Podcasts about kompozitor

Kompozitorės, tyrėjos Snieguolės Dikčiūtės rašytojo, chirurgo Gasparo Aleksos intraOpera „Ėriukėlis stiklo ragais“ kviečia pasinerti į tarpdisciplininį muzikos, žodžio, judesio, garso objektų ir vizualių žaismių pasaulį. Žiūrovai taps kūrinio dalyviais, keliaujančiais per menamą žmogaus kūno vidų. Pastate, kuris virs žmogaus kūno modeliu, jie keliaus per keturis žmogaus kūno ir psichikos aspektus atkuriančias muzikines erdves. Taip jie turės galimybę išgirsti, pamatyti ir patirti žmogaus kūną per fizinę, emocinę, mąstymo-kongityvinę ir socialinę prizmę. Tuo pat metu bus tiriama, kaip keičiasi biologiniai širdies, kraujotakos ir mąstymo parametrai.Laidoje dalyvauja ir apie už dviejų savaičių vyksiančią premjerą pasakoja Snieguolė Dikčiūtė – kompozitorė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doktorantė ir Lietuvos Žmonių su negalia sąjungos meninių socialinių projektų vadovė, Saulius Čėpla – aktorius, režisierius, teatro pedagogas – ir Inga Filipovič. Inga intraOperoje atlieka pagrindinį vaidmenį ir prisistato kaip žmogus, kuriam sunku gyventi be scenos.Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Spaudos apžvalga.Mantas Balakauskas permąsto ukrainiečių poeto Maksymo Kryvcovo knygą „Eilėraščiai iš šaudymo angos“, kuri buvo išleista jau po autoriaus žūties karo fronte.Kompozitorė ir režisierė Agnė Matulevičiūtė kviečia į premjerą. Bus pristatymas performansas „Sayonakidori” (liet. „Lakštingala“). Tai – muziką ir šokį jungiantis kūrinys, kurio atlikėjai savais balsais ir kūno judesiais patys formuos garso audinį.Kuo gyvena vaikų teatro kūrėjai Lietuvoje?Šį pavasarį į Juodkrantę sugrįžta Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus projektas „Migruojantis muziejus“, kuriame menas susitinka su maistu ir bendruomene.LRT Klasika tęsia pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Susipažįstame su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Dariaus Žiūros knyga „Diseris“, kurią išleido „Kitos knygos“ su Vilniaus dailės akademijos leidykla.Kaune prasidėjo tarptautinis kanklių muzikos festivalis „Kanklės mano rankose“. Kaip kanklių ir kankliavimo tradicijų Lietuvoje įtraukimas į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą paveiks festivalį?Klaipėdoje buvo išdalytos „Padėkos kaukės“.Ved. Justė Luščinskytė

Žaliosios Europos sostinės metus Vilniuje pažymės septyni gatvės meno kūriniai. Gamtos motyvais paremti bei klimato kaitos klausimus aktualizuojantys menininkų darbai atsiras keturiose gausių gyventojų srautų sulaukiančiose erdvėse. Pokalbis su viena iš gatvės meno konkurso Vilniuje nugalėtojų – aukštapelkes tyrinėjančia tapytoja Mykole Ganusauskaite ir Vilniaus miesto mero patarėja kultūros klausimais Rūta Pilkyte.Kompozitorė ir režisierė Agnė Matulevičiūtė kviečia į premjerą – performansą „Sayonakidori“ (liet. „Lakštingala“). Tai muziką ir šokį jungiantis kūrinys, kurio atlikėjai savais balsais ir kūno judesiais patys formuos garso audinį. Pasakoja Karina Metrikytė.LRT KLASIKA tęsia pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Susipažįstame su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Dariaus Žiūros knyga „Diseris“, kurią išleido „Kitos knygos“ ir Vilniaus dailės akademijos leidykla.Jos balsas ir fortepijonu skambinami pasažai sudomino daugybę džiazo, funko ir soulo klausytojų. Jos 1983-iaisiais išleistas albumas „Come with Me“ tapo savitu muzikiniu parašu. Tai brazilų pianistė, dainininkė, kompozitorė ir grupių lyderė Tania Maria. Jos kūryba – lyg nuolatinė evoliucija, kurioje susipina įvairiausi elementai. Plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ – fortepijonų derintojas, technikas, Lietuvos fortepijonų derintojų asociacijos prezidentas Audrius Blažiūnas.Ved. Gerūta Griniūtė

