Podcasts about julijus grickevi

Ar įmanoma atkurti savo praeitį, remiantis kitų žmonių daiktais? Gdansko konteineryje rasti pokario vilnietės daiktai tapo archeologės ir kultūrologės Koros Kowalskos parodos „Tai ne mano daiktai“ inspiracija. Pokalbis su menininke.„Man kūryba yra tarsi griovimas. Sugalvoji, dvi dienas rašai, o trečią ištrini“,- sako vienas ryškiausių Lietuvos kompozitorių Algirdas Martinaitis. Apie muziką, kūrybą ir šio vakaro jubiliejinį koncertą pasakoja Algirdas Martinaitis ir „Vilnius Spring Festival“ vadovas Nerijus Masevičius.Festivalis – ne vien koncertai, kviečiame į tikrą džiazo fiestą! Taip užtikrintai šiandien prasideda 24-asis festivalis „Vilnius Mama Jazz“, pasikvietęs ir legendinį džiazmeną Viačeslavą Ganeliną. Apie programą – vienas iš festivalių rengėjų ir vedėjų Julijus Grickevičius.Pasaulio muzikos naujienos, kurias parengė kompozitorius Jurgis Kubilius.Rubrikoje „Be kaukių“ – režisierius Augustas Gornatkevičius.Ved. Jolanta Kryževičienė

5-ąjį sezoną LRT PLIUS kanale pradeda „Žiemojimas su opera“. Taip pat padiskutuosime apie Milano La Scalos teatro sezono pradžios premjerą, kurios jau keletą metų iš eilės netransliuoja LRT KLASIKA, nes spektakliuose pagrindinius vaidmenis kuria taip vadinama Putino primadona Anna Netrebko. Ar dar yra erdvės Kremliaus režimą remiančių atlikėjų boikotui, ar jau esame išsikvėpę? Ar kaip tik: kultūra ir politika – iš tikrųjų nieko bendro? Studijoje viešės Jūratė Katinaitė ir Julijus Grickevičius.Panevėžyje „Stasys museum“ pristatoma menininko Hermano Nitscho kūryba. Apie naują parodą pasakos kolegė Evelina Povilavičiūtė. Taip pat išgirsime scenos menų kritikės Aušros Kaminskaitės komentarą apie Berlyne vykusį festivalį „No Limits“.„Nuotraukos nėra įdomios, jei jos neturi istorijos“, sako rubrikos „Be kaukių“ svečias gamtos fotografas, ornitologas Marius Čepulis.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

LRT Klasika baigia pasakojimų ciklą apie nišinius muziejus. Turbūt kiekvienas antikvarinis daiktas galėtų papasakoti vis kitokią įdomią istoriją. Tuo gali pasigirti ir Vytautas Sinkevičius, kurio senovinių laikrodžių kolekcija stebina ne vieną lankytoją. Įvairių tiksinčių garsų pripildytas muziejus įkurtas prieš 15 metų Kauno rajone, Ežerėlio miestelyje.Zarasų rajone vyksta 24-asis nepriklausomas kasmetinis šiuolaikinės baltų kultūros ir savitos, alternatyviosios muzikos festivalis. Šiemet susidomėjimas festivaliu – rekordinis. Dalyvių skaičius stebina, bet stebina ir tai, kad toks sėkmingas festivalis šiemet – paskutinis. Pokalbis su festivalio „Mėnuo Juodaragis“ organizatoriumi, vienu iš įkūrėjų, Ugniumi Lioge.Minime Baltijos kelio 35-metį. Netoli pasienio su Latvija įsikūrusiame Pasvalyje vyksta iškilmingas Baltijos kelio minėjimas, kuriame dalyvauja Lietuvos ir Latvijos prezidentai, atvyksta Baltijos kelio organizatoriai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, taip pat vienas „Ukrainos bangos“ – Ukrainoje 1990 m. įvykusios gyvos žmonių grandinės organizatorių.Zalcburge vyksta kasmetinis Zalcburgo festivalis. Jo afišas šiemet puošia gausybė lietuvių muzikių pavardžių. Festivalyje lankosi buvęs LRT KLASIKOS vadovas, kolega, melomanas Julijus Grickevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši aktorė Agnė Kaktaitė, vis dar besidžiaugianti Lokarno festivalyje pelnytu svarbiu prizu – ji kartu su kolegomis G. Glemžaite, P. Markevičiumi ir G. Kiela apdovanoti už geriausią aktorių ansamblį filme „Sesės“. Pokalbis apie kūrybą, sėkmę ir prasmingus darbus.Ved. Gerūta GriniūtėV. Daraškevičiaus nuotrauka

Visuomenei pastarąją parą sukėlė daug diskusijų operos žvaigždės Asmik Grigorian ir pianisto Luko Geniušo rengiamas rusų kompozitorių – Rachmaninovo bei Čaikovskio – muzikos rečitalis Jungtinėse Valstijose. Visiškai neseniai A. Grigorian kartu su kita Lietuvos operos primadona Violeta Urmana Zalcburge dalyvavo Prokofjevo „Lošėjo“ pastatyme. Kaip vertinti tokią situaciją? Mintimis dalijasi klasikinės muzikos žinovas Julijus Grickevičius ir Kultūros ministras Simonas Kairys.LRT KLASIKA tęsia pasakojimų ciklą, skirtą Lozoraičių metams paminėti. Kandidatuodamas pirmuosiuose Prezidento rinkimuose, Stasys Lozoraitis jaunesnysis pralaimėjo Algirdui Mykolui Brazauskui. Tačiau dar ir šiandien Lozoraitis yra prisimenamas kaip vilties prezidentas, po gūdžių okupacijos metų žadėjęs Lietuvai vakarietiškos politinės kultūros standartą. Apie kokią Lietuvą jis kalbėjo savo rinkimų kampanijoje?„Aš per savo kūrybą bandau tautai priminti, kas ji yra“, – sako menininkas Virginijus Kašinskas. Jis Šilalėje pristatė tapybos ir skulptūrų parodą „Praeities atmintis“.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie Mikelandželo Antonionio modernųjį kiną ir muzikinius kontrastus bei ausiai mielas melodijas, paryškinančias personažų svetimėjimą didmiestyje.„Neįsivaizduojat, kokie jie ten visi „atsipūtę“, – juokiasi žurnalistas Ignas Andriukevičius, daugiau nei metus gyvenęs Ruandoje. Rubrikoje „Be kaukių“ – afrikietiškos muzikos gausa, Igno muzikos instrumentų kolekcija ir įdomiausios istorijos ne tik iš Ruandos.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Bairote tūkstančiai melomanų iš viso pasaulio susirenka pamatyti ir išgirsti Richardo Vagnerio šedevrus. Šio legendinio operos festivalio nuolatinis svečias, Vagnerio muzikos žinovas Julijus Grickevičius jau ten. Kuo šiuokart operos melomaną stebina festivalis?Ketvirtasis Klaipėdos festivalis, prasidėjęs baleto premjera šį vakarą Elinge baigiasi varinių pučiamųjų ir šviesų stebuklo kupina programa Elinge „Ugnies ir vandens muzika“. Kaip vandenį girdi klaipėdiečiai?Obelynėje, gamtininko Tado Ivanausko sodyboje-memorialiniame muziejuje prasidėjo folkloro festivalis „Obelynės žolinė 2024“. Kiek joje žolinių tradicijos?LRT Klasika toliau tęsia pasakojimų ciklą apie nišinius muziejus. Šiandien keliamės į Šilalės rajone įsikūrusį Upynos etnografijos muziejų. Kuo jis ypatingas – pasakoja Vesta Vitkutė.Lietuvos pajūrio kultūros pasaulis dabar sunkiai įsivaizduojamas be maestro Tomo Ambrozaičio – vyriausiojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro dirigento, pedagogo ir chorų dirigento. Klaipėdoje gimęs ir užaugęs muzikas liko čia, ir sako, kad jo siekiamybė yra ta, kad tai, ką jo vadovaujami muzikai daro scenoje – teiktų jiems džiaugsmą, kuris savaime paliečia ir publiką. Apie atsakomybę už kuriančius kartu žmones, apie Klaipėdos svorio kainą Lietuvos kultūroje ir kita – rubrikoje „Be kaukių“ Tomas Ambrozaitis.Ved. Gabija NarušytėDonato Babensko - Baltas kadras nuotrauka.

Varėnoje savaitgalį prasidėjo XIV Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis.Kodėl atlikėjų gyvo garso koncertai miesto šventėse neprilygsta soliniams pasirodymams?Pasibaigė „Poetinis Druskininkų ruduo“. Kokia ateitis laukia šio poetų renginio, duris užveriant daug istorijų prikaupusiai „Širdelei“?Vilniaus 700-ojo gimtadienio proga LRT KLASIKA pristato mini radijo ciklą „Vilniaus motyvas“. Jį rengia Fausta Savickaitė.LRT OPUS šiandien pradėjo savo naująjį sezoną.Rubrikos „Be kaukių“ – daugiau nei penkiolikos metų darbo kultūros ir meno srityje patirtį turintis komunikacijos ir rinkodaros specialistas, džiazo ir klasikinės muzikos gerbėjas Julijus Grickevičius.Ved. Marius Eidukonis

„Meno avilio“ sinematekoje pirmą kartą po trejų metų pertraukos įvyko gyva Lietuvos kino operatorių asociacijos (LAC) apdovanojimų „Ąžuolas“ 2022 ceremonija. Jos metu paskelbti „Ąžuolo“, „Gilės“ bei kitų apdovanojimų statulėlės nugalėtojai.Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje pasaulinio garso teatro kompozitorius ir režisierius Heineris Goebbelsas rengia instaliaciją, sukurtą projekto „Muzika Vilniui“ užsakymu. Fragmentas iš pokalbio su menininku.Tęsiame 2022 m. Lietuvos kompozitorių kūrinių penkioliktuko pristatymus. Pažintis su Egidijos Medekšaitės kūriniu „Mishra Pilu“.Vakar LRT televizijos žiūrovai kartu su visu pasauliu galėjo stebėti iškilmingą karaliaus Karolio III karūnavimo koncertą. Ką galima pasakyti apie šio koncerto muzikinius pasirinkimus? Pasakoja Lietuvos žiūrovams koncertą komentavęs Julijus Grickevičius.Vilniaus universitete startavo jungtinis Lietuvos ir Ukrainos teatro projektas „Starting Point“. Jo metu ukrainiečiai studentai kartu su kitais, besimokančiais Vilniaus universitete, aiškinasi teatro paslaptis, diskutuoja apie šiuolaikinio pasaulio realijas ir savo išgyvenimus verčia į šokio kalbą. Kaip tai vyksta, domėjosi ir šio projekto repeticijoje dalyvavo Justė Luščinskytė.Rubrikoje „Be kaukių“ – trimitininkas, Amerikos Lietuvis Dovas Lietuvninkas. Lietuvybės dvasioje užaugęs muzikas į Lietuvą atvykti planavo tik metams, tačiau užsibuvo net penkerius, kiek netikėtai tapo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro nariu, užmezgė daug kitų kūrybinių ryšių. Visgi šiandien Dovas pakėlė sparnus atgal į Jungtines Valstijas, kuriose – šeima ir artimiausi bičiuliai. Pokalbis „Be kaukių“ – apie tapatybę, kūrybą ir, žinoma, ryšius su Vincu Kudirka.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Paskelbti 2021 m „Geriausių disertacijų“ konkurso laureatai. Pokalbis su dviem laureatėmis ir konkurso organizatore. Tai Viktorija Baranauskienė, kurios darbo tema „Socioteritorinė atskirtis Lietuvos retai apgyventose teritorijose“ ir Milda Mickutė, jos darbas „Viengrandines mažąsias RNR modifikuojančių gyvūnų Hen1 metiltransferazių taikymas RNR žymėjimui ir sekoskaitai”, taip pat Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungostarybos narė, ilgametė konkurso organizatorė Salomėja Lukaitė-Vanagienė.Šiuo metu Anglijos mieste Huddersfielde vyksta kasmetinis šiuolaikinės muzikos festivalis, per dešimt dienų pristatantis plačią dabar kuriamos muzikos panoramą, nuo noise garsų iki orkestrų, įkurtas prieš daugiau negu keturis dešimtmečius, jis laikomas vienu šiuolaikinės mu-zikos centrų ir svarbiausiu šios muzikos festivaliu Didžiojoje Britanijoje. Šįmet šio festivalio programoje didelis dėmesys Lietuvos šiuolaikinės muzikos kūrėjams, tai naujos, trimetės partnerystės pradžia. Huddersfielde yra ir mūsų LRT KLASIKA kolegos Rasa Murauskaitė-Juškienė ir Julijus Grickevičius.Kiek vyresniems žmonėms svarbu mokėti naudotis informacinėmis technologijomis? Apie tai pokalbis su „Senjorų pasaulio“ steigėja Vida Greičiuviene.„Neturėjau abejonių, kad viską teisingai darau, kas gali būti kiečiau, nei ginti savo šalį ir gelbėti žmones, manau, kad tai aukščiausias pašaukimas, aukščiausia, ką gali daryti gyva būtybė, tiesa? Ginti moteris, vaikus, ir gelbėti sužeistuosius. Aš esu laimingas žmogus, nepaisant visko, kas man nutiko“, išskirtiniame interviu LRT Radijui sako visame pasaulyje žinoma paramedikė Julija Pajevska - Taira, padėjusi kenčiantiems Mariupolyje, pati paimta į nelaisvę ir išlaisvinta po trijų mėnesių. Ją kalbina Liuda KudinovaVed. Agnė Skamarakaitė

Kultūrinės spaudos apžvalga.Tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“ aštuonerius metus dalyvaujanti Vilniaus universiteto studentų komanda šiemet siekia sukurti įrankį, kuris padėtų aptikti net ir pačias mažiausias nanoplastiko daleles. Apie tai kalbasi Karolina Panto.Penktadienio skaitymo rubrikai knygų apžvalgininkė Eglė Baliutavičiūtė pasirinko dvi kinematografiškas, bet kartu ir labai skirtingas knygas – airių rašytojos Sally Rooney „Gražus pasauli, kurgi tu“ ir amerikiečių rašytojo Peter Cameron „Kai ateina naktis“.Lietuvos nacionalinis dramos teatras prisijungė prie STAGES – Tvaraus teatro aljanso žaliai aplinkos kaitai skatinti. Jame 14 Europos teatrų partnerių ateinančius ketverius metus sieks išbandyti eksperimentinius būdus, kurie padėtų spręsti didžiausius klimato krizės keliamus iššūkius. Avinjono festivalio metu liepos 15 d. vyks šio projekto spaudos konferencija ir diskusija.Minėdami Ašigalio tyrinėtojo Roaldo Amundseno 150–ąjį gimimo jubiliejų, jo pėdomis sekame su Pietų ašigalį pasiekusiu keliautoju Dariumi Vaičiuliu.Nuo šiandien LRT KLASIKOS klausytojai gali tapti žymaus Didžiosios Britanijos muzikos festivalio „BBC Proms“ klausytojais. Festivalio tradicijas ir šių metų akcentus pristato Julijus Grickevičius.Šį vakarą festivalyje „Midsummer Vilnius“ audiovizualinio kūrinio „Tarsi Vilnius“ premjera, sujungsianti Eitvydo Doškaus kinematografiją, dokumentinius kino kadrus, Pauliaus Kilbausko bei Vyginto Kisevičiaus garso kompozicijas ir choro „Bel Canto“ bei orkestro (dir. Modestas Pitrėnas) gyvai atliekamą muziką.Šį savaitgalį vyksiantis „Žagarės vyšnių festivalis“ sieks atkreipti dėmesį ne tik į Ukrainos karą, bet ir į neraminančius tvarumo klausimus.Ved. Urtė Karalaitė.

Žurnalo „Literatūra ir menas“ apžvalga.Vilniuje – trijų dienų šiuolaikinės poezijos festivalis „Žodžio teritorija“.Šią savaitę atsisveikinus su žymiu fiziku, lazerių mokslo Lietuvoje tėvu vadintu profesoriumi Algiu Petru Piskarsku, prisimenamas jo svarus indėlis į tai, kad Lietuva dabar vadinama lazerių šalimi.Šiandien sostinėje prasideda 19-oji Baltijos šalių studentų dainų ir šokio šventė „Gaudeamus“, vykstanti nuo 1956 m. Apie šį įvykį su trijų Vilniaus universiteto chorų ir šios šventės meno vadove Rasa Gelgotiene kalbasi Jolanta Kryževičienė.Šį kartą knygų apžvalgai Eglė Baliutavičiūtė pasirinko britų poetės ir prozininkės Caroline Hardaker debiutinį romaną „Mišrūnai“ ir Akvilinos Cicėnaitės romaną „Anglų kalbos žodynas“.Birželio 18 dieną minėsime Paul McCartney, vieno iš legendinės britų muzikos grupės „The Beatles“ narių, 80–ąjį jubiliejų.Šį savaitgalį visoje šalyje vykstančių Europos archeologijos dienų proga archeologė Elena Pranckėnaitė supažindina su povandenine archeologija Lietuvoje.Susipažinkite – nauja vasaros sezono laida „Ten ir atgal“ LRT KLASIKOS eteryje.Kultūros nakties užsienio programos kuratorė Ada Paukštytė ir komunikacijos vadovas Rokas Šimkevičius pristato renginio akcentus, dėmesį Ukrainos kultūrai.Speciali LRT KLASIKOS programa miestui ir radijui Kultūros naktyje. Apie tiesioginių transliacijų programą pasakoja radijo stoties vadovas Julijus Grickevičius.Ved. Urtė Karalaitė

Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse iš 28-osios pakilo į 9 vietą, skelbia „Reporteriai be sienų“. Kaip ir ankstesniais metais, reitingo viršūnėje – Skandinavijos valstybės, o Estija iš buvusios penktosios pakilo į ketvirtąją. Kas lėmė Lietuvai tokį reikšmingą „šuolį“ reitinge – apie tai kalbame pasaulinę spaudos laisvės dieną.Europos transliuotojų sąjungos valdybos nariu patvirtintas LRT KLASIKOS vadovas Julijus Grickevičius. Apie tikslus ir iššūkius mažesniems kanalams medijų virsmo laikais ir radijo misiją, o ir daugiau apie patį EBU kalbamės su J.Grickevičiumi.Minint Lietuvos krepšinio 100-metį toliau žvelgiame į jo istoriją: „bobiškas žaidimas“ – taip vadintas XX amžiaus pradžioje pradėtas žaisti krepšinis, šiandien tapęs viena populiariausių sporto šakų šalyje. Apie tai, kokią reikšmę krepšinio atsiradimui Lietuvoje turėjo moterys, domisi Agnė Šimkūnaitė.Tradicinis žvilgsnis į muziką kine. Šiuokart Ieva Buinevičiūtė pasakoja apie kelis kompozitoriaus Nicholo Britelo kūrybos tarpsnius, per muziką atkleidžiančius Amerikos portretą skirtingų režisierių kūryboje.Rubrikos „Be kaukių“ pašnekovės Unės Kaunaitės biografijoje – trys parašytos knygos, Kembridžo universitete baigtos studijos, ketveri metai dirbant Ministro Pirmininko patarėja, ir atsakingos „Edu Vilnius“ vadovės pareigos. Pokalbis – apie tai, koks turėtų būti pažangus švietimas, meilę knygoms ir gimtajam Vilniui.Ved. Rasa Murauskaitė ir Gabija Narušytė

Žiemą LRT Plius televizija kiekvieną sekmadienį siūlo leisti su opera. Projektas „Žiemojimas su opera“ jau tapo tradicinis, o jo metu ne tik parodoma 14 operos spektaklių, bet ir vyksta diskusijos apie juos! Šia proga „Pakartot“ atkreipia dėmesį į operą apskritai. Kokia ji XXI amžiuje? Kodėl ji svarbi, aktuali, kaip ją pažinti ir pamėgti? Pagaliau, kaip suprasti operą, ar jai klausytis, žiūrėti reikia pasiruošimo? Domanto Razausko pašnekovai – LRT Klasikos radijo stoties vadovas Julijus Grickevičius, LRT kultūros turinio vyr. redaktorė Agnė Biliūnaitė ir muzikologė, ilgametė LRT radijo kultūrinių laidų kūrėja, operos žinovė Jūratė Katinaitė.Ved. Domantas Razauskas

Žurnalo „Metai“ apžvalga.Pasaulio kultūros apžvalga: apie kopijavimą ir autorių teises. Kuo čia dėtos taro kortos, kodėl nukopijuotas tradicinis portugališkas megztinis prisidėjo prie tradicijos sustiprinimo ir kaip belgų meno centras pažeidė autorių teises?„Ryto allegro“ pradeda Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metams skirtą pasakojimų ciklą. Pirmoji istorija – apie totorių maldos namų, mečečių, skaudžius likimus.Talino kino festivalyje „Juodosios naktys“ – septyni Lietuvos kino kūrėjų filmai siekia apdovanojimų svarbiausiose konkursinėse festivalio programose ir trys iš jų švenčia pasaulines filmų premjeras. Pirmoji iš jų – pagrindinėje konkursinėje programoje dalyvaujantis penktasis režisieriaus Kristijono Vildžiūno vaidybinis darbas „Dainos lapei“.Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkai Arūnas Gudinavičius ir Vincas Grigas pristato tyrimą „Nelegalių ir legalių lietuviškų elektroninių knygų asortimentų analizė“. Kaip ir kodėl nelegalių elektroninių knygų vartojimas paplitęs Lietuvoje bei kokie pokyčiai reikalingi, kad situacija keistųsi?Sekmadienį rytų Bavarijos miestelyje Blaibache baigėsi Europos kultūros sezonas, taip pat ir mūsų šalies kultūrą ten pristatanti renginių serija. Įspūdžiais dalijasi LRT KLASIKOS vadovas Julijus Grickevičius ir vyresn. muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Indrė Kaminckaitė

Bavarijoje – Miuncheno, Augsburgo ir Blaibacho kultūrinėse erdvėse pristatoma šiuolaikinė Lietuvos kultūra. Dar pavasarį prasidėjęs projektas „Be atstumo: Lietuvos kultūra Bavarijoje 2021“ baigiasi šį lapkričio savaitgalį koncertais ir parodomis. Iš Blaibacho tiesiogiai – Rasa Murauskaitė ir Julijus Grickevičius.Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“, vienas iš miesto simbolių, koncertu šeštadienį Kauno valstybinėje filharmonijoje paminės 60-ąjį gimtadienį.Į Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčią sugrįžta projektas „Klasika visiems“ׅ, kviečiantis visus muzikuojančius įsilieti į muzikos šventę, dainuojant Karlo Orfo kantatą „Carmina Burana“.Nacionalinėje dailės galerijoje atidaroma paroda „Jonas Mekas ir Niujorko avangardas“.Menininkė Lina Šlipavičiūtė-Černiauskienė restauruoja ne tik freskas, bet ir nematerialiąją miesto atmintį. Istorijos ir istorijų įkvėptas jos kuriamas gatvės menas jau peržengė sostinės ribas. Ką mums gali papasakoti sienos ir kaip išmokti jų kalbą? Apie tai su menininke kalbamės rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Kotryna Lingienė ir Gabija Narušytė

Spalio 11 – ąją prasideda Dizaino savaitės festivalis. Ko tikėtis jame šiais metais?Tuskulėnų dvaro rūmuose duris atvėrė naujas muziejus „Projektas – HOMO SOVIETICUS“.Leidykla „Muzikija“ pradeda knygų ciklą „Klasika vaikams“. Pirmoji šios serijos knyga apie Šarlį Kamilį Sen Sansą.Kuo gyvena radijas šiandien ir koks jis bus rytoj? Portugalijos sotinėje šiandien baigėsi radio profesionalų konferencija „Radio Days“. Joje apsilankė ir LRT Klasikos vadovas Julijus Grickevičius.Karoliniškių bibliotekoje prasidėjo literatūros ir muzikos festivalis „Karoliniškių ruduo“.Vienas daugiausiai sekėjų socialinėse platformose turintis tinklalaidžių autorius, žurnalistas ir visuomenės nuomonės formuotojas Skirmantas Malinauskas siekia nepamesti visuomenės įvykių pulso, tačiau ar prižiūrint, kaip pulsuoja visuomenė, užtenka dėmesio savo, o ne visuomenės pulsui patikrinti?Ved. Marius Eidukonis

Dar viena laida, skirta 115-oms Dmitrijaus Šostakovčiaus gimimo metinėms. Prieš savaitę Domantas Razauskas ir LRT Klasikos vadovas Julijus Grickevičius diskutavo apie Šostakovčiaus palikimą, svarbą apskritai, o šįkart „Kito laiko“ autorius pasakoja vieną įdomiausių XX amžiaus klasikinės muzikos istorijų – Šostakovčiaus laviravimą ir bandymą išgyventi Stalino valdymo metu. Nuo šlovės, iki pasmerkimo ir artimųjų rato sunaikinimo iki šlovingosios 7-osios simfonijos apsiaustame Leningrade karo metu. Nuo nesuprasto pokario liūdesio iki džiaugsmo Stalinui mirus.Ved. Domantas Razauskas

Krizės: prielaida žadėti ar keistis? Diskutuoja istorikas Norbertas Černiauskas ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Nerija Putinaitė.Apie Vilnių ir kultūros pokyčius - Rotušės vadovas Perlis Vaisieta.Kodėl gyvenant čia ir dabar mums galėtų būti svarbūs archyvai? Kokius pamirštus dalykus galime atrasti? Apie tai kalba LRT Mediatekos ir archyvų skyriaus vyriausiasis archyvaras Jonas Korys ir režisierius Karolis KaupinisAlternatyvi, pogrindžio, elitinė kultūra: ar besitrinant riboms dar verta svaidytis šiomis sąvokomis? Mintimis dalysis kultūros kominukacijos strategė Stefanija Jokštytė ir Elektroninės muzikos klubo „Opium“ programos vadovas, didžėjus Vidmantas Čepkauskas.Ved. Rasa Murauskaitė, Julijus Grickevičius, Gabija Narušytė, Marius Eidukonis, Jolanta Kryževičienė, Gerūta Griniūtė, Indrė Kaminckaitė ir Kotryna Lingienė.

Prasideda daugiau nei savaitę truksiančios Europos paveldo dienos. Šių metų renginio tema – „Įtraukiantis paveldas“. Kaip paskatinti gyventojus geriau pažinti šalia esantį paveldą? Kokias istorijas pasakoja paveldinės geležinkelio stotys?Estijoje, Arvo Pärto centre organizuojamas renginys „Prisimenant Ireną Veisaitę: tarp Estijos ir Lietuvos“. Apie šio renginio idėją ir apie estų požiūrį į lietuvius, norus griauti kultūrines sienas – pasakoja Estijos lietuvių bendruomenės atstovai, kuriuos Taline rugpjūtį kalbino kolegos Julijus Grickevičius ir Rasa Murauskaitė.Šiomis dienomis Taline po dviejų metų pertraukos vyksta Europos džiazo tinklo konferencija. Estijos sostinėje džiazo ateities klausimų susitiko aptarti 90 organizacijų, festivalių agentūrų, klubų ir įrašų kompanijų atstovai. Kolega Julijus Grickevičius tiesiai iš Talino.LRT KLASIKA naują sezoną pradėjo klausytojams pristatydama naujas laidas, viena jų - „Muziejaus istorijos“. Tai laidų ciklas apie pasaulinio garso mokslininkę, archeologę Mariją Gimbutienę. Mokslininkės asmenybe domisi laidos vedėja Kristina Savickytė.Egidijus Ališauskas, nepaprastai subtiliai atskleidžiantis birbynės garso tembrus, greta to visa galva paniręs ir į visiškai kitokią muzikos specifiką – vadovauja Lietuvos kariuomenės orkestrui. Ir, nors daugeliui toks orkestras asocijuojasi su paradais ir maršais, visgi ne tik tai yra šio kolektyvo repertuare. Kas tai yra kariuomenės orkestras, kaip save jame atrado vienas geriausių Lietuvos birbynininkų? Apie tai ir birbynės magiją, užbūrusia muziką – su LMTA doc. Egidijumi Ališausku kalbamės rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Giedrė Trapikaitė ir Gabija Narušytė

Rugsėjo 1-ąją moksleiviams grįžus į klases sergamumas COVID-19 gali gerokai šoktelėti į viršų, įspėja premjerė Ingrida Šimonytė. Kiek šiandien Lietuvoje pasiskiepijusių jaunų žmonių, ką apie artėjančius naujus mokslo metus žino moksleiviai ir studentai?Svarbiausių savaitės politinių įvykių apžvalga su politologais Jūrate Novagrockiene ir Linu Kojala.Šį ketvirtadienį dvidešimtąjį kartą įvyko kasmetiniai LRT darbuotojų apdovanojimai „Auksinės bitės 2020“, kurių metu paskelbti net vienuolikos nominacijų laureatai. Daug nugalėtojų ir du iš jų mūsų studijoje – tai „Metų debiuto“ nominacijos laimėtojas, radijo stoties LRT KLASIKA vadovą Julijus Grickevičius ir radijo garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė.Lietuvai susiduriant su išaugusiu neteisėtai sieną kertančių migrantų srautu, kitą savaitę greitesnius nei įprasta, keturių savaičių pasieniečių kursus, baigs pirmieji kursantai. Stažo neturintys būsimieji pasieniečiai gali tikėtis vidutiniškai 810 eurų algos atskaičius mokesčius.Ved. Rūta Kupetytė

Spaudos apžvalga.Kalbos ryto rubrika.Kristinos Dryžos knygos pristatymas Nidoje.Šiais metais išleistame pianistų Steven Osborne ir Paul Lewis albume savaip interpetuojama žymiausių prancūzų kompozitorių muzika. Plačiau apie muzikantų bendradarbiavimą papasakos Ignas Gudelevičius.„PinoKeys judėjimas“ remiasi dvikrypčiu požiūriu į Pinokio personažą: savęs kaip augančios asmenybės, siekiančios atitikti „gero žmogaus“ sampratą, bandančio pritapti. Projekte kuria profesionalūs scenos menų kūrėjai drauge su negalią turinčiais žmonėmis. Apie tai laidoje papasakos projekto kūrėja Andra Kavaliauskaitė.Sostinės Užupio meno inkubatoriuje reziduojanti grafikė Milena Liutkutė-Grigaitienė šalia esančioje galerijoje „Galera“ atidaro parodą „Rebusai“.Laida „Įgarsintas vaizdas“.Zalcburgo muzikos festivalis. Apie tai laidoje tiesiogiai iš Austrijos papasakos LRT KLASIKOS vadovas Julijus Grickevičius.Ved. Karolina Bieliauskaitė.

„Keturi milijonai“. Lina Bartusevičiūtė iš Šanchajaus, su kolegomis įkūrusi konsultacijų kompaniją LITAO, padedančią megztis verslo ryšiams tarp Kinijos, Honkongo ir Lietuvos.Lietuvoje vis daugėja sausringų periodų. Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas Donatas Valiukas. Pokalbis Pasaulinę kovos su sauromis ir dykumų plitimu dieną.„LRT faktai“. Raudonosios armijos paminklai Lietuvoje, kas juos prižiūri ir kokia tikroji jų būklė. Jurga Bakaitė.LRT Klasikos klausytojai šią radijo stotį nuo šiol atpažins iš naujų šaukinų. LRT Klasikos vadovas Julijus Grickevičius.Vilniuje vyks pilietinė padėkos Islandijai šventė, šiemet pagrindinė tema – tarp Islandijos ir Jungtinės Karalystės vykę menkių karai, kurie, pasak organizatorių, rodo, jog Islandija mažos valstybės iššūkius puikiai suprato, todėl ir buvo pirmieji, pripažinę mus nepriklausomais.Ved. Giedrė Čiužaitė

LRT RADIJO 95-ojo gimtadienio proga P. L. Travers knygos „Merė Popins“ ištrauką skaito LRT KLASIKOS redakcijos vadovas Julijus Grickevičius. Vertė Auksė Mardosaitė, leidykla „Garnelis”.

Naujausio kultūros savaitraščio „Literatūra ir menas“ numerio apžvalga.Rumšiškėse lankytojams duris atvers XX a. lietuvių folkloro teatro istoriją pasakojanti paroda. Spektaklio-koncerto „Scenos vaizdeliai“ kūrybinio proceso detalės, sceniniai kostiumai ir kiti teatro atributai lankytojams primins apie Dalios ir Povilo Mataičių įkurtą teatrą. Plačiau apie parodą – jos kuratorė Janina Armonaitė.Mykolo Drungos užsienio kultūros naujienos.Šiemet minime dabartinės Vilniaus katedros pastatymo 220 metų sukaktį. Vilniaus arkikatedros bazilika – dosni erdvė skleistis įvairių epochų vargonų muzikos garsams, pabrėžiant Arkikatedros architektūros, čia saugomų meno vertybių ir vargonų muzikos tarpusavio sąveiką ir harmoningą visumą. Vasaros ketvirtadienio vidudieniais į Arkikatedrą grįžta ciklas „Vox organi Cathedralis“ („Katedros vargonų balsas“), kuris šįkart bus skirtas Lietuvos sakralinės architektūros šedevro jubiliejinei sukakčiai. Plačiau apie ciklo koncertus ir čia skambėsiančius kūrinius – Balys Vaitkus, Nacionalinės vargonininkų asociacijos pirmininkas.Rusijos Federacijai į šalį neįsileidus paskirtojo kultūros atašė Rimanto Vingro, šiuo metu Rusijoje Lietuva neturi nė vieno kultūros atašė. Dėl apribotų galimybių šioje šalyje dirbti paskirtiesiems diplomatams, Kultūros ministerija siūlo kai kurių pareigybių Rusijoje atsisakyti ir steigti kultūros atašė pareigybę Japonijoje. Pokalbis apie šalių bendradarbiavimą, kultūros atašė reikšmę ir vaidmenį dabartinėmis politinėmis aplinkybėmis.Kaip mes šiandien susitvarkytume su tokiu akiplėšišku nusikaltėliu, kaip amoralus diktatorius karalius Ūbas? Pasakojimas apie režisieriaus Artūro Areimos premjerą pagal britų dramaturgo Simono Stephenso pjesę „Ūbo teismas“, kurios veikėjai iš klasika tapusios Alfred Jarry groteskinės pjesės „Karalius Ūbas“ persikėlė į Tarptautinį Teisingumo Teismą Hagoje.Ketvirtadienio vakarą „LRT Klasika“ eteryje skambės Euroradijo koncertas, kuriame – Vienos filharmonijos orkestras kartu su maestro Daniel Harding tiesiogiai iš Kopenhagos. Programoje – pirmoji ir paskutinė, dešimtoji, Gustav Mahler simfonijos. Koncertą „Ryto allegro“ klausytojams pristato „LRT Klasika“ vadovas Julijus Grickevičius.Ved. Inesa RinkevičiūtėVed. Inesa Rinkevičiūtė

Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune šiandien pristatyta ir iki birželio 10 d. bus eksponuojama partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago skulptūra, kurią sukūrė skulptorius Gintautas Lukošaitis. Apie skulptūros sukūrimą ir idėją kalbame su skulptoriumi ir Merkinės krašto muziejaus direktoriumi Mindaugu ČerniauskuNaujasis „Tarmynas“ leis visiems prisidėti prie tarmių išsaugojimo ir tyrimų. Apie projektą pasakoja idėjos autorė, prof. dr. Danguolė Mikulėnienė.Penktadienį baigėsi ciklas „Koncertas vienam“ – devyni ryškiausių Lietuvos operos solistų koncertai, kurių salėje klausėsi po vieną klausytoją, o radijo bangomis ir internetu – tūkstančiai. Mintimis pasibaigus vienam ambicingiausių LRT KLASIKOS projektų dalijasi LRT KLASIKOS vadovas ir „Koncerto vienam“ idėjos autorius Julijus Grickevičius.Ilgai buvo svarstoma, kas perims Kauno valstybinio choro meno vadovo misiją, o prieš kurį laiką paaiškėjo, kad šių pareigų imsis žymus šalies dirigentas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Robertas Šervenikas. Šįkart jis svečiuojasi rubrikoje „Be kaukių“, kur ne tik papasakos apie naują karjeros puslapį, bet ir dalinsis dirigento specialybės paslaptimis, įdomiausiais savo karjeros epizodais ir pomėgiais, kurie pripildo jo kasdienybę, kai batuta padedama į šoną.Ved. Rasa Murauskaitė ir Marius Eidukonis

