Podcasts about naujojo

Klimato kaitos rubrikoje apie tvarų dizainą. Vilniaus Dailės akademijos ir Islandijos menų universiteto tyrėjos Viltės Adomavičiūtės vystomas projektas „Hempforma“ yra tarp 22 finalininkų prestižiniame pasauliniame Naujojo europinio bauhauzo prizo konkurse, nugalėtojas paaiškės rugsėjį. Menininkė siūlo naujovišką kanapių žaliavų taikymo būdą tvarios gamybos, architektūros ir kasdienio vartojimo srityse.Pokalbis su Ukrainoje kariavusiu Arūnu Kumpiu apie jo naujausią knygą „Dronų karas“. Kokie populiariausi Ukrainos ir Rusijos naudojami dronai? Kaip sparčiai jie vystosi ir keičiasi?Šiandien minime Žalgirio mūšio 615-ąsias metines. Kiek šis mūšis svarbus šiandien? Apie tai diskutuojame su karo istoriku, Seimo nariu Valdu Rakučiu.XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje fejerverkai buvo gana įprasti per svarbiausias valstybės iškilmes. Pokalbis su Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslininke Lina Balaišyte apie tai kas ir kaip švęsta su šiomis „dirbtinėmis ugnimis“.„Atsargumas, neskubėjimas ir kantrybė“ – tokius svarbiausius diplomatinės kalbos aspektus įvardija diplomatas Tadas Kubilius. Kiek diplomatijoje gali pasakyti kūno kalba, tyla ir sakiniai tarp eilučių? Su diplomatu kalbėjosi Gabrielė Kloniūnaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Spaudos apžvalga.Žalgiriai – vienas žaliausių mikrorajonų Tauragėje. Jis saugoja ir ypatingas istorijas apie gyventojų kasdienybę, vaikų žaidimus. Menininkė Evelina Šimkutė visas istorijas bei informaciją renka taikydama gyvojo archyvo metodą.„Atsargumas, neskubėjimas ir kantrybė“ – tokius svarbiausius diplomatinės kalbos aspektus įvardija diplomatas Tadas Kubilius. Kiek diplomatijoje gali pasakyti kūno kalba, tyla ir sakiniai tarp eilučių?Kokia kultūra yra svarbi Palangos kurortui ir kodėl Jono Šliūpo muziejuje nerandame Jono Šliūpo?Kaip pluoštinės kanapės gali virsti tvarios ir ekologiškos architektūros žaliava? Lietuvės Viltės Adomavičiūtės projektas „Hempforma“ pateko į pasaulinio Naujojo europinio bauhauzo konkurso finalą.Parodoje „Punktyras“ – dailininkės Aleksandros Jacovskytės piešiniai, atlikti tušinuku ir pieštuku ant atsitiktinio, tuo metu po ranka pasitaikiusio popieriaus.Kaip pasitelkus dirbtinį intelektą kuriamas melagingas audiovizualinis turinys? Diskusijoje dalyvauja Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Lina Bušinskaitė, Žurnalistų etikos inspektorius Dainius Radzevičius, portalo LRT.lt vyriausias redaktorius Mindaugas Jackevičius.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Įsižiūrėkite į padangių sparnuočius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina“. Paukščiai šiame Jėzaus palyginime iš Evangelijos pagal Matą simbolizuoja besąlygišką pasitikėjimą Dievo Apvaizda, kuri pasirūpins viskuo, kas ne mūsų valioje, tad „supaukštėjimas“ šia prasme pateikiamas kaip siektinas idealas. Apie supaukštėjimą kalbėsimės ir šios dienos laidoje, nes pokalbį įkvėpęs istoriko Nerijaus Šepečio straipsnis naujausiame Židinio numeryje būtent taip vadinasi: „Supaukštėjusi siela: apie karo grėsmes ir jų nesureikšminimą“. Rodos, kur labiau begalima išmėginti savo pasitikėjimą Apvaizda, jei ne ketvirtus metus gyvenant karo Ukrainoje nuotaikomis ir paslapčia baiminantis, kad ateis ir mūsų eilė. Tačiau mūsiškis supaukštėjimas pasireiškia dviem kraštutiniais efektais, kurie atskleidžia nūdienos Lietuvos jausenas ir nuotaikas, nustelbiančias sveiko proto balsą.Laidoje dalyvauja VU Istorijos fakulteto profesorius Nerijus Šepetys.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Naujojo popiežiaus Leono 14-ojo istorija - kad taps pirmuoju popiežiumi amerikiečiu, Robertas Prevostas išgirdo dar vaikystėje.Amerikos prezidentas Donaldas Trampas ragina skelbti besąlygiškas 30-ies dienų paliaubas Ukrainoje. Pažeidėjus grasina bausti sankcijomis.Gegužės 9-oji Rusijoje ir Lietuvoje – Vilniaus Antakalnio kapinėse vėl skambėjo rusiškos Antrojo pasaulinio karo laikų dainos.Ved.Andrius Kavaliauskas

Šio posakio autorystė priklauso tuometiniam kardinolui Josephui Ratzingeriui, vėliau tapusiam popiežiumi Benediktu XVI-uoju. Šiandienėje laidoje šį posakį cituoja Vilniaus arkivyskupas emeritas, kardinolas Audrys Juozas Bačkis, atsiliepęs į „Naujojo Židinio-Aidų“ redakcijos prašymą susitikti ilgesnio pokalbio ir pasidalinti mintimis apie Bažnyčios ir valstybės santykių raidą Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo, neišvengiamą visuomenės pasaulėjimą ir geriausią būdą Bažnyčiai išlikti svarbiai pasikeitusiame pasaulyje. Taigi vieną vaiskų vasario rytmetį kartu su „Mažosios studijos“ ir „Naujojo Židinio-Aidų“ bendradarbiu Paulium Subačium pakalbinome kardinolą dabartinių jo namų bibliotekoje. Laidoje girdėsite pokalbio fragmentus, o visą pokalbį rasite antrajame šių metų „Naujojo Židinio-Aidų“ numeryje.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Naujai darbą pradėjęs Aplinkos ministras Povilas Poderskis – kaunietis, pagal išsilavinimą programinės įrangos inžinierius, buvęs Vilniaus miesto administracijos direktorius ir statybų lobistas. Jis pripažįsta, kad aplinkosaugos srityje žinių jam trūksta, bet tikina, kad dėl to remsis į vis dar tebeformuojamą komandą.Du iš jau dirbančių viceministrų – už miškus atsakingas Ramūnas Krugelis ir statybų sektorių kuruojantis Kastytis Žuromskas – į rinkimus ėjo su ministrą delegavusios „Nemuno aušros“ partijos sąrašu, bet į Seimą nepateko.Aplinkosaugininkai ir apžvalgininkai pažymi, kad iš Aplinkos ministro visų pirma tikisi įvairių interesų derinimo ir tvirtesnio gamtosauginių interesų atstovavimo nei tai darė jo pirmtakai. Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė mato ženklų, kad ministerija nusiteikusi dirbti įtraukdama visuomenę.Tuo metu apžvalgininkas Paulius Gritėnas atkreipia dėmesį, kad per visą pastarąjį nepriklausomos Lietuvos laikotarpį iš 13 Aplinkos ministrų vos trys buvo gamtosaugos specialistai. O P. Poderskis šią tendenciją tęsia. „Lapė vištidėje“, – apibendrina P. Gritėnas.Autorė Vaida Pilibaitytė

Rytoj Vašingtone prisieks išrinktasis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas.Apklausa atskleidė, kad Trumpo sugrįžimas nerimą kelia tik senajame žemyne, likusioje pasaulio dalyje nuotaikos dėl naujosios Amerikos administracijos yra optimistinės.Prezidentas Gitanas Nausėda inicijavo tradiciją švęsti 1863–1864 metų Abiejų Tautų Respublikos tautų sukilimo atminimą.Ar Lietuva pajėgi suvaldyti medaus krizę?Ved. Madona Lučkaitė

Iš neseniai pasirodžiusio naujo kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numerio šiandieniniam pokalbiui pasirinkome straipsnį labai intriguojančia tema – „Krikščionybės pabaiga". Straipsnio autorė – garsi prancūzų filosofė, politikos istorikė ir rašytoja Chantal Delsol, prieš keletą metų Prancūzijoje išleidusi itin daug dėmesio sulaukusią to paties pavadinimo knygą. Ar tikrai krikščionybei atėjo galas? Kas pasibaigė ir kas atsirado vietoj to, kas pasibaigė? Ar buvo galima tos pabaigos išvengti ir kaip gyventi toliau? Šiuos klausimus užduosime laidos svečiui. Tai – geras Chantal Delsol bičiulis, jos profesijos kolega ir autorės tekstų komentatorius bei tikras jos idėjų ambasadorius, Mykolo Riomerio Universiteto profesorius Povilas Aleksandravičius.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Skubi medicinos pagalba netrukus galės būti tiekiama pasitelkiant ne tik greitosios pagalbos automobilius, bet ir staigtasparnius. Tokią galimybę su pasieniečiais ir kariuomene derina naujasis Greitosios medicinos pagalbos tarnybos vadovas Donatas Paliulionis. Jis taip pat atmeta gyventojų priekaištus, kad greitosios medikai nuo žmonių tolsta. Naujojo tarnybos vadovo Donato Paliulionio interviu RYTO GARSAMS – po 8 val. žinių.Korepetitorių paslaugas teikiančios įmonės sulaukė kritikos, kad įdarbina nekompetentingus asmenis.Medikai su mokslininkais kuria personalizuotos medicinos sistemą ir siekia pagal žmogaus unikalias savybes, genetiką, parinkti efektyviausią ligos gydymą.Siekiant labiau pažaboti telefoninius sukčius, po Naujųjų reikės registruoti išankstinio mokėjimo SIM korteles. Ar ši prievolė netaps našta niekuo dėtiems žmonėms?Aplinkosaugininkai pastebi, kad po Kalėdų bendruosiuose atliekų konteineriuose padaugėja baterijų. Tai – labai pavojinga, nes, tvarkant atliekas, baterijos gali būti pažeistos ir gali užsidegti. Kaip saugiai atsikratyti baterijų?Ved. Edvardas Kubilius

Su NATO vadovu susitikęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžia, kad Europai reikia tvirtos ir bendros pozicijos, jog būtų užtikrinta ilgalaikė taika. Kokios Ukrainos taikos perspektyvos?Aktualus klausimas. „Nemuno aušros” pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sako, kad jo vadovaujama partija gali pasitraukti iš valdančiosios koalicijos, jeigu jis nebus paskirtas Seimo vicepirmininku. Kaip vertinate „Nemuno aušros“ grasinimus trauktis iš koalicijos?Statybų inspekcija nustatė, kad Vilniaus savivaldybė neteisėtai išdavė leidimą statyti biurų pastatą Jasinskio gatvėje. Tačiau statybos tęsiamos, institucijos toliau aiškinasi, kas turi taisyti byrėti pradėjusį namą.SEB bankas paskelbė planuojantis sujungti į vieną tris Baltijos šalyse veikiančius bankus. Naujojo jungtinio banko būstinė bus Estijoje. Banko prezidentė sako, kad, renkantis banko būstinę, buvo vertinama ir tai, kiek šalis yra nuspėjama mokesčių srityje. Ką toks SEB banko sprendimas reiškia Lietuvai?Ekspertai įspėja, kad naudojant dirbtinį intelektą kuriama vis daugiau pramoginio turinio socialiniuose tinkluose. Kur slypi pavojai, jei vaizdai kelia geras emocijas?Ved. Edvardas Kubilius

Tarp muzikinių leidybinių naujienų „Kitame laike“: Beethovenas ir bliuzas, šventvagystė, ar galimybė? Obligato menas, arba savitas požiūris į Bacho kantatas. 6 valandos Ravelio fortepijoninės muzikos, pasitinkant jo jubiliejų. Lietuvių Joninių sutartinė, atliekama dalininkių iš Naujojo Orleano. Ir tai dar ne viskas!Ved. Domantas Razauskas

Spaudai rengiant netrukus pasirodysiantį naują kultūros ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numerį, vienas jo tekstų netikėtai įgijo naujo aktualumo. Istoriko Nerijaus Šepečio publikacija apie Kauno žydų geto policiją ir jos autoritetą – tai dalis kartu su prof. Giedre Jankevičiūte vykdyto tyrimo „Meninė kūryba Kauno gete: tikrovės reprezentacijos klausimai.“ Prie jo galima priskirti ir šių metų vasarą surengtą parodą, skirtą Kauno geto sunaikinimo 80-mečiui. Tada, ko gero, buvo sunku nuspėti, jog Seimo rinkimai pasibaigs skandalinga valdančiosios koalicijos sudėtimi, įtraukiant į ją ir už antisemitinius pasisakymus nubausto politiko vedamą judėjimą. Apie tai šiandien ir kalbėsimės prie Naujojo Židinio. Laidos svečias – Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto profesorius Nerijus Šepetys.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis tikina, kad per ateinančią kadenciją jis dės pastangas, jog pasitikėjimas parlamentu augtų. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis mano, jog Seimo pirmininkas turi būti ne vadovas, bet kiekvieno parlamentaro atstovas, savo darbą grindžiantis bendryste.Naujam Seimui posėdžiaujant, šalia jo, Nepriklausomybės aikštėje, surengta pilietinė akcija „Dešimt minučių tylos“. Ja siekiama pareikšti protestą dėl į valdančiąją daugumą pakviestos „Nemuno aušros“. Jos lyderis teisiamas dėl neapykantos kurstymo prieš žydus. Akcija „Dešimt minučių tylos“ taip pat vyks Kaune ir Tauragėje.Išrinktasis 47-asis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trampas toliau buria savo komandą ir atskleidė savo pasirinkimus eiti valstybės sekretoriaus ir nacionalinės žvalgybos vadovo pareigoms, o žvalgybai vadovauti skiriama prorusiškais pasisakymais ir sąmokslo teorijomis pagarsėjusi Tulsi Gabbard.Sinoptikų prognozės pasitrvirtino, Lietuvoje gausiau pradėjo kristi sniegas ir šlapdriba. Rytų Lietuvoje gali susidaryti laikina apie 1 cm storio sniego danga.Ved. Agnė Skamarakaitė

Įžvalgomis dalijasi Rasa Baltė Balčiūnienė, verslo psichologė ir Ieva Čepononė, savivaldžių, gyvybės principais paremtų organizacijų tyrinėtoja bei mentorė, įmonės „Adelė Notes“ bendrakūrėja ir augimo partnerė. Savivalda – tai kitoks verslo suvokimo būdas, reikalaujantis perorganizuoti visą sistemą. Tokiose organizacijose pats žmogus priima sprendimus ir juos įgyvendina, gaudamas iš vadovų tik orientyrus. Savivalda organizacijose dažnai romantizuojama, tačiau pamirštamos rizikos. Net ir patyrę vadovai, priimdami sprendimus, dažnai remiasi ne verslo realybės faktais, o savo įsivaizdavimu apie ją. Tokiu būdu jie stabdo organizacijų augimą ir veikia kaip tylūs verslo sabotuotojai. Naujojo sezono „Ateities geno“ laidose kalbėsime apie dažniausiai pasitaikančias mąstymo klaidas versle. Viena jų - įsivaizdavimas, kad išoriniai pokyčiai organizacijoje gali vykti nekeičiant žmonių požiūrio. Pirmoji laidos pašnekovė, savivaldos kultūros tyrinėtoja Ieva Čepononė sako mačiusi ne vieną atvejį, kai savivaldžia pasiryžusi tapti organizacija, po pirminės euforijos „darom, darom!“, grįžta prie senųjų valdymo principų: žmonės neatlaiko tokiam pokyčiui būdingos neapibrėžties, nes, tiesiog, nėra tam vidujai pasiruošę. 0:00:00 – pradžia 0:02:04 – „Savivalda nėra savaiminė duotybė. Persiorganizavimas ir augimas vyksta lėtai ir ilgai“. 0:07:50 – „Žmoguje tarsi įrašytas pasipriešinimas pokyčiams: norime pradėti sportuoti, bet niekaip nepradedame. Tas pats - ir su savivalda: žmonės nori išmokti savarankiškumo, bet tame išbūti jiems yra labai sunku.“ 0:08:59 – „Vadovas, nusprendęs keisti organizaciją į savivaldžią, turi suvokti, kad pats privalės labai stipriai keistis“. 0:11:05 – Kokie požymiai rodo, kad pokyčiai organizacijoje buksuoja? Kada įvyksta lūžis? 0:16:26 – Kaip reikėtų keisti žmonių požiūrį? „Šiame ilgame virsmo kelyje svarbu labai daug reflektuoti“. 0:17:43 – Apie seminarus, kuriuose kuriamos savivaldžių organizacijų simuliacijos. 0:18:29 – Klausimai, į kuriuos turėtų atsakyti vadovas, svarstantis sukti savivaldos keliu. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Mąstymo klaidos versle“ laidų: „Prognozuoti, planuoti = žinoti, kaip bus." (su Rinardu Goda) https://youtu.be/-CqIcG2dL3w

„Birželio 18 d. Vilniaus balso vedamajame žymus vilnietis žurnalistas Rapolas Mackonis konstatavo: „Mirė prezidentas – tegyvuoja Lietuva“. Šį straipsnį jis paaiškino taip: „Kaip žinia, dar šeštadienio naktį į užsienį išvyko ilgametis Lietuvos prezidentas A. Smetona. Mes ruošėmės jį, kaip valstybės galvą, sutikti Vilniuje, o jis, palikęs tautą jos pačios likimui, išvyko į užsienį“. Simboliška, kad besikeičiant politinei santvarkai, atsirado kas Mackoniui už jo rašinį papriekaištavo. Anot priekaišto autoriaus, Smetoną vertinti dar anksti, nes mes dar daug ko nežinome. Be to, žurnalistui buvo priminta, kad jam apie prezidentą to nederėjo rašyti ir kaip tikram vilniečiui. Taip žinomą žurnalistą birželio 18 d. auklėjo vienas žymiausių Vilniaus vadavimo lyderių, Vilniaus universiteto rektorius prof. Mykolas Biržiška. Tądien, birželio 18 d., Antanas Smetona, pavargęs ir nuliūdęs, su artimaisiais įsikūrė Rytų Prūsijos kurorte prie Šventaičio ežero ir akivaizdu, kad Vilniaus balso neskaitė. Buvo prasidėjusi alternatyvi jo vasaros odisėja.“Tai – paskutinė pastraipa iš Norberto Černiausko straipsnio „Paskutinis Antano Smetonos (ne)apsilankymas Vilniuje 1940 m.“ Jo autorius jau yra išleidęs dvi knygas – „Paskutinė Lietuvos vasara“ ir "Fado, arba Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija", kuriose tarsi mėginama braižyti trajektorijas „o kas gi būtų, jei ne...“ Šiame „Naujojo Židinio-Aidų" straipsnyje autorius rašo apie prezidento Smetonos kelionę į Vilnių, turėjusią įvykti 1940 metų birželio 23-24 d., jei ne viską nutraukusi lemtingoji sovietų okupacija ir katastrofiški jos padariniai. Šiandien Mažojoje studijoje prie Naujojo Židinio vieši straipsnio autorius – istorikas, Vilniaus Universiteto dėstytojas Norbertas Černiauskas, o jį kalbina mūsų studijos bendradarbis Vytauta Ališauskas.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Kokie naujojo parlamento planai Lietuvai? Ar pavyks susitarti naujajai koalicijai? Diskusija su partijų lyderiais tiesiogiai iš LR Seimo rūmų.Ved. Liepa Želnienė ir Marius Jokūbaitis

Veiklą pradeda „Naujosios Operos“ studija, kurios kūrėjai žada stebinti netradiciniais operos sumanymais ir ieškoti netikėtų ir dar neatrastų operos jungčių.„Negriaukim Šančių“, – paklaustas, kokį receptą Kaunui parsivežė iš mėnesį trukusios rezidencijos Vienoje, sako Kaune gyvenantis fotografas Darius Petrulis. Savo parodoje „Sulieti pasaulius“ jis ir lygina du Naujojo europinio bauhauzo premijų konkurso laureatus – istorinius Žemuosius Šančius ir naują Vienos kvartalą.Komikas ir rašytojas Domas Raibys ketina gastroliuoti po Lietuvą su savo mospektakliu „Nedarbo kalendorius“. O prieš pradėdamas šį turą, jis nubėgo savo pirmąjį maratoną... su klumpėmis. Domas Raibys pasakoja apie menininkų nuotykius su „darbo birža“ ir pokštus kaip būdus atkreipti dėmesį į savo kūrybą.Pasaulio kultūros apžvalgoje – Sotheby's aukcione parduodamas dirbtinį intelektą naudojančios robotės-humanoidės sukurtas paveikslas bei pirmą kartą muzikos istorijoje koncerte gyvai pasirodęs violončele grojantis robotas.„Šiaip jau džiugus įvykis, rodantis, kad per pastaruosius dvidešimt metų Lietuvos švietimas nuo vaiko specialiųjų poreikių nesupratimo subrendo iki jo reikmių atpažinimo, pripažinimo, švietimo administratorių ir dalies žiniasklaidos pastangomis suskubo virsti tariamai nepažangių, sustabarėjusių, nehumaniškų mokytojų smerkimo pretekstu“,– komentare apie įtraukųjį ugdymą sako istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.„Kairė“, „dešinė“ ar „centras“ – ką reiškia ir iš kur kilo visi šie politiniai terminai? Iš kur atsirado tokie žodžiai kaip „konservatizmas“ ar „liberalizmas“ ir ar jie vis dar perteikia tą patį, kai buvo sukurti? Politikos istorikas Dovydas Skarolskis pasakoja dažniausiai viešojoje erdvėje naudojamus politinius terminus, jų kilmę ir reikšmes.„Žodžius sukuria tie, kuriems jų reikia“, – sako Vilniaus universiteto filologijos fakulteto profesorius Arūnas Sverdiolas, kalbėdamas apie kalbos vystymąsi ir dinamiką. Kas turėtų kurti kalbą ir kas iš tiesų kelią grėsmę jos gyvavimui?Ved. Austėja KuskienėRed. Indrė Kaminckaitė

Šiandien susitinkame prie Naujojo Židinio. Tębesitęsianti Rusijos agresija prieš Ukrainą ir įvairūs vieši popiežiaus Pranciškaus bei Vatikano diplomatų pasisakymai, dažnai sulaukiantys nevienareikšmiškų vertinimų, vis iš naujo iškelia klausimą, ką gali ir ko negali Šv. Sosto diplomatija didžiulio karo situacijoje.2020 m. Vatikanui atidarius Antrojo pasaulinio karo dokumentų archyvus, istorikams atsivėrė naujas tyrimų laukas. Vienas jų yra ir šiandieninis mūsų laidos pašnekovas – istorikas, Vilniaus Universiteto profesorius ir Lietuvių katalikų mokslų akademios narys Arūnas Streikus, publikuojantis šiame Židinio numeryje straipsnį apie Lietuvą ir lietuviškąją katalikybę iš karto po Antrojo pasaulinio karo, prasidėjus sovietų reokupacijai: kaip situacija atrodė iš Vatikano perspektyvos?Laidos redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Šiandien susitinkame prie Naujojo Židinio. Naujausio kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numerio aptarimui Mažojoje studijoje pasirinkome patį pirmąjį numerio straipsnį – Laišką redaktoriui, kuris puikiai atliepia šiuo metu visuomenėje vėl kilusias diskusijas po to, kai nuspręsta pervadinti Vilniaus Salomėjos Nėries gimnaziją ir atsisakyti poetės, kaip prisidėjusios prie okupacinio režimo įtvirtinimo, vardo. Ar šiuo metu pastebimi mėginimai normalizuoti viešų veikėjų kolaboravimą su totalitariniais režimais ar bent aktyviai prisitaikyti prie jų rodo istorijos neišmanymą? Laiško redaktoriui autorius ir šiandieninės laidos svečias, filosofas ir VU TSPMI dėstytojas Simas Čelutka mano, kad tai veikiau atskleidžia politinės-moralinės filosofijos ir refleksijos trūkumą. Svečią „Mažojoje studijoje“ kalbina VU Filosofijos ir istorijos fakultetų dėstytojas ir mūsų radijo bendradarbis Laurynas Peluritis.Laidos redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Dar sykį prisiminsime new age muzikos pionierius Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur jos ištakos ir bene plačiausias, kūrybingiausias pasireiškimas praeito amžiaus 8-9 dešimtmečiuose, taip pat abipusės įtakos bei ryšiai su roko muzika. Kompozitoriai Steven'as Halpern'as, Iasos, Constance'ija Demby, Gail'as Laughton'as, Wilburn'as Burchette ir kt.Ved. Lukas Devita

Prasidėjus naujiems kalendoriniams metams, Židinį tenka kūrenti iš kruopščiai sutaupytų atsargų. Nors naujausias kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numeris kaip tik šiomis dienomis atkeliauja pas prenumeratorius ir periodinės spaudos platinimo vietas, žurnalui, jo ir kitų Lietuvos kultūrinių leidinių redakcijoms tenka, kaip toms mitologinėms būtybėms, turėti keletą gyvybių. Tad pokalbiui prie Naujojo Židinio laidos dalyviai neatsitiktinai pasirinko Tomo Daugirdo tekstą, kurio pavadinimas nusako esamą padėtį - „Kultūros leidiniai be rėmimo“. Apie jau du mėnesius trunkantį kultūrinės periodikos nefinansavimą kalbasi žurnalo vyriausiasis redaktorius Antanas Terleckas ir „Mažosios studijos" bendradarbis Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Prieš šimtą metų, jau visai baigiantis 1924-iesiems, Kaune pradėtas leisti „Židinys“, prisistatęs skaitytojams kaip „literatūros, mokslo, visuomenės ir akademiško gyvenimo“ žurnalas. Jo leidimą 1940-ųjų birželį sustabdė sovietų okupacija. Bet jau po ketverių metų, karo pabėgėlių stovykloje Vokietijoje, atsiranda idėja, iš tų pačių „Židinio“ suburtų žmonių, tęsti šio žurnalo tradiciją. Pasirodo „Aidų“ žurnalas, gyvavęs išeivijoje kone penkis dešimtmečius. Atkūrus nepriklausomybę, stropiai perskaityti senojo „Židinio“ tomeliai Lietuvoje išsyk virsta „Naujuoju Židiniu“, kuris, suėmęs netrukus ir „Aidų“ paveldą, tebegyvuoja iki šiol. Nuostabi šimtmečio istorija, atkaklus, užsispyręs tęstinumas, apie kurio vaisius ir kalbėsime šioje laidoje. Pokalbio dalyviai – filosofas ir kultūrologas Vytautas Ališauskas, vienas iš „Naujojo Židinio“ tėvų kūrėjų, ir dabartinis žurnalo redaktorius istorikas Antanas Terleckas.Laidą parengė Julius Sasnauskas.

Naujieji metai, deja, kol kas išsiilgtos taikos nežada, grobikiška Rusijos invazija į Ukrainą netrukus pradės skaičiuoti trečiuosius metus, nuo spalio pasaulio karų žemėlapį papildė Izraelis ir Gazos ruožas. Šią tikrovę atliepia ir naujausio kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio Naujasis „Židinys-Aidai" numerio aptarimui „Mažojoje studijoje" parinktas straipsnis „Romos karo teorija“. Kas lėmė, kad kadaise romėnams pavyko jėga užimti teritoriją nuo Maroko iki Sakartvelo, nuo Škotijos iki Šv. Žemės? Atsakymo į šį klausimą ieškojo šiandieninės laidos svečias, Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto magistrantas ir „Naujojo Židinio-Aidų" bendradarbis Mikas Danilevičius, o jį kalbina Filosofijos ir Istorijos fakultetų dėstytojas ir „Mažosios studijos" talkininkas Laurynas Peluritis.Laidos redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Kokios nuostatos lemia įtampas rengiant teritorijų planavimo projektus ir kaip tas nuostatas keisti? Kodėl gyventojai dažnu atveju vis dar paliekami nuošalyje sprendžiant jų aplinką ir gyvenimo kokybę tiesiogiai liečiančius klausimus? Kokius klausimus Kauno bendruomenių atstovai ir specialistai adresuoja projektui „Kauno krantinių atgimimas” ir jo rengimo eigai? Kokia bendruomenių patirtis pačioms inicijuojant savo rajono vizijos rengimą kartu su architektais, sociologais, istorikais ir menininkais (ryškus gyventojų įsitraukimo į savo rajono vizijos rengimą bendradarbiaujant su architektais atvejis – Šančių bendruomenės projektas „Genius Loci: urbanizacija ir pilietinė visuomenė” (2020-2023), kuris gavo tarptautinį Naujojo europinio bauhauzo apdovanojimą)? Ir kokia upių reikšmė šiuolaikiniame mieste? Laidos svečiai: architektas Linas Tuleikis, menininkė Vita Gelūnienė ir aplinkosaugininkas Saulius Pikšrys. Laidos pabaigoje skamba prologas iš Šančių bendruomenės operos „Kopūstų laukas”.Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.Nuotraukos aut. Darius Petrulis.

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.M.K. Čiurlionio dailės muziejaus pristato parodą „Modris Tenisonas: judesys ir ženklas“.Kuo ypatinga Šventojo Sosto diplomatija?Kaip šiandien prisimenamas režisierius Eimuntas Nekrošius?Savo jubiliejų lapkričio 20- ąją švenčia rašytoja Violeta Palčinskaitė.Savaitgalį į sugrįžo renginių ciklas „Naujojo cirko stotelės“.Šeštadienį pasibaigė kas dvejus metus vykstantis Eduardo Balsio jaunųjų kompozitorių konkursas.Geriausiu filmu drąsiems eksperimentams skirtoje konkursinėje festivalio „Talino nuodosios naktys“ programoje pripažintas režisieriaus Tomo Vengrio kūrinys „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“.Ved. Marius Eidukonis

Šiandien susitinkame prie Naujojo Židinio. Naujausio kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numerio aptarimui „Mažojoje studijoje“ pasirinkome straipsnį, atliepiantį iki šiol daugybę diskusijų visuomenėje keliantį klausimą – apie atmintį, jos įamžinimą viešojoje erdvėje ir sovietmetį menančių paminklų likimą. Iki šiol nėra vienos nuomonės, ką daryti su sovietmečio paminklais, kita vertus, audringos diskusijos, kilusios dėl ketinimo statyti paminklą Justinui Marcinkevičiui, įamžinantį sovietmečiu sukurtą jo draminę trilogiją, rodo skirtingą požiūrį į istorinę atmintį. „Nepriminti/nebeprisiminti: ką darome su sovietmečio daiktais?“ - tokį straipsnį naujausiame žurnalo numeryje paskelbė viena iš nuolatinių jo autorių, VU Istorijos fakulteto magistrantė Eglė Eidėnaitė, kuri šiandien ir vieši laidoje, o ją kalbina VU Filosofijos ir istorijos fakultetų dėstytojas ir „Mažosios studijos“ bendradarbis Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Šiandien susitinkame prie Naujojo Židinio. Naujausias kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numeris atkeliauja pas skaitytojus per patį vasarvidį, kada ateina atostogų ir lėto skaitymo metas. Šios laidos tema tikrai reikalauja laiko ir neskubos, dar ir dėl to, kas jau antri metai vyksta karo fronte Ukrainoje. „Blogio anatomijos: nuo Eichmanno teismo iki dabartinės Rusijos“. Tokį straipsnį naujausiame žurnalo numeryje paskelbė publicistė, Rytų Europos studijų centro bendadarbė Simona Merkinaitė, kuri šiandien ir vieši „Kultūros ir religijos“ laidoje, o ją apie šį tekstą kalbina „Mažosios studijos“ bendradarbis Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Prezidentas Gitanas Nausėda paskyrė Gintautą Jakštą švietimo, mokslo ir sporto ministru. Pareigas naujasis ministras pradės eiti antradienį po priesaikos Seime, šiandien jis viešės mūsų studijoje.Pareigas G. Jakštas pradės eiti antradienį po priesaikos Seime.Vyriausybėje pristatyta svarbi informacija dėl saugumo užtikrinimo. Iš viso saugumu rūpinsis iki 12 tūkstančių pareigūnų ir karių.Reaguodama į Rusijos branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijoje, Lenkija kreipiasi į NATO ir prašo leisti dalyvauti branduolinio dalijimosi programoje. Paprastai tariant, Lenkija prašo Jungtinių Amerikos valstijų savo turimą branduolinį ginklą dislokuoti Lenkijos teritorijoje.Tauragėje atidaryti Pusiaukelės namai, kuriuose nuteistieji bus rengiami paleidimui iš įkalinimo įstaigos, integruotis į darbo rinką ir visuomenę. Tai jau septinta tokio tipo įstaiga Lietuvoje. Vienu metu čia galės gyventi iki 27 nuteistų asmenų.Ved. Liepa Želnienė

Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs! Ar girdėjote, kad Biblija yra populiariausia visų laikų knyga pasaulyje? O ar žinojote, kad Biblija iš tiesų nėra viena knyga, o visa biblioteka? Joje apstu pasakojimų, poezijos, biografijų, istorinių naratyvų, patarlių, laiškų, apokaliptinių raštų ir dar daug visko. Jokia kita literatūra nėra padariusi tiek įtakos Vakarų pasauliui, įskaitant ir Lietuvą, kiek Biblija. Tad, nesuprantant jos, nepavyks suprasti ir mus supančios kultūros. Negana to, Biblija, atskleisdama žmogaus būklę pasaulyje, padeda mums nauju žvilgsniu pažvelgti ir į save pačius. Galiausiai, krikščionys tiki, kad per biblinę literatūrą kalba pats Dievas, o visas jos pasakojimas nuosekliai veda prie Jėzaus iš Nazareto, negrįžtamai pakeitusio visą žmonijos istoriją. Kviečiame visus, kuriems įdomu pažinti tiek pasaulį, tiek save pačius ir patyrinėti lobyną, kurį vadiname Biblija. Seminarai vyksta Ukmergės tolerancijos centre, kas antrą pirmadienį. Jų išvis planuojama 12. Temos: kas yra Biblija, literatūros žanrai Biblijoje, jos veikėjai, siužetas, kompozicijos modeliai, pasakojimo fonas, biblinė poezija, psalmės, pranašai, biblinis įstatymas, Evangelija ir Jėzaus palyginimai, Naujojo testamento laiškai ir apokaliptinė literatūra. Seminarą, kaip kviestinis lektorius, vedė VDU doc. dr. Paulius Čerka. Kitus seminarus veda Laurynas Jacevičius, Vilniaus universiteto religijos studijų magistras, Filosofijos instituo doktorantas, apologetika.lt įkūrėjas, BibleProject lietuvių kalbos patarėjas ir Lietuvos Biblijos draugijos asocijuotas narys. Seminarų turinys paremtas BibleProject, plačiai pasaulyje žinomo projekto, tyrinėjančio biblinę literatūrą, medžiaga, kuri prieinama ir lietuvių kalba. BibleProject turinys Lietuvoje yra sulaukęs palaikymo iš visų konfesijų tikinčiųjų: tiek katalikų, tiek protestantų-evangelikų, tiek ortodoksų. Vaizdo įrašas: https://youtu.be/4qeZPKnqaJ0 http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs! Ar girdėjote, kad Biblija yra populiariausia visų laikų knyga pasaulyje? O ar žinojote, kad Biblija iš tiesų nėra viena knyga, o visa biblioteka? Joje apstu pasakojimų, poezijos, biografijų, istorinių naratyvų, patarlių, laiškų, apokaliptinių raštų ir dar daug visko. Jokia kita literatūra nėra padariusi tiek įtakos Vakarų pasauliui, įskaitant ir Lietuvą, kiek Biblija. Tad, nesuprantant jos, nepavyks suprasti ir mus supančios kultūros. Negana to, Biblija, atskleisdama žmogaus būklę pasaulyje, padeda mums nauju žvilgsniu pažvelgti ir į save pačius. Galiausiai, krikščionys tiki, kad per biblinę literatūrą kalba pats Dievas, o visas jos pasakojimas nuosekliai veda prie Jėzaus iš Nazareto, negrįžtamai pakeitusio visą žmonijos istoriją. Kviečiame visus, kuriems įdomu pažinti tiek pasaulį, tiek save pačius ir patyrinėti lobyną, kurį vadiname Biblija. Seminarai vyksta Ukmergės tolerancijos centre, kas antrą pirmadienį. Jų išvis planuojama 12. Temos: kas yra Biblija, literatūros žanrai Biblijoje, jos veikėjai, siužetas, kompozicijos modeliai, pasakojimo fonas, biblinė poezija, psalmės, pranašai, biblinis įstatymas, Evangelija ir Jėzaus palyginimai, Naujojo testamento laiškai ir apokaliptinė literatūra. Seminarus veda Laurynas Jacevičius, Vilniaus universiteto religijos studijų magistras, Filosofijos instituo doktorantas, apologetika.lt įkūrėjas, BibleProject lietuvių kalbos patarėjas ir Lietuvos Biblijos draugijos asocijuotas narys. Seminarų turinys paremtas BibleProject, plačiai pasaulyje žinomo projekto, tyrinėjančio biblinę literatūrą, medžiaga, kuri prieinama ir lietuvių kalba. BibleProject turinys Lietuvoje yra sulaukęs palaikymo iš visų konfesijų tikinčiųjų: tiek katalikų, tiek protestantų-evangelikų, tiek ortodoksų. Daugiau informacijos apie BibleProject lietuviškai: https://bibleproject.com/Lithuanian/ http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Naujausias kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numeris atkeliauja pas skaitytojus pačiose kalendorinės vasaros išvakarėse. Vasara – kelionių ir atostogų metas. Galbūt šiemet ne tik užsienio svečiai, bet ir kas nors iš Židinio skaitytojų pirmą kartą iš tiesų pakeliaus po Vilnių, 700-ąjį jubiliejų mininčią Lietuvos sostinę, miestą, kuris jau nebe pirmus metus įkvepia įvairiaus autorius rašyti į žurnalo skiltį „Slaptieji Vilniaus klubo užrašai“. Kas yra ši skiltis, kodėl ji taip vadinasi ir kas mums yra Vilnius - apie tai šiandien prie Naujojo Židinio kalbasi žurnalo vyriausiasis redaktorius Antanas Terleckas, skilties sumanytojas Laurynas Peluritis ir vienas „Naujojo Židinio-Aidų“ įkūrėjų ir nuolatinių autorių Vytautas Ališauskas.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Spaudos publikacijų kultūros tema apžvalga.Ar kada nors galėsime prakalbinti dirbtinį intelektą lietuviškai?Keramikė iš Japonijos savo kūrybą puoselėja Pasarčių kaime, Rokiškio rajone.Klausomės pretendentų į geriausiojo titulą 2022 metų kūrinio konkurse. Šįkart tai Algrido Martinaičio „Koncertas fleitai“.Paaiškėjo architektūrinio-skulptūrinio objekto konkurso rašytojui Justinui Marcinkevičiui atminti laimėtojai.Lietuvos mokiniai pagal skaitymo gebėjimus patenka į pirmajį pasaulio šalių dešimtuką.Pasakojimas apie primirštą ir retesnę režisūrinių trilogijų muziką.Architektūros ir urbanistikos agentūros „Bluma“ projektas „Gamtos biblioteka“ atrinktas tarp šių metų Naujojo europinio bauhauzo (NEB) prizo finalininkų. Šis projektas siekia apdovanojimo kategorijos „NEB kylančios žvaigždės“ temoje „Bendrystės jausmo atgaivinimas“.Trečius metus Valstybinis mažasis teatras vykdo projektą „DramaTest“. Šiemet jo laimėtoju tapo režisierius Žilvinas Vingelis.Ved. Marius Eidukonis

Gegužės 6 d. Westminsterio abatijoje vykusioje karaliaus Karolio III ir karalienės konsortės Camillos karūnavimo ceremonijoje popiežiui Pranciškui ir Šv. Sostui atstovavo Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas. Reikia tikėtis, kad Parolinui ceremonija patiko, nes nors jis laikomas pretendentu kada nors tapti popiežiumi, karūnavimo apeigos ko gero buvo arčiausiai to, ką jis ar bet kuris kitas potencialus būsimasis popiežius kada nors patirs. Popiežiai nebekarūnuojami nuo 1963 m., kai Paulius VI tapo paskutiniuoju pontifiku, kuris per karūnavimo ceremoniją pasipuošė popiežiškosiomis regalijomis. Nors teoriškai kitas popiežius galėtų sugrąžinti triregnum - triaukštę tiarą, kuri kadaise simbolizavo popiežiaus kaip „kunigaikščių ir karalių tėvo“ vaidmenį, - tačiau beveik galime neabejoti, kad niekas nesirengia to daryti. Koks popiežius norėtų pradėti savo kadenciją gestu, kuris tegali būti interpretuojamas kaip arogantiškas praeities privilegijų patvirtinimas? Plačiau - vedamojo skiltyje.Pokalbis prie Naujojo Židinio: apie Gojko Mitičių ir VDR kino produkciją indėnų tematika kalbėsis istorikas Zigmas Vitkus ir Laurynas Peluritis.Spaudos apžvalga: vokiečių katalikiškos žiniasklaidos svarstymai apie tai, ar Vatikanas pajėgus tarpininkauti dėl taikos Ukrainoje (parengė Giedrius Tamaševičius).Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs! Ar girdėjote, kad Biblija yra populiariausia visų laikų knyga pasaulyje? O ar žinojote, kad Biblija iš tiesų nėra viena knyga, o visa biblioteka? Joje apstu pasakojimų, poezijos, biografijų, istorinių naratyvų, patarlių, laiškų, apokaliptinių raštų ir dar daug visko. Jokia kita literatūra nėra padariusi tiek įtakos Vakarų pasauliui, įskaitant ir Lietuvą, kiek Biblija. Tad, nesuprantant jos, nepavyks suprasti ir mus supančios kultūros. Negana to, Biblija, atskleisdama žmogaus būklę pasaulyje, padeda mums nauju žvilgsniu pažvelgti ir į save pačius. Galiausiai, krikščionys tiki, kad per biblinę literatūrą kalba pats Dievas, o visas jos pasakojimas nuosekliai veda prie Jėzaus iš Nazareto, negrįžtamai pakeitusio visą žmonijos istoriją. Kviečiame visus, kuriems įdomu pažinti tiek pasaulį, tiek save pačius ir patyrinėti lobyną, kurį vadiname Biblija. Seminarai vyksta Ukmergės tolerancijos centre, kas antrą pirmadienį. Jų išvis planuojama 12. Temos: kas yra Biblija, literatūros žanrai Biblijoje, jos veikėjai, siužetas, kompozicijos modeliai, pasakojimo fonas, biblinė poezija, psalmės, pranašai, biblinis įstatymas, Evangelija ir Jėzaus palyginimai, Naujojo testamento laiškai ir apokaliptinė literatūra. Seminarus veda Laurynas Jacevičius, Vilniaus universiteto religijos studijų magistras, Filosofijos instituo doktorantas, apologetika.lt įkūrėjas, BibleProject lietuvių kalbos patarėjas ir Lietuvos Biblijos draugijos asocijuotas narys. Seminarų turinys paremtas BibleProject, plačiai pasaulyje žinomo projekto, tyrinėjančio biblinę literatūrą, medžiaga, kuri prieinama ir lietuvių kalba. BibleProject turinys Lietuvoje yra sulaukęs palaikymo iš visų konfesijų tikinčiųjų: tiek katalikų, tiek protestantų-evangelikų, tiek ortodoksų. Daugiau informacijos apie BibleProject lietuviškai: https://bibleproject.com/Lithuanian/ http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs! Ar girdėjote, kad Biblija yra populiariausia visų laikų knyga pasaulyje? O ar žinojote, kad Biblija iš tiesų nėra viena knyga, o visa biblioteka? Joje apstu pasakojimų, poezijos, biografijų, istorinių naratyvų, patarlių, laiškų, apokaliptinių raštų ir dar daug visko. Jokia kita literatūra nėra padariusi tiek įtakos Vakarų pasauliui, įskaitant ir Lietuvą, kiek Biblija. Tad, nesuprantant jos, nepavyks suprasti ir mus supančios kultūros. Negana to, Biblija, atskleisdama žmogaus būklę pasaulyje, padeda mums nauju žvilgsniu pažvelgti ir į save pačius. Galiausiai, krikščionys tiki, kad per biblinę literatūrą kalba pats Dievas, o visas jos pasakojimas nuosekliai veda prie Jėzaus iš Nazareto, negrįžtamai pakeitusio visą žmonijos istoriją. Kviečiame visus, kuriems įdomu pažinti tiek pasaulį, tiek save pačius ir patyrinėti lobyną, kurį vadiname Biblija. Seminarai vyksta Ukmergės tolerancijos centre, kas antrą pirmadienį. Jų išvis planuojama 12. Temos: kas yra Biblija, literatūros žanrai Biblijoje, jos veikėjai, siužetas, kompozicijos modeliai, pasakojimo fonas, biblinė poezija, psalmės, pranašai, biblinis įstatymas, Evangelija ir Jėzaus palyginimai, Naujojo testamento laiškai ir apokaliptinė literatūra. Seminarus veda Laurynas Jacevičius, Vilniaus universiteto religijos studijų magistras, Filosofijos instituo doktorantas, apologetika.lt įkūrėjas, BibleProject lietuvių kalbos patarėjas ir Lietuvos Biblijos draugijos asocijuotas narys. Seminarų turinys paremtas BibleProject, plačiai pasaulyje žinomo projekto, tyrinėjančio biblinę literatūrą, medžiaga, kuri prieinama ir lietuvių kalba. BibleProject turinys Lietuvoje yra sulaukęs palaikymo iš visų konfesijų tikinčiųjų: tiek katalikų, tiek protestantų-evangelikų, tiek ortodoksų. Daugiau informacijos apie BibleProject lietuviškai: https://bibleproject.com/Lithuanian/ Vaizdo įrašas: https://youtu.be/KSCp5CHjZ3g http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Policijos generalinis komisaras sako, kad pagrindinė skaudžių avarijų priežastis – piktybiniai asmenys, nuolat pažeidinėjantys kelių eismo taisykles. Kaip kovoti su „vairuotojais”, kuriems keliuose negalioja jokios taisyklės ir kurie keliuose gyvena savo gyvenimą?Kelerius metus Lukiškių kalėjime organizuojami pasivaikščiojimai išlieka labai populiarūs. Kodėl ir kokias istorijas žmonėms pasakoja ten dirbantys gidai? Pokalbis su gide Indre Kukučionyte.Naujuoju moksleivių sąjungos prezidentu išrinktas rokiškietis Jonas Trumpa, studijuojantis Amsterdame. Kaip jis atstovaus moksleiviams, pats mokydamasis kitoje šalyje, ir su kokiomis didžiausiomis problemomis šiandien susiduria moksleiviai? Naujojo moksleivių sąjungos prezidento interviu.Moliūgus ir šitake grybus Kupiškio rajone auginantys ūkininkai pastebi, kad šiandien sudėtinga konkuruoti su dideliais ūkiais dėl dirbamos žemės plotų, o valstybė turėtų labiau atsižvelgti į jaunų žmonių poreikius.Ved. Edvardas Kubilius

Nuo šiandien į pirmuosius posėdžius pradeda rinktis naujos sudėties savivaldybių tarybos. Kaip tik šiuo metu pirmieji posėdžiai vyksta Šiaulių mieste ir Plungės rajone. Tačiau čia intrigų nedaug, mat abiem savivaldybėms ir toliau vadovaus tie patys merai. O naujienų tikrai bus Vilniaus rajone. Čia savivaldybės taryba į pirmąjį posėdį susirinks po dešimties dienų. Pokalbis su išrinktuoju Vilniaus rajono savivaldybės meru Robertu Duchnevičiumi.Seimo Laikinoji Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių grupė šiandien aptarė nuo sausio įteisintą tvarką, kai moteris gali pati pasirinkti gimdymo būdą. Šiuo metu tokia galimybė suteikiama keliose medicinos įstaigose ir kainuoja kelis tūkstančius eurų.Slaptų žvalgybinių duomenų nutekinimas jau laikomas didžiausiu Jungtinių Valstijų nacionalinio saugumo pažeidimu per daugelį metų. Nutekinti ištisi puslapiai jautrios informacijos apie karo Ukrainoje eigą, Ukrainos sąjungininkų ginklų tiekimo planus, dokumentuose taip pat aprašomi metodai, kaip šią slaptą informaciją Jungtinės Valstijos rinko. Jungtinių Valstijų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai teigia, kad apie padėtį buvo informuotas Amerikos prezidentas o su sąjungininkais dėl nutekėjusių duomenų kalbamasi aukščiausiu lygiu.Šiandien minima Tarptautinė koncentracijos stovyklų kalinių išlaisvinimo diena. Šią dieną 1945 m. buvo išlaisvinti Buchenvaldo koncentracijos stovyklos kaliniai. Dabar už lango XXI-asis amžius, tačiau ne vienoje šalyje vis dar veikia kalinimo stovyklos.Trys poros kreipiasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės, santuokos įteisinimo Lietuvoje.Gyventojai vis aktyviau domisi šalia jų planuojamomis arba jau vykdomomis įvairiomis statybomis. Į LRT girdi kreipėsi Vilniaus Tuskulėnų gatvės daugiabučio gyventojai, kurie skundžiasi, kad šalia - Mikalojaus Katkaus gatvėje - paslapčia planuojamos statybos. Gyventojai aiškina, kad apie tankiai apgyvendintoje teritorijoje planuojamą naują daugiabutį jie sužinojo atsitiktinai. Bendruomenė keturaukščio statybas pusaštuonių arų sklype vadina neįmanomomis, o projektą – galbūt pažeidžiančiu daugybę reikalavimų. Projekto užsakovai bei rengėjai kalbėti atsisako.Ved. Liepa Želnienė

Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs! Ar girdėjote, kad Biblija yra populiariausia visų laikų knyga pasaulyje? O ar žinojote, kad Biblija iš tiesų nėra viena knyga, o visa biblioteka? Joje apstu pasakojimų, poezijos, biografijų, istorinių naratyvų, patarlių, laiškų, apokaliptinių raštų ir dar daug visko. Jokia kita literatūra nėra padariusi tiek įtakos Vakarų pasauliui, įskaitant ir Lietuvą, kiek Biblija. Tad, nesuprantant jos, nepavyks suprasti ir mus supančios kultūros. Negana to, Biblija, atskleisdama žmogaus būklę pasaulyje, padeda mums nauju žvilgsniu pažvelgti ir į save pačius. Galiausiai, krikščionys tiki, kad per biblinę literatūrą kalba pats Dievas, o visas jos pasakojimas nuosekliai veda prie Jėzaus iš Nazareto, negrįžtamai pakeitusio visą žmonijos istoriją. Kviečiame visus, kuriems įdomu pažinti tiek pasaulį, tiek save pačius ir patyrinėti lobyną, kurį vadiname Biblija. Seminarai vyksta Ukmergės tolerancijos centre, kas antrą pirmadienį. Jų išvis planuojama 12. Temos: kas yra Biblija, literatūros žanrai Biblijoje, jos veikėjai, siužetas, kompozicijos modeliai, pasakojimo fonas, biblinė poezija, psalmės, pranašai, biblinis įstatymas, Evangelija ir Jėzaus palyginimai, Naujojo testamento laiškai ir apokaliptinė literatūra. Seminarus veda Laurynas Jacevičius, Vilniaus universiteto religijos studijų magistras, Filosofijos instituo doktorantas, apologetika.lt įkūrėjas, BibleProject lietuvių kalbos patarėjas ir Lietuvos Biblijos draugijos asocijuotas narys. Seminarų turinys paremtas BibleProject, plačiai pasaulyje žinomo projekto, tyrinėjančio biblinę literatūrą, medžiaga, kuri prieinama ir lietuvių kalba. BibleProject turinys Lietuvoje yra sulaukęs palaikymo iš visų konfesijų tikinčiųjų: tiek katalikų, tiek protestantų-evangelikų, tiek ortodoksų. Daugiau informacijos apie BibleProject lietuviškai: https://bibleproject.com/Lithuanian/ Vaizdo įrašas: https://youtu.be/clsXzv7BJ1I http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs! Ar girdėjote, kad Biblija yra populiariausia visų laikų knyga pasaulyje? O ar žinojote, kad Biblija iš tiesų nėra viena knyga, o visa biblioteka? Joje apstu pasakojimų, poezijos, biografijų, istorinių naratyvų, patarlių, laiškų, apokaliptinių raštų ir dar daug visko. Jokia kita literatūra nėra padariusi tiek įtakos Vakarų pasauliui, įskaitant ir Lietuvą, kiek Biblija. Tad, nesuprantant jos, nepavyks suprasti ir mus supančios kultūros. Negana to, Biblija, atskleisdama žmogaus būklę pasaulyje, padeda mums nauju žvilgsniu pažvelgti ir į save pačius. Galiausiai, krikščionys tiki, kad per biblinę literatūrą kalba pats Dievas, o visas jos pasakojimas nuosekliai veda prie Jėzaus iš Nazareto, negrįžtamai pakeitusio visą žmonijos istoriją. Kviečiame visus, kuriems įdomu pažinti tiek pasaulį, tiek save pačius ir patyrinėti lobyną, kurį vadiname Biblija. Seminarai vyksta Ukmergės tolerancijos centre, kas antrą pirmadienį. Jų išvis planuojama 12. Temos: kas yra Biblija, literatūros žanrai Biblijoje, jos veikėjai, siužetas, kompozicijos modeliai, pasakojimo fonas, biblinė poezija, psalmės, pranašai, biblinis įstatymas, Evangelija ir Jėzaus palyginimai, Naujojo testamento laiškai ir apokaliptinė literatūra. Seminarus veda Laurynas Jacevičius, Vilniaus universiteto religijos studijų magistras, Filosofijos instituo doktorantas, apologetika.lt įkūrėjas, BibleProject lietuvių kalbos patarėjas ir Lietuvos Biblijos draugijos asocijuotas narys. Seminarų turinys paremtas BibleProject, plačiai pasaulyje žinomo projekto, tyrinėjančio biblinę literatūrą, medžiaga, kuri prieinama ir lietuvių kalba. BibleProject turinys Lietuvoje yra sulaukęs palaikymo iš visų konfesijų tikinčiųjų: tiek katalikų, tiek protestantų-evangelikų, tiek ortodoksų. Daugiau informacijos apie BibleProject lietuviškai: https://bibleproject.com/Lithuanian/ http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs! Ar girdėjote, kad Biblija yra populiariausia visų laikų knyga pasaulyje? O ar žinojote, kad Biblija iš tiesų nėra viena knyga, o visa biblioteka? Joje apstu pasakojimų, poezijos, biografijų, istorinių naratyvų, patarlių, laiškų, apokaliptinių raštų ir dar daug visko. Jokia kita literatūra nėra padariusi tiek įtakos Vakarų pasauliui, įskaitant ir Lietuvą, kiek Biblija. Tad, nesuprantant jos, nepavyks suprasti ir mus supančios kultūros. Negana to, Biblija, atskleisdama žmogaus būklę pasaulyje, padeda mums nauju žvilgsniu pažvelgti ir į save pačius. Galiausiai, krikščionys tiki, kad per biblinę literatūrą kalba pats Dievas, o visas jos pasakojimas nuosekliai veda prie Jėzaus iš Nazareto, negrįžtamai pakeitusio visą žmonijos istoriją. Kviečiame visus, kuriems įdomu pažinti tiek pasaulį, tiek save pačius ir patyrinėti lobyną, kurį vadiname Biblija. Seminarai vyksta Ukmergės tolerancijos centre, kas antrą pirmadienį. Jų išvis planuojama 12. Temos: kas yra Biblija, literatūros žanrai Biblijoje, jos veikėjai, siužetas, kompozicijos modeliai, pasakojimo fonas, biblinė poezija, psalmės, pranašai, biblinis įstatymas, Evangelija ir Jėzaus palyginimai, Naujojo testamento laiškai ir apokaliptinė literatūra. Seminarus veda Laurynas Jacevičius, Vilniaus universiteto religijos studijų magistras, Filosofijos instituo doktorantas, apologetika.lt įkūrėjas, BibleProject lietuvių kalbos patarėjas ir Lietuvos Biblijos draugijos asocijuotas narys. Seminarų turinys paremtas BibleProject, plačiai pasaulyje žinomo projekto, tyrinėjančio biblinę literatūrą, medžiaga, kuri prieinama ir lietuvių kalba. BibleProject turinys Lietuvoje yra sulaukęs palaikymo iš visų konfesijų tikinčiųjų: tiek katalikų, tiek protestantų-evangelikų, tiek ortodoksų. Daugiau informacijos apie BibleProject lietuviškai: https://bibleproject.com/Lithuanian/ http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Šiandien susitinkame prie Naujojo Židinio. Iš naujausio kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numerio pasirinkome straipsnį, kuriame analizuojamos sovietinės ideologijos pastangos įdarbinti populiariąją kultūrą. Atsiradus televizijai, sovietiniai ideologai iš pradžių užsimojo paversti ją Bažnyčios alternatyva, kuri padėtų atitraukti žmones nuo sekmadienio pamaldų. Ilgainiui metodai keitėsi, ieškota patrauklesnių formų, radosi tokios sovietmečio legendos kaip serialai „Petraičių šeimoje“ ir „Tadas Blinda“. Apie tai prie Naujojo Židinio kalbasi straipsnio autorius, istorikas, VU Istorijos fakulteto doktorantas Tomas Vaitelė ir „Mažosios studijos“ bendradarbis Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs! Ar girdėjote, kad Biblija yra populiariausia visų laikų knyga pasaulyje? O ar žinojote, kad Biblija iš tiesų nėra viena knyga, o visa biblioteka? Joje apstu pasakojimų, poezijos, biografijų, istorinių naratyvų, patarlių, laiškų, apokaliptinių raštų ir dar daug visko. Jokia kita literatūra nėra padariusi tiek įtakos Vakarų pasauliui, įskaitant ir Lietuvą, kiek Biblija. Tad, nesuprantant jos, nepavyks suprasti ir mus supančios kultūros. Negana to, Biblija, atskleisdama žmogaus būklę pasaulyje, padeda mums nauju žvilgsniu pažvelgti ir į save pačius. Galiausiai, krikščionys tiki, kad per biblinę literatūrą kalba pats Dievas, o visas jos pasakojimas nuosekliai veda prie Jėzaus iš Nazareto, negrįžtamai pakeitusio visą žmonijos istoriją. Kviečiame visus, kuriems įdomu pažinti tiek pasaulį, tiek save pačius ir patyrinėti lobyną, kurį vadiname Biblija. Seminarai vyksta Ukmergės tolerancijos centre, kas antrą pirmadienį. Jų išvis planuojama 12. Temos: kas yra Biblija, literatūros žanrai Biblijoje, jos veikėjai, siužetas, kompozicijos modeliai, pasakojimo fonas, biblinė poezija, psalmės, pranašai, biblinis įstatymas, Evangelija ir Jėzaus palyginimai, Naujojo testamento laiškai ir apokaliptinė literatūra. Seminarus veda Laurynas Jacevičius, Vilniaus universiteto religijos studijų magistras, Filosofijos instituo doktorantas, apologetika.lt įkūrėjas, BibleProject lietuvių kalbos patarėjas ir Lietuvos Biblijos draugijos asocijuotas narys. Seminarų turinys paremtas BibleProject, plačiai pasaulyje žinomo projekto, tyrinėjančio biblinę literatūrą, medžiaga, kuri prieinama ir lietuvių kalba. BibleProject turinys Lietuvoje yra sulaukęs palaikymo iš visų konfesijų tikinčiųjų: tiek katalikų, tiek protestantų-evangelikų, tiek ortodoksų. Daugiau informacijos apie BibleProject lietuviškai: https://bibleproject.com/Lithuanian/ http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Ar girdėjote, kad Biblija yra populiariausia visų laikų knyga pasaulyje? O ar žinojote, kad Biblija iš tiesų nėra viena knyga, o visa biblioteka? Joje apstu pasakojimų, poezijos, biografijų, istorinių naratyvų, patarlių, laiškų, apokaliptinių raštų ir dar daug visko. Jokia kita literatūra nėra padariusi tiek įtakos Vakarų pasauliui, įskaitant ir Lietuvą, kiek Biblija. Tad, nesuprantant jos, nepavyks suprasti ir mus supančios kultūros. Negana to, Biblija, atskleisdama žmogaus būklę pasaulyje, padeda mums nauju žvilgsniu pažvelgti ir į save pačius. Galiausiai, krikščionys tiki, kad per biblinę literatūrą kalba pats Dievas, o visas jos pasakojimas nuosekliai veda prie Jėzaus iš Nazareto, negrįžtamai pakeitusio visą žmonijos istoriją. Kviečiame visus, kuriems įdomu pažinti tiek pasaulį, tiek save pačius ir patyrinėti lobyną, kurį vadiname Biblija. Seminarai vyksta Ukmergės tolerancijos centre, kas antrą pirmadienį. Jų išvis planuojama 12. Temos: kas yra Biblija, literatūros žanrai Biblijoje, jos veikėjai, siužetas, kompozicijos modeliai, pasakojimo fonas, biblinė poezija, psalmės, pranašai, biblinis įstatymas, Evangelija ir Jėzaus palyginimai, Naujojo testamento laiškai ir apokaliptinė literatūra. Seminarus veda Laurynas Jacevičius, Vilniaus universiteto religijos studijų magistras, Filosofijos instituo doktorantas, apologetika.lt įkūrėjas, BibleProject lietuvių kalbos patarėjas ir Lietuvos Biblijos draugijos asocijuotas narys. Seminarų turinys paremtas BibleProject, plačiai pasaulyje žinomo projekto, tyrinėjančio biblinę literatūrą, medžiaga, kuri prieinama ir lietuvių kalba. BibleProject turinys Lietuvoje yra sulaukęs palaikymo iš visų konfesijų tikinčiųjų: tiek katalikų, tiek protestantų-evangelikų, tiek ortodoksų. Daugiau informacijos apie BibleProject lietuviškai: https://bibleproject.com/Lithuanian/ http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Iš naujausio kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numerio radijo pokalbiui pasirinta istorija nukelia į tarpukario Lietuvą ir leidžia pažvelgti į mūsų šalį joje namus atradusio jauno ūkininko iš Danijos akimis. Ta istorija nutrūko sulig 1940-ųjų rusų okupacija, o sugrįžo atgal daugiau kaip po penkių dešimtmečių, kai 1991-aisiais Lietuvai galutinai atsivėrė sienos.Prisiminimus apie iš žemėlapio ištrintą Lietuvą atsivežė Ebbe Flatau, čia gimęs, bet Kopenhagoje augęs danų kalbos dėstytojas, atvykęs dirbti į ką tik Vilniaus universitete įkurtą Skandinavistikos katedrą. Ištrauka iš jo autobiografijos kaip tik ir publikuojama naujausiame NŽ-A numeryje. Tekstą iš danų kalbos išvertė viena pirmųjų Ebbe Flatau studenčių, o dabar VU Skandinavistikos centro profesorė Loreta Vaicekauskienė, kurią prie Naujojo Židinio kalbina „Mažosios studijos“ bendradarbis Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Ar girdėjote, kad Biblija yra populiariausia visų laikų knyga pasaulyje? O ar žinojote, kad Biblija iš tiesų nėra viena knyga, o visa biblioteka? Joje apstu pasakojimų, poezijos, biografijų, istorinių naratyvų, patarlių, laiškų, apokaliptinių raštų ir dar daug visko. Jokia kita literatūra nėra padariusi tiek įtakos Vakarų pasauliui, įskaitant ir Lietuvą, kiek Biblija. Tad, nesuprantant jos, nepavyks suprasti ir mus supančios kultūros. Negana to, Biblija, atskleisdama žmogaus būklę pasaulyje, padeda mums nauju žvilgsniu pažvelgti ir į save pačius. Galiausiai, krikščionys tiki, kad per biblinę literatūrą kalba pats Dievas, o visas jos pasakojimas nuosekliai veda prie Jėzaus iš Nazareto, negrįžtamai pakeitusio visą žmonijos istoriją. Kviečiame visus, kuriems įdomu pažinti tiek pasaulį, tiek save pačius ir patyrinėti lobyną, kurį vadiname Biblija. Seminarai vyksta Ukmergės tolerancijos centre, kas antrą pirmadienį. Jų išvis planuojama 12. Temos: kas yra Biblija, literatūros žanrai Biblijoje, jos veikėjai, siužetas, kompozicijos modeliai, pasakojimo fonas, biblinė poezija, psalmės, pranašai, biblinis įstatymas, Evangelija ir Jėzaus palyginimai, Naujojo testamento laiškai ir apokaliptinė literatūra. Seminarus veda Laurynas Jacevičius, Vilniaus universiteto religijos studijų magistras, Filosofijos instituo doktorantas, apologetika.lt įkūrėjas, BibleProject lietuvių kalbos patarėjas ir Lietuvos Biblijos draugijos asocijuotas narys. Seminarų turinys paremtas BibleProject, plačiai pasaulyje žinomo projekto, tyrinėjančio biblinę literatūrą, medžiaga, kuri prieinama ir lietuvių kalba. BibleProject turinys Lietuvoje yra sulaukęs palaikymo iš visų konfesijų tikinčiųjų: tiek katalikų, tiek protestantų-evangelikų, tiek ortodoksų. Daugiau informacijos apie BibleProject lietuviškai: https://bibleproject.com/Lithuanian/ Vaizdo įrašas: https://youtu.be/f6PX85xSA18 Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs! http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Iš kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ septintojo numerio radijo pokalbiui parinkta tema, rodos, panardina į pačią adventinės tamsos gelmę, nes pokalbis suksis apie mirtį. Nors iki Kalėdų šviesos laiko liko ne taip ir daug, niekaip nepavyks išvengti mirties temos, kai vos už kelių šimtų kilometrų siaučia gyvybes glemžiantis karas. Tačiau šiandieninis pokalbis nukels į senesnius laikus. Viena iš nuolatinių NŽA autorių, humanitarinių mokslų daktarė Nerija Putinaitė, nuosekliai tyrinėjanti gyvenimą sovietmečio Lietuvoje, šiame numeryje publikuoja tekstą „Sovietizuota mirtis“. Ką reiškė mirtis sovietinėje ideologijoje? „Mažojoje studijoje“ prie Naujojo Židinio kalbasi Nerija Putinaitė ir Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Ar girdėjote, kad Biblija yra populiariausia visų laikų knyga pasaulyje? O ar žinojote, kad Biblija iš tiesų nėra viena knyga, o visa biblioteka? Joje apstu pasakojimų, poezijos, biografijų, istorinių naratyvų, patarlių, laiškų, apokaliptinių raštų ir dar daug visko. Jokia kita literatūra nėra padariusi tiek įtakos Vakarų pasauliui, įskaitant ir Lietuvą, kiek Biblija. Tad, nesuprantant jos, nepavyks suprasti ir mus supančios kultūros. Negana to, Biblija, atskleisdama žmogaus būklę pasaulyje, padeda mums nauju žvilgsniu pažvelgti ir į save pačius. Galiausiai, krikščionys tiki, kad per biblinę literatūrą kalba pats Dievas, o visas jos pasakojimas nuosekliai veda prie Jėzaus iš Nazareto, negrįžtamai pakeitusio visą žmonijos istoriją. Kviečiame visus, kuriems įdomu pažinti tiek pasaulį, tiek save pačius ir patyrinėti lobyną, kurį vadiname Biblija. Seminarai vyksta Ukmergės tolerancijos centre, kas antrą pirmadienį. Jų išvis planuojama 12. Temos: kas yra Biblija, literatūros žanrai Biblijoje, jos veikėjai, siužetas, kompozicijos modeliai, pasakojimo fonas, biblinė poezija, psalmės, pranašai, biblinis įstatymas, Evangelija ir Jėzaus palyginimai, Naujojo testamento laiškai ir apokaliptinė literatūra. Seminarus veda Laurynas Jacevičius, Vilniaus universiteto religijos studijų magistras, Filosofijos instituo doktorantas, apologetika.lt įkūrėjas, BibleProject lietuvių kalbos patarėjas ir Lietuvos Biblijos draugijos asocijuotas narys. Seminarų turinys paremtas BibleProject, plačiai pasaulyje žinomo projekto, tyrinėjančio biblinę literatūrą, medžiaga, kuri prieinama ir lietuvių kalba. BibleProject turinys Lietuvoje yra sulaukęs palaikymo iš visų konfesijų tikinčiųjų: tiek katalikų, tiek protestantų-evangelikų, tiek ortodoksų. Daugiau informacijos apie BibleProject lietuviškai: https://bibleproject.com/Lithuanian/ Vaizdo įrašas: https://youtu.be/o-2LXzeXE6c Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs! http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Ar girdėjote, kad Biblija yra populiariausia visų laikų knyga pasaulyje? O ar žinojote, kad Biblija iš tiesų nėra viena knyga, o visa biblioteka? Joje apstu pasakojimų, poezijos, biografijų, istorinių naratyvų, patarlių, laiškų, apokaliptinių raštų ir dar daug visko. Jokia kita literatūra nėra padariusi tiek įtakos Vakarų pasauliui, įskaitant ir Lietuvą, kiek Biblija. Tad, nesuprantant jos, nepavyks suprasti ir mus supančios kultūros. Negana to, Biblija, atskleisdama žmogaus būklę pasaulyje, padeda mums nauju žvilgsniu pažvelgti ir į save pačius. Galiausiai, krikščionys tiki, kad per biblinę literatūrą kalba pats Dievas, o visas jos pasakojimas nuosekliai veda prie Jėzaus iš Nazareto, negrįžtamai pakeitusio visą žmonijos istoriją. Kviečiame visus, kuriems įdomu pažinti tiek pasaulį, tiek save pačius ir patyrinėti lobyną, kurį vadiname Biblija. Seminarai vyksta Ukmergės tolerancijos centre, kas antrą pirmadienį. Jų išvis planuojama 12. Temos: kas yra Biblija, literatūros žanrai Biblijoje, jos veikėjai, siužetas, kompozicijos modeliai, pasakojimo fonas, biblinė poezija, psalmės, pranašai, biblinis įstatymas, Evangelija ir Jėzaus palyginimai, Naujojo testamento laiškai ir apokaliptinė literatūra. Seminarus veda Laurynas Jacevičius, Vilniaus universiteto religijos studijų magistras, Filosofijos instituo doktorantas, apologetika.lt įkūrėjas, BibleProject lietuvių kalbos patarėjas ir Lietuvos Biblijos draugijos asocijuotas narys. Seminarų turinys paremtas BibleProject, plačiai pasaulyje žinomo projekto, tyrinėjančio biblinę literatūrą, medžiaga, kuri prieinama ir lietuvių kalba. BibleProject turinys Lietuvoje yra sulaukęs palaikymo iš visų konfesijų tikinčiųjų: tiek katalikų, tiek protestantų-evangelikų, tiek ortodoksų. Vaizdo įrašas: https://youtu.be/EovZBHe9URc Daugiau informacijos apie BibleProject lietuviškai: https://bibleproject.com/Lithuanian/ http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Prasidėjusi „Scanorama“ šiemet skaičiuoja dvidešimtmetį. O kas kino festivalių laukia ateityje?Kokių renginių ir įvykių nepraleisti Kaune, kol miestas vis dar turi Europos kultūros sostinės titulą.Klaipėdoje atidaryta legendiniam teatro režisieriui Poviliui Gaidžiui skirtą paroda. Atidarymo renginyje prisiminimais apie maestro dalinosi jo studentai, aktoriai ir teatro kolegos.Kiek kultūra Lietuvoje prieinama įvairias negalias turintiems? Kas turėtų būti atsakingas už įtraukumo didinimą? Ar tik fiziniai barjerai trukdo pasiekti kultūrą? Apie tai kalbamės su neįgaliųjų ir kultūros organizacijų atstovais.Kultūros komentaras šįkart apie tai, ką aukščiausias pareigas valstybėje einančių asmenų apranga sako apie mūsų kaip tautos santykį su drabužiu, puošnumu, savęs pateikimu.Užsienio rubrikoje – pasakojimas apie naujus archeologinius atradimus Egipte.Rubrikoje „Sėskim ir pakalbėkim“ nusikelsime į unikalų Lietuvos miestą – Visaginą. Tai jauniausias Lietuvos miestas, neskaičiuojantis dar net penkiasdešimt metų. Lietuvių čia gyvena tik apie aštuoniolika procentų. Daugiausia gyvena rusų, baltarusių ir daug kitų tautybių žmonių. O pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų dalį Visaginas rikiuojasi kartu su Vilniumi ir Kaunu. Apie kultūrinį gyvenimą šiame mieste kalbėsimės su Visagino kultūros centro vadovu Audroniu Imbrasu. Praeityje tarp daugybės veiklų Audronis buvo įkūrėjas ir tokių dalykų kaip šiuolaikinio šokio festivalio „Naujasis Baltijos šokis“, „Naujojo cirko savaitgalio“, nepriklausomo menų centro Vilniuje Menų spaustuvė. Šios dabar jau įprastomis tapusios iniciatyvos savo laiku buvo kažkas negirdėta Lietuvoje. Su Audroniu pasikalbėsime apie Visagino ir visos šalies kultūrą.Ved. Dovydas Kiauleikis

Šiandien susitinkame prie Naujojo Židinio. Iš naujausio kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numerio autorių pokalbiui „Mažojoje studijoje“ pakvietėme VU Istorijos fakulteto profesorę dr. Mariją Drėmaitę, nuosekliai tyrinėjančią XX a. architektūros istoriją ir paveldą, taip pat lietuviškąjį modernizmą. Šį kartą Marijos Drėmaitės straipsnis „Naujajame Židinyje“ skirtas moterų vaidmeniui lietuviškojo modernizmo architektūroje ir ieško atsakymo į klausimą, kodėl Lietuvoje nėra žymių architekčių? Viešnią kalbina Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė