Podcasts about marius iva

Laikykitės Ten savaitės apžvalgoje Andrius Tapinas apžvelgia visas svarbiausias naujienas: lėktuvo avariją Vilniuje, Kauno Žalgirio fanų skanduotę Matijošaičiui, SEL išreikštą paramą merui, TELTONIKA skandalą, Lietuvos pilietybę Reed, brolio Astijaus Žemaitaičio palyginimą su Kristumi ir kitas naujienas! Laidos svečias - dramaturgas bei rašytojas Marius Ivaškevičius. O pagrindinėje temoje pagaliau apžvelgiame - Foxpay skandalą ir kaip viskas klostėsi NUO IKI. 0:00 Savaitės apžvalga 15:15 Marius Ivaškevičius 32:33 FOXPAY

Vilniaus mažajame teatre - režisieriaus Oskaro Koršunovo ir dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus eskizas „Kantas“. Tradiciniai pietūs pas garsųjį vokiečių filosofą Rytų Prūsijoje, Kionigsberge, kurių šiandien nebėra. Kuo ši pjesė mums svarbi šiandien? Apie ką režisierius ir dramaturgas nori kalbėti scenoje?Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune kviečia į bene išsamiausią per pastaruosius 25 metus retrospektyvinę mūsų dailės klasiko Antano Samuolio tapybos parodą.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie nebyliųjų filmų muziką.Vaižganto premija už literatūros ir žurnalistikos dermę, Kęstučio Keblio premija už literatūros kritiką - tokių svarbių apdovanojimų pastaruoju metu sulaukė LLTI mokslininkė, humanitarinių mokslų daktarė, dėstytoja Jurgita Žana Raškevičiūtė-Andriukonienė. Mokslininkė išleido ne vieną knygą apie Juozo Tumo-Vaižganto ir jo šeimos laiškus, tyrinėja ir dėsto sovietinę literatūrą.Ved. Jolanta Kryževičienė

Trečią parą artimieji, pareigūnai ir visuomenė intensyviai ieško Vilniuje dingusio 15-mečio Mykolo.Pasaulio sveikatos organizacija sako, kad žemės drebėjimas Sirijoje ir Turkijoje vienaip ar kitaip paveikė 23 milijonus žmonių, žuvusiųjų skaičius dabar siekia daugiau nei 5000. Turkijoje netoli žemės drebėjimo epicentro gyvenanti lietuvė Monika Bagci sako, kad tai vienas baisiausių potyrių jos gyvenime.Valstybės kontrolė nustatė, kad šalyje planuojant gydymo įstaigų pertvarką, valstybė neturi aiškaus plano, kaip tą darys. Kritikos pertvarkai negaili ir mažųjų ligoninių vadovai. Jie sako ieškantys įvairių būdų, kaip prisitaikyti prie įgyvendinamų pokyčių.Iš pareigų Nacionaliniame dramos teatre atleistas dramaturgas Marius Ivaškevičius.Praėjus pusmečiui po užpuolimo britų rašytojas Salmanas Rushdie išleidžia savo naują romaną „Victory City“. Rašytojas buvo užpultas pernai rugpjūtį JAV, per išpuolį peiliu vos nežuvo. Jis daug metų gyveno slapstydamasis dėl to, kad pirmasis Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ruhola Chomeini įsakė jį nužudyti dėl, jo manymu, šventvagiško romano „Šėtoniškos eilės“.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuvos nacionalinis dramos teatras paskelbė, kad iš pareigų atleidžiamas dramaturgas Marius Ivaškevičius. Situaciją komentuoja Marius Ivaškevičius, teatro vadovas Martynas Budraitis ir teatro kritikė Aušra Kaminskaitė.Stalo žaidimų ir Vilniaus gerbėjams pristatomas sostinę su 700-uoju gimtadieniu sveikinantis Vytauto Kadroto žaidimas „Vilnius“.Ieva Buinevičiūtė apžvelgia geriausios dainos nominantus ir laimėtojus „Grammy“ apdovanojimuose. Daugiausia ir kitose su kinu susijusiose kategorijose nominuoti buvo muzikinės fantazijos „Encanto“ kūrėjai.Pianistė Gabija Butkutė po studijų ir laisvos menininkės karjeros Londone nusprendė grįžti į Vilnių. Čia ji ėmėsi netikėtos veiklos - įkūrė senųjų salonų tradiciją tęsiantį muzikos saloną „32 kėdės“. Pokalbis „Be kaukių“ - apie muziką, senųjų salonų istoriją ir kitas pianistės gyvenimo aistras.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

„Šiandien Lenkija kreipsis dėl NATO 4-ojo straipsnio aktyvavimo. Be jokios abejonės, Lietuva rems šitą poziciją“, po tarpinstitucinio pasitarimo dėl saugumo situacijos regione po raketų smūgių Ukrainoje ir Lenkijoje sakė prezidentas Gitanas Nausėda.Ką apie Lenkijoje nukritusias raketas sako Ukraina? Pokalbis su Ukrainos gynybos ministro patarėju Yurijumi Saku.Kaip į saugumo situaciją reaguoja Moldova? Kokią įtaką Moldovoje turi Rusijos agentai? Apie tai pokalbis su Moldovos nepriklausomos spaudos asociacijos vykdomuoju direktoriumi Petru Macovei.Šių metų šiuolaikinės dramaturgijos festivalio „Versmė“ tikslas – apžvelgti, kas įdomiausio Ukrainos dramaturgijoje buvo sukurta per pastaruosius dešimt metų. Taigi čia pristatomi keturių Ukrainos dramaturgų darbai. Viena iš jų – Lena Liagušonkova – šiandienos laidos viešnia. Festivalyje - jos pjesės „Gorkio motina“ skaitymai (režisierius Jokūbas Brazys). Apie patį „Versmės“ festivalį pasakoja Lietuvos nacionalinio dramos teatro dramaturgas Marius Ivaškevičius.Ved. Agnė Skamarakaitė

Naujausio mėnraščio „Metai“ numerio apžvalga.LRT Klasika tęsia pažintį su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis.Menininkė, rašytoja Paulina Eglė Pukytė komentare lygina performanso kūrėją Mariną Abramovič ir rusų aktyvistę Jeleną Osipovą.„Klasikos koncertų salės“ apžvalga.Kaip yra sudaromi universitetų reitingai? Ar kartais aukštosios mokyklos sau leidžia manipuliuoti, nutylėdamos problemines universiteto vietas ir tam pasitelkdamos reitingus?Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalis įteiktas šiauliečiui visuomenininkui Vaclovui Vingrui už parlamentarizmo idėjų puoselėjimą ir demokratijos skatinimą.Lietuvos nacionaliniame dramos teatre balandžio mėnesį įvyks estų teatro „Vaba Lava“ gastrolės, kurių metu bus parodyti trys ir su Lietuva susiję spektakliai. Visus juos estų teatre inicijavo 2019–2021 metais ten meno vadovu dirbęs Marius Ivaškevičius.

Kauno valstybiniame muzikiniame teatre režisierė Viktorija Streiča pristatė istorinį miuziklą „Elisabeth“. Pastatyme daug paralelių su karo Ukrainoje įvykiais, o kai kurios scenos ir žiūrovų reakcija į jas apnuogina žmogaus esybę.Aurovilis – 1968 m. vasario 28 dieną Indijos pietuose įkurtas eksperimentinis, nepriklausomas, UNESCO saugomas miestas. Jo tikslas – sukurti taikią, vieningą bendruomenę, gyvenančią aukščiau visų tikėjimų, politinių pažiūrų ir tautybių. Apie Aurovilį pasakoja vertėjas, žurnalistas Kazimieras Seibutis.Pasaulyje: pokalbis su ukrainiečių akademiku, rašytoju ir vertėju Ostapu Slyvinskiu.Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie tai, kodėl šiandien kiekvieno inteligento bibliotekoje reikalinga Valdemaro Klumbio knyga „Stovėję po medžiu? Lietuvių inteligentijos elgesio strategijos sovietmečiu“.Rašytojas Marius Ivaškevičius pristato naują romaną „Tomas Mūras“. Kaip kalbėti apie naują knygą karo akivaizdoje? Kas yra Tomas Mūras, ar karo kontekste jis kitoks? Pokalbis apie knygą ir karą Ukrainoje.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga.Žiniai apie Vyriausybės planus Nidos švyturio komplekso statinius ir poilsio namus „Medikas“ parduoti viešajame aukcione neliko abejinga vietos bendruomenė: prašoma šį nekilnojamą turtą perduoti miesto savivaldybei. Kokius, priešingu atveju, pavojus įžvelgia vietos bendruomenė?Mykolo Drungos parengta užsienio kultūros spaudos apžvalga.Vladimirui Čekasinui, Lietuvos džiazo mokyklos kūrėjui, išugdžiusiam daugelį šalies džiazo muzikų, sukūrusiam originalią džiazo dėstymo metodiką, – 75-eri.Prasideda po dvejų metų grįžtantis didžiausias knygoms skirtas renginys Baltijos šalyse – Vilniaus knygų mugė. Kaip ir kasmet ji suburs ne tik literatūros, bet ir muzikos naujienų sekėjus. Kokie ryškiausi šių metų programos akcentai?Prozininkas, dramaturgas Marius Ivaškevičius po dvidešimties metų pertraukos pristato romaną – „Tomas Mūras“. Ko, anot autoriaus, galėtų tikėtis jo skaitytojai?Klaipėdoje prasideda Šviesų festivalis, šį kartą skirtas miesto 770-ajam gimtadieniui. Po metų pertraukos sugrįžtantis renginys pristato keliolika intriguojančių meninių projektų, šviesos instaliacijų, sukurtų specialiai Klaipėdai.Šįvakar Kauno valstybinėje filharmonijoje – koncertas „Skambanti Baltijos laisvė“, skirtas Estijos nepriklausomybės dienai paminėti. Renginyje įvyks pasaulinė estų kompozitoriaus Ülo Krigulio kūrinio „Cloudworks“ („Debesų kūryba“), parašyto specialiai smuikininkei Daliai Kuznecovaitei, premjera. Pokalbis su muzikante.Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Trakų aktualijas aptariame su „Trakų žemės“ vyr. redaktoriumi Juozu Vercinkevičiumi.Poetė Ramutė Skučaitė šiandien mini savo 90 metų jubiliejų.Kokius animacinius filmus kuria Lietuvos kūrėjai? Pokalbis su Lietuvos animacijos asociacijos prezidente Juste Michailinaite.Su Mariumi Ivaškevičiumi kalbamės apie jo ir Oskaro Koršunovo naujausią darbą - spektaklį „Miegantys“, , kurį labai aktualizavo pandemija.Ved. Agnė Skamarakaitė