Įžvalgomis apie pandemijos metu atsinaujinusį radiją ir jo reikšmę klausytojams dalinasi LRT KLASIKOS vadovas Julijus Grickevičius ir BBC Radio 3 programų redaktorius Edward Blakeman. Tinklalaidės „Culture nerve” pokalbio ištrauka.Devintasis fortas – bene labiausiai krauju sulaistyta Kauno vieta. Apie naują forte skambančią audiokompoziciją „Susitaikymas“ su jos kūrėjais „Kosmos Theatre“ kalbasi Kotryna Lingienė.Rašytoja, teatrologė Rūta Vanagaitė į dienos šviesą ištraukė nuo 1973 m. kauptus teatro režisieriaus Eimunto Nekrošiaus repeticijų užrašus. Pokalbis apie sukauptą medžiagą ir ištrauka iš 1997 m.vestų užrašų statant Šekspyro „Hamletą“.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras.Pasaulyje: apie vagystes ir klastotes. Kodėl muziejai, galerijos ar bibliotekos ne visada praneša apie vagystę. Apiplėšimas, tris dešimtmečius įkvepiantis filmus, knygas ir meno kūrinius.Muzikos pedagogei, VDU ir VDU dėstytojai Emilijai Sakadolskienei labai nepatinka posakis „prieš vėją nepapūsi“. Rengdama pedagogus ir tobulindama švietimo programas, Sakadolskienė supranta, kad greitų rezultatų ir pokyčių būti negali, tačiau nesigaili prieš 15 metų grįžusi dirbti į Lietuvą.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Karantino metu teatrai pasitelkė pačius įvairiausius būdus bendrauti su į spektaklius negalinčiais eiti žiūrovais. „Atviras ratas“ šįkart kviečia į tiesioginę transliaciją – intymius susitikimus VIENAS ATVIRAME RATE!Virtualus Bažnytinio paveldo muziejaus paskaitų ciklas „Istorijos apie paveldą ir žmones“ vasario vakarais kviečia prisiminti Vilniaus katedros ir jos statytojų istoriją, mieste gyvavusias vienuolijas ir jų palikimą.Jurgos Ivanauskaitės premija įteikta Linai Simutytei už apsakymų rinkinį „Miesto šventė“. Pokalbis su laureate apie šią magišku realizmu ir dėmesiui tikslioms detalėms pasižyminčią knygą.Rubrikoje „Be kaukių“ – susitikimas su baritonu, operos solistu Romanu Kudriašovu. Akompanuojamas Gabijos Butkutės, jis šį penktadienį surengs intymų „Koncertas vienam“ ciklo pasirodymą. Nors šįkart koncerto auditorija – vos vienas žmogus, pasikalbėsime ir apie užkariautas didžiąsias pasaulio scenas bei dėl tarptautinių patirčių pakitusį požiūrį į Lietuvos muzikos rinką, kurioje visi – vieni kitų bičiuliai.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Julijus Grickevičius

LRT PLIUS jau pradėjo rodyti šešių filmų apie didžiuosius kompozitorius ciklą, o mes pristatome jų pasakotoją Johną Suchet. LRT KLASIKAI išskirtinis jo interviu, tikriausiai pirmasis ir Lietuvoje, tačiau Johno Suchet pavardė ir balsas puikiai žinomas klasikos gerbėjams visame pasaulyje iš radijo Classic FM laidų ir knygų apie kompozitorius, kurių jis parašė penkias. Johną Suchet kalbino Julijus Grickevičius.Pasaulis prisimena operos solistą Gehamą Grigorianą – sausio 29ąją vienam žymiausių Armėnijos tenorų, angeliško balso savininkui būtų sukakę 70mt.7-8 dešimtmečių Brazilija ir vokalinis trio, jų įrašai atranda savo klausytoją ir šiandien. Apie buvusio „Švelnumo trio“ dabarties atradimus – Igno Gudelevičiaus pasakojimas.„Atėjo laikas nusiimti kaukę ir paleisti savo solinę kūrybą į dienos šviesą“ – taip kažkada tarė gitaristas ir kompozitorius, grupės „Žalvarinis“ įkūrėjas Robertas Semeniukas. Šiuokart kaukę paprašysime muziko nusiimti rubrikoje „Be kaukių“Ved. Gabija Narušytė ir Marius Eidukonis

Kultūros ministerijos kancleriu taps buvęs Lietuvos kino centro vadovas Rolandas Kvietkauskas. Pokalbis su juo apie artimiausius darbus ir svarbiausias LRKM veiklos kryptis.Kokia yra Lietuvos teatro naujoji karta? Kaip galėtų atrodyti Lietuvos teatro ateitis? Teatrologai Kristina Steiblytė ir Andrius Jevsejevas pasakoja apie visą kompleksinį lauką, žymintį naujosios kartos kryptis: „Naujoji karta įvairi, kuriai kūrybinis procesas kartais yra net svarbiau, nei rezultatas. Naujoji karta – kūrėjai, anksčiau laiko supratę, kad teks būti ir savo paties prodiuseriu“. Ugnės Kačkauskaitės pasakojimas.Ludwigui van Beethovenui – 250! Šiandien švenčiamas jo gimtadienis – savotiška jubiliejinių metų finišo tiesioji. Apie Beethoveną – herojų, tai, kaip jo metus šventė pasaulis, Lietuva ir LRT KLASIKA pasakoja LRT KLASIKOS vadovas Julijus Grickevičius.Antroje laidos dalyje – architektūros istorikas, Panemunės pilies meno direktorius, dvarų kultūros ekspertas Marius Daraškevičius. Ar dvarų paveldas Lietuvoje pakankamai pažįstamas ir ką jo pažinimas gali duoti šiandienos žmogui – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė ir Rasa Murauskaitė

Dziudo trenerė, Lietuvos sporto universiteto dėstytoja Lolita Dudėnienė sako, kad galima išmokti taisyklingai kristi ir padeda žiemą, kai būna slidu.Milano operos La Scala sezono atidarymo koncertas – tiesiogiai per LRT KLASIKĄ. Programos vadovas Julijus Grickevičius išsamiau.Pokalbis su leidėjais ir knygų pardavėjais: kodėl net rinkos sąlygomis atsiranda deficitinių knygų? Kurių nei naujų, nei skaitytų nenusipirksi. Leidyklos „Tyto Alba“ vadovė Lolita Varanavičienė, leidyklos „Nieko rimto“ direktorius Arvydas Vereckis, el.knygyną „Knygos.lt“ valdančios bendrovės „BALTO trader“ vadovas Dovydas Pauliukonis.Ved. Giedrė Čiužaitė

Laidos pradžioje – pokalbis su naujai išrinktu Kultūros komiteto vadovu Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariu Vytautu Juozapaičiu.Rubrika „Užsukite“ kviečia susitikti su violončelininke, griežiančia Šv. Kristoforo kameriniame orkestre, taip pat pasirodančia su įvairiais kamerinės muzikos ansambliais, Igne Pikalavičiūte apie jos pomėgį – koliažą. Ignė jau yra surengusi savo parodų, rengiasi naujoms.Kokie panašumai tarp aktorystės, dramaturgo darbo ir „stand up“ komiko veiklos? Ar aktorystę įvaldę komikai turi pranašumų prieš kitus? Kuo skiriasi ir kuo panašios „stand up“ ir teatro scenos? Atsakymų į šiuos klausimus ieško du komedijos scenos nevengiantys aktoriai – Mantas Stonkus ir Milda Noreikaitė – bei „stand up“ komikas Domas Raibys, juos kalbina Indrė Kaminckaitė.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši režisierė, aktorė Ieva Stundžytė, su kuria kalbamės apie kūryboje ir gyvenime jai svarbų praeities išsaugojimą, kalbėjimą apie kitus per save ir santykį su muzika.Ved. Gerūta Griniūtė ir Julijus Grickevičius

PavadinimasPakeliui su klasika Pavadinimas (LRT.LT)Pakeliui su klasika. Arkadijus Gotesmanas – ieškantis, improvizuojantis ir fantazuojantis mušamųjų virtuozas Dalies pavadinimas R Laidos pavadinimasPakeliui su klasika Įrašo versijos tipasLaidos įrašas Galima publikuoti Yra Mediatekoje Publikuoti podcast Rodyti tik Lietuvoje KanalasLRT KLASIKA W Transliacijos data10/28/2020 Transliacijos laikas16:05:00 Mediatekoje nuo Mediatekoje iki Transliacijos tipasPost-production Skiriama Sezonas Web trumpas aprašasNiujorke tęsiasi Baltijos šalių kino festivalis. Lietuvos kultūros atašė JAV Gražiną Michnevičiūtę ir režisierių Igną Jonyną kalbina žurnalistė Agnė Kairiūnaitė-Albright.Archeologijos motina vadinamai muziejininkei, archeologei, dr. Rimutei Jablonskytei-Rimantienei sukako 100 metų. Paklausysime anksčiau įrašyto pokalbio fragmento su mokslininke.Vladimiro Tarasovo nauja knyga “Būgnininko dienoraščiai” ir jo kolekcijos paroda Radvilų muziejuje. Kalbame ir klausome.Antrąją laidos valandą į studiją laukiame atvykstančio svečio - muzikos atlikėjo Arkadijaus Gotesmano, kurio niekaip negalėtume įsprausti į vieno žanro rėmus. Tai nuolat eksperimentuojantis ir ieškantis menininkas, išradingas mušamųjų virtuozas.Ved. Jolanta Kryževičienė ir Julijus Grickevičius.

LRT RADIJAS tęsia keliones po Lietuvos mažąsias kultūros sostinės. Šeštoji stotelė – Akmenė. Kaip pandemija pakoregavo miesto kultūrinį gyvenimą? Savivaldybės aktualijas komentuoja Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas. Diskusija apie LRT – kaip visuomeninį transliuotoją vertina vietos žmonės? Į gyventojų klausimus atsako radijo programos LRT KLASIKA vadovas Julijus Grickevičius. Ved. Rūta Kupetytė ir Edvardas Kubilius

„Mokiniai renka“ – taip vadinasi pirmieji mokinių rinkimai, kuriuose jie spalio 5 d. balsuos už realiuose Seimo rinkimuose dalyvaujančius politikus. Interviu su mokinių rinkimų sumanytoju – Vilniaus Valdorfo mokyklos istorijos mokytoju Antanu Jonušu ir informaciją mokinių rinkimams ruošiančiais dešimtokais.Lietuvoje kuriami paukščių sekimo prietaisai, kurie paklausūs visame pasaulyje ir padeda įminti daug gamtos mįslių. Apie juos – su ornitologu ir verslininku Mindaugu Dagiu, įmonės „Ornitela“ vadovu. Pasakojimas apie istorinę Šiaulių asmenybę – Chaimą Frenkelį, kurį kitados išgarsino neperšlampami raudoni batų padai. Šiaulių Aušros muziejaus muziejininkę Robertą Daukšaitę kalbina LRT.lt žurnalistė Domantė Platukytė. Šį savaitgalį LRT radijo programoje „Klasika“ – dar daugiau profesionaliai atliekamo Bethoveno. Studijoje „Klasikos“ vadovas Julijus Grickevičius.Ved. Giedrė Čiužaitė

Kodėl prieš dešimtmetį už europinius pinigus Lietuvos miškuose įrengti parkai virsta žmonėms pavojingais sąvartynais? Interviu su JAV prezidento Donaldo Trumpo visuomeniniu patarėju sveikatos klausimais, Čikagoje dirbančiu gydytoju Jonu Prunskiu. Ką reiškia būti geru kaimynu? Pokalbis su geriausia Radviliškio rajono kaimyne Birute Kvietkauskiene, laimėjusia konkursą „Kaimynų kaimynė“. LRT KLASIKOS vadovas Julijus Grickevičius pristato naują radijo laidą „Parodos paveikslėliai“. Ved. Edvardas Kubilius.

Kultūra spaudos puslapiuose: savaitraščio 7 meno dienos apžvalga. Kotrynos Lingienės įspūdžiai iš Kauno menininkų namų inicijuotos diskusijos „Kaip kultūrai atsigauti po krizės?“.Mykolo Drungos parengta užsienio kultūros spaudos apžvalga. Vilniaus savivaldybė stiprina paramą nuo pandemijos nukentėjusiam kultūros sektoriui. Kokiomis priemonėmis galės pasinaudoti menininkai ir institucijos? Pokalbis su Vilniaus miesto savivaldybės atstovu. Tuo tarpu šią savaitę vyko net trys protesto akcijos, reaguojančios į vyriausybės ir Kultūros ministerijos paskelbtas finansines priemones, parodžiusios kultūros sektoriaus vieningumo problemas. Ar gali šio lauko atstovai susitarti? Situaciją komentuoja dr. Erika Godlevska, menotyrininkas Vaidas Jauniškis ir vienas portalo Voxart įkurėjų Matas Drukteinis. Apie laiką karantino metu pasakoja Maskvoje gyvenantis pianistas Lukas Geniušas. pianistė, Zalcburgo Mozarteum universiteto lektorė Eglė Staškutė ir Londone gyvenantis pianistas, šiais metais pelnęs Jaunojo menininko stipendiją, Rokas Valuntonis. Kokia bus viena seniausių Vilniaus erdvių – Vokiečių gatvė? Studijoje pasakoja Jolanta Kryževičienė. Ved. Julijus Grickevičius.

Šeštadienio „Pakartot“ pašnekovas – LRT Klasikos vadovas, Lietuvos džiazo federacijos prezidentas, melomanas Julijus Grickevičius, kuris būdamas jaunas, rado kelią link klasikinės akademinės muzikos, link operos. Ar jaunas šiuolaikinis žmogus klausantis tokios muzikos – balta varna? Kaip sudominti klasikine muzika? Nuo ko pradėti? Kodėl? Kokia šios muzikos vieta mūsų šiuolaikinėje kultūroje? Ar į naudą įvairūs televiziniai projektai? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus melomaniškoje „Pakartot“.Ved. Domantas Razauskas.

Kultūros puslapių apžvalga.Pasaulyje: Europos kino festivaliai atsisako keltis į internetą, Niujorko menininkai gauna paramą ir atšaukę renginius, o mokslininkai transformavo koronavirusą į muziką.Anglijos menų taryba skiria paramą ne tik individualiai dirbantiems menininkams, bet ir naujų projektų vystymui. Plačiau pasakoja LR kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje Justė Kostikovaitė.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras.Apie tai, kaip neprarasti optimizmo ir šį karantino laikotarpį išgyventi prasmingai, su Klaipėdos miesto Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos meno skyriaus vedėja Birute Skaisgiriene kalbėjosi Česlovas Burba.Kas provokuoja vieną įdomiausių literatūros reiškių Slemą? Apie tai ir naująjį projektą LRT OPUS programoje pasakos menininkai Domas Raibys ir Žygimantas Kudirka. Prasidėjo projektas “Karantino lyrika”. Kokius eilėraščius pasirinko aktoriai?Ved. Julijus Grickevičius.

Pandemija ir karantinas kultūros organizacijas verčia skaičiuoti nuostolius ir galvoti apie išgyvenimą pasibaigus krizei. Antradienį posedžiaus kultūros ministerijos sudaryta darbo grupė, kuri rengs pasiūlymus dėl priemonių, skirtų mažinti neigiamus padarinius kūrėjams ir kultūros organizacijoms dėl paskelbtos valstybės lygio ekstremalios situacijos ir karantino. Kol Kultūros ministerija renka informaciją, operatoriai jau įvardina pirmuosius skaičius apie patirtus nuostolius.„Refleksijos” būtent apie nuostolius. Kokios pagalbos tikisi kultūros operatoriai ir kaip atrodo jų modeliuojamas gyvenimas po krizės: pasikeitę kultūros vartojimo įpročiai ir kitos naujos pamokos. Laidoje dalyvauja Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Jonas Sakalauskas, Lietuvos nacionalinės filharmonijos generinalinė direktorė Rūta Prusevičienė ir nacionalinės kūrybinių industrijų asociacijos valdybos pirmininkė Živilė Diawara.Vedėjas Julijus Grickevičius.

Kultūros naujienų spaudoje apžvalga. Kaune šiemet pradėjo veikti pirmasis Lietuvoje kambarinių augalų „Plantariumas“. Ignas Gudelevičius kalbina muzikologę, LMTA doc. dr. Laimą Budzinauskienę apie senosios muzikos tyrimų specifiką.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalgoje: kaip koronavirusas atsiliepia Niujorko kultūriniam gyvenimui? Menininko Alexanderio Iskino performansas Berlyne ir architekto Vittorio Gregotti mirtis Italijoje.Lietuvos nacionalinis muziejus, kaip ir visos kultūros įstaigos, prisitaiko prie naujų sąlygų ir siūlo virtualias parodas.Ar Vyriausybės patvirtintas Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų padarinių mažinimo priemonių planas – naudingas kultūros atstovams? Kokie nuostoliai laukia įvairių kultūros sričių ir kiek šis planas padės juos mažinti? Tai aptarsime su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaliniu direktoriumi Jonu Sakalausku, Vilniaus kino biuro direktore Jūrate Pazikaite, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” vadove Virginija Vitkiene. Rasos Antanavičiūtės knygos „Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse“ žinutė: savo istorijos – kad ir kokia sunki ar nepatogi ji būtų – nereikia bijoti, ir visų pirma reikia su ja susipažinti.LRT KLASIKOS redakcijos vadovas Julijus Grickevičius apžvelgia virtualias koncertų transliavimo platformas. Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Kultūros naujienų spaudoje apžvalga. Kaune šiemet pradėjo veikti pirmasis Lietuvoje kambarinių augalų „Plantariumas“. Ignas Gudelevičius kalbina muzikologę, LMTA doc. dr. Laimą Budzinauskienę apie senosios muzikos tyrimų specifiką.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalgoje: kaip koronavirusas atsiliepia Niujorko kultūriniam gyvenimui? Menininko Alexanderio Iskino performansas Berlyne ir architekto Vittorio Gregotti mirtis Italijoje.Lietuvos nacionalinis muziejus, kaip ir visos kultūros įstaigos, prisitaiko prie naujų sąlygų ir siūlo virtualias parodas.Ar Vyriausybės patvirtintas Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų padarinių mažinimo priemonių planas – naudingas kultūros atstovams? Kokie nuostoliai laukia įvairių kultūros sričių ir kiek šis planas padės juos mažinti? Tai aptarsime su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaliniu direktoriumi Jonu Sakalausku, Vilniaus kino biuro direktore Jūrate Pazikaite, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” vadove Virginija Vitkiene. Rasos Antanavičiūtės knygos „Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse“ žinutė: savo istorijos – kad ir kokia sunki ar nepatogi ji būtų – nereikia bijoti, ir visų pirma reikia su ja susipažinti.LRT KLASIKOS redakcijos vadovas Julijus Grickevičius apžvelgia virtualias koncertų transliavimo platformas. Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Pirmą kartą LRT KLASIKA eteryje girdėsime laidą, skirtą išvaizdos kultūrai. Šią sąvoką atskleis profesorius, dėstytojas Eugenijus Skerstonas ir kels klausimus, susijusius su mados psichologija, elgsenos kultūra, mados mistišką galia ir istorijos formavimosi kontekstus. Taigi, ar egzistencinį pirmumą teikti sąlygai „būti“ ar „atrodyti“? Apie tai, ko galima laukti laidoje, pasakos Eugenijus Skerstonas, kurį kalbina Julijus Grickevičius.

