Podcasts about jolanta kry

Protesto pareiškimais šiemet prasidėjo 78-asis Kanų kino festivalis. Kokie ryškiausi programos akcentai? Tiesiogiai iš Kanų – prodiuserinės kompanijos „Fralita Films“ vadovė Živilė Gallego.Daugiau kaip prieš šimtą metų sukurtą Gerhardo Hauptmano pjesę „Žiurkės“ Vilniaus mažajame teatre stato Augustas Gornatkevičius. „Tai aštri ir šiuos laikus atspindinti pjesė“, - teigia režisierius. Pasakoja Karina Metrikytė.Ar jauni menininkai turi apie ką šnekučiuotis su Čiurlioniu? Ieškodami atsakymo į šį klausimą Vilniaus aukcionas ir Vilniaus dailės akademija surengė konkursą jauniesiems menininkams ir jų darbų parodą „Permąstant Čiurlionį“.Vakar Lietuvos kompozitorių sąjungoje buvo paskelbti ryškiausi 2024 metų kūriniai, muzikos kūrėjams išdalintos šešios premijos ir klausytojų simpatijų prizas. Pokalbis su vertinimo komisijos pirmininke Egle Gudžinskaite ir net tris apdovanojimus pelniusia kompozitore Dainora Aleksaite.Nuo antikos iki kaimo dienoraščių, nuo žurnalo „Nemunas“ iki Dzūkijos miškų – toks pasaulis šiandien patenka į poetės Erikos Drungytės akiratį. Apie poeziją, kultūros žurnalistiką ir kasdienybės atradimus – pokalbis su šių metų Maironio premijos laureate rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Prasideda penktoji „Kauno literatūros savaitė“ – renginys, atsiradęs iš suvokimo, kad mieste, kuris turi tokią įspūdingą literatūrinę istoriją, trūksta literatūrinio festivalio. Pokalbis su iniciatoriais ir organizatoriais Rūta Eidukevičiene ir Laurynu Katkumi.Vyriausybė patvirtino naujos kadencijos Lietuvos kultūros tarybą. Pokalbis su naująja pirmininke dr. Kristina Mažeikaite.Po penkiolikos metų atnaujintoje XX amžiaus pirmos pusės NDG ekspozicijoje šiandieninis žmogus galės atpažinti save: karo nuojautas, tapatybės paieškas. Pokalbis su parodos kuratorėmis Gabriele Radzevičiūte ir Giedre Jankevičiūte.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien kviečiame susipažinti su Martyno Bialobžeskio ir Jono Jurkūno kūriniu „Stella Hermetica. Scherzo III“ sopranui, kameriniam orkestrui ir elektronikai.„Nepamirškime, kad žodžio laisvė nėra duotybė, jeigu jos neginsime – prarasime. Žiniasklaida turi priešintis spaudimui ir atstovauti žmonių interesams“,- sako Lietuvos žurnalistikos centro vadovė, VU Žurnalistikos ir medijų tyrimo centro asistentė, socialinių mokslų daktarė Džina Donauskaitė. Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Kūnas prisimena tai, ką miestas pamiršta“,- įsitikinę Vilnaus miesto šokio teatro „Low Air“ kūrėjai, Tarptautinę šokio dieną kviečiantys švęsti Šnipiškėse.Kodėl Neringoje vykstantis kamerinės muzikos festivalis vadinasi „Dangiški klavyrai“?Esamų ir buvusių Vilniaus dailės akademijos studentų mažatiražės, vienetinės knygos susirinko meno parodoje „Pirmas leidimas“.Tęsiame geriausių Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuko pristatymą. Šiandien susipažinsime su kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės kūriniu „Ekaggata“ smuikui ir kameriniam orkestrui.„Lietuvos švietimo sistemoje dar išlikę sovietinio mentaliteto rudimentai, tokie, kaip įtarumas ir nepasitikėjimas pedagogų bendruomene“,– yra sakęs VU Filosofijos fakulteto Švietimo politikos centro vadovas, profesorius Rimantas Želvys. Pokalbis su mokslininku rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Per savo asmenines patirtis Agnietė Lisičkinaitė ir Igoris Shugaleevas šokio spektaklyje CLAP&SLAP nagrinėja sudėtingą ir paralyžiuojančią įtampą Rytų Europoje.Koks yra senųjų dvarų likimas ir kokia ateitis? Apie Europos dvarų istoriją, kultūrą ir paveldą tarptautinėje konferencijoje diskutuos Europos mokslininkai. Kalbamės su viena iš renginio organizatorių VDU Kavolio instituto mokslininke, dr. Aušra Vasiliauskiene.Paauglė Ema susiginčija su šeima. Ji jaučiasi nesuprasta ir pagalvoja, jog ir pati norėtų kitų nesuprasti. Jos noras netikėtai išsipildo ir Ema atsiduria pasaulyje, kur visi aplinkiniai kalba jai nesuprantama kalba. Naujausias Klaipėdos dramos teatro spektaklis „Ką sakai?“ narplioja paauglių santykius su aplinkiniais. Apie prarastus ryšius kolegei Agnei Bukartaitei papasakojo spektaklio kūrėjai ir jaunieji aktoriai.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Iki gegužės 12 d. už labiausiai patikusį gali balsuoti ir klausytojai. Tradiciškai, LRT KLASIKOS laidose pristatome visus 15 kūrinių, apie kuriuos pasakoja jų autoriai. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Rūtos Vitkauskaitės Koncertu smuikui su orkestru. Apie kūrinį pasakoja pati kompozitorė.Kaip išversti knygą, kurioje atsispindi tragiškos žmonių patirtys ir netekties skausmas? Kaip apie karą papasakoti vaikams? Ką gali papasakoti muzika? Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – aktorė, vertėja iš ukrainiečių kalbos Donata Rinkevičienė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Spaudos apžvalga.LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką.Lietuvių ir anglų kalbomis kurianti atlikėja Petunija sako, kad kūrinys padiktuoja, kokia kalba kurti. „Kalbos ryto“ pasakojimas pie muzikos kalbą ir kalbą muzikoje.Minint kūrėjo 120-ąsias gimimo metines, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaryta paroda „Stasys Ušinskas: Lietuvos modernizmo ledkalnis“.Klaipėdoje prasideda Mecenatystės forumas ir Meno bei kultūros mugė.Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Kuo šiandien gyvena šalies bibliotekos, su kokiais iššūkiais susiduria ir kaip keičiasi ateinant dirbtiniam intelektui?Kanados lietuvių fondo įsteigta Dausų šeimos literatūrinė premija tęsia šimtametes mecenavimo tradicijas, siekia paremti ir paskatinti lietuvių rašytojus bei garsinti lietuvių literatūrą. Šįvakar bus apdovanoti premijos laureatai.„Šiais metais programa bus stipriausia per devynerius mano vadovavimo festivaliui metus“, – teigia šiandien prasidedančio tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ vadovė Gintarė Masteikaitė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Upės leido kurtis civilizacijoms, upės yra gyvybės Žemėje ateitis. Apie tai pasakoja filmas „Upė“, kurį šį vakarą daugiau kaip 70-tyje bibliotekų pristato kiną ir aplinkosaugą jungiantis projektas Sengirės kinas. Pasakoja kino kritikė, Sengirės kino iniciatorė Aistė Račaitytė ir upių tyrinėtojas Kęstutis Skrupskelis.Prieš 140 metų Telšių apskrityje gimė režisierius Juozas Vaičkus – profesionalaus Lietuvos teatro pradininkas. Apie teatro istorijos pradžią ir legendinį kūrėją kalbėsime su režisieriumi Gyčiu Padegimu.Balandžio 18-tą dieną, penktadienį, trapą lankytojams nuleis Dangėje prišvartuoto laivo-muziejaus M52 „Sūduvis“ patirtinės ekskursijos. „Jūros saga“ – įtraukiantis pasakojimas apie gyvenimą ir darbą laive. Pasakoja kolegė iš Klaipėdos Agnė Bukartaitė.„Ateinu su vizija, kurios pagrindas – atvirumas“,- sakė naujoji Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Goda Giedraitytė. Apie teatro viziją, naują sezoną, teatrui kylančius iššūkius ir numatomus pokyčius - pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Keturių darbo dienų savaitei pritartų du trečdaliai suaugusių Lietuvos gyventojų, tiesa, dauguma jų sutiktų dirbti trumpiau tik tuo atveju, jei atlyginimas liktų toks pat - rodo LRT užsakymu atlikta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa. Ką parodė apklausa ir ar trumpesnė darbo savaitė pasiteisintų kultūros sektoriuje?Lietuvos nacionalinis dramos teatras pristato paskutinę šio sezono premjerą pagal Lauryno Adomaičio pjesę „Fermentacija“, kurią režisuoja teatro meno vadovas Antanas Obcarskas. Spektaklyje pasakojama apie raugintais produktais prekiaujančioje raugykloje susidariusią itin sudėtingą situaciją, kai pradedamas spręsti netikėtai iškilęs bakterijų teisių klausimas. Apie biologinę revoliuciją pasakoja „Fermentacijos“ repeticijoje apsilankiusi kolegė Karina Metrikytė.LRT Klasika tęsia pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šiandien kalbėsime apie humanitarinių mokslų daktarės Jolitos Mulevičiūtės monografiją „Regos politika. Lietuva Rusijos imperijoje“, kurią išleido Lietuvos kultūros tyrimų institutas. Knygoje pasakojama apie tai, kaip devyniolikto amžiaus Lietuvoje, kuri tuo metu buvo vakarinis Rusijos imperijos pakraštys, masiškai plito vaizdų kultūra, kaip ji buvo vartojama ir cenzūruojama. „Regos politika“ pretenduoja tapti geriausia negrožinių knygų kategorijoje, o autorę Jolitą Mulevičiūtę kalbina Jolanta Kryževičienė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie Amerikos fortepijono konkurso laimėtoją, naują operą bene šiauriausiame Europos teatre ir „Konklavos“ žvaigždės Ralpho Fienneso režisūrinį debiutą 2025-2026-ųjų sezone Paryžiaus nacionalinėje operoje.Rubrikoje „Be kaukių“ – kompozitorius Tomas Kutavičius.Ved. Gabija Narušytė

Prieš 35-erius metus į Lietuvos meno pasaulį įsiveržė provokatoriai – menininkų grupė „Post Ars“. Šiandien jie sugrįžta į Radvilų rūmus kaip šiuolaikinio meno klasikai. Apie naują parodą „Sankrova“ pasakoja jos kuratorė menotyrininkė Agnė Narušytė.Naujasis Rimvydo Stankevičiaus poezijos rinkinys „Kartais sninga juodai“ – ne netekčių ar atsisveikinimų, o tapsmo knyga. Apie naują knygą – pokalbis su autoriumi.Šiauliuose savo naują istoriją pradeda simfoninis orkestras. Surengtas pirmasis neseniai įkurto orkestro koncertas. Publikai pristatytas ir vienas brangiausių pirkinių – ketvirtį milijono eurų kainavęs „Steinway & Sons“ koncertinis fortepijonas. Juo Petras Geniušas skambino Čiurlionį. Apie profesionaliosios kultūros poreikį regione iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.LRT Klasika tęsia pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Apie knygą „Tėčio Marselio liežuvis“ pasakoja jos autorius Paulius Norvila ir iliustratorė Patricija Bliuj-Stodulska.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – skulptorius Alius Berdenkovas.Ved. Jolanta Kryževičienė

Eidamas 94-uosius metus mirė Lietuvos šviesuolis, ilgametis LRT laidų vedėjas, žurnalistas, rašytojas Algimantas Čekuolis. „Taip aš bėgu nuo sukriošimo ir mirties. Tiesa, mirties aš nebijau. Manau, kad mano išėjimas bus paprastas“, – taip yra sakęs Algimantas Čekuolis, paskutiniuosius metus slaugos ligoninėje rašęs tekstus. Algimantą Čekuolį prisimename su jo buvusiu bendražygiu, žurnalistu Rimvydu Valatka.Klaipėdoje iškilmingu koncertu prasideda didžiausias ir ilgiausiai Lietuvoje vykstantis klasikinės muzikos festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“. 50 metų proga – ypatingi pasirodymai. Atidarymo koncerte – Ričardo Šumilos vadovaujamas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninis orkestras ir solistai: Gabrielė Bukinė ir Skirmantė Vaičiūtė.LRT Klasika tęsia pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Šį kartą pristatysime leidyklos „Kitos knygos“ išleistą Ievos Dumbrytės romaną „Negrįžtantys“, kuris pretenduoja tapti geriausiu Prozos kategorijoje. Tai istorija apie likimą ir gydantį laiką. Apie meilę ir kitus keistus dalykus, kurie iš tikrųjų nutinka, nes negali nenutikti. Su rašytoja Ieva Dumbryte kalbėjosi Jolanta Kryževičienė.Legendinė ritmenbliuzo grupė „The Dells“ ilgus metus karaliavo pasaulio scenose. Nors metams bėgant kolektyvo sudėtis keitėsi, atlikėjai sugebėjo kurti ryšį su auditorija ir perteikti savitą garso magiją. Jų dainos šiandien jau tapusios ritmenbliuzo ir soulo muzikos himnais, tebeskambančiais radijų eteryje ir koncertų salėse. Plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ – šokėja, vertikalaus šokio Lietuvoje pradininkė Inga Briazkalovaitė.Ved. Gabija Narušytė

Balandžio 2-oji – žymiojo danų pasakininko Hanso Christiano Anderseno gimimo ir Tarptautinė vaikų knygos diena. Kokie buvo Lietuvos vaikų knygų metai? Kokios pasakos yra šiandien pasakojamos vaikams? Apie tai kalbamės su vaikų literatūros eksperte Inga Mitunevičiūte.Vieną vakarą, sostinės Misionierių sodų vietoje ant Išganytojo kalvos išdygusius skandalinguosius daugiabučius paslėpė rūkas. Deja, tai buvo tik vieno vakaro įvietintas meno kūrinys „Balta tamsa“ – atsakas paveldonaikai. Apie tai plačiau – meninio tyrimo autorė Rėda Brandišauskienė.Nuo šiol Jono Mačiulio-Maironio art deco stiliumi alsuojančiame bute-muziejuje galime ne tik apžiūrėti ekspoziciją, bet ir pasiklausyti gramofono melodijų bei pasivaišinti madingu tarpukario desertu – grybukais su arbata. Apie patyrimines ekskursijas pasakoja Skirmantė Javaitytė.Tęsiame pokalbius apie Metų knygos rinkimuose dalyvaujančias knygas. Rašytojos Eglės Jasės knyga „Kamandosė“, kurią iliustravo menininkė Julija Račiūnaitė laukia jūsų dėmesio ir balsų Vaikų knygos kategorijoje. Pasakoja Vesta Vitkutė.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – balerina Nora Straukaitė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Baigėsi 17 dienų trukęs autorinio kino maratonas – trisdešimtasis festivalis „Kino pavasaris“. Kaip jubiliejinį festivalį vertina patys rengėjai, kokie „Meeting Point Vilnius“ rezultatai, kokios renginio perspektyvos, – pokalbis su festivalio direktoriumi Algirdu Ramaška.Kaune įteikti profesionalių teatro kūrėjų apdovanojimai „Fortūna“. Pokalbis su ilgamečiu Kauno dramos teatro aktoriumi Albinu Budniku, apdovanotu už viso gyvenimo nuopelnus.Vienas žymiausių Lietuvos stiklo menininkų Remigijus Kriukas po aštuonerių metų pertraukos kviečia į stiklo skulptūrų ir instaliacijų parodą „Prabangos sinonimai“ VDA parodų salėse „Titanikas“.Tęsiasi Metų knygos rinkimai. Pristatome Rūtos Kačkutės ir iliustratorių Eglės Rudžionytės-Meškėlienės bei Redos Tomingas knygą „Gintaro kelias: nuo Romos iki Baltijos“.„Dokumentika - tai nuotykis, tyrinėjimas, kartais detektyvas“, – yra sakęs kino režisierius, scenaristas, aktorius, prodiuseris Artūras Jevdokimovas, sukūręs daugiau kaip dešimt dokumentinių filmų ir per mažas kasdienybės detales pasakojantis apie pasaulio ir būties dalykus. Pokalbis su Artūru Jevdokimovu rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Paskutinis kaimas Žemaitijoje Pievėnai tęsia XIX amžiaus Velyknakčio tradiciją. Miestelio gyvenimą ir vienos nakties ritualą užfiksavo režisierė Giedrė Beinoriūtė filme „Sacrum ir profanum Pievėnuose“. Pokalbis su režisiere ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiąja specialiste Rūta Končiūte-Mačiuliene.Unikalų Lietuvos kultūros reiškinį - pirmą profesionalią pantomimos trupę – sukūrusiam režisieriui ir scenografui Modriui Tenisonui šiandien būtų sukakę 80 metų. Legendinę asmenybę prisimena kompozitorius Giedrius Kuprevičius.LRT Klasika tęsia pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Knygos „Kai rašai, nebijai. Autobiografiniai tekstai“ autorę literatūrologę, profesorę Viktoriją Daujotytę kalbina Rasa Murauskaitė-Juškienė.Kupiškyje pradėta tyrinėti karališkoji miesto istorija. Dar mažai žinomą Kupiškio krašto istorijos puslapį atvertė istorikas, Birštono muziejaus direktorius Simonas Matulevičius tyrinėjęs valdovų kelionių iš Vilniaus į Rygą maršrutus. Istorikas tvirtina, jog viena iš šio maršruto stotelių ir buvo Kupiškis ir čia yra lankęsis ne vienas Lietuvos didysis kunigaikštis. Apie tai, kaip kupiškėnai ieško savo karališkų šaknų, pasakoja Simona Ševčenkaitė.Kaip kalbėti, kad būtum išgirstas ir suprastas? Kaip pasiruošti kalbėti viešumoje? Kokios yra politikų kalbos ir kodėl tikime populistais? Pokalbis su viešojo kalbėjimo eksperte, konsultacijų įmonės „Wow. World of Words“ įkūrėja, knygos „Gerai kalbėti gali visi“ autore Neringa Bliūdžiūte rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kaip Lietuvoje gyvena atvykusios arba čia gimusios įvairių tautų moterys? Su kokiais socialiniais, ekonominiais ir kultūriniais iššūkiais jos susiduria? Apie šiandien vyksiančią diskusiją kalbėsime su organizacijos „Padėk pritapti“ vadove Inga Kreivėnaite.Daugiau kaip pusę amžiaus Miunchene vyksta tarptautinė amatų mugė. Pirmą kartą specialiąją juvelyrikos meno parodą „Schmuck“ kuruoja Lietuvos atstovė. Tai menotyrininkė, tarptautinių parodų kuratorė Jurgita Ludavičienė. Pokalbis tiesiogiai iš Miuncheno.Panevėžio „Pragiedrulių“ kūrybiškumo centre atidaroma astrofotografo Aido Vodeikio paroda „Ko nemato akys“. Dar vaikystėje kosmosu susižavėjęs panevėžietis dabar fiksuoja tolimas Visatos platybes iš savo paties sukonstruotos observatorijos. Joje lankėsi Evelina Povilavičiūtė.Ąžuolyno bibliotekoje Kaune pristatyta Vytauto Didžiojo universiteto profesorės Aistės Morkūnaitės-Lazauskienės knyga „Kauno miesto valdantysis elitas 1918–1940 m.“. Autorė šioje knygoje parodo itin margą kolektyvinį miesto valdžios portretą, atskleidžia įvairius savivaldos funkcionavimo laikinojoje sostinėje aspektus ir pokyčius per tuos dvidešimt metų, kai Kaunas buvo laikinąja sostine. Pasakoja Skirmantė Javaitytė.„Lietuvoje liaudies yra daugiau negu tautos“, – sako aktorius, skaitovas, kalinių ir apleistų vaikų organizacijų įkūrėjas Česlovas Stonys, kurio gyvenime, kaip ir Lietuvos istorijoje, yra įvairių epizodų. Apie praėjusį laiką ir gyvenimą – prieštaringą, sudėtingą, apie prasmės paieškas ir padorumo sąvoką šiandien – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Pirmąjį šių metų pusmetį Europos Sąjungos tarybai pirmininkauja Lenkija. Šios šalies kultūros ir nacionalinio paveldo ministrė Hanna Wroblewska tvirtina, kad pirmininkavimo metu sieks akcentuoti, jog kultūra yra svarbus saugumo dėmuo, ir skirti daugiau dėmesio jauniems menininkams.Viena pirmųjų nepriklausomos Lietuvos galerijų „Arka“ pradeda švęsti 35-erių metų sukaktį. Nors daiktų ir nuotraukų archyvas gana kuklus, galerija kviečia į parodą „Įerdvintos istorijos“. Apie tai – galerijos vadovė, menotyrininkė Evelina Januškaitė„Spektaklio „Orfėjas, Euridikė“ galia – muzikos, šokio, teksto ir šviesos lydinys“,- sako Lora Kmieliauskaitė ir Rimantas Ribačiauskas, po dviejų metų sugrąžinantys unikalų kūrinį į Dūmų fabriką. Tai spektaklis apie meilę, kvantinę fiziką ir mūsų laiką.„Muziejaus vidinis gyvenimas turi labai daug sudėtingų detalių. Tas mechanizmas – kaip laikrodukas“, – sako dailininkas Stasys Eidrigevičius.Menininkė Kristina Švenčionytė studijavo aktorinį meistriškumą Klaipėdos universitete, sukūrė per 40 vaidmenų Lietuvos teatre ir kine, vėliau VDA studijavo skulptūrą, rengia šiuolaikinio meno performansus. Naujoje parodoje PLYŠYS autorė kalba apie emocinius ir fizinius įtrūkimus ir viltį susikalbėti. Apie teatrą, performansus, atmintį ir dabartį - pokalbis su Kristina Švenčionyte rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Pirmą kartą lietuvių kalba išleidžiama knyga apie garsų litvakų dailininką Samuelį Baką ir jo Vilniui dovanotą paveikslų kolekciją. Pasakoja knygos sudarytoja Ieva Šadzevičienė.Mados dizainerė, menininkė Julija Janus kelerius metus rengia parodą apie karalienės Barboros Radvilaitės ir Švedijos karalienės Kotrynos Jogailaitės gyvenimus. Tačiau šiai tarptautinei parodai Kultūros ministerija finansavimo neskyrė. Kodėl susiklostė tokia sudėtinga situacija ir kaip iš jos išeiti, pasakoja Julija Janus ir Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė.Pradeda veikti pirmasis Baltijos šalyse Šeimos, moterų ir vaikystės istorijos tyrėjų tinklas, siekiantis „išgirsti“ mažųjų istorijos dalyvių balsus. Apie naują centrą Lietuvos istorijos institute pasakoja humanitarinių mokslų daktarė Ieva Balčiūnė.Sportuoti galima ne tik lauke, namuose ar sporto klube. Bet ar kada susimąstėte, kiek sveria Mikelandželo „Dovydo“ galva? O kas, jei treniruotė taptų ne tik fizine veikla, bet ir meno patirtimi? Penktadienį Šiuolaikinio meno centre atidaroma Augusto Serapino paroda „Kūno kultūra“, kurioje pristatoma nauja instaliacijos „Čiurlionio sporto salė“ versija. Instaliacijos autorių Augustą Serapiną kalbino Evelina Povilavičiūtė.Šiais metais festivalis „Kino pavasaris“ pasitinka 30-ies metų jubiliejų. 1995 metais pirmąjį kino festivalį surengė tuo metu UAB „Lietuvos kino teatras“ direktore dirbusi Vida Ramaškienė su bendraminčiais. Kodėl istorijos mokytoja ketinusi būti moteris pasuko į kino pasaulį? Kokia buvo pirmoji pirmo festivalio diena? Ką jai reiškė kino teatro „Lietuva“ uždarymas? Ir kodėl ji pasitraukė ir festivalio organizavimą patikėjo savo sūnui Algirdui? Pokalbis su Vida Ramaškiene rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Savaitgalį Užhorode vyko tarptautinės bendruomenės susitikimas, skirtas Ukrainos kultūros atsparumui ir atstatymui. Kokie kultūros procesai vyksta Ukrainoje, ko mes galime pasimokyti – pokalbis su susitikime dalyvavusia Lietuvos kultūros viceministre dr. Ingrida Veliute.Popartas dažnam asocijuojasi su masine kultūra, vartotojiškumu ir net globalizacijos procesais. Koks yra Lietuvos popartas, kas jį kūrė ir ką jis pasakoja? Apie naują parodą „Neo Pop Art Now“ sostinės galerijoje Kunstkamera – parodos kuratorė Simona Skaisgirė.Pasaulinės parodos EXPO 2025 tema verčia susimąstyti – kokį pasaulį mes paliksime ateities kartoms? Kaip lietuviai ir latviai kvies kurti gražesnę ateitį – pokalbis su Lietuvos respublikos ambasadoriumi Japonijoje Aurelijumi Zyku.Ar teatrams tikrai reikia mažųjų žiūrovų? Kodėl didžiųjų teatrų scenos savaitgaliais neatsiveria vaikams, nors bilietai į vaikų spektaklius išperkami akimirksniu? Kokią kokybę kuria nevalstybiniai teatrai? Rubrikoje „Be kaukių“ apie skaudžius klausimus ir puikiai dirbančias kūrybingas trupes kalbėsime su teatrų vaikams ir jaunimui asociacijos „ASITEŽAS“ prezidente, aktore Violeta Podolskaite.Ved. Jolanta Kryževičienė

Naujausias fotografijos istoriko Dainiaus Junevičiaus kūrinys – Varšuvos fotografo Konrado Brandelio nuotraukų aplankas „Souvenir de Vilna“, kuriame 1875 metais įamžinti Vilniaus ir jo apylinkių vaizdai.„Mes pačios mėgstame save nustebinti, nes mums patinka žaisti“, – sako trio „The Ditties“ vokalistės ir suka į naujus muzikos žanrus. Laimos Slepkovaitės interviu.Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre atidaromos trys parodos ir salė, kurioje bus rodomi ukrainiečių kilmės menininkės trumpametražiai filmai apie karo pasekmes. Pasakoja kolegė iš Klaipėdos Agnė Bukartaitė.Lietuvos kino centras pristatė parengtą Nacionalinės filmotekos galimybių studiją. Pristatymo metu buvo aptartos pagrindinės galimos Nacionalinės filmotekos veiklos kryptys, tikslai bei jos reikšmė Lietuvos kino kultūrai. Plačiau – Justė Luščinskytė.„Kultūroje matau didelę prasmę“, – yra sakęs Dovydas Kiauleikis, dvisavaitinio žurnalo „Literatūra ir menas“ vyr. redaktorės pavaduotojas. Apie vis tirštėjantį Lietuvos kultūros lauką, apie kultūrinę spaudą – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Poetei Nijolei Miliauskaitei-Bložienei šiandien būtų sukakę 75-eri, o jau 23 metai, kai jos nėra. Šią unikalaus balso kūrėją prisimena jos ilgametė draugė muzikologė Živilė Ramoškaitė.Sostinėje atidaroma Leono Striogos darbų paroda „Pusiau karūnuotas vieškely", skirta skulptoriaus 95-osioms metinėms. Apie unikalią kapotinę techniką, apie medžio šilumą ir žmogaus gerumą – pokalbis su parodos kuratoriais Giedra Purlyte ir Sauliumi Žvirbliu.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie dokumentinį filmą, įamžinusį Aušvico koncentracijos stovyklos orkestrą, taip pat Donaldo Trumpo inauguracijoje dainavusį tenorą bei Covent Gardeno operos teatro kostiumų išparduotuvę.Kiek reikia drąsos mesti patogų darbą ir kardinaliai pasukti gyvenimą? Kaip eiti savo keliu, kuris teikia daug džiaugsmo ir nepaisyti visuomenės opinijos ir klišių? Pokalbis su buvusiu leidybos vadybininku, sociologu, o dabar pradedančiu šokėju ir šokio kritiku Dmitrijumi Andrušanecu rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta KryževičienėGedimino Kajėno nuotraukoje Leonas Strioga

„7 meno dienų“ naujausio numerio apžvalga;Kino kritiko Vlado Rožėno parengta serialo „Kalmaro žaidimas“ antrojo sezono apžvalga;MO muziejuje atidaryta Ray Bartkaus instaliacija „Begalybė“. Ray Bartkų kalbina Jolanta Kryževičienė;Lietuvos medicinos bibliotekoje atidaroma gydytojos - fotomenininkės Emilijos Petrauskienės analoginės fotografijos paroda „Tulpės“. Pokalbis su E. Petrauskiene;LNDM Prano Domšaičio galerija pradeda rengti pietų pertraukos ekskursijas ir suaugusiųjų dailės studiją. Pokalbis su Prano Domšaičio galerijos direktore Skaiste Marčiene ir edukatore Ieva Jarušauskaite;Užsienio kultūros naujienų apžvalga;Dainininkė Nijolė Tallat-Kelpšaitė išleido knygą „Legendos. Knyga apie Stasį Povilaitį ir kitas estrados legendas“. Pokalbis apie knygą su Nijole Tallat-Kelpšaite.Ved. Donatas Šukelis

Menininkė Urtė Jasenka kviečia galvoti apie tai, ką privalome atminti: Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje Nišinėje galerijoje atidaroma paroda „Atmintis“, kurioje grafikos darbus papildo jos pačios išgyvenimai, surašyti į dienoraštį.Laisvės gynėjų dienos išvakarėse Šv. Jonų bažnyčioje nuskambės pasaulinė Dianos Čemerytės kūrinio „Papasakok man“ premjera. Kompozitorė muzikos garsais pasakoja 1991 metų pradžios dienų ir naktų – mūsų kovos už laisvę – istoriją. Šį prasmingą opusą atliks Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras, diriguojamas Karolio Variakojo.Ray Bartkaus instaliacija „Begalybė“ vakar atidaryta ir dar visą mėnesį ją bus galima pamatyti MO muziejaus foje. Niujorke gyvenančio ir kuriančio menininko „Begalybė“ – prieš dešimtmetį kilusių apmąstymų ir pradėtų eksperimentų tąsa. Su Ray Bartkumi susitiko kolegė Jolanta Kryževičienė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie naujo popieriaus keliamus pavojus muzikantams, Teherane statomos operos „Traviata“ adaptaciją islamiškai publikai bei tai, kodėl sausio 5-oji turėtų būti paskelbta Trijų Fortepijono Karalių švente.Modernus menas pasiekiamas ne tik sostinėje – įrodė Panevėžyje įsikūręs Stasys Museum, tapęs „Metų kultūros reiškiniu“ LRT Metų apdovanojimuose. Kaip Stasio Eidrigevičiaus vardu pavadintas šiuolaikinis meno centras jau pakeitė miestą, kokią kryptį brėžia ir kaip veiklai „diriguoja“ muziejaus vadovė? Menininkė Vaida Andrijauskaitė - rubrikos „Be kaukių“ viešnia.Ved. Gabija Narušytė

„Meta“ nutraukia faktų tikrinimą, motyvuodama žodžio laisve. Kokią įtaką tai turės Lietuvai? Pokalbis su žurnaliste Liepa Želniene ir propagandos ekspertu Mantu Martišiumi.In memoriam. Šiaulių dramos teatro aktorių Sigitą Jakubauską prisimena kurso draugas, kolega Antanas Venckus.Legendiniam rokenrolo karaliui Elviui Presliui šiandien sukaktų 90 metų. Kuo ypatingas buvo šis dainininkas, kad jo atliekama muzika padarė lemtingą įtaką daugybei muzikos grupių, juo žavėjosi minios gerbėjų? Apie tai plačiau – muzikos kritikas Darius Užkuraitis.Buvo laikas, kai iš apleisto pilko miesto Telšiai virto patrauklia, pilna meno Žemaitijos sostine, apdovanota Europos komisijos prizu kaip patraukliausia turizmo vietovė. Kokia šio virsmo istorija, kaip pavyko miesto pokyčiams suburti bendruomenę, kaip miestas keičiasi šiandien – pasakoja daugiau kaip trisdešimt metų vyriausiuoju miesto architektu dirbęs Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesorius, architektas Algirdas Žebrauskas.Ved. Jolanta Kryževičienė

Naujųjų metų išvakarėse kviečiame prisiminti ryškiausius 2024 metų kultūros įvykius. Kas svarbaus šiais metais nutiko kultūros politikoje, muzikoje, architektūroje, teatre, kine, literatūroje, fotografijoje ir vizualaus meno pasaulyje? Pokalbis su Matu Drukteiniu, Aušra Kaminskaite, Austėja Kuskiene, Aiste Paulina Virbickaite, Dalia Satkauskyte, Rasa Murauskaite-Juškiene, Artūru Morozovu ir Justinu Dūdėnu.Ved. Jolanta Kryževičienė

Tęsiame pokalbius su šių metų Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatais. Laidos svečiai – režisierė, scenaristė Marija Kavtaradzė ir poetas, prozininkas Alvydas Šlepikas.„Kaip buvo nužudyti Lietuvos žydai, visi žino, bet kaip jie gyveno, ką svajojo, kuo tikėjo – ši istorija dar nepapasakota“. Kelionė į Šeduvą, kur apie kuriamą muziejų „Dingęs Štetlas“ pasakoja idėjos autorius ir vadovas Sergejus Kanovičius ir vyriausia ekspozicijos kuratorė Milda Jakulytė.„Esu atsisakiusi vaidmenų, bet nesu prašiusi vaidmens“,- sako viena ryškiausių, įdomiausių Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorių Ligita Kondrotaitė. Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Besąlygiškas tikėjimas mokiniais, palaikymas, skatinimas vystyti savo talentus ir tikinimas – jūs viską galite, aukščiau tik dangus. Tokį savo mokytoją, KTU Gimnazijos įkūrėją Bronislovą Burgį prisimena jo auklėtiniai, savo prisiminimus sudėję į knygą „Aukščiau – tik dangus“.Parodos ir moksliniai tyrimai, naujos pažintys su senais fotografijos meistrais, vakarai ir edukacijos – tokia yra vienintelio Lietuvoje Fotografijos muziejaus kasdienybė. Apie besibaigiančius metus, naujas parodas ir šventinius susitikimus – pokalbis su muziejaus direktore, parodų kuratore Vilija Ulinskyte-Balziene.Nors linksmintis advento laiku bažnyčia draudė, Dzūkijos kaimuose iki pat Trijų Karalių pirkiose skambėdavo giesmės, kuriose žmogaus gyvenimas pynėsi su paukščių ir miško žvėrių gyvenimu. O naujajame albume „Da Laduma Ladum“ autentiškos dzūkų giesmės pinasi su modernia kompozitoriaus Pauliaus Kilbausko muzika. Pokalbis su muzikologe ir šių dainų giedotoja Egle Kašėtiene.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie Paryžiaus nacionalinio baleto streiką, paslaptingą smuikininkų dueto „TwoSet Violin“ sugrįžimą bei konfliktus, kylančius dėl juodaodžių operos veikėjų vaizdavimo šiandien.Kino režisierius, scenaristas Karolis Kaupinis parašė pirmąją pjesę teatrui, kurios skaitymai vyko projekte „Versmė". Pjesėje autoriaus kūryba susipina su dokumentiniais istoriniais kadrais, nes istorija labai svarbi Karoliui Kaupiniui. „Man darosi svarbu, kas lieka keičiantis laikui. O jeigu neatsilaikysim, neišsaugosim valstybės? Tai užfiksuokim, kas esam",- sako režisierius ir dramaturgas - rubrikos „Be kaukių“ svečias.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Lietuva – garbės viešnia. Tik geros knygos“. Taip skelbia šiandien prasidedančios bene didžiausios Lenkijos knygų mugės Vroclave rengėjai. Kaip prisistato Lietuvos literatūra, kokios knygos atkeliauja pas mūsų kaimynės skaitytojus?Kas buvo sovietmečio menininkai - cenzūruoti, persekioti kūrėjai ar aktyvūs ideologinės sistemos dalyviai? Platų cenzūros spektrą atskleidžia naujoji paroda „Stebimi: Cenzūra Lietuvos mene XX-XXI amžiuje“, atidaroma Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie klasikinės muzikos koncertus video žaidimuose, naują kino juostą apie Maria Callas ir Milano La Scalos orkestro streiką, teatrui kainavusį kelis šimtus taurių šampano.Du tos pačios kartos menininkai Jonas Mekas ir senegalietis Ousmane Sembene niekada nebuvo susitikę realybėje. Tačiau jie susitinka Nacionalinio Kauno dramos teatro ir Senegalo kūrėjų bendrame filme „Dialogas tarp pasaulių“. Pokalbis apie unikalų Lietuvos ir Afrikos menininkų bendradarbiavimą.Apie teatro ir kino vaidmenis, lūžius teatre ir darbą su jaunąja karta pokalbis su rubrikos „Be kaukių“ svečiu - aktoriumi, režisieriumi, pedagogu Arvydu Dapšiu.Ved. Jolanta KryževičienėNuotr. iš LTMKM archyvo. Vaidybinis filmas „Kareivis – Lietuvos gynėjas“. Rež. Jurgis Linartas, kino bendrovė „Akis“, 1928.

Subtiliai žaismingas ir subtiliai rimtas „Paviljono“ knygų savaitgalis devintą kartą kviečia į trijų dienų literatūrinę šventę. Tiesioginė Ryčio Skamarako pokalbio transliacija iš renginio.„Knygų vis daugiau, o atradimų vis mažiau“,- yra sakiusi literatūrologė, šiuolaikinės literatūros kritikė dr. Jūratė Sprindytė, šiais metais apdovanota Vytauto Kubiliaus ir Vyriausybės premijomis. Pokalbis su laureate.Igno Gudelevičiaus muzikinis pasakojimas nukels mus į 1970-ųjų - 1980-ųjų Amerikos populiariosios muzikos sceną, kai nuoširdumu ir paprastumu garsėję identiški broliai dvyniai - Bilis ir Bobis - sudomino daugybę klausytojų.„Sunkiausia buvo žmones sukviesti į pirmuosius renginius – aš neturėjau meno galerijos ir buvau absoliučiai nežinoma meno rinkoje“,- taip savo veiklos pradžią prisimena šiandien sėkmingai veikiančios AP galerijos įkūrėja ir meno degustacijų rengėja Vilma Jankienė. Apie meną ir verslą, apie šiuolaikinio meno pristatymą ir meilę ... lėktuvams – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta KryževičienėNuotr. P.Žižliausko, D.Rudėnaitės

Vinco Kudirkos muziejuje atidaroma vieno įdomiausių, kontraversiškiausių fotomenininkų - Rimaldo Vikšraičio fotografijų ir etnografinių žaislų paroda „Atgal į vaikystę“. Niekada viešai neeksponuoti, paties autoriaus atspausti darbai nukelia į sovietmečio vaikų gyvenimą kaime, tai jautrūs, estetiški kasdienybės vaizdai. Apie naują parodą pasakoja kuratorės Jolanta Bernotaitytė ir Lina Bukauskienė.Į Lietuvą atkeliauja Latvijos avangardas. Atidaroma legendinės 9-ojo dešimtmečio Latvijos pogrindinio meno bei muzikos grupės NSRD kūrybos paroda.„Negalvokite, kad turite viską suprasti. Nesijauskite tarsi turėdami įveikti kažkokį žinių testą“, – sako britų klavesinininkas ir dirigentas, senosios muzikos gyva legenda Trevoras Pinnockas. Į Lietuvą jis sugrįžo trims koncertams kartu su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru ir soliste Lauryna Bendžiūnaite. Kodėl jo gyvenime ypatingas vaidmuo teko būtent senųjų meistrų kūriniams? Kaip muziką pažinti jis pataria klausytojams? Ir kodėl kartais „skambina“ kompozitoriams? Su Trevoru Pinnocku kalbėjosi Rasa Murauskaitė-Juškienė.Kompozitorius Jurgis Kubilius apžvelgia muzikos pasaulio naujienas: drastiškai brangsta kultūra Nyderlanduose, už kiek galima įsigyti Richardo Wagnerio juodraščius ir kokio amžiaus yra vidutinis Niujorko Metropolitan opera klausytojas.Kokį šiuolaikinės Lietuvos vaizdą matome literatūros veidrodyje? Kaip keičiasi Lietuvos visuomenė? Kiek mes turime kritinio mąstymo ir saviironijos? Ar demokratinėse valstybėse gali subręsti sąlygos diktatūrai? Rubrikos „Be kaukių“ svečias - filosofas dr. Viktoras Bachmetjevas.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Skaudžiai išgyvendamas nūdienos istorijos ir gyvenimo kolizijas agresyvokoje Vilniaus terpėje jaučiuosi kaip tremtinys, susitapatinęs su Dante“,- sako vienas įdomiausių Lietuvos tapytojų Solomonas Teitelbaumas, atidaręs parodą „Besiblaškanti Dantės siela“.Pirmapradis Gabrieliaus pasaulis ir realaus pasaulio dramos tapo režisieriaus Lino Mikutos ir operatorės Kristinos Sereikaitės naujo dokumentinio filmo „Gabrielius iš neprarasto rojaus“ leitmotyvu. Apie „Scanoramos“ festivalio uždarymo filmą kalbamės su jo kūrėjais.Lapkričio 16-ąją džiazo dainininkė Diana Krall mini savo 60-metį. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Paryžiuje lapkričio mėnesį fotografija užima ypatingą vietą miesto kultūrinėje programoje. Ignas Zalieckas kalbina Nacionalinės Prancūzijos bibliotekos kuratorę Héloise Conesa.„Senoji raštija lemia mūsų priklausymą Europos civilizacijai“,- sako senosios lietuvių literatūros tyrėjas ir vertėjas, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius, dr. Sigitas Narbutas.Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius, literatūros istorikas ir vertėjas iš lotynų ir senosios graikų kalbos, humanitarinių mokslų dr. Sigitas Narbutas ilgus metus tyrinėja senąją lietuvių literatūrą ir laiko ją neišsemiamu įkvėpimo šaltiniu iš neaprėpiamų temų mokslo tyrimams. Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Vaiva Grainytė. „Nuo ašies“. Režisierė Saulė Norkutė, garso režisierius Vladas Dieninis, garso operatorius Ramūnas Jasutis. Vaidina Gabrielė Malinauskaitė, Vidmantas Fijalkauskas, Ana Miščenko, Jolanta Kryževičienė. 2015 m.

Nidoje šventiškai užbaigiami „Švyturių metai“. Kas pasikeitė per šiuos metus, kokios yra ateities vizijos – pokalbis su Neringos muziejų direktore, humanitarinių mokslų daktare Lina Motuziene.Fotografės Gretos Skaraitienės archyve vis daugiau išėjusių žmonių nuotraukų. Gal todėl naujoji paroda „Neužmiršti“ surengta ypatingoje vietoje – LPC meno galerijoje.Teatro, kino, televizijos ir radijo režisierius, scenaristas ir prodiuseris Juozas Javaitis vakar minėjo savo 70-metį. Su jubiliatu susitiko Karina Metrikytė.Spalio 25-ąją vienai ryškiausių šių dienų dainininkių Katy Perry sueis 40 metų. Apie jos išgyventą sėkmę, šlovės naštą, krizes ir paauglišką maištą – Ievos Buinevičiūtės pasakojime.„Mūsų karta vengė tų kompromisų visokiais būdais. Provokavome vieni kitus paišyti tiesą apie tuometinę realybę. Gyvenimas yra gražus toks, koks yra“. Tai galėtų būti tapybos provokatoriaus, ekspresionisto, Vilniaus dailės akademijos tapybos katedros vedėjo, profesoriaus Arvydo Šaltenio kūrybos motto. Neseniai 80-metį paminėjęs talentingas kūrėjas ir pedagogas – rubrikos „Be kaukių“ svečias.Ved. Jolanta Kryževičienė

Tarptautinis aktualios muzikos festivalis GAIDA šiemet kviečia atrasti DUENDE – paslaptingą, galingą jėgą, stipriai veikiančią žmogaus vidų, sukeliančią katarsį. Kaip ta jėga pasireikš festivalyje – pokalbis vadovu Remigijumi Merkeliu.Šiandien pirmą kartą pasaulyje bus minima tarptautinė UNESCO nematerialaus kultūros paveldo diena. Mes šią dieną švęsime prisimindami senąją kabančių sodų tradiciją. Apie parodą, filmą ir kodėl tik dabar pirmą kartą minima ši diena kalbėsime su Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos kultūros programų vadove ir parodos kuratore Milda Valančiauskiene.Pasaulio muzikos naujienos ir kompozitoriaus Jurgio Kubiliaus pasakojimas apie nepadorių vaizdų supykintus Štutgarto operos žiūrovus, riaumojančio suomių dirigento mirtį ir Niujorko Metropolitan operos sezono pradžią.Koks likimas laukia muziejų ir jų kolekcijų okupacijos ar karo metu? Apie tai Luvro muziejuje vakar diskutavo Prancūzijos ir Lietuvos muziejininkai, istorikai, kuratoriai. Kokios idėjos nuskambėjo konferencijoje iš Paryžiaus papasakos Ignas Zalieckas.„Laimingi yra tie atvejai, kai literatūros kūrinio vertimas būna įkvėptas skaitymo ir tampa tiesioginiu to įkvėpimo padariniu,“- yra sakęs šių metų Šv. Jeronimo premijos laureatas, vertėjas iš lenkų kalbos Vyturys Jarutis. Kokios knygos tampa įkvėpimo šaltiniu, kaip perteikti kitos kalbos ir kultūros savastį – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė.

Estijos kultūros fondas kitais metais minės veiklos 100-metį. Koks yra šio svarbaus Estijos fondo veikimo modelis? Kokios yra pagrindinės finansavimo kryptys ir prioritetai? Kokių didžiausių iššūkių kyla kultūros finansavimo veikloje? Pokalbis su Estijos kultūros fondo vadovu Margusu Allikmaa.Prasideda 15-oji meno mugė „ArtVilnius‘24“, kviečianti švęsti meną ir akcentuojanti Šiaurės Europos kultūrą. Apie „ArtVilnius“ pokyčius ir atradimus – mugės įkūrėja ir vadovė Diana Stomienė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius smalsaus, ar galima muziką atskirti nuo politikos, kokios praėjusią savaitę mirusios britų aktorės Maggie Smith sąsajos su muzika ir kokią muzikinę naujovę įdiegė Helsinkio oro uostas.Menotyrininkas, kuratorius ir dailininkas Vidas Poškus jau beveik dešimtmetį vadovauja VDA parodų salėms „Titanikas“. Kodėl šis meno laivas ne skęsta, o plaukia į vis platesnius vandenis? Kas yra gera paroda ir kodėl kuratoriai dažnai nori provokuoti žiūrovą? Pokalbis su rubrikos „Be kaukių“ svečiu Vidu Poškumi.Ved. Jolanta KryževičienėNuotrauka © Cultural Endowment of Estonia

Prieš 200 metų gimė pirmasis Vilniaus vaizdų fotografas Abdonas Korzonas, kurio gyvenimas tragiškai baigėsi Sibiro tremtyje. Fotografijos istorikas Dainius Junevičius atskleidžia įdomų mūsų istorijos puslapį.Šiandien po dvejų metų pertraukos atidaromas Marijampolės dramos teatras kviečia į premjerą. Kokią perspektyvą šiame mieste turi ne kartą kurtas ir vis nunykstantis teatras – pokalbis su teatro meno vadovu Zigmantu Baranausku.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie „Nematomą žmogų“ Rodą Tempertoną, formavusį 8-9 dešimtmečių skambesį ir kūrusį žymiausius praeito amžiaus muzikos hitus.„Ilgai bandžiau save slopinti, užsiimti rimtais mokslais, bet galiausiai nusprendžiau: bus kaip bus – rašysiu poeziją“,- yra sakęs filosofijos mokslų daktaras, poetas ir vertėjas Rimas Užgiris, šiais metais apdovanotas Šv. Jeronimo premija už lietuvių literatūros vertimus į anglų kalbą. Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė.

Estijos kultūros fondas kitais metais minės veiklos 100-metį. Koks yra šio svarbaus Estijos fondo veikimo modelis? Kokios yra pagrindinės finansavimo kryptys ir prioritetai? Kokių didžiausių iššūkių kyla kultūros finansavimo veikloje? Pokalbis su Estijos kultūros fondo vadovu Margusu Allikmaa.Prasideda 15-oji meno mugė „ArtVilnius‘24“, kviečianti švęsti meną ir akcentuojanti Šiaurės Europos kultūrą. Apie „ArtVilnius“ pokyčius ir atradimus – mugės įkūrėja ir vadovė Diana Stomienė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius smalsaus, ar galima muziką atskirti nuo politikos, kokios praėjusią savaitę mirusios britų aktorės Maggie Smith sąsajos su muzika ir kokią muzikinę naujovę įdiegė Helsinkio oro uostas.Menotyrininkas, kuratorius ir dailininkas Vidas Poškus jau beveik dešimtmetį vadovauja VDA parodų salėms „Titanikas“. Kodėl šis meno laivas ne skęsta, o plaukia į vis platesnius vandenis? Kas yra gera paroda ir kodėl kuratoriai dažnai nori provokuoti žiūrovą? Pokalbis su rubrikos „Be kaukių“ svečiu Vidu Poškumi.Ved. Jolanta KryževičienėNuotrauka © Cultural Endowment of Estonia

Oskaro Koršunovo teatras 26-ąjį sezoną pradeda mažoje, kamerinėje OKT studijoje. O kokio dydžio sezono gali tikėtis žiūrovas? Pokalbis su teatro vadovu režisieriumi Oskaru Koršunovu.Ar geismo ir malonumo tema susijusi su tokiomis savybėmis kaip amžius, lytis, kūnas ar negalia? Ar mūsų lyties, amžiaus ar (ne)gebėjimų skirtumai kelia gėdą ir nesaugumą? Apie tai premjerinį „Low Air“ šokio teatro spektaklį „Lustopia“ pasakoja Airida Gudaitė ir Laurynas Žakevičius.Rugsėjo 23-ąją minėjome „Bosu“ vadinamo dainininko Bruce‘o Springsteeno 75-etį. Apie Heartlandroko pradininką, suderinusį komerciškai sėkmingą roko skambesį su poetiškais, socialines problemas aptariančiais tekstais, reflektuojančiais Amerikos darbininkų klasės gyvenimo aspektus - Ievos Buinevičiūtės pasakojime.Sulaukęs garbingo 60-mečio tradicinis „Poezijos pavasaris“ keičia vadovą ir kryptį. „Tikiu, kad poezija tebėra svarbi ir reikšminga žmogaus gyvenime,“ – sako naujasis festivalio vadovas poetas Dainius Dirgėla. Apie festivalio naujas idėjas, apie poeziją ir dirbtinį intelektą – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta KryževičienėNuotraukos autorė Sophia Ebner

Kas sieja Klaipėdą, Troją, Titaniką ir Mendelsono maršą? Projektas „Reiškinys M“ kviečia atrasti aštuoniolika šiuolaikinio meno kūrinių ir uostamiesčio istorijos slėpinius.Vilniuje prasideda septintoji tarptautinė Leonido Donskio konferencija „Nuo juodos ir baltos iki pilkų atspalvių“, kurios tema – kritinio mąstymo skatinimas ir žvilgsnis į pilkąsias zonas.Kiekvieną dieną einame savo FLUXUS keliu, bet tik vieną kartą metuose tai žinome. Taip galvoja septintojo festivalio „Camino de Fluxus“ rengėjai ir kviečia į Kauną.Jurgio Kubiliaus parengtos muzikos naujienos apie nemokamas muzikos pamokas britams, lietuvišką pavardę Gramophone muzikos apdovanojimuose ir kaip amerikietis muzikantas tapo milijonieriumi, pasitelkęs dirbtinį intelektą.„Su žmogumi reikia užmegzti nematomą ryšį, kad jis atiduotų dalelę savęs“, – sako fotomenininkė Greta Skaraitienė, rubrikos „Be kaukių“ viešnia.Ved. Jolanta KryževičienėŽanos Jegorovos nuotr.

Kokia ateitis laukia Baltijos jūros? Nenuspėjama – atsako mokslininkai ir menininkai, kviečiantys į II-ąją meno ir mokslo trienalę „Nenuspėjamos ateitys“.Dešimtą kartą rengiamas įvietintos muzikos festivalis „Muzika erdvėje“ šį kartą siūlo ne tik atrasti unikalias Vilniaus ir jo apylinkių vietas, bet ir gilintis į visuomenei svarbias temas, apmąstyti besikeičiantį laiką.Vakar keturios Kauno valstybinės kultūros įstaigos pristatė naują sezoną. Ką savo žiūrovams žada Kauno dramos teatras, kaip trupė pasitinka 105 sezoną – papasakos teatro vadovas Egidijus Stancikas.„Teatras – kaip terapija. Gali pabūti kitu žmogumi“,- sako Keistuolių teatro aktorė Viola Klimčiauskaitė, ne tik vaidinanti scenoje, bet ir vedanti edukacijas vaikams, nes mokytis galima žaidžiant.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Pakeliui su klasika“ sveikinasi iš Kauno menininkų namų (KMN) vidinio kiemo, kur šią vasarą atidarytas naujas koncertams ir kitiems renginiams pritaikytas amfiteatras.Kauno menininkų namų kuratorė Agnė Bagdžiūnaitė pristatys šioje įstaigoje pulsuojantį šiuolaikinio meno vyksmą, kūrėjų rezidencijas, parodas, iššūkius. Agnė yra menininkė, kuratorė, tyrėja. Savo praktiką ir tyrimus grindžia žmonių istorijos, feministinės etnografijos metodologijomis. Šiemet Agnė su KMN kolega Edvinu Grinkevičiumi įvertinta Meno kritikos apdovanojimuose. Kuratorių duetas apdovanotas už KMN organizuotą tarpdisciplininį daugialypį projektą „Nepadorūs vakarai“. „Už atsparumą netolerancijai, queer atminties aktualizavimą ir empatišką kuratorystę“.Jau prasidėjo ir iki rugpjūčio 29 dienos truks KMN rengiamas ciklas „Kultūra į kiemus“, kuris aplankys visas 11 miesto seniūnijų, vadinamųjų mikrorajonų. Kiemuose skamba populiarioji ir eksperimentinė muzika, rodomi filmai ir video instaliacijos, vyksta fotoparodos ir keliauja muziejus ant ratų. O kiemų šeimininkai kaimynus kviečia iš arčiau pažinti ir patirti unikalias Kauno kiemų erdves. Svečiuose – Žaliakalnio kiemo gyventojas Domas Sirgedas, papasakosiantis apie šią patirtį.Kauno IX forto muziejuje atidaroma paroda „Bachmutas. Genocido veidai 1942 | 2022“. Ukrainos Nacionalinio istorinio memorialinio draustinio „Babin Jar“ parengta paroda pristato Bachmuto praeities ir dabarties tragedijų retrospektyvą ir atskleidžia šiurpų genocido paveikslą, kurio veidas tas pats – totalitarinis režimas su neapykantos ideologija. Apie parodą papasakos muziejaus vadovas Marius Pečiulis ir Mariia Mizina, parodos vyriausioji kuratorė.XXIX Pažaislio muzikos festivalis truko tris mėnesius ir savaitgalį bus uždarytas L. Vilkončiaus opera „Pasaulio sutvėrimas“. Apie šiemetinės vasaros akcentus ir planus XXX-ajam festivaliui pasakos ką tik iš Peru grįžusi jo vadovė Giedrė Mikaitienė.Rubrikoje „Be kaukių“ – Kauno metų architektu išrinktas KTU docentas Vytautas Baltus.Ved. Kotryna Lingienė ir Jolanta Kryževičienė

„Brazilijoje sunku įgyvendinti kultūros veiklas, nes orientuojamasi į pramogas. Europa taip pat suka į tą pusę“,- sako korneto atlikėjas Rodrigo Calveyra, kartu su ansambliu „Canto Fiorito“ organizuojantis senosios muzikos festivalį Kretingoje. Pokalbis su ansamblio ir festivalio meno vadovu Rodrigo Calveyra ir prodiusere Renata Dubinskaite.Tęsiame pasakojimų ciklą, skirtą Lozoraičių metams. Koks buvo brolių Lozoraičių vaidmuo Lietuvai išsikovojant nepriklausomybę?Laidoje „Įgarsintas vaizdas“ – apie Alfredo Hitchcocko muzikinius pasirinkimus ir muziką kaip personažą, labiausiai padedantį režisieriui, atliekantį funkcijas, kurių negali tikri aktoriai.„Atgavus nepriklausomybę viskas apvirto aukštyn kojomis. Išėjau į banką, alga buvo labai gera. Bet tai buvo visiškai ne mano gyvenimas“,- sako Paryžiuje gyvenanti televizijos ir kino režisierė, prodiuserė Aušra Lukošiūnienė. Ji - rubrikos „Be kaukių“ viešnia.Ved. Jolanta Kryževičienė

Jeigu dar nežinote, kas yra Vergilijus, Platonas ar Homeras, jeigu galvojate, kad antikoje didžiuosius žygius atliko tik didvyriai – neabejotinai norėsite dalyvauti Klasikų akademijoje, skirtoje moksleiviams.Prasideda tarptautinis Lokarno filmų festivalis. Kuo įdomi jo programa, kokie Lietuvos kūrėjų filmai jame dalyvauja pasakoja festivalio „Kino pavasaris“ programos ir pirkimų vadovė Dovilė Grigaliūnaitė.Keliaudami po Lietuvą užsukite į Telšius. Ką čia galima pamatyti mums atskleidžia Tomas Mizgirdas.Baltos, panašios į hippopotamus būtybės? Kas tai? Tai žymieji troliai mumiai, sukurti suomių menininkės Tovės Marikos Jansson. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.„Šiandien daugelis filmų yra profesionaliai sukurti. Klausimas apie jų prasmę ir apie ką tas kinas kalba",- sako Rasa Paukštytė – teatro ir kino kritikė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja, pirmosios knygos „Lietuvos kinas. Laiko slenksčiai, raidos ženklai“ apie Lietuvos kino raidą idėjos autorė ir viena iš sudarytojų.Apie kino praeitį, raudonas linijas, apie šiuolaikinį kūrėjų žvilgsnį ir pasaulinį kontekstą - pokalbis rubrikoje „Be kaukių“. Ved. Jolanta Kryževičienė

„Iš nebūties ar pasąmonės gelmių išnyra bauginantys, bet sykiu hipnotizuojantys vaizdai. Iš chaoso gimsta naujas pasaulis“,- taip apie menininko Eimučio Markūno paveikslus rašė poetas Julius Keleras. Apie naują dailininko parodą „Transfuzijos“ pokalbis su autoriumi ir dailėtyrininke Danute Zoviene.Buvęs mėsininkas, lopšelio darželio mokytojas, motociklininkas ir akordeonininkas rengia keturių koncertų muzikos šventę ir sugeba pakviesti į Varėną net kamerinį orkestrą. Pokalbis su Nerijumi Bakula – suvalkiečiu iš Dzūkijos.Tęsiame šešių pasakojimų ciklą, skirtą Lozoraičių metams paminėti. Šį kartą Donatas Puslys pasakos apie Stasio Lozoraičio sūnus.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Kino kritikas Gediminas Kukta mano, kad kinas gali būti puikus pabėgimas nuo tikrovės, kasdienybės, rūpesčių. Ar tokia pabėgimo erdvė gali būti ir paukščių pasaulio stebėjimas? Apie ornitologiją ir kiną – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kaip atsitiko, kad sovietmečio pilietinio nepaklusnumo simboliu vadinamas mąstytojas Justinas Mikutis vis dar lieka mažai žinomas plačiajai visuomenei? Pasakoja Lietuvos Kultūros tyrimų instituto mokslininkė dr. Odeta Žukauskienė.Tamsaus miško ruožas tarp smėlio dykumų dar XIX amžiuje buvo pavadintas Schwarzort ir tapo didžiausiu Kuršių Nerijos kurortu. Po Juodkrantę keliaujame su KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininike dr. Nijole Strakauskaite.Staškūniškio Arklių pašto stotį, statytą beveik prieš du šimtus metų, nuo visiško sunykimo išgelbėjo tai, kad buvusios stoties pastatai nėra valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąraše. Ir, žinoma, istoriją mylintys, šiek tiek avantiūristiški žmonės.Staškūniškyje, Anykščių rajone, lankėsi kolegė Alma Valantinienė.Amerikiečių baubas, siaubas - Rėksnys Jay Hawkinsas – viena įdomiausių asmenybių XX amžiaus istorijoje, įtvirtinusių rokenrolą kaip juodaodžių muziką. Gal šis piktadarys būtų gyvas ir šiandien bei liepos 18-ąją šventęs savo 95-metį, jei, kaip pats sakė, nebūtų įlipęs į karstą anksčiau laiko. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Keturis vakarus per savaitę, pasiklausę rimtų žinių iš Lietuvos ir pasaulio, galime įsijungti „Dviračio žinias“ ir pamatyti įvykius iš kitos pusės, o dažnai pasijuokti iš mūsų „apokaliptinių“ rūpesčių ir problemų. Rubrikoje „Be kaukių“ – nematomas „Dviračio žinių“ kūrėjas režisierius Augustinas Gricius.Ved. Jolanta KryževičienėA.Kulikausko nuotrauka

Iki Antrojo pasaulinio karo Kaune gyveno daugiau nei 30 tūkst. žydų. Holokaustą išgyveno mažiau nei 3000. Artėjant frontui, 1944 m. liepos 8-13 d. Kauno getas buvo likviduojamas – dalis suaugusių buvo išvežti į koncentracijos stovyklas, vaikai, seneliai ir ligoniai sušaudyti, kiti žuvo liepsnose, nes getas buvo sudegintas. Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas prisimena istoriją ir pristato paminėjimo renginius.Austrijoje gyvenanti iš muzikų šeimos kilusi Ieva Pranskutė dažnai atvyksta koncertuoti į Lietuvą. Apie muzikinę Austrijos kultūrą, Lietuvos garsinimą ir publiką – pokalbis su atlikėja.Kasmetinis Bijotų dvaro festivalis šiemet prasidėjo teatrų sueigos renginiu. Čia, gamtos apsuptyje, vieni teatrai atsigręžė į kaimo gyvenimą, kiti – į emigraciją. Kaip gyvena mėgėjų teatrai regionuose?XX amžiaus antroji pusė – aukso amžius kino muzikos industrijoje, kai kelios kompozitorių kartos pasiekė, jog muzika taptų pilnaverte kino meno dalimi. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.„Šiųmecis pescivalis bus tokis švencinis, kokis dar nigdi nebuvo“,- įsitikinę Eglė ir Rokas Kašėtos, kviečiantys į paskutinį dzūkų kultūros festivalį „Čiulba ulba“, skirtą dainininkei Marei Kuodžiūtei-Navickienei. Rubrikoje „Be kaukių“ - pokalbis su muzikos istorike, muzikologe ir festivalio siela Egle Kašėtiene.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kas Lietuvoje buvo darbostogų pradininkas? Pasirodo, tai Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Apie parodą Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje ir 35-ą gimtadienį muziejaus gimtadienį pokalbis su muziejaus direktore Nijole Laužikiene.Ką apie pirmąją Dainų šventę sovietmečiu drįso pasakoti dirigento ir muzikologo Donato Katkaus mama? Prisimena Maestro Donatas Katkus.Šeštadienį Vilngio parke vyks finalinis Dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ vakaras. Kaip finalinio šventės vakaro programą vertina chorinės muzikos profesionalai? Kokius pastebėjimus bei kritiką linkę išsakyti kasdien su chorais dirbantys dirigentai?Ką tokio sugalvojo kompozitorius Christophas Willibalas Gluckas, kūręs daugiausia operas, kad jo idėjos randa atgarsį ir šiuolaikinėje operoje, o ir operos nemėgstančius sužavi šiuo žanru?Rubrika „Be kaukių“. „Aš niekada nebūsiu amerikietė, aš visą laiką būsiu lietuvė“,- sako daugiau kaip tris dešimtmečius JAV gyvenanti psichologė Rasa Matusevičiūtė Massoudi, su Kalifornijos moterų choru atvykusi dalyvauti šimtmečio Dainų šventėje.Ved. Jolanta Kryževičienė

Leidykla LAPAS pirmoji skelbia viešą veiklos ir finansinę ataskaitą. Įspūdžiai iš Kyjivo knygų mugės. Apie tai plačiau - leidyklos įkūrėja Ūla Ambrasaitė.Šiandien Vilniuje, Saulės kapinėse, sarkogafo formos kenotafu įamžinta pirmosios lietuvių egiptologės Marijos Rudzinskaitės-Arcimavičienės palaidojimo vieta. Plačiau pasakoja paminklo pristatymo renginyje apsilankiusi kolegė Alma Valantinienė.„Muzikos galima mokytis, arba muzika galima gyventi“, - sako Barselonoje gyvenanti ir kurianti vokalistė iš Lietuvos Ugnė Danielė Reikalaitė„Jos“ ir „trans“ muzikoje: moterų ir „queer“ atstovų-elektroninės muzikos kūrėjų veidai XX amžiuje ir jų darbai pripažinti tik XXI-ajame. Apie moterų ir translyčių asmenų eksperimentus ir bandymus surasti vietą tuo metu naujausiose meno ir medijų praktikose bei muzikos istorijoje - Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.„Daugelis užduočių šiandieninėje mokykloje tikrina ne kompetencijas, o iškalimą“,- sako istorijos mokytojas, socialinių mokslų daktaras Algis Bitautas, rubrikos „Be kaukių“ svečias.Ved. Jolanta Kryževičienė

Metų kritikos apdovanojimą pelnė Ilonos Mažeikienės ir Reginos Urbonienės sudaryta prisiminimų knygą trimis kalbomis „Žibuntas Mikšys. Kad būt sugrįžtama“. Apie sąžiningą ir daugiaplanį nepaprasto kūrėjo portretą - pokalbis su autorėmis.„Mes įmesti į pasaulį ir ieškome būdų, kaip susikurti ryšius, kur galima jaustis kaip namie. Mano dvasinė tėvynė yra Rytų Prūsija“,- sako tapytojas, filosofas Tomas Kiauka, atidaręs parodą „Rytprūsių dangus“.Tęsiame ciklą „100 balsų Dainų šventei“. Pasakojimas apie folkloro ansamblį iš Anykščių „Valaukis“.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie vienos žymiausių 7-ojo dešimtmečio dainų „California Dreamin“ bendrakūrėjos Michellės Philips (grupės „The Mamas and the Papas“ narės) įvaizdį, kūrybinį palikimą ir įtaką pop kultūrai.Rokas Dovydėnas - vienas įdomiausių Lietuvos šiuolaikinės keramikos kūrėjų, provokuojančių performansų autorius, meno daktaras ir skautas. Kokias galimybes atveria keramika, kuo europiečiui įdomi Rytų tradicija, kodėl menininkas tampa skautu - pokalbis su Roku Dovydėnu rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Maestro Stanislavas Domarkas, ilgametis Kauno ir Klaipėdos valstybinių muzikinių teatrų vadovas, Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro įkūrėjas, nacionalinių veikalų pastatymų puoselėtojas gražų ir turiningą 85-erių metų gyvenimo ir kūrybos kelią švenčia savo labai atsinaujinusiuose namuose: Klaipėdos valstybiniame teatre koncertu „Vivat, Maestro“. „Labai laukiau to momento!“. Pokalbis su maestro.Šiauliuose prasidėjo vasaros koncertų ciklas: miesto viešosiose erdvėse rengiami nemokami profesionaliosios muzikos koncertai. Taip siekiama šiauliečius priartinti prie klasikinės kultūros, lavinti muzikinį jų skonį. Bulvaro vasaros atidaryme Tomas Mizgirdas kalbėjosi ir su oganizatoriais, ir su šiauliečiais, nusprendusiais pasimėgauti Big bendo ritmais.LVSO koncertų salėje – operos solisto Edgaro Montvido ir jo ilgamečio bendrakeleivio scenoje pianisto Simono Lepperio rečitalis. Išskirtinę programą vienas žymiausių tenorų pristato minėdamas savo kūrybinės veiklos 25-metį. Apie netikėtą koncerto programą ir netrukus prasidėsiantį Pažaislio muzikos festivalį – operos solistas, festivalio meno vadovas, Nacionalinės premijos laureatas Edgaras Montvidas.Rubrikoje „Ką man skaityti?“ Jolanta Kryževičienė pristato Rosos Montero knygą „Absurdiška mintis daugiau niekada tavęs nebepamatyti“ ir Audriaus Ambraso „Architektūra kaip galvosūkis“.Molėtų kultūros centro direktorė Inga Narušienė tiki kultūros galia bendruomenei, kokio ji bebūtų dydžio, ir su didžiuliu polėkiu sėja kultūrinį užkratą Aukštaitijoje. Nuo kasdienės veiklos Molėtuose iki jubiliejinės tūkstantinės „Dainų šventės“ – visa tai yra vienodai svarbu, įsitikinusi ji. Apie kultūros svarbą provincijoje ir apie gyvenimo polėkį – Inga Narušienė rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

„Muzika yra užkoduota informacija. Žmogus ją turi atrakinti“,- taip yra sakęs kompozitorius Giedrius Puskunigis. O ką jis pasakys apie kino muziką? Kompozitorius išleidžia kompaktinę plokštelę „Laiko tiltai“, kurioje kūriniai kino filmams.„Ar galima videokamera užfiksuoti orą, kuriuo kvėpavome daugybę gegužių Druskininkuose? Kažkada nutariau pabandyti“,- sako kompozitorius Gintaras Sodeika, kviečiantis į 20 metų kurto filmo peržiūrą 40-ajame Druskomanijos festivalyje.Tęsiame pasakojimų ciklą „100 balsų Dainų šventei“. Kaip karo niokojamoje Ukrainoje gyvuoja Kyjivo Maironio lietuvių kultūros draugijos choras „Viltis“, kuris jau tris dešimtmečius atvyksta į Dainų šventę.Ką reiškia dirbti didžiausio muzikinio teatro prodiuseriu? Ir kodėl dar reikia vadovauti vaikų simfoniniam orkestrui? Daugybę veiklų turintis Artūras Alenskas prasitarė - nežinau, kas yra laisvalaikis, nes visada dirbu mėgstamą darbą.Rubrikos „Be kaukių“ svečias - LNOBT Pastatymų, renginių ir gastrolių organizavimo skyriaus vadovas ir Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos moksleivių simfoninio orkestro „Simfukai“ vadovas Artūras Alenskas.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Art Compensa pristato didžiulę įvairovę meninių braižų, meno rūšių, kad žiūrovas pats atsirinktų tai, kas jam įdomiausia“, – sako prasidedančios mugės meno vadovė Ramutė Rachlevičiūtė.„Vilnius Mama Jazz“ grįžta į senąsias vėžes – tarptautinė konkurso žiuri, džiazo vitrina ir ypatingas dėmesys Lietuvos muzikantams. Apie prasidedančio renginio pokyčius ir naujienas - festivalio vadovė Judita Bartoševičienė.Ketvirtadienį prie Vilniaus miesto savivaldybės buvo surengtas piketas, kuriuo muziejų ir kultūros atstovai išreiškė nepritarimą praėjusią savaitę pasirodžiusiam Vilniaus miesto tarybos sprendimui likviduoti Vilniaus memorialinių muziejų direkciją, o jai priklausantys rašytojų Vinco Mykolaičio-Putino, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir Venclovų butai pervesti viešosios įstaigos „Vilnius UNESCO literatūros miestas“ žinion.Artėja jubiliejinė Lietuvos dainų šventė ir mes tęsiame pasakojimų ciklą „100 balsų Dainų šventei“. Keliaujame į Anykščius, kad sužinotume, kodėl anykštėnės ateina į merginų šokių kolektyvą „Saulašarė“.Legendinė literatūros mokytoja Violeta Tapinienė išleido prisiminimų knygą „Susigrąžinto laiko blyksniai“, kurioje pasakoja apie svarbiausią savo gyvenimo laiką. Tai skaudūs vaikystės išgyvenimai, kai teko slapstytis su mama nuo saugumo, jos