Laidoje pristatomi du originalių sudėčių Niujorko naujosios muzikos ansambliai – Exceptet ir International Contemporary Ensemble (ICE). Jie atlieka niujorkiečių Katerine Balch (g. 1991) ir Kate Gentile (g. 1986) muziką.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Menininkė Urtė Jasenka kviečia galvoti apie tai, ką privalome atminti: Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje Nišinėje galerijoje atidaroma paroda „Atmintis“, kurioje grafikos darbus papildo jos pačios išgyvenimai, surašyti į dienoraštį.Laisvės gynėjų dienos išvakarėse Šv. Jonų bažnyčioje nuskambės pasaulinė Dianos Čemerytės kūrinio „Papasakok man“ premjera. Kompozitorė muzikos garsais pasakoja 1991 metų pradžios dienų ir naktų – mūsų kovos už laisvę – istoriją. Šį prasmingą opusą atliks Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras, diriguojamas Karolio Variakojo.Ray Bartkaus instaliacija „Begalybė“ vakar atidaryta ir dar visą mėnesį ją bus galima pamatyti MO muziejaus foje. Niujorke gyvenančio ir kuriančio menininko „Begalybė“ – prieš dešimtmetį kilusių apmąstymų ir pradėtų eksperimentų tąsa. Su Ray Bartkumi susitiko kolegė Jolanta Kryževičienė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie naujo popieriaus keliamus pavojus muzikantams, Teherane statomos operos „Traviata“ adaptaciją islamiškai publikai bei tai, kodėl sausio 5-oji turėtų būti paskelbta Trijų Fortepijono Karalių švente.Modernus menas pasiekiamas ne tik sostinėje – įrodė Panevėžyje įsikūręs Stasys Museum, tapęs „Metų kultūros reiškiniu“ LRT Metų apdovanojimuose. Kaip Stasio Eidrigevičiaus vardu pavadintas šiuolaikinis meno centras jau pakeitė miestą, kokią kryptį brėžia ir kaip veiklai „diriguoja“ muziejaus vadovė? Menininkė Vaida Andrijauskaitė - rubrikos „Be kaukių“ viešnia.Ved. Gabija Narušytė

Od 3 do 21 jula. u Diseldorfu se održava Asphalt festival. Teatar, muzika, ples, literatura, performans – kao i uvek na neobičnim lokacijama i u vreme kada su mnogi već krenuli na odmore. Boris Rabrenović razgovora sa diseldorfskim kompozitorom Bojanom Vuletićem, jednim od osnivača Asphalt Festivala. Naš sarajevski Korzo kolega Zoran Ćatić će nam predstaviti tri nova imena sa bosanskohercegovačke muzičke scene. Kao i uvek, pripremili smo dobru muziku. Von Boris Rabrenovic.

XVII a. Europos moterų kompozitorių kūryba; nežinomi to paties XVII a. anglų instrumentalistai, kuriuos prikelia Baroko muzikos smuikininkė Rachel Podger; švedų „hipnodžiazo“ kvartetas; šiuolaikinis estų kompozitorius Jüri Reinvere; armėnų nacionalinės muzikos mokyklos įkūrėjas Komitas ir jo šokiai fortepijonui; džiazo pianisto Brado Mehldau variacijos Bacho klavyrinių kūrinių temomis.Ved. Domantas Razauskas

Lietuvių kompozitorė, Venecijos Bienalės Auksinio liūto laureatė Lina Lapelytė Miuncheno savivaldybės užsakymu šiame mieste pristatys viešojo meno skulptūrą, lydimą varpų gaudesio ir balsų „Copper Lick“.Klasikinės muzikos naujienose: atnaujinami pasirodymai Ukrainos Charkivo miesto operos teatre, naujas leidyklos „Chandos Records“ savininkas, Drezdeno festivalyje skambėsianti istoriniais instrumentais atliekama R. Wagnerio opera „Valkirija“ ir įvykę britų Karališkosios filharmonijos apdovanojimai.Rašytojas Rimantas Kmita ir režisierė Julija Juknaitė pasakoja apie dokumentinį filmą „Mano rajons: Pietinis“. Tai – televizijos dokumentikos „Rajonų veidai“ ciklo dalis. Kartu su pagrindiniu grupės „Colours of Bubbles“ vokalistu Juliju Aleksovu ir jau legendiniu tapusio romano „Pietinio kronikos“ autoriumi Rimantu Kmita pasineriama į šiandieninę Šiaulių miesto Pietinio rajono kasdienybę.Tai buvo pilietinės priespaudos laikotarpio Austrijoje era, tačiau joks potvarkis negalėjo sutrukdyti piliečiams dainuoti ir šokti. Kiekvieną vakarą perpildytose kavinėse ir parkuose visi šoko valsą. Johanno Strausso vyresniojo, kuris šiandien mažiau žinomas nei jo sūnus, sukurta naujovė – valsas, iš tiesų buvusi valstiečių vulgari pramoga, kompozitoriaus ištobulinta orkestro skambesiu ir subtilesnėmis melodijomis. „Uždraustasis šokis“, pasisavintas iš marginalų tapo laisvesnės aristokratijos ir modernios Europos atributu. Apie valsą ir jo transformacijomis užsiėmusį Johanną Straussą vyresnįjį, gimusį prieš 220 m. – Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Rubrikoje „Be kaukių“ lankosi geografijos mokytojas, Jaunųjų keliautojų klubo vadovas Mantas Karanauskas.Ved. Gerūta Griniūtė

Airė Linda Buckley (g. 1979) prieš keletą metų skelbta viena ryškiausių folkmuzikos albumų autorių, tačiau jos veiklą ir stilių tektų nusakyti gerokai platesniais apibūdinimais. Kone visi jos kūriniai elektroakustiniai, tačiau ten skambanti „tamsioji elektronika“ subtili ir beveik nepastebima. Kompozitorė dažnai pasitelkia įrašus iš įvairiausių aplinkų, įtraukdama tikrovės garsus į meninį kontekstą. „Ar kada nors galvojote apie varpų, automobilių, paukščių, žmonių kalbėjimą kaip apie tam tikrą muziką?“, klausia Buckley.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Nurit Stark (g. 1979) – izraelietė smuiko ir alto virtuozė, atliekanti ir įrašinėjanti daug šiuolaikinės muzikos, už šią veiklą pelniusi aukštą pripažinimą ir 2023 metų Grammy premiją.Lotta Wennäkoski (g. 1970) – suomių kompozitorė, rašanti orkestrinę, kamerinę ir vokalinę muziką, už simfoninių kūrinių diską apdovanota 2023 metų Grammy premija.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Britė Joanna Bailie (g. 1973) studijavo elektroninę muziką Olandijoje ir JAV, o dabar gyvena Berlyne. Jos kūryba – tai akustinės ir elektroninės muzikos hibridizavimas su lauko įrašais, girdimojo ir regimojo pasaulio apjungimas. Kompozitorė nevengia pasitelkti kitų autorių – Debussy, Beethoveno, Rossinio, taip pat šiuolaikinių – muzikos fragmentų, todėl jos metodą kritikai vadina „plėšikaujančiu požiūriu į praeities muziką“. Kita vertus, specifiškai remiksuotos Bailie kompozicijos gana artimos ambiento ir konkrečiosios muzikos tradicijoms.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Goran Gajić govori o svom muzičkom sastavu East of West, koji će 29. oktobra imati svoj prvi nastup u Melbourneu, u Abbotsford Conventu. Koncert je rezultat želje da se predstave široj australskoj publici, kao i zajedničke saradnje sa grupom Saray Illuminado. Ovaj rođeni Banjalučanin je prije pet godina oformio muzički sastav posebnog stilskog izričaja, kombinujući etno muziku sa yazzom, a za svoj drugi album Moving home nominovani su za najprestižniju muzičku nagradu u Australiji - ARIA.

Goran Gajić govori o svom muzičkom sastavu East of West, koji će 29. oktobra imati svoj prvi nastup u Melbourneu, u Abbotsford Conventu. Koncert je rezultat želje da se predstave široj australskoj publici, kao i zajedničke saradnje sa grupom Saray Illuminado. Ovaj rođeni Banjalučanin je prije pet godina oformio muzički sastav posebnog stilskog izričaja, kombinujući etno muziku sa yazzom, a za svoj drugi album Moving home nominovani su za najprestižniju muzičku nagradu u Australiji - ARIA.

Goran Gajić govori o svom muzičkom sastavu East of West, koji će 29. oktobra imati svoj prvi nastup u Melbourneu, u Abbotsford Conventu. Koncert je rezultat želje da se predstave široj australskoj publici, kao i zajedničke saradnje sa grupom Saray Illuminado. Ovaj rođeni Banjalučanin je prije pet godina oformio muzički sastav posebnog stilskog izričaja, kombinujući etno muziku sa yazzom, a za svoj drugi album Moving home nominovani su za najprestižniju muzičku nagradu u Australiji - ARIA.

