršių nerijoje nėra avilių, kodėl nelaikomos bitės?Medkopio šventė vyks per Žolinę Aukštaitijos nacionaliniame parke esančiame Stripeikių senovinės bitininkystės muziejuje. Šio renginio metu lankytojai nemokamai gali susipažinti su bitininkystės istorija, klausytis žymiausių lektorių, paragauti įvairių rūšių medaus.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, įsikūrusi Verkių dvaro sodyboje, saugo ir atkuria regioninių parkų gamtos ir kultūros paveldo vertybes, skatina pažintinį turizmą, propaguoja kultūros palikimą, kontroliuoja lankymą ir atlieka tyrimus bei tvarkymo darbus.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Konfiskuoti nelegaliai laikomi augintiniai prižiūrimi laukinių gyvūnų globos centre. Jo vadovė Justina Morkūnaitė pasakoja, kaip pas juos atsidūrė papūgos, kačių hibridai, servalai, makakos. Kodėl ne visi jie ras sau tinkamus namus?Žmonės namuose laiko daugybę įvairiausių gyvūnų. Dažnai jie yra nelegaliai atgabenti ar paimti, įsigyti neteisėtai. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja Laura Janulaitienė, koks likimas dažniausiai laukia neiteisėtai įsigytų gyvūnų.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Botanikas Zigmantas Gudžinskas aiškina, kada augalas tampa piktžole, ar ateityje reikės piktožes saugoti. Taip pat pasakoja apie rugius ir jų laukuose augančias piktžoles, tokias kaip rugiagėlės ir raugė, dar rugiuose auga pavojingas grybas – skalsė, kuri gali sukelti apsinuodijimus.Remiantis Žuvinto biosferos rezervato duomenimis, gandrų populiacija Lietuvoje yra arti savo maksimumo, nors jų gyvenimo sąlygos keičiasi dėl žmogaus veiklos, pavyzdžiui, elektros linijų tiesimas po žeme. Dar ornitologas Liutauras Raudonikis pastebi, kad keičiasi gandrų migracijos keliai, ypač dėl geopolitinių konfliktų kelionės maršrutuose.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Vasarą keliaujant gamtoje galima sutikti įvairių nuodingų roplių, todėl svarbu žinoti, kaip elgtis su jais. Herpatologas Gerardas Paškevičius, žinomas kaip „Džiunglių žmogus“, primena, kad angis - vienintelis nuodingas roplys Lietuvoje, tačiau dažniausiai jos nuodai nėra mirtini sveikiems suaugusiems žmonėms, o žaltys - nekenksmingas roplys, dažnai sutinkamas vandens telkiniuose. Jis gali plaukti ežeruose ir nesukelia pavojaus žmonėms.Ką moka, ką sugeba paprastos varnos? Ar čiurliai jau skelbia vasaros vidury? Gandrai pakelėje ir kregždutės balkone – paukščiams reikia mūsų.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gamtininko Tado Ivanausko Obelynės sodyboje-memorialiniame muziejuje baigta XX a. pradžios interjerų restauracija. Tadas ir Honorata Ivanauskai, gyvendamas šioje sodyboje 1927–1970 m., sukūrė turtingą dendrologinę kolekciją. Kaip pasakoja Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmantas Kalesinskas, dėmesio reikalauja ir Honoratos Ivanauskienės asmenybė, kuri yra Montessori ugdymo sistemos pradininkė Lietuvoje, Lietuvos šaulių sąjungoje ji įkūrė moterų šaulių sekciją. Beje, restauruojant sodybą, buvo aptikta tarpukario šaulės uniforma.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Žmonės ne visada adekvačiai supranta gamtos reikalus. LGGC veterinarijos gyd. Rokas Matevičius: varnos padeda išauginti savo gentainį, tačiau žmonių augintos pelėdos, gali ir neišgyventi.Stumbrininkas Rytas Papšys aiškina, kaip gamtoje išgyvena sužeisti ar susižeidę gyvūnai, kaip sekasi našlaičiams.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Laukinių gyvūnų globos centras yra itin svarbi institucija, siekianti padėti į bėdą pakliuvusiems laukiniams gyvūnams. Centro vadovė Justina Morkūnaitė pažymi, kad dalis globotinių sėkmingai sugrįžta į natūralią jų buveinę, o kitiems ieškoma nuolatinių namų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.Kai kurie gyvūnai neišgyvena dėl per didelių sužeidimų arba dėl to, kad laiku nepavyksta suteikti reikiamos pagalbos.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Zigmantas Gudžinskas apie liepų žydėjimą, pievų šienavimo laiką ir vasaros prognozes.Entomologė Eglė Vičiuvienė, viena knygos apie Lietuvos drugius rengėjų sako, kad mokslininkai laukia visuomenės įsitraukimo į drugių stebėjimus ir tyrimus.Dūminė raudonuodegė - paukštis, kuris iš visų mūsų sparnuočių čiulba ilgiausiai: nuo kovo iki lapkričio, t.y. teritorijos reiškimo ženklas, nes pasirinkusi tinkamą vietą, pavyzdžiui - aukštą anteną, joje suokia kasdien.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Zigmantas Gudžinskas apie liepų žydėjimą, pievų šienavimo laiką ir vasaros prognozes.Entomologė Eglė Vičiuvienė, viena knygos apie Lietuvos drugius rengėjų sako, kad mokslininkai laukia visuomenės įsitraukimo į drugių stebėjimus ir tyrimus.Dūminė raudonuodegė - paukštis, kuris iš visų mūsų sparnuočių čiulba ilgiausiai: nuo kovo iki lapkričio, t.y. teritorijos reiškimo ženklas, nes pasirinkusi tinkamą vietą, pavyzdžiui - aukštą anteną, joje suokia kasdien.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Vasaros mėnesiais į namus miškuose, visus metus buvusius pustuščiais, plūsteli žmonės. Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko biologinės įvairovės skyriaus vyriausisis specialistas Andrejus Gaidamavičius pasakoja, kad per sezoną vien Labanoro girioje apsilanko keli šimtai tūkstančių lankytojų, kurie vis dar palieka kalnus šiukšlių.Medžioklėtyrininkas Petras Adeikis sako, kad per sezoną, šienaujant pievas žūsta iki 30 tūkstančių stirniukų ir primena, kad gamtoje viskas susiję - stirnos, vilkai ir ūkininkų galvijai.Paukščiai jums kalba ir čiulba tik ryte. O jeigu bandysite paukščių klausytis vidury dienos, būsite pavėlavę – tuo metu jie darbuojasi, o ne gieda.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė