Podcasts about naujojo

Naujojo popiežiaus Leono 14-ojo istorija - kad taps pirmuoju popiežiumi amerikiečiu, Robertas Prevostas išgirdo dar vaikystėje.Amerikos prezidentas Donaldas Trampas ragina skelbti besąlygiškas 30-ies dienų paliaubas Ukrainoje. Pažeidėjus grasina bausti sankcijomis.Gegužės 9-oji Rusijoje ir Lietuvoje – Vilniaus Antakalnio kapinėse vėl skambėjo rusiškos Antrojo pasaulinio karo laikų dainos.Ved.Andrius Kavaliauskas

Šio posakio autorystė priklauso tuometiniam kardinolui Josephui Ratzingeriui, vėliau tapusiam popiežiumi Benediktu XVI-uoju. Šiandienėje laidoje šį posakį cituoja Vilniaus arkivyskupas emeritas, kardinolas Audrys Juozas Bačkis, atsiliepęs į „Naujojo Židinio-Aidų“ redakcijos prašymą susitikti ilgesnio pokalbio ir pasidalinti mintimis apie Bažnyčios ir valstybės santykių raidą Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo, neišvengiamą visuomenės pasaulėjimą ir geriausią būdą Bažnyčiai išlikti svarbiai pasikeitusiame pasaulyje. Taigi vieną vaiskų vasario rytmetį kartu su „Mažosios studijos“ ir „Naujojo Židinio-Aidų“ bendradarbiu Paulium Subačium pakalbinome kardinolą dabartinių jo namų bibliotekoje. Laidoje girdėsite pokalbio fragmentus, o visą pokalbį rasite antrajame šių metų „Naujojo Židinio-Aidų“ numeryje.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Naujai darbą pradėjęs Aplinkos ministras Povilas Poderskis – kaunietis, pagal išsilavinimą programinės įrangos inžinierius, buvęs Vilniaus miesto administracijos direktorius ir statybų lobistas. Jis pripažįsta, kad aplinkosaugos srityje žinių jam trūksta, bet tikina, kad dėl to remsis į vis dar tebeformuojamą komandą.Du iš jau dirbančių viceministrų – už miškus atsakingas Ramūnas Krugelis ir statybų sektorių kuruojantis Kastytis Žuromskas – į rinkimus ėjo su ministrą delegavusios „Nemuno aušros“ partijos sąrašu, bet į Seimą nepateko.Aplinkosaugininkai ir apžvalgininkai pažymi, kad iš Aplinkos ministro visų pirma tikisi įvairių interesų derinimo ir tvirtesnio gamtosauginių interesų atstovavimo nei tai darė jo pirmtakai. Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė mato ženklų, kad ministerija nusiteikusi dirbti įtraukdama visuomenę.Tuo metu apžvalgininkas Paulius Gritėnas atkreipia dėmesį, kad per visą pastarąjį nepriklausomos Lietuvos laikotarpį iš 13 Aplinkos ministrų vos trys buvo gamtosaugos specialistai. O P. Poderskis šią tendenciją tęsia. „Lapė vištidėje“, – apibendrina P. Gritėnas.Autorė Vaida Pilibaitytė

Rytoj Vašingtone prisieks išrinktasis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas.Apklausa atskleidė, kad Trumpo sugrįžimas nerimą kelia tik senajame žemyne, likusioje pasaulio dalyje nuotaikos dėl naujosios Amerikos administracijos yra optimistinės.Prezidentas Gitanas Nausėda inicijavo tradiciją švęsti 1863–1864 metų Abiejų Tautų Respublikos tautų sukilimo atminimą.Ar Lietuva pajėgi suvaldyti medaus krizę?Ved. Madona Lučkaitė

Iš neseniai pasirodžiusio naujo kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numerio šiandieniniam pokalbiui pasirinkome straipsnį labai intriguojančia tema – „Krikščionybės pabaiga". Straipsnio autorė – garsi prancūzų filosofė, politikos istorikė ir rašytoja Chantal Delsol, prieš keletą metų Prancūzijoje išleidusi itin daug dėmesio sulaukusią to paties pavadinimo knygą. Ar tikrai krikščionybei atėjo galas? Kas pasibaigė ir kas atsirado vietoj to, kas pasibaigė? Ar buvo galima tos pabaigos išvengti ir kaip gyventi toliau? Šiuos klausimus užduosime laidos svečiui. Tai – geras Chantal Delsol bičiulis, jos profesijos kolega ir autorės tekstų komentatorius bei tikras jos idėjų ambasadorius, Mykolo Riomerio Universiteto profesorius Povilas Aleksandravičius.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Skubi medicinos pagalba netrukus galės būti tiekiama pasitelkiant ne tik greitosios pagalbos automobilius, bet ir staigtasparnius. Tokią galimybę su pasieniečiais ir kariuomene derina naujasis Greitosios medicinos pagalbos tarnybos vadovas Donatas Paliulionis. Jis taip pat atmeta gyventojų priekaištus, kad greitosios medikai nuo žmonių tolsta. Naujojo tarnybos vadovo Donato Paliulionio interviu RYTO GARSAMS – po 8 val. žinių.Korepetitorių paslaugas teikiančios įmonės sulaukė kritikos, kad įdarbina nekompetentingus asmenis.Medikai su mokslininkais kuria personalizuotos medicinos sistemą ir siekia pagal žmogaus unikalias savybes, genetiką, parinkti efektyviausią ligos gydymą.Siekiant labiau pažaboti telefoninius sukčius, po Naujųjų reikės registruoti išankstinio mokėjimo SIM korteles. Ar ši prievolė netaps našta niekuo dėtiems žmonėms?Aplinkosaugininkai pastebi, kad po Kalėdų bendruosiuose atliekų konteineriuose padaugėja baterijų. Tai – labai pavojinga, nes, tvarkant atliekas, baterijos gali būti pažeistos ir gali užsidegti. Kaip saugiai atsikratyti baterijų?Ved. Edvardas Kubilius

Su NATO vadovu susitikęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžia, kad Europai reikia tvirtos ir bendros pozicijos, jog būtų užtikrinta ilgalaikė taika. Kokios Ukrainos taikos perspektyvos?Aktualus klausimas. „Nemuno aušros” pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sako, kad jo vadovaujama partija gali pasitraukti iš valdančiosios koalicijos, jeigu jis nebus paskirtas Seimo vicepirmininku. Kaip vertinate „Nemuno aušros“ grasinimus trauktis iš koalicijos?Statybų inspekcija nustatė, kad Vilniaus savivaldybė neteisėtai išdavė leidimą statyti biurų pastatą Jasinskio gatvėje. Tačiau statybos tęsiamos, institucijos toliau aiškinasi, kas turi taisyti byrėti pradėjusį namą.SEB bankas paskelbė planuojantis sujungti į vieną tris Baltijos šalyse veikiančius bankus. Naujojo jungtinio banko būstinė bus Estijoje. Banko prezidentė sako, kad, renkantis banko būstinę, buvo vertinama ir tai, kiek šalis yra nuspėjama mokesčių srityje. Ką toks SEB banko sprendimas reiškia Lietuvai?Ekspertai įspėja, kad naudojant dirbtinį intelektą kuriama vis daugiau pramoginio turinio socialiniuose tinkluose. Kur slypi pavojai, jei vaizdai kelia geras emocijas?Ved. Edvardas Kubilius

Tarp muzikinių leidybinių naujienų „Kitame laike“: Beethovenas ir bliuzas, šventvagystė, ar galimybė? Obligato menas, arba savitas požiūris į Bacho kantatas. 6 valandos Ravelio fortepijoninės muzikos, pasitinkant jo jubiliejų. Lietuvių Joninių sutartinė, atliekama dalininkių iš Naujojo Orleano. Ir tai dar ne viskas!Ved. Domantas Razauskas

Spaudai rengiant netrukus pasirodysiantį naują kultūros ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numerį, vienas jo tekstų netikėtai įgijo naujo aktualumo. Istoriko Nerijaus Šepečio publikacija apie Kauno žydų geto policiją ir jos autoritetą – tai dalis kartu su prof. Giedre Jankevičiūte vykdyto tyrimo „Meninė kūryba Kauno gete: tikrovės reprezentacijos klausimai.“ Prie jo galima priskirti ir šių metų vasarą surengtą parodą, skirtą Kauno geto sunaikinimo 80-mečiui. Tada, ko gero, buvo sunku nuspėti, jog Seimo rinkimai pasibaigs skandalinga valdančiosios koalicijos sudėtimi, įtraukiant į ją ir už antisemitinius pasisakymus nubausto politiko vedamą judėjimą. Apie tai šiandien ir kalbėsimės prie Naujojo Židinio. Laidos svečias – Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto profesorius Nerijus Šepetys.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis tikina, kad per ateinančią kadenciją jis dės pastangas, jog pasitikėjimas parlamentu augtų. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis mano, jog Seimo pirmininkas turi būti ne vadovas, bet kiekvieno parlamentaro atstovas, savo darbą grindžiantis bendryste.Naujam Seimui posėdžiaujant, šalia jo, Nepriklausomybės aikštėje, surengta pilietinė akcija „Dešimt minučių tylos“. Ja siekiama pareikšti protestą dėl į valdančiąją daugumą pakviestos „Nemuno aušros“. Jos lyderis teisiamas dėl neapykantos kurstymo prieš žydus. Akcija „Dešimt minučių tylos“ taip pat vyks Kaune ir Tauragėje.Išrinktasis 47-asis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trampas toliau buria savo komandą ir atskleidė savo pasirinkimus eiti valstybės sekretoriaus ir nacionalinės žvalgybos vadovo pareigoms, o žvalgybai vadovauti skiriama prorusiškais pasisakymais ir sąmokslo teorijomis pagarsėjusi Tulsi Gabbard.Sinoptikų prognozės pasitrvirtino, Lietuvoje gausiau pradėjo kristi sniegas ir šlapdriba. Rytų Lietuvoje gali susidaryti laikina apie 1 cm storio sniego danga.Ved. Agnė Skamarakaitė

Įžvalgomis dalijasi Rasa Baltė Balčiūnienė, verslo psichologė ir Ieva Čepononė, savivaldžių, gyvybės principais paremtų organizacijų tyrinėtoja bei mentorė, įmonės „Adelė Notes“ bendrakūrėja ir augimo partnerė. Savivalda – tai kitoks verslo suvokimo būdas, reikalaujantis perorganizuoti visą sistemą. Tokiose organizacijose pats žmogus priima sprendimus ir juos įgyvendina, gaudamas iš vadovų tik orientyrus. Savivalda organizacijose dažnai romantizuojama, tačiau pamirštamos rizikos. Net ir patyrę vadovai, priimdami sprendimus, dažnai remiasi ne verslo realybės faktais, o savo įsivaizdavimu apie ją. Tokiu būdu jie stabdo organizacijų augimą ir veikia kaip tylūs verslo sabotuotojai. Naujojo sezono „Ateities geno“ laidose kalbėsime apie dažniausiai pasitaikančias mąstymo klaidas versle. Viena jų - įsivaizdavimas, kad išoriniai pokyčiai organizacijoje gali vykti nekeičiant žmonių požiūrio. Pirmoji laidos pašnekovė, savivaldos kultūros tyrinėtoja Ieva Čepononė sako mačiusi ne vieną atvejį, kai savivaldžia pasiryžusi tapti organizacija, po pirminės euforijos „darom, darom!“, grįžta prie senųjų valdymo principų: žmonės neatlaiko tokiam pokyčiui būdingos neapibrėžties, nes, tiesiog, nėra tam vidujai pasiruošę. 0:00:00 – pradžia 0:02:04 – „Savivalda nėra savaiminė duotybė. Persiorganizavimas ir augimas vyksta lėtai ir ilgai“. 0:07:50 – „Žmoguje tarsi įrašytas pasipriešinimas pokyčiams: norime pradėti sportuoti, bet niekaip nepradedame. Tas pats - ir su savivalda: žmonės nori išmokti savarankiškumo, bet tame išbūti jiems yra labai sunku.“ 0:08:59 – „Vadovas, nusprendęs keisti organizaciją į savivaldžią, turi suvokti, kad pats privalės labai stipriai keistis“. 0:11:05 – Kokie požymiai rodo, kad pokyčiai organizacijoje buksuoja? Kada įvyksta lūžis? 0:16:26 – Kaip reikėtų keisti žmonių požiūrį? „Šiame ilgame virsmo kelyje svarbu labai daug reflektuoti“. 0:17:43 – Apie seminarus, kuriuose kuriamos savivaldžių organizacijų simuliacijos. 0:18:29 – Klausimai, į kuriuos turėtų atsakyti vadovas, svarstantis sukti savivaldos keliu. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Mąstymo klaidos versle“ laidų: „Prognozuoti, planuoti = žinoti, kaip bus." (su Rinardu Goda) https://youtu.be/-CqIcG2dL3w

„Birželio 18 d. Vilniaus balso vedamajame žymus vilnietis žurnalistas Rapolas Mackonis konstatavo: „Mirė prezidentas – tegyvuoja Lietuva“. Šį straipsnį jis paaiškino taip: „Kaip žinia, dar šeštadienio naktį į užsienį išvyko ilgametis Lietuvos prezidentas A. Smetona. Mes ruošėmės jį, kaip valstybės galvą, sutikti Vilniuje, o jis, palikęs tautą jos pačios likimui, išvyko į užsienį“. Simboliška, kad besikeičiant politinei santvarkai, atsirado kas Mackoniui už jo rašinį papriekaištavo. Anot priekaišto autoriaus, Smetoną vertinti dar anksti, nes mes dar daug ko nežinome. Be to, žurnalistui buvo priminta, kad jam apie prezidentą to nederėjo rašyti ir kaip tikram vilniečiui. Taip žinomą žurnalistą birželio 18 d. auklėjo vienas žymiausių Vilniaus vadavimo lyderių, Vilniaus universiteto rektorius prof. Mykolas Biržiška. Tądien, birželio 18 d., Antanas Smetona, pavargęs ir nuliūdęs, su artimaisiais įsikūrė Rytų Prūsijos kurorte prie Šventaičio ežero ir akivaizdu, kad Vilniaus balso neskaitė. Buvo prasidėjusi alternatyvi jo vasaros odisėja.“Tai – paskutinė pastraipa iš Norberto Černiausko straipsnio „Paskutinis Antano Smetonos (ne)apsilankymas Vilniuje 1940 m.“ Jo autorius jau yra išleidęs dvi knygas – „Paskutinė Lietuvos vasara“ ir "Fado, arba Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija", kuriose tarsi mėginama braižyti trajektorijas „o kas gi būtų, jei ne...“ Šiame „Naujojo Židinio-Aidų" straipsnyje autorius rašo apie prezidento Smetonos kelionę į Vilnių, turėjusią įvykti 1940 metų birželio 23-24 d., jei ne viską nutraukusi lemtingoji sovietų okupacija ir katastrofiški jos padariniai. Šiandien Mažojoje studijoje prie Naujojo Židinio vieši straipsnio autorius – istorikas, Vilniaus Universiteto dėstytojas Norbertas Černiauskas, o jį kalbina mūsų studijos bendradarbis Vytauta Ališauskas.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Kokie naujojo parlamento planai Lietuvai? Ar pavyks susitarti naujajai koalicijai? Diskusija su partijų lyderiais tiesiogiai iš LR Seimo rūmų.Ved. Liepa Želnienė ir Marius Jokūbaitis

Veiklą pradeda „Naujosios Operos“ studija, kurios kūrėjai žada stebinti netradiciniais operos sumanymais ir ieškoti netikėtų ir dar neatrastų operos jungčių.„Negriaukim Šančių“, – paklaustas, kokį receptą Kaunui parsivežė iš mėnesį trukusios rezidencijos Vienoje, sako Kaune gyvenantis fotografas Darius Petrulis. Savo parodoje „Sulieti pasaulius“ jis ir lygina du Naujojo europinio bauhauzo premijų konkurso laureatus – istorinius Žemuosius Šančius ir naują Vienos kvartalą.Komikas ir rašytojas Domas Raibys ketina gastroliuoti po Lietuvą su savo mospektakliu „Nedarbo kalendorius“. O prieš pradėdamas šį turą, jis nubėgo savo pirmąjį maratoną... su klumpėmis. Domas Raibys pasakoja apie menininkų nuotykius su „darbo birža“ ir pokštus kaip būdus atkreipti dėmesį į savo kūrybą.Pasaulio kultūros apžvalgoje – Sotheby's aukcione parduodamas dirbtinį intelektą naudojančios robotės-humanoidės sukurtas paveikslas bei pirmą kartą muzikos istorijoje koncerte gyvai pasirodęs violončele grojantis robotas.„Šiaip jau džiugus įvykis, rodantis, kad per pastaruosius dvidešimt metų Lietuvos švietimas nuo vaiko specialiųjų poreikių nesupratimo subrendo iki jo reikmių atpažinimo, pripažinimo, švietimo administratorių ir dalies žiniasklaidos pastangomis suskubo virsti tariamai nepažangių, sustabarėjusių, nehumaniškų mokytojų smerkimo pretekstu“,– komentare apie įtraukųjį ugdymą sako istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.„Kairė“, „dešinė“ ar „centras“ – ką reiškia ir iš kur kilo visi šie politiniai terminai? Iš kur atsirado tokie žodžiai kaip „konservatizmas“ ar „liberalizmas“ ir ar jie vis dar perteikia tą patį, kai buvo sukurti? Politikos istorikas Dovydas Skarolskis pasakoja dažniausiai viešojoje erdvėje naudojamus politinius terminus, jų kilmę ir reikšmes.„Žodžius sukuria tie, kuriems jų reikia“, – sako Vilniaus universiteto filologijos fakulteto profesorius Arūnas Sverdiolas, kalbėdamas apie kalbos vystymąsi ir dinamiką. Kas turėtų kurti kalbą ir kas iš tiesų kelią grėsmę jos gyvavimui?Ved. Austėja KuskienėRed. Indrė Kaminckaitė

Šiandien susitinkame prie Naujojo Židinio. Tębesitęsianti Rusijos agresija prieš Ukrainą ir įvairūs vieši popiežiaus Pranciškaus bei Vatikano diplomatų pasisakymai, dažnai sulaukiantys nevienareikšmiškų vertinimų, vis iš naujo iškelia klausimą, ką gali ir ko negali Šv. Sosto diplomatija didžiulio karo situacijoje.2020 m. Vatikanui atidarius Antrojo pasaulinio karo dokumentų archyvus, istorikams atsivėrė naujas tyrimų laukas. Vienas jų yra ir šiandieninis mūsų laidos pašnekovas – istorikas, Vilniaus Universiteto profesorius ir Lietuvių katalikų mokslų akademios narys Arūnas Streikus, publikuojantis šiame Židinio numeryje straipsnį apie Lietuvą ir lietuviškąją katalikybę iš karto po Antrojo pasaulinio karo, prasidėjus sovietų reokupacijai: kaip situacija atrodė iš Vatikano perspektyvos?Laidos redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Šiandien susitinkame prie Naujojo Židinio. Naujausio kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numerio aptarimui Mažojoje studijoje pasirinkome patį pirmąjį numerio straipsnį – Laišką redaktoriui, kuris puikiai atliepia šiuo metu visuomenėje vėl kilusias diskusijas po to, kai nuspręsta pervadinti Vilniaus Salomėjos Nėries gimnaziją ir atsisakyti poetės, kaip prisidėjusios prie okupacinio režimo įtvirtinimo, vardo. Ar šiuo metu pastebimi mėginimai normalizuoti viešų veikėjų kolaboravimą su totalitariniais režimais ar bent aktyviai prisitaikyti prie jų rodo istorijos neišmanymą? Laiško redaktoriui autorius ir šiandieninės laidos svečias, filosofas ir VU TSPMI dėstytojas Simas Čelutka mano, kad tai veikiau atskleidžia politinės-moralinės filosofijos ir refleksijos trūkumą. Svečią „Mažojoje studijoje“ kalbina VU Filosofijos ir istorijos fakultetų dėstytojas ir mūsų radijo bendradarbis Laurynas Peluritis.Laidos redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Dar sykį prisiminsime new age muzikos pionierius Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur jos ištakos ir bene plačiausias, kūrybingiausias pasireiškimas praeito amžiaus 8-9 dešimtmečiuose, taip pat abipusės įtakos bei ryšiai su roko muzika. Kompozitoriai Steven'as Halpern'as, Iasos, Constance'ija Demby, Gail'as Laughton'as, Wilburn'as Burchette ir kt.Ved. Lukas Devita

Prasidėjus naujiems kalendoriniams metams, Židinį tenka kūrenti iš kruopščiai sutaupytų atsargų. Nors naujausias kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numeris kaip tik šiomis dienomis atkeliauja pas prenumeratorius ir periodinės spaudos platinimo vietas, žurnalui, jo ir kitų Lietuvos kultūrinių leidinių redakcijoms tenka, kaip toms mitologinėms būtybėms, turėti keletą gyvybių. Tad pokalbiui prie Naujojo Židinio laidos dalyviai neatsitiktinai pasirinko Tomo Daugirdo tekstą, kurio pavadinimas nusako esamą padėtį - „Kultūros leidiniai be rėmimo“. Apie jau du mėnesius trunkantį kultūrinės periodikos nefinansavimą kalbasi žurnalo vyriausiasis redaktorius Antanas Terleckas ir „Mažosios studijos" bendradarbis Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Prieš šimtą metų, jau visai baigiantis 1924-iesiems, Kaune pradėtas leisti „Židinys“, prisistatęs skaitytojams kaip „literatūros, mokslo, visuomenės ir akademiško gyvenimo“ žurnalas. Jo leidimą 1940-ųjų birželį sustabdė sovietų okupacija. Bet jau po ketverių metų, karo pabėgėlių stovykloje Vokietijoje, atsiranda idėja, iš tų pačių „Židinio“ suburtų žmonių, tęsti šio žurnalo tradiciją. Pasirodo „Aidų“ žurnalas, gyvavęs išeivijoje kone penkis dešimtmečius. Atkūrus nepriklausomybę, stropiai perskaityti senojo „Židinio“ tomeliai Lietuvoje išsyk virsta „Naujuoju Židiniu“, kuris, suėmęs netrukus ir „Aidų“ paveldą, tebegyvuoja iki šiol. Nuostabi šimtmečio istorija, atkaklus, užsispyręs tęstinumas, apie kurio vaisius ir kalbėsime šioje laidoje. Pokalbio dalyviai – filosofas ir kultūrologas Vytautas Ališauskas, vienas iš „Naujojo Židinio“ tėvų kūrėjų, ir dabartinis žurnalo redaktorius istorikas Antanas Terleckas.Laidą parengė Julius Sasnauskas.

Naujieji metai, deja, kol kas išsiilgtos taikos nežada, grobikiška Rusijos invazija į Ukrainą netrukus pradės skaičiuoti trečiuosius metus, nuo spalio pasaulio karų žemėlapį papildė Izraelis ir Gazos ruožas. Šią tikrovę atliepia ir naujausio kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio Naujasis „Židinys-Aidai" numerio aptarimui „Mažojoje studijoje" parinktas straipsnis „Romos karo teorija“. Kas lėmė, kad kadaise romėnams pavyko jėga užimti teritoriją nuo Maroko iki Sakartvelo, nuo Škotijos iki Šv. Žemės? Atsakymo į šį klausimą ieškojo šiandieninės laidos svečias, Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto magistrantas ir „Naujojo Židinio-Aidų" bendradarbis Mikas Danilevičius, o jį kalbina Filosofijos ir Istorijos fakultetų dėstytojas ir „Mažosios studijos" talkininkas Laurynas Peluritis.Laidos redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Kokios nuostatos lemia įtampas rengiant teritorijų planavimo projektus ir kaip tas nuostatas keisti? Kodėl gyventojai dažnu atveju vis dar paliekami nuošalyje sprendžiant jų aplinką ir gyvenimo kokybę tiesiogiai liečiančius klausimus? Kokius klausimus Kauno bendruomenių atstovai ir specialistai adresuoja projektui „Kauno krantinių atgimimas” ir jo rengimo eigai? Kokia bendruomenių patirtis pačioms inicijuojant savo rajono vizijos rengimą kartu su architektais, sociologais, istorikais ir menininkais (ryškus gyventojų įsitraukimo į savo rajono vizijos rengimą bendradarbiaujant su architektais atvejis – Šančių bendruomenės projektas „Genius Loci: urbanizacija ir pilietinė visuomenė” (2020-2023), kuris gavo tarptautinį Naujojo europinio bauhauzo apdovanojimą)? Ir kokia upių reikšmė šiuolaikiniame mieste? Laidos svečiai: architektas Linas Tuleikis, menininkė Vita Gelūnienė ir aplinkosaugininkas Saulius Pikšrys. Laidos pabaigoje skamba prologas iš Šančių bendruomenės operos „Kopūstų laukas”.Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.Nuotraukos aut. Darius Petrulis.

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.M.K. Čiurlionio dailės muziejaus pristato parodą „Modris Tenisonas: judesys ir ženklas“.Kuo ypatinga Šventojo Sosto diplomatija?Kaip šiandien prisimenamas režisierius Eimuntas Nekrošius?Savo jubiliejų lapkričio 20- ąją švenčia rašytoja Violeta Palčinskaitė.Savaitgalį į sugrįžo renginių ciklas „Naujojo cirko stotelės“.Šeštadienį pasibaigė kas dvejus metus vykstantis Eduardo Balsio jaunųjų kompozitorių konkursas.Geriausiu filmu drąsiems eksperimentams skirtoje konkursinėje festivalio „Talino nuodosios naktys“ programoje pripažintas režisieriaus Tomo Vengrio kūrinys „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“.Ved. Marius Eidukonis

Šiandien susitinkame prie Naujojo Židinio. Naujausio kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numerio aptarimui „Mažojoje studijoje“ pasirinkome straipsnį, atliepiantį iki šiol daugybę diskusijų visuomenėje keliantį klausimą – apie atmintį, jos įamžinimą viešojoje erdvėje ir sovietmetį menančių paminklų likimą. Iki šiol nėra vienos nuomonės, ką daryti su sovietmečio paminklais, kita vertus, audringos diskusijos, kilusios dėl ketinimo statyti paminklą Justinui Marcinkevičiui, įamžinantį sovietmečiu sukurtą jo draminę trilogiją, rodo skirtingą požiūrį į istorinę atmintį. „Nepriminti/nebeprisiminti: ką darome su sovietmečio daiktais?“ - tokį straipsnį naujausiame žurnalo numeryje paskelbė viena iš nuolatinių jo autorių, VU Istorijos fakulteto magistrantė Eglė Eidėnaitė, kuri šiandien ir vieši laidoje, o ją kalbina VU Filosofijos ir istorijos fakultetų dėstytojas ir „Mažosios studijos“ bendradarbis Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Šiandien susitinkame prie Naujojo Židinio. Naujausias kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numeris atkeliauja pas skaitytojus per patį vasarvidį, kada ateina atostogų ir lėto skaitymo metas. Šios laidos tema tikrai reikalauja laiko ir neskubos, dar ir dėl to, kas jau antri metai vyksta karo fronte Ukrainoje. „Blogio anatomijos: nuo Eichmanno teismo iki dabartinės Rusijos“. Tokį straipsnį naujausiame žurnalo numeryje paskelbė publicistė, Rytų Europos studijų centro bendadarbė Simona Merkinaitė, kuri šiandien ir vieši „Kultūros ir religijos“ laidoje, o ją apie šį tekstą kalbina „Mažosios studijos“ bendradarbis Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Prezidentas Gitanas Nausėda paskyrė Gintautą Jakštą švietimo, mokslo ir sporto ministru. Pareigas naujasis ministras pradės eiti antradienį po priesaikos Seime, šiandien jis viešės mūsų studijoje.Pareigas G. Jakštas pradės eiti antradienį po priesaikos Seime.Vyriausybėje pristatyta svarbi informacija dėl saugumo užtikrinimo. Iš viso saugumu rūpinsis iki 12 tūkstančių pareigūnų ir karių.Reaguodama į Rusijos branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijoje, Lenkija kreipiasi į NATO ir prašo leisti dalyvauti branduolinio dalijimosi programoje. Paprastai tariant, Lenkija prašo Jungtinių Amerikos valstijų savo turimą branduolinį ginklą dislokuoti Lenkijos teritorijoje.Tauragėje atidaryti Pusiaukelės namai, kuriuose nuteistieji bus rengiami paleidimui iš įkalinimo įstaigos, integruotis į darbo rinką ir visuomenę. Tai jau septinta tokio tipo įstaiga Lietuvoje. Vienu metu čia galės gyventi iki 27 nuteistų asmenų.Ved. Liepa Želnienė

Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs! Ar girdėjote, kad Biblija yra populiariausia visų laikų knyga pasaulyje? O ar žinojote, kad Biblija iš tiesų nėra viena knyga, o visa biblioteka? Joje apstu pasakojimų, poezijos, biografijų, istorinių naratyvų, patarlių, laiškų, apokaliptinių raštų ir dar daug visko. Jokia kita literatūra nėra padariusi tiek įtakos Vakarų pasauliui, įskaitant ir Lietuvą, kiek Biblija. Tad, nesuprantant jos, nepavyks suprasti ir mus supančios kultūros. Negana to, Biblija, atskleisdama žmogaus būklę pasaulyje, padeda mums nauju žvilgsniu pažvelgti ir į save pačius. Galiausiai, krikščionys tiki, kad per biblinę literatūrą kalba pats Dievas, o visas jos pasakojimas nuosekliai veda prie Jėzaus iš Nazareto, negrįžtamai pakeitusio visą žmonijos istoriją. Kviečiame visus, kuriems įdomu pažinti tiek pasaulį, tiek save pačius ir patyrinėti lobyną, kurį vadiname Biblija. Seminarai vyksta Ukmergės tolerancijos centre, kas antrą pirmadienį. Jų išvis planuojama 12. Temos: kas yra Biblija, literatūros žanrai Biblijoje, jos veikėjai, siužetas, kompozicijos modeliai, pasakojimo fonas, biblinė poezija, psalmės, pranašai, biblinis įstatymas, Evangelija ir Jėzaus palyginimai, Naujojo testamento laiškai ir apokaliptinė literatūra. Seminarą, kaip kviestinis lektorius, vedė VDU doc. dr. Paulius Čerka. Kitus seminarus veda Laurynas Jacevičius, Vilniaus universiteto religijos studijų magistras, Filosofijos instituo doktorantas, apologetika.lt įkūrėjas, BibleProject lietuvių kalbos patarėjas ir Lietuvos Biblijos draugijos asocijuotas narys. Seminarų turinys paremtas BibleProject, plačiai pasaulyje žinomo projekto, tyrinėjančio biblinę literatūrą, medžiaga, kuri prieinama ir lietuvių kalba. BibleProject turinys Lietuvoje yra sulaukęs palaikymo iš visų konfesijų tikinčiųjų: tiek katalikų, tiek protestantų-evangelikų, tiek ortodoksų. Vaizdo įrašas: https://youtu.be/4qeZPKnqaJ0 http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs! Ar girdėjote, kad Biblija yra populiariausia visų laikų knyga pasaulyje? O ar žinojote, kad Biblija iš tiesų nėra viena knyga, o visa biblioteka? Joje apstu pasakojimų, poezijos, biografijų, istorinių naratyvų, patarlių, laiškų, apokaliptinių raštų ir dar daug visko. Jokia kita literatūra nėra padariusi tiek įtakos Vakarų pasauliui, įskaitant ir Lietuvą, kiek Biblija. Tad, nesuprantant jos, nepavyks suprasti ir mus supančios kultūros. Negana to, Biblija, atskleisdama žmogaus būklę pasaulyje, padeda mums nauju žvilgsniu pažvelgti ir į save pačius. Galiausiai, krikščionys tiki, kad per biblinę literatūrą kalba pats Dievas, o visas jos pasakojimas nuosekliai veda prie Jėzaus iš Nazareto, negrįžtamai pakeitusio visą žmonijos istoriją. Kviečiame visus, kuriems įdomu pažinti tiek pasaulį, tiek save pačius ir patyrinėti lobyną, kurį vadiname Biblija. Seminarai vyksta Ukmergės tolerancijos centre, kas antrą pirmadienį. Jų išvis planuojama 12. Temos: kas yra Biblija, literatūros žanrai Biblijoje, jos veikėjai, siužetas, kompozicijos modeliai, pasakojimo fonas, biblinė poezija, psalmės, pranašai, biblinis įstatymas, Evangelija ir Jėzaus palyginimai, Naujojo testamento laiškai ir apokaliptinė literatūra. Seminarus veda Laurynas Jacevičius, Vilniaus universiteto religijos studijų magistras, Filosofijos instituo doktorantas, apologetika.lt įkūrėjas, BibleProject lietuvių kalbos patarėjas ir Lietuvos Biblijos draugijos asocijuotas narys. Seminarų turinys paremtas BibleProject, plačiai pasaulyje žinomo projekto, tyrinėjančio biblinę literatūrą, medžiaga, kuri prieinama ir lietuvių kalba. BibleProject turinys Lietuvoje yra sulaukęs palaikymo iš visų konfesijų tikinčiųjų: tiek katalikų, tiek protestantų-evangelikų, tiek ortodoksų. Daugiau informacijos apie BibleProject lietuviškai: https://bibleproject.com/Lithuanian/ http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Naujausias kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numeris atkeliauja pas skaitytojus pačiose kalendorinės vasaros išvakarėse. Vasara – kelionių ir atostogų metas. Galbūt šiemet ne tik užsienio svečiai, bet ir kas nors iš Židinio skaitytojų pirmą kartą iš tiesų pakeliaus po Vilnių, 700-ąjį jubiliejų mininčią Lietuvos sostinę, miestą, kuris jau nebe pirmus metus įkvepia įvairiaus autorius rašyti į žurnalo skiltį „Slaptieji Vilniaus klubo užrašai“. Kas yra ši skiltis, kodėl ji taip vadinasi ir kas mums yra Vilnius - apie tai šiandien prie Naujojo Židinio kalbasi žurnalo vyriausiasis redaktorius Antanas Terleckas, skilties sumanytojas Laurynas Peluritis ir vienas „Naujojo Židinio-Aidų“ įkūrėjų ir nuolatinių autorių Vytautas Ališauskas.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Spaudos publikacijų kultūros tema apžvalga.Ar kada nors galėsime prakalbinti dirbtinį intelektą lietuviškai?Keramikė iš Japonijos savo kūrybą puoselėja Pasarčių kaime, Rokiškio rajone.Klausomės pretendentų į geriausiojo titulą 2022 metų kūrinio konkurse. Šįkart tai Algrido Martinaičio „Koncertas fleitai“.Paaiškėjo architektūrinio-skulptūrinio objekto konkurso rašytojui Justinui Marcinkevičiui atminti laimėtojai.Lietuvos mokiniai pagal skaitymo gebėjimus patenka į pirmajį pasaulio šalių dešimtuką.Pasakojimas apie primirštą ir retesnę režisūrinių trilogijų muziką.Architektūros ir urbanistikos agentūros „Bluma“ projektas „Gamtos biblioteka“ atrinktas tarp šių metų Naujojo europinio bauhauzo (NEB) prizo finalininkų. Šis projektas siekia apdovanojimo kategorijos „NEB kylančios žvaigždės“ temoje „Bendrystės jausmo atgaivinimas“.Trečius metus Valstybinis mažasis teatras vykdo projektą „DramaTest“. Šiemet jo laimėtoju tapo režisierius Žilvinas Vingelis.Ved. Marius Eidukonis

Gegužės 6 d. Westminsterio abatijoje vykusioje karaliaus Karolio III ir karalienės konsortės Camillos karūnavimo ceremonijoje popiežiui Pranciškui ir Šv. Sostui atstovavo Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas. Reikia tikėtis, kad Parolinui ceremonija patiko, nes nors jis laikomas pretendentu kada nors tapti popiežiumi, karūnavimo apeigos ko gero buvo arčiausiai to, ką jis ar bet kuris kitas potencialus būsimasis popiežius kada nors patirs. Popiežiai nebekarūnuojami nuo 1963 m., kai Paulius VI tapo paskutiniuoju pontifiku, kuris per karūnavimo ceremoniją pasipuošė popiežiškosiomis regalijomis. Nors teoriškai kitas popiežius galėtų sugrąžinti triregnum - triaukštę tiarą, kuri kadaise simbolizavo popiežiaus kaip „kunigaikščių ir karalių tėvo“ vaidmenį, - tačiau beveik galime neabejoti, kad niekas nesirengia to daryti. Koks popiežius norėtų pradėti savo kadenciją gestu, kuris tegali būti interpretuojamas kaip arogantiškas praeities privilegijų patvirtinimas? Plačiau - vedamojo skiltyje.Pokalbis prie Naujojo Židinio: apie Gojko Mitičių ir VDR kino produkciją indėnų tematika kalbėsis istorikas Zigmas Vitkus ir Laurynas Peluritis.Spaudos apžvalga: vokiečių katalikiškos žiniasklaidos svarstymai apie tai, ar Vatikanas pajėgus tarpininkauti dėl taikos Ukrainoje (parengė Giedrius Tamaševičius).Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs! Ar girdėjote, kad Biblija yra populiariausia visų laikų knyga pasaulyje? O ar žinojote, kad Biblija iš tiesų nėra viena knyga, o visa biblioteka? Joje apstu pasakojimų, poezijos, biografijų, istorinių naratyvų, patarlių, laiškų, apokaliptinių raštų ir dar daug visko. Jokia kita literatūra nėra padariusi tiek įtakos Vakarų pasauliui, įskaitant ir Lietuvą, kiek Biblija. Tad, nesuprantant jos, nepavyks suprasti ir mus supančios kultūros. Negana to, Biblija, atskleisdama žmogaus būklę pasaulyje, padeda mums nauju žvilgsniu pažvelgti ir į save pačius. Galiausiai, krikščionys tiki, kad per biblinę literatūrą kalba pats Dievas, o visas jos pasakojimas nuosekliai veda prie Jėzaus iš Nazareto, negrįžtamai pakeitusio visą žmonijos istoriją. Kviečiame visus, kuriems įdomu pažinti tiek pasaulį, tiek save pačius ir patyrinėti lobyną, kurį vadiname Biblija. Seminarai vyksta Ukmergės tolerancijos centre, kas antrą pirmadienį. Jų išvis planuojama 12. Temos: kas yra Biblija, literatūros žanrai Biblijoje, jos veikėjai, siužetas, kompozicijos modeliai, pasakojimo fonas, biblinė poezija, psalmės, pranašai, biblinis įstatymas, Evangelija ir Jėzaus palyginimai, Naujojo testamento laiškai ir apokaliptinė literatūra. Seminarus veda Laurynas Jacevičius, Vilniaus universiteto religijos studijų magistras, Filosofijos instituo doktorantas, apologetika.lt įkūrėjas, BibleProject lietuvių kalbos patarėjas ir Lietuvos Biblijos draugijos asocijuotas narys. Seminarų turinys paremtas BibleProject, plačiai pasaulyje žinomo projekto, tyrinėjančio biblinę literatūrą, medžiaga, kuri prieinama ir lietuvių kalba. BibleProject turinys Lietuvoje yra sulaukęs palaikymo iš visų konfesijų tikinčiųjų: tiek katalikų, tiek protestantų-evangelikų, tiek ortodoksų. Daugiau informacijos apie BibleProject lietuviškai: https://bibleproject.com/Lithuanian/ http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs! Ar girdėjote, kad Biblija yra populiariausia visų laikų knyga pasaulyje? O ar žinojote, kad Biblija iš tiesų nėra viena knyga, o visa biblioteka? Joje apstu pasakojimų, poezijos, biografijų, istorinių naratyvų, patarlių, laiškų, apokaliptinių raštų ir dar daug visko. Jokia kita literatūra nėra padariusi tiek įtakos Vakarų pasauliui, įskaitant ir Lietuvą, kiek Biblija. Tad, nesuprantant jos, nepavyks suprasti ir mus supančios kultūros. Negana to, Biblija, atskleisdama žmogaus būklę pasaulyje, padeda mums nauju žvilgsniu pažvelgti ir į save pačius. Galiausiai, krikščionys tiki, kad per biblinę literatūrą kalba pats Dievas, o visas jos pasakojimas nuosekliai veda prie Jėzaus iš Nazareto, negrįžtamai pakeitusio visą žmonijos istoriją. Kviečiame visus, kuriems įdomu pažinti tiek pasaulį, tiek save pačius ir patyrinėti lobyną, kurį vadiname Biblija. Seminarai vyksta Ukmergės tolerancijos centre, kas antrą pirmadienį. Jų išvis planuojama 12. Temos: kas yra Biblija, literatūros žanrai Biblijoje, jos veikėjai, siužetas, kompozicijos modeliai, pasakojimo fonas, biblinė poezija, psalmės, pranašai, biblinis įstatymas, Evangelija ir Jėzaus palyginimai, Naujojo testamento laiškai ir apokaliptinė literatūra. Seminarus veda Laurynas Jacevičius, Vilniaus universiteto religijos studijų magistras, Filosofijos instituo doktorantas, apologetika.lt įkūrėjas, BibleProject lietuvių kalbos patarėjas ir Lietuvos Biblijos draugijos asocijuotas narys. Seminarų turinys paremtas BibleProject, plačiai pasaulyje žinomo projekto, tyrinėjančio biblinę literatūrą, medžiaga, kuri prieinama ir lietuvių kalba. BibleProject turinys Lietuvoje yra sulaukęs palaikymo iš visų konfesijų tikinčiųjų: tiek katalikų, tiek protestantų-evangelikų, tiek ortodoksų. Daugiau informacijos apie BibleProject lietuviškai: https://bibleproject.com/Lithuanian/ Vaizdo įrašas: https://youtu.be/KSCp5CHjZ3g http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Policijos generalinis komisaras sako, kad pagrindinė skaudžių avarijų priežastis – piktybiniai asmenys, nuolat pažeidinėjantys kelių eismo taisykles. Kaip kovoti su „vairuotojais”, kuriems keliuose negalioja jokios taisyklės ir kurie keliuose gyvena savo gyvenimą?Kelerius metus Lukiškių kalėjime organizuojami pasivaikščiojimai išlieka labai populiarūs. Kodėl ir kokias istorijas žmonėms pasakoja ten dirbantys gidai? Pokalbis su gide Indre Kukučionyte.Naujuoju moksleivių sąjungos prezidentu išrinktas rokiškietis Jonas Trumpa, studijuojantis Amsterdame. Kaip jis atstovaus moksleiviams, pats mokydamasis kitoje šalyje, ir su kokiomis didžiausiomis problemomis šiandien susiduria moksleiviai? Naujojo moksleivių sąjungos prezidento interviu.Moliūgus ir šitake grybus Kupiškio rajone auginantys ūkininkai pastebi, kad šiandien sudėtinga konkuruoti su dideliais ūkiais dėl dirbamos žemės plotų, o valstybė turėtų labiau atsižvelgti į jaunų žmonių poreikius.Ved. Edvardas Kubilius