Greitai pasaulį skirstysime į du laikmečius – priešpandeminį ir popandeminį, nes iš karantinų išeisime negrįžtamai pasikeitę. Tai sako rašytojas Marius Ivaškevičius, apsilankęs Birutės Davidonytės ir Dovydo Pancerovo pokalbių laidoje. Jis pasakojo apie naujausią Oskaro Koršunovo spektaklį „Miegantys“, pastatytą pagal jo pjesę. Taip pat kalbėta apie distopijos žanrą, naująją etiką ir politinį korektiškumą mene. Pašnekovas pasakojo apie gyvenimą Rusijoje, kur režimo nemalonę gali užsitraukti jau vien nusikeikęs scenoje. Tik Patreonams skirtoje PREMIUM pokalbio dalyje kalbėta apie teatro reikšmę šių dienų pasaulyje ir jo pranašumus prie tokias platformas kaip „Netflix“. Taip pat apie Lietuvos politines aktualijas, patriotizmo pumpavimą ir iš to kylančias grėsmes.

Kodėl vieni meniniai protestai sukelia rezonansą ir inicijuoja esmnius pokyčius, o kiti ne? Kodėl kultūros bei meno darbuotojai, turintys visus įrankius (reklama, žiniasklaida, leidyba ir t.t.) nesugeba jais konstruktyviai naudotis, siekdami savo tikslų įgyvendinimo, ir dažnu atveju tampa patogiais „žaisliukais“ verslo bei politikos jėgoms, kurios sugeba puikiai jais manipuliuoti, susirinkdamos papildomus dividendus visuomenės akyse? Akcija „Tyli daina prie Katedros“, piketas-performansas „Kakofonija“ ir sambūris „Kultūros statybos“ – tai sostinėje vykę protestai, inspiruoti sudėtingos kultūros sektoriaus situacijos karantino metu. Tačiau pasirinktos protestų formos atskleidė organizatorių negebėjimą formuluoti politinius reikalavimus bei nenorą solidarizuotis vieniems su kitais. Pokalbyje dalyvauja – filosofas prof. dr. Gintautas Mažeikis, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas rašytojas Marius Ivaškevičius, Lietuvos šokio informacijos centro direktorė Gintarė Masteikaitė, teatrologas Andrius Jevsejevas ir menininkas Artūras Šlipavičius-Šlipas. Laidos vedėja Karina Metrikytė.

Danijos įmonė Baltijos jūroje steigs žuvų ūkį.Šiandien minima Lietuvos žydų genocido atminimo diena. Būtent šią dieną 1943-iaisiais likviduotas Vilniaus getas. Rinkimų į Seimą rezultatai. Užsienio įvykių apžvalga.Oslo inovacijų savaitė.Apie rusiško mažų kainų prekybos tinklo planus Lietuvoje.Knyga „Nepažįstamasis ant tilto“. Taip pat laidoje – orai, spaudos ir sporto apžvalga. Kaip rytą pradeda prozininkas, dramaturgas, kino scenaristas, režisierius Marius Ivaškevičius? Verslo naujienos iš Šcedijos. Ką rekomenduoja skaityti VU Komunikacijos fakulteto Skaitmeninių medijų laboratorijos docentas Deimantas Jastramskis? R. Bogdano komentaras. Ved. Darius Matas.

Valle-Sten Maiste, Meelis Oidsalu ja Madis Kolk räägivad filosoof Immanuel Kantist kõnelevast lavastusest: Draamateatris paar aastakümmet tagasi esietendunud Madis Kõivu / Priit Pedajase "Filosoofipäevast" ja äsja Tallinna Linnateatris lavale tulnud Marius Ivaškevicsi / Elmo Nüganeni "Kantist".

Valle-Sten Maiste, Meelis Oidsalu ja Madis Kolk räägivad filosoof Immanuel Kantist kõnelevast lavastusest: Draamateatris paar aastakümmet tagasi esietendunud Madis Kõivu / Priit Pedajase "Filosoofipäevast" ja äsja Tallinna Linnateatris lavale tulnud Marius Ivaškevicsi / Elmo Nüganeni "Kantist".

Kokių idėjų turi jaunimas, ar vietos valdžia gali padėti jas įgyvendinti? Pokalbiai su moksleiviais, kurių idėjas savivaldybės jau įgyvendino arba tuoj įgyvendins. Kur žodžio laisvės ribos ir paribiai?Po interviu rašytojas, dramaturgas Marius Ivaškevičius iškviestas į policiją pasiaiškinti. Šis atvejis visuomenėje sukėlė aštrių diskusijų apie žodžio laisvės ribas. Ką ir kaip turime kalbėti, kad neatsidurtume teisėsaugos akiratyje? Ved. Edvardas Kubilius.

Menotyrininkas Ernestas Parulskis komentare apie muziejų lankomumą tvirtina, jog „jei mes ir galime su kuo nors lygintis, tai tik su Luvru, nes patys ir esame tikslus, kiekybiniu požiūriu, Luvro atspindys“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Kodėl kinematografinis laiko patyrimas yra politiškas? Kaip estetiškai gražūs kraštovaizdžiai gali nurodyti į socialiai bei ekologiškai tragiškas situacijas? Ar įmanomas ekologiškas kraštovaizdžio kinas? Pokalbis su Vilniuje pristatomos James Benning filmų programos kuratoriumi, kinotyrininku Luku Brašiškiu apie kraštovaizdį režisieriaus J. Benning kūryboje.„Teatras suteikia galimybę gyventi iš kūrybos. Deja, bet turint omenyje lietuvišką auditoriją, iš prozos pragyventi yra sunku. Tačiau teatro pasaulis tikrai ne mažiau įdomus, šiandien būti jame man patinka labiausiai. Esu įkėlęs koją į prozą, kiną ir teatrą. Būtent pastarąją aplinką myliu labiausiai“, – sako prozininkas ir dramaturgas Marius Ivaškevičius, Nacionaline kultūros ir meno premija įvertintas už drąsų literatūros žingsnį į teatrą.Ved. Austėja Kuskienė.

Menotyrininkas Ernestas Parulskis komentare apie muziejų lankomumą tvirtina, jog „jei mes ir galime su kuo nors lygintis, tai tik su Luvru, nes patys ir esame tikslus, kiekybiniu požiūriu, Luvro atspindys“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Kodėl kinematografinis laiko patyrimas yra politiškas? Kaip estetiškai gražūs kraštovaizdžiai gali nurodyti į socialiai bei ekologiškai tragiškas situacijas? Ar įmanomas ekologiškas kraštovaizdžio kinas? Pokalbis su Vilniuje pristatomos James Benning filmų programos kuratoriumi, kinotyrininku Luku Brašiškiu apie kraštovaizdį režisieriaus J. Benning kūryboje.„Teatras suteikia galimybę gyventi iš kūrybos. Deja, bet turint omenyje lietuvišką auditoriją, iš prozos pragyventi yra sunku. Tačiau teatro pasaulis tikrai ne mažiau įdomus, šiandien būti jame man patinka labiausiai. Esu įkėlęs koją į prozą, kiną ir teatrą. Būtent pastarąją aplinką myliu labiausiai“, – sako prozininkas ir dramaturgas Marius Ivaškevičius, Nacionaline kultūros ir meno premija įvertintas už drąsų literatūros žingsnį į teatrą.Ved. Austėja Kuskienė.

