Podcasts about televizijos

Valdantieji nesutaria dėl mokesčių reformos. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą pasiliko keisti vėliau.Šylant orams pasienyje vėl fiksuojama nelegalių migrantų. Šiąnakt prie Lietuvos - Baltarusijos sienos jų apgręžta 39. Situacija lieka įtempta ir Latvijoje bei Lenkijoje. Nerimą kelia ir pranešimas esą Baltarusija susitarė dėl 150 tūkst. pakistaniečių darbuotojų atvykimo.Po atakos Sumuose Lietuvos užsienio reikalų ministras prabilo apie 17 sankcijų paketą Rusijai, o Vokietija pradėjo atviriau svarstyti galimybę Ukrainai tiekti Taurus raketas.Lietuvoje vis garsiau kalbama apie demografinės krizės ženklus. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija prognozuoja, kad Lietuvos populiacija per artėjančius 25 metus susitrauks 20 procentų, o darbingo amžiaus gyventojų sumažės trečdaliu.Šešios garsios amerikietės „Blue Origin“ raketa šiandien turi kilti į kosmosą. Istorinėje odisėjoje dalyvauja tik moterys. Tarp jų „Amazon“ įkūrėjo ir bendrovės „Blue Origin“ savininko Jeffo Bezoso sužadėtinė Lauren Sánchez ir atlikėja Katy Perry.Sostinės panorama su ekstremaliu prieskoniu – taip būtų galima pavadinti naująją pramogą, kuria nuo šiol galės mėgautis vilniečiai ir miesto svečiai. Sostinės Televizijos bokšte įrengta nauja apžvalgos aikštelė stiklinėmis grindimis, kurioje Vilniaus panorama tikrąją ta žodžio prasme atsiveria po kojomis.Ved. Liepa Želnienė

Karolis Tiškevičius ir Kazimieras Labanauskas susitinka laidoje „Pezam apie BasketNews CBet Fantasy”, kurioje apžvelgia žaidimo naujienas, pasikeitimus, krentančius ir kylančius žaidėjus bei varžosi tarpusavyje. Žaisti „BasketNews Fantasy“, kurį pristato CBet, galite čia: https://fantasy.basketnews.com/ Temos: Nustebot? (0:00); Žygis į Nidą (0:50); Pirmą kartą istorijoj! (2:28); Karolio komandos pasirodymas 27-ajame ture (5:14); Kazio komandos pasirodymas 27-ajame ture (7:56); Pray for Kazimieras (13:10); Šie žmonės laimėjo kvietimus į sąskrydį (14:09); Naujas sutarimas (14:52); Keitimai Karolio komandoje (18:13); Keitimai Kazio komandoje (23:05); Karolio ir Kazio savaitės antirekomendacijos (30:23); Televizijos žiūrovų komentarų skiltis (38:46); Distiliuoto vandens nugalėtojas (41:46); „CBet Lietuvos Fantasy Krepšinio Lygos“ (LFKL) apžvalga (48:19).

Šiaurės šalių folkloras lietuviškame festivalyje; rubrika „Gera, bet pamiršta“, arba roko grupė „Non Stop“; Lietuvos muzikos informacijos centro išleista šių metų džiazo ir improvizacinės muzikos rinktinė, kuri atstovaus Lietuvai tarptautinėse mugėse; MTV mirtis: ar beturi ši televizija ką nors bendra su muzika? Visa tai naujausios „Pakartot“ temos.Ved. Domantas Razauskas

Spaudos apžvalga.„Klaipėdos kultūros magistrai yra rimta ir laiko išbandyta Institucija (iš didžiosios „i“ raidės). Čia gali įžvelgti ne tik lokalias įtampas tarp kūrybinių genčių, bet ir iššifruoti platesnius kultūrinius suvokimo procesus, pasaulio klasifikavimo schemas ir vertes, mąstymo struktūras ir jų slinktis“, – komentare svarsto sociologas Liutauras Kraniauskas.Kandidatuodamas pirmuose Prezidento rinkimuose, Stasys Lozoraitis jaunesnysis pralaimėjo Algirdui Mykolui Brazauskui. Tačiau dar ir šiandien Stasys yra prisimenamas kaip vilties prezidentas, po gūdžių okupacijos metų žadėjęs Lietuvai vakarietiškos politinės kultūros standartą.Pristatomi svarbiausi LRT KLASIKOS koncertai.Kai Europa prisimena stalinizmo ir nacizmo aukas, Lietuva mini Baltijos kelią, tarptautinė bendruomenė – vergų kelią ir vergovės panaikinimą, o Ukrainai vis dar kovoja dėl to, kad galėtų švęsti savo Nepriklausomybės dieną, tegu ši oratorija tampa vilties ir šviesos himnu, pabrėžiančiu vienybės jėgą. Tokią svarbiausią mintį siunčia muzikų bendruomenė Kristupo vasaros festivaliui parengusi premjerą – prozininko, dramaturgo Herkaus Kunčiaus ir kompozitorių Giedriaus ir Ryto Svilainių oratoriją „M‘Es – NATO`S”.Vyksta pirmasis studentų gatvės teatro festivalis-laboratorija anglų kalba „Out of Context“. Festivalio metu vyks žymių Lietuvos ir Latvijos teatro menininkų atviros paskaitos apie įvairius performanso komponentus.„Čia eksponuojami automobiliai, kuriais žmonės važinėjo prieš 20, 30 ar 50 metų. Vyresni lankytojai gali prisiminti savo pirmąjį automobilį, jaunesni – pažinti, ką vairavo jų tėvai ar seneliai“, – sako Molėtų technikos muziejaus gidas Ričardas Žičkus. Čia pasakojama penkiasdešimties metų Lietuvoje naudotos technikos istorija. Į ekskursiją po Molėtų technikos muziejų kviečia Rytis Skamarakas.Šiandien savo 75-ąjį gimtadienį švenčia skulptorius Petras Mazūras, kuris sukūrė ne tik garsųjį „Žmogų“ prie Mykolo Žilinsko galerijos Kaune, bet ir iš karto po 1991 m. Sausio 13-osios su kolegomis suvirino milžinišką metalinį kryžių, kurį atvežė prie Televizijos bokšto.Ved. Justė Luščinskytė

Skulptorius Petras Mazūras sukūrė ne tik garsųjį „Žmogų“ prie Mykolo Žilinsko galerijos Kaune, bet ir iš karto po 1991 m. Sausio 13-osios su kolegomis suvirino milžinišką metalinį kryžių, kurį atvežė prie Televizijos bokšto. Sovietų okupantai neleido skulptūros pastatyti – tačiau ji ir dabar primena atkaklų Lietuvos kelią į laisvę. Apie skulptūrų idėjas, svarbiausius kūrinius ir meno viešumoje galią kalbamės su skulptoriumi Petru Mazūru.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Politinės korupcijos byloje nuteistas ir bausmę kalėjime šiuo metu atliekantis parlamentaras Vytautas Gapšys dar kartą kreipsis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą prašydamas stabdyti bausmės vykdymą, jeigu iandien parlamentas nepanaikins jo mandato.Lenkijos naujojo premjero Donaldo Tusko vyriausybė nutraukė visuomeninio televizijos naujienų kanalo „TVP Info“ transliavimą. Tai padaryta po to, kai buvo atleisti transliuotojo vadovai. Naujosios lenkų valdžios atstovai pabrėžia norintys, jų žodžiais „atkurti teisinę tvarką, nešališkumą bei patikimumą“.Lietuvos žemdirbiai ruošiasi protesto akcijoms dėl žemės ūkyje kylančių problemų. Anot žemės ūkio tarybos pirmininko Igno Hofmano, ūkininkai patiria nuostolių dėl aplinkosaugos tikslais sparčiai plečiamų ribojimų.Lietuvoje fiksuojamas labai žemas atmosferos slėgis. Specialistai atkreipia dėmesį, kad tai gali paveikti jautresnius žmones. Paprastai tokie žmonės prasčiau jaučiasi, sumažėja jų darbingumas ir panašiai.Artėjant žiemos šventėms, matome išpuoštas miestų ir miestelių aikštes, rengiamos įvairios atrakcijos, koncertai o kaip šį metą pasitinka Kauno zooologijos sodas.Ved. Paulius Šironas

Lukas Malinauskas ir Karolis Tiškevičius prieš artėjantį Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) turnyrą kalbina LKL prezidentą Remigijų Milašių ir vykdomąjį direktorių Justiną Liaudinską. Temos: Kaip KMT turnyrui buvo pasirinkti Šiauliai? (0:00); Finansinė varžybų pusė (5:53); Ar KMT finalo ketverto šeimininkai turėtų gauti garantuotą vietą? (10:21); LKL strategija: krepšinis – futbolo stadione (14:41); Pagrindiniai šiųmetinio KMT akcentai (18:55); „Ryto“ ir „Žalgirio“ svarba finaliniame turnyre iš komercinės ir sklaidos pusės (26:13); Ketvirtfinalyje eliminuota „Wolves“ (30:49); Netęsiama idėja (32:46); Kaip bus išnaudota Šiaulių arenos erdvė ir dovana kiekvienam apsilankiusiam (34:21); Kodėl dienos šviesos neišvydo naujo turnyro projektas? (38:48); Pirmąkart atskleistas LKL šio sezono prizinis fondas (44:34); 17-metis jaunuolis tritaškių konkurse (49:11); Užkulisinis veiksmas (52:30); KMT turnyro eksportas į užsienį (57:20); LKL žiūrimumo augimas ir dvi transliacijos sekmadienį (1:02:35); Rungtynės per Kalėdas (1:05:52); Kiek LKL turi lankstumo organizuoti šventinių/rekordinių rungtynių transliacijas? (1:14:34); Rekordinis televizijos kontraktas (1:18:23); Ar tai – paskutinė Milašiaus kadencija LKL prezidento poste? (1:22:39); Pokyčiai teisėjų valdyme (1:26:46); Komandų rotacija ir klubai kandidatai į LKL (1:27:44); Jono Nainio skambutis (1:32:12).

