Podcasts about ruduo

Ramunė Savickytė. „Adelės dienoraštis. Ruduo“. Skaito Viktorija Smolskaitė.

Gerbiamieji, užkluptas rudeninės depresijos planuojatės pasikabinti pamiškėje ar spontaniškai norisi lesinti paukštelius balkone? Sustokite, pasigarsinkite savo audio signalų imtuvus ir išklausykite šį radijo epizodą apie rudenį - gal persigalvosite. Jeigu ne - geros Jums kelionės.

Lietuvos sezono Prancūzijoje metu Provanso Ekso didžiajame teatre šį vakarą laukia Vilniaus miesto ansamblis NIKO, Lietuvos kamerinis orkestras ir kontraboso žvaigždė slovakas Romanas Patkoló.Druskininkuose prasideda 35-asis tarptautinis literatūros festivalis „Poetinis Druskinininkų ruduo“.Kaip emocinio ugdymo pamokos keičia vaikus ir kurie iš užsiėmimų būna jautriausi?Kuo svarbus buvo bliuzo kūrėjas Stephenas Ray Vaughanas?Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – parodos „Iš šerdies“ kuratorė Aušra Jasiukevičiūtė.Ved. Marius Eidukonis

,,Bedrock“ ūkį Kaišiadorių rajone puoselėja lietuvės Kristinos ir indo Kannan šeima, auginanti indiškas daržoves ir kreivabudes. Nors daržovių auginimas sezoniška veikla, grybus šeima gali auginti ištisus metus, bet tai jau priklauso nuo temperatūros, šildant sąnaudos išauga. Kristinos ir Kannan auginamos daržovės ir grybai rado rinką Lietuvoje. Neaplenkia ūkio ir turistai.Ruduo – metas sodinti. Pastaruoju metu šalyje vyksta daug sodinukų mugių, o kaip nepasiklysti pardavėjų gausoje, į ką atkreipti dėmesį perkant sodinuką ir ko verčiau dar nesodinti? Į visus šiuos klausimus atsakymų ieškosime su skirtingų ūkių šeimininkais, kurie lankėsi Vilniuje vykusioje mugėje.Rubrikoje ,,Verta žinoti“ išgirsite apie tai, kad Vytauto Didžio universiteto botanikos sodo Vaistinių augalų skyrius mini veiklos 100 – metį. Kuo tai reikšminga Lietuvai, pasakos vaistininkė, medicinos ir sveikatos mokslų daktarė, VDU botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijų sektoriaus vedėja Ona Ragažinskienė.

Rugsėjo pradžioje vyko pasitarimai su pavaldžių įstaigų atstovais ir socialiniais partneriais dėl ūkio veiklos žurnalų pildymo. Po žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus žodinio paskelbimo, kad ūkininkams laikinai nereikia pildyti ūkio veiklos žurnalų, optimizmo žemdirbiams buvo daug, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai trukdys sėkmingam tiesioginių išmokų išmokėjimui. Kokias išeitis, siekiant mažinti biurokratinę naštą, pavyko rasti?Šilauogių derlius užderėjo geras, bet tik dalis jo pasiekė pirkėjus. Dalį nukūlė audra, o dar didesniu iššūkiu tapo tai, kad trūko uogų skynėjų. Apie tai, kad jų teko ieškoti net Ukrainoje, pasakoja biologas ir ūkininkas Petras Basalykas, šilaaugių derlių renkantis jau dvidešimt metų.„Verta žinoti“: Amerikietiškieji Pekanai puikiai dera ir Lietuvoje. Ruduo - riešutų metas. Metas sodinti ir naujus riešutynus. Klimatui šylant jau galima auginti ir įvairesnių rūšių riešutus. Jonas Matelis, puoselėjantis retų augalų ūkį Kauno rajone, jau kurį laiką specializuojasi auginti riešutmedžius. Jis pasakoja, kad Lietuvoje puikiai auga ir derlių veda net Pekano riešutmedis ir, anot jo, jau verta planuoti sodinti jų plantacijas.Ved. Kristina Toleikienė

Ko Pekinas tikisi iš naujausios popiežiaus Pranciškaus kelionės po Aziją?Artėjant spalį Vatikane vyksiančiai antrajai sinodo baigiamosios asamblėjos sesijai, kunigas ir teologas Tomašas Halikas vėl primena svarbiausius šio sinodo tikslus, lemsiančius Bažnyčios ateitį ir pačios religijos vaidmenį XXI a. pasaulyje. „Modernybės epochoje krikščionybė prarado savo kultūrinį-politinį vaidmenį kaip religio ta prasme, kad anksčiau ji visuomenėje atlikdavo „rišamosios medžiagos“ vaidmenį. Sinodo reforma gali parengti Bažnyčią religijos vaidmeniui kitokia - veiksmažodžio re-legere, reiškiančio „skaityti iš naujo“ - prasme. Bažnyčia gali būti „naujo skaitymo“, naujos hermeneutikos, naujo, gilesnio Dievo kalbos aiškinimo mokykla. Tai viena iš būtinų mūsų laikų Bažnyčios užduočių: būti kontempliatyvaus požiūrio į tikrovę mokykla." Plačiau - vedamojo skiltyje.Pokalbis su bibliste Ingrida Gudauskiene, Vilniaus Šv. Juozapo teologijos instituto vadove, kuri pristatys savo naujausią knygą „Galia ir teisingumas. Biblijos pranašai šiandienai“ (išleido Tyto alba).Naują žurnalo „Kelionė“ numerį pristato leidinio vyriausioji redaktorė Faustina Andriulytė.Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Ruduo“.Laidą parengė Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Alfonsas Nyka-Niliūnas. „44-ieji: vasara ir ruduo“. Spektaklis parengtas pagal Alfono Nykos-Niliūno dirnoraščius. Režisierius Pranas Morkus, garso režisierė Indrė Stakvilevičiūtė. Vaidina aktorius Aleksas Kazanavičius. 2001 metais.

Jonas Lekšas, Karolis Tiškevičius ir Jonas Miklovas pakalbėjo apie įspūdingą atmosferą Vilniuje ir „Žalgirio“ dominavimą derbyje bei apžvelgė užsienyje smagiai judančius buvusius LKL legionierius bei lietuvius, o taip pat ir pirmąjį Eurolygos mėnesį. Tinklalaidės partneriai: – „Profitus” - lyderiaujanti lietuviška investavimo platforma, vienijanti daugiau nei 32 tūkstančius registruotų vartotojų, kurie jau uždirbo 6,7 milijonus eurų. Profitus.lt puslapyje skelbiami tik profesionalų atrinkti pasiūlymai, o pradėti investuoti galima vos nuo 100 EUR! Visiems naujiems investuotojams +25 EUR dovana su kodu: BASKETNEWS-25 – Ruduo - geriausias laikas geram turiniui! Užsisakyk „Telia Play” ir nepraleisk išskirtinio turinio bei, pirmąkart Lietuvoje, realybės serialo „Tiltas”! Filmai, serialai ir TV kanalai - tavo ekrane, kad ir kur bebūtum. Plačiau: https://tv.telia.lt/ Temos: Redaktoriaus atostogos (0:00); Įspūdingas komandų palaikymas Vilniuje (5:38); Tragiškas „Ryto“ pataikymas – ne veltui (18:47); „Rytas“ – silpnesnis nei pernai? (22:10); Į ateitį papildymą nukeliantis Dimša (23:31); Pakalbėkime apie Ulanovą (32:07); Kurioje vietoje pagal triukšmą yra „Žalgirio“ arena? (36:33); Užsienyje rimtai judantys LKL legionieriai (41:03); Džiuginantys pasaulio lietuviai – nuo Paulausko iki Rubštavičiaus (51:27); Eurolygos mėnuo – kur nusišnekėjome? (1:14:05); Gal kažką ir pataikėme? (1:31:11).

Metusi darbą prekybos srityje, Rasa Ražanienė į rankas paėmė fotoaparatą, o dabar jos nuotraukos keliauja po parodas visame pasaulyje.Augantis susidomėjimas sveika mityba padidino vartotojų poreikį žinoti, ką jie perka ir valgo. Tačiau nepasimesti parduotuvių lentynose esančių produktų gausoje ir atpažinti gaminį, kuris būtų naudingiausias sveikatai – tikras iššūkis.Lietuvos jūrų muziejus laive-muziejuje ,,Sūduvis“ pristatė, modernų ir kupiną ekstremalių patirčių edukacinį užsiėmimą ,,Pabėgimo kambarys SOS“.Ruduo įsibėgėja ir šviesus metas paroje darosi vis trumpesnis – vakarais temsta anksčiau, rytais šviesa taip pat pasirodo vėliau, todėl specialistai primena, kad labai svarbu pasirūpinti savo saugumu dalyvaujant eisme.Ved. Paulius Selezniovas

Praėjusiais metais 50-metį peržengęs festivalis „Muzikos ruduo“ šiemet klausytojus kviečia susipažinti su performatyvumo estetika lietuvių muzikoje ir skelbia temą „Raiška–reikšmė“. Apie viską išsamiau - festivalio meno vadovas Robertas Bliškevičius ir komunikacijos vadovas Matas Drukteinis.Muzika, mirusi per naktį – tai dažniausiai slapyvardžiais pasivadinusių kompozitorių gyvų garso takelių kūrėjų darbai, vadinamiesiems „photoplay“ – pirmiesiems judantiems vaizdams. Apie gyvos muzikos kine aukso amžių – Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.„Visus pragarus susikuri tu pats“, – teigia premjeros „Kiti“ režisierius Darius Gumauskas, pastatyme pagal prancūzų filosofo ir dramaturgo Jeano Paulio Sartre‘o pjesę „Užsklęstos durys“ analizuojantis visiems žinomus, tačiau dažnai nutylimus klausimus ir baimes. Repeticijoje lankėsi kolegė Karina Metrikytė.Vilniuje vyksta tarptautinė mokslinė konferencija „Vilniaus žydų intelektualinis paveldas“. Ir nors turėję dalyvauti garsūs Izraelio mokslininkai, tyrinėtojai dėl prasidėjusio karo negalėjo atvykti, nuotoliniu tapusiame susitikime skamba itin aktualios ir svarbios temos.„Man nesvarbu, kokioje šalyje dirbu, tačiau Klaipėda yra ramybės uostas“,- sako menininkė Urtė Jasenka. Apie gyvenimą mieste prie jūros, apie muziką ir dailę, apie jauno menininko galimybes išgyventi ir kurti – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta KryževičienėNuotr. Tomas Terekas

Nemalonios staigmenos, sudėtinga situacija, brangsta paskolos – taip piešiamas būsimas ruduo. Kiti klausia – o kur gi ta žadėta krizė?Prie viso to, dėl planuojamos mokesčių reformos įsisiūbavo emocijos. Nors ji, esą, menkai tepagyvins ekonomiką.Koks vis dėlto bus tas ruduo?Dalyvauja: Premjerės patarėjas Raimondas Kuodis, Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.Ved. Mindaugas Aušra

Alfonsas Nyka-Niliūnas. „44-ieji: vasara ir ruduo“. Režisierius Pranas Morkus. Garso režisierė Indrė Stakvilė Ehrhardt. Vaidina Aleksas Kazanavičius 2001 m.

2015-ųjų Metų knygos vaikams laureatė. Ramunė Savickytė. „Adelės dienoraštis. Ruduo“. Skaito aktorė Viktorija Smolskaitė.

Ko tikėtis iš naujo mini albumo „Ruduo“? Kelios dienos iki albumo atidavimo jūsų ausims atsakė pats „Pilnačių“ kūrėjas Marius Meilūnas – šviežio skambesio, jausmo, vientisumo! O dabar jau pasirodžius albumui Marius dar atviresnis. Pasikalbėjome apie rudenį, meilę, pasikeitimus.Kalbino Inga Ramoškaitė

Biologas Eugenijus Tijušas pasakoja, kaip kinta žmogaus ir gyvūno santykis, kodėl žvėrys eina į miestus? Gal ateityje mūsų laukia įdomūs susitikimai, kai miesto gatvėmis vaikštinės lapės ir stirnos, stogais šuoliuos voverės ir kiaunės.Ruduo. Miega ežiai, dauguma varlių, angių, žalčių. Nors kai kurie vazdžiai pasislėpė poilsiui, daugelis dar labai aktyvūs. Entomologė Eglė Vičiuvienė paaiškina, kodėl vėlų rudenį tiek daug aktyvių vabzdžių, kas lemia tokį vabzdžių atsparumą?Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Raimondas Raziūnas – augalininkystės ūkio šeimininkas iš Kėdainių raj. Beinaičių kaimo. Pradėjęs su tėčiu nuo kelių hektarų, nupirkęs žemės iš nenorinčių dirbti, dar nuomodamas dabar deklaruoja 64 ha. Turi darbą mieste ir galėtų lengviau gyventi, bet ant sofos sėdėti nenori, nes jam patinka gamta, savarankiška veikla ir galimybė justi žemės kvapą.Rugsėjo mėnesį JAV tarnybos suteikė leidimą Lietuvai eksportuoti kiaušinių produktus. Anot maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojos Audronės Mikalauskienės, dar šiemet ketinama išsiųsti pirmąją produkcijos partiją. Kuo nauja rinka bus naudinga visam paukštininkystės sektoriui? Pasakoja „Groward Group“ vadovas Algirdas Valančius.Ruduo – vandens telkinių įžuvinimo metas. Prieš 3 m Radviliškio rajone Arimaičių ežere buvo paleistos kelios tonos žuvų, kurios turėjo išnaikinti dalį dumblo ir vandens žolių. Rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Algirdas Fergelis teigia, kad taip ir atsitiko.Ved. Arvydas Urba

FM99 pokalbyje Šarūnas Narusevičius "Obuolinio" sulčių spaudyklos Luksnėnuose vadovas.

FM99 pokalbyje Gytis Valaika Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiasis specialistas.

#TiekZiniu Šį ketvirtadienį (liepos 21 d.) „Tiek žinių“ vedėja Eglė pasakoja naujienas iš Ukrainos, apie atnaujintą dujų tiekimą, ramų ministrą Dulkį ir Italijos premjero atsistatydinimą. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/ZXJAP2kLZXA

Infliacija Lietuvoje ir euro zonoje toliau muša rekordus. Ruduo taip pat prognozuojamas sunkus.Užsienyje kalbama, kad kylančios kainos grasina žmonių buičiai, tai esą gali kelti socialinius neramumus ir protestus.O Lietuvoje opozicija per vasarą nori parengti antiinfliacinį planą. Ar pavyks? Ir prie ko gali privesti brangstantis gyvenimas?Dalyvauja: Seimo vicepirmininkas, Ekonomikos komiteto narys Vytautas Mitalas, Ekonomikos komiteto narys Gintautas Paluckas, Ekonomistai Giedrė Dzemydaitė ir Marius Dubnikovas.Ved. Mindaugas Aušra

Naują koncertinę programą kuriantis Tadas Juodsnukis pristato naują dainą „Rudenio naktys“. Tadas Juodsnukis, šiandien lankėsi laidoje „Vakarop su Vyteniu“, kur papasakojo apie naują kūrinį, savo sąsajas su rudeniu ir negalėjimą dainuoti ryte. Ir kadangi jau buvo vakaras, tai jis atliko gyvai savo naujausią darbą „Rudenio naktys“.

Ruduo – ne tik paukščių, geltonų lapų, vilkų medžioklės, bet ir lašišų kelionių į neršto vietas metas. Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijos darbuotojas, dr. Justas Dainys paaiškina, kada lašišos nukeliaus iki nerštaviečių.Prieš keletą dienų minėjome Gyvūnų globos dieną. Lietuvos gyvūnų globėjų asociacijos narė, veterinarijos gydytoja Jurgita Gustaitiene primena, kas yra gyvūnų globa, kaip Lietuvoje keičiasi santykis su globojamais. gyvūnais.Aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis primena, kad aplinkos ministerija jau patvirtino medžioklės sezono vilkų limitą.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Ar pamatę ženklą ekologiška prekė, susiviliojate ją nusipirkti, net jei ji kainuoja brangiau? Gali būti, kad darote teisingai, bet gali būti ir taip, kad jūs tapote žaliojo smegenų plovimo auka.Kartu nersime į rudeninį biudžetą. Ar žinojote, kad būtent dabar pats palankiausias metas taupyti? Ir beprotiška restoranų ekstravaganciją. Teko girdėti apie 5-ių tūkstančių dolerių mėsainį?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Mūsų draugai SAURIDA GAS laidos žiūrovams suteikė net 300 Eur nuolaidą! Ruduo – geriausias metas įsigyti patogesnį šildymą

Jauna šeima kaime randa ne tik ramybę, bet ir savirealizacijos galimybes. Iš miesto į kaimą Kupiškio rajone persikėlę, Justina ir Mindaugas Jasinskai, puoselėja augalininkystės ūkį, sezono metu augina smidrus.Užimtumo tarnybos duomenimis, nedarbas kaime mažėja, tačiau ūkininkai sako nerandantys reikalingų darbuotojų. Kaip tikina tarnybos vyriausioji specialistė Inga Vegytė, siekiant pritraukti darbuotojus, tik atlyginimo nebepakanka.Verta žinoti. Ruduo – tinkamas metas tulpių svogūnų sodinimui. Kokias veisles rinktis, kaip sodinti, kad gėlės džiugintų pavasarį, patars Botanikos sodo Vingio skyriaus vedėja Regina Juodkaitė.

Spaudos apžvalga.Kino žurnalistė Ieva Šukytė apžvelgia net du šiuo metu vykstančio Vilniaus dokumentinių filmų festivalio filmus: „Kruvina nosis, tuščios kišenės“ ir „Paskutinės dienos prie jūros“.Knygų apžvalga.Šiemet Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultetas mini savo 50-metį.Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezono pradžia. Pokalbis su orkestro meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu Gintaru Rinkevičiumi.Monikos Dirsytės performansas, kurio šūkis – „Neteršk gyvybės rato“ – neseniai baigė savo dvi savaites trukusias keliones po Lietuvą.Prasideda POETINIS DRUSKININKŲ RUDUO.Sustoti dar urbanistinių procesų nepaliestame kieme ir patyrinėti vietą prieš pat jos išnykimą – tai Jaunimo teatro premjeros, teatrinės patirties „Kaip visur, kaip visi“ kūrėjų siekis užfiksuoti esamąjį Užupio laiką.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Spaudos apžvalga.Lenkų režisieriaus Grzegorzo Jarzynos spektaklio „Soliaris 4“ premjera.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Klaipėda jau septintąjį kartą pasitinka tarptautinį animacijos ir video žaidimų festivalį BLON.Rugsėjo 9-11 dienomis pradedamas Lietuvos kultūros sezono „Be atstumo: Lietuvos kultūra Bavarijoje 2021” etapas. Apie tai laidoje pasakos Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.Iliustratrorė Akvilė Magicdust išleido grafinę novelę „Bitės. Išskirtinės merginų roko grupės istorija“.Lankysimės Gelgaudiškio dvare.Tinklalaidė SAVAS MIESTAS baigia antrąjį sezoną.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Rēzeknis nūvoda Rāznys Nacionaluo parka teritorejā, zemnīku saimisteibā „Ruduo kumeļu pauguri” 120 hektaru plateibā dzeivoj palels sātys gonampulks – ap 80 zyrgu, četrdesmit gūvu, padsmit kozu i cyti sātys kustūni. Jau padsmit godu iteinis saiminīki, tūs vydā ari Kristīne Stašule, patriotisku jiutu vadeiti, nūsadorboj ar vīnys nu Latvejis nacionalūs zyrgu škirņu audziešonu i populariziešonu – leluokuo zyrgu daļa, kas gonuos glaznainajūs Rāznys azaram tyvejūs pakolnūs, ir ‘latgalīši’. „Golvonuo myusu saimisteibys darbeibys nūzare ir Latgolys rykšuotuoju atteisteiba, škirnis atdzymšona i saglobuošona. Leluokuo dala zyrgu, kas sataigoj pa laukim, ir Latgolys rykšuotuoji. Itūšaļt mes asam vīneiguo saimisteiba, kurā ir itī zyrgi. Niu dzymst mozuli, byus daudzi  skaistu Latgolys rykšuotuoju.  Mes nūsadorbojam ar turismu, pīduovojom cylvākim izjuot, izbraukt, pasavērt, pabaruot, pačamdeit, pabiļdēt ci vīnkuorši pastuovēt kluotu zyrgim, gūvem i cytim lūpenim. Bārni bīžai brauc pasavērt iz dzeivinīku, jo niu jūs ir tik moz, ka var redzēt viņ gruomotuos ci pa televizoru.” Kristīne stuosta, ka škirne ‘Latgolys rykšuotuojs’ ir izveiduota jau seņ, 1906. godā, kod vysā Latveja vēļ beja cīši daudzi zyrgu i ļauds tūs kasdīnā izmontuoja gon dorbam, gon kab puorsavītuotu.   „Kurzemē beja ‘Latvejis braucamais zyrgs’, Zemgalē beja ‘Latvejis ardenis’, sovpus pi mums beja vītejuos dorba kieveitis, kurom nivīns tū izaceļšonu i nazynuoja. Dorba zyrgs i dorba zyrgs. Tai kai mums beja vajadzeigs, kab tī zyrgi varatum puorsavītuot lelus attuolumus, Latgolys zemnīki suoce tuos kieveitis lacynuot ar īvastajim nu aiz rūbeža teirškirnis rykšuotuojim. Krīvu, Orlovys i Amerikys rykšuotuoji. Daudzvīt Latgolā beja ierzelu vaislys nūvītnis, kur dzeivuoja itī ierzeli, kas gribēja varēja atvest sovu kieveiti aplacynuot i dabuot kumieleni.  I vot tī kumieleni, kuri saguoja iz pusi Latgolys dorba zyrgi, iz pusi rykšuotuoji, jūs pa Latgolu beja cīši daudzi… Jūs apkūpuoja vīna lelā grupā i nūsauce par Latgolys rykšuotuojim. Laikā, kod myus pīvuonuoja Krīvejai, itys nūsaukums nūsamaineja i zyrgs palyka par PSRS rykšuotuoju. Tod mes atdabovom naatkareibu, i tod jau palyka pavysam švaki, jo Latveja nūlēme, ka mums nav vajadzeigys vasalys treis zyrgu škirnis, pītiks ar vīnu – Latvejis braucamū. Tai puorejī zyrgi aizguoja viesturē, jūs vaira nabeja. Naizdeve vaira dokumentus, kurūs raksteitu ‘Latgolys rykšuotuoja’ škirni, nu vaļsts ari nabeja nikaidu programu, kas koč kaidā veidā paleidzātu saglobuot, atteisteit i pavairuot itūs zyrgus. Pieckara godūs daudzim zyrgim beja pagaisynuoti dokumenti. Kod myusu saime izzynuoja, ka Latgolai koč kod viesturiski beja sova zyrgu škirne, mes nūlēmem tū vysu drupeit atjaunuot. Suocem studēt dokumentus, ciļtsgruomoys, vaicuot informaceju.”

