Podcasts about kompozitorius

Kompozitorius, dirigentas, rašytojas, intelektualas, polemikas ir ikonoklastas Pierre'as Boulezas gimė kovo 26 dieną, prieš 100 metų. O į Kkitą laiką iškeliavo 2016-ųjų sausį. Jo gyvenimas, jo kūryba ir kultūrinis aktyvizmas visiškai pakeitė klasikinę muziką.Ved. Domantas Razauskas

Kompozitorius, nuolat klaidingai gretinamas su Debussy, nuolat vadinamas „impresionistu“, nors pats pakęsti negalėjo šio termino. Genialus kūrėjas, paveiktas laikrodžių, rytietiškų ir džiazo gaidų, įstrigęs vaikystės žaidimuose, šokantis. Tai Maurice‘as Ravelis, kuriame „Kitame laike“ sukanka 150.Ved. Domantas Razauskas

Grupės „Taruta“ lyderis Yevhen Romanenko su savo kolektyvo nariais jau daugiau kaip dešimtmetį padeda Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Mokytoju dirbantis Yevhenas sako, kad vaikai yra jo įkvėpimo šaltinis ir pagrindinė priežastis ginti savo šalį.Panevėžio muzikiniame teatre nuskambės ukrainiečių kompozitoriaus Oleksandro Ščetynskio simfoninės lopšinės „Vilties sparnais“ premjera. Kompozitorius tikisi, kad nuskambėjus kūriniui, klausytojai išeis su didesne viltimi.Chersono teatro vadovas Oleksandras Knyga pasakoja, kad net spektakliams vykstant slėptuvėse nuo bombų, žmonės į jas ateina pasipuošę. Pasak jo, tai rodo, koks svarbus teatras karo metu.Lvive gyvenanti vertėja Beatričė Beliavciv pastebi, kad per visus aktyvios Rusijos invazijos į Ukrainą metus lietuviai yra vieni aktyviausių su ukrainiečiais besidalinančių savo kultūra.Vilniuje rengiamos ketvirtosios solidarumo su Ukraina eitynės.Antanas A. Jonynas sako, kad ukrainiečių poezija dabar yra viena iš pačių įdomiausių, nes ji grindžiama pačiais tikriausiais patyrimais.Šokėjas ir choreografas Viktoras Ruban pastebi, kad vis daugiau kūrėjų grįžta į Ukrainą, o skirtingose srityse pastebima, kokia svarbi yra meno galia padedant žmonėms įveikti psichologinius ir fizinius iššūkius.Ved. Marius Eidukonis

Amerikietis Jasonas Treutingas (g. 1972) žinomas kaip perkusijos kvarteto „Sō Percussion“ įkūrėjas, aktyviai bendradarbiaujantis ir su kitais naujosios muzikos scenos dalyviais. Treutingo kompozicijos dažnai susijusios su jo atlikėjiškos praktikos padiktuotomis idėjomis, be to, jis noriai kuria drauge su įvairiais partneriais, tarp kurių laptopų ir elektronikos muzikantai, gitaristai ir orkestrų nariai. Laidoje aptariami du Treutingo albumai: „Nine Numbers“ (2021) ir „Go Placidly with Haste“ (2024).Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kaip olandas Richard Udes išmoko lietuvių kalbą?Kaip švedų kompozitorius ir prodiuseris Ludwigas Göranssonas atradinėjo majų kultūrą, afro skambesius ir juos jungė filme „Juodoji Pantera. Vakanda amžiams“?Ką žvalgydamasis Kaune atranda Kauno architektorius?Kompozitorius, dirigentas ir choro „Ąžuoliukas“ meno vadovas Vytautas Miškinis mini savo 70-ies metų jubiliejų.Kaip Singapūre buvo priimta opera-performansas „Saulė ir jūra“?Veisiejuose šiandien prasideda jau X-asis akordeonistų sąskrydis „Su meile akordeonui“.Ved. Marius Eidukonis

„Muzika yra užkoduota informacija. Žmogus ją turi atrakinti“,- taip yra sakęs kompozitorius Giedrius Puskunigis. O ką jis pasakys apie kino muziką? Kompozitorius išleidžia kompaktinę plokštelę „Laiko tiltai“, kurioje kūriniai kino filmams.„Ar galima videokamera užfiksuoti orą, kuriuo kvėpavome daugybę gegužių Druskininkuose? Kažkada nutariau pabandyti“,- sako kompozitorius Gintaras Sodeika, kviečiantis į 20 metų kurto filmo peržiūrą 40-ajame Druskomanijos festivalyje.Tęsiame pasakojimų ciklą „100 balsų Dainų šventei“. Kaip karo niokojamoje Ukrainoje gyvuoja Kyjivo Maironio lietuvių kultūros draugijos choras „Viltis“, kuris jau tris dešimtmečius atvyksta į Dainų šventę.Ką reiškia dirbti didžiausio muzikinio teatro prodiuseriu? Ir kodėl dar reikia vadovauti vaikų simfoniniam orkestrui? Daugybę veiklų turintis Artūras Alenskas prasitarė - nežinau, kas yra laisvalaikis, nes visada dirbu mėgstamą darbą.Rubrikos „Be kaukių“ svečias - LNOBT Pastatymų, renginių ir gastrolių organizavimo skyriaus vadovas ir Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos moksleivių simfoninio orkestro „Simfukai“ vadovas Artūras Alenskas.Ved. Jolanta Kryževičienė

Spaudos apžvalga.  Suomija septintą kartą iš eilės paskelbta šalimi, kurioje gyvena laimingiausi žmonės planetoje. Lietuva šioje apklausoje tarp daugiau nei 140 valstybių pakilo į 19 vietą, bet labiausiai nustebino dar trisdešimties nesulaukę šalies gyventojai. Jie – laimingiausi pasaulyje.Iki tarptautinės teatro dienos, kovo 27-oios, LRT Klasikos klausytojams kiekvieną rytą siūlome pasakojimų iš įvairių Lietuvos teatrų. Šiandien užsukime į Vilniaus teatrą „Lėlė“, kur kolegė Justė Luščinskytė susipažino ir supažindins mus su ilgamečiu teatro garso režisieriumi Vitaru Aškelavičiumi.Jauni žmonės dažnai išsikrausto iš mažų miestelių į didmiesčius, nes ten daugiau karjeros galimybių. Tačiau Pasvalyje gyvenanti šeima griauna stereotipus.Šiandien minima tarptautinė lėlininkų diena. Apie pačią profesiją bei jos užkulisiius pokalbis su UNIMA centro sekretore, Klaipėdos lėlių teatro vadove Aušra Juknevičiene bei lėlių konstruktoriumi Audriumi Bartninku.„Skundai dėl sovietinės nomenklatūros kyšininkavimo, nepotizmo, amoralaus elgesio nebuvo vien asmeninės istorijos. Tai buvo Maskvos įrankis valdyti pažeidžiamus pareigūnus“,- teigia istorikas Saulius Grybkauskas. Jo knyga „Skundai Maskvai: slapti nomenklatūros laiškai“ dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“, negrožinių knygų kategorijoje. Pasiklausykime Jolantos Kryževičienės pokalbio su Sauliumi Grybkausku apie tai, ką Lietuvos į Maskvą rašyti skundai byloja apie sovietmečio visuomenę. Siaubo romaną suaugusiesiems parašiusi Kakės Makės autorė Lina Žutautė sako, kad su ja ši istorija užaugo.Kompozitorius, kritikas, pianistas, Michaelis Nymanas yra  pirmasis pavartojęs terminą minimlizmas, pats tapęs vienu ryškiausių šio stiliaus atstovų.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Tomas Dirgėla. „Kalėdinis detektyvas“. Vaidina Veronika Narvidaitė, Marius Arbačiauskas, Vytautas Rašimas, Giedrius Arbačiauskas, Joana Čižauskaitė, Justinas Narvidas. Kompozitorius ir režisierius Giedrius Arbačiauskas, garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė, aranžuotojas Aras Žvirblys. 2019 m.