Marius Ivaškevičius – prozininkas, dramaturgas, kino scenaristas, režisierius. Jo kūriniai verčiami į įvairias kalbas, o režisuoti filmai pelnė tarptautinius apdovanojimus. Besibaigiant metams M. Ivaškevičius paskelbtas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu „Už drąsų literatūros žingsnį į teatrą“. Jis vertas pagerbimo ir už kitą drąsą – drąsą primenant nužudytus mūsų bendrapiliečius žydus. „Dienos temoje“ – Marius Ivaškevičius.

„Radijo popietėje “ – rašytojas Marius Ivaškevičius „Mums reikėtų vienijančio lyderio, dvasinio vadovo, panašaus į Dalai Lamą“,- sako prozininkas, dramaturgas Marius Ivaškevičius. Apie Lietuvos visuomenę, Rusijos menininkų gyvenimą, apie teatrą, kaip būdą kalbėti svarbiausiomis, skaudžiausiomis temomis – pokalbis su Mariumi Ivaškevičiumi. Nacionaline kultūros ir meno premija šiais metais įvertintas menininkas ką tik tapo Estijos scenos meno centro Vaba Lava kuratoriumi, jo pjesės sulaukia didžiausio populiarumo ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos, Latvijos, Italijos teatruose. Teatre Mariui Ivaškevičiui svarbu kalbėti apie tai, kas žmonėms rūpi šiandien. Nuo spektaklio „Išvarymas“ premjeros praėjo septyneri metai, o jis išlieka aktualus iki šiol. Apie ką dramaturgas norėtų kalbėti šiandien? „Apie radikalėjimą, apie nacionalizmą ir nacizmą, nes tai kelia nerimą“,- sako Marius Ivaškevičius.

„Rusijos agresija mus grąžino į gynybinę poziciją, kuri gimdo naivų patriotizmą“, – sako Marius Ivaškevičius, kurio skandalingasis romanas „Žali“ perleistas dar kartą.Literatūros kūriniai, kurie sukelia visuomenėje tikrą, gyvą rezonansą nėra tokie dažni. Viena paskutinių tokių visuomenines diskusijas sukėlusių knygų – Mariaus Ivaškevičiaus romanas „Žali“, pasirodęs 2002 metais. Postmoderniame romane kuriama viena eilinė vėlyvojo partizaninio karo diena - 1950 m. rugpjūčio 21-oji. Romano epicentre - partizaninio pasipriešinimo vadas Jonas Žemaitis. Dėl neįprasto partizanų temos traktavimo kilo didžiulis skandalas. Kiek pasikeitė mūsų požiūris į mūsų istornį naratyvą per pastaruosius 15 metų?Neseniai leidykla Tyto alba romaną perleido ir tai yra proga dar kartą pagalvoti, apie ką šis romanas ir kokio istorinio naratyvo literatūroje mums reikia, kas yra patriotizmas mene ir kitus klausimus. Kviečiame klausytis pokalbio su rašytoju Mariumi Ivaškevičiumi.

„Rusijos agresija mus grąžino į gynybinę poziciją, kuri gimdo naivų patriotizmą“, – sako Marius Ivaškevičius, kurio skandalingasis romanas „Žali“ perleistas dar kartą.Literatūros kūriniai, kurie sukelia visuomenėje tikrą, gyvą rezonansą nėra tokie dažni. Viena paskutinių tokių visuomenines diskusijas sukėlusių knygų – Mariaus Ivaškevičiaus romanas „Žali“, pasirodęs 2002 metais. Postmoderniame romane kuriama viena eilinė vėlyvojo partizaninio karo diena - 1950 m. rugpjūčio 21-oji. Romano epicentre - partizaninio pasipriešinimo vadas Jonas Žemaitis. Dėl neįprasto partizanų temos traktavimo kilo didžiulis skandalas. Kiek pasikeitė mūsų požiūris į mūsų istornį naratyvą per pastaruosius 15 metų?Neseniai leidykla Tyto alba romaną perleido ir tai yra proga dar kartą pagalvoti, apie ką šis romanas ir kokio istorinio naratyvo literatūroje mums reikia, kas yra patriotizmas mene ir kitus klausimus. Kviečiame klausytis pokalbio su rašytoju Mariumi Ivaškevičiumi.

