Podcasts about kanadoje

Pradedama Lietuvos piliečių evakuacijos iš Izraelio operacija. Trečią parą tęsiasi apšaudymai tarp Izraelio ir Irano.JAV pareigūnai toliau ieško šaulio, kai Minesotoje buvo nužudyta demokratų politikė, dar vienas politikas sužeistas.Kanadoje prasideda G7 šalių susitikimas. Analitikai mano, kad bendrą poziciją įvairiais klausimais šalims suderinti bus sudėtinga.Laptevų jūros tremtinių brolija renkasi į tradicinį susitikimą Rumšiškėse.Ved. Karolina Panto

Kanadiečiai rinkimuose sprendžia, kas toliau vadovaus šaliai: liberalų ministras pirmininkas Markas Karnis ar opozicijos lyderis, konservatorius Pjeras Pualivras. Negalutiniais duomenimis, rinkimus Kanadoje laimėjo liberalų partija.Ar 65-erių ir vyresni žmonės turėtų dirbti valstybės tarnyboje? To šiandien teiraujamės rubrikoje „Aktualus klausimas“.Šiauliuose vis daug darželių ir mokyklų auklėtiniams ima pačios gaminti maistą. To imtasi dėl maisto kokybės.Šiandien Trišalės tarybos darbotvarkėj įtrauktas klausimas apie laisvų dienų suteikimą darbuotojams, patyrusiems smurtą artimoje aplinkoje. Kaip keičiasi smurto artimoje aplinkoje situacija Lietuvoje?Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams nepavyksta rasti vaiko, kuris prieš daugiau nei mėnesį vienoje Klaipėdos progimnazijoje smurtavo prieš socialinę pedagogę. Nepilnamečio mama teigia nežinanti, kur yra jos sūnus. Tarnyba pagalbos kreipėsi į policiją, tačiau pareigūnai skelbti berniuko paieškos - negali.Ved. Darius Matas

Ispanijoje, Portugalijoje ir dalyje Prancūzijos chaosas: nėra elektros, žmonės užstrigo metro, neveikia oro uostai, sutriko ir mobilusis ryšys.Premjeras Gintautas Paluckas pradėjo mokesčių pertvarkos aptarimą su socialiniais partneriais. Algirdas Sysas jau įspėja, kad reformai neįvykus rinkėjai socialdemokratus vėl gali pasodinti ant „atsarginių suolelio“.Dėl vakar atliekų tvarkymo gamykloje „Energesman“ kilusio ir jau užgesinto gaisro – visame Vilniuje paskelbta ekstremali situacija. Sostinės valdžia sprendžia, kur ir kaip laikinai bus šalinamos šiukšlės, kurios buvo vežamos į visą Vilniaus apskritį aptarnaujančią gamyklą.Kauno apygardos teisme pradėta nagrinėti Marijampolės mero Povilo Isodos baudžiamoji byla. Jos duomenimis, eidamas tarybos nario ir mero pareigas Isoda galimai suklastojo dokumentus, pateikdamas netikrą informaciją apie patirtas telefono, interneto ryšio ir transporto išlaidas. Tokiu būdu meras galėjo neteisėtai įgyti pustrečio tūkstančio eurų.Kanadoje prasideda parlamento rinkimai. Juose kanadiečiai renkasi tarp jau dešimtmetį valdančių Liberalų ir konservatorių. Kartu šie rinkimai bus įvertinimas, kaip kanadiečiai reaguoja į Donaldo Trumpo prekybos karus.Varšuvoje vyksta dešimtasis Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimas. Jame aptariama parama Ukrainai ir bendradarbiavimas su strateginėmis partnerėmis – Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Europos Komisija, Vokietija ir Japonija. Tai paskutinis Trijų jūrų iniciatyvos susitikimas, kuriame dalyvauja Lenkijos prezidentas Andzejus Duda.Rusiškos degtinės galima rasti Lietuvos parduotuvėse, nors importas uždraustas dar pernai. Kodėl taip yra?Ved. Liepa Želnienė

„Tai, kas buvo rašoma mokslinėje fantastikoje, dabar tai tapo realybe“, - sako Kanadoje šiuo metu patirtį gilinantis neurochirurgas Andrius Radžiūnas.Ar galime sukurti netikrą laimės jausmą smegenyse? Kaip depresiją gali išgydyti neurochirurgai? Kokias galimybes atveria kuriama smegenų kompiuterio sąsaja?Pokalbis su neurochirurgu, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto doc. Andriumi Radžiūnu.Ved. Ignas Klėjus

Spaudos apžvalga.„Vis pasigirsta balsų, kviečiančių pasiduoti gulbės pagundai, nes pasaulis gi noriai vartoja rusų „minkštąją propagandą“ ir vartos. Nors kai nuvyksti į pasaulį, priešingai, imi pastebėti sąmonėjimo ženklus“, – komentare svarsto menotyrininkė Agnė Narušytė.„Elitiniai menininkai, kurie yra geriausi ne tik Kanadoje, bet ir visame pasaulyje“ – sako grafikas, parodos „Pokyčio taškas: naujos Kanados grafikos meno išraiškos“ kuratorius Kęstutis Vasiliūnas.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien pasaulyje minima Tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena, pabrėžiant mokslo ir lyčių lygybės svarbą. Kiek moterys yra įtraukiamos į mokslinius tyrimus, ir kaip tai veikia tyrimų rezultatus bei lyčių lygybės situaciją moksle?Šiemet Menų spaustuvės programa „Atvira erdvė“ mini 20-metį. Kaip programa per šį laiką prisidėjo prie jaunų kūrėjų įsitvirtinimo Lietuvos scenos menų lauke?„Tai yra vizija, sapnas, skaitmeninis košmaras, iš kurio pabudęs suprantu, kad tie dalykai vyksta čia pat“, – apie naujos parodos „Žalgirio mūšio projektas“ paveikslą sako menininkas Kazimieras Brazdžiūnas.Ryšių reguliavimo tarnyba kelia „Skaitmeninę bangą“ visoje Lietuvoje ir kviečia pradinukus, aukštesnių klasių moksleivius, suaugusiuosius bei senjorus jungtis prie specializuotų paskaitų. Kaip skaitmeninio raštingumo trūkumas veikia visuomenės galimybes ir integraciją?Ved. Justė LuščinskytėUNSPLASH nuotr.

Mokslininkai iš asteroido Bennu į Žemę pargabentuose mėginiuose aptiko mineralų ir aminorūgščių, taip pat niekada anksčiau asteroiduose nestebėtų DNR bei RNR sudedamųjų dalių.Lietuvos kariuomenės sužeistų karių sporto rinktinė pirmą kartą dalyvaus „Invictus Games“ žaidynėse. Jos prasideda šiandien ir vyks iki vasario 16-osios Vankuveryje, Kanadoje.Baltijos šalys šiandien atsijungia nuo rusiškos energetikos sistemos. Daugiau kaip parą Lietuva, Latvija ir Estija gyvens vadinamuoju salos režimu, vykdys bendrą izoliuoto darbo bandymą, o rytoj prisijungs prie Europos elektros tinklo.Palangoje vyksta tradicinis žiemos festivalis „Palangos stinta“, kurį vainikuos Stintų meškeriojimo varžybos.Į LRT GIRDI kreipėsi kaunietė Vyda, kurios 92-ejų metų mama gauna pensiją į namus. Tačiau kaskart pensiją atneša kitas „Lietuvos pašto“ darbuotojas, o tai garbaus amžiaus senjorei sukelia stresą. „Lietuvos paštas“ sako, kad kiekvienam paštininkui priskiriama aptarnavimo teritorija, tačiau kartais atsitinka taip, kad darbuotojus pakeičia jų kolegos.Ved. Karolina Panto

House ir techno muzikos pasaulyje žinomas Alex Pletnev pristato dar vieną alter ego – Ali Rooibos. Atlikėjas metus praleido Kanadoje, į kurią išvyko be įprastos studijinės įrangos. Vieninteliais muzikiniais įrankiais tapo telefonas, nešiojamasis kompiuteris ir mikrofonas. „Gerą klubinį kūrinį galiu „sukalti“ ir per pusvalandį, čia jaučiuosi patogiai, man tai itin paprasta. Su nauju projektu teko nerti į visiškai nepažįstamą pasaulį, daug eksperimentuoti. Manau, kiekvienam atlikėjui svarbu išbandyti kažką nauja“, – pasakojo miegamojo stiliaus muzikos mini albumą „Shooting Down Drones“ įrašęs Ali Rooibos. Naujos programos pristatymas planuojamas sausį. Pokalbį su atlikėju pradėjome prisimindami jo šeimyninį projektą „Hairdressa“. Ved. Marius Andrijauskas