Baltarusijoje nauja TV.Kokie ryto ritualai Monikos Liu?Ar Lietuva yra pasirengusi galimiems koronaviruso atvejams?Pasaulyje sparčiai populiarėja laboratorijoje užauginti deimantai. 7 iš 10 vadinamosios tūkstantmečio kartos amerikiečių sužadėtuvėms mieliau rinktųsi žiedą su sintetiniu deimantu. Kodėl?Vilniaus politikos analizės institutas šiandien pristato tyrimą „Propagandos šablonai interneto portalų komentaruose“. Minima pasaulinė radijo diena: kuo radijas panašus į dviratį? Studijoje LRTV Radijo departamento direktorius Giedrius Masalskis ir radijo programos „Klasika“ vadovas Julijus Grickevičius. Saulenės Pečiulytės pasakojimas apie radiją. Prezidento patarėja Sonata Šulcė teigia, kad mokyklų tinklo pertvarkos turėtų imtis pačios savivaldybės.Dešimt tūkstančių - tiek klaipėdiečių gali būti priversti keisti sau įprastus kelionės maršrutus, jei bus panaikinta uostamiesčio Sportininkų mikrorajoną su miestu jungianti pėsčiųjų perėja per geležinkelį.Savaitės komentaras. Autorius Vilniaus universiteto medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius.Laidoje taip pat girdėsite orų prognozę, sporto, spaudos ir portalų apžvalgą. Ved. Rūta Kupetytė.

Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus Kaune mini pirmojo vadovo Pauliaus Galaunės 130-asias gimimo metines. Klaipėdoje įteiktos Ievos Simonaitytės vardo premijos. Pokalbis su laureatais rašytoju J. Šikšneliu ir Klaipėdos universiteto mokslininkėmis S. Pocyte ir S. Kraniauskiene.LRT KLASIKOS radijo programai vadovaus komunikacijos specialistas Julijus Grickevičius.Minime Jono Meko mirties metines. Pokalbis su Meko bendražygiu, perkusininku Daliumi Naujokaičiu-Naujo.Menų specialybių studentai ir menininkai – šauktinių sąraše. Kaip jaunus muzikus veikia devyni mėnesiai be instrumento?Kompozitorius Giedrius Kuprevičius komentare aptaria visuomenėje nykstantį kultūros sluoksnį.Pasaulio kultūros apžvalgoje: skandalai „Grammy“ valdyboje, Didžiojoje Britanijoje mažėja studentų humanitarų, Australijos bibliotekos atsisako skirti baudas už pavėluotai grąžintas knygas.Aktorius, režisierius ir bardas Rolandas Kazlas kviečia į premjerą – spektaklį „Pamoka“ pagal E. Ionesco pjesę. Pokalbis apie mokymąsi, mokytojus ir būseną, kai scenoje šiek tiek pakyli nuo žemės.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Šokio tyrinėjimo platforma „Bitės“ pristatė trečiąjį tiriamąjį darbą – šokio, cirko ir fizinio teatro atlikėjos Marijos Baranauskaitės tyrimą „Performing for Objects“. Kodėl objektams reikia meno ir kaip atlikti pasirodymą daiktams? Pokalbis su M. Baranauskaite.Kaip ir kodėl Kasandros prakeiksmas iš graikų mitų persikėlė į šiandienos klimatologų gyvenimą kultūros komentare aiškina klimatologas, VU doktorantas Justinas KilpysDienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Užfiksuota akimirka, kurios jau nebepakeisi. Bet čia mano akimirkos. Gal Sutkus ar Kunčius padarytų kitaip, o čia mano – aš taip mačiau ar Girdvainį, ar Kalinauską...“ – apie fotografijų parodą „Akimirkos“, kurioje daugiau nei pusė šimto žinomiausių menininkų portretų, pasakoja Mindaugas Norkus. Almos Valantinienės pasakojimas. Sekmadienį pasibaigusiame Vilniaus tarptautiniame trumpųjų filmų festivalyje geriausiu lietuvišku trumpametražiu filmu pripažintas režisierės Skirmantos Jakaitės animacinis darbas „Žonglierius“, o specialusis paminėjimas atiteko režisierės Marijos Stonytės dokumentiniam filmui „Vienas gyvenimas“. Ką apie mūsų trumpo metro darbus sako tai, jog geriausiais pripažinta animacija ir dokumentika? Kokios temos vyrauja trumpuosiuose filmuose? Pokalbis su festivalio vadove Rimante Daugėlaite-Cegelskiene ir viena komisijos narių, režisierė Aiste Žegulyte. Apie savo filmus, įvertintus festivalyje, mintimis dalijasi ir laimėtojos S. Jakaitė bei M. Stonytė. LRT radijo programos LRT KLASIKA vadovo pareigas pradėjo eiti Julijus Grickevičius. „Tikiu, kad klasika gali tapti tiltu tarp muzikos, atlikimo meno, gilių kultūros temų ir klausytojų. LRT KLASIKA sieks ir toliau išlaikyti klasikinės muzikos kryptį, tačiau taps atviresnė ir kitiems žanrams“, – sako naujasis LRT KLASIKOS vadovas. Kaip pasiekti, kad tas „tiltas“ būtų atviras ir iš tiesų jungtų? Pokalbis su J. Grickevičiumi.Ved. Austėja Kuskienė.

Ketvirtojoje projekto diskusijoje apie Giacomo Puccini operą „Toska“ Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje diskutuoja teisinkas, rašytojas dr. Justinas Žilinskas, menotyrininkė dr. Giedrė Jankevičiūtė ir muzikologė, LRT Klasikos „Operos vakaras“ rengėja Jūratė Katinaitė, moderuoja LRT Plius „Kultūros dienos“ vedėjas Julijus Grickevičius.

Trečiojoje projekto diskusijoje apie 51-erių austrų kompozitorės Olgos Neuwirth operą „Orlandas“, rašytojos Virginios Woolf to paties pavadinimo romaną, translytiškumą, kūrybos laisvę, moterų kūrėjų situaciją Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje diskutuoja menotyrininkė Laima Kreivytė, literatūrologė Solveiga Daugirdaitė ir muzikologė, LRT Klasikos „Operos vakaro“ rengėja Jūratė Katinaitė, moderuoja LRT Plius „Kultūros dienos“ vedėjas Julijus Grickevičius.

„Šiuo mėgėjų teatrų sambūriu siekiame ugdyti vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų meninį skonį, skatinti teatrinį judėjimą bei aktyvinti miesto, o ypač Rėkyvos mikrorajono, kultūrinį gyvenimą“, – sako X-ojo – jubiliejinio – festivalio „Pulsas 2018“ vadovė, Šiaulių kultūros centro Rėkyvos skyriaus vedėja Lina Jankauskaitė. Kultūra spaudos puslapiuose.„Šitas projektas nuostabus tuo, kad apjungia Neringos miesto ir Mažosios Lietuvos gyventojus, nes prijungia ir žmones, kurie gyvena anam marių krante, kaip mes sakom, žemėje. Tai puikus būdas mums visiems įsigilinti į įvairialypę, multikultūrišką šio krašto istoriją”, – apie gyvosios istorijos parodas „Muziejų kuriame kartu” mintimis dalijasi muziejininkė-edukatorė Edita Anglickaitė-Beržinskienė.artėja „Vilnius Mama Jazz“2018 11 09 / 08:08„Akistatos su džiazo milžinais, netikėti atradimai, nacionalinio džiazo puoselėjimas bei gaivus naujų vardų ir naujų vėjų srautas – visa tai iš tiesų gali sutilpti viename festivalyje. Bent jau to kryptingai siekia ribų nepripažįstantis „Vilnius Mama Jazz“, – atvirauja vienas iš festivalio organizatorių Julijus Grickevičius, Lietuvos džiazo federacijos prezidentas.Ved. Laima Ragėnienė.