Laidoje aptariama dviejų originalaus braižo amerikiečių kūryba. Erin Gee (g. 1974) muzikoje aptinkamas modernus ir labai gyvas žmogaus kūno garsų ir muzikos instrumentų junginys. Lisa Bielawa (g. 1968) kritikų apibūdinama kaip „audringos jėgos kompozitorė, rašanti išpuoselėtus kūrinius, primenančius daugiasluoksnį Vermeerio tikslumą ir sąmoningą Jacksono Pollocko neapdairumą“.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Kompozitorė ir garso menininkė Nyokabi Kariũki (g. 1998) gyvena tarp Niujorko ir Nairobio. Jos garsinė vaizduotė aprėpia platų horizontą nuo klasikinės šiuolaikinės ir eksperimentinės muzikos iki kino, nuo choro ir pop iki garso meno, nuo elektronikos iki Rytų Afrikos muzikos tyrinėjimų.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Zvuk, koncert, pokret i akustika na jednoj izložbi! U tunelu. Tipično za Bojana Vuletića, kompozitora, poznatog po neobičnim kompozicijama i saradnji sa umetnicima raznih profila. Pitamo ga kako mu je uspelo da to stopi s prostorom? „The space between your ears“, zvučna izložba koju treba doživeti, od 4.-12. februara, KIT u Diseldorfu. A sa muzičke scene BiH, naš Zoran Ćatić javlja o saradnji sarajevskog hip hop sastava Helem Nejse i Amire Medunjanin i novitetima Zabranjenog Pušenja i Zostera. Von Boris Rabrenovic.

Muzička Korzo šetnja petkom - družimo se sa Goranom Kovačevićem, virtuozom na harmonici iz Švajcarske, koji 6. februara nastupa u Esenu, u bioskopu Eulenspiegel. Goranova priča, solistički koncert His-Story, džez, klasika, tango, Balkan! Saznajemo novosti sa muzičke scene Srbije - Buč Kesidi najavljuje tri velika koncerta u regionu, zašto će sastav KoiKoi pamtiti festival Eurosonic i šta nam kaže hip-hoperka Ana The Bejbe o povratku na scenu. Slušamo i novi singl beogradskog sastava Artan Lili. Von Boris Rabrenovic.

Kaip savo 60 metų jubiliejų pasitinka aktorius Saulius Balandis?Tęsiame ciklą „Lietuvos kelias į Klaipėdą“, skirtą Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-ečiui.Kompozitorė Žibuoklė Martinaitytė buvo viena iš žiuri narių Taivano Nacionalinio simfoninio orkestro paskelbtame kompozitorių konkurse.Emilijos Škarnulytės kūriniu „Afotija“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre prasideda Vilniaus 700 metų jubiliejaus minėjimas, kartu tai ir įvadinis Vilniaus performanso bienalės renginys.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - knygyno „Eureka!“ vadovė Eurika Stogevičienė.Ved. Marius Eidukonis

Laidoje diskutuojama apie dvi Amerikoje įsikūrusias viduriniosios kartos kompozitores: kinų kilmės Du Yun (g. 1977) ir italų kilmės Paola Prestini (g. 1975). Du Yun atvyko iš Šanchajaus, ji išgarsėjo keturiomis operomis ir įvairiausiais kitų žanrų kūriniais, pelnė Pulitzerio premiją. Kompozitorė reiškiasi kaip ryški atlikėja, moterų teisių gynėja, ji teigia norinti „demistifikuoti Azijos kultūrą“. Paola Prestini neretai vadinama įdomiausia Amerikos kompozitore, „anapusybės“ ir „vizijų“ kūrėja. Ji kuria multimedijinius ir tradicinius kūrinius, taip pat muziką filmams, nevengdama konservatyvumo ir santūraus eksperimentiškumo derinio.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Kompozitorė, dainų autorė ir atlikėja Jausmė Elena Stonkutė, koncertinių kanklių skambesį jungianti su vokalu ir minimalistinės, soulo, dubo, taip pat elektroninės muzikos motyvais bei šiemet išleidusi albumą „Namolio“, sako, kad jau nori kurti naujas dainas. Beje, ne tik jas.LRT OPUS eteryje – pokalbis su autore apie gyvenimą po minėto albumo išleidimo, kūrybą nūdieną, metų laikus ir lapkričio 23-iąją Vilniuje, „Opera Social House“ erdvėje, vyksiantį pasirodymą.Kalbino Kristupas Naraškevičius.

Od 23.6. do 10.7. u Diseldorfu se održava 10-ti po redu Asphalt festival. Teatar, muzika, ples, literatura, performans - publika će, kao i uvek na neobičnim lokacijama, moći da uživa u bogatom festivalskom programu. Festival koji se održava u vreme kada su mnogi već krenuli na odmore, iz godine u godinu pokazuje da je kvalitetna kulturna ponuda uvek dobrodošla. A povodom jubilarnog 10. izdanja razgovoramo sa diseldorfskim kompozitorom Bojanom Vuletićem, organizatorom i jednim od osnivača. Von Boris Rabrenovic.