„Galima drąsiai konstatuoti faktą, kad tai rašytojas, kurį aktyviai mėginama užmiršti“, – apie rašytoją Ričardą Gavelį rašė filosofas Leonidas Donskis.Laidoje prisiminsime šį nepatogų rašytoją. Rugsėjo 18 dieną sukanka lygiai 15 metų nuo rašytojo Ričardo Gavelio mirties. Tai gera proga pagalvoti, ar ta situacija per tuos metus keičiasi, ar kitaip imame suvokti Ričardo Gavelio vietą mūsų kultūroje.Išleidęs 12 prozos knygų, rašęs visuomenės ir politikos komentarus „Respublikoje“ ir „Veide“ šis rašytojas niekada nebuvo savas, niekada nebuvo lengvai įrašomas į lietuvių literatūros kontekstą. Jo šaltas, analitinis protas, apgalvoti sukonstruoti kūriniai kritikams atrodė stokojantys autentišumo, nuoširdumo, tiesioginės patirties. Nors ir sunkiai su kuo palyginimas šiandien Ričardas Gavelis jau vadintinas klasiku, nors ir dekonstravęs tai, ką klasikai tvirtina – lietuviškumą, pasitikėjimą visagaliais ir visažiniais autoritetais.Apie tai, kaip keičiasi Ričardo Gavelio kūrybos recepcija, kuo jo kūryba išlieka aktuali, kaip priimamos verstos knygos užsienyje kalbėsimės su dr. Jūratė Čerškute, parašiusia disertaciją apie šio rašytojo kūrybą. Ričardo Gavelio pasvarstymus apie klijuojamas filosofinės prozos etiketes, apie lietuvių norą demonstruoti savo tautos kančią ir žaizdas, apie erotiką ir perversijas kūryboje girdėsime iš archyvinių laidų fragmentų, kuriose rašytoją kalbina Leonidas Jacinevičius ir Marius Ivaškevičius.

„Galima drąsiai konstatuoti faktą, kad tai rašytojas, kurį aktyviai mėginama užmiršti“, – apie rašytoją Ričardą Gavelį rašė filosofas Leonidas Donskis.Laidoje prisiminsime šį nepatogų rašytoją. Rugsėjo 18 dieną sukanka lygiai 15 metų nuo rašytojo Ričardo Gavelio mirties. Tai gera proga pagalvoti, ar ta situacija per tuos metus keičiasi, ar kitaip imame suvokti Ričardo Gavelio vietą mūsų kultūroje.Išleidęs 12 prozos knygų, rašęs visuomenės ir politikos komentarus „Respublikoje“ ir „Veide“ šis rašytojas niekada nebuvo savas, niekada nebuvo lengvai įrašomas į lietuvių literatūros kontekstą. Jo šaltas, analitinis protas, apgalvoti sukonstruoti kūriniai kritikams atrodė stokojantys autentišumo, nuoširdumo, tiesioginės patirties. Nors ir sunkiai su kuo palyginimas šiandien Ričardas Gavelis jau vadintinas klasiku, nors ir dekonstravęs tai, ką klasikai tvirtina – lietuviškumą, pasitikėjimą visagaliais ir visažiniais autoritetais.Apie tai, kaip keičiasi Ričardo Gavelio kūrybos recepcija, kuo jo kūryba išlieka aktuali, kaip priimamos verstos knygos užsienyje kalbėsimės su dr. Jūratė Čerškute, parašiusia disertaciją apie šio rašytojo kūrybą. Ričardo Gavelio pasvarstymus apie klijuojamas filosofinės prozos etiketes, apie lietuvių norą demonstruoti savo tautos kančią ir žaizdas, apie erotiką ir perversijas kūryboje girdėsime iš archyvinių laidų fragmentų, kuriose rašytoją kalbina Leonidas Jacinevičius ir Marius Ivaškevičius.

Dainininkai Leonardas Cohenas, Bobas Dylanas, rašytojas Jerome‘as Davidas Selingeris, dailininkai Marcas Chagallas, Chaimas Soutine‘as, Jacques Lipchitzas, filosofas Emanuelis Levinas. Ką šie žmonės reiškia šiandienos Lietuvai – savi ar svetimi jai jaučiasi? Kuo jie praturtina mūsų kultūrinį paveldą? Diskusijoje „Pasaulio litvakų talentai – kas jie šiandienos Lietuvai?“ dalyvavo teatrologė prof. Irena Veisaitė, rašytojas Marius Ivaškevičius, pedagogas ir publicistas Vytautas Toleikis. Moderatorius – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius dr. Mindaugas Kvietkauskas.Įrašyta Vilniaus knygų mugėje 2017 m. vasario 24 d.