Nuo šiandien į pirmuosius posėdžius pradeda rinktis naujos sudėties savivaldybių tarybos. Kaip tik šiuo metu pirmieji posėdžiai vyksta Šiaulių mieste ir Plungės rajone. Tačiau čia intrigų nedaug, mat abiem savivaldybėms ir toliau vadovaus tie patys merai. O naujienų tikrai bus Vilniaus rajone. Čia savivaldybės taryba į pirmąjį posėdį susirinks po dešimties dienų. Pokalbis su išrinktuoju Vilniaus rajono savivaldybės meru Robertu Duchnevičiumi.Seimo Laikinoji Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių grupė šiandien aptarė nuo sausio įteisintą tvarką, kai moteris gali pati pasirinkti gimdymo būdą. Šiuo metu tokia galimybė suteikiama keliose medicinos įstaigose ir kainuoja kelis tūkstančius eurų.Slaptų žvalgybinių duomenų nutekinimas jau laikomas didžiausiu Jungtinių Valstijų nacionalinio saugumo pažeidimu per daugelį metų. Nutekinti ištisi puslapiai jautrios informacijos apie karo Ukrainoje eigą, Ukrainos sąjungininkų ginklų tiekimo planus, dokumentuose taip pat aprašomi metodai, kaip šią slaptą informaciją Jungtinės Valstijos rinko. Jungtinių Valstijų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai teigia, kad apie padėtį buvo informuotas Amerikos prezidentas o su sąjungininkais dėl nutekėjusių duomenų kalbamasi aukščiausiu lygiu.Šiandien minima Tarptautinė koncentracijos stovyklų kalinių išlaisvinimo diena. Šią dieną 1945 m. buvo išlaisvinti Buchenvaldo koncentracijos stovyklos kaliniai. Dabar už lango XXI-asis amžius, tačiau ne vienoje šalyje vis dar veikia kalinimo stovyklos.Trys poros kreipiasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės, santuokos įteisinimo Lietuvoje.Gyventojai vis aktyviau domisi šalia jų planuojamomis arba jau vykdomomis įvairiomis statybomis. Į LRT girdi kreipėsi Vilniaus Tuskulėnų gatvės daugiabučio gyventojai, kurie skundžiasi, kad šalia - Mikalojaus Katkaus gatvėje - paslapčia planuojamos statybos. Gyventojai aiškina, kad apie tankiai apgyvendintoje teritorijoje planuojamą naują daugiabutį jie sužinojo atsitiktinai. Bendruomenė keturaukščio statybas pusaštuonių arų sklype vadina neįmanomomis, o projektą – galbūt pažeidžiančiu daugybę reikalavimų. Projekto užsakovai bei rengėjai kalbėti atsisako.Ved. Liepa Želnienė

Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs! Ar girdėjote, kad Biblija yra populiariausia visų laikų knyga pasaulyje? O ar žinojote, kad Biblija iš tiesų nėra viena knyga, o visa biblioteka? Joje apstu pasakojimų, poezijos, biografijų, istorinių naratyvų, patarlių, laiškų, apokaliptinių raštų ir dar daug visko. Jokia kita literatūra nėra padariusi tiek įtakos Vakarų pasauliui, įskaitant ir Lietuvą, kiek Biblija. Tad, nesuprantant jos, nepavyks suprasti ir mus supančios kultūros. Negana to, Biblija, atskleisdama žmogaus būklę pasaulyje, padeda mums nauju žvilgsniu pažvelgti ir į save pačius. Galiausiai, krikščionys tiki, kad per biblinę literatūrą kalba pats Dievas, o visas jos pasakojimas nuosekliai veda prie Jėzaus iš Nazareto, negrįžtamai pakeitusio visą žmonijos istoriją. Kviečiame visus, kuriems įdomu pažinti tiek pasaulį, tiek save pačius ir patyrinėti lobyną, kurį vadiname Biblija. Seminarai vyksta Ukmergės tolerancijos centre, kas antrą pirmadienį. Jų išvis planuojama 12. Temos: kas yra Biblija, literatūros žanrai Biblijoje, jos veikėjai, siužetas, kompozicijos modeliai, pasakojimo fonas, biblinė poezija, psalmės, pranašai, biblinis įstatymas, Evangelija ir Jėzaus palyginimai, Naujojo testamento laiškai ir apokaliptinė literatūra. Seminarus veda Laurynas Jacevičius, Vilniaus universiteto religijos studijų magistras, Filosofijos instituo doktorantas, apologetika.lt įkūrėjas, BibleProject lietuvių kalbos patarėjas ir Lietuvos Biblijos draugijos asocijuotas narys. Seminarų turinys paremtas BibleProject, plačiai pasaulyje žinomo projekto, tyrinėjančio biblinę literatūrą, medžiaga, kuri prieinama ir lietuvių kalba. BibleProject turinys Lietuvoje yra sulaukęs palaikymo iš visų konfesijų tikinčiųjų: tiek katalikų, tiek protestantų-evangelikų, tiek ortodoksų. Daugiau informacijos apie BibleProject lietuviškai: https://bibleproject.com/Lithuanian/ Vaizdo įrašas: https://youtu.be/clsXzv7BJ1I http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs! Ar girdėjote, kad Biblija yra populiariausia visų laikų knyga pasaulyje? O ar žinojote, kad Biblija iš tiesų nėra viena knyga, o visa biblioteka? Joje apstu pasakojimų, poezijos, biografijų, istorinių naratyvų, patarlių, laiškų, apokaliptinių raštų ir dar daug visko. Jokia kita literatūra nėra padariusi tiek įtakos Vakarų pasauliui, įskaitant ir Lietuvą, kiek Biblija. Tad, nesuprantant jos, nepavyks suprasti ir mus supančios kultūros. Negana to, Biblija, atskleisdama žmogaus būklę pasaulyje, padeda mums nauju žvilgsniu pažvelgti ir į save pačius. Galiausiai, krikščionys tiki, kad per biblinę literatūrą kalba pats Dievas, o visas jos pasakojimas nuosekliai veda prie Jėzaus iš Nazareto, negrįžtamai pakeitusio visą žmonijos istoriją. Kviečiame visus, kuriems įdomu pažinti tiek pasaulį, tiek save pačius ir patyrinėti lobyną, kurį vadiname Biblija. Seminarai vyksta Ukmergės tolerancijos centre, kas antrą pirmadienį. Jų išvis planuojama 12. Temos: kas yra Biblija, literatūros žanrai Biblijoje, jos veikėjai, siužetas, kompozicijos modeliai, pasakojimo fonas, biblinė poezija, psalmės, pranašai, biblinis įstatymas, Evangelija ir Jėzaus palyginimai, Naujojo testamento laiškai ir apokaliptinė literatūra. Seminarus veda Laurynas Jacevičius, Vilniaus universiteto religijos studijų magistras, Filosofijos instituo doktorantas, apologetika.lt įkūrėjas, BibleProject lietuvių kalbos patarėjas ir Lietuvos Biblijos draugijos asocijuotas narys. Seminarų turinys paremtas BibleProject, plačiai pasaulyje žinomo projekto, tyrinėjančio biblinę literatūrą, medžiaga, kuri prieinama ir lietuvių kalba. BibleProject turinys Lietuvoje yra sulaukęs palaikymo iš visų konfesijų tikinčiųjų: tiek katalikų, tiek protestantų-evangelikų, tiek ortodoksų. Daugiau informacijos apie BibleProject lietuviškai: https://bibleproject.com/Lithuanian/ http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs! Ar girdėjote, kad Biblija yra populiariausia visų laikų knyga pasaulyje? O ar žinojote, kad Biblija iš tiesų nėra viena knyga, o visa biblioteka? Joje apstu pasakojimų, poezijos, biografijų, istorinių naratyvų, patarlių, laiškų, apokaliptinių raštų ir dar daug visko. Jokia kita literatūra nėra padariusi tiek įtakos Vakarų pasauliui, įskaitant ir Lietuvą, kiek Biblija. Tad, nesuprantant jos, nepavyks suprasti ir mus supančios kultūros. Negana to, Biblija, atskleisdama žmogaus būklę pasaulyje, padeda mums nauju žvilgsniu pažvelgti ir į save pačius. Galiausiai, krikščionys tiki, kad per biblinę literatūrą kalba pats Dievas, o visas jos pasakojimas nuosekliai veda prie Jėzaus iš Nazareto, negrįžtamai pakeitusio visą žmonijos istoriją. Kviečiame visus, kuriems įdomu pažinti tiek pasaulį, tiek save pačius ir patyrinėti lobyną, kurį vadiname Biblija. Seminarai vyksta Ukmergės tolerancijos centre, kas antrą pirmadienį. Jų išvis planuojama 12. Temos: kas yra Biblija, literatūros žanrai Biblijoje, jos veikėjai, siužetas, kompozicijos modeliai, pasakojimo fonas, biblinė poezija, psalmės, pranašai, biblinis įstatymas, Evangelija ir Jėzaus palyginimai, Naujojo testamento laiškai ir apokaliptinė literatūra. Seminarus veda Laurynas Jacevičius, Vilniaus universiteto religijos studijų magistras, Filosofijos instituo doktorantas, apologetika.lt įkūrėjas, BibleProject lietuvių kalbos patarėjas ir Lietuvos Biblijos draugijos asocijuotas narys. Seminarų turinys paremtas BibleProject, plačiai pasaulyje žinomo projekto, tyrinėjančio biblinę literatūrą, medžiaga, kuri prieinama ir lietuvių kalba. BibleProject turinys Lietuvoje yra sulaukęs palaikymo iš visų konfesijų tikinčiųjų: tiek katalikų, tiek protestantų-evangelikų, tiek ortodoksų. Daugiau informacijos apie BibleProject lietuviškai: https://bibleproject.com/Lithuanian/ http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Šiandien susitinkame prie Naujojo Židinio. Iš naujausio kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numerio pasirinkome straipsnį, kuriame analizuojamos sovietinės ideologijos pastangos įdarbinti populiariąją kultūrą. Atsiradus televizijai, sovietiniai ideologai iš pradžių užsimojo paversti ją Bažnyčios alternatyva, kuri padėtų atitraukti žmones nuo sekmadienio pamaldų. Ilgainiui metodai keitėsi, ieškota patrauklesnių formų, radosi tokios sovietmečio legendos kaip serialai „Petraičių šeimoje“ ir „Tadas Blinda“. Apie tai prie Naujojo Židinio kalbasi straipsnio autorius, istorikas, VU Istorijos fakulteto doktorantas Tomas Vaitelė ir „Mažosios studijos“ bendradarbis Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Ar girdėjote, kad Biblija yra populiariausia visų laikų knyga pasaulyje? O ar žinojote, kad Biblija iš tiesų nėra viena knyga, o visa biblioteka? Joje apstu pasakojimų, poezijos, biografijų, istorinių naratyvų, patarlių, laiškų, apokaliptinių raštų ir dar daug visko. Jokia kita literatūra nėra padariusi tiek įtakos Vakarų pasauliui, įskaitant ir Lietuvą, kiek Biblija. Tad, nesuprantant jos, nepavyks suprasti ir mus supančios kultūros. Negana to, Biblija, atskleisdama žmogaus būklę pasaulyje, padeda mums nauju žvilgsniu pažvelgti ir į save pačius. Galiausiai, krikščionys tiki, kad per biblinę literatūrą kalba pats Dievas, o visas jos pasakojimas nuosekliai veda prie Jėzaus iš Nazareto, negrįžtamai pakeitusio visą žmonijos istoriją. Kviečiame visus, kuriems įdomu pažinti tiek pasaulį, tiek save pačius ir patyrinėti lobyną, kurį vadiname Biblija. Seminarai vyksta Ukmergės tolerancijos centre, kas antrą pirmadienį. Jų išvis planuojama 12. Temos: kas yra Biblija, literatūros žanrai Biblijoje, jos veikėjai, siužetas, kompozicijos modeliai, pasakojimo fonas, biblinė poezija, psalmės, pranašai, biblinis įstatymas, Evangelija ir Jėzaus palyginimai, Naujojo testamento laiškai ir apokaliptinė literatūra. Seminarus veda Laurynas Jacevičius, Vilniaus universiteto religijos studijų magistras, Filosofijos instituo doktorantas, apologetika.lt įkūrėjas, BibleProject lietuvių kalbos patarėjas ir Lietuvos Biblijos draugijos asocijuotas narys. Seminarų turinys paremtas BibleProject, plačiai pasaulyje žinomo projekto, tyrinėjančio biblinę literatūrą, medžiaga, kuri prieinama ir lietuvių kalba. BibleProject turinys Lietuvoje yra sulaukęs palaikymo iš visų konfesijų tikinčiųjų: tiek katalikų, tiek protestantų-evangelikų, tiek ortodoksų. Daugiau informacijos apie BibleProject lietuviškai: https://bibleproject.com/Lithuanian/ http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs! Ar girdėjote, kad Biblija yra populiariausia visų laikų knyga pasaulyje? O ar žinojote, kad Biblija iš tiesų nėra viena knyga, o visa biblioteka? Joje apstu pasakojimų, poezijos, biografijų, istorinių naratyvų, patarlių, laiškų, apokaliptinių raštų ir dar daug visko. Jokia kita literatūra nėra padariusi tiek įtakos Vakarų pasauliui, įskaitant ir Lietuvą, kiek Biblija. Tad, nesuprantant jos, nepavyks suprasti ir mus supančios kultūros. Negana to, Biblija, atskleisdama žmogaus būklę pasaulyje, padeda mums nauju žvilgsniu pažvelgti ir į save pačius. Galiausiai, krikščionys tiki, kad per biblinę literatūrą kalba pats Dievas, o visas jos pasakojimas nuosekliai veda prie Jėzaus iš Nazareto, negrįžtamai pakeitusio visą žmonijos istoriją. Kviečiame visus, kuriems įdomu pažinti tiek pasaulį, tiek save pačius ir patyrinėti lobyną, kurį vadiname Biblija. Seminarai vyksta Ukmergės tolerancijos centre, kas antrą pirmadienį. Jų išvis planuojama 12. Temos: kas yra Biblija, literatūros žanrai Biblijoje, jos veikėjai, siužetas, kompozicijos modeliai, pasakojimo fonas, biblinė poezija, psalmės, pranašai, biblinis įstatymas, Evangelija ir Jėzaus palyginimai, Naujojo testamento laiškai ir apokaliptinė literatūra. Seminarus veda Laurynas Jacevičius, Vilniaus universiteto religijos studijų magistras, Filosofijos instituo doktorantas, apologetika.lt įkūrėjas, BibleProject lietuvių kalbos patarėjas ir Lietuvos Biblijos draugijos asocijuotas narys. Seminarų turinys paremtas BibleProject, plačiai pasaulyje žinomo projekto, tyrinėjančio biblinę literatūrą, medžiaga, kuri prieinama ir lietuvių kalba. BibleProject turinys Lietuvoje yra sulaukęs palaikymo iš visų konfesijų tikinčiųjų: tiek katalikų, tiek protestantų-evangelikų, tiek ortodoksų. Daugiau informacijos apie BibleProject lietuviškai: https://bibleproject.com/Lithuanian/ http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Iš naujausio kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numerio radijo pokalbiui pasirinta istorija nukelia į tarpukario Lietuvą ir leidžia pažvelgti į mūsų šalį joje namus atradusio jauno ūkininko iš Danijos akimis. Ta istorija nutrūko sulig 1940-ųjų rusų okupacija, o sugrįžo atgal daugiau kaip po penkių dešimtmečių, kai 1991-aisiais Lietuvai galutinai atsivėrė sienos.Prisiminimus apie iš žemėlapio ištrintą Lietuvą atsivežė Ebbe Flatau, čia gimęs, bet Kopenhagoje augęs danų kalbos dėstytojas, atvykęs dirbti į ką tik Vilniaus universitete įkurtą Skandinavistikos katedrą. Ištrauka iš jo autobiografijos kaip tik ir publikuojama naujausiame NŽ-A numeryje. Tekstą iš danų kalbos išvertė viena pirmųjų Ebbe Flatau studenčių, o dabar VU Skandinavistikos centro profesorė Loreta Vaicekauskienė, kurią prie Naujojo Židinio kalbina „Mažosios studijos“ bendradarbis Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Ar girdėjote, kad Biblija yra populiariausia visų laikų knyga pasaulyje? O ar žinojote, kad Biblija iš tiesų nėra viena knyga, o visa biblioteka? Joje apstu pasakojimų, poezijos, biografijų, istorinių naratyvų, patarlių, laiškų, apokaliptinių raštų ir dar daug visko. Jokia kita literatūra nėra padariusi tiek įtakos Vakarų pasauliui, įskaitant ir Lietuvą, kiek Biblija. Tad, nesuprantant jos, nepavyks suprasti ir mus supančios kultūros. Negana to, Biblija, atskleisdama žmogaus būklę pasaulyje, padeda mums nauju žvilgsniu pažvelgti ir į save pačius. Galiausiai, krikščionys tiki, kad per biblinę literatūrą kalba pats Dievas, o visas jos pasakojimas nuosekliai veda prie Jėzaus iš Nazareto, negrįžtamai pakeitusio visą žmonijos istoriją. Kviečiame visus, kuriems įdomu pažinti tiek pasaulį, tiek save pačius ir patyrinėti lobyną, kurį vadiname Biblija. Seminarai vyksta Ukmergės tolerancijos centre, kas antrą pirmadienį. Jų išvis planuojama 12. Temos: kas yra Biblija, literatūros žanrai Biblijoje, jos veikėjai, siužetas, kompozicijos modeliai, pasakojimo fonas, biblinė poezija, psalmės, pranašai, biblinis įstatymas, Evangelija ir Jėzaus palyginimai, Naujojo testamento laiškai ir apokaliptinė literatūra. Seminarus veda Laurynas Jacevičius, Vilniaus universiteto religijos studijų magistras, Filosofijos instituo doktorantas, apologetika.lt įkūrėjas, BibleProject lietuvių kalbos patarėjas ir Lietuvos Biblijos draugijos asocijuotas narys. Seminarų turinys paremtas BibleProject, plačiai pasaulyje žinomo projekto, tyrinėjančio biblinę literatūrą, medžiaga, kuri prieinama ir lietuvių kalba. BibleProject turinys Lietuvoje yra sulaukęs palaikymo iš visų konfesijų tikinčiųjų: tiek katalikų, tiek protestantų-evangelikų, tiek ortodoksų. Daugiau informacijos apie BibleProject lietuviškai: https://bibleproject.com/Lithuanian/ Vaizdo įrašas: https://youtu.be/f6PX85xSA18 Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs! http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Iš kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ septintojo numerio radijo pokalbiui parinkta tema, rodos, panardina į pačią adventinės tamsos gelmę, nes pokalbis suksis apie mirtį. Nors iki Kalėdų šviesos laiko liko ne taip ir daug, niekaip nepavyks išvengti mirties temos, kai vos už kelių šimtų kilometrų siaučia gyvybes glemžiantis karas. Tačiau šiandieninis pokalbis nukels į senesnius laikus. Viena iš nuolatinių NŽA autorių, humanitarinių mokslų daktarė Nerija Putinaitė, nuosekliai tyrinėjanti gyvenimą sovietmečio Lietuvoje, šiame numeryje publikuoja tekstą „Sovietizuota mirtis“. Ką reiškė mirtis sovietinėje ideologijoje? „Mažojoje studijoje“ prie Naujojo Židinio kalbasi Nerija Putinaitė ir Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Ar girdėjote, kad Biblija yra populiariausia visų laikų knyga pasaulyje? O ar žinojote, kad Biblija iš tiesų nėra viena knyga, o visa biblioteka? Joje apstu pasakojimų, poezijos, biografijų, istorinių naratyvų, patarlių, laiškų, apokaliptinių raštų ir dar daug visko. Jokia kita literatūra nėra padariusi tiek įtakos Vakarų pasauliui, įskaitant ir Lietuvą, kiek Biblija. Tad, nesuprantant jos, nepavyks suprasti ir mus supančios kultūros. Negana to, Biblija, atskleisdama žmogaus būklę pasaulyje, padeda mums nauju žvilgsniu pažvelgti ir į save pačius. Galiausiai, krikščionys tiki, kad per biblinę literatūrą kalba pats Dievas, o visas jos pasakojimas nuosekliai veda prie Jėzaus iš Nazareto, negrįžtamai pakeitusio visą žmonijos istoriją. Kviečiame visus, kuriems įdomu pažinti tiek pasaulį, tiek save pačius ir patyrinėti lobyną, kurį vadiname Biblija. Seminarai vyksta Ukmergės tolerancijos centre, kas antrą pirmadienį. Jų išvis planuojama 12. Temos: kas yra Biblija, literatūros žanrai Biblijoje, jos veikėjai, siužetas, kompozicijos modeliai, pasakojimo fonas, biblinė poezija, psalmės, pranašai, biblinis įstatymas, Evangelija ir Jėzaus palyginimai, Naujojo testamento laiškai ir apokaliptinė literatūra. Seminarus veda Laurynas Jacevičius, Vilniaus universiteto religijos studijų magistras, Filosofijos instituo doktorantas, apologetika.lt įkūrėjas, BibleProject lietuvių kalbos patarėjas ir Lietuvos Biblijos draugijos asocijuotas narys. Seminarų turinys paremtas BibleProject, plačiai pasaulyje žinomo projekto, tyrinėjančio biblinę literatūrą, medžiaga, kuri prieinama ir lietuvių kalba. BibleProject turinys Lietuvoje yra sulaukęs palaikymo iš visų konfesijų tikinčiųjų: tiek katalikų, tiek protestantų-evangelikų, tiek ortodoksų. Daugiau informacijos apie BibleProject lietuviškai: https://bibleproject.com/Lithuanian/ Vaizdo įrašas: https://youtu.be/o-2LXzeXE6c Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs! http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Ar girdėjote, kad Biblija yra populiariausia visų laikų knyga pasaulyje? O ar žinojote, kad Biblija iš tiesų nėra viena knyga, o visa biblioteka? Joje apstu pasakojimų, poezijos, biografijų, istorinių naratyvų, patarlių, laiškų, apokaliptinių raštų ir dar daug visko. Jokia kita literatūra nėra padariusi tiek įtakos Vakarų pasauliui, įskaitant ir Lietuvą, kiek Biblija. Tad, nesuprantant jos, nepavyks suprasti ir mus supančios kultūros. Negana to, Biblija, atskleisdama žmogaus būklę pasaulyje, padeda mums nauju žvilgsniu pažvelgti ir į save pačius. Galiausiai, krikščionys tiki, kad per biblinę literatūrą kalba pats Dievas, o visas jos pasakojimas nuosekliai veda prie Jėzaus iš Nazareto, negrįžtamai pakeitusio visą žmonijos istoriją. Kviečiame visus, kuriems įdomu pažinti tiek pasaulį, tiek save pačius ir patyrinėti lobyną, kurį vadiname Biblija. Seminarai vyksta Ukmergės tolerancijos centre, kas antrą pirmadienį. Jų išvis planuojama 12. Temos: kas yra Biblija, literatūros žanrai Biblijoje, jos veikėjai, siužetas, kompozicijos modeliai, pasakojimo fonas, biblinė poezija, psalmės, pranašai, biblinis įstatymas, Evangelija ir Jėzaus palyginimai, Naujojo testamento laiškai ir apokaliptinė literatūra. Seminarus veda Laurynas Jacevičius, Vilniaus universiteto religijos studijų magistras, Filosofijos instituo doktorantas, apologetika.lt įkūrėjas, BibleProject lietuvių kalbos patarėjas ir Lietuvos Biblijos draugijos asocijuotas narys. Seminarų turinys paremtas BibleProject, plačiai pasaulyje žinomo projekto, tyrinėjančio biblinę literatūrą, medžiaga, kuri prieinama ir lietuvių kalba. BibleProject turinys Lietuvoje yra sulaukęs palaikymo iš visų konfesijų tikinčiųjų: tiek katalikų, tiek protestantų-evangelikų, tiek ortodoksų. Vaizdo įrašas: https://youtu.be/EovZBHe9URc Daugiau informacijos apie BibleProject lietuviškai: https://bibleproject.com/Lithuanian/ http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Prasidėjusi „Scanorama“ šiemet skaičiuoja dvidešimtmetį. O kas kino festivalių laukia ateityje?Kokių renginių ir įvykių nepraleisti Kaune, kol miestas vis dar turi Europos kultūros sostinės titulą.Klaipėdoje atidaryta legendiniam teatro režisieriui Poviliui Gaidžiui skirtą paroda. Atidarymo renginyje prisiminimais apie maestro dalinosi jo studentai, aktoriai ir teatro kolegos.Kiek kultūra Lietuvoje prieinama įvairias negalias turintiems? Kas turėtų būti atsakingas už įtraukumo didinimą? Ar tik fiziniai barjerai trukdo pasiekti kultūrą? Apie tai kalbamės su neįgaliųjų ir kultūros organizacijų atstovais.Kultūros komentaras šįkart apie tai, ką aukščiausias pareigas valstybėje einančių asmenų apranga sako apie mūsų kaip tautos santykį su drabužiu, puošnumu, savęs pateikimu.Užsienio rubrikoje – pasakojimas apie naujus archeologinius atradimus Egipte.Rubrikoje „Sėskim ir pakalbėkim“ nusikelsime į unikalų Lietuvos miestą – Visaginą. Tai jauniausias Lietuvos miestas, neskaičiuojantis dar net penkiasdešimt metų. Lietuvių čia gyvena tik apie aštuoniolika procentų. Daugiausia gyvena rusų, baltarusių ir daug kitų tautybių žmonių. O pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų dalį Visaginas rikiuojasi kartu su Vilniumi ir Kaunu. Apie kultūrinį gyvenimą šiame mieste kalbėsimės su Visagino kultūros centro vadovu Audroniu Imbrasu. Praeityje tarp daugybės veiklų Audronis buvo įkūrėjas ir tokių dalykų kaip šiuolaikinio šokio festivalio „Naujasis Baltijos šokis“, „Naujojo cirko savaitgalio“, nepriklausomo menų centro Vilniuje Menų spaustuvė. Šios dabar jau įprastomis tapusios iniciatyvos savo laiku buvo kažkas negirdėta Lietuvoje. Su Audroniu pasikalbėsime apie Visagino ir visos šalies kultūrą.Ved. Dovydas Kiauleikis