Kompozitorius, multiinstrumentalistas ir instrumentų kolekcionierius Saulius Petreikis pristato pirmą singlą „Naktį lyja" iš būsimo albumo „Sapnų vartai", dalinasi asmeniniais atradimais bei virsmais muzikos pasaulyje ir dalimi unikalių instrumentų garsų iš savo kolekcijos.Kaip skamba techno grojamas kelmu iš Lietuvos girių? Ar galima muzikuoti su moliūgu? Kokį išskirtinį instrumentą turime kiekvienas ir kokia muzika atneša džiaugsmą?Šie ir daug kitų klausimų bus atsakyti pokalbyje su žmogumi, kuriam mokytojai sakydavo, kad jis neturi klausos - Sauliumi Petreikiu.Ved. Rimvydas Černiauskas

Lietuvos lenkų laikraštis „Tygodnik Wileńszczyzny“ išspausdino straipsnį pavadinimu „Prieš 103 metus Vilniaus kraštą išlaisvino savi kariai“, omenyje turimas generolo Lucjano Żeligowskio maištas, kurio metu buvo okupuotas Vilniaus kraštas. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad po tokios publikacijos laikraštis nebeturėtų būti leidžiamas.„Vakar vakare sulaukėme telefono skambučio, kuriuo pranešė, kad rastas mūsų giminaitės kūnas. Taigi, dabar iš šešių pagrobtų šeimos narių liko penki. Iš vienos bendruomenės pagrobta arba dingo daugiau nei 60 žmonių. Šiame rajone gyveno tik 350 žmonių. Panašu, kad pusė jų negrįš“, sako Efrat Machikawa. Ji kalba apie Nir Oz kibucą ir teritoriją netoli jo. Tikslūs skaičiai, kiek „Hamas“ turi įkaitų nėra žinomi, skaičiuojama, kad jų yra apie 200.Tęsiantis Izraelio atakoms prieš Hamas, šiandien ketinama atverti Rafacho perėją į Gazą humanitarinei pagalbai. Gazos ruože gyvenanys atsidūrė and humanitarinės krizės slenksčio.JAV prezidentas Joe Bidenas apie grėsmes Baltijos šalims ir Lenkijai.Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas aptarė kritinės infrastruktūros apsaugą. Komiteto vadovo Lauryno Kaščiūno teigimu, aiškinamasi, kaip planuojama stiprinti svarbiausių objektų apsaugą.Eidamas 90-uosius metus mirė Lietuvos kompozitorius, kultūros ir meno veikėjas Algimantas Raudonikis. Kompozitorius yra parašęs daugiau kaip 700 įvairių žanrų kūrinių, didžiąją jo kūrybos dalį sudaro estradinė muzika. Būdingi Algimanto Raudonikio dainų bruožai – melodingumas, nuoširdumas, paprastumas, lyrizmas, optimizmas, glaudus ryšys su klasikinėmis tradicijomis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Susipažįstame su publikacijomis kultūors tema.Kaip buvo sudaromi karinių mūšių pavadinimai?Lietuvos nacionalinis muziejus atidaro dvi parodas – „Neišspręsta kompozicija. Antrasis pasaulinis karas sovietų Lietuvos dailėje“ ir „Laiko šukės ir aidai. Sovietinė cenzūra Rimanto Dichavičiaus kūryboje“.Ar lankyti Lietuvos dvarus paskatino žaidimas „Pažinkime Lietuvos dvarus“?Rašytojų sąjunga surengė viešą diskusiją dėl Justino Marcinkevičiaus paminklo. Kokias nuomones buvo galima išgirsti?„Kompozitorius yra trečiasis filmo autorius“, – sako vienas žymiausių šių dienų kino muzikos kūrėjų Alexanderis Desplat, dažnai lyginamas su Johnu Williamsu.Buvusi Vilniaus senojo teatro vadovė Olga Polevikova apskundė konkursą teatro vadovo pareigoms užimti, Kultūros ministerija taip pat dalyvauja teisminiame procese dėl Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo konkurso skaidrumo. Kokia politinė atsakomybė tenka kultūros ministrui dėl ne pirmo knkurso, kurio skaidrumu abejojama?Karoliniškių mikrorajono kieme bus galima išvysti režisierės Kamilės Gudmonaitės operos-dramos „Ledynai“ adaptaciją.Ved. Marius Eidukonis

Vienuoliktojoje György Ligeti (1923-2006) šimtmečiui skirto ciklo laidoje aptariami keturi kūriniai, žymintys stiliaus ir strategijos kaitą. Kompozitorius gana demonstratyviai oponuoja jam įgrisusiam avangardo pasauliui, gręždamasis į klasicizmo ir romantizmo autorius, nors ir išsaugodamas originalų požiūrį ir visiškai šiuolaikišką laikyseną.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Apie tą patį krikščionišką tikėjimą, bet skirtingą ortodoksiją Vilniuje, Maskvoje ir Paryžiuje. Tremtinių šeimoje Rusijoje užaugęs ir ten įgijęs išsilavinimą kompozitorius Viktoras Miniotas pasakoja apie savo tarnystę Maskvos patriarchato stačiatikių vyskupijoje Vilniuje, sprendimo palikti bendruomenę, kurioje išbuvo 20 metų, priežastis ir sugrįžimą prie muziko profesionalo karjeros, derinant ją su veikla naujoje Bažnyčios bendruomenėje.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Kompozitorius, turėjęs susikurti savo paties kosmosą. Kompozitorius be vienos tautybės, priklausęs tik „visos Europos inteligentijai ir kultūrai“. Kompozitorius, kuriam šiomis dienomis sueina 100 metų: György Ligetis. Antroje laidos dalyje – rubrikos „Ryškiausi džiazo ir klasikos prodiuseriai“ tęsinys. Šįkart apie „Riverside Records“ sielą Orriną Keepnewsą, kuriam kūrinius dedikavo pats Billas Evansas.Ved. Domantas Razauskas

Pirmojoje György Ligeti (1923-2006) šimtmečiui skirto ciklo laidoje apžvelgiamas sudėtingiausias jo biografijos etapas, apimantis tragišką Holokausto laikotarpį, stalininį pokarį ir 1956-ųjų Vengrijos revoliuciją. Kompozitorius pasinėręs į modernaus vengriškumo estetiką, sekdamas Bartóko ir Kodály idėjomis, nors ir išmėgina komunistinio režimo cenzūruojamas kitas kūrybos technikas.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Kompozitorius, stačiatikių arkidiakonas Viktoras Miniotas maloniai sutiko pasidalinti ilgos kelionės nuo Rusijos iki Lietuvos ir nuo Maskvos iki Visuotinio Konstantinopolio patriarchato prisiminimais, kelionės, trukusios 60 metų. Pašnekovas pripažįsta, kad blogas gyvenimas Rusijoje priminė, kad yra lietuvis, o Maskvos patriarchato veiksmai priminė, kad Ortodoksija nėra tik Rusijos ir rusų Bažnyčia.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Spaudos apžvalga.Drąsios italų rašytojo Džovanio Bokačo kūrinio „Dekameronas“ temos keliasi į sceną muzikiniame spektaklyje „Make love“.Praėjusį savaitgalį tapome gyvos istorijos liudininkais, galėjome stebėti, kaip karūnuojamas Jungtinės Karalystės karalius. Visai neseniai dar jį vadinome Čarlzu, o tapus karaliumi – jau Karoliu. Kodėl lietuviname karalių vardus?Lietuvių inicijuota Baltijos šalių kino mentorystės programa – viena iš keturių stipriausių bendradarbiavimo idėjų regione.„Twenty Fingers Duo“ pristato albumą, paremtą Vilniaus garsyno meniniais tyrimais.Vakar Jungtinėje Karalystėje ir visoje Europoje prasidėjo bene laukiamiausia kasmetinė muzikos šventė. Liverpulio arenoje prasidėjo 67-asis „Eurovizijos“ dainų konkursas.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Kas yra geras gitaristas? Technika, emocinis krūvis, patirtis – kas svarbiausia? Šiuos klausimus aš, Domantas Razauskas užduodu Vilniaus kolegijos Ritminės muzikos katedros vedėjui, gitaristui ir kompozitoriui Pranui Kentrai, neseniai subūrusiam naują kolektyvą „Broken glass 4tet“ ir išleidusiam tarp žanrų balansuojantį albumą „Solitude“.Ved. Domantas Razauskas