Rēzeknis nūvoda Rāznys Nacionaluo parka teritorejā, zemnīku saimisteibā „Ruduo kumeļu pauguri” 120 hektaru plateibā dzeivoj palels sātys gonampulks – ap 80 zyrgu, četrdesmit gūvu, padsmit kozu i cyti sātys kustūni. Jau padsmit godu iteinis saiminīki, tūs vydā ari Kristīne Stašule, patriotisku jiutu vadeiti, nūsadorboj ar vīnys nu Latvejis nacionalūs zyrgu škirņu audziešonu i populariziešonu – leluokuo zyrgu daļa, kas gonuos glaznainajūs Rāznys azaram tyvejūs pakolnūs, ir ‘latgalīši’. „Golvonuo myusu saimisteibys darbeibys nūzare ir Latgolys rykšuotuoju atteisteiba, škirnis atdzymšona i saglobuošona. Leluokuo dala zyrgu, kas sataigoj pa laukim, ir Latgolys rykšuotuoji. Itūšaļt mes asam vīneiguo saimisteiba, kurā ir itī zyrgi. Niu dzymst mozuli, byus daudzi  skaistu Latgolys rykšuotuoju.  Mes nūsadorbojam ar turismu, pīduovojom cylvākim izjuot, izbraukt, pasavērt, pabaruot, pačamdeit, pabiļdēt ci vīnkuorši pastuovēt kluotu zyrgim, gūvem i cytim lūpenim. Bārni bīžai brauc pasavērt iz dzeivinīku, jo niu jūs ir tik moz, ka var redzēt viņ gruomotuos ci pa televizoru.” Kristīne stuosta, ka škirne ‘Latgolys rykšuotuojs’ ir izveiduota jau seņ, 1906. godā, kod vysā Latveja vēļ beja cīši daudzi zyrgu i ļauds tūs kasdīnā izmontuoja gon dorbam, gon kab puorsavītuotu.   „Kurzemē beja ‘Latvejis braucamais zyrgs’, Zemgalē beja ‘Latvejis ardenis’, sovpus pi mums beja vītejuos dorba kieveitis, kurom nivīns tū izaceļšonu i nazynuoja. Dorba zyrgs i dorba zyrgs. Tai kai mums beja vajadzeigs, kab tī zyrgi varatum puorsavītuot lelus attuolumus, Latgolys zemnīki suoce tuos kieveitis lacynuot ar īvastajim nu aiz rūbeža teirškirnis rykšuotuojim. Krīvu, Orlovys i Amerikys rykšuotuoji. Daudzvīt Latgolā beja ierzelu vaislys nūvītnis, kur dzeivuoja itī ierzeli, kas gribēja varēja atvest sovu kieveiti aplacynuot i dabuot kumieleni.  I vot tī kumieleni, kuri saguoja iz pusi Latgolys dorba zyrgi, iz pusi rykšuotuoji, jūs pa Latgolu beja cīši daudzi… Jūs apkūpuoja vīna lelā grupā i nūsauce par Latgolys rykšuotuojim. Laikā, kod myus pīvuonuoja Krīvejai, itys nūsaukums nūsamaineja i zyrgs palyka par PSRS rykšuotuoju. Tod mes atdabovom naatkareibu, i tod jau palyka pavysam švaki, jo Latveja nūlēme, ka mums nav vajadzeigys vasalys treis zyrgu škirnis, pītiks ar vīnu – Latvejis braucamū. Tai puorejī zyrgi aizguoja viesturē, jūs vaira nabeja. Naizdeve vaira dokumentus, kurūs raksteitu ‘Latgolys rykšuotuoja’ škirni, nu vaļsts ari nabeja nikaidu programu, kas koč kaidā veidā paleidzātu saglobuot, atteisteit i pavairuot itūs zyrgus. Pieckara godūs daudzim zyrgim beja pagaisynuoti dokumenti. Kod myusu saime izzynuoja, ka Latgolai koč kod viesturiski beja sova zyrgu škirne, mes nūlēmem tū vysu drupeit atjaunuot. Suocem studēt dokumentus, ciļtsgruomoys, vaicuot informaceju.”

Baltikumi muusikat tutvustab Kevin Park

Baltikumi muusikat tutvustab Kevin Park

Po ilgesnės pertraukos atlikėja GJan pristato naujausią dainą „Palikai“, kuri gimė po daugybės nepavykusių bandymų. Dainos bendraautoriai Greta Jančytė ir Rokas Jansonas. Pasirodo, abu net buvo pradėję svarstyti, kad tam tikri ženklai rodo, jog dainos išvis nereikia niekam rodyti.Laidoje „Vakarop su Vyteniu“ ji pasidalino istorijomis apie dvejones dėl dainos, tiesmukišką dainą, vienatvę, piešinių parodą ir naują albumą. Laidą „Vakarop su Vyteniu“ klausyk šiokiadieniais nuo 16 val., o geriausius epizodus rasi mūsų podcaste „Vakarop su Vyteniu“.

Prezidentas Gitanas Nausėda susitinka su paskirtąja premjere Ingrida Šimonyte dėl būsimos vyriausybės formavimo. Ar kandidato į kultūros ministrus Simono Kairio kandidatūra tinkama?Mėgėjų chorai pandemijos akivaizdoje ieško būdų kaip vystyti veiklą ir mėgautis muzikavimu drauge, kad ir kas bebūtų. Ar įmanoma muzikuoti virtualiai? Apie tai su rubrika PING – PONG.Mokslininkas Rokas Mikšiūnas laisvalaikiu konstruoja Kauno modernizmo pastatus iš lego kaladėlių ir tai perduoda virtualiai norintiems to išmokti. Kuo įdomus toks hobis?Kol muziejai ir parodų salės užvertos lankytojams – menininkai ir parodų kuratoriai savo meną pristato virtualiai. Viena iš tokių yra šiuolaikinio meno paroda „Swallow“ galerijoje, įsikūrusioje kultūros komplekse Vilniuje SODAS 2123. Po Beatričės Mockevičiūtės ir Gintauto Trimako parodą „Melsva“ žvalgomės su jos kuratoriumi Audriumi Pociumi.Aktorius, režisierius , kompozitorius, bardas Andrius Kaniava naujoje kompaktinėje plokštelėje „Ruduo nesibaigiančioj metų alėjoj“ sudėjo dvylika visiškai naujų dainų. Apie kūrybą, nepaliaujamą norą dainuoti ir rudenį garsuose su aktoriumi Andriumi Kaniava rubrikoje „Be kaukių“Ved. Giedrė Trapikaitė ir Gabija Narušytė

Soduose, sodybose pats darbymetis – genėjami medžiai, vaiskrūmiai, grėbiami lapai, tvarkomas daržas. Susidaro žaliosios atliekos. Žaliųjų atliekų negalima mesti į buitinių atliekų konteinerius, o jų deginimas gali užtraukti piniginę baudą. Kompostavimas yra tvariausias žaliųjų atliekų tvarkymo būdas.Šeštadienį kauniečiai kviečiami į Vilijampolę – čia vyks ekskursijų festivalis. Ar kauniečiai domisi miesto istorija ir ar dalyvauja ekskursijose?Pavasarį kruize prie Italijos su vyru užstrigusi Dalia Kutraitė-Giedraitienė šiandien Klaipėdos knygų mugėje pristato savo knygą ATSITIKO.Taip pat laidoje – nacionalinės ir užsienio spaudos apžvalga.Ved. Alvyda Bajarūnaitė.