Kultūros aktualijos spaudos puslapiuose.Unikalią kalbą ir religiją išsaugoję karaimai Lietuvoje gyvena jau per 600 metų. Karaimų kultūrą jau ne vienerius metus tyrinėja ir apie tai knygą rašo istorikas Saulius Kurnickas. Su juo apie mažutę belikusią karaimų bendruomenę Panevėžyje kalbasi kolega Tomas Mizgirdas.Kuo lietuviai genetiškai panašūs į baskus ar Sardinijos salos gyventojus? Kaip jie galėjo atrodyti senovėje? Į šiuos ir kitus klausimus bando atsakyti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkė, daktarė Alina Urnikytė, su kuria kalbėjosi Karolina Panto.Donatas Puslys šįkart mus ragina leistis minties keliu nuo Panerių iki Trondheimo ir apžvelgia Zigmo Vitkaus knygą „Atminties miškas. Paneriai istorijoje, kultūroje ir politikoje“ bei Simon‘o Stranger‘io „Šviesos ir tamsos enciklopediją“.Plungės miestas šiemet švenčia 230-ąjį jubiliejų, o tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis – itin svarbus dėmuo nūdienos Plungės miesto muzikiniame gyvenime. Ką išgirsime šių metų festivalyje rugpjūčio 27 – rugsėjo 24 dienomis?Prasidėjus Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje, rusų kalba retransliuojamų televizijos programų (rusiškų bei baltarusiškų) žiūrėjimo įpročiai Lietuvoje pasikeitė. Apie tai, kaip jie kinta, kalbamės su Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atstove.„Žmogus turi būti laisvas – gerbti save ir suprasti, pats atrasti jam įdomias veiklas. Labai dažnai jaunas žmogus stumiamas link kokių nors pomėgių, kuriais užsiima dėl, tarkime, lyderio ar mokytojo. Mes šito vegiame ir skatiname, kad jaunuoliai patys pasirinktų užsiėmimus, kad tai būtų jų sprendimai. Tada mes ištiesiame ranką“, – teigia Visagino menų rezidencijos „Taškas“ vadovas Aleksas Urazovas. Į Visaginą užsuko kolegė Karina Metrikytė.Rugpjūčio 26 – 27 dienomis Mykolo Žilinsko dailės galerija Kaune virs dideliu klausymosi prietaisu ir muzikos instrumentu. Besibaigiančios vasaros dienomis čia susiburs Raimundo Malašausko kuruojamas tarptautinis renginys „Marsas sugrįžta“, kurio metu daugiau nei 10 šiuolaikinio meno kūrėjų iš įvairiausių šalių pripildys galerijos erdves garsu, performansais, filmais ir poezija.Paskutinį vasaros savaitgalį stalo žaidimų entuziastai rinksis Druskininkuose, kur vyks jau šeštasis stalo žaidimų festivalis „PineCon 2022“. Renginio dalyvių lauks dviejų dienų programa, kurioje – stalo ir vaidmenų žaidimai, čempionatai, naujausių žaidimų pristatymai, lietuviškų žaidimų prototipų konkursas, populiaraus žaidimo „Akmuo, popierius, žirklės“ turnyras.Ved. Urtė Karalaitė

Augant nerimui dėl didėjančio bakterijų atsparumo antibiotikams, mokslininkai ieško būdų, kaip veiksmingai gydyti bakterijų sukeltas ligas.Birželio 4–ąją prasidės „Vilniaus festivalis“.Norvegijos Rugalando mieste penktadienį prasideda pirmą kartą organizuojamos Europos lietuvių kultūros dienos.Naujausią Kazio Sajos knygą „Pėdsakai. Tiesos ir prasmės gyvenime beieškant“ ir norvegų rašytojo Simono Strangerio romaną „Šviesos ir tamsos enciklopedija“ apžvelgia Vytautas Bikulčius.Paveldotvarkininkai parengė rekomendacijas, kaip sklandžiai demontuoti paminklus Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietose laikantis teisinio reglamentavimo.Kultūros ministerijoje prasidėjo viešos diskusijos dėl naujojo Muziejų veiklos įstatymo.Buvusi Rusijos televizijos žinių vedėja Farida Kurbangalejeva apie tai, kaip informaciniame lauke Rusijos valdžia ruošėsi karui ir apie propagandos mechanizmą žiniasklaidoje.Nuo birželio 4 iki birželio 19–osios dienos Kaune tęsis Tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija“.Vilniuje antradienį prasidėjo „Baltic Pride“ festivalis, o rytoj vyks eitynės „Už lygybę ir taiką“.Ved. Marius Eidukonis