Rubrikoje „4 milijonai“ – daugiau nei 10-metį Kanadoje gyvenusi ir ten šeimą sukūrusi Monika Allard grįžo ir jau trejus metus gyvena gimtojoje Palangoje.Auginti ekologišką maistą pasirinkęs Andrius Prusakovas iš Kaišiadorių rajono nori, kad žmonės kuo labiau domėtųsi maistu, kurį valgo.Helovinas: ar vakarietiška tradicija vis labiau prigyja į Vakarus orientuotoje Lietuvoje?Aštraus maisto nauda ir/ar žala. Kodėl aštrumą toleruojame skirtingai ir ar verta prie jo pratintis?Kasdien į Žemę nukrenta apie 100 tonų kosminės medžiagos. Laimei, ši masė pasiskirsto tarp daugybės mažų akmenėlių, užuot susikoncentravusi į vieną didelį meteoritą. Kokius procesus stebi kosmosą tyrinėjantys mokslininkai?10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Klaipėdietė Gintarė Čemerkaitė gyvenimą Kanadoje iškeitė į studijas Klaipėdoje.Šie metai prasidėjo tragedija – Viršuliškių rajone Vilniuje po sprogimų kilo gaisras, du žmonės – žuvo, namas apgadintas itin stipriai. Praėjusių metų liepą Šiauliuose per gaisrą daugiabutyje pro devinto aukšto langą iššokusi mergina. Anot specialistų, situacija senos statybos daugiabučiuose – itin sudėtinga, mat nelaimės atveju evakuotis gyventojai gali tik vienu keliu – naudodamiesi bendro naudojimo laiptinėmis. Dalyje daugiabučių įrengtos gaisrinės kopėčios bei evakuaciniai išėjimai, tačiau dažnai jie būna užrakinti arba užkrauti daiktais, todėl pasinaudoti jais – neįmanoma.Prognozuojama, jog metams bėgant ir vandens lygiui jūroje kylant, potvynis gali pasiglemžti ir Klaipėdos miestą. Kiek tokios prognozės teisingos ir ar tikrai yra pagrindo nerimauti dėl to, jog potvyniai ateityje tik stiprės?Ved. Paulius Selezniovas

#Tiekžinių Ketvirtadienį (rugpjūčio 17 d.) Tiek žinių vedėjas Paulius pasakoja apie skandalingus NATO pareigūnų pareiškimus ir atsiprašymą, naujus rusijos ir Šiaurės Korėjos sutarimus, vėl pasiektą dienos karščio rekordą, gaisrus Kanadoje, uždaromus pasienio punktus ir neskandumus per Imagine Dragons koncertą.  ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/RwNICydI8JU

Antanas Šileika „Basakojis bingo pranešėjas“. Vertė Vitalijus Šarkovas, išleido leidykla „baltos lankos“.„Basakojis bingo pranešėjas“ – tai žaismingi ir atviri, ironiški ir jaudinantys lietuvių emigrantų sūnaus atsiminimai apie dvi jo tėvynes: gyvenimą Kanadoje ir nuolatinį grįžimą – mintimis ar fiziškai – į Lietuvą nuo XX a. septintojo dešimtmečio iki šių dienų.Savęs ieškantis paauglys Toronto priemiestyje, literatūrinį kelią pradedantis jaunuolis bohemiškame Paryžiuje, jau susiformavęs rašytojas, dėstytojas, už Lietuvos nepriklausomybę kovojantis žurnalistas – visi šie skirtingi autoriaus veidai atsiminimuose susilieja į vieną darnų paveikslą.Knygos ištraukas skaito aktorius Ridas Žirgulis.

Antanas Šileika „Basakojis bingo pranešėjas“. Vertė Vitalijus Šarkovas, išleido leidykla „baltos lankos“.„Basakojis bingo pranešėjas“ – tai žaismingi ir atviri, ironiški ir jaudinantys lietuvių emigrantų sūnaus atsiminimai apie dvi jo tėvynes: gyvenimą Kanadoje ir nuolatinį grįžimą – mintimis ar fiziškai – į Lietuvą nuo XX a. septintojo dešimtmečio iki šių dienų.Savęs ieškantis paauglys Toronto priemiestyje, literatūrinį kelią pradedantis jaunuolis bohemiškame Paryžiuje, jau susiformavęs rašytojas, dėstytojas, už Lietuvos nepriklausomybę kovojantis žurnalistas – visi šie skirtingi autoriaus veidai atsiminimuose susilieja į vieną darnų paveikslą.Knygos ištraukas skaito aktorius Ridas Žirgulis.

Antanas Šileika „Basakojis bingo pranešėjas“. Vertė Vitalijus Šarkovas, išleido leidykla „baltos lankos“.„Basakojis bingo pranešėjas“ – tai žaismingi ir atviri, ironiški ir jaudinantys lietuvių emigrantų sūnaus atsiminimai apie dvi jo tėvynes: gyvenimą Kanadoje ir nuolatinį grįžimą – mintimis ar fiziškai – į Lietuvą nuo XX a. septintojo dešimtmečio iki šių dienų.Savęs ieškantis paauglys Toronto priemiestyje, literatūrinį kelią pradedantis jaunuolis bohemiškame Paryžiuje, jau susiformavęs rašytojas, dėstytojas, už Lietuvos nepriklausomybę kovojantis žurnalistas – visi šie skirtingi autoriaus veidai atsiminimuose susilieja į vieną darnų paveikslą.Knygos ištraukas skaito aktorius Ridas Žirgulis.

#Tiekžinių Ketvirtadienį (birželio 8 d.) Tiek žinių vedėjas Dominykas pasakoja apie naujus kaltinimus neva Ukraina susprogdino Nord Stream, naujus ribojimus paspirtukininkams, gaisrų Kanadoje pasekmes bei Vilniaus skaidrinimą. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/ih6OqeBbq9g

Baigiantis 2022-iesiems, pasaulis pasiekė istoriniu vadinamą susitarimą dėl biologinės įvairovės apsaugos. Jungtinių Tautų (JT) Biologinės įvairovės konvencijos šalių susitikime Kanadoje, kur dalyvavo ir Lietuva, sutarta dėl 23 tikslų artimiausiam dešimtmečiui.Jie apima tokias priemones kaip pesticidų ir kitų toksiškų chemikalų naudojimo mažinimas, invazinių rūšių suvaldymas ir bioįvairovei žalingų valstybės subsidijų panaikinimas. Taip pat išskiriamas ir verslo vaidmuo įsivertinant ir atskleidžiant su bioįvairove susijusias jų veiklos rizikas.Bene ambicingiausiai skamba Kunmingo-Monrealio susitarime įrašytas siekis iki 2030-ųjų užtikrinti apsaugą 30 proc. planetos sausumos ir jūrų teritorijų.Nors gamtosaugininkai džiaugiasi, akivaizdu, kad susitarimo sėkmė priklausys nuo to, kaip jis bus įgyvendinamas. Patyrę specialistai sako, kad nors viltingų ženklų apie teigiamus pokyčius šioje srityje yra, pesimizmo gamtosaugininkų bendruomenėje daugiau. Juolab, kad laiko nedaug, o istorija rodo, kad praeityje sekėsi ne kaip.JT skelbia, kad 2010 metais Japonijoje išsikelti tikslai pastarąjį dešimtmetį taip ir liko popieriuje. Duomenys rodo, kad biologinė įvairovė nyksta nuo dinozaurų eros pabaigos neregėtu greičiu. Išnykimas gresia milijonui augalų ir gyvūnų rūšių.Tuo metu Lietuvos gamtosaugininkai naujai įvertino daugiau kaip 30 mažai ištirtų Europos Sąjungos mastu saugomų augalų ir gyvūnų rūšių. Pasak jų, naujos mokslinės žinios padės geriau įvertinti rūšims kylančias grėsmes ir numatyti jų apsaugą.Naujienas bioįvairovės apsaugos srityje komentuoja Aplinkos ministerijos patarėja Lina Čaplikaitė-Denisovienė, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos gamtosaugos ekspertė dr. Dalytė Matulevičiūtė, Ignitis grupės tvarumo vadovas Valentas Neviera ir gamtininkas, Sengirės fondo valdybos narys Mindaugas Lapelė.Autorė Vaida Pilibaitytė

Ana Sokolović (g. 1968), baigusi mokslus Serbijoje, 1992 metais persikraustė į Monrealį. Dabar ji laikoma viena svarbiausių Kanados kompozitorių, taip pat viena įtakingiausių muzikinio teatro veikėjų, ypač išgarsėjusi 2011 metais, kai sukūrė operą „Vestuvės“ šešiems moterų balsams. Energinga ir ritmiškai išradinga Sokolović muzika jungia Balkanų, Azijos ir naujosios muzikos tradicijas, atliekama įvairiose šalyse ir apdovanota daugybe premijų.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Laidoje „Iš balkono“ menininkas Augustas Serapinas pasakoja apie savo kūrybos strategijas ir svarbiausias parodas. Kaip Venecijos bienalėje sukonstravo specialias paplūdimio kėdes salių prižiūrėtojams, kurie turi visą dieną stovėti ir kodėl Kanadoje perstatė jau kelis kartus permontuotą pašiūrę. Koks jo požiūris į į šio lauko „nematomuosius“ – technikus, eksponatų saugotojus? Kas svarbu, bendradarbiaujant su meno institucijomis ir kitais menininkais?Pasižvalgėme ir po Augusto solo parodą „Prieangis“ galerijoje „Medūza“ ir padiskutavome apie kitus autorius įtraukiančius meno projektus ir kodėl naujai atvertoje galerijoje kūriniai patalpinti į pirtį.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.