Dainininkai Leonardas Cohenas, Bobas Dylanas, rašytojas Jerome‘as Davidas Selingeris, dailininkai Marcas Chagallas, Chaimas Soutine‘as, Jacques Lipchitzas, filosofas Emanuelis Levinas. Ką šie žmonės reiškia šiandienos Lietuvai – savi ar svetimi jai jaučiasi? Kuo jie praturtina mūsų kultūrinį paveldą? Diskusijoje „Pasaulio litvakų talentai – kas jie šiandienos Lietuvai?“ dalyvavo teatrologė prof. Irena Veisaitė, rašytojas Marius Ivaškevičius, pedagogas ir publicistas Vytautas Toleikis. Moderatorius – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius dr. Mindaugas Kvietkauskas.Įrašyta Vilniaus knygų mugėje 2017 m. vasario 24 d.

„Aš pats ilgą laiką maniau, kad karas ir menas tarpusavyje neturi nieko bendro“, – sako Marius Ivaškevičius, atidžiai stebintis ir kūryboje permąstantis įvykius Ukrainoje.Literatūra gali perspėti, gali ištraukti žmonių likimus iš karo mėsmalės ir šaltos statistikos ir vaizdžiai juos parodyti, literatūra gali priartinti svetimus dramatiškus gyvenimus. Literatūra gali būti ir ginklas. O kokia šiandien yra literatūra Ukrainoje?Ukrainos literatūra dabar išgyvena ypatingą laiką. Vyksta literatūros atsinaujinimas, savo tapatybės permąstymas, persiformuoja leidybos laukas, intensyviai bendraujama su užsienio autoriais ir leidėjais.Kaip karas Ukrainoje keičia literatūrą, literatūrinį gyvenimą, gal randasi naujos kalbėjimo formos? Kaip keičiasi rašytojų bendruomenė karo akivaizdoje? Apie tai kalbėsimės su leidykos „Brait Star“ vadovu Dmytro Kyryčenko, žurnaliste ir rašytoja Veronika Mironova ir lietuvių dramaturgu Mariumi Ivaškevičiumi.

„Aš pats ilgą laiką maniau, kad karas ir menas tarpusavyje neturi nieko bendro“, – sako Marius Ivaškevičius, atidžiai stebintis ir kūryboje permąstantis įvykius Ukrainoje.Literatūra gali perspėti, gali ištraukti žmonių likimus iš karo mėsmalės ir šaltos statistikos ir vaizdžiai juos parodyti, literatūra gali priartinti svetimus dramatiškus gyvenimus. Literatūra gali būti ir ginklas. O kokia šiandien yra literatūra Ukrainoje?Ukrainos literatūra dabar išgyvena ypatingą laiką. Vyksta literatūros atsinaujinimas, savo tapatybės permąstymas, persiformuoja leidybos laukas, intensyviai bendraujama su užsienio autoriais ir leidėjais.Kaip karas Ukrainoje keičia literatūrą, literatūrinį gyvenimą, gal randasi naujos kalbėjimo formos? Kaip keičiasi rašytojų bendruomenė karo akivaizdoje? Apie tai kalbėsimės su leidykos „Brait Star“ vadovu Dmytro Kyryčenko, žurnaliste ir rašytoja Veronika Mironova ir lietuvių dramaturgu Mariumi Ivaškevičiumi.

Knygų mugėje įrašėme diskusiją „Apie liberaliąją demokratiją, elitą bei lyderystę.“ Diskutavo politologė Nerija Putinaitė, istorikas Alfredas Bumblauskas, rašytojas Marius Ivaškevičius. Moderavo politologė Inga Vinogradnaitė.Kalbėta apie šių dienų aktualijas. Pastaruoju metu girdime, kad Vakarus yra ištikusi krizė. Sakoma, kad bunda masės, ateina naujas elitas, kyla pavojus demokratijai. Su kokiais iššūkiais susiduria Vakarų pasaulis ir Lietuva? Koks čia būtų elito vaidmuo? Ar turime lyderių, kuriems tie reikalai rūpėtų? Diskusijos pabaigoje atsakyta į susirinkusios auditorijos klausimus.

Knygų mugėje įrašėme diskusiją „Apie liberaliąją demokratiją, elitą bei lyderystę.“ Diskutavo politologė Nerija Putinaitė, istorikas Alfredas Bumblauskas, rašytojas Marius Ivaškevičius. Moderavo politologė Inga Vinogradnaitė.Kalbėta apie šių dienų aktualijas. Pastaruoju metu girdime, kad Vakarus yra ištikusi krizė. Sakoma, kad bunda masės, ateina naujas elitas, kyla pavojus demokratijai. Su kokiais iššūkiais susiduria Vakarų pasaulis ir Lietuva? Koks čia būtų elito vaidmuo? Ar turime lyderių, kuriems tie reikalai rūpėtų? Diskusijos pabaigoje atsakyta į susirinkusios auditorijos klausimus.