„Šiuo mėgėjų teatrų sambūriu siekiame ugdyti vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų meninį skonį, skatinti teatrinį judėjimą bei aktyvinti miesto, o ypač Rėkyvos mikrorajono, kultūrinį gyvenimą“, – sako X-ojo – jubiliejinio – festivalio „Pulsas 2018“ vadovė, Šiaulių kultūros centro Rėkyvos skyriaus vedėja Lina Jankauskaitė. Kultūra spaudos puslapiuose.„Šitas projektas nuostabus tuo, kad apjungia Neringos miesto ir Mažosios Lietuvos gyventojus, nes prijungia ir žmones, kurie gyvena anam marių krante, kaip mes sakom, žemėje. Tai puikus būdas mums visiems įsigilinti į įvairialypę, multikultūrišką šio krašto istoriją”, – apie gyvosios istorijos parodas „Muziejų kuriame kartu” mintimis dalijasi muziejininkė-edukatorė Edita Anglickaitė-Beržinskienė.artėja „Vilnius Mama Jazz“2018 11 09 / 08:08„Akistatos su džiazo milžinais, netikėti atradimai, nacionalinio džiazo puoselėjimas bei gaivus naujų vardų ir naujų vėjų srautas – visa tai iš tiesų gali sutilpti viename festivalyje. Bent jau to kryptingai siekia ribų nepripažįstantis „Vilnius Mama Jazz“, – atvirauja vienas iš festivalio organizatorių Julijus Grickevičius, Lietuvos džiazo federacijos prezidentas.Ved. Laima Ragėnienė.

Tarptautinės džiazo dienos metu vyks rinkinio „Jazz from Lithuania 2018“ pristatymas. Apie jį, o ir apie šiuolaikinį džiazą apskritai pasakoja Lietuvos Džiazo federacijos prezidentas Julijus Grickevičius ir muzikantas Andrej Polevikov. „Labai įdomus, aktualus ir netikėtas“. Tokiais epitetais muzikos kritikai apdovanoja garbingą rinkinį „Jazz from Lithuania 2018“, kuriame pučia patys naujausi mūsų džiazo muzikos vėjai. Rinkinys skirtas ne mums, bet tarptautinei melomanų, festivalių, vadybininkų ir žurnalistų bendruomenei. Jis jau pristatytas Vokietijoje, Bremeno mieste vykstančioje didžiausioje pasaulyje džiazui skirtoje parodoje „Jazzahead“ ir toliau keliaus po pasaulį, pažindindamas su jaunais Lietuvos kūrėjais. Vienas tokių – klavišininkas, kompozitorius, pedagogas Andrej Polevikov, pasakojantis, kaip keičiasi požiūris į džiazą, muzikantų priėjimas prie žanro. O Lietuvos Džiazo federacijos prezidentas Julijus Grickevičius atskleidžia, jog ne viskas taip gražu, kaip gali pasirodyti: kol vaidijamės tarpusavy, kovojam dėl finansų, kaimynai veikia vieningai ir strategiškai, tad štai estų modernus džiazas užsieny pristatomas gerokai plačiau, nei lietuvių. Laidos autorius ir vedėjas Domantas Razauskas.

Tarptautinės džiazo dienos metu vyks rinkinio „Jazz from Lithuania 2018“ pristatymas. Apie jį, o ir apie šiuolaikinį džiazą apskritai pasakoja Lietuvos Džiazo federacijos prezidentas Julijus Grickevičius ir muzikantas Andrej Polevikov. „Labai įdomus, aktualus ir netikėtas“. Tokiais epitetais muzikos kritikai apdovanoja garbingą rinkinį „Jazz from Lithuania 2018“, kuriame pučia patys naujausi mūsų džiazo muzikos vėjai. Rinkinys skirtas ne mums, bet tarptautinei melomanų, festivalių, vadybininkų ir žurnalistų bendruomenei. Jis jau pristatytas Vokietijoje, Bremeno mieste vykstančioje didžiausioje pasaulyje džiazui skirtoje parodoje „Jazzahead“ ir toliau keliaus po pasaulį, pažindindamas su jaunais Lietuvos kūrėjais. Vienas tokių – klavišininkas, kompozitorius, pedagogas Andrej Polevikov, pasakojantis, kaip keičiasi požiūris į džiazą, muzikantų priėjimas prie žanro. O Lietuvos Džiazo federacijos prezidentas Julijus Grickevičius atskleidžia, jog ne viskas taip gražu, kaip gali pasirodyti: kol vaidijamės tarpusavy, kovojam dėl finansų, kaimynai veikia vieningai ir strategiškai, tad štai estų modernus džiazas užsieny pristatomas gerokai plačiau, nei lietuvių. Laidos autorius ir vedėjas Domantas Razauskas.

Studijoje svečiuojasi meno vadybininkas, LNF visuomenės informavimo skyriaus vadovas Julijus Grickevičius, vakar grįžęs iš stažuotės Kinijoje. Su juo kalbamės apie globalią meno rinką. Šiandien Jurgiui Gaižauskui sukaktų 95-eri. Nenuilsęs kapelų kūrėjas, liaudiškos muzikos tradicijų puoselėtojas iki garbaus amžiaus smuikavo ir stryku dirigavo kapeloms. Darbštuolis ir linksmuolis, visada skubėjęs ten, kur tik jautė muzikos stygių. Tiems, kas pasiilgo Jurgio Gaižausko liaudiškos muzikos ar jo „Nidos gintaro“ su sodriu Stasės Laurinaitytės balsu, skambės visas pluoštas retro įrašų paskutinį pusvalandį.

Studijoje svečiuojasi meno vadybininkas, LNF visuomenės informavimo skyriaus vadovas Julijus Grickevičius, vakar grįžęs iš stažuotės Kinijoje. Su juo kalbamės apie globalią meno rinką. Šiandien Jurgiui Gaižauskui sukaktų 95-eri. Nenuilsęs kapelų kūrėjas, liaudiškos muzikos tradicijų puoselėtojas iki garbaus amžiaus smuikavo ir stryku dirigavo kapeloms. Darbštuolis ir linksmuolis, visada skubėjęs ten, kur tik jautė muzikos stygių. Tiems, kas pasiilgo Jurgio Gaižausko liaudiškos muzikos ar jo „Nidos gintaro“ su sodriu Stasės Laurinaitytės balsu, skambės visas pluoštas retro įrašų paskutinį pusvalandį.

Šiandien mums pakeliui ne tik su klasika, bet ir su džiazu: Broma Jazz festivalis Kėdainiuose įvyks šį savaitgalį, ir apie tai, kodėl tai yra ypatingas ir lankytinas renginys, mums papasakos Julijus Grickevičius - vienas iš organizatorių komandos narių, festivalio ambasadorius Vilniuje ir, be kita ko, Lietuvos džiazo federacijos prezidentas.Taip pat laidoje skelbiame žinias: liūdnąją – nuo vėžio, eidamas 70-uosius gyvenimo metus, mirė didis pianistas, pedagogas, R. Schumanno muzikos ekspertas Pavelas Jegorovas; venesuelietis smuikininkas Wuilly Arteaga, pasižymėjęs pilietiniuose protestuose prieš valdančiųjų politiką, po trijų savaičių sulaikymo paleistas į laisvę; Marina del Rey salėje Aidos ariją turėjusi dainuoti solistė nepasirodė scenoje, vietoje jos soprano partiją atliko orkestro smuikininkė; trimitininkas Tomas Scharfeldas laimėjo teismo bylą prieš JAV prezidentą Donaldą Trumpą; vakar Robio Williamso koncertas Vilniuje įžiebė netikėtą polemiką. Apie viską plačiau – su rubrika „Naujienų pulsas“.

Šiandien mums pakeliui ne tik su klasika, bet ir su džiazu: Broma Jazz festivalis Kėdainiuose įvyks šį savaitgalį, ir apie tai, kodėl tai yra ypatingas ir lankytinas renginys, mums papasakos Julijus Grickevičius - vienas iš organizatorių komandos narių, festivalio ambasadorius Vilniuje ir, be kita ko, Lietuvos džiazo federacijos prezidentas.Taip pat laidoje skelbiame žinias: liūdnąją – nuo vėžio, eidamas 70-uosius gyvenimo metus, mirė didis pianistas, pedagogas, R. Schumanno muzikos ekspertas Pavelas Jegorovas; venesuelietis smuikininkas Wuilly Arteaga, pasižymėjęs pilietiniuose protestuose prieš valdančiųjų politiką, po trijų savaičių sulaikymo paleistas į laisvę; Marina del Rey salėje Aidos ariją turėjusi dainuoti solistė nepasirodė scenoje, vietoje jos soprano partiją atliko orkestro smuikininkė; trimitininkas Tomas Scharfeldas laimėjo teismo bylą prieš JAV prezidentą Donaldą Trumpą; vakar Robio Williamso koncertas Vilniuje įžiebė netikėtą polemiką. Apie viską plačiau – su rubrika „Naujienų pulsas“.