Šį pirmadienį (rugsėjo 5d.) „Tiek žinių” vedėjas Timūras pasakoja apie netekėjusį taupymo planą, naują JK premjerę, naujienas iš fronto ir tragišką išpuolį Kanadoje. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/0Kz96WBcW5A

"Nuostabu, kad popiežius leidžiasi į šią kelionę. Jis galėjo taip lengvai ir pagrįstai pasakyti, kad negali keliauti dėl kelio skausmų. Šių metų pradžioje Vatikane įvykę susitikimai su čiabuvių vadovais paliko tokį pėdsaką, kuris privertė jį vykti į Kanadą. Jis negali atitaisyti padarytos skriaudos. Jo tikslas yra padėti mums kaltės jausmą paversti atsakomybės jausmu už dabartį ir ateitį. Ir tik tada gali iš tikrųjų prasidėti gydymas. Šią žinią jis turėjo perduoti asmeniškai. - Plačiau apie tai vedamojo skiltyje.Laidos svečias - muzikantas, dainų autorius Darius Žvirblis, į lietuvių kalbą išvertęs Bobo Dylano atsiminimus. Jį kalbina Laurynas Peluritis.Spaudos apžvalgoje - vokiečių katalikiškos žiniasklaidos publikacijso apie popiežiaus Pranciškaus istorinį vizitą Kanadoje. Parengė Giedrius Tamaševičius.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Karo Ukrainoje apžvalga. Žygimantas Kapočius.Už energetiką atsakingi Europos Sąjungos šalių ministrai siekia susitarti dėl Europos Komisijos pateikto siūlymo sumažinti gamtinių dujų poreikius ruošiantis žiemos sezonui. Europos Komisija neseniai paragino Bendrijos šalis penkiolika procentų sumažinti gamtinių dujų vartojimą būsimos žiemos mėnesiais, kad būtų galima apsisaugoti nuo Rusijos „šantažo“ trikdant energijos išteklių tiekimą.Mindaugas Laukagalis iš Briuselio.Tiesiogiai iš Odesos politologas, LRT radijo bendradarbis Alvydas Medalinskas.Kanados autochtonų bendruomenės sveikina popiežiaus Pranciškaus atsiprašymą dėl Bažnyčios vaidmens vykdant prievartinę Pirmųjų Kanados tautų asimiliaciją. Per istorinį vizitą pontifikas teigė jaučiantis didelį skausmą dėl tūkstančių vietinių vaikų kančių, kurias jie patyrė katalikiškuose internatuose. Popiežius Pranciškus autochtonų persekiojimą pavadino tragiška katalikų bažnyčios klaida, ir ragina atversti naują istorijos puslapį.Popiežiaus Pranciškaus vizitą Kanadoje komentuoja Vytauto Didžiojo universiteto katalikų teologijos fakulteto dekanas, docentas Benas Ulevičius.Klaipėdoje baigiami karinio laivo "Sūduvis" pritaikymo edukacijai ir lankymui darbai. Planuojama, jog jis lankymui duris atvers penktadienį, uostamiestyje prasidedant "Jūros šventei". Tema domisi kolega Paulius Selezniovas.Ved. Madona Lučkaitė.

Kaip Lietuva švenčia Valstybės dieną?Ukrainą toliau talžo Putino pajėgos.Europos Parlamente diskutuojama, ar pripažinti, kad dujos ir branduolinės jėgainės yra žalioji energija.Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose pristatomas Ukrainai skirtas karinis orlaivis Bayraktaras.Valdovų rūmuose eksponuojamos tarpukario Lietuvos tarptautinės sutartys, atsitiktinai rastos Kanadoje prie šiukšlių konteinerio.Ar populiarūs lietuviški vardai tyrinėtojų žvilgsniu?Ved. Madona Lučkaitė

Vakarų pastangos išspręsti Ukrainos krizę intensyvia diplomatija įtampos nesumažino - JAV prezidentas kartoja, kad Rusija sulauks „greitų ir rimtų pasekmių“, jei įsiverš į Ukrainą.Kanadoje tęsiantis protestams ir svarbiausio Šiaurės Amerikos prekybos kelio blokadai, veiksmų ėmėsi policija.Vokietijoje antrai kadencijai turėtų būti perrinktas šalies prezidentas Frankas Valteris Šteinmejeris.Lietuva išsirinko šių metų atstovą Eurovizijos dainų konkurse.Šiandien minima pasaulinė radijo diena.Ved. Karolina Panto

Pietrytiniame Gedimino kalno šlaite užfiksuota nuošliauža. Teigiama, kad ji esminiam kalno būklės stabilumui grėsmės nekelia, tačiau kaip nuošliaužų būtų galima išvengti ateityje?Pristatome Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatę, etnomuzikologe, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorę Daivą Vyčinienę. Rasos Murauskaitės pasakojimas.Grafikas, tapytojas, konceptualių darbų kūrėjas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Kęstutis Grigaliūnas šiandien švenčia 65-erių metų jubiliejų.Po penkerių metų trukusių ekspedicijų lietuviško paveldo tyrinėtojas, svetainės „Gabalėliai Lietuvos“ autorius Augustinas Žemaitis su žmona Aiste pristato žemėlapį „Tikslas – Amerika“. Į jį pateko daugiau nei 750 lietuvišką paveldą ir atmintį žyminčių objektų, išsibarsčiusių trisdešimtyje Amerijos Valstijų ir Kanadoje.Ved. Marius Eidukonis ir Ignas Andriukevičius

Kanadoje kritinius COVID-19 pacientus tiriantis mokslininkas Gediminas Čepinskas: sukūrėmę programą, kuri dienos tikslumu pasako, kiek laiko gyvens pacientas. Pasak profesoriaus, pavyko surasti unikalų viruso braižą.Ved. Deividas Jursevičius

„Poezijos pavasario“ ir Maironio premijos laureatė Dovilė Zelčiūtė pasakoja apie rinkinį „Šokiai Vilniaus gatvėje“. Jame sugulė skaudūs išgyvenimai atsisveikinant su artimu žmogumi.Menininkė Aistė Marija Stankevičiūtė įkvėpimo ieško povandeniniame pasaulyje. Sužavėta sifonoforų ir moliuskų parodų erdvėse ji pristato gigantiškas, banguojančias skulptūras. Su kūrėja kalbasi Austėja Eglynaitė.Kurioje Kauno vietoje Sabonis rado du rublius? Artėjant Tokijo olimpinėms žaidynėms gidas Jonas Oškinis kviečia į ekskursijas apie sporto istoriją Kaune. Kalbina Kotryna Lingienė.Pasaulyje: apie sienų tapybą Amerikos žemynuose – San Paule, Indijuje, Šarlotsvilyje, Kanadoje.Vertėjos Tomos Gudelytės komentaras apie masinį turizmą ir tai, ko galima pasigesti klimato krizę nagrinėjančioje Venecijos architektūros bienalėje.Anželikos Cholinos šokio teatras mini veiklos 20-metį ir ruošiasi „Pikų damos“ premjerai. Teatro įkūrėja, baletmeisterė Anželika Cholina sako, kad nesigręžioja atgal, nori gyventi laisvai ir be plano, bet įpareigojančių kūrybinių darbų tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje – jūra.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Jonas Miklovas, Jonas Lekšas ir Donatas Urbonas aptaria Slovėnijos ir Lietuvos žaidimą, Vasilije Micičiaus dovanotą pergalę Europos krepšiniui, didžiųjų LKL klubų reikalus ir surengia mini draftą. Temos: – įžanga (0:00); – atsipūtęs Saša Dončičius (02:41); – azijiečių palaikymo kultūra (07:34); – NBA lygio slovėnų puolimas (13:10); – lietuvių pasitikėjimas prieš lenkus (19:39); – Sabonio neišnaudojamas potencialas (22:39); – labiausiai stebinanti ir nuvilianti atrankos komanda (28:40); – Micičiaus dovanota pergalė Europos krepšiniui (33:52); – Landale'as į Eurolygos čempionus? (40:39); – įdomūs reikalai Kanadoje (43:10); – mini draftas iš olimpinės atrankos (46:47); – „Žalgirio“ finansai ir komplektacijos kryptis (57:30); – naujo lyderio paieška „Ryte“ (01:06:52).

Seimas po pateikimo pritarė projektui dėl valstybės vadovo statuso pripažinimo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui.Valstybės apdovanojimai – už pasiaukojimą per pandemiją.Neringos meras Darius Jasaitis iš savivaldybės įsigijo butą, kuris jam ilgą laiką nuomotas.Kanadoje ir JAV dėl rekordinių karščių mirė dešimtys žmonių.Lietuvoje lankosi Jungtinių Valstijų Specialiųjų operacijų pajėgų vadas.Klaipėdos vaikų ligoninės kieme atkastas iki tol nežinotas Antrojo pasaulinio karo laikų stebėjimo bunkeris.Ved. Vaida Zakarkienė

Jonas Miklovas, Jonas Lekšas ir Donatas Urbonas diskutuoja apie pasibaigusias rinktinės draugiškas rungtynes, „Žalgirio“ naujoką ir kalbina Roką Jokubaitį. Temos: įžanga (0:00); apie trumpą Lietuvos rinktinės draugiškų rungtynių ciklą ir lyderių pasirodymą (2:45); klausimai dėl galutinio dvyliktuko (21:03); pokalbis su Roku Jokubaičiu (24:50); apie olimpinę kvalifikaciją Serbijoje (56:50); apie olimpinę kvalifikaciją Kroatijoje (1:04:20); apie olimpinę kvalifikaciją Kanadoje (1:12:40); apie intriguojantį „Žalgirio” naujoką Joshą Nebo (1:17:52); kas gali laukti Mareko Blaževičiaus? (1:32:02).