Šiandien susitinkame prie Naujojo Židinio. Iš naujausio kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numerio autorių pokalbiui „Mažojoje studijoje“ pakvietėme VU Istorijos fakulteto profesorę dr. Mariją Drėmaitę, nuosekliai tyrinėjančią XX a. architektūros istoriją ir paveldą, taip pat lietuviškąjį modernizmą. Šį kartą Marijos Drėmaitės straipsnis „Naujajame Židinyje“ skirtas moterų vaidmeniui lietuviškojo modernizmo architektūroje ir ieško atsakymo į klausimą, kodėl Lietuvoje nėra žymių architekčių? Viešnią kalbina Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Gimtoji žemė. Strateginis naujojo laikotarpio planas – dar vis kietas riešutėlis žemdirbiamsŠią savaitę Kelmėje vyko jau penktasis žemdirbių ir politikų susitikimas aptariant naujojo laikotarpio Strateginio plano taisykles. Į susitikimą susirinko apie 100 žemdirbių, kuriems rūpi jų ūkio ateitis. Deja, ne visi linkę patys studijuoti planą ir, anot Ūkininkų sąjungos pirmininko Raimundo Juknevičiaus, tai nėra gera praktika.Alytaus rajone Gintarė ir Virgis Navagruckai, turintys 13 ha šilauogių ūkį, pasirinko savitą produkcijos realizavimo nišą. Uogos iškeliauja į didžiuosius prekybos centrus, taip sutaupomas laikas, galima dėmesį sutelkti į ūkio plėtrą.„Levandų Vanagynė“ – išskirtinė sodyba Rokiškio rajone, visai netoli Latvijos sienos. Čia savo gebėjimus realizuoja Kotryna Laucytė, auginanti levandas, vedanti edukacijas ir organizuojanti šventes. Kaip sako moteris, jos sodyba nėra skirta masiniams keliautojų srautams.Ved. Rūta Katkevičienė

Šiandien susitinkame prie Naujojo Židinio. Naujausiame kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraštyje „Naujasis Židinys-Aidai“ skaitytojus pasitinka Laiškas redaktoriui, nagrinėjantis aktualią atminties kovų temą ir jos ryšį su vadinamaisiais kultūriniais karais. Laiško autorius, filosofas ir kultūros istorikas Vytautas Ališauskas šiandien vieši prie Naujojo Židinio, o jį kalbina „Mažosios studijos“ bendradarbis Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Kuo konkursai svarbūs jauniesiems muzikams? Apie XXII Nacionalinį Balio Dvariono pianistų ir stygininkų konkursą kalbamės su konkurso Saviraiškos grupės stygininkų komisijos pirmininke smuikininke prof. Aiste Dvarionaite ir Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos direktore Laimute Užkuraitiene.Šiemet sukanka 500 metų, kai Pranciškus Skorina Vilniuje įkūrė pirmąją Rytų Europoje spaustuvę. Čia jis išspausdino pirmąją Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje knygą – „Mažąją kelionių knygelę“. Minint Skorinos metus – pokalbis apie šią asmenybę ir svarbiausius jo darbus. Pasakoja Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. Aivas Ragauskas.Šeštadienį keliasdešimties Lietuvos miestų gatves užlies muzika – šešioliktą kartą rengiama Gatvės muzikos diena. Šiemet ji skiriama paremti Ukrainos kovai už laisvę. Apie tai ir eiseną Naujojo Orleano ritmu – renginio koordinatorė Viktorija Mamontovaitė ir grupės „Mood Sellers“ narys Lukas Pivoriūnas.Šį vakarą Lietuvos rusų dramos teatre – premjera – žymios bulgarų režisierės Dianos Dobrevos pastatymas „Medėja svetimšalė“. Spektaklis, kuriame analizuojamas tragiškas aistros kamuojamos moters likimas, praradus šeimą, meilę ir tėvynę. Karinos Metrikytės pasakojimas.Smuikininkas, ilgametis Valstybinio Vilniaus kvarteto narys, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, Lietuvos ir Austrijos draugijos prezidentas Petras Kunca šiais metais paminėjo 80-ąją sukaktį. Darbas su studentais, konkursų vertinimo komisijose, koncertai ir kitokia veikla – profesoriaus kasdienybė. „Viskas – vardan muzikos, vardan kultūros puoselėjimo žmonėse“, – sako P. Kunca, su kuriuo kalbamės rubrikoje „Be kaukių“.Pakeliui su klasika. Ved. Giedrė Trapikaitė ir Gerūta Griniūtė

Pirmojoje Naujojo Testamento knygoje, pačioje jos pradžioje guli atsitrenkimo akmuo – genealoginis Jėzaus protėvių sąrašas. Aptariame, kaip neatsitrenkti į šią kliūtį, bet paversti uola, iš kurios trykšta gyvenimo versmės. Mokomės skaityti Mato evangelijos prologą, aiškinamės pagrindines šios evangelijos temas.