Paskutinėje laidoje kalbėsime apie svarbius šių metų kultūros įvykius – atidarytą Nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, virusias diskusijas dėl viešųjų erdvių, prisiminsime keliones po įvairius miestus – Lietuvos kultūros sostinę Telšius, kitų metų kultūros sostinę Klaipėdą, Šiaulius. Klausysimės pašnekovų minčių apie mūsų laiką. Apie šių dienų nerimą, lūkesčius ir išeitis kalbės rašytojai Marius Ivaškevičius ir Tomas Venclova, kino kritikė Živilė Pipinytė, kultūros dialogų kūrėjas, rašytojas Krzysztofas Czyzewskis.

Paskutinėje laidoje kalbėsime apie svarbius šių metų kultūros įvykius – atidarytą Nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, virusias diskusijas dėl viešųjų erdvių, prisiminsime keliones po įvairius miestus – Lietuvos kultūros sostinę Telšius, kitų metų kultūros sostinę Klaipėdą, Šiaulius. Klausysimės pašnekovų minčių apie mūsų laiką. Apie šių dienų nerimą, lūkesčius ir išeitis kalbės rašytojai Marius Ivaškevičius ir Tomas Venclova, kino kritikė Živilė Pipinytė, kultūros dialogų kūrėjas, rašytojas Krzysztofas Czyzewskis.

Ar šiandieniniai kino kūrėjai, nematantys skirtumo tarp tipažo ir stereotipo, gali išvengti propagandinių klišių pakartojimo? Apie artėjančią latvių režisieriaus Alvio Hermanio premjerą Naujajame Rygos teatre. Kokį vaidmenį Izraelio-Palestinos konflikto metu vaidina palestinietiška žiniasklaida ir ar jai pavyksta išlikti objektyviai? Giedriaus Kuprevičiaus kultūros komentaras. Apie išlikusį Juozo Naviko dienoraštį ir lietuvių emigracijos kelius. Prozininkas, dramaturgas Marius Ivaškevičius apie istorinę atmintį, pilietinę atsakomybę.

Ar šiandieniniai kino kūrėjai, nematantys skirtumo tarp tipažo ir stereotipo, gali išvengti propagandinių klišių pakartojimo? Apie artėjančią latvių režisieriaus Alvio Hermanio premjerą Naujajame Rygos teatre. Kokį vaidmenį Izraelio-Palestinos konflikto metu vaidina palestinietiška žiniasklaida ir ar jai pavyksta išlikti objektyviai? Giedriaus Kuprevičiaus kultūros komentaras. Apie išlikusį Juozo Naviko dienoraštį ir lietuvių emigracijos kelius. Prozininkas, dramaturgas Marius Ivaškevičius apie istorinę atmintį, pilietinę atsakomybę.

Šį pusvalandį kalbėsime apie teatrą ir dramaturgiją, o tiksliau - šiuolaikinę lietuvių dramaturgiją teatre. Pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę sukurtas "Išvarymas" buvo pripažintas geriausiu praėjusio teatro sezonų nacionalinės dramaturgijos pastatymu. Kokia mūsų dramaturgija šiandien? Ar ji įdomi teatrui? Laidos pašnekovai - kūrėjai dramaturgai Gabrielė Labanauskaitė, Marius Ivaškevičius bei literatūros ir teatro tyrinėtoja, humanitarinių mokslų daktarė doc. Aušra Martišiūtė.

Šį pusvalandį kalbėsime apie teatrą ir dramaturgiją, o tiksliau - šiuolaikinę lietuvių dramaturgiją teatre. Pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę sukurtas "Išvarymas" buvo pripažintas geriausiu praėjusio teatro sezonų nacionalinės dramaturgijos pastatymu. Kokia mūsų dramaturgija šiandien? Ar ji įdomi teatrui? Laidos pašnekovai - kūrėjai dramaturgai Gabrielė Labanauskaitė, Marius Ivaškevičius bei literatūros ir teatro tyrinėtoja, humanitarinių mokslų daktarė doc. Aušra Martišiūtė.

"Literatūros akiračių" pašnekovas - rašytojas, o pastaruoju metu bene tvirčiausiai lietuvių teatre įsitvirtinęs dramaturgas Marius Ivaškevičius.

"Literatūros akiračių" pašnekovas - rašytojas, o pastaruoju metu bene tvirčiausiai lietuvių teatre įsitvirtinęs dramaturgas Marius Ivaškevičius.