Internete publikuojami Baltarusijos gatvėse protestuotojus mušusių pareigūnų asmeniniai duomenys: gimimo data, adresas, asmens kodas, kartais – net valstybiniai automobilio numeriai ir markė. Ir tai – ne pirmas atvejis, kai revoliucijos persikelia į virtualią erdvę. Taip pat – kas ir kodėl internete nori išvilioti jums svarbią informaciją? Kodėl slaptažodžio idėja miršta? Pokalbis su kibernetinio saugumo ekspertu Giedriumi Meškausku.Ruduo – laikas, kai technologijų kompanijos pristato naujausius telefonus. Kokių produktų labiausiai laukia technologijų entuziastai Arnoldas Lukošius ir Karolis Špiliauskas? Ar jau netrukus vaikščiosime su sulenkiamais telefonais, kurie, prireikus, gali tapti planšete? Ar geras telefonas – būtinai brangus?Pokalbis su iš Jungtinės Karalystės grįžusia šeima, kuri Panevėžyje įkūrė kavinę „Kavos dėžutė“.Ved. Mindaugas Laukagalis

Įdomybės. Literatūra. Tarptautinis poezijos festivalis Poetinis Druskininkų ruduo prasidėjo nuo simboliškos premijos.

Viktorija Daujotytė. „Salomėjos Nėries ruduo”. Knygos ištraukas skaito aktorė Inga Burneikaitė.

Viktorija Daujotytė. „Salomėjos Nėries ruduo”. Knygos ištraukas skaito aktorė Inga Burneikaitė.

Viktorija Daujotytė. „Salomėjos Nėries ruduo”. Knygos ištraukas skaito aktorė Inga Burneikaitė.

Viktorija Daujotytė. „Salomėjos Nėries ruduo”. Knygos ištraukas skaito aktorė Inga Burneikaitė.

Ką mums neša brandusis ruduo? Paukščių kelionės ir žmonių rekordai. Maži, graužiantys. Bet at baisūs? Grybai ir mes. Apie visa tai ir dar daugiau iš gamtos - visų namų.

Kasos kvitas du metus kas mėnesį nešė kelių dešimčių, šimtų ar net tūkstančio eurų vertės laimę. Bet valdžios sugalvota loterija baigiasi – šįvakar paskelbti paskutiniai laimėtojai, išdalyti paskutiniai prizai. Ar kvitų loterija spėjo tapti nacionalinė ir ar tikrai atsipirko? Galiausiai, ar žmonės jau tikrai įpratinti prašyti kvito ir todėl tęsti žaidimo nebereikia? Apie tai laidoje „Aukso amžius“. Laidos svečiai: VMI kvitų loterijos projekto vadovas Rolandas Puncevičius, LLRI ekspertė Ieva Valeškaitė ir Smulkiojo ir vidutinio tarybos valdybos narė Daiva Čibirienė. Ved. Irma Janauskaitė.

Ką dovanoja brandus ruduo? Naujienos iš Žuvinto. Vėlus ruduo, o grybauti ne vėlu. Ved. Selemonas Paltanavičius, Audronė Šopagaitė.

Ruduo – laukinių gyvūnų migracijos metas. Patarimai kaip jų išvengti ir konsultacija kaip elgtis nutikus tokiai nelaimei. Kur link juda Brexit? Kitąmet bus uždrausta menkių žvejyba rytinėje Baltijoje.Ved. Artūras Matusas.

Ruduo bręsta. Kaip ilgai juo džiaugsimės? Iš pabendravimų su gamta. Apie Lietuvos pelkes. Medžioklė – rimtai ir linksmai. Apie visa tai ir dar daugiau iš gamtos - visų namų.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Valerijus Baranovskis stebisi, kad iki šiol Minskui ir Vilniui nepavyksta kalbėtis politiniu lygiu, bet teigia, kad Baltarusija yra pasiruošusi dialogui su Lietuva. Šiandien minimos 1951-mų metų trėmimų metinės. Prieš 68-erius metus spalio 2-3-ią dienomis vykusi operacija buvo pavadinta „Ruduo“. Per ją ištremta daugiau kaip 16 tūkstančių gyventojų, daugiau kaip 5 tūkstančiai - vaikai. Įvykiai Ukrainoje. Komentaras. Vilniuje įvyko VIII tarptautinis Baltarusijos istorijos tyrėjų kongresas.

Gamtoje lyg ruduo, lyg vasara.Paukščiai skrenda, o bitės darbuojasi. Ar blakės tikrai mieli padarai? Elnių vestuvės, grybai ir – mes. Apie visa tai ir dar daugiau iš gamtos - visų namų.

Alfonso Nyka-Niliūno „44-ieji: vasara ir ruduo”. Režisierius Pranas Morkus.

Vilniaus fotografijos galerijoje atidaroma Mindaugo Ažušilio fotografijų paroda, pristatanti dvi jo kūrybos serijas „Pomirtinis gyvenimas“ ir „Avarija“. Fotomenininko darbuose tyrinėjamos nepatogios, kritinės, tačiau itin aktualios temos: vyriškumas, hedonizmas, avarijos kelyje, įvaizdžio (ne)galia. Apie M. Ažušilio kūrybą pokalbis su menininku ir jo knygų sudarytoja, leidėja Egle Deltuvaite.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Čia tiesiog geros knygos, visose pagrindinės veikėjos yra moterys ir visose kalbama apie jų vietą pasaulyje pučiant istorijos vėjams“, – pastebi literatūros kritikė Elžbieta Banytė, apžvelgdama žymios latvių rašytojos Dainos Avotiņos romaną „Anyta“, Prancūzijos bestselerį – Didier Decoino knygą „Karpiai imperatoriui” ir britų rašytojos Ali Smith pirmąją tetralogijos dalį „Ruduo”.Nuo kultūrinės visuomenės sukiršinimo iki peticijų inicijavimo ar tapsmo įrankiu manipuliuoti viešąja opinija – sudėtingas sostinėje eksponuojamos Vlado Urbanavičiaus skulptūros „Krantinės arka“ dešimtmetis. Pirmadienio viktorinoje – apie 2009-aisiais įgyvendintą vieną iš Vilniaus Europos kultūros sostinės Viešųjų erdvių humanizavimo programos Neries kratinės skulptūrų projektą, atvėrusį gilumines tradicinių ir modernių vertybių nesantaikos priežastis.„Klasikos enciklopedija“ – apie Klaipėdos radiofono pradžią. Ved. Karina Metrikytė.