Modus. Tarp Prancūzijos ir Lenkijos gyvenantis Pierre‘as Jodlowskis (g. 1971) tarsi klausia „kaip skamba kapitalizmas?“, „ar jo vaiduoklis klaidžioja po Europos šiuolaikinę muziką?“.Aštrių socialinių problemų nevengianti kūryba gvildena labiau kinematografui, negu muzikai būdingas temas, apmąstydama šiandienos pasaulį, didmiesčio gyvenimą, biurų ir bankų aplinką, kibernetinę revoliuciją, socialinius tinklus ir globalų susvetimėjimą. Kompozitorius pasitelkia akustiką ir elektroniką, performansą ir video, blizgantį oficiozą ir kriminalu dvelkiančias perversijas.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Jis yra sakęs, kad pagrindo kūrybiniam atsispyrimui ieško internete: medžioja keistą, įdomią, neretai su balsu(ais) persipynusią medžiagą. Atrasti, turint galvoje potencialaus turinio platybę, – sėkmės klausimas. Atrodo, pasisekė, regis, pavyko: elektroninės muzikos kūrėjas, prodiuseris, didžėjus, taip pat aktorius, modelis, dailininkas bei tatuiruočių meistras Martynas Baranauskas birželio 10-ąją išleido naują albumą „Naktis Sudraskyta“. Šis, kaip pats užsiminė, yra jo gyvenimo refleksija.Pasikalbėjome apie gyvenimą ir leidinį, apie pastarajame skambančius jautrius, poetiškus lietuviškus tekstus (ir vieną ispanišką), apie tai, kas tą naktį sudraskė, kodėl albumas asmeniškai skaudus.Kalbino Inga Ramoškaitė

Iannio Xenakio 100-mečiui skirto ciklo antrojoje laidoje pasakojama apie vieną mėgstamiausių kompozitoriaus instrumentų. Xenakis atranda naujas klavesino galimybes, visiškai nutoldamas nuo įsigalėjusios barokinės šio instrumento tradicijos. Xenakio klavesinas nelyg perkusinis ar net elektroninis instrumentas, neįtikėtino ritminio lankstumo, fantastiško tempo ir griausmingų tekstūrų išgavimo įrankis. Kompozitorius dažnai naudoja mikrofoninį pastiprinimą, dėl ko klavesinas lengvai konkuruoja su triukšminga perkusija ir aštraus skambesio ansambliais.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Laidoje „Vakarop su Vyteniu“ turėjome svečią – Andrių Mamontovą. Žmogus, kurio pristatinėti Lietuvoje nebereikia niekam. Kompozitorius, aktorius, visuomenininkas ir, svarbiausia, solo atlikėjas bei kultinės Lietuvos grupės „Foje“ lyderis. Kovo pabaigoje Mamontovas muzikos gerbėjus pakvies į du išskirtinius, analogų mūsų šalyje neturinčius pasirodymus, kurie vadinsis „Kitoks pasaulis“. Žinoma, šiomis dienomis niekaip neišeina nekalbėti apie situaciją Ukrainoje. Tai apie tai šiandien ir pasikalbėjome. Laidą „Vakarop su Vyteniu“ klausyk šiokiadieniais nuo 16 val., o geriausius epizodus rasi mūsų podcaste „Vakarop su Vyteniu“.

Vasario 12 dieną Jungtinėse Amerikos Valstijose prasidėjo renginių, skirtų paminėti Jono Meko gimimo šimtmečiui, renginių serija.Susipažįstame su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu choro dirigentu, kompozitoriumi, ilgamečiu „Ąžuoliuko“ vadovu, profesoriumi Vytautu Miškiniu.Slaptame knygyne „Juodas šuo“ vyko akcija-atsisveikinimo su sovietmečiu leistomis knygomis ceremonija „Dasvidanija“. Kokie šios akcijos rezultatai?Popmenininkas Robas Prioras visame pasaulyje rengia gyvosios tapybos šou. Paprastai juos stebi net tūkstančiai žmonių, Kaune renginys šį mėnesį buvo daug kameriškesnis. Kotryna Lingienė dalinasi įspūdžiais iš jo.„Muzikos magijos salono“ įkūrėjai Artašesas ir Jurgita Gazarian sako, kad muziką mes girdime ir interpretuojame visu kūnu. Kaip mes suprantame muziką ir kas padeda ar trukdo jos suvokimui? Ir kaip atrasti kelią į muzikos supratimą?Ved. Marius Eidukonis ir Ieva Buinevičiūtė

Pirmasis radijo pjesių kūrimo hakatonas „Iškoduoti freską“. Artūras Voiničius. „Tie iš bibliotekos“. Režisierius Augustas Gornatkevičius. Kompozitorius ir garso režisierius Jokūbas Tulaba. Vaidina Julija Korpačiova, Aldona Vilutytė, Petras Šimonis.

Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio apdovanojimuose geriausiu nacionalinės konkursinės programos filmu paskelbtas Urtės Sabutytės „Apklausa“.„Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ renginio atidaryme dalyvaus apie 800 savanorių. Kaip pandemija paveikė savanorystę kultūroje?Vilniaus dailės akademijos (VDA) bakalauro absolventės Natalijos Čaiko baigiamasis absolventės darbas „Holos“ laimėjo dvi prizines vietas tarptautiniame konkurse C2A.Vilniaus miesto teatras MMLAB pradeda naują savo veiklos etapą – virtualias duris žiūrovams atveria „MMLAB teatras online“.Kompozitorius vienišius, kuris bando socializuotis per kūrybą. Rubrikos „Be kaukių“ svečias - kompozitorius Arturas Bumšteinas.Ved. Ieva Buinevičiūtė ir Marius Eidukonis

Neteisėti migrantai, stringantis turizmas ir milžiniški krūmynų gaisrai. Tokios Graikijos aktualijos, kurias apžvelgia LRT RADIJO bendradarbė Atėnuose Jurgita Montvydaitė.Mokslininkai sako, kad ne itin gerus Lietuvos sportininkų rezultatus lemia ir oro sąlygos. Pokalbis su Lietuvos sporto universiteto profesoriumi Mariumi Brazaičiu.Apklausa rodo, kad didžioji dalis darbuotojų norėtų ir toliau bent dalį laiko dirbti nuotoliniu būdu, o maždaug penktadalis – visą laiką. Kaip suderinti darbuotojų ir darbdavių interesus? Kiek efektyvus darbas iš namų?Kompozitorius, muzikantas, aranžuotojas Andrius Kulikauskas šiandien švenčia 70-ies metų jubiliejų. Interviu su juo.Ved. Edvardas Kubilius

Antanas Vienuolis. „Paskenduolė“. Scenarijaus autorė Vida Mikšytė. Režisierė Alicija Žukauskaitė.Garso režisierė Sonata Jadevičienė. Kompozitorius Šarūnas Nakas. Vaidina aktoriai: Brigita Bublytė, Rūta Staliliūnaitė, Tomas Žaibus, Agnė Gregorauskaitė, Aldona Janušauskaitė, Tomas Vaisieta, Aleksandras Kleinas. Mantas Cegelskas, Saulius Čiučelis, Vytautas Gasiliūnas, Donata Kielaitė, Aleksandras Kleinas, Neringa Nekrašiūtė, Laurynas Perkumas ir Artūras Sužiedėlis. 2008 m.