Su humanitarinių mokslų daktare, Ročesterio universiteto (JAV) dėstytoja lingviste Solveiga Armoškaite kalbamės gyvenimą tarp kalbų ir kultūrų, studijas Lietuvoje, JAV ir Kanadoje, žodyno ir poezijos skaitymą.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė

Antradienio (birželio 8 d.) „Tiek žinių“ vedėja Irma apžvelgia prezidento G. Nausėdos metinį pranešimą, sėkmingą pasaulinio masto policijos operaciją, EŽTT sprendimą dėl senovės baltų religinės bendruomenės „Romuva“ ir neapykantos ataką Kanadoje. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį - ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/TwLxNj2cDrM Antradienį #TiekŽinių

Pirmose vasaros žiniose, antradienį (birželio 1 d.), „Tiek žinių“ vedėjas Dominykas pasakoja apie vaivorykštės spalvų perėją ir jos dažymą, najausias žinias apie Baltarusijos režimo Minske nutupdytą lėktuvą ir S.Cichanouskajos susitikimą su JAV senatoriais, apie aptartas vaikų problemas ir šiurpų radinį Kanadoje. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį - ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/nXgSih2QgJk Šiandien #TiekŽinių

Kultūrinės spaudos apžvalgaŠiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos kultūros projektų vadovas Gintautas Jazdauskas įvertintas geriausiu jaunojo bibliotekininko vardu. Už iniciatyvas, skatinančias bibliotekos teikiamų paslaugų įvairovę apdovanotas bibliotekininkas pasakoja, kad bibliotekos jau seniai nebėra tik knygų išdavimo vieta. Jos modernėja, taiko naujausias technologijas. Tačiau pati bibliotekininko profesija nyksta.Donato Puslio parengtoje apžvalgoje dvi knygos, pretenduojančios į geriausios 2020 metų verstinės šiuolaikinės grožinės literatūros knygos apdovanojimą – Grahamo Swifto romanas „Regimybės“ ir Wieslawo Mysliwskio „Adatos ąsa“, kurias sieja pastanga apmąstyti, kaip istorija formuoja žmonių likimus ir ko žmonės ieško savo gyvenimo istorijose.Kino komunikacijos specialistė Karolina Bieliauskaitė pasakoja apie serialą „Palikimas“ („Succession“).Balandžio 30-ąją pasaulis dešimtąjį kartą minės Tarptautinę džiazo dieną. UNESCO 2011 m. pradėta iniciatyva jau tapo gražia tradicija, suburiančia margą džiazo bendruomenę – muzikos kūrėjus ir atlikėjus, džiazo mėgėjus. Paminėti šią dieną kvies LRT KLASIKOS radijo programa, penktadienio vidurdienį kviečianti klausytis išskirtinės transliacijos iš Kauno.Cikle „4 milijonai“ - knygų vaikams autorė ir iliustruotoja Elena Selena jau šeštus metus gyvena Paryžiuje. Ten studijuoja scenografijos magistrantūroje ir kuria erdvines knygas vaikams, kurias leidžia viena didžiausių prancūzų ir užsienio grožinės literatūros leidyklų Gallimard, turinti knygynus Prancūzijoje, Kanadoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Meksikoje.Kodėl iki šiol Vilniuje nėra paminklo Lietuvos Prezidentui A. Smetonai ir kokios aplinkybės lėmė, kad viešai kvestionuojami įvykusio konkurso dėl A. Smetonos įamžinimo rezultatai?Ved. Ugnė Kačkauskaitė

Kai Karla Gruodis 1989-aisiais atvyko studijuoti į Vilnių, ji tapo istorinio šalies virsmo bendrakūrėja ir feministinių idėjų knygneše. Vėliau gimtojoje Kanadoje dirbdama su autochtonų studentais, ji siekė jiems geresnių mokymosi sąlygų. Grįžusi atgal į Lietuvą, Karla apsigyveno kaime, ieškodama autentiškesnio santykio su gamta ir pačia savimi. Čia ir susitikome. Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/articles-lt/karla-gruodis   Palaikykite mūsų darbą: https://patreon.com/naralt 

Kokius santykius su Lenkija išlaikys naujoji Lietuvos valdžia?Moterų teisių gynėjai Lenkijos prezidento vizitą Lietuvoje sutiko protestais dėl abortų draudimo.Seimas tvirtins kandidatūras į parlamento vadovės Viktorijos Čmilytės-Nielsen vicepirmininkus.Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariui Jonui Varkaliui nustačius COVID-19, nutarta Seimo posėdžio neatšaukti.Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui nespėjant susisiekti su visais žmonėmis, su kuriais sąlytį turėjo Susirgusieji COVID-19, specialistai ragina tai padaryti pačius užsikrėtusiuosius. Taip pat apie žinomą kontaktą su užsikrėtusiuoju galima pranešti ir internetu.JAV Senatas paklausimai Facebook ir Twitter vadovams apie jų rolę rinkimuose. Kokia naujoji buvusio JAV prezidento B. Obamos knyga? Kodėl Kanadoje žmonės raginami neleisti briedžiams laižyti mašinų?Į Lietuvą iš Ukrainos atvežtas kryžius, kuris pagamintas iš karo zonoje surinktų minų raketų skeveldrų.Ved. Simona Vasiliauskaitė

Pirmasis tinklalaidės "Talking Diplomacy" pokalbis apie tai, kiek humoro yra diplomatijoje - su ambasadoriumi, istoriku, rašytoju Alfonsu Eidintu. „Pastebėjau, kad [žmogaus] malonumą žmonės vertina ne tik [pagal tai], kad jis maloniai šypsosi ar kalba trivialius dalykus, bet ar jis moka pajuokauti ir ar jis naudoja humorą bendraudamas ir oficialiuose susitikimuose, ir diplomato popieriuose ir pranešimuose lieka humoro“. Alfonsas Eidintas - Lietuvos istorikas, rašytojas, diplomatas, VU profesorius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, buvęs ambasadoriumi JAV, Kanadoje, Izraelyje, Norvegijoje, Graikijoje ir kt. Parašęs apie 50 straipsnių ir daugiau nei 20 knygų, šiuo metu dirba kaip vyr. mokslo darbuotojas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo Akademijoje. Sekite mus Facebook / Twitter / Spotify / YouTube / LinkedIn Kviečiame klausytis! Tinklalaidę kuria URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas Intro/outro skamba M. Aaron Heick – Man of His World

Seimo biudžeto ir finansų komitetui neradus švietimui prašomų papildomų 60 milijonų eurų, pedagogų profesinės sąjungos atstovai sako, kad streikas neišvengiamas. Seimas apsvarstė kitų metų biudžetą ir grąžino jį vyriausybei tobulinti. Opozicija priekaištauja, kad netęsiami anksčiau duoti pažadai, keliami mokesčiai, be diskusijos įvedami nauji. LRT tyrimas: Žemdirbių protestai.Projekto „4 milijonai“ komanda iš kelionės po Jungtinę Karalystę ir parsivežė interviu su įvairių patirčių lietuviais, kurių kviesime klausytis artimiausiomis savaitėmis. Vienas iš jų – daugiau nei 20 metų Britanijoje dirbantis Londono lietuvių šv. Kazimiero parapijos klebonas Petras Tverijonas. Į Mišias Rytų Londono Betnal Gryn (Bethnal Green) rajone esančioje bažnyčioje kiekvieną sekmadienį susirenka daugiau nei 300 tikinčiųjų. Ekspertai pastebi, kad kalėdinis laikotarpis prekybos centruose prasideda vis anksčiau. Ar tai lemia didesnį prekybininkų pelną? Ir kaip keičiasi pirkėjų įpročiai?Lietuvoje pirmą kartą lankosi Kanados generalinė gubernatorė Julie Payette (Žiuli Pejet). Buvusi astronautė, pirmoji Tarptautinėje kosminėje stotyje pabuvojusi kanadietė, dabar – oficiali karalienės Elžbietos II-osios atstovė Kanadoje iki šiol prisimena, kaip Lietuva atrodo iš kosmoso. Ji teigia, kad Lietuva ir Kanada turi daug panašumų ir pabrėžia, jog reikia siekti stiprinti ryšius saugumo, gynybos, kultūros ir mokslo srityse.Studijoje Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.Per pastaruosius dvejus metus Švedijoje išaugo išpuolių skaičius. Vien per 2019-uosius šalyje įvyko beveik šimtas sprogimų. Kas juos vykdo, į ką jie nukreipTI ir kaip su tuo kovoja Švedijos bei Danijos policija – pasakoja Liepa Žeromskaitė.Taip pat laidoje – orų, spaudos, sporto ir socialinių tinklų apžvalga. Kaip rytą pradeda režisierė Marija Stonytė? Savaitės įvykių apžvalga su Indre Urbaite. Verslo laikas. Apžvalgininko Virginijaus Savukyno komentaras. Ką rekomenduoja skaityti dizainerė Aušra Haglund? Ved. Darius Matas.