The Australian public of classical music will be closely acquainted with the sounds of contemporary Albanian chamber music played for flute, horn, violin and piano, on June 3 at St Stephens Uniting Church in Sydney. Albanian composers represented in the concert through their performed works belong to the new generation of music composition. They have found a valuable friend and an enthusiastic supporter of reciprocal musical projects in their colleague, the prolific Australian composer Alan Holley. Tune in to listen to the conversation with Alan where we talk in more detail about his artistic collaborations with the promising new generation of Albanian composers ahead of their Sydney concert. - Publiku australian i muzikës klasike ka rastin të njihet nga afër me tingujt e muzikës kontemporane shqiptare të dhomës të luajtur në flaut, korno, violinë dhe piano. Kompozitorët shqiptarë që perfaqësohen në koncert nëpërmjet kompozimeve të tyre i përkasin brezit të ri të kompozimit klasik. Ata kanë gjetur një mik dhe përkrahes entuziast të projekteve të përbashkëta muzikore tek kolegu i tyre, kompozitori Australian Alan Holley. Ndiqni bisedën me Alan ku flasim më në detaj mbi këto bashkëpunime të ndërsjellta muzikore.

The Australian public of classical music will be closely acquainted with the sounds of contemporary Albanian chamber music played for flute, horn, violin and piano, on June 3 at St Stephens Uniting Church in Sydney. Albanian composers represented in the concert through their performed works belong to the new generation of music composition. They have found a valuable friend and an enthusiastic supporter of reciprocal musical projects in their colleague, the prolific Australian composer Alan Holley. Tune in to listen to the conversation with Alan where we talk in more detail about his artistic collaborations with the promising new generation of Albanian composers ahead of their Sydney concert. - Publiku australian i muzikës klasike ka rastin të njihet nga afër me tingujt e muzikës kontemporane shqiptare të dhomës të luajtur në flaut, korno, violinë dhe piano. Kompozitorët shqiptarë që perfaqësohen në koncert nëpërmjet kompozimeve të tyre i përkasin brezit të ri të kompozimit klasik.  Ata kanë gjetur një mik dhe përkrahes entuziast të projekteve të përbashkëta muzikore tek kolegu i tyre, kompozitori Australian Alan Holley.  Ndiqni bisedën me Alan ku flasim më në detaj mbi këto bashkëpunime të ndërsjellta muzikore.  

Paskelbtas 2021 metų kūrybiškiausių knygų dvyliktukas, apie kurį kalbamės su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus jaunesniąja mokslo darbuotoja dr. Jūrate Čerškute.Kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės pernai išleistas albumas „Saudade“ jau sulaukė didelio muzikos kritikų dėmesio, tačiau to paties pavadinimo kūrinio premjera JAV – tik dabar. Pokalbis su kompozitore tiesiogiai iš Niujorko.Kokie santykiai tarp gydytojo ir paciento sergančioje, vartotojiškoje visuomenėje? Ką iš tikrųjų išgyvena gydytojai, kaip toli savo darbe jie priversti atitolti nuo Hipokrato priesaikos idealų, kai neišvengiama kasdienybe tampa ne tik ligos, skausmas, kančia, mirtis, bet ir nuopuolis, skurdas, agresija bei smurtas? Pokalbis su knygos „Gydytojai miršta kitaip“ autoriumi Viliumi Kočiubaičiu.„Arijos dekonstrukcijoje“ šįkart – Georgo Friedricho Handelio „Lascia la spina, cogli la rosa“ (liet. „Paliki spyglį, skinki rožę“).Rubrikoje „Be kaukių“ vieši arfininkė, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro artistė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos arfos atlikimo meno lektorė Joana Daunytė. Kodėl arfa tapo jos gyvenimo pasirinkimu ir kokių dar garsų pilnas Joanos muzikinis gyvenimas?Ved. Odeta Vasiliauskaitė ir Gerūta Griniūtė