Amerikiečių kompozitorius, vienas kompiuteriais generuotos muzikos pionierių Charles Dodge (g. 1942) pagarsėjo ekstravagantiškais eksperimentais, panaudodamas elektroninius triukšmus ir sintezuodamas žmogaus balsą.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Amerikiečių kompozitorius, kompiuteriais generuotos muzikos pionierius Paulas Lansky (g. 1944) jau kone prieš pusšimtį metų sukūrė kompiuterinio balso technologiją, sykiu komponuodamas sudėtingų ir įsimenamų tekstūrų muziką.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas aktorius Vytautas Rumšas: po šito nokdauno, jei ne nokauto, teatras turėtų sustoti ir gerai pamąstyti, apie ką šiandien reikia kalbėti su žmogumi.Koncertas du kartus nukeltas, programa sutrumpinta, bet seserys Rasa ir Eglė Vosyliūtės neslepia džiaugsmo - trečiadienį Nacionalinėje filharmonijoje įvyks koncertas „REveransas Beethovenui“. Išvakarėse ir užsukome į smuikininkės Rasos ir pianistės Eglės Vosyliūčių repeticiją.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie režisieriaus Paolo Sorentino kuriamą fikcinio kompozitoriaus portretą filme “Jaunystė“, kurio muziką kūrė vienas ryškiausių šių dienų muzikos autorių – Davidas Langas.Gamtos garsų kupina kompozitoriaus Algirdo Martinaičio kūryba įkvepia paukščių balsus išgirsti ne tik gamtoje, bet ir jo muzikoje. Apie gamtos garsus partitūroje, kūrybinius atradimus ir neišvengiamybę menininkui ieškoti įkvėpimo gamtoje – kalbamės su kompozitoriumi, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Algirdu Martinaičiu rubrikoje „Be kaukių“ׅVed. Gabija Narušytė ir Jolanta Kryževičienė

Trupės „Nuepiko“ šokio spektaklis „Perdegimas“ sugrįžta nauju – filmo – formatu. Pasak filmo kūrėjų, pagrindinis siekis šiame procese buvo kaip galima labiau atsiriboti nuo spektaklio choreografijos, o kino formatas suteikė galimybių naujiems įvaizdžiams ir metaforoms, kurios pasaulinės pandemijos fone tampa vis aktualesnėmis.Ciklas „24 atvirukai: pasakojimai apie moteris kompozitores“: Amy Beach.Latvių kompozitoriui Pēteriui Vaskui – 75.Fotografijos muziejuje Šiauliuose atidaroma Arūno Kulikausko fotografijų paroda „Paskutinė“. Menininkas vengia žodžio „retrospektyvinė“ ir parodą vadina apžvalgine.Lietuvoje reziduojanti „Kanta Company“ – Suomijoje studijų metu susipažinęs Kęsto Matusevičiaus, Aino Mäkipää ir Lylos Goldman trio – „Naujojo cirko savaitgalyje“ šiemet turi pristatyti psichologinį ir fizinį spaudimą kūrėjams nagrinėjantį projektą „Pressure“. Pokalbis su kūrėjais apie tai, kokias įtampas patiria šiuolaikinio cirko menininkai, kaip tą lemia geografinis kontekstas, apie situaciją paaštrinusią pandemiją ir karantinius kūnus.Rubrikoje „Be kaukių“ – pokalbis su kompozitoriumi, sistemiškai, kasdien nuo vaikystės tapančiu Antanu Jasenka. Menininkas pristato pirmąją Vilniuje tapybos parodą „Psyche“. Anot jo, kai vaikystėje nepavykdavo su muzikos atlikimu, mokytoja liepdavo piešti. Kaip dažnai dabar kompozitorius taiko šį metodą? Ir ar tapydamas klausosi savo muzikos?Ved. Indrė Kaminckaitė ir Marius Eidukonis

Kultūros puslapių dienos spaudoje apžvalga.Literatūrologo, vertėjo Vytauto Bikulčiaus naujų knygų apžvalgoje - Johno Maxwello Coetzee՚ės romanas „Jėzaus mirtis“ ir Santiago H. Amigorena՚os, autobiografinis romanas „Vidinis getas“.Prieš daugiau nei milijoną metų, sausio 17 dieną, kažkam į vandens kibirą įmetus sausą kempinę, atsirado menas. Bent jau taip manė Fluxus menininkas, prancūzas Robert Filliou, 1963 m. pradėjęs Meno gimtadienio tradiciją. Ji jau antrus metus įgyvendinama ir Lietuvoje, šiemet tam rengiamas specialus pageidavimų koncertas SODAS2123 radijo eteryje.Kompozitorius ir dirigentas Vykintas Baltakas: pokalbis apie kultūrinį populizmą, tikros kūrybos stoką ir infrastruktūros svarbą šiuolaikinės muzikos plėtrai.Scenos meno kritikų asociacijos vadovės pareigas pradėjo eiti teatrologė Kristina Steiblytė, kuri pakeitė Mildą Brukštutę, vadovavusią nuo asociacijos įkūrimo 2017 metais. Kokie profesiniai iššūkiai lydi scenos meno kritiko kasdienybę? Pokalbis su naująja asociacijos vadove.Prasidėjo Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos organizuojamas 15-asis Klaipėdos metų knygos konkursas. Pokalbis su konkurso organizatore Birute Skaisgiriene.Paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl akcijoje „Metų knygos rinkimai 2020ieji“ dalyvaujančios Gabijos Lunevičiūtės knygos „Vilniaus atminties punktyrai“, konkurso organizatoriai priėmė sprendimą stabdyti šios knygos dalyvavimą konkurse.Ved. Ugnė Kačkauskaitė

2021-ieji – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus šimtmečio metai. Kokie jie bus? Pasakoja muziejaus direktorė Daina Kamarauskienė.Savaitgalį Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestras išsirinko naujuosius koncertmeisterius – orkestro koncertmeisteriu tapo Dainius Peseckas, o antrų smuikų grupės koncertmeisterio poziciją nuo šiol užims Linas Valickas. Įspūdžiais po konkurso dalinasi LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas ir viena iš koncertmeisterių konkurso narių, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertmeisterė Dalia Dėdinskaitė.Kompozitorius ir dirigentas Vykintas Baltakas po 25-erių metų, praleistų svetur, sakosi Lietuvoje vis dar besijaučiantis „balta varna“. Trumpoje laidos „Garso ekspedicija“ ištraukoje – pokalbis apie kultūrinį populizmą, tikros kūrybos stoką ir infrastruktūros svarbą šiuolaikinės muzikos plėtrai.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši restoranų vadovas, Lietuvos someljė asociacijos prezidentas Arminas Darasevičius, kuris pasakoja apie gurmanišką skonių dermę lėkštėje, muziką, kuri įkvepia, ir tai, kodėl šiandien mėgavimasis skoniais ir kvapais tapo ypač svarbus.Ved. Rasa Murauskaitė ir Gerūta Griniūtė

Paskutinysis Olivier Messiaeno mokinys sumaniai derina įmantriausią prancūziškos orkestrinės muzikos techniką su archajišku Pekino operos pasauliu, sudėtingą istorinę patirtį perteikdamas labai spalvingomis priemonėmis.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Kaip Lietuvą pristatyti ne šūkiais, o kultūros, verslo ir mokslo pasiekimais? Šia tema diskutuota forume „Kultūros, verslo, švietimo, mokslo ir sporto pasiekimai – tikrasis aukštos pridėtinės vertės ir įvaizdžio eksportas“.LRT TELEVIZIJA pradeda rodyti dėmesio visame pasaulyje sulaukusį serialą „Černobylis“. Apie patirtį ir iššūkius kūrimo procese – serialo prodiuserė Lietuvoje Lineta Mišeikytė.Neveikiant parodoms ir galerijoms, menininkai savo kūryba dalijasi internetinėje erdvėje – „Neatšaukti atidarymai“. Apie tai, kodėl menininkams ši erdvė tokia reikalinga, pasakoja jos iniciatorius, dizaineris Vilmantas Dambrauskas.Muzika iš nostalgijos – taip apibūdinamas Gintaro Sodeikos naujas akustinis autorinis albumas „Petardos“. Kompozitorius, nuolat ieškantis laisvės raiškos akademinėje muzikoje, daugiausiai girdimas teatre ir kine, čia atsiskleidžia savitu ir jau atpažįstamu veidu. Apie muziką, laisvę ir nostalgiją – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė ir Giedrė Trapikaitė

Tomas Dirgėla. „Kalėdinis detektyvas“.Kompozitorius ir režisierius Giedrius Arbačiauskas, aranžuotojas Aras Žvirblys, garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė. Vaidina Veronika Narvidaitė, Marius Arbačiauskas, Vytautas Rašimas, Giedrius Arbačiauskas, Joana Čižauskaitė, Justinas Narvidas. 2019m.