Šiandien susitinkame prie Naujojo Židinio. Netrukus pasirodys antrasis kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo žurnalo Naujasis Židinys-Aidai numeris, kurį, kaip ir turbūt visų mūsų kasdienybę, užvaldė karas Ukrainoje. Skaitytojai galės susipažinti su istoriko Nerijaus Šepečio atlikta Vladimiro Putino karo paskelbimo kalbos analize, Laišką redaktoriui parašė laisvos Baltarusijos aktyvistė, dabar gyvenanti Vilniuje, Sabina Brilo. Žurnale rasite ir daugiau su Ukrainos istorija bei dabartimi susijusių tekstų ir vaizdų.Tačiau tarp jų nugula ir vienas proginis tekstas – giriamasis žodis žurnalistams Birutei Davidonytei ir Dovydui Pancerovui, pasakytas teikiant šių metų Gailių klano premiją - tai įvertinimas už paskutiniuosius Davidonytės ir Pancerovo žurnalistinius tyrimus.Laidos svečias - vienas premijos laureatų Dovydas Pancerovas, su kuriuo kalbėsimės ne tik apie tiriamąją žurnalistiką, bet ir apie karą Ukrainoje.Redaktorius Antanas Terleckas.

Šiandien susitinkame prie „Naujojo Židinio“.Netrukus pasirodysiančiame kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numeryje skaitytojai, be kita ko, ras ir garsaus šių dienų mąstytojo, čekų kunigo ir filosofo Tomašo Haliko straipsnį „Krikščionybė ir laiko ženklai“. Tėvas Halikas ne veltui daugelio vadinamas laiko ženklų skaitytojų. Šiame tekste jis apmąsto krikščionybės būklę Vakaruose, kurią lygina su žmogų ištinkančia vidutinio amžiaus krize, svarsto apie sveiką sekuliarizmą, kai kurių krikščionių gynybiškumą, vedantį į religinį fundamentalizmą, ir kalba apie Bažnyčios kaip tikėjimo dorybių mokyklos ateitį.Kaip šis tėvo Haliko tekstas skamba lietuviškų realijų kontekste? Laidos svečias – VU profesorius Paulius Subačius.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Šiandieninėje laidoje klausytojus pakviesime pratęsti pažintį su čekų mąstytojo ir disidento Jano Patočkos (1907-1977) filosofiniu palikimu. „Kultūros ir religijos“ laidoje prie Naujojo Židinio jau buvo kalbėta apie tai, kaip svarbiausios šio mąstytojo idėjos - „gyvenimas tiesoje“ ir „rūpinimasis siela“ - gali pagelbėti šiais laikais, Vakarams iš naujo ieškant savo politinės bei moralinės tapatybės. Sovietmečiu Patočkos veikalai buvo verčiami ir platinami savilaidos būdu, taigi, ilgais okupacijos dešimtmečiais slapta maitino laisvos minties ištroškusisu protus, o šiandien tapo pasiekiami skaitytojui naujo leidimo pavidalu. Tai – knyga „Eretiškos esė apie istorijos filosofiją“, kurias išleido leidykla „Phi Knygos“, o jos vadovas, filosofas Tomas Šinkūnas šiandien vieši „Kultūros ir religijos“ laidoje. Jį kalbina Mažosios studijos bendradarbis Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Premjerė Ingrida Šimonytė žada artimiausiu metu informuoti apie savo sprendimą dėl trauktis pasiryžusių užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio.Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad jo sprendimas atsistatydinti dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą yra rimtas.Lietuvą pasiekia beveik 80-mt tūkstančių Pfizer vakcinos dozių 5-erių - 11-os metų vaikams. Per kelias dienas jos bus išvežiotos į paskirstymo punktus, dalyje jų jau trečiadienį prasidės vaikų vakcinacija. Litexpo vakcinavimo centro koordinatorė Vaida Danielė sako, kad gautas vakcinas tikimąsi išnaudoti per savaitę. Pasak jos, jaučiamas didelis tėvų aktyvumas ir noras paskiepyti vaikus, nes visos vaikų vakcinacijai skirtos vietos jau yra užimtos.Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Rusija ruošiasi karui su Ukraina, o ši grėsmė tarptautinėje bendruomenėje, įskaitant Lietuvą, nėra įvertinta pakankamai rimtai.Lietuvoje būsto kainos trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, padidėjo beveik pusšešto procento. Kaip skelbia statistikos departamentas, naujos statybos būstai pabrango beveik 6-iais nuošimčiais, ankstesnės statybos būstai pabrango kiek daugiau nei penkiais nuošimčiais.Lietuvos nacionalinis muziejus 2023-iųjų pabaigoje planuoja vieno iš pagrindinių savo padalinio, Naujojo arsenalo rekonstrukciją.Ved. Paulius Šironas

Saulius Skvernelis su bendražygiais steigia Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“. Buvęs premjeras tikisi, kad įsteigti partiją pavyks kitų metų pradžioje.LRT žurnalistų komanda aiškinasi, ar pasienyje su Baltarusija į Lietuvą neteisėtai pateko migrantų grupė su vaikais.Valstybės gynimo taryba patvirtino, kad Lietuva siųs karių į Prancūzijos vadovaujamą operaciją Malyje.Naujojo poligono kariuomenė nesteigs, tačiau plės esamą Rūdninkuose.Kovidiniais ligoniais Vilniaus regione užsipildė beveik visos ligoninių lovos, todėl miesto valdžia ieško, kur dar galima būtų guldyti pacientus.Aplinkosaugininkai surengė akcijos „Lašiša“ reidą Anykščių ir aplinkiniuose rajonuose.Feisbukas neatsisako planų sukurti vadinamąją "metavisatą" – savo socialinį tinklą, o gal ir didelę dalį likusio interneto perkelti į virtualią realybę.Ved. Liepa Želnienė

Kultūrinės spaudos apžvalga.Šv. Jono gatvės galerijoje veikia menininkės Aušros Kleizaitės kūrinių paroda, kviečianti lankytojus pasinerti į fantasmagorišką Karalių, Dievų, Ožių ir Vaiduoklių, arba Demonų pasaulį.Istoriko Domo Boguševičiaus komentaras, atsigręžiantis į naujų mokslo metų aktualijas.Šeduvos lankytojai kviečiami išgirsti po miestelį pasklidusias audio istorijas, kuriose – atkurti pasakojimai apie žydų gyvenimą čia iki Antrojo pasaulinio karo. Operos solisto Rafailo Karpio ir aktorės Elžbietos Latėnaitės pagalba prabyla vienintelis to meto miestelio vegetaras, verslininkas, padegęs savo viešbutį, gyventojai, bandę išgelbėti žydų šeimas.Savo kadenciją kaip Lietuvos ambasadorė prie UNESCO pradeda diplomatė Jolanta Balčiūnienė. Kokie tikslai ir pagrindiniai uždaviniai keliami šiuo metu ir yra aktualiausi?Apie gamtos reikšmę kūrybai ir kasdienybei pokalbis su grupės „Golden Parazyth“ vokalistu Giedriumi Širka.Prasideda tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis „Helium“ – taip šiemet persivadino jau penkiolika metų organizuojamas „Naujojo cirko savaitgalis“. Kokią programą šiemet paruošė festivalio organizatoriai?„Klasikos koncertų salės“ apžvalga.Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Žurnalo „Metai“ apžvalga.Tarpdisciplininio meno kūrėjos Audros Vau portretas.Pirmoji šį sezoną Kauno fotografijos galerijos paroda – Mindaugo Kavaliausko „A-Spot“ apie lėktuvų stebėjimo reiškinį.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras apie dviveidį dievą Janą, pandemijos metu atvėrusį duris į naują epochą.Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kartu su prodiuserine kompanija „Operomanija“ inicijuoja projektą „Operos genomas“. Jame drauge su įvairių profesijų menininkais bus plėtojamos ir realizuojamos novatoriškos kūrybinės idėjos, orientuotos į šiuolaikinę operą ir naująjį muzikos teatrą.Neringos muziejai drauge su projektu „Neringa – Lietuvos kultūros sostinė 2021“ pradeda istorinių pasakojimų ciklą „Kultūros salos istorija“ ir kviečia panirti į gilius Kuršių nerijos istorijos vandenis.„Klasikos koncertų salė“ – LRT KLASIKOS savaitės koncertus pristato Rasa Murauskaitė.Ved. Indrė Kaminckaitė

Laida skirta čekų filosofui ir disidentui Janui Patočkai (1907-1977).„Patočkos ir kitų antisovietinių disidentų palikti tekstai šiandien aktualūs dėl trijų priežasčių. Pirma, dėl ypatingos geopolitinės ir istorinės regiono, kuriame šios teorijos buvo sukurtos, padėties. Antra, dėl egzistencinio svorio, kurį šiame regione komunizmo laikais įgijo politinė atsakomybė ir praktika. Galiausiai - šiame regione užgimusi politinė mintis dėl istorinių aplinkybių buvo neatsiejama nuo tam tikrų etinių įsipareigojimų, t.y. vertybinio kompaso, kurį šiais laikais taip sunku atrasti“, - „Naujojo Židinio-Aidų“ žurnale rašo J. Patočkos filosofijos tyrinėtojas, politikos antropologas dr. Arvydas Grišinas. Jį kalbina Laurynas Peluritis.Laidą parengė Rūta Tumėnaitė

Trupės „Nuepiko“ šokio spektaklis „Perdegimas“ sugrįžta nauju – filmo – formatu. Pasak filmo kūrėjų, pagrindinis siekis šiame procese buvo kaip galima labiau atsiriboti nuo spektaklio choreografijos, o kino formatas suteikė galimybių naujiems įvaizdžiams ir metaforoms, kurios pasaulinės pandemijos fone tampa vis aktualesnėmis.Ciklas „24 atvirukai: pasakojimai apie moteris kompozitores“: Amy Beach.Latvių kompozitoriui Pēteriui Vaskui – 75.Fotografijos muziejuje Šiauliuose atidaroma Arūno Kulikausko fotografijų paroda „Paskutinė“. Menininkas vengia žodžio „retrospektyvinė“ ir parodą vadina apžvalgine.Lietuvoje reziduojanti „Kanta Company“ – Suomijoje studijų metu susipažinęs Kęsto Matusevičiaus, Aino Mäkipää ir Lylos Goldman trio – „Naujojo cirko savaitgalyje“ šiemet turi pristatyti psichologinį ir fizinį spaudimą kūrėjams nagrinėjantį projektą „Pressure“. Pokalbis su kūrėjais apie tai, kokias įtampas patiria šiuolaikinio cirko menininkai, kaip tą lemia geografinis kontekstas, apie situaciją paaštrinusią pandemiją ir karantinius kūnus.Rubrikoje „Be kaukių“ – pokalbis su kompozitoriumi, sistemiškai, kasdien nuo vaikystės tapančiu Antanu Jasenka. Menininkas pristato pirmąją Vilniuje tapybos parodą „Psyche“. Anot jo, kai vaikystėje nepavykdavo su muzikos atlikimu, mokytoja liepdavo piešti. Kaip dažnai dabar kompozitorius taiko šį metodą? Ir ar tapydamas klausosi savo muzikos?Ved. Indrė Kaminckaitė ir Marius Eidukonis

Ryto allegro. Naujojo amžiaus judėjimo renesansas „influencerių“ eroje. Kokie būtini Kultūros tarybos pokyčiai?Savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga.Grupinė paroda „TIK KŪNAS?“ – galimybė patyrinėti ir stebėtis, kiek viena tema gali sukelti skirtingų plastinių sprendimo būdų ir emocinių potyrių – nuo kančios iki džiaugsmo, nuo ironijos iki pagarbos ir meilės žmogiškajam kūnui.Režisierė Eglė Kižaitė Vilniaus mažojo teatro projekte „Nutikimai ekologiniame ūkyje“ nagrinėja savo kartos bandymą pabėgti nuo savęs pačių, žvelgia į paradoksalų Naujojo amžiaus (New Age) judėjimo renesansą socialinių tinklų ir „influencerių“ eroje.Literatūrologo ir vertėjo Vytauto Bikulčiaus parengta naujų knygų apžvalga.Lietuvos meno kūrėjų asociacijai kreipusis į šalies politikus ir žiniasklaidą dėl Lietuvos kultūros tarybos veiklos ir funkcijų peržiūros, Kultūros komitete svarstytas klausimas dėl jos veikimo principų ir lėšų skirstymo. Kokie būtinieji Kultūros tarybos veiklos pokyčiai išryškinti ir kaip bus jų siekiama?„4 milijonai“: Japonijoje gyvenantis kontrabosininkas Danielis Rubinas.Po dvejų metų pertraukos Šiauliuose surengta Šiaurės Lietuvos tautodailininkų darbų paroda, kurioje atsispindi pandemijos įtaka.Ved. Indrė Kaminckaitė

Praėjusios Seimo kadencijos pradžioje Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis nusprendė, kad leidimus susipažinti su įslaptinta informacija turi gauti visi Seimo komitetų ir komisijų vadovai. Tačiau kadencijos pabaigoje Viktoras Pranckietis tvarką pakeitė. Dabar tai nebėra privaloma. Tema domėjosi Liepa Želnienė.JAV prisaikdintas 46 - asis šalies prezidentas Joe Bidenas. Ko tikėtis Lietuvai, Europai ir visam pasauliui?Europos pralamento narė Rasa Juknevičienė, buvęs ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose, dabar seimo narys Žygimantas Pavilionis.Apie orus sinoptikė Vida RalienėUžsienio įvykių apžvalga. PROG. Lukas Kivita.Kodėl dalis visuomenės nepaiso draudimų būriuotis ir taip rizikuoja savo bei kitų sveikata. Kaip su tuo kovoti?Nekilnojamojo turto rinkoje - apstu optimizmo. Auga gyventojams išduotų paskolų portfelis, parduodamų butų skaičius bei jų kaina. Ši ir kitos temos, Dariaus Mato parengtoje apžvalgoje.Prezidento vyriausiasis patarėjas, ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta.Kaune nustačius didelio patogeniškumo paukščių gripo atvejį maisto ir veterinarijos ragina net ir kelias vištas auginančius jas deklaruoti. Tik tokiu atveju nustačius gripo židinį augintojas galėtų pretenduoti į valstybės paramą. Daugiau tema domėjosi Kristina Karlonė.Savaitės komentaras. Autorius - istorikas Norbertas Černiauskas.Ved. Rūta Kupetytė

Koronaviruso pandemija ir karantino ribojimai neigiamai veikia visuomenės emocinę būklę. Ši tema aptarta Seimo Sveikatos reikalų komitete.Jungtinėse Valstijose šiandien vyks išrinktojo prezidento Džo Baideno ir išrinktosios viceprezidentės Kamalos Haris inauguracija.Į Rusiją parvykus Aleksejui Navalnui, Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Cichanouskaja prašo tarptautinių organizacijų pagalbos grįžti į Minską.Ved. Aleksandras Dvojeglazovas.