Ramunės Savickytės knygos „Adelės dienoraštis. Ruduo“ ištrauka.Skaito Viktorija Smolskaitė.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Tradicinis rusų folkloro festivalis „Pokrovskije kolokola“. Visagine Tarptautinis monospektaklių festivalis „Atspindis“. Ruduo: paukščių palydos.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Tradicinis rusų folkloro festivalis „Pokrovskije kolokola“. Visagine Tarptautinis monospektaklių festivalis „Atspindis“. Ruduo: paukščių palydos.

Ūkio naujienos. Ūkininkų kantrybę palaužė žemos pieno supirkimo kainos. Zita ir Kęstutis Masioniai iš Druskininkų savivaldybės nusprendė atsisakyti pienininkystės ir pereiti prie mėsinių galvijų auginimo. Ruduo įtemptas metas žuvininkystės ūkiuose. Kaip sunkumus įveikia šeimos tvenkininės žuvininkystės ūkis „Brivėtos tvenkiniai”? Ved. Rūta Katkevičienė.

Ūkio naujienos. Ūkininkų kantrybę palaužė žemos pieno supirkimo kainos. Zita ir Kęstutis Masioniai iš Druskininkų savivaldybės nusprendė atsisakyti pienininkystės ir pereiti prie mėsinių galvijų auginimo. Ruduo įtemptas metas žuvininkystės ūkiuose. Kaip sunkumus įveikia šeimos tvenkininės žuvininkystės ūkis „Brivėtos tvenkiniai”? Ved. Rūta Katkevičienė.

Orų prognozė.Spaudos apžvalga. Etnologo Liberto Klimkos pastebėjimai (apie prof. Andrių Sniadeckį).Kultūros renginiai. Pokalbių ciklas „Valstybė – tai TU“: verslininkas Ignas Staškevičius. Ruduo – naujas sezonas literatūroje.Šiandien prasideda Europos judumo savaitė.Ved. Alvyda Bajarūnaitė.

Ruduo spalvotas poliglotas, romantiškas, poetiškas, geltonas, kiekvienam šnibždantis į ausį vis kita kalba, kita spalva, į kiemus ir verandas atpučiantis savo laiškus, nostalgiją, praeities nuotraukas ir ateities priekaištus. Ruduo spalvotas poliglotas – visiems toks pat, nes vėjavaikiškai spalvotas. Ir pamaniau, kas gi tas kompozitorius, kuris moka tiek kalbų, turi tiek spalvų ir atspalvių kaip ruduo? Ogi amerikietis Leroy Andersonas. Žmogus poliglotas tikrąja to žodžio prasme, galėjęs laisvai susišnekėti norvegų, švedų, portugalų, vokiečių ir, žinoma, anglų kalbomis. Jo opusai – tai be galo spalvingi trumpi ir efektingi orkestriniai kūriniai, jo kūryba – tai kaip pati pradžia auksinio rudens, su mažomis užuominomis, post scriptum apie poetišką melancholiją ir vaikystės žaislų spalvas... Taigi laidos pradžioje – pati paletiškiausia ir poetiškiausia rudens pradžia. Vėliau – ruduo virstantis į retro rubriką, kurioje šnypš vinilos ir suksis juostos iš rinkinio „Lietuvos džiazas 1929–1980 m.“.

Šiandien laidoje: ruduo spalvotas poliglotas, romantiškas, poetiškas, geltonas, kiekvienam šnibždantis į ausį vis kita kalba, kita spalva, į kiemus ir verandas atpučiantis savo laiškus, nostalgiją, praeities nuotraukas ir ateities priekaištus. Ruduo spalvotas poliglotas – visiems toks pat, nes vėjavaikiškai spalvotas. Ir pamaniau, kas gi tas kompozitorius, kuris moka tiek kalbų, turi tiek spalvų ir atspalvių kaip ruduo? Ogi amerikietis Leroy Andersonas. Žmogus poliglotas tikrąja to žodžio prasme, galėjęs laisvai susišnekėti norvegų, švedų, portugalų, vokiečių ir, žinoma, anglų kalbomis. Jo opusai – tai be galo spalvingi trumpi ir efektingi orkestriniai kūriniai, jo kūryba – tai kaip pati pradžia auksinio rudens, su mažomis užuominomis, post scriptum apie poetišką melancholiją ir vaikystės žaislų spalvas... Taigi laidos pradžioje – pati paletiškiausia ir poetiškiausia rudens pradžia. Vėliau – ruduo virstantis į retro rubriką, kurioje šnypš vinilos ir suksis juostos iš rinkinio „Lietuvos džiazas 1929–1980 m.“.

„Gamta – visų namai“:Ruduo toks, koks yra... Iš paukščių kelionių tako. Ne visai mielos naujienos iš Žuvinto. Ar viską žinome apie vilką?

„Gamta – visų namai“:Ruduo toks, koks yra... Iš paukščių kelionių tako. Ne visai mielos naujienos iš Žuvinto. Ar viską žinome apie vilką?

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Ispanija ir Katalonija: komentaras. VU tarptautinė konferencija, skirta kalbotyrai ir tarpkultūriniams tyrimams. Festivalis „Nepatogus kinas“. Ruduo –lietingas sezonas

„Gamta – visų namai“:Ruduo išvaikė sniegus. O kada žiema? Iš gamtos vaistinės lentynų... Didysis paukščių traukimas baigėsi... Kaip dalinamės patirtimi ir darbais.

„Gamta – visų namai“:Ruduo išvaikė sniegus. O kada žiema? Iš gamtos vaistinės lentynų... Didysis paukščių traukimas baigėsi... Kaip dalinamės patirtimi ir darbais.

Alfonso Nyka-Niliūno „44-ieji: vasara ir ruduo”. Režisierius Pranas Morkus.

Alfonso Nyka-Niliūno „44-ieji: vasara ir ruduo”. Režisierius Pranas Morkus.

„Gamta – visų namai“: Ruduo kaip reta... Galima laimėti kovą už kiekvieną retą augalą. Ką pasakoja gamtos mylėtojai? Ko iš mūsų laukia gamta?

„Gamta – visų namai“: Ruduo kaip reta... Galima laimėti kovą už kiekvieną retą augalą. Ką pasakoja gamtos mylėtojai? Ko iš mūsų laukia gamta?

„Muzikiniame pastiše“ ‒ senosios muzikos ansamblis „Chiaroscuro“. Antrojoje laidos dalyje pasidalinsime rudeniška nuotaika. Ruduo įvairių kompozitorių darbuose.

„Gamta – visų namai“: Lapkritis taip pat gali nešti gerą nuotaiką. Kaip tvarkysime savo ir kitų atliekas? Lydekos keliauja ne iš ežerų, o į juos. Ruduo, kai ūkauja ir keliauja pelėdos

„Gamta – visų namai“: Lapkritis taip pat gali nešti gerą nuotaiką. Kaip tvarkysime savo ir kitų atliekas? Lydekos keliauja ne iš ežerų, o į juos. Ruduo, kai ūkauja ir keliauja pelėdos

„Gamta – visų namai“:Ruduo žygiuoja tyliai, bet - drąsiai.Atsisveikinant su profesoriumi R. Kazlausku. Paukščiai iškeliauja, bet ne visi.

„Gamta – visų namai“:Ruduo žygiuoja tyliai, bet - drąsiai.Atsisveikinant su profesoriumi R. Kazlausku. Paukščiai iškeliauja, bet ne visi.

Alfonso Nyka-Niliūno „44-ieji: vasara ir ruduo”. Režisierius Pranas Morkus.

Alfonso Nyka-Niliūno „44-ieji: vasara ir ruduo”. Režisierius Pranas Morkus.

Organų donorystės diena: galimybė pagerbti ir padėkoti tiems, kurie artimųjų netekties valandą turėjo jėgų pagalvoti apie kitus žmones. Organų donorystė nėra ta tema, kuria kalbame dažnai, nes tai yra susiję su mirtimi. Taip jau yra, kad donorystės ir transplantacijos procese netektis ir viltis pasveikti – eina kartu. Šioje laidoje girdėsite pokalbį su moterimi, kurios keturių mėnesių kūdikiui buvo transplantuota širdelė. Tokios transplantacijos – labai retos, kūdikiui sulaukti donoro – stebuklui prilygstantis įvykis. Kaip gyveno šeima iki transplantacijos ir po jos – pokalbis „Sveikatos“ laidoje.„Netaisyklinga laikysena“ – tokia diagnozė konstatuojama kas trečiam mokyklą lankančiam vaikui. Kodėl taip yra? Kas kenkia vaikų stuburui? Apie tai laidoje aiškins Vaikų ligoninės ortopedas Šarūnas Bernotas.Ruduo – gėrybių metas. Kuo mums naudingi riešutai laidoje pasakos Vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė.

Organų donorystės diena: galimybė pagerbti ir padėkoti tiems, kurie artimųjų netekties valandą turėjo jėgų pagalvoti apie kitus žmones. Organų donorystė nėra ta tema, kuria kalbame dažnai, nes tai yra susiję su mirtimi. Taip jau yra, kad donorystės ir transplantacijos procese netektis ir viltis pasveikti – eina kartu. Šioje laidoje girdėsite pokalbį su moterimi, kurios keturių mėnesių kūdikiui buvo transplantuota širdelė. Tokios transplantacijos – labai retos, kūdikiui sulaukti donoro – stebuklui prilygstantis įvykis. Kaip gyveno šeima iki transplantacijos ir po jos – pokalbis „Sveikatos“ laidoje.„Netaisyklinga laikysena“ – tokia diagnozė konstatuojama kas trečiam mokyklą lankančiam vaikui. Kodėl taip yra? Kas kenkia vaikų stuburui? Apie tai laidoje aiškins Vaikų ligoninės ortopedas Šarūnas Bernotas.Ruduo – gėrybių metas. Kuo mums naudingi riešutai laidoje pasakos Vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė.

„Gamta – visų namai“:Ruduo atneša pirmas šalnas. Koverta gervių ramybė? Žinios iš mūsų valstybinių parkų. Žvirbliai,širšės ir kita.

„Gamta – visų namai“:Ruduo atneša pirmas šalnas. Koverta gervių ramybė? Žinios iš mūsų valstybinių parkų. Žvirbliai,širšės ir kita.

Ruduo – didžiausių Vilniaus džiazo festivalių metas. Kokie rūpesčiai slegia Lietuvos džiazą? Koks mūsų džiazo įvaizdis užsienyje? Kaip Lietuvos muzikantai skinasi kelią į Azijos rinkas? Pokalbiai apie tai ir dar daugiau šeštadienio laidoje „Pakartot!”Dainiaus Pulausko grupės Korėjoje lyjant lietui klausėsi 20 tūkstančių gerbėjų minia. O kaip džiazo muzikantams sekasi išgyventi Lietuvoje, kur džiazas – ne prioritetinė kultūros rėmimo sritis? Pokalbis su tik ką iš turo Azijoje grįžusiu maestro Dainiumi Pulausku, festivalio „Vilnius Jazz” organizatoriumi Antanu Gusčiu bei melomanu, Džiazo federacijos valdybos nariu Julijumi Grickevičiumi.

Ruduo – didžiausių Vilniaus džiazo festivalių metas. Kokie rūpesčiai slegia Lietuvos džiazą? Koks mūsų džiazo įvaizdis užsienyje? Kaip Lietuvos muzikantai skinasi kelią į Azijos rinkas? Pokalbiai apie tai ir dar daugiau šeštadienio laidoje „Pakartot!”Dainiaus Pulausko grupės Korėjoje lyjant lietui klausėsi 20 tūkstančių gerbėjų minia. O kaip džiazo muzikantams sekasi išgyventi Lietuvoje, kur džiazas – ne prioritetinė kultūros rėmimo sritis? Pokalbis su tik ką iš turo Azijoje grįžusiu maestro Dainiumi Pulausku, festivalio „Vilnius Jazz” organizatoriumi Antanu Gusčiu bei melomanu, Džiazo federacijos valdybos nariu Julijumi Grickevičiumi.