Kauno miesto savivaldybės tarybai siūloma atšaukti prieš vienuolika metų violončelininkui Sergejui Rolduginui įteiktą Santakos garbės ženklą. Muzikas siejamas su Vladimiru Putinu, jam galioja Europos Sąjungos lygmeniu įvestos sankcijos.Ukrainai padėti buriasi menininkai – viena iniciatyvų, šiandien, 17 val., atidaroma Vilniaus Dailės akademijos Grafikos katedros organizuojama mugė – jos metu nupirkti darbai virs finansine parama Ukrainai. Pasakoja mugės koordinatorė Vaiva Frančiakaitė.Kaip šio sudėtingo laikotarpio fone išvengti neapykantos tautybės pagrindu? Pokalbis su Lietuvos žmogaus teisių centro direktore Jūrate Juškaite.Ieva Buinevičiūtė pristatys kelis dokumentinius filmus, kurių autoriai padėjo atrasti niekam nežinomus, užmirštus muzikos kūrėjus, atlikėjus ar muzikos istorijos dešimtmečius.Rubrikoje „Be kaukių“ šiandien svečiavosi televizijos režisierius, scenaristas, dokumentikos kūrėjas Aleksas Matvejevas. Jis – beveik tris dešimtmečius Lietuvoje gyvenantis ukrainietis, visa širdimi mylintis abi šalis. Pokalbis – apie kovą už laisvę prieš tris dešimtmečius ir dabar, humanistinį jo kūrybos pagrindą ir muziką, kuri atliepia tai, kas verda sieloje.Ved. Rasa Murauskaitė

Kodėl šiandieninė popkultūra mums tiek daug kalba apie žmonijai gręsiančias katastrofas ir galimas istorijos pabaigas? Kokia yra žanrinio, apie apokalipsę pasakojančio kino formulė XXI a.? Kodėl žmonės eina į kino teatrus arba leidžia ilgas valandas internetinėse platformose nuolat žiūrėdami pagal tą patį modelį sukurtus filmus apie technogenines katastrofas, pasaulines pandemijas, ateivių invaziją, zombių arba vampyrų apokalipsę, kurių ne tik dramos užuomazga, siužeto eiga, kulminacija, bet ir finalas yra nuspėjami iš anksto? Ar tai reiškia, kad mes išsigandome ateities? O gal apokalipsės vaizdinius tiražuojantys Holivudo filmai veikia kaip spąstai mūsų vaizduotei?Pokalbis su filosofu, prof. dr. Nerijumi Mileriu ir kino kritiku Dmitrij Gluščevskij.Ved. Aurimas Švedas

Vilnius šiandien švenčia 699-ąjį gimtadienį, kuris žymi visus metus truksiantį jubiliejaus laukimą. Apie Lietuvos sostinės istoriją, jos kūrimąsi - Viniaus universiteto rektorius, istorikas Rimvydas Petrauskas.Vilniaus televizijos bokštas sveikins sostinę Morzės abėcėle – užšifruotu šviesiniu pranešimu. Šiandien nuo 18 val. iki rytojaus 8 val. bokštas kas penkiolika minučių ims mirksėti, siųsdamas pranešimą Morzės abėcėle.„Autentiški namai - tikros istorijos“ - taip pavadinta šiųmetė Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos dovana Vilniui.Minime rašytojos Virginios Woolf 140-ąsias gimimo metines. Apie jos kūrybos nepavaldumą laikui - vertėjas Laimantas Jonušys ir atlikėja Ieva Narkutė.Karas, atmintis, haliucinacijos ir ambientas, vedantis į tikrovės atspindžius sapnuose Ari Folmano išgyvenimais paremtame filme. Pasakoja Ieva Buinevičiūtė.Rubrikoje „Be kaukių“ šiandien daug apie kiną. Ir ne tik. Svečiuose – kino teatro „Pasaka“ vadovė Andrė Balžekienė. Pokalbis apie filmų pasirinkimus, knygas, kultūrą ir dainų kūrybą kartu su broliu dainininku Justinu Jaručiu.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

In Memoriam pirmajai Lietuvos profesionaliajai smuikininkei Kornelijai Kalinauskaitei.Sklaidome publikacijas kultūros tema pirmadienio spaudoje.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Kas lėmė, kad 2021 m. į užsienio kalbas pagal Vertimų skatinimo programą išversta 59 – ios lietuvių autorių knygos?Anykščių menų inkubatoriuje – menų studijoje veikia pirmoji personalinė Vlado Juodagalvio tapybos paroda „Pobūvis miestelyje“.Kaip naują, „Lėlių“ teatre debiutavusio režisieriaus Motiejaus Ivanausko, spektaklį „Lizdas“ vertina teatrologas Andrius Jevsejevas?Ar objektyviais vertinimo kriterijais remdamasis Lietuvos kino centras skirsto paramą kino kūrėjams?Kaip į paspęstas Rusijos televizijos propogandinio vedėjo pinkles pakliuvo režisierius Rimas Tuminas?Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Kultūros leidinio „7 meno dienos“ apžvalga.Valdovų rūmuose atidaryta paroda „Kad tėvynė gyvuotų. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje“, kurioje pristatomi Lietuvos ir Lenkijos modernėjimo procesai, pagrindiniai naujų idėjų skleidėjai. Reportažas iš parodos.Mykolo Drungos užsienio kultūros spaudos apžvalga.Lietuvos socialinių mokslų centras atliko pirmąjį šalyje sociologinį tyrimą apie tos pačios lyties šeimas Lietuvoje. Kokie atlikto tyrimo rezultatai, pokalbis su dr. Liutauru Labanausku.Lense, Prancūzijoje, esančiame Luvro muziejaus padalinyje atidaryta ketverius metus rengta paroda „Picasso Luvrai“. Kokią istoriją apie tapytoją ir muziejų ji pasakoja? Pokalbis su viena iš šios parodos kuratorių, meno istorike Mėta Marija Valiušaityte.Filmas, kuris Vengrijoje laikytas gėjų propaganda, tačiau iš tiesų tiesiog parodo, kad vadinamos vaivorykštės šeimos yra tokios pačios kaip heteroseksualios. Taip dokumentiką „Jos mamos“, rodomą festivalyje „Nepatogus kinas“, pristato režisierės Asia Dér ir Sári Haragonics. Pokalbis su režisierėmis, pasakojančiomis apie dviejų vengrių siekį įsivaikinti.Medijų taryba pritarė Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pertvarkai į Medijų rėmimo fondą. Kaip keisis fondo struktūra, jo finansavimas ir prioritetinės paramos kryptys?Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Televizijos laidų vedėjas privalo ne tik gerai atrodyti ir taisyklingai kalbėti, bet ir skaityti knygas – antraip bus panašus į sausą kempinę, kurią suspaudus viso labo pakyla dulkės. Tai sakė televizijos laidų kūrėjas Arūnas Valinskas, apsilankęs Birutės Davidonytės ir Dovydo Pancerovo pokalbių laidoje. Šį kartą pokalbis apie televizijos laidų kūrimą, prodiusavimą ir idėjų generavimą. Taip pat apie intelektinius žaidimus, kurių pradininku laikomas būtent Arūnas Valinskas. „Laisvės TV“ Patreonams skirtoje PREMIUM pokalbio dalyje pašnekovas kalbėjo apie politikos užkulisius, kurios pamatė dirbdamas Seime. Taip pat išsakė nuomonę apie naująją Vyriausybę, partnerystės įstatymą ir kai kuriuos politikus.

Ukrainos vicepremjere Olga Stefanišina apie šalies integraciją į ES.Pokalbis su žurnaliste Julija Kriučkova iš Kijevo apie Ukrainoje metus dirbantį televizijos kanalą, kuris transliuojamas Donbase.Kaip išsirinkti kokybišką šokoladą? Apie šokolado naudą pokalbis su subalansuotos mitybos specialiste Rita Šilianskiene.Ved. Irina Andrianova.

„Svarbus pokalbio” viešnia iš Baltarusijos į Lietuvą pabėgusi televizijos ir radijo žurnalistė Katerina Pytleva. Žurnalistė buvo paskelbta tautos prieše, dalyvavo žurnalistų streike. Tačiau žiniasklaida, pasak K. Pytlevos, pralaimėjo prieš rėžimą. Ji sako, kad žmonės dabar patys spausdina pogrindinius laikraščius ir dalina juos ten, kur nėra interneto. K. Pylteva tiki, kad režimas žlugs, nes jėgos struktūros gauna vis mažesnį finansavimą.Vedėjas Deividas Jursevičius

Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, dalis knygų prekybininkų ragina gyventojus bent šiandien knygas pirkti nelaukiant nuolaidų – sumokant visą jos kainą. Kas sudaro knygos kainą ir ar kiekvienas šiandien gali įpirkti knygą? Diskusija su knygų leidėjais ir pardavėjais.Televizijos operatoriai teigia, kad per pastaruosius kelerius metus smarkiai pasikeitė technologijos, o eilinis žiūrovas jau įprato matyti tik geros kokybės vaizdą. Kaip šiandien atrodo televizijos operatoriaus darbas? Interviu su laisvai samdomu televizijos operatoriumi Algirdu Vaičaičiu.Su rubrika „Laikas-pinigai“ – atsakymai apie sutelktinio finansavimo platformas. Kas tai yra, kaip tai veikia, kaip iš šių platformų uždirbama ir kaip sumokami mokesčiai?Ved. Edvardas Kubilius

Rokas Dovydėnas – tarpdisciplininis menininkas, vienas iš konceptualiosios keramikos pradininkų Lietuvoje. 1999 m. jis su kolegomis suorganizavo meno troleibusuose projektą „Identifikacija“, kur važinėjosi ir apie miestą pasakojo Roko pakviesta pirmųjų troleibusų maršrutų vairuotoja. Tais pačiais metais R. Dovydėnas eksponavo fotografijas su ugnyje liepsnojančia gotika (Šv. Onos bažnyčia), Televizijos bokštu, Vingio parko estrada ir t.t. Tačiau viena iš svarbiausių Roko meno medžiagų išliko molis, kurį jis visada naudoja konceptualiai ir šiuolaikiškai – ar kurtų keramikinių raidžių „graffiti“, ar pieštų paties sugalvotų personažų komiksus, jungdamas kinų porceliano ir popmeno tradicijas. Tačiau ar dar reikia kalbėti apie medžiagų specifiką, kai, pasak Rosalind Krauss, menas kuriamas ir analizuojamas „pomedijiniame būvyje“?Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė

„Kol šie įvykiai buvo politiškai aktualūs, tol jie buvo gyvi“, – sako istorikas Nerijus Šepetys, apgailestaudamas, kad Sausio 13-oji kol kas netapusi mokslinio pažinimo objektu. Kaip rašoma Sausio 13-osios istorija ir kokie šių įvykių vaizdiniai dominuoja? Kaip kuriamas jaunosios, tų įvykių nepatyrusios, kartos žinojimas apie tai, kas ir kodėl nutiko prieš tris dešimtmečius? Apie nestandartines Parlamento ir Televizijos bokšto gynėjų patirtis, kurios sunkiai išverčiamos į pasakojimo kalbą, – pokalbis su istoriku Nerijumi Šepečiu.Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė

Sausio 13-ąją Lietuva mini trisdešimt metų, kai laisvės gynėjai apgynė nuo sovietų agresijos atkurtą mūsų šalies nepriklausomybę. Anuomet tūkstančiai Lietuvos žmonių iš atokiausių šalies kampelių važiavo į sostinę ginti savo laisvės prie Aukščiausiosios Tarybos, Vyriausybės, Televizijos ir radijo komiteto, Televizijos bokšto. Tarp jų daug miesto ir kaimo žmonių autobusais vyko iš Kupiškio. Kaip šiandien jie mena to meto įvykius?Jau beveik 30 metų besisukanti maisto gaminimo versle Pasvalio rajono gyventoja Sigita Kvedarauskienė prieš metus atidarė naują verslą Joniškėlyje. Nors po kelių mėnesių prasidėjo karantinas, Sigutės koldūninė uždaryta buvo tik vienai savaitei. Vadovė Sigutė Kvedarauskienė į ateitį žiūri pakiliai ir prie esamos situacijos jau išmokusi prisitaikyti.Ved. Regina Montvilienė

Lietuvos medicininių kaukių gamintojai išplatino kreipimąsi į laikinąjį sveikatos apsaugos ministrą, ragindami atsisakyti pandemijos pradžioje, kovo mėnesį, priimto įsakymo, leidusio tiekti į rinką ir naudoti saugos reikalavimų neatitinkančias medicinines kaukes. Pasak medicininių kaukių gamintojų, dokumentas sudarė sąlygas dalyje sveikatos priežiūros įstaigų naudoti nepatikrintas, saugos ir kokybės reikalavimų neatitinkančias medicinines kaukes.Prezidentas susitinka su likusiais keturiais kandidatais į ministrus. Kada paaiškės visos Vyriausybės sudėtis?Seimui teikiamos naujos statuto pataisos, numatančios nuotolinio parlamento darbo įteisinimą. Pagal projektą, Seimo posėdžiai nuotoliniu būdu būtų organizuojami Seimo valdybos sprendimu, kai šalyje įvedama nepaprastoji padėtis, paskelbiama ekstremalioji situacija ar karantinas ir „gali kilti grėsmė Seimo darbui.Po LRT RADIJO ir TELEVIZIJOS parengtų reportažų neįgalią dukrą auginančiai mamai mokykla pažadėjo jos vaiko neišmesti iš ugdymo įstaigos vidury mokslo metų. Iki šiol intelekto sutrikimų turintys moksleiviai iš mokyklos buvo šalinami per 21-ąjį gimtadienį, nors mokslo metai nebūdavo pasibaigę.Ši savaitė paskutinioji, kada į pirmąjį etapą patekę vartotojai turi pasirinkti elektros tiekėją. Naujienų portalui lrt.lt kai kurie gyventojai pasakojo, kad dalis tiekėjų jau ėmė medžioti potencialius klientus, nepriklausomai nuo to, į kokį etapą šie patenka. Kita probelma nuolat tiekėjų keičiama kainodara.Apie situaciją Etiopijoje. Jungtinės tautos sutarė su Etiopijos vyriausybe, kad organizacijai bus suteiktos netrukdomos ir saugios galimybės tiekti humanitarinę pagalbą, po to kai šie keliai buvo užkirsti ir tūkstančiai žmonių atsidūrė ant išgyvenimo ribos.Ved. Madona Lučkaitė

Rusijos opozicijos lyderis Aleksejaus Navalnas Omsko ligoninėje - ištiktas komos. Baltarusijos prokuratūra iškėlė opozicijai baudžiamąją bylą už raginimus užgrobti valdžią. Baltarusijoje jėgos struktūrų naudojamas smurtas ir buvo lūžio taškas visuomenės protestams. Pasibaigus pirmajam stojimo į aukštąsias mokyklas etapui, pastebima, kad stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičius didžiausias per pastaruosius ketverius metus. Televizijos kanalas „LRT Lituanica“ pradėtas transliuoti Lenkijoje, Suvalkų krašte. Policijos pareigūnai sako, kad vis sunkiau sekasi tramdyti elektrinių paspirtukų vairuotojus, kurie sukelia daug avarijų. Ved. Simona Vasiliauskaitė

Kokias naujas laidų kūrimo galimybes atrado LRT RADIJO ir TELEVIZIJOS kultūros žurnalistai besitęsiant stresinei gyvensenai? Kaip pastaraisiais mėnesiais keitėsi kultūros reiškinius analizuojančios laidos, žiniasklaidos atstovams kartu su meno bendruomene patiriant neįprastus pandeminės kasdienybės iššūkius? Kurios netikėtos patirtys tapo impulsu kurti naujas kultūros laidų formavimo strategijas, planuojamas įgyvendinti būsimame sezone? Laidos vedėja Karina Metrikytė.

Laidoje “Profiliai”, skirtai išvaizdos kultūrai, didelę profesinę patirtį sukaupusiu režisieriumi Vyteniu Pauliukaičiu bus tęsiama tema, susijusi su asmens savivaizdžio ir įvaizdžio ekrane ypatumais, keliamas klausimas, ar bendraujant nuotoliniu ypatingą dėmesį vertėtų atkreipti į savąją išvaizdą, kokias klaidas darome, kuo skiriasi dalyvavimas televizijos laidoje studijoje ir bendravimas nuotoliniu būdu, naudojantis kompiuteriais, ypač suaktyvėjęs galiojant socialinio atstumo laikymosi prievolei. Dr. Eugenijaus Skerstono pokalbis su režisieriumi Vyteniu Pauliukaičiu.

Laidos svečias – radijo ir televizijos laidų vedėjas Rimas Šapauskas. Ved. Martynas Starkus.

Laidos svečias – Leonardas Pobedonoscevas – Lietuvos teatro, kino ir televizijos aktorius. Ved. Martynas Starkus.

Laidos svečias – humoristas, televizijos laidų vedėjas Paulius Ambrazevičius. Ved. Martynas Starkus.

Laidos svečias – televizijos laidų ir renginių vedėjas Mantas Stonkus.

Televizijos ir radijo laidų vedėja Gabrielė Martirosian.

Minint televizijos dieną pokalbis apie tai ar iš tiesų žmonės nebežiūri televizijos, kaip kad sako patys; kodėl žmonėms darbe trukdo iš kolegų sklindantys garsai; mados ženklų žingsnis į tvarumo amžių. Ved. Aušra Mindaugas ir Čeponytė Jurgita.

Krepsinis.net podcastas „Iš eilutės“ pasistengs į krepšinį pažvelgti kitu kampu: karščiausios savaitės temos, nestandartiniai pašnekovai bei unikalus turinys, kurį jums pateiks portalo vyr. redaktorius Edgaras Pulkovskis, komentatorius bei Krepsinis.net žurnalistas Tautvydas Kubilius ir „Pralaužk Vieną Šaltą“ veidas ir balsas Airidas Jankus.Ketvirtojoje laidoje T.Kubilius ir A.Jankus į svečius pasikvietė Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe–LKL“) komunikacijos vadovą Šarūną Mazalą, su kuriuo pasikalbėjo apie lygos naudojamas komunikacijos priemones, klubų bei žaidėjų mėgstamiausius socialinius tinklus bei sirgalių keiksmus arenose.Podkasto įrašus galite rasti jums patogiose platformose – „Podbean“, „Spotify“ bei „Apple Podcasts“. Laidos įrašą galite atsisiųsti ir į savo telefoną ar kompiuterį, kad jų galėtumėte klausyti sau patogiu laiku. „Iš eilutės“ podkastas taip pat pasiekiamas ir „YouTube.com“ platformoje.– Nuo krepšinio prie futbolo ir atgal į krepšinį (01:10);– LKL komunikacijos subtilybės (08:30);– Eurolygos ir LKL konkurencija (11:12);– Konkurencijos stoka Lietuvos krepšinyje (14:20);– Apie spalvingiausias lygos asmenybes: Š.Jasikevičių, Ž.Skučą, Ž.Urboną (16:00);– LKL klubų komunikacija (22:30);– KMT burtų paradoksas (32:10);– Televizijos transliacijų reitingai (38:20);– Lygos kova su keiksmažodžiais bei pirotechnika (47:00).

Laidos viešnia – televizijos ir radijo laidų vedėja Gabrielė Martirosian.Ved. Martynas Starkus.

Televizijos ir radijo laidų vedėja, sveikatingumo motyvatorė Vlada Musvydaitė.

Laidos svečias – televizijos laidų vedėjas Justinas Jankevičius. Ved. Martynas Starkus.