Kultūros ir meno mėnesinio žurnalo „Kultūros barai“ apžvalga su vyriausiąja redaktore Laima Kanopkiene.„Ši profesija turi gan aiškias skirtingas grojimo tradicijas, kurios tarp kolegų dažnai tampa diskusijų objektu. Nors rinka yra itin siaura, džiaugiuosi, kad galiu prisidėti prie nebylaus kino garsinimo ir įgarsinimo,“ – sako pianistas Viktoras Orestas Vagusevičius, pirmasis taperis iš Lietuvos, dalyvavęs nebyliojo kino festivalyje Pordenonėje (Italijoje). Pokalbis apie nebylaus kino įgarsinimo subtilybes ir galimybes.Eglė Baliutavičiūtė rekomenduoja dvi naujas knygas aktualia, bet reta literatūroje tema – apie tai, ką gali stiprios merginos, nors jų kultūrose moteris laikoma nieko verta. Tai „Mano turbano paslaptis“ – Nadios Ghulam atsiminimai apie vaikystę ir jaunystę Afganistano sostinėje Kabule, parašyti kartu su katalonų rašytoja Agnès Rotger ir Nyderlandų kūrėjų dueto – Cajos Cazemier ir Martinės Letterie – knyga paaugliams „Made by Indira. Mada – bet kokia kaina?“.Prieš beveik šimtą metų rašytą ir nebaigtą pjesę „Batsiuviai“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre stato režisierius Antanas Obcarskas. Apie Witkacio mėgtą ironiją, kurioje šiandien verdame, su režisieriumi kalbasi Kotryna Lingienė.Penktoji paroda „JCDecaux premija 2020: Turiu žodžius“ paskelbė nugalėtoją ir publikos prizo laureatę. Tarptautinė komisija šiemet apdovanojimą skyrė Lietuvoje gyvenančiai suomių menininkei Sallamari Rantala už skulptūrinę instaliaciją „Sutemo prieš mums išeinant“. Tarptautinė komisija nusprendė įteikti ir specialaus paminėjimo prizą, kuris atiteko menininkei Emilijai Povilanskaitei už kūrinį „O3“, menininkei atiteko ir „Publikos simpatijų prizas“. Pokalbiai su įvertintomis menininkėmis.„Medžiojant tėvą“ – debiutinis žurnalisto Dovydo Pancerovo romanas, kuriame atskleidžiami žurnalistinių tyrimų komandos „Skarabėjai“ darbo užkulisiai ir konkretus tyrimas, leidęs viešumon iškelti įtarimus dėl politinės korupcijos. Kas paskatino iki tol dvi publicistines knygas – „Kyborgų žemė“, kur pasakojama apie karą Ukrainoje, ir „Kabinetas 339“, kur analizuojama Sauliaus Skvernelio vyriausybės veikla, – parašiusį žurnalistą išbandyti save rašant romaną?Kompozitorius ir atlikėjas Matvydas Leonas Pranulis ruošia savo pirmos operos „S’anatomia“ pastatymą. Pokalbis su šio garsinio veiksmo autoriumi ir aktoriumi Povilu Jatkevičiumi.Ved. Austėja Kuskienė

Kūrybinis badas yra pavojingas, bet ir neišvengiamas. Jis gali vesti prie sunkios depresijos ir daugybė menininkų gali tai paliudyti. Paliudyti gali ir žydų kilmės argentinietis Osvaldo Golijovas, neseniai grįžęs į viešumą po 10 metų depresijos ir tylos. Kadaise tai buvo „Grammy“ ir „MacArthur“ laureatas, akademinės muzikos žvaigždė, gavęs užsakymus iš garsiausių institucijų. Kol vieną dieną viskas ėmė ir užsikirto... Antrojoje laidos dalyje, rubrikoje „Muzikos enšteinai“ – galbūt svarbiausias žmogus klasikinės gitaros istorijoje Antonio Torresas. Tai XIX amžiaus gitarų tobulintojas, gamintojas, po kurio prisilietimų gitara pagaliau įgavo tokią formą, tokį derinimą, kokį turime ir šiais laikais.Ved. Domantas Razauskas

Kultūros puslapių dienos spaudoje apžvalga.Kompozitorius, garso menininkas Arturas Bumšteinas debiutuoja kaip teatro režisierius ir pristato eksperimentinį garso spektaklį, „klauseklį“, „Urbančičiaus metodas” pagal Thomaso Bernhardo romaną „Kalkverkas“ („Kalkinė“) Jaunimo teatre Vilniuje. Almos Valantinienės reportažas iš repeticijos.Muziejų lankymas ir ekskursijos po miestą su vaiku nešynėje ar vežimėlyje – misija (ne)įmanoma? Aiškinasi Inga Janiulytė-Temporin.Eglės Baliutavičiūtės naujų knygų apžvalga.Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pirmą kartą nuo Sauliaus Sondeckio laikų vėl rasis styginių orkestras. Tai kompozitoriaus, dirigento Gedimino Gelgoto iniciatyva. Kodėl svarbu akademinėje erdvėje užpildyti šią tuštumą? Pokalbis G. Gelgotu ir LMTA styginių orkestro nariais.Klaipėdos jaunimo teatras kviečia į premjerą – imersinį spektaklį „Delčia“, vyksiantį apleistame pastate.Vizualios instaliacijos ir aktorių pasirodymai ves per įdomų laikotarpį, kuriame šiuo metu gyvena mūsų visuomenė.Lietuvos nacionaliniame muziejuje veikia menininko Petro Repšio pirmoji retrospektyva „Petras Repšys: darbai“. Pagrindinis šios parodos akcentas – naujausio kūrinio premjera – trisdešimt metų kurtas bareljefas „Lietuvos krikštas“.Ved. Indrė Kaminckaitė

Spalio 8 dieną iškiliausiam ir bene garsiausiam XX amžiaus Japonijos kompozitoriui Toru Takemitsu būtų suėję 90. Kompozitorius, augęs ir muzika susižavėjęs karo metais, buvo beveik visiškai savamokslis muzikantas, natas pažinęs per atsitiktinius žmones, nestudijavęs universitetuose, nesimokęs muzikos mokyklose. Nepaisant to, jo indėlis į Japonijos kultūrą – neišmatuojamas, o jo gebėjimas sujungti Vakarų akademinę ir Japonijos budistinę kultūras – neprilygtas. „Kitame laike“, rubrikoje „O tuo metu kitoje pasaulio pusėje“ – žvilgsnis į Toru Takemitsu kūrybą, gyvenimą, filosofiją.Ved. Domantas Razauskas

Minint didžiojo kino genijaus Federico Fellinio šimtmetį, aš, Domantas Razauskas, kviečiu susipažinti su žmogumi, atsakingu už šio meistro garso takelius. Su žmogumi, kurį pats Fellinis vadino antru svarbiausiu jo komandoje. Su žmogumi, per metus parašydavusiu net iki 10 garso takelių pilno metro filmams. Su legendiniu Nino Rota. Antrojoje laidos dalyje – tradicinės žvilgsnis į naujus albumus. O ten ir naujos Rachmaninovo interpretacijos, ir visada konceptualus Maxas Richteris ir išradingo džiazo naujiena. Laidą veda Domantas Razauskas

Prasideda Kristupo vasaros festivalis. Studijoje – meno vadovė Jurgita Murauskienė.Nusikelsime į piligrimų kelią „Camino Lituano“, kur žygį pradėjo keliautojas, žurnalistas Gerimantas Statinis. Skiltyje „Minutė džiaugsmo“ šįkart sklęsime ir pakalbinsime aktorių, skaldytoją Sakalą Uždavinį. Kompozitorius, atlikėjas Gediminas Nakas mums pažers burtų. Ved. Ignas Krupavičius ir Darius Užkuraitis.