Literatūros mėnraščio „Metai“ apžvalga.Istorijų namų parodoje, skirtoje Marijai Gimbutienei, eksponuojamas ir švedų rašytojos Liv Stromquist komiksas „Fruit of Knowledge: The Vulva vs. The Patriarchy“, kurį ji sukūrė susipažinusi su antropologės mokslinėmis publikacijomis. Pokalbis su menininke.Kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės pernai išleistas albumas „Saudade“ jau sulaukė didelio muzikos kritikų dėmesio, tačiau to paties pavadinimo kūrinio premjera JAV – tik dabar. Pokalbis su kompozitore tiesiogiai iš Niujorko, kūrinio premjeros vakarą.Rašytojos Eglės Baliutavičiūtės parengta knygų apžvalga.Izraelio literatūrinis žurnalas „HO!“ publikuoja pirmąjį Jono Meko poezijos (eilėraščių knyga „Pavieniai žodžiai“) vertimą į hebrajų kalbą. Poeziją išvertė iš Lietuvos kilusi poetė bei vertėja Sivan Beskin. Pokalbis su vertėja.Smagios žaidybinės šiuolaikinio meno pažinimo formos, netikėti kūriniai po atviru dangumi, oficialus „zuikio“ bilietas autobusu, atvirlaiškiai į ateitį – tai tik dalis būsimų potyrių, išdrįsusiems pažinti menų pasaulį projekte SU-MENĖK.Pokalbis su knygos „Karas ir Simpatija“, kurioje – eilinio kareivio Stasio Mikštos, dalyvavusio Antrajame pasauliniame kare, atsiminimai – rengėja ir sudarytoja Vida Girininkiene.Nacionaliniame Kauno dramos teatre – premjera „Kauno asamblėja“. Į kokią patirtį kvies šis dokumentinis spektaklis, sukurtas bendradarbiaujant kartu su menininkais iš Kanados?Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Laidoje pristatomos keturios įvairių stilių autorės: iš Jamaikos kilusi Eleanor Alberga (g. 1949), iš Belizo atvažiavusi Errollyn Wallen (g. 1958), anglė Tansy Davies (g. 1973) ir armėnų kilmės Cevanne Horrocks-Hopayian (g. 1986).Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Australų kompozitorė Liza Lim (g. 1966) plėtoja originalią estetiką, kurioje gausu avangardo ir archaikos jungčių, ekologinių idėjų, mitologijos dvelksmo ir jautraus požiūrio į garso prigimtį. Kompozitorė rašo įvairiausių žanrų kūrinius, atliekamus geriausių šiuolaikinės muzikos ansamblių ir orkestrų.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Žymiausia bigbendui kurianti kompozitorė, padariusi daug įtakos džiazo ir naujosios muzikos raidai.Laidos autoriai ir vedėjai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Viena šių Tarptautinio aktualiosios muzikos festivalio „Gaida“ kompozitorių „In Focus“ – airių menininkė Jennifer Walsh. Kompozitorė, vokalistė, menininkė vieno vokiečių leidinio buvo pavadinta „laukine mergina iš Darmštato“. Vienas įdomiausių kūrėjos tyrimo laukų – balsas ir jo galimybės. Laidoje – pirmoji pokalbio su Jennifer Walsh dalis, kurioje ji pasakoja apie tai, kaip tapo tuo, kas yra šiandien, ir dalijasi savo įžvalgomis apie balsą ir plačias jo galimybes.Su rubrika „Užeikite“ užsukame į vargonininkės Dianos Encienės repeticiją ir į pačius vargonus, kurie įkurdinti Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje. Šie vargonai pastatyti 1939 m. žymios vokiečių firmos “E.F.Walcker” ir yra laikomi vienu reikšmingiausių tarpukario Lietuvos instrumentų.Pastatuose galima gyventi, galima į juos užsukti ar tiesiog grožėtis jų architektūra. O galima architektūros klausytis ir jos skleidžiamus garsus paversti meno kūriniu, kad ir filmo garso takeliu. Su Kauno tarpukario modernizmo architektūra grojančiais Patriu Židelevičiumi ir Arūnu Perioku kalbasi Kotryna Lingienė.Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus vedėjas Eligijus Butkus dabar kasdien turi spręsti nūdienos nežinios diktuojamas problemas tačiau nepasiduoda pesimizmui ir tiki, kad visi sumanymai bus įgyvendinti. Kokie iššūkiai mokykloje ir kiek lieka laiko meilei šokiui, kuriam profesionalus baleto artistas pašventė visą savo gyvenimą? Apie tai su Eligijumi Butkumi klabamės rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė ir Gabija Narušytė„Pakeliui su klasika“ spalio 30 d., penktadienį, 16.05 val. per LRT KLASIKĄ

Prasideda jubiliejinis, 30-asis festivalis „Banchetto musicale“. Šiemet jo tema – „Gyvenimas ir mirtis“, kurios kontekste pristatomos įvairios Lietuvos ir užsienio atlikėjų programos. Apie įdomiausius festivalio akcentus pasakoja viena jo organizatorių, klavesinininkė Alina Rotaru. Pašniukštinėję savo namų rūsius ar palėpes, galbūt dar rastumėte užsilikusių „Elfos“ magnetofonų. Praeityje garsi magnetofonų gamykla buvo įsikūrusi Naujamiestyje. Jos istorija rubrikoje „Skambančios vietos“ domimės kartu su gidu Albertu Kazlausku. Sostinėje veiklą pradeda didžiausias Lietuvoje kultūros kompleksas „SODAS 2123“ – bendruomeniškumo ir savivaldos principais veikianti visuomenei atvira erdvė. Kodėl Vilniui prireikė dar vienos kultūrinės erdvės? Koks bus šio komplekso identitetas? Su „SODAS 2123“ vadove Danute Gambickaite kalbėjosi Indrė Kaminckaitė.Kompozitorė Rita Mačiliūnaitė kadaise yra sakiusi, kad jos mėgstamiausias žanras – teatro muzika. Tai puikiai atspindi ir daugybė jos pelnytų „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ir nominacijų, ir nepaprastai produktyvus darbas sceninės muzikos srityje. Tačiau rubrikoje „Be kaukių“ pokalbis, kaip visuomet – ne tik apie kūrybinius polinkius ir poslinkius, bet ir širdį džiuginančius pomėgius ir kasdienybės refleksijas. Ved. Gerūta Griniūtė ir Rasa Murauskaitė