Dar 2015 m. Kanadoje gimusi idėja rengti klasikinės muzikos koncertus įkalinimo įstaigose atkeliavo ir į Lietuvą. Pirmąjį koncertą Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje surengė pianistas Darius Mažintas. Studijoje su juo pasikalbėsime apie tai, kaip klasikinė muzika, skambanti kalėjime veikia kalinčius klausytojus ir jiems grojančius muzikantus.Sekmadienį Vilniaus centre pristatyta garsinė kelionė „Glaistas“, vedanti po buvusio Vilniaus geto teritoriją ir trūkinėjančius prisiminimų apie Holokaustą vingius. Apie tai, kaip užglaistomos sienos paslepia skaudžią istoriją, pasakos autoriai.Evelinos Stankūnaitės pasakojimas iš tapytojos Monikos Furmanos parodos „Mechaninė siela“, kurioje ji pristato milžiniškus darbus, vos išsitenkančius galerijoje.Trumpa, bet triukšminga Kauno popklubo „Smūtkeliai“ istorija domisi Kotryna Lingienė.„Klasikos enciklopedija“ – apie švedų mokslininką Carl von Linné, Naujųjų laikų gamtos mokslų kūrėją.„Kalbos ryte“ – apie patarles vaikų piešiniuose. „Iš nupieštų patarlių išsiskyrė rusakalbių vaikų piešiniai, juose juntamas tautinis motyvas – ir „batiuška“, ir Vasilisa Gražioji, pavyzdžiui, norvegiukų piešiniuose vaizduojamas pokalbis perteikiamas anglų, o ne norvegų kalba, vadinasi, itin didelė anglų kalbos įtaka“, – sako projekto „Kol gyveni, tol mokaisi“ sumanytoja Rasa Bačiulienė. Rašytoja Birutė Jonuškaitė mini jubiliejų. Su ja bendraus Laima Ragėnienė. Knyga „Prie Lietuvos laivyno ištakų. Žmonės ir laivai“. Ved. Adomas Zubė.

Viktoras Pranckietis išsaugojo Seimo pirmininko postą. Finansų ministras Seimui pateikė kitų metų biudžetą.Kiek užteršta visa Lietuva?Socialiniuose tinkluose plinta naujas vaizdo įrašas apie Vilnių.Parlamento rinkimai Kanadoje.Ar Kaišiadorių rajone iškils naujas oro uostas ir nauja „Rail Baltica“ traukinių vėžė?Ved. Simona Vasiliauskaitė.

Ūkio naujienos. Kuo verta dėmesio ūkininko Rimanto Garucko patirtis auginant žieminius rapsus? Kodėl apsimoka šią žemės ūkio kultūrą sėti tiesiai į ražienas? Kokių įspūdžių ir idėjų iš Kanadoje, Monrealyje, vykusio tarptautinio 46-ojo „Apimondija“ kongreso parsivežė bitininkas Aleksandras Pupkevičius? Ved. Nijolė Baronienė.

Perspektyviausias Lietuvos kultūristas - Lukas Smagurauskas. Apie šio sporto mitus, nusistovėjusią nuomonę apie fitnesą, patirtį Kanadoje, tikslus, varžybas ir kt.https://www.patreon.com/pralauzksaltahttps://open.spotify.com/show/0WridV6XmV62ZLxpLX9d4K?si=ik8D7-_5T2OzMT_1oP3mvwhttps://itunes.apple.com/lt/podcast/pralau%C5%BEk-vien%C4%85-%C5%A1alt%C4%85/id1364954186?mt=2Instagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/pralauzkvienasalta/

Apie eksperimentus kodų grafikos srityje – pokalbis su skaitmeninės judančios grafikos dizaineriu Mindaugu Dudėnu, kūrusiu šiųmetinio „Kino pavasario“ vizualą. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. „Kalbos ryto“ rubrikoje – Harvardo universiteto doktorantė Andreja Siliunas pasakoja apie lietuvišką tapatybę ir tautiškumo bei nacionalizmo tendencijas Lietuvoje. Kas sieja po visą pasaulį išsibarsčiusius lietuvių kilmės rašytojus? Diskusija apie pirmąjį pasaulinį pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimą, specialiai jam parengtą antologiją „Egzodika“ ir Lietuvos įtaką užsienyje gyvenančių autorių kūrybai ir tapatybei su suvažiavimo dalyviais: Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komiteto ir Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininke Jūrate Caspersen, Kanadoje gyvenančiu rašytoju Antanu Šileika, poetėmis Judita Grubliene iš Jungtinės Karalystės ir Ingrida Daukšyte, ilgą laiką gyvenančia Ispanijoje. „Klasikos enciklopedija“ – apie Mikelandželo (Michelangelo) Antonioni. Ved. Indrė Kaminckaitė.

JustIn Lithuania Special lietuviškai! Tai inteligentiškai smagus J. Jankevičiaus pokalbis su lietuvių kilmės rašytoju Antanu Šileika. Visą gyvenimą Kanadoje praleidęs rašytojas papasakoja apie gyvenimą lietuvių bendruomenėje, Lietuvos nepriklausomybės nuotaikas Amerikoje, pirmąsias meiles, literatūrą bei vertėjavimą profesoriui V. Landsbergiui.

Per šiuos metus kanapių vartojimas legalizuotas Kanadoje, Sakartvele ir Pietų Afrikos Respublikoje, tuo klausimu laisvėjo ir Meksikos politika, o Jamaikoje atidarytas pirmasis oficialus medicininių kanapių pardavimo taškas.Lietuvoje 2019 metų gegužę bus įteisinti medikamentai, savo sudėtyje turintys kanapių. Tačiau žmonėms, turintiems net nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, vis dar gresia baudžiamoji atsakomybė. Kol pasiūlymai šias bausmes švelninti Seime atmetami, jaunimas buriasi į organizacijas, siekiančias keisti narkotikų politiką. Kokius tikslus jie kelia ir kokiais pavyzdžiais remiasi?Popietės studijoje diskusija su Žaliojo žiedo draugijos atstovu Nerijumi Vitkausku, organizacijos „Jauna banga“ nare ir Jungtinių tautų pilietinės visuomenės atstove jaunimui narkotikų klausimais Morgana Daniele bei Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktore Inga Juozapavičiene.

Laikantis sausiems ir karštiems orams Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Kalvarijos ir Trakų savivaldybių teritorijose susidarė palankios sąlygos sausrai vystytis ir stiprėti. Vilniaus apygardos teisme turėjo prasidėti politinės korupcijos bylos nagrinėjimas. Neringoje antrus metus iš eilės vyksta vasaros festivalis „Sveika, Neringa!”. Kanadoje prasideda Didžiojo Septyneto viršūnių susitikimas. Vilniuje šiandien baigiasi didžiausias Baltijos šalyse inovacijų festivalis LOGIN 2018. Tyrėjai pristatė, kaip pavyko rasti ir identifikuoti partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus.

Laikantis sausiems ir karštiems orams Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Kalvarijos ir Trakų savivaldybių teritorijose susidarė palankios sąlygos sausrai vystytis ir stiprėti. Vilniaus apygardos teisme turėjo prasidėti politinės korupcijos bylos nagrinėjimas. Neringoje antrus metus iš eilės vyksta vasaros festivalis „Sveika, Neringa!”. Kanadoje prasideda Didžiojo Septyneto viršūnių susitikimas. Vilniuje šiandien baigiasi didžiausias Baltijos šalyse inovacijų festivalis LOGIN 2018. Tyrėjai pristatė, kaip pavyko rasti ir identifikuoti partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus.

Kodėl vis daugiau šalių mokyklų atsisako namų darbų?Neuromokslininkai, vaikų ir paauglių psichiatrai bei psichologai vis garsiau kalba apie tai, kad namų darbai ne tik, kad nepadeda vaikams geriau išmokti naujos temos bei pasiekti aukštesnių akademinių rezultatų, o dargi demotyvuoja mokytis.Mokslininkai tvirtina, kad pagrindinis darbas turi vykti pamokoje. Mokytojas, anot kai kurių švietimo ekspertų, turi pasirinkti tokius dėstymo ir vaikų įtraukimo metodus, kad vaikui nereikėtų dirbti antros pamainos namuose. Po pamokų kiekvienas vaikas turi užsiimti saviraiška, pomėgiais.Aiškinimai, jog esą pamokoje nespėjama, tad reikia darbą baigti namuose, vis dažniau vadinami paprasčiausiu nesusipratimu ir išvedžiojimais. Suomijos, kurioje vaikai nežino, kas yra namų darbai, pavyzdžiu seka vis daugiau šalių. Vokietijoje pradinukams negalima skirti jokių namų darbų, o vyresni vaikai gali daryti namų darbus nebent, jei patys nori, o jei nenori – nėra jokio baudimo pažymiais ar kitų pasekmių. Panašiai ir Kanadoje.Kinijoje, kuri garsėja griežtu akademiniu mokymu, namų darbai yra skiriami ne tam, ką vaikas išgirdo pamokoje įtvirtinti, o tam, kad pats išsiaiškintų naują temą, kurią mokykloje tik nagrinės kitą dieną kartu su mokytoju. Ką apie tokius pasaulio švietimo posūkius mano Lietuvos ekspertai? Ar tikrai namų darbai nieko gero vaikui neduoda? Laidoje dalyvauja Lietuvos edukologijos universiteto docentė Viktorija Sičiūnienė, vaikų ir paauglių psichiatrė psichoterapeutė Goda Bačienė. Telefonu iš Vokietijos pasakoja dviejų vaikų mama, muzikos pedagogė Dalia Babkova.