Vilniuje dešimtąjį kartą vyks didžiausias dviračių renginys Lietuvoje ir Baltijos šalyse.Statistiškai du trečdaliai Lietuvos namų ūkių turi dviračius - daugiau jų yra kaimuose bei mažiuose miestuose, kur dviratis - visiškai normali transporto priemonė. Tik dideliuose miestuose žmonės dar retokai sėdasi ant dviračio. Ko reikia dviračių infrastruktūrai miestuose plėtoti ? LRT Radijo, Televizijos interneto portalo žurnalistai išvyksta į kelionę, skirtą Baltijos kelio 30-mečiui.Naujausias tyrimas rodo, kad trečdalis suaugusių žmonių Lietuvoje miega popiečio metu. Radijo techniko specialybė ir šiandien yra labai paklausi,  žmonės vėl atranda prietaisus, kuriais džiaugdavosi jų tėvai ar seneliai. Ved. Alvyda Bajarūnaitė.

„Melomanas klauso” valandą leidome su muzikos grupių vadybininke ir televizijos laidų prodiusere Monika Gintaute. Groti fortepijonu muzikos mokykloje išmokusi moteris savo ateities konkrečiai su muzika nesiejo, tačiau muzika tarsi pati ją susirado. Bičiulių paskatinta ji įsitraukė į muzikos pasaulį, dirbo ir tebedirba su garsiausiais atlikėjais ir grupėmis, dalyvauja šimtuose koncertų ir apie viską gali papasakoti iš kitos, mums, klausytojams, nematomos pusės. Monika pasidalijo ne tik istorijomis, bet ir jai svarbiomis dainomis. Laidos vedėja: Inga Ramoškaitė.

Laidos svečias – laidų vedėjas Justinas Jankevičius. Ved. Rimantė Kulvinskytė.

Lietuvos radijo ir televizijos lengvosios muzikos orkestre smuikininkas Algis Uškevičius grojo nuo jo įkūrimo 1958 – 2008-ųjų. Pasakojimai apie karą ir pokario muzikos kultūros palikimą bei prisiminimus apie tai kaipgi XX-o amžiaus viduryje gyveno orkestro muzikantai. Ved. Marius Šinkūnas.

“Tuo metu nebuvo baimės. Buvo pasakyta, kad reikia ginti ir čia, prie Televizijos bokšto, buvo susirinkusi masė žmonių”. “Tuo laikotarpiu svarbiausias visų tikslas buvo laisvė.Tuomet žmonės kalbėjo vienu žodžiu. “Aišku, prisimename visus žuvusiuosius, bet šiandien tikriausiai reikėtų šia diena džiaugtis”, - tokiomis mintimis dalijasi vilniečiai. Žodžiai “Sausio 13-oji” mažai ką palieka abejingais. Daugelis puikiai pamena, kokia buvo jų sausio 13-oji ir jų 1991-ieji. Kokius įspaudus prieš beveik tris dešimtmečius paliko Sausio įvykiai? Kas žmonėms buvo svarbiausia tuometinėje Lietuvoje? Ir kaip visa taip pasikeitė šiandien?

“Tuo metu nebuvo baimės. Buvo pasakyta, kad reikia ginti ir čia, prie Televizijos bokšto, buvo susirinkusi masė žmonių”. “Tuo laikotarpiu svarbiausias visų tikslas buvo laisvė.Tuomet žmonės kalbėjo vienu žodžiu. “Aišku, prisimename visus žuvusiuosius, bet šiandien tikriausiai reikėtų šia diena džiaugtis”, - tokiomis mintimis dalijasi vilniečiai. Žodžiai “Sausio 13-oji” mažai ką palieka abejingais. Daugelis puikiai pamena, kokia buvo jų sausio 13-oji ir jų 1991-ieji. Kokius įspaudus prieš beveik tris dešimtmečius paliko Sausio įvykiai? Kas žmonėms buvo svarbiausia tuometinėje Lietuvoje? Ir kaip visa taip pasikeitė šiandien?

Spaudos apžvalga.Kalbos valandėlė.Referendumas Katalonijoje. Liūčių padariniai žemės ūkiui.Pasaulio irklavimo čempionatas Sarasotoje (JAV).Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Vytautas Keršanskas).Šiandien – Lietuvos policijos profesinė šventė – Angelų sargų diena.Verslo nuajienos iš Šiaulių.Rubrika „Labas rytas, Europa“: Danija.Televizijos kanalas LRT KULTŪRA pradeda naująjį sezoną.

Pirmasis Real Lithuanian podcasto epizodas. Šarūnas kalba apie Vilnių ir Televizijos bokštą.First episode of Real Lithuanian Podcast. Šarūnas speaks about Vilnius and TV tower.Text and translation: www.patreon.com/reallithuanianpodcastIf you need a Lithuanian language teacher, please contact me at saras.com@gmail.com

Pirmasis Real Lithuanian podcasto epizodas. Šarūnas kalba apie Vilnių ir Televizijos bokštą.First episode of Real Lithuanian Podcast. Šarūnas speaks about Vilnius and TV tower.Text and translation: www.patreon.com/reallithuanianpodcastIf you need a Lithuanian language teacher, please contact me at saras.com@gmail.com