Kultūros naujienų spaudoje apžvalga. Domanto Razausko muzikinėse naujienose: Shabaka Hutchings & The Ancestors naujausias albumas „We are sent here by history“ ir albumas „Penderecki: Horn and Violin Concertos“. Literatūrologas, vertėjas Vytautas Bikulčius apžvelgia Maurice'o Maeterlincko dramą „Pelėjas ir Melisanda“ ir Oskaro Milašiaus laiškų rinktinę „Laiškai“. Lietuvos kino centras inicijuoja projektą „Nuotolinės kino klasikos pamokos“ mokytojams, dėstantiems 5–12 klasių moksleiviams. Kaip karantiną savo tyrimams išnaudoja menininkai? Fotografas Adas Vasiliauskas pradėjo projektą „Karantino portretai“: su dronu, per atstumą, fotografuoja linksmai prie langų ar balkonuose pozuojančius žmones. O teatras „Atviras ratas“ kviečia visus norinčius prisidėti prie naujo spektaklio kūrimo, kartu rašyti šio laiko dienoraštį, fiksuoti savo kasdienybę, asmenines istorijas ir pasakojimus, kurie galės tapti būsimo spektaklio pagrindu.Kompozitorės Justės Janulytės du kūriniai - „Was there a swan?“ ir „Now I’m nowhere“ atrinkti į ryškiausią praėjusių metų kūrinių penkioliktuką. Aktorius Žilvinas Tratas sako, kad pasiruošimas būsimiems filmavimams visgi vyksta ir apie ateities projektus mąsto visi. Ved. Birutė Rutkauskaitė.

„Pakeliui su klasika“: baleto pamokos internetu. Ir tai, pasirodo įmanoma – reikia tik viską sustyguoti, aprūpinti vaikus ir mokytojus įranga, apgalvoti metodiką ir pamokos Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokykloje nesustoja - sako mokyklos direktoriaus pavaduotojas baletui Eligijus Butkus. Kompozitorės Dianos Čemerytės skausmu spengianti „Menulio giesmė“ – tarp 15os geriausių lietuvių autorių praėjusių metų kūrinių. Pokalbis su autore ir, žinoma muzika. Taip pat laidoje muzikinis tyrimas apie muziko kelią iki didžiosios scenos – tai aktoriaus Dominyko Vaitiekūno sumanymas, laukiantis iki pasibaigs karantinas ir kitos muzikos naujienos iš Lietuvos ir pasaulio. Ved. Gabija Narušytė.

Rubrikoje „Muzikos enšteinai“ – elektrinė gitara, kurią stereotipiškai įsivaizduojame roko scenoje. O kaip šis instrumentas skamba akademinės muzikos kompozitorių kūriniuose? „Rytojaus garsų“ rubrikoje – jauna, bet labai sparčiai populiarėjanti Puerto Riko kompozitorė Angélica Negrón, kurianti ne tik gyviems instrumentams ir atlikėjams. Be to, LRT Klasikos programoje skambiai pažymima kovo 21-oji – Johanno Sebastiano Bacho gimtadienis. Domantas Razauskas „Kitame laike“ prisideda prie Bachui skirtų laidų ciklo ir rubrikoje „Audiofilo užrašai“ pasakoja apie išskirtinės kokybės Bacho muzikos įrašus. Ved. Domantas Razauskas.

Kompozitorė, pianistė ir smuikininkė Alma Deutscher (*2005) ir dainininkė bei kompozitorė Billie Eilish (*2001).Laidos autoriai ir vedėjai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

„Paseksiu Jums pasaką apie ypatingą mergaitę Zitą, kurios galvoje gyvena daug muzikos garsų. Jie dažnai kaip kokios įkyrios musės ar zyziantys uodai neduoda mergaitei ramybės. Kartą, kai Zitą užpuolė visas muzikos garsų sūkurys, ji tekina pasileido per rūku ir pienėmis pasipuošusią pievą, jog garsai nepagautų jos. Tačiau, kai mergaitė pievoje užkliuvo už kupsto ir pargriuvo, garsai netikėtai tapo gražia melodija. Mergaitė skubėdama grįžo namo, sėdo prie fortepijono ir užrašė pievoje pagautą melodiją“. Pasakos tęsinys laidoje.