Kodėl vis daugiau šalių mokyklų atsisako namų darbų?Neuromokslininkai, vaikų ir paauglių psichiatrai bei psichologai vis garsiau kalba apie tai, kad namų darbai ne tik, kad nepadeda vaikams geriau išmokti naujos temos bei pasiekti aukštesnių akademinių rezultatų, o dargi demotyvuoja mokytis.Mokslininkai tvirtina, kad pagrindinis darbas turi vykti pamokoje. Mokytojas, anot kai kurių švietimo ekspertų, turi pasirinkti tokius dėstymo ir vaikų įtraukimo metodus, kad vaikui nereikėtų dirbti antros pamainos namuose. Po pamokų kiekvienas vaikas turi užsiimti saviraiška, pomėgiais.Aiškinimai, jog esą pamokoje nespėjama, tad reikia darbą baigti namuose, vis dažniau vadinami paprasčiausiu nesusipratimu ir išvedžiojimais. Suomijos, kurioje vaikai nežino, kas yra namų darbai, pavyzdžiu seka vis daugiau šalių. Vokietijoje pradinukams negalima skirti jokių namų darbų, o vyresni vaikai gali daryti namų darbus nebent, jei patys nori, o jei nenori – nėra jokio baudimo pažymiais ar kitų pasekmių. Panašiai ir Kanadoje.Kinijoje, kuri garsėja griežtu akademiniu mokymu, namų darbai yra skiriami ne tam, ką vaikas išgirdo pamokoje įtvirtinti, o tam, kad pats išsiaiškintų naują temą, kurią mokykloje tik nagrinės kitą dieną kartu su mokytoju. Ką apie tokius pasaulio švietimo posūkius mano Lietuvos ekspertai? Ar tikrai namų darbai nieko gero vaikui neduoda? Laidoje dalyvauja Lietuvos edukologijos universiteto docentė Viktorija Sičiūnienė, vaikų ir paauglių psichiatrė psichoterapeutė Goda Bačienė. Telefonu iš Vokietijos pasakoja dviejų vaikų mama, muzikos pedagogė Dalia Babkova.

Spaudos puslapių apžvalga. Kalbos valandėlė. Privaloma vaikų sveikatos patikra prieš naujus mokslo metus.Mokyklinės prekės.Londone prasideda pasaulio lengvosios atletikos čempionatas.Pasaulio jaunių irklavimo čempionatas Trakuose.Sesutę iš degančio namo išgelbėjo dvylikametis.Socialinių tinklų apžvalga.Verslo naujienos: dyzeliniai automobiliai.Kaip tinkamai elgtis sutikus gatvėje neregį.Penktadienio pašnekovės – JAV ir Kanadoje gyvenančios lietuvių kilmės studentės.

Kaip surasti kontaktą su vaikais?Kaip juos įnorinti, motyvuoti siekti aukštesnių tikslų, atitraukti nuo gatvės pagundų?Kas lemia, kad dalis vaikų nebaigia ne tik gimnazijos, o ir progimnazijos, prastai mokosi? Arba net ir tie, kuriuos vadiname gabiais, talentingais, nusimoko, neatskleidžia jiems Dievo duotų talentų, prasigeria, jau paauglystėje įsitraukia į gaujas, daro nusikaltimus, pagaliau patenka arba į socializacijos centrus arba į jaunimo mokyklas? Kiek tame yra tėvų, patėvių, pedagogų bei kitų suaugusiųjų „indėlio“?Ar įmanoma vaikui iš socializacijos centro tikėtis kažkokios kitos perspektyvos nei kalėjimas arba skurdus gyvenimas? Ką tėvai bei pedagogai turėtų daryti, ar nedaryti, kad mūsų vaikai norėtų mokytis niekieno neverčiami, siektų didesnių tikslų, būtų empatiški, savanoriškai padėtų kitiems, kartu būtų kūrybiški, mąstytų netrafaretiškai – gebėtų pasirūpinti tiek savimi, tiek kitais?Laidoje dalyvauja Šiluvos Švenčiausios Mergelės Marijos gimimo parapijos klebonas kunigas Erastas Murauskas.Jį kalbiname neatsitiktinai. Kunigas Erastas pats vaikystėje yra patyręs skaudžių išgyvenimų. Jis keletą metų mokėsi internate, vėliau grįžo į šeimą, baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, dešimt metų dirbo projektuotoju Kaune, po kiek laiko perėjo į Užsienio reikalų ministeriją, tapo diplomatu, dirbo Kanadoje, kol būdamas 33-ejų pajuto pašaukimą ir įstojo į Kunigą seminariją. Nuo to laiko kunigas Erastas visą savo laisvą laiką skiria atstumtiesiems – vaikams iš socialinio paribio šeimų, taip pat jauniems nusikaltėliams, esantiems pataisos namuose ir kolonijose bei sergantiems vaikams – paženklintiems Dauno sindromu, autistams ar kamuojamiems kitokių negalių.

Kaip surasti kontaktą su vaikais?Kaip juos įnorinti, motyvuoti siekti aukštesnių tikslų, atitraukti nuo gatvės pagundų?Kas lemia, kad dalis vaikų nebaigia ne tik gimnazijos, o ir progimnazijos, prastai mokosi? Arba net ir tie, kuriuos vadiname gabiais, talentingais, nusimoko, neatskleidžia jiems Dievo duotų talentų, prasigeria, jau paauglystėje įsitraukia į gaujas, daro nusikaltimus, pagaliau patenka arba į socializacijos centrus arba į jaunimo mokyklas? Kiek tame yra tėvų, patėvių, pedagogų bei kitų suaugusiųjų „indėlio“?Ar įmanoma vaikui iš socializacijos centro tikėtis kažkokios kitos perspektyvos nei kalėjimas arba skurdus gyvenimas? Ką tėvai bei pedagogai turėtų daryti, ar nedaryti, kad mūsų vaikai norėtų mokytis niekieno neverčiami, siektų didesnių tikslų, būtų empatiški, savanoriškai padėtų kitiems, kartu būtų kūrybiški, mąstytų netrafaretiškai – gebėtų pasirūpinti tiek savimi, tiek kitais?Laidoje dalyvauja Šiluvos Švenčiausios Mergelės Marijos gimimo parapijos klebonas kunigas Erastas Murauskas.Jį kalbiname neatsitiktinai. Kunigas Erastas pats vaikystėje yra patyręs skaudžių išgyvenimų. Jis keletą metų mokėsi internate, vėliau grįžo į šeimą, baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, dešimt metų dirbo projektuotoju Kaune, po kiek laiko perėjo į Užsienio reikalų ministeriją, tapo diplomatu, dirbo Kanadoje, kol būdamas 33-ejų pajuto pašaukimą ir įstojo į Kunigą seminariją. Nuo to laiko kunigas Erastas visą savo laisvą laiką skiria atstumtiesiems – vaikams iš socialinio paribio šeimų, taip pat jauniems nusikaltėliams, esantiems pataisos namuose ir kolonijose bei sergantiems vaikams – paženklintiems Dauno sindromu, autistams ar kamuojamiems kitokių negalių.

Kviečiu jus, bičiuliai, į tikrą muzikinę kelionę, kurios metu ieškosime stebuklingos šalies. Fone skambanti Čarlzo Barneto kompozicija „Laineris“ pasiruošęs tolimam transatlantiniam skrydžiui, per kelis žemynus. Per šią kelionę aplankysime tolimają Kiniją, pasieksime Japonijos krantus, grožėsimės Australijos gamta, jos muzika. Vėliau keliausime į Pietų Afriką, Braziliją, leisimės Kanadoje ir galiausiai apsukę ratą fm bangomis pasieksime Norvegijos žemę. Taigi, tokie įspūdžiai mūsų laukia muzikinėje kelionėje „Pakeliui su klasika“. Beje, skrydžiui užsiregistruoti vietoms prie lango galite adresu – pakeliui@lrt.lt, iš Konarskio 49 skrydžių valdymo centro Vilniuje – Marius Šinkūnas.

Dr. Tomo Balkelio paskaita „Socialinio banditizmo mitas Lietuvoje: Tadas Blinda“ atskleis, kokių sąsajų yra tarp socialinio banditizmo ir tautos įvaizdžio kūrimo, patikins, jog Blindos sindromas pastebimas ir nūdienos politikos gyvenime. Paskaitoje gilinamasi į būdus, kaip politinis ir kultūrinis elitas socialinius banditus ir jų folklorizuotas legendas transformuoja į tautinius mitus, kurie pritaikomi kuriant tautines ir socialines tapatybes. Sekant „svieto lygintojo“ Tado Blindos, gyvenusio 1846–1877 metais, mito gimimą ir transformacijas, teigiama, kad herojiškų plėšikų mitai suvaidino reikšmingą vaidmenį kuriantis tautinėms bendruomenėms tose visuomenėse, kuriose etniniai konfliktai atliepė socialines įtampas. Tomas Balkelis – istorikas, studijavęs Anglijoje, JAV ir Kanadoje. Šiuo metu dirba Dublino Kolegijos universitete Airijoje.