JAV prezidento Joe Bideno ir viceprezidentės Kamalos Harris inauguracija.Naujojo šalies vadovo priesaika ir kreipimasis į amerikiečius, politologų ir politikų vertinimai, naujausia informacija ir Amerikos lietuvių reakcijos.Įtampa po Kapitolijaus šturmo ir susiskaldžiusi Amerikos visuomenė.Suvienyta Amerika – toks inauguracijos šūkis. Ar jis virs realybe?

Ko tikėtis iš naujojo JAV prezidento J. Bideno ir ar D. Trumpas tęs politinę karjerą?Ar įmanomas Seimo opozicinių frakcijų susitarimas?Kuo pavojingos pasaulyje plintančios naujos koronaviruso atmainos?Norite išgirsti daugiau? Visą LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įrašą rasite čia:https://www.lrt.lt/mediateka/audio/radijo-laidos/ryto-garsai

Žurnalo „Metai“ apžvalga su vyr. redaktoriumi Antanu Šimkumi.Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos sukurtas virtualus „Krašto paveldo gido“ turistinis maršrutas „Literatūrinė Klaipėda tarpukariu“ kviečia pasivaikščioti po uostamiestį ir susipažinti su atmintinomis vietomis, kur tarpukariu gyveno ir dirbo vokiškai rašę autoriai.Domanto Razausko muzikinių naujienų apžvalga: Islandijos žvaigždės Olafuro Arnaldso naujas albumas, „Hyperion“ leidyklos prikeltas pamirštas Armėnijos kompozitorius ir naujiena laisvojo džiazo mylėtojams.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras apie paraleles tarp Sausio 13-osios ir amerikiečių įsiveržimo į kapitolijų.Vilniaus universiteto biblioteka visuomenei atveria savo tūkstančius objektų talpinančias suskaitmenintas kolekcijas. Kokios mokslo ir kultūros paveldo vertybės nuo šiol prieinamos viešam naudojimui? Šį žingsnį atviro mokslo link komentuoja VUB Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento direktorė Nijolė Klingaitė-Dasevičienė.Meno, rezidencijų ir edukacijos centras Rupert pristato savo žurnalą ir kviečia į pirmojo numerio skaitymo sesiją. Naujojo leidinio konceptą ir atsiradimo priežastis pristato Rupert kuratorius Tautvydas Urbelis.„Klasikos koncertų salė“ – savaitės koncertus per LRT KLASIKĄ pristato vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė.Rudenį turėjo įvykti režisieriaus Antano Obcarsko ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklio „Shopping and Fucking“ premjera. Visi bilietai į spektaklį išpirkti, mieste iškabintos jo afišos, tačiau likus trims savaitėms iki premjeros nutrauktas pasiruošimo procesas. Antanas Obcarskas nukelia mus į ne itin malonius teatro užkulisius ir pasakoja statyto, bet nepastatyto spektaklio istoriją.Ved. Indrė Kaminckaitė

Gruodžio viduryje darbą pradėjęs Aplinkos ministras Simonas Gentvilas atsako į klausimus apie savo komandą, miškų ir saugomų teritorijų apsaugą bei klimato kaitą, o taip pat taršos mokesčius, aplinkosaugos kontrolę ir visuomenės įtraukimą priimant aplinkai ir žmonių sveikatai svarbius sprendimus.Autorė Vaida Pilibaitytė

Ingridai Šimonytei liko įvardinti žemės ūkio ministro pavardę, o Seimui – patvirtinti vyriausybės programą, ir naujasis ministrų kabinetas pradės dirbti. Ar dar laukia kokie nors netikėtumai? Kokių pirmiausiai imsis darbų ši vyriausybė?Apie tai diskutuoja Seimo pirmininkės pavaduotojas Jurgis Razma, Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnas Algirdas Sysas, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas bei Seimo narė Agnė Širinskienė bei politologai: Mindaugas Jurkynas ir Vytautas Dumbliauskas.Ved. Virginijus Savukynas

Naujojo Seimo pirmininko portretas. Pokalbis su Viktorija Čmilyte-Nielsen.Antrojo karantino psichologiniai iššūkiai. Psichologo Andriaus Kalugino komentaras.Vilniuje online formatu vyksta Tarptautinis folk festivalis Pokrovskyje kolokola. Pokalbis su renginio organizatore Arina Zacharova.Ved. Irina Andrianova.

Žvilgsnis į naujos kadencijos Seimą. Jis turės naują jauniausią parlamentarą. Tai – Laisvės partijos atstovas 28-erių Marius Matijošaitis.Apskritai šios kadencijos Seime dirbs gerokai daugiau naujų ir jaunų politikų. Pažintis su keliais iš jų.Į Seimą pateko ir keturi save išsikėlę politikai. Pirmą kartą Parlamente dirbs šiaulietis Domas Griškevičius, po pertraukos sugrįžta buvęs parlamentaras ir buvęs Biržų rajono meras Valdemaras Valkiūnas.Ved. Edvardas Kubilius

Iki parlamento rinkimų liko mažiau nei mėnuo, tačiau partijų diskusijos apie švietimą ir aukštąjį mokslą prėskos. Kokių sprendimų laukia ir tiki padarysiant naują valdžią skirtingų aukštųjų mokyklų rektoriai?Laidoje dalyvauja Mykolo Romerio universiteto rektorė, profesorė Inga Žalėnienė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorius, profesorius Zbignevas Ibelhauptas ir Klaipėdos universiteto rektorius, profesorius Artūras Razbadauskas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Klaipėdoje, kavinėje „10 Tiltų“ atidaryta Algio Kriščiūno tapybos darbų paroda „Sapnuojant gyvenimą“. Akrilu ir aliejumi tapantis kūrėjas sako, kad jo darbai – tai tarsi dienoraštis, kuriame atsispindi paties menininko gyvenimas. A. Kriščiūną kalbina Česlovas Burba. Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie nesavanaudišką laisvę ir įvykius Baltarusijoje.Prasideda didžiausias Lietuvoje šiuolaikinio cirko festivalis „Naujojo cirko savaitgalis“ , Lietuvos publikai pristatysiantis pasaulinio pripažinimo sulaukusius Europos kūrėjų darbus, o taip pat – pirmą kartą festivalio istorijoje rengiamą Lietuvos cirko kūrėjų eskizų programą. Pokalbis su programos sudarytoju Audroniu Imbrasu.Sostinėje veiklą pradeda didžiausias Lietuvoje kultūros kompleksas „SODAS 2123“ – bendruomeniškumo ir savivaldos principais veikianti visuomenei atvira erdvė. Kodėl Vilniui prireikė dar vienos kultūrinės erdvės? Koks bus šio komplekso identitetas? Pokalbis su „SODAS 2123“ vadove Danute Gambickaite. Žvelgti į praeitį – tarsi vartyti seną dienoraštį, kurį skaitant galima nustebti, kad problemos, apie kurias kalbėta prieš daugybę metų, ir šiandien beveik tokios pačios. Apie tai pasakoja naujas režisieriaus Karolio Kaupinio ir dramaturgės Birutės Kapustinskaitės kūrinys, muzikiniai paveikslėliai „Radvila Darius, Vytauto“, kurio premjera įvyks atidarant kompleksą „SODAS 2123“. Apie premjerą, kurioje naudojama LRT televizijos archyvų medžiaga, pasakoja režisierius K. Kaupinis.Prasideda festivalis „Muzika erdvėje“, kuris šiemet, reaguodamas į valstybės 30-metį, kviečia apžvelgti žmogaus ir valstybės santykį bei ieškoti atsakymo į klausimą: kas ir kokie mes esame kaip tauta šiandien? Pokalbis su „Muzika erdvėje“ vadovais, kompozitoriais Matu Drukteiniu ir Agne Matulevičiūte. „Klasikos koncertų salės“ – LRT KLASIKOS savaitės koncertus pristato vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė. Ved. Indrė Kaminckaitė

Karolis Tiškevičius, Jonas Miklovas ir Jonas Lekšas diskutuoja apie pastarąsias krepšinio aktualijas – Utenos „Juventus“ sėkmingą pasirodymą 3x3 turnyre Vengrijoje, pirmąsias „Žalgirio“ draugiškas rungtynes ir nesulaukiamus „Ryto“ legionierius. Temos: pelninga „Juventus“ vasara 3x3 krepšinyje (2:51); atgarsiai po pirmųjų „Žalgirio“ draugiškų rungtynių (20:52); kodėl „Rytas“ sportuoja vis dar be legionierių? (34:22); gandai apie geriausius rinkoje likusius laisvus krepšininkus (45:58). Mūsų patronais tapti galite paspaudę čia: https://patreon.com/BasketNews

LRT naujojo sezono premjera – laida „Piniginės reikalai“. Apie pinigus ir jų reikalus pokalbis su laidos vedėja, asmeninių finansų eksperte, verslininke Odeta Bložiene. Dainininkė Aistė Smilgevičiūtė su grupe „Skylė“ pristato albumą žemaitiškai „Gervaza dūzgės“. Su kelionių ekspertu Karoliu Žukausku leisimės į lobių paieškas ir keliausime po Baltijos šalis. Skiltyje – „Minutė džiaugsmo“ su atlikėja Aiste Lasyte pakalbėsime apie šokius ant stulpo. Ved. Ignas Krupavičius ir Ramūnas Zilnys

Laidoje kalbėjome apie SONY State of Play renginį, Detroit: Become Human pardavimus, Horizon Zero Down PC versiją, PS5 senų pultelių palaikymą, Ninja sugrįžimą į Twitch platformą, HALO Infinite bei apie kitas gaming naujienas.

Jonas Miklovas „BasketNews.lt podkasto“ laidoje kalbina naująjį Vilniaus „Ryto“ trenerį Donaldą Kairį. Temos: apie „Ryto“ viziją ir komplektaciją (7:43); kaip šešioliktmetis išvyko į JAV (20:25); kaip jaunas žaidėjas priėmė sprendimą tapti treneriu (29:35); kaip atsidūrė komandoje, kuri tapo NBA čempione, ir darbas su Popovichiumi (36:13); apie karjeros etapą sugrįžus į Europą ir čempioniška Eurolygos patirtis (41:23); apie trenerio Kairio krepšinio filosofiją (50:15).

Naujojo sezono „Audiologų“ laidose dėmesys sutelkiamas į gebančius mąstyti vaizdagarsiais kūrėjus, jų muzikos klausytojų vaizdinę klausą, į tuos, kurie klausosi su asociacijomis, vidinio, pasąmoninio regėjimo vaizdiniais. Regėjimas garsais, garsų spalvos, muzikinių frazių architektūra, muzikos sukelti pasąmoniniai vaizdiniai – nebūtinai su siužetais ar konkrečiais daiktais, įvairios, dažnai sunkiai nusakomos emocinės būsenos, nuotaikų charakteristikos, galinčios gimti klausant jokio pavadinimo neturinčius muzikos kūrinius ir kokiu būdu tai pasiekiama – toks pokalbių turinys. Laidoje skamba M. K .Čiurlionio, K. Szymanowskio, I .Stravinskio, A. Schoenbergo kūrinių fragmentai.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos derybininkai susitarė dėl naujos Brexito sutarties. Tai patvirtino britų premjeras Borisas Johnsonas ir Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris. Naujojo susitarimo detalės kol kas nežinomos. Komentaras. Tarptautinė kovos su skurdu diena. Naujausi duomenys rodo, kad skurdo rizikos lygis 2017 m. buvo didžiausias nuo pat Lietuvos įstojimo į ES ir siekė 22,9 proc., taip palikdamas Lietuvą viena iš lyderiaujančių ES pagal aukštus skurdo rizikos rodiklius. Minint atšvaitų dieną, specialistai pastebi, kad žmonės tampa vis sąmoningesni, tačiau tokios akcijos vis dar išlieka aktualios.

Naujojo teatro vadovė Svetlana Šulc tikisi su Kosto Ostrausko pjese „Vaižgantas“ aplankyti daugelį Lietuvos mokyklų ir priminti jaunimui garbingą Lietuvos praeitį. Režisierė Miglė Remeikaitė, vaidintojai Andžejus ir Kristina sako, jog nesijaučia, kad beveik visi Naujojo teatro žmonės – neįgalūs. Ved. Gemutė Padribonienė.

Ką teatras reiškia žmogui su negalia? Aistė Gadliauskaitė stebėjo Neįgaliųjų Naujojo teatro darbą, šiemet švenčiantį dešimtmetį.„Noras pažinti savo kūną neturėtų nešti gėdos jausmo, o kaip tik stiprinti žmonių santykius“, – sako erotinių prekių parduotuvės Vilniaus centre pardavėja Deimantė. Ją aplankė Rita Giniūtė.Kiek laiko užtrunka sukurti medalį ar pašto ženklą? Pokalbis su dailininke Lina Kalinauskaite.Ved. Edvardas Kubilius. Red. Rūta Kupetytė.

Naujojo epizodo viešnia – Vilniaus universitete dirbanti Dr. Docentė Ramunė Grikšienė, kuri jaudaug metų tyrinėja, kaip lytiniai hormonai veikia moterų kognityviasias funkcijas bei emocijas.Šiame epizode kalbėsime apie tai, kaip hormoninė kontracepcija veikia moterų nervų sistemosveiklą, aptarsime jų sandarą ir poveikį. Paremk Nebegėda.lt veiklą: patreon.com/nebegeda

„Aš kartais pagalvoju, kad renku biblioteką sau senam. Kai būsiu senas ir niekam nereikalingas, galėsiu skaityti visą tą klasiką“, – prisipažįsta vienas aistringiausių skaitytojų poetas Marius Burokas. Naujųjų metų išvakarėse atsigręšime į praėjusius metus. Ne, žiūrėsime ne kas ypatingo nutiko 2017-aisiais. Bet kas nenutiko. Kas nenutiko ne tik 2017, bet ir visame XXI amžiuje, ir XX amžiaus antroje pusėje. Kalbėsime apie tai, ko neperskaitėme, kokios knygos mūsų lentynose guli kaip gyvi sąžinės priekaištai. Ir galbūt tokios išpažintys padės atsikratyti slegiančios įtampos. Juk žmonės patiria įtampą, kankinasi, kad neperskaito vienos ar kitos knygos. Kiti neranda ramybės, kad neperskaito „visko“. Yra net leidžiamos knygos apie tai, kaip kalbėti apie knygas, kurių neskaitėte. Žmonės meluoja, kad skaito. Štai ispanai labiausiai meluoja, kad skaitė „Don Kichotą“, o britai – „Alisą stebuklų šalyje“.O ko neperskaitėme mes, lietuviai?„Literatūros akiračiuose“ išgirsite tris išpažintis. Skaitymo skatinimo projektų iniciatorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė, vienintelis „Naujojo knygnešio“ premiją už knygų populiarinimą pelnęs poetas, kritikas Marius Burokas ir literatūros tyrinėtoja Dalia Satkauskytė. Kokios knygos perskaitytos per vėlai? Dėl kurios nerperskaitytos knygos neskauda sąžinė? Kokios neatsiverstos knygos lentynose pasakoja apie mūsų neišsipildžiusias iliuzijas? Kodėl mes neperskaitytas ir jau greičiausiai neskaitysimas knygas laikome namuose ir net gabenamės kraustydamiesi? Kaip daug skaitantys žmonės dorojasi su įtampa, kurią kelia supratimas, kad visų norimų knygų niekaip neperskaitysi.

„Aš kartais pagalvoju, kad renku biblioteką sau senam. Kai būsiu senas ir niekam nereikalingas, galėsiu skaityti visą tą klasiką“, – prisipažįsta vienas aistringiausių skaitytojų poetas Marius Burokas. Naujųjų metų išvakarėse atsigręšime į praėjusius metus. Ne, žiūrėsime ne kas ypatingo nutiko 2017-aisiais. Bet kas nenutiko. Kas nenutiko ne tik 2017, bet ir visame XXI amžiuje, ir XX amžiaus antroje pusėje. Kalbėsime apie tai, ko neperskaitėme, kokios knygos mūsų lentynose guli kaip gyvi sąžinės priekaištai. Ir galbūt tokios išpažintys padės atsikratyti slegiančios įtampos. Juk žmonės patiria įtampą, kankinasi, kad neperskaito vienos ar kitos knygos. Kiti neranda ramybės, kad neperskaito „visko“. Yra net leidžiamos knygos apie tai, kaip kalbėti apie knygas, kurių neskaitėte. Žmonės meluoja, kad skaito. Štai ispanai labiausiai meluoja, kad skaitė „Don Kichotą“, o britai – „Alisą stebuklų šalyje“.O ko neperskaitėme mes, lietuviai?„Literatūros akiračiuose“ išgirsite tris išpažintis. Skaitymo skatinimo projektų iniciatorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė, vienintelis „Naujojo knygnešio“ premiją už knygų populiarinimą pelnęs poetas, kritikas Marius Burokas ir literatūros tyrinėtoja Dalia Satkauskytė. Kokios knygos perskaitytos per vėlai? Dėl kurios nerperskaitytos knygos neskauda sąžinė? Kokios neatsiverstos knygos lentynose pasakoja apie mūsų neišsipildžiusias iliuzijas? Kodėl mes neperskaitytas ir jau greičiausiai neskaitysimas knygas laikome namuose ir net gabenamės kraustydamiesi? Kaip daug skaitantys žmonės dorojasi su įtampa, kurią kelia supratimas, kad visų norimų knygų niekaip neperskaitysi.

„Pelėdų kaimas“ Pelėdnagiuose“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalgoje – Veimaro menų festivalis ir Baltijos muzikantai Berlyne.Tarptautinis festivalis „Naujojo cirko savaitgalis ‘17“ .„Klasikos enciklopedija“: Neo-Pop Art.

„Naujojo teatro“ bendruomenėje visi neįgalūs: jie ir artistai, ir scenos darbininkai, ir vežėjai. Jų didžiausia svajonė – paslėpti neįgalumą ir tapti profesionaliais aktoriais“, – sako teatro vadovė Svetlana Zemleckienė, artistai Božena Burokienė, Irma Jokštytė ir kt.

„Naujojo teatro“ bendruomenėje visi neįgalūs: jie ir artistai, ir scenos darbininkai, ir vežėjai. Jų didžiausia svajonė – paslėpti neįgalumą ir tapti profesionaliais aktoriais“, – sako teatro vadovė Svetlana Zemleckienė, artistai Božena Burokienė, Irma Jokštytė ir kt.

Pokalbis su „Naujojo teatro“ vadove ir aktore Laima Svetlana Šulc ir teatro šviesos režisieriumi Edmundu Valenta.

Pokalbis su „Naujojo teatro“ vadove ir aktore Laima Svetlana Šulc ir teatro šviesos režisieriumi Edmundu Valenta.

Pasaulinė meteorologijos organizacija skelbia, kad šie metai gali būti šilčiausi planetos istorijoje. Šiltnamio dujų išmetimai planetoje taip pat muša rekordus. Specialistų teigimu, jei šalys nesiims veiksmų stabdyti klimato kaitą, netolimoje ateityje vis daugiau planetos gyventojų kentės dėl tokių ekstremalių reiškinių kaip audros, karščio bangos, potvyniai ir sausros. Nors aktuali daugeliui, greičiausiai ši žinia pirmiausia skirta pasaulio šalių lyderiams, kurie lapkričio 30 d. renkasi į aukšto lygio susitikimą Paryžiuje. Po teroro išpuolių atsigaunančioje Prancūzijos sostinėje prasideda dvi savaites truksianti Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencija.Daugiausia ginčų galima tikėtis dėl pinigų, sako klimatologas Justinas Kilpys. „Nėra klausimo, kad nereikia spręsti klimato kaitos problemos, kad klimato kaita nesukelia pavojingų meteorologinių reiškinių ar problemų sveikatai. [...] Nesutariama dėl to, kas ir ką turėtų daryti, t. y. ar besivystančios šalys, ar turtingos šalys, ar visos šalys. Ir kas už tai mokės“, – kalba klimatologas.Profesorius Niklas Hoehne iš Naujojo klimato instituto nuogąstauja, kad artimiausioje ateityje šalių vadovų darbotvarkėse klimato kaitai teks konkuruoti su pasaulyje augančia įtampa dėl terorizmo grėsmės.

Pasaulinė meteorologijos organizacija skelbia, kad šie metai gali būti šilčiausi planetos istorijoje. Šiltnamio dujų išmetimai planetoje taip pat muša rekordus. Specialistų teigimu, jei šalys nesiims veiksmų stabdyti klimato kaitą, netolimoje ateityje vis daugiau planetos gyventojų kentės dėl tokių ekstremalių reiškinių kaip audros, karščio bangos, potvyniai ir sausros. Nors aktuali daugeliui, greičiausiai ši žinia pirmiausia skirta pasaulio šalių lyderiams, kurie lapkričio 30 d. renkasi į aukšto lygio susitikimą Paryžiuje. Po teroro išpuolių atsigaunančioje Prancūzijos sostinėje prasideda dvi savaites truksianti Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencija.Daugiausia ginčų galima tikėtis dėl pinigų, sako klimatologas Justinas Kilpys. „Nėra klausimo, kad nereikia spręsti klimato kaitos problemos, kad klimato kaita nesukelia pavojingų meteorologinių reiškinių ar problemų sveikatai. [...] Nesutariama dėl to, kas ir ką turėtų daryti, t. y. ar besivystančios šalys, ar turtingos šalys, ar visos šalys. Ir kas už tai mokės“, – kalba klimatologas.Profesorius Niklas Hoehne iš Naujojo klimato instituto nuogąstauja, kad artimiausioje ateityje šalių vadovų darbotvarkėse klimato kaitai teks konkuruoti su pasaulyje augančia įtampa dėl terorizmo grėsmės.

Svečiuose renginio „Naujojo cirko savaitgalis'15” organizatorė Gintarė Masteikaitė.

Svečiuose renginio „Naujojo cirko savaitgalis'15” organizatorė Gintarė Masteikaitė.

Žinios. Popiežiaus Pranciškaus kelionės po Pietų Ameriką atgarsiai. „Naujojo Židinio-Aidų“ Nr. 4pristatymas: apie Romos Kurijos reformą pasakoja istorijas Arūnas Streikus. Lietuviškos spaudos apžvalga .Sekmadienio Evangelija ir homilija. G. K. Chestertono esė „Romantikas lietuje“. Kunigas Antanas Saulaitis apie valgymo kultūrą. Mindaugo Nastaravičiaus radijo apybraiža „Poetas“.

Žinios. Popiežiaus Pranciškaus kelionės po Pietų Ameriką atgarsiai. „Naujojo Židinio-Aidų“ Nr. 4pristatymas: apie Romos Kurijos reformą pasakoja istorijas Arūnas Streikus. Lietuviškos spaudos apžvalga .Sekmadienio Evangelija ir homilija. G. K. Chestertono esė „Romantikas lietuje“. Kunigas Antanas Saulaitis apie valgymo kultūrą. Mindaugo Nastaravičiaus radijo apybraiža „Poetas“.

Med. dr. Narimantas Markevičius: „Nesakau, kad mūsų chirurgai gydyti nemoka“.Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje praėjusią savaitę vyko 7-oji tarptautinė flebologų mokomoji – praktinė konferencija, kurios metu pasaulinio garso chirurgai iš Vokietijos ir Austrijos mokė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Kroatijos, Ukrainos, Rusijos, Kazachstano gydytojus naujos metodikos kojų venų negyjančioms žaizdoms gydyti. Naudodami specialią aparatūrą, jie operavo 8 pacientus, kurių kojų venų opos negyja jau trejus ar ketverius metus. Naujojo metodo – Shave therapy (lietuviškai galėtume versti kaip „skutimo terapija“) – esmė: specialiu prietaisu paruošiama opos vieta, išvaloma iki pat gilesnių audinių ir į tą vietą persodinama oda nuo šlaunies. Prigyja maždaug 90 procentų atvejų. Tiek psichologiškai, tiek ekonomiškai tai yra labai patogus metodas – nereikia pirkti tvarsliavos, kasdien perrišinėti žaizdų poliklinikose, mažėja eilės, gerėja gyvenimo kokybė. Imuniteto sąvoką žiemos metu vartojame yrač dažnai – kalbėdami apie vaikų ir apie suaugusiųjų sveikatą. Imunologas, akademikas, profesorius, habilituotas daktaras Vytas Antanas Tamošiūnas paaiškins, kas mūsų organizme yra atsakingas už apsauginę funkciją, taip pat kalbėsime apie Lietuvos imunologijos mokslo pasiekimus, Nobelio premijas ir išvykstančius geriausius specialistus.

Med. dr. Narimantas Markevičius: „Nesakau, kad mūsų chirurgai gydyti nemoka“.Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje praėjusią savaitę vyko 7-oji tarptautinė flebologų mokomoji – praktinė konferencija, kurios metu pasaulinio garso chirurgai iš Vokietijos ir Austrijos mokė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Kroatijos, Ukrainos, Rusijos, Kazachstano gydytojus naujos metodikos kojų venų negyjančioms žaizdoms gydyti. Naudodami specialią aparatūrą, jie operavo 8 pacientus, kurių kojų venų opos negyja jau trejus ar ketverius metus. Naujojo metodo – Shave therapy (lietuviškai galėtume versti kaip „skutimo terapija“) – esmė: specialiu prietaisu paruošiama opos vieta, išvaloma iki pat gilesnių audinių ir į tą vietą persodinama oda nuo šlaunies. Prigyja maždaug 90 procentų atvejų. Tiek psichologiškai, tiek ekonomiškai tai yra labai patogus metodas – nereikia pirkti tvarsliavos, kasdien perrišinėti žaizdų poliklinikose, mažėja eilės, gerėja gyvenimo kokybė. Imuniteto sąvoką žiemos metu vartojame yrač dažnai – kalbėdami apie vaikų ir apie suaugusiųjų sveikatą. Imunologas, akademikas, profesorius, habilituotas daktaras Vytas Antanas Tamošiūnas paaiškins, kas mūsų organizme yra atsakingas už apsauginę funkciją, taip pat kalbėsime apie Lietuvos imunologijos mokslo pasiekimus, Nobelio premijas ir išvykstančius geriausius specialistus.

Apie kūrybą ir kritiką.„Džiaugiuosi, kad turiu savo žiūrovą, bet ypač džiaugiuosi, kad į teatrą grįžta jaunimas, “– sako Dalia Ibelhauptaitė. Naujojo sezono išvakarėse pokalbis su režisiere.„Adaptacijos laikas vis dar tęsiasi ir aš nežinau, ar apskritai jis gali baigtis: jausmas tarsi esi perplėštas dar yra – adaptacija baigsis, jei suvoksiu, kad aš čia nelaikinai,“ – apie gyvenimą Austrijoje, Lince pasakoja žurnalistė Daiva Trečiokaitė – Miuleger.

Apie kūrybą ir kritiką.„Džiaugiuosi, kad turiu savo žiūrovą, bet ypač džiaugiuosi, kad į teatrą grįžta jaunimas, “– sako Dalia Ibelhauptaitė. Naujojo sezono išvakarėse pokalbis su režisiere.„Adaptacijos laikas vis dar tęsiasi ir aš nežinau, ar apskritai jis gali baigtis: jausmas tarsi esi perplėštas dar yra – adaptacija baigsis, jei suvoksiu, kad aš čia nelaikinai,“ – apie gyvenimą Austrijoje, Lince pasakoja žurnalistė Daiva Trečiokaitė – Miuleger.