Paskelbti pretendentai į „Oskarus“. Juos apžvelgia kino kritikas Gediminas Kukta. Kultūros temų spaudoje apžvalga. Šiemet minima pirmosios operos Klaipėdoje 200 metų sukaktis. Apie muzikinio teatro užuomazgas ir planus minėti šią sukaktį pasakoja muzikologė Daiva Kšanienė, Klaipėdos muzikinio teatro dirigentas Tomas Ambrozaitis ir teatro vadovė Laima Vilimienė.Su rubrika „Kalbos rytas“ - VDU Švietimo akademijos Tarptautinių ryšių grupės vadovė Vilma Leonavičienė dalijasi įžvalgomis apie studentų iš įvairių pasaulio šalių susidomėjimą lietuvių kalba.Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė kompozitorė Zita Bružaitė laikoma viena produktyviausių dabartinių lietuvių kompozitorių, kasmet sukurianti po stambios formos kūrinį. Premija jai skirta už muzikos universalumą ir emocinį atvirumą. Pauliaus Ignatavičiaus premjera – spektaklis „Bang!“ - OKT/Vilniaus miesto teatre. Su aktoriumi Pijumi Ganusausku ir režisieriumi pasikalbėsime, kodėl verta griebtis absurdo, reaguojant į pasaulines problemas. Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Pirmojo 2020 m. simfoninės muzikos koncerto Nacionalinėje filharmonijoje pradžioje skambės lietuvių šiuolaikinės kompozitorės Ramintos Šerkšnytės „De profundis“ styginių orkestrui. Apie šią pjesę Gidonas Kremeris yra sakęs, kad tai tarsi Baltijos šalių muzikos vizitinė kortelė.Tiesioginiame KLASIKOS eteryje susitikimas su kompozitore, pianiste, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate Raminta Šerkšnyte. Ved. Marius Šinkūnas.

Šįkart laidos viešnia – menininkė, muzikantė ir kompozitorė Lina Lapelytė, kurios kurta opera „Saulė ir jūra“ Venecijos bienalėje Lietuvai pelnė „Auksinį Liūtą“. Koks jausmas gauti meno Oskarą? Kaip neprarasti tikėjimo tuo, ką darai ir išlikti ištikimam savo pašaukimui? Ar sėkmingai kūrybai būtina kančia? Ir kodėl trys vaikai ne trukdo, o atvirkčiai – padeda užkariauti pasaulį? Ved. R.Kulvinskytė.

Apie kūrybą pavieniui ir su kolegomis, apie vaizduotę ir galimybę išgirsti bei pamatyti kūrinį savaip – pokalbis su šokio operos „Amžinybė ir viena diena“ kompozitore Rita Mačiliūnaite. Antroje laidos dalyje – fleitos skambesys.Ved. Gerūta Griniūtė.

Kompozitorė, įvairių neįgaliųjų programų kūrėja, Snieguolė Dikčiūtė džiaugiasi kūrybiniais plenerais Monciškėse, kur jauni neįgalieji sukūrė tris filmus.Vilniaus krašto neįgaliųjų dienos centro vadovė Loreta Paulauskienė, kartu su centro lankytojais liudija, kad vasarą neįgaliesiems reikia daugiau paslaugų.Vedėja Gemutė Padribonienė.

Kompozitorės Kristinos Vasiliauskaitės chorinė muzika,laidą parengė Živilė Stonytė.

Kompozitorė ir violončelistė, serialo „Černobylis” muzikos autorė. Laidos vedėjai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Jaunosios kartos kompozitorė Marija Paškevičiūtė pasakoja apie choreografo Martyno Rimeikio baletui „Dienos, minutės“ sukurtą elektroninę muziką. Anot Marijos, muzikoje ji panaudojo įvairių aplinkos garsų bei elektroniškai modifikuoto trimito įrašus, o mušamųjų funkcijas atlieka po Vilniaus Šilo tiltu įrašyto metalo bildesio transformacijos. Klausėmės ir Marijos parinktos kitų kūrėjų muzikos, o kodėl ją grojome, Marija turi paaiškinimą. Laidos vedėja: Inga Ramoškaitė.

Tykioji ispanė Elena Mendoza (*1973). Vokietijoje gyvenanti avangardo kompozitorė.Laidos autoriai ir vedėjai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Kompozitorės Kristinos Vasiliauskaitės muzikinė pasaka „Eglė žalčių karalienė“, eilės Salomėjos Nėries.

Kompozitorės Kristinos Vasiliauskaitės muzikinė pasaka „Eglė žalčių karalienė“, eilės Salomėjos Nėries.