Legendinio ciklo apie Džeimsą Bondą kompozitorius John Barry (1933-2011), įkvėpęs daugelį sekėjų ir mėgdžiotojų. Laidos autoriai ir vedėjai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Vasaros popietėje atlikėjas, kompozitorius, Gatvės Muzikos dienos organizatorius Andrius Mamontovas kalba apie šių metų renginį, Gerūta Griniūtė, esanti Nacionalinėje ekspedicijoje, dalinasi įspūdžiais iš Austrijos ir Slovakijos, verslininkas Rytis Kričenas pasakoja, kodėl jis automobilį iškeitė į paspirtuką. Laidoje pristatoma nauja Sisters On Wire daina „Mėlyna Mėlyna“. Laidos vedėjai – Darius Užkuraitis ir Ramūnas Zilnys.

In memoriam kompozitorius Vytautas Barkauskas. Kompozitoriaus kūriniai orkestrui, ansambliams ir solistams. Muzikų mintys apie Vytautą Barkauską. Ved. Gabija Narušytė.

Jaunas kompozitorius, pirmosios M.K.Čiurlionio stipendijos laureatas Mantvydas Leonas Pranulis karantino metu išleidžia savo debiutinį albumą „Liar who fell in love with the truth“ („Melagis pamilęs tiesą“). Kiekvienas kūrinys albume – skirtingas žanras. Čia ir džiazas, ir elektronika, ir akademinės muzikos citatos, čia kelios dešimtys skirtingų Mantvydui talkinančių muzikantų, kūrėjų. M.L.Pranulis anksčiau buvo žinomas kaip kosminio džiazo grupės „Brave Noises“ lyderis, tačiau dabar kompozicijos studijose save pagaliau atradęs jaunuolis gerokai praplečia savo stilistiką – šiais metais viešumoje turėtų pasirodyti jo sukurta moderni opera!Ved. Domantas Razauskas.

Čekų kompozitorius Janas Dismas Zelenka.

Laidos svečias – muzikantas, kompozitorius Vidas Bareikis. Ved. Martynas Starkus.

Stiprų etninį ir politinį pagrindą turinčios kūrybos autorius. Laidos autoriai ir vedėjai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

„Kitas laikas“ – tai nauja autorinė muzikos apžvalgininko, muzikanto, melomano Domanto Razausko laida per LRT Klasiką. Laida apie laiką, tačiau ne tą laiką, kuriame esame įstrigę nuo savo vaikystės iki mirties. Apie laiką, kuriame gyvena visa pasaulio muzika. Kuriame klasikinis kūrinys gali lengvai šnekučiuotis su užvakar įrašyta daina, džiazas susitikti kabuki teatrą, seni muzikos išradimai megzti pokalbį su ateities garsais. Tai muzikinės istorijos, padalintos į rubrikas „Dabar, prieš 100 metų“, „O tuo metu kitoje pasaulio pusėje...“, „Muzikos enšteinai“, „Rytojaus garsai“ ir „Audiofilo užrašai“. Antrojoje, laidoje, Domantas pristato iš roko scenos į simfoninės muzikos pasaulį persikėlusį kompozitorių Jonny Greenwoodą, audiofilinį Richardo Wagnerio ciklo „Nybelungų giesmė“ įrašą, o taip pat pasakoja ausinių atsiradimo istoriją. Ved. Domantas Razauskas.

Laidos svečias – dainininkas, kompozitorius Stanislavas Stavickis–Stano.Ved. Martynas Starkus.

Pokalbis su amerikiečių kompozitoriumi, kompiuterinės muzikos pradininku, poetišku inžinieriumi Davidu Behrmanu. Kažkada su bendraminčiais kūrė ateities muziką, praplaukiančius debesis bandė paversti garsais. Dabar, skaitmeninių technologijų amžiuje, mieliau renkasi kūrybą nei atsakinėjimą į elektroninius laiškus. Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Pokalbis su kone produktyviausiu Kauno kompozitoriumi, kviečiančiu išgirsti jo pasaulį. „Žmogus būtinai turi kaip nors išsisakyti ir niekur jis nėra toks nuogas kaip muzikoj. Juk muzika neperteikia konkrečių vaizdų, todėl aš galiu būti visiškai atviras“, – dalijosi mintimis Algimantas Kubiliūnas. Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Dailininkės, knygų iliustratorės Sigutės Ach mintys prasidedant stebuklingam laukimo laikotarpiui – Adventui.Uostamiestyje skambėsiantis šventinės klasikos festivalis „Salve musica“ žada apgaubti ramybe ir palaima, pripildyti džiugesio ir vilties.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Literatūros kritikas dr. Ramūnas Čičelis pristato Vygaudo Juknelio satyrinių novelių apysaką „Kakalio istorijos“ ir lietuvių poezijos klasiko Jono Strielkūno pomirtinę knygą – eilėraščių rinktinę, išleistą kaip knygų serijos „Poezijos pavasario“ laureatų bibliotekėlė“ dalį.2019-ieji – Lietuvos muzikos korifėjaus Eduardo Balsio jubiliejiniai metai. Platūs ir įvairūs buvo jo kūrybos barai – juose sau peno randa ir išrankus simfoninės muzikos mylėtojas, ir lengvosios muzikos gerbėjas, baleto mėgėjus lig šiol žavi „Eglė žalčių karalienė“, kompozitoriaus muziką primena kino filmai. Apie prieš šimtą metų gimusį Eduardą Balsį – pirmadienio viktorinoje. Klasikos enciklopedija apie baletą ir šokį viešajame teatre iš Helmuto Šabasevičiaus knygos „Trumpa Lietuvos baleto istorija“. Kultūros renginiai. Ved. Viktoras Paulavičius.

85-erių metų sukaktį minintis lietuvių kompozitorius Feliksas Bajoras prisiminimais nukels į savo vaikystę, pokario Kauną, pirmąsias muzikos pamokas ir studijų metus. Įžvalgomis apie Felikso Bajoro kūrybą dalysis pianistas Arūnas Šlaustas.Ved. Marius Šinkūnas.

Lietuvos kompozitorius ir vizualiųjų menu kūrėjas Ignas Krunglevičius (g. 1979) šiuo metu gyvena Osle. Kompozitorius domisi normalumo ir anomalijos, normos ir pažeidimo, tapatinimosi ir atstūmimo, impulsyvaus poelgio ir etinio vertinimo, bausmės ir nusikaltimo dialektika. Šios dialektikos subtilybes jis perteikia kompozicinėmis ir siužetinėmis priemonėmis konstruojama mechanika. I. Krunglevičiaus kūryba išsiskiria simboliškumu, redukuotomis muzikos formomis, įtaigiu ritmu, konceptualiu muzikinės kompozicijos funkcionalumu, muzikaliai konstruojamu draminiu polilogu, iliustratyvia kūrinių dinamika ir įtampos atmosfera. Jis aktyviai kuria įsitraukdamas į šiuolaikinio meno projektus bei parodas. Šiame interviu kompozitorius pasakoja apie savo kompozicinio proceso sandarą ir subtilybes.

Svajonės groti roko grupėje, nupieštos dar vaikystėje, išsipildė, o bandymai įrodyti, kad gali kurti, pavirto į kupiną kūrybinės veiklos pasaulį. Pokalbis apie kompozitoriaus Vaclovo Augustino santykį su pasauliu, tikėjimu, kūryba ir dalykais, kurie kartais gąsdina: „Kiekvienas kūrėjas išgyvena tokią būseną, kai ieškai pasiteisinimų, kodėl nekuri arba prisigalvoji papildomų veiklų, kad tik nereikėtų kurti. Kūryba yra nuolatinė kova ir nepailstamas beldimas į duris, kur nežinai, ar kas jas atidarys.“ Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Kompozitorius ir biologas Albertas Navickas – savo įvairiapusiškumu unikali asmenybė Lietuvos šiuolaikinės muzikos scenoje. Po kompozicijos ir biochemijos studijų Lietuvoje jis išvyko mokytis į Paryžių, kur tęsė stiliaus ir skambesio ieškojimus. Pasak kompozitoriaus, būtent subtili idėjinė struktūra lemia kūrybinį jo muzikos pagrindą. Niuansuota, melancholijos persmelkta, Alberto Navicko kūryba pasižymi perregimomis struktūromis ir subtiliais dinaminiais niuansais. Kalbėdamas apie kūrybos procesą, kompozitorius pasakoja apie tvarkos pojūtį, laiko planavimo subtilybes ir socialinę meno reikšmę.

„Tikėjausi, jog pasirinkęs muzikologo specialybę sužinosiu daugybę muzikos paslapčių: kaip ir iš ko ji padaryta, kaip veikia… Tokios viltys labai greitai išsisklaidė, vos po antro kurso vidurio“. LRT KLASIKOS studijoje susitikimas su muzikologu, kompozitoriumi Linu Paulauskiu.Ved. Marius Šinkūnas.

Tiesioginiame KLASIKOS eteryje susitikimas su Briuselio karališkos konservatorijos profesoriumi, šiuolaikinės muzikos ansamblio „Lietuvos Ansamblių Tinklas“ įkūrėju kompozitoriumi, dirigentu Vykintu Baltaku. Pokalbis besikeičiančių metų laikų fone, apie kūrybą rudenį ir kūrybos pavasarį.... Ved. Marius Šinkūnas.

Pripažintas Vakarų avangardo autorius ir dirigentas. Laidos autoriai ir vedėjai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Julien Gauthier (1974-2019), garsovaizdžių menininkas. Laidos autoriai ir vedėjai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Tarptautiniu mastu žinomas klasikinės ir džiazo muzikos turkų pianistas ir kompozitorius.Laidos autoriai ir vedėjai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Pokalbis su jaunu muzikos kūrėju Dominyku Digimu. Apie jo sukuriamas muzikines erdves, kuriose tiek jis pats, tiek atlikėjai ir klausytojai gali improvizuoti, eksperimentuoti. Apie potyrius ieškant, kuriant, klausant ir atrandant šiuolaikinės muzikos skambesį.Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Linas Rimša – ne tik produktyvus, bet ir itin savitas kūrėjas, visa jo rašoma muzika yra poližanrinė. Pokalbis apie laisvą, bekonkurentį kūrybinės upės tekėjimą veiksminės ritmikos vagoje. Ved. Marius Šinkūnas.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – žymiausias Lietuvos menininkas. Pasak menotyrininkės Rasos Žukienės, jis „į Europos kultūros istoriją įėjęs kaip naujų kelių muzikoje ieškojęs kompozitorius, kaip tapybą ir muziką sintezavęs dailininkas“. Vytauto Didžiojo universiteto Menotyros katedros profesorė Rasa Žukienė paskaitoje „Čiurlionio asmenybė ir kūryba istorijos tėkmėje“ primena svarbiausius M. K. Čiurlionio gyvenimo faktus, nusako jo kūrybos recepciją šimtmečio perspektyvoje, atkreipia dėmesį į savo krašto mitologijos, simbolikos pažinimą, senosios pasaulėžiūros pajautą. Viena paskaitos dalis skiriama Čiurlionio įsitraukimui į tautinį atgimimą XX a. pradžioje aptarti.

Ką žinote apie Lietuvos piemenų muzika? Kur ir kokius muzikos instrumentus įsidėję nešiojo piemenys ir skerdžius? Ar esate girdėję kaip skamba 1908 m. fonografu įrašyta muzika? Tiesioginiame laidos eteryje – kompozitorius, etnomuzikologas Algirdas Klova ne tik pasakos istorijas, bet ir gyvai gros piemenų instrumentais.Ved. Marius Šinkūnas.

Muzika kuriami paraleliniai pasauliai, garsu tyrinėjamos erdvės – vaikystėje girdėtos armėniškos popdainos, kosmose skraidančios kompozicijos ar viena iš pirmųjų virtualiosios realybės platformų. „Banali kasdienybė kuriant manęs nejaudina, nes ji yra visur aplink“, – sako A. Arutiunian. Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Vienas garsiausių Lietuvos kompozitorių Giedrius Kuprevičius švenčia 75-mečio jubiliejų. Per netrumpą kūrybinį gyvenimą kūrėjas išbandė įvairius muzikos žanrus – dešimtys kūrinių scenai, orkestrui ir vokalui, muzika kino filmams. Tikriausiai kiekvienas galime padainuoti garsiąsias „Kregždutes“ iš miuziklo „Ugnies medžioklė su varovais“, bet ar žinote, kad G. Kuprevičius sukūrė muziką puikiam M. Giedrio filmui „Herkus Mantas“? Apie muziką, išgyventą ir gyvenamą laiką, apie kultūrą ir pedagogiką – pokalbis su kompozitoriumi Giedriumi Kuprevičiumi. Ved. Jolanta Kryževičienė.

75-metį švenčiantis kompozitorius, visuomenininkas, dadijo laidų vedėjas, pedagogas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas prof. Giedrius Kuprevičius vietoj gimtadienio puotos pasirinko LRT KLASIKĄ ir dalyvauja laidoje „Pakeliui su klasika“, kurios grojaraštį sudarė pats ir su klausytojais dalinasis savo įspūdžiais. Ved. Jūratė katinaitė.

Laidos svečias – kompozitorius Jonas Jurkūnas.Apie įvairialypę kūrybą, įkvėpimą, idėjas ir ką daryti, kad jos nepradingtų, kol yra užrašinėjamos natomis. „Reikia cecho, tokio kaip Andy Warholo, Peterio Paulo Rubenso ar Stepheno Kingo, kur galėtum ateiti su idėja, o ji būtų užrašinėjama kitų“, – juokaudamas sakė kompozitorius J. Jurkūnas. Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Kompozitorius, trombonininkas, aranžuotojas, Kauno bigbendo dirigentas ir dviejų didelių muzikos grupių vadovas. Kas? Vienas produktyviausių Lietuvos muzikų Jievaras Jasinskis! Pradėjęs Užupio grupėje „Bekešo vilkai“, vėliau grojęs „Saulės klioše“, „InCulto“, „Skamp“, o dabar kuriantis muziką savo grupėms „Reinless“ ir „Lithuanian Jazz Orchestra“. Jievaras Jasinskis neseniai grįžo iš įrašų garsiausioje pasaulio įrašų studijoje „Abbey Road“. Ten jis dirbo su Andriumi Mamontovu ir Modesto Pitrėno orkestru. Dauguma Lietuvos atlikėjų jau seniai žino: jei reikia aranžuotės styginių orkestrui, pučiamiesiems – kreiptis verta į Jievarą. Jis yra aranžavęs jau daugiau nei 500 kūrinių. Tačiau Jievaras nesijaučia viską mokąs, tad nusprendė dar kartą pastudijuoti Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje. Šį kartą pagilinti žinias klasikinės kompozicijos amate. Jo svajonė – simfonija. Nors šalia to Jievaras neplanuoja išsiskirti su džiazo muzika, kurią kuria, atlieka, o taip pat su savo nauja aistra – dirigavimu Kauno bigbendui! Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas.

Dar pernai, rugsėjį Lietuvos muzikų bendruomenė minėjo profesoriaus, smuikininko virtuozo, dirigento Eugenijaus Paulausko 90-metį, o štai šį spalį lydėsime maestro į paskutinę kelionę, ilgam prisimindami nepaprastą jo smuikavimą. Antrasis laidos puslapis skirtas pianistui, rašytojui, dirigentui ir kompozitoriui Glenui Herbertui Guldui. Laidą tęsime prancūzų kompozitoriaus, violončelininko ir dirigento Žako Ofenbacho kūryba. Kompozitorius paliko mūsų planetą 1880 m. spalio 5 d. Paryžiuje.

Dar pernai, rugsėjį Lietuvos muzikų bendruomenė minėjo profesoriaus, smuikininko virtuozo, dirigento Eugenijaus Paulausko 90-metį, o štai šį spalį lydėsime maestro į paskutinę kelionę, ilgam prisimindami nepaprastą jo smuikavimą. Antrasis laidos puslapis skirtas pianistui, rašytojui, dirigentui ir kompozitoriui Glenui Herbertui Guldui. Laidą tęsime prancūzų kompozitoriaus, violončelininko ir dirigento Žako Ofenbacho kūryba. Kompozitorius paliko mūsų planetą 1880 m. spalio 5 d. Paryžiuje.

Kompozitorius, chorvedys ir pedagogas Laimis Vilkončius, pagal „Eglę žalčių karalienę“ pastatęs roko operą pastebi, kad jaunimas nelabai bežino šio lietuvių epo istoriją. Nors, norint nusifotografuoti prie Palangos Botanikos parke skulptoriaus Roberto Antinio sukurtos Eglės žalčių karalienės skulptūros, kartais tenka pastovėti eilėje. Kaip atsitiko, kad viena žymiausių lietuvių pasakų pamažu iš atminties blunka? Kodėl ją žinoti verta? Kokių prasmių galima atrasti šioje Eglės ir jos šeimos istorijoje? Pokalbis su kompozitoriumi Laimiu Vilkončiumi.

Kompozitorius, chorvedys ir pedagogas Laimis Vilkončius, pagal „Eglę žalčių karalienę“ pastatęs roko operą pastebi, kad jaunimas nelabai bežino šio lietuvių epo istoriją. Nors, norint nusifotografuoti prie Palangos Botanikos parke skulptoriaus Roberto Antinio sukurtos Eglės žalčių karalienės skulptūros, kartais tenka pastovėti eilėje. Kaip atsitiko, kad viena žymiausių lietuvių pasakų pamažu iš atminties blunka? Kodėl ją žinoti verta? Kokių prasmių galima atrasti šioje Eglės ir jos šeimos istorijoje? Pokalbis su kompozitoriumi Laimiu Vilkončiumi.

Prasideda Rusnės estakados statybos. Molėtų rajone, Alantoje, rengiamas tradicinis „Santaros Šviesos“ suvažiavimas. Europos Sąjunga ketina skelbti atsakomąsias sankcijas JAV-joms. Futbolo čempionato apžvalga. Socialinių tinklų apžvalga. Ramunės Sotvarės Šemetienės komentaras. Kodėl iš namų bėga vaikai? Naujienų žemėlapis: JAV pasienyje verkiantys, nuo tėvų atskirti vaikai. Verslo laikas. Kanuose jau kelias dienas vyksta 65-asis tarptautinis „Kanų liūtų“ festivalis – svarbiausias reklamos ir kūrybiškumo renginys pasaulyje, rengiamas dar nuo 1954 m. Svečias. Kompozitorius, chorvedys, pedagogas Laimis Vilkončius. LRT radijo išvyka į Jurbarką.

Prasideda Rusnės estakados statybos. Molėtų rajone, Alantoje, rengiamas tradicinis „Santaros Šviesos“ suvažiavimas. Europos Sąjunga ketina skelbti atsakomąsias sankcijas JAV-joms. Futbolo čempionato apžvalga. Socialinių tinklų apžvalga. Ramunės Sotvarės Šemetienės komentaras. Kodėl iš namų bėga vaikai? Naujienų žemėlapis: JAV pasienyje verkiantys, nuo tėvų atskirti vaikai. Verslo laikas. Kanuose jau kelias dienas vyksta 65-asis tarptautinis „Kanų liūtų“ festivalis – svarbiausias reklamos ir kūrybiškumo renginys pasaulyje, rengiamas dar nuo 1954 m. Svečias. Kompozitorius, chorvedys, pedagogas Laimis Vilkončius. LRT radijo išvyka į Jurbarką.

Laidą „Pakeliui su klaika“ pradėsime ir baigsime Kjello Marcusseno muzika. Rubrikoje „garso failai“ klausysimės 2012-aisiais pristatyta A. Vivaldžio koncertų ciklo „Metų laikai“ Maxo Richterio rekompozicija, kuriančią visai kitokią atmosferą, keičiančią ir paties Vivaldžio muzikinį portretą. „Naujienų pulse“ – apie J.S. Bacho gimtadienį Šv. Jonų bažnyčioje vargonuojant Aušrai Motūzaitei-Pinkevičienei ir Vidui Pinkevičiui, VIII-ąjį Stasio Vainiūno konkursą ir Koncertą Kauno bei Vilniaus filharmonijose – „Likimo daina!”. Naujienų pulsą pratęsime kartu su latvių kompozitoriaus Raimondo Paulo muzika, nes jam šiandien buvo įteiktas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Garbės medalis. Kompozitorius, pianistas LMTA pagerbtas už ilgametį Baltijos kraštų muzikinio identiteto stiprinimą ir džiazo bei populiariosios muzikos pakylėjimą į aukštosios kultūros dimensiją.

Laidą „Pakeliui su klaika“ pradėsime ir baigsime Kjello Marcusseno muzika. Rubrikoje „garso failai“ klausysimės 2012-aisiais pristatyta A. Vivaldžio koncertų ciklo „Metų laikai“ Maxo Richterio rekompozicija, kuriančią visai kitokią atmosferą, keičiančią ir paties Vivaldžio muzikinį portretą. „Naujienų pulse“ – apie J.S. Bacho gimtadienį Šv. Jonų bažnyčioje vargonuojant Aušrai Motūzaitei-Pinkevičienei ir Vidui Pinkevičiui, VIII-ąjį Stasio Vainiūno konkursą ir Koncertą Kauno bei Vilniaus filharmonijose – „Likimo daina!”. Naujienų pulsą pratęsime kartu su latvių kompozitoriaus Raimondo Paulo muzika, nes jam šiandien buvo įteiktas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Garbės medalis. Kompozitorius, pianistas LMTA pagerbtas už ilgametį Baltijos kraštų muzikinio identiteto stiprinimą ir džiazo bei populiariosios muzikos pakylėjimą į aukštosios kultūros dimensiją.

Šį kartą penktadienio laidą „Pakeliui su klasika“ pradeda kompozitorius ir dirigentas Polis Moria, šiandien sukanka lygiai 11 metų nuo tos dienos, kai maestro iškeliavo vadovauti angelų orkestrui. Taip pat prisiminsime vieną žymiausių belkanto operų kūrėją, romantiką, muzikos vunderkindą Vinčencą Belinį. Kompozitorius mūsų planetą, Katanijos mieste Sicilijoje, išvydo lygiai prieš 216 metų. Rubrikoje „Meduolis melomanui“ apsilankys geologijos mokslus baigęs, kas dieną grojantis muzikos instrumentais melomanas, Darius Dambrava. Paskutiniąsias laidos minutes mums grieš Niujorko filharmonijos orkestras diriguojamas Kurto Mazuro.

Šį kartą penktadienio laidą „Pakeliui su klasika“ pradeda kompozitorius ir dirigentas Polis Moria, šiandien sukanka lygiai 11 metų nuo tos dienos, kai maestro iškeliavo vadovauti angelų orkestrui. Taip pat prisiminsime vieną žymiausių belkanto operų kūrėją, romantiką, muzikos vunderkindą Vinčencą Belinį. Kompozitorius mūsų planetą, Katanijos mieste Sicilijoje, išvydo lygiai prieš 216 metų. Rubrikoje „Meduolis melomanui“ apsilankys geologijos mokslus baigęs, kas dieną grojantis muzikos instrumentais melomanas, Darius Dambrava. Paskutiniąsias laidos minutes mums grieš Niujorko filharmonijos orkestras diriguojamas Kurto Mazuro.

Kompozitorius ir Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro violončelininkas Arvydas Malcys. Kultūros savaitraščių apžvalga.Šiaurės ir Baltijos šalių Klasikinės muzikos programos lyderių susitikimas Taline.Kviečia mistinis folk-miuziklas „Saulės ratu“.Kino teatro „Garsas“ Panevėžyje likimas. Stasio Eidrigevičiaus menų centro statybos. „Klasikos enciklopedija“ – apie Vilniaus Rotušės aikštę.

Šios laidos tema: Kompozitorius ir grybai.

Šios laidos tema: Kompozitorius ir grybai.

Šios laidos tema: Kompozitorius ir kultūra.

Šios laidos tema: Kompozitorius ir kultūra.