Dr. Tomo Balkelio paskaita „Socialinio banditizmo mitas Lietuvoje: Tadas Blinda“ atskleis, kokių sąsajų yra tarp socialinio banditizmo ir tautos įvaizdžio kūrimo, patikins, jog Blindos sindromas pastebimas ir nūdienos politikos gyvenime. Paskaitoje gilinamasi į būdus, kaip politinis ir kultūrinis elitas socialinius banditus ir jų folklorizuotas legendas transformuoja į tautinius mitus, kurie pritaikomi kuriant tautines ir socialines tapatybes. Sekant „svieto lygintojo“ Tado Blindos, gyvenusio 1846–1877 metais, mito gimimą ir transformacijas, teigiama, kad herojiškų plėšikų mitai suvaidino reikšmingą vaidmenį kuriantis tautinėms bendruomenėms tose visuomenėse, kuriose etniniai konfliktai atliepė socialines įtampas. Tomas Balkelis – istorikas, studijavęs Anglijoje, JAV ir Kanadoje. Šiuo metu dirba Dublino Kolegijos universitete Airijoje.

„Taigi prašome atvykti ant didžiojo baliaus. Ateidami atsineškėt, atvažiuodami atsivežkėt, nes kai savo turėsit, tai veselijoj laimėsit.“ (iš kvieslio žosmės pagal Antano ir Jono Juškų „Svotbinę rėdą“).Veliuonos dvaras primena kelių šimtų metų Lietuvos istoriją. Iki XVIII a. pabaigos Veliuona buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdos. Dvaro žemes valdyti buvo patikėta įvairioms garsioms ir galingoms valstybės giminėms. XIX a. pirmoje pusėje dvaras tapo grafų Zaleskių giminės nuosavybė. 1909 m. Veliuonos dvarą nusipirko švedų kilmės Rusijos baronų Vakselių šeima. Pastaraisiais metais dvaro rūmus ir parką atsiėmė Kanadoje gyvenanti dvaro paveldėtoja, Egėjaus Vakselio dukra, Olga Vakselytė-Švartz. Čia ir prasideda didžioji dvaro tragedija: pusiau apleistas, pusiau tvarkomas. Šiuo metu šalia p. O. Vakselytės apartamentų glaudžiasi Veliuonos krašto muziejus. Angelė Orlovskytė, muziejaus vedėja, mokytoja Liucija Pranaitienė ir Veliuonos bendruomenės nariai įsitikinę, kad dvarui nesunykti padeda veliuoniškių palaikymas. Tad kviesliai kviečia „Atvykti ant didžiojo baliaus, ant Veliuonos gaspados, ant veselijos.“

„Taigi prašome atvykti ant didžiojo baliaus. Ateidami atsineškėt, atvažiuodami atsivežkėt, nes kai savo turėsit, tai veselijoj laimėsit.“ (iš kvieslio žosmės pagal Antano ir Jono Juškų „Svotbinę rėdą“).Veliuonos dvaras primena kelių šimtų metų Lietuvos istoriją. Iki XVIII a. pabaigos Veliuona buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdos. Dvaro žemes valdyti buvo patikėta įvairioms garsioms ir galingoms valstybės giminėms. XIX a. pirmoje pusėje dvaras tapo grafų Zaleskių giminės nuosavybė. 1909 m. Veliuonos dvarą nusipirko švedų kilmės Rusijos baronų Vakselių šeima. Pastaraisiais metais dvaro rūmus ir parką atsiėmė Kanadoje gyvenanti dvaro paveldėtoja, Egėjaus Vakselio dukra, Olga Vakselytė-Švartz. Čia ir prasideda didžioji dvaro tragedija: pusiau apleistas, pusiau tvarkomas. Šiuo metu šalia p. O. Vakselytės apartamentų glaudžiasi Veliuonos krašto muziejus. Angelė Orlovskytė, muziejaus vedėja, mokytoja Liucija Pranaitienė ir Veliuonos bendruomenės nariai įsitikinę, kad dvarui nesunykti padeda veliuoniškių palaikymas. Tad kviesliai kviečia „Atvykti ant didžiojo baliaus, ant Veliuonos gaspados, ant veselijos.“

Exam 45keturiasdešimt penktas egzaminas.  This is a quick response episode!  We’ll say the word or phrase in English and you say it in Lithuanian – Out Loud!  It’s too late for questions, the exam starts now.  Ready, set, go!  Pasiruošti, dėmesio, marš! where is he living? Vilnius? Klaipėda?      kur jis gyvena? Vilniuje? Klaipėdoje?he’s living in Europe’s center – Lithuania   jis gyvena Europos centre – LietuvojeLithuania is Europe’s center                    Lietuva yra Europos centrashe lives outside of town                          jis gyvena užmiestyjehe lives in town                                          jis gyvena miestelyjehe lives in the small town                          jis gyvena mažame miestelyjehe doesn’t live well                                     jis negyvena geraihe doesn’t live in town                                jis negyvena miestelyjehe doesn’t live in the small town             jis negyvena mažame miestelyjeshe is living her life                                   ji gyvena savo gyvenimąshe’s living excellent – so far                   ji gyvena puikiai - kol kasshe lives not far                                         ji gyvena netolishe lives in Great Britain                             ji gyvena Didžiojoje Britanijojeshe doesn’t live bad                                   ji negyvena blogaiDaiva doesn’t live in Russia                     Daiva negyvena RusijojeRenata doesn’t live here                             Renata negyvena čiahow are you doing?                                   kaip gyvenat?not bad, thanks, and you?                         neblogai gyvenu, ačiū, o kaip jūs?thanks, I’m also not bad                             ačiū, aš irgi neblogai gyvenuwhere do you live?                                     kur jūs gyvenate?do you live in Ireland?                                ar jūs gyvenate Airijoje?if you are living in China - speak Chinese     jei jūs gyvenate Kinijoje – kalbėkite kiniškaiwhy are you living in Canada?                   kodėl jūs gyvenate Kanadoje?you don’t live outside                                 jūs negyvenate laukewhy do you not live in Canada?                   kodėl jūs negyvenate Kanadoje?

Hi there, this is Jack and welcome back to Lithuanian Out Loud.  Well, we made it, here we are at episode 100!  Did you ever think it would happen?  We certainly had our doubts.  It’s been so difficult for us to keep these programs coming that many times during the series we almost stopped.  As a matter of fact, twice, I’d decided it was too much and I thought we were finished.  It’s just such a big job, creating episodes on paper, writing them out, typing them up, rewriting them, retyping them, then finding time to record the episodes, tossing out entire recordings that were too poor to air, editing the recordings, cleaning up audio, moving sound bites around so it all makes sense, adding music, loading it up onto the internet with text and photos.  It’s such a big time consumer. So, wonder why we do it all for free?  Two major reasons, one, we started the series as a tool for me to learn Lithuanian – and I still need to learn it.  The second reason is our community of listeners and all of your comments, plugs, emails, and new listeners joining the community every day.  We’ve had over 120,000 total downloads and we are breaking 1,500 downloads a day.  What can we say?  You guys are super.  You are one of the major reasons why we continue.  Without you, Lithuanian Out Loud wouldn’t exist.  We know you depend on us and so we feel a responsibility to keep the episodes coming.  How could we possibly leave you hanging?  Thanks for being there for us. So, I’d like to thank all of you for listening and for spending time with us.  Above all, I want to thank the most perfect, the most intelligent, the most beautiful, engaging, interesting, the greatest woman I’ve ever met in my life, my wife Raminta.  Thank you honey, you leave me breathless. Now, here’s another street recording asking passers-by about Lithuania.  My apologies for the way this one was recorded.  When I found out both guys here were from Spanish speaking countries I couldn’t help myself and I started to speak Spanish.  Later, I regretted doing that since most of our community probably doesn’t speak Spanish.  But, if you listen closely you’ll be able to make out these guys know the answers to all three questions.  Where is Lithuania?  What language do they speak there? What is the capital city? Great! Now, on with episode number 100 which Raminta and I recorded a few weeks ago.  This episode covers the verbs gyventi and negyventi and it will be the pattern we’ll follow for future verb introductions.  From here on out we’ll introduce a new verb, we’ll conjugate the verb, do many examples of the verb in sentences and we’ll negate this verb with examples.  Then at the end we’ll go over the imperative that we introduced in episode 99.  Now, let’s get started on the next 100 episodes and please, if you can, leave us a review on our iTunes page, we still don’t have 50 yet!  Enjoy! Hi there, I’m Jack and I’m Raminta and welcome back to Lithuanian Out Loud where we offer the world the Lithuanian language. According to Wikipedia, the Geographical Center of Europe monument is located in Lithuania.  After an estimation of the boundaries of the continent of Europe in 1989 the French National Geographic Institute determined that the Geographic Center of Europe is located 26 kilometers north of its capital city, Vilnius, near the village of Purnuškės. A monument, composed by the sculptor Gediminas Jokūbonis and consisting of a column of white granite surmounted by a crown of stars, was erected at the location in 2004. This location is the only one listed in the Guinness Book of World Records as the geographical center of Europe. 17 km away lies Europos Parkas, Open Air Museum of the Center of Europe, a sculpture park containing the world's largest sculpture made of TV sets, now partially collapsed. pradėkime, let’s get started Today we’ll go over the verb gyventi – to live.  In episodes 0008 through 0013 we went over some uses of gyventi.  Let’s dig into it some more, here are gyventi and negyventi conjugated in the present tense.  prašom pakartoti, please repeat… to live                             gyventiI live                               aš gyvenu you live (familiar)            tu gyveni he lives                           jis gyvena she lives                          ji gyvena you live (formal)              jūs gyvenate you all live                      jūs gyvenate we live                            mes gyvename they live (mm/mf)            jie gyvena they live (females)             jos gyvena to not live                         negyventiI don’t live                       aš negyvenuyou don’t live (familiar)     tu negyvenihe doesn’t live                  jis negyvenashe doesn’t live                 ji negyvenawe don’t live                    mes negyvenameyou don’t live (formal)      jūs negyvenateyou all don’t live               jūs negyvenatethey don’t live (mm/mf)    jie negyvenathey don’t live (females)    jos negyvena vocabulary                      žodynasChicago                          Čikagalife                                 gyvenimasalways                            visadaone time                         vieną kartąold town                         senamiestisthe country                     užmiestisa town                            miestelissmall                              mažas / mažawhy                               kodėlopen air                          laukastogether                          kartuanywhere                        bet kuroutskirts                         pakraštystherefore, that is why       todėl So, somebody can say, kodėl? – you can say, todėl!Yeah, if you want to be rude. to pass, to spend             praleistialmost all day                 beveik visą dienącan                                galito be able                       galėtiin the open air                 laukeGreat Britain                   Didžioji Britanijaalso                                irgi, taip patif                                   jei/jeigusomewhere, anywhere     kur norsmaybe                            galbūtor                                  arbaseparate                          atskirastogether                          kartupeace                             ramybėin peace                          ramybėjethe world                        pasaulisold                                 senas/senain the old                        senamethe forest                        miškasinhabitant                       gyventojas (gyventoja)city                                miestasdiminutive of city            miestelis miestelis, it’s like a small town?  Yes, like Papilė. dormitory (dorm)             bendrabutis okay, now let’s use these verbs in some examples examples - pavyzdžiai infinitiveI can live in Lithuania                      aš galiu gyventi LietuvojeI like living in Kaunas                      man patinka gyventi KauneI want to live in Klaipėda                 aš noriu gyventi Klaipėdojeis there anywhere to live?                 ar yra kur gyventi?why not live better?                         kodėl negyventi geriau?one can live or not live here             galima gyventi arba negyventi čiawhy not live your life in Lithuania?   kodėl negyventi savo gyvenimo Lietuvoje? ašI live in Chicago               aš gyvenu ČikagojeI’m living in Lithuania       aš gyvenu LietuvojeI am living life                  aš gyvenu gyvenimąI am living my life             aš gyvenu savo gyvenimąI don’t live in Vilnius         aš negyvenu VilniujeI’m not living my life        negyvenu savo gyvenimoI’m not living in Chicago   negyvenu Čikagoje tuI live in Kaunas, do you also live in Kaunas? (tu) aš gyvenu Kaune, ar tu taip pat gyveni Kaune?I see that you are living well as always! (tu)         matau kad gyveni, kaip visada gerai!you only live one time (tu)                                 gyveni tik vieną kartąwhere do you live now? (tu)                              kur tu gyveni dabar?where do you live? (tu)                                      kur tu gyveni?you don’t live here                                            tu negyveni čiawhy don’t you live in the old town?                    kodėl negyveni senamiestyje? jiswhere is he living? Vilnius? Klaipėda?        kur jis gyvena? Vilniuje? Klaipėdoje?he’s living in Europe’s center – Lithuania   jis gyvena Europos centre – LietuvojeLithuania is Europe’s center                      Lietuva yra Europos centrashe lives outside of town                            jis gyvena užmiestyjehe lives in town                                        jis gyvena miestelyjehe lives in the small town                          jis gyvena mažame miestelyjehe doesn’t live well                                  jis negyvena geraihe doesn’t live in town                             jis negyvena miestelyjehe doesn’t live in the small town               jis negyvena mažame miestelyje jishe is living her life                                  ji gyvena savo gyvenimąshe lives in Vilnius’ outskirts therefore her dogcan spend almost all day in the open air                                                             ji gyvena Vilniaus pakraštyje todėl jos šunys beveik visą dieną gali praleisti laukeshe’s living excellent – so far                   ji gyvena puikiai - kol kasshe lives not far                                      ji gyvena netolishe lives in Great Britain                         ji gyvena Didžiojoje Britanijojeshe doesn’t live bad                                ji negyvena blogaiDaiva doesn’t live in Russia                     Daiva negyvena RusijojeRenata doesn’t live here                          Renata negyvena čia jūs (singular)how are you doing?                                kaip gyvenat?not bad, thanks, and you?                       neblogai gyvenu, ačiū, o kaip jūs?thanks, I’m also not bad                          ačiū, aš irgi neblogai gyvenuwhere do you live?                                  kur jūs gyvenate?do you live in Ireland?                             ar jūs gyvenate Airijoje?if you are living in China - speak Chinese  jei jūs gyvenate Kinijoje – kalbėkite kiniškaiwhy are you living in Canada?                 kodėl jūs gyvenate Kanadoje?you don’t live outside                             jūs negyvenate laukewhy do you not live in Canada?               kodėl jūs negyvenate Kanadoje? jūs (plural)“out with it!” how are you doing?            papasakokit!  kaip jūs gyvenate?maybe there is somewhere you can live in Kaunas or Vilnius                          galbūt kur nors galite gyventi Kaune arba Vilniuje why do you all live here, and I nowhere?  kodėl jūs čia gyvenate, o aš niekur?do you all live separately?                       ar jūs gyvenate atskirai?are you all living together?                      ar jūs gyvenate kartu?you don’t all live together                       jūs negyvenate kartuwhy do you not live together?                 kodėl negyvenate kartu?why do you not live separately?              kodėl negyvenat atskirai? mesdo we live only one time?                        gyvenam tik vieną kartą?…and that’s how we live                        …taip ir gyvenamwe live in peace                                      gyvename ramybėjewe live on earth – we live in the universe  mes gyvename pasaulyjedo you live separately?                            ar jūs gyvenat atskirai?yes, we live separately                            taip, gyvename atskiraiwe don’t live in Kaunas                          mes negyvename Kaunewe don’t live together                             mes negyvename kartuwe don’t live downtown                         negyvenam miesto centre jie (m/m or m/f group)they live in the old building                     jie gyvena sename pastatethey live in the old city                           jie gyvena sename miestethey live in the old forest                        jie gyvena sename miškethey don’t live in peace                          jie negyvena ramybėjein the city live about 50,000 inhabitants   mieste gyvena apie penkias dešimt tukstančių gyventojųin the small town live 632 inhabitants      miestelyje gyvena šešias šimtai trys dešimt du gyventojaithey don’t live in the forest                    jie negyvena miškethey don’t live in the building                 jie negyvena pastatethey don’t live in the city                       jie negyvena miestethey don’t live in peace                         jie negyvena ramybėje jos (female group only)is it true they live well?                     ar tikrai jos gerai gyvena?they live in the new building              jos gyvena naujame pastatethey live in the new house                 jos gyvena naujame namethey live in the new village                jos gyvena naujame kaimethey don’t live anywhere                   jos negyvena bet kurthree students live in the room           kambaryje gyvena trys studentėsthey don’t live in a flat                       jos negyvena butethey don’t live in a house                   jos negyvena namethey don’t live in a dormitory (dorm)  jos negyvena bendrabutyje and finally here are gyventi and negyventi using the imperative: live!                  gyvenk!live!                  gyvenkite!let’s live!           gyvenkime!don’t live!         negyvenk!don’t live!         negyvenkite!let’s not live!     negyvenkime! Puiku!  Excellent!  You made it to the end of another episode!  Puiku! Alright!  That’s it for today!  Thanks for the download!  If you got anything out of this lesson please leave us a review on our iTunes page.To leave us comments call our voicemail number that’s in the title of every show or call our Skype voicemail at Lithuanianoutloud – that’s one word, and leave us a message there.If you’d like to see the Lithuanian spelling of any word in this series just go to WWW dot Lithuanian dot L I B S Y N dot com.  If you’d like to get these episodes every time a new one is available just go to iTunes and do a search for Lithuanian Out Loud and click subscribe.  It’s completely free.  But, if you don’t want to subscribe on iTunes, just send us an email asking us to alert you every time a new episode hits the internet.  And feel free to make copies of our episodes, put them on cds and pass them out to your friends.Thanks to CCMixter.org, Ditto Ditto and Vieux Farka Toure for the podcast music.Thanks for tuning in, tell your friends about us, we’ll see you on the next episode of Lithuanian Out Loud.I’m Jack and I’ve never met a Lithuanian I didn’t like.  Viso gero!  Sudie! Geographical centre of Europehttp://en.wikipedia.org/wiki/Geographic_Center_of_Europe http://www.Lithuanian.Libsyn.comSkype voicemail:  Lithuanianoutloudemail Raminta and Jack at: lithuanianoutloud@earthlink.net  http://www.vieuxfarkatoure.com/http://www.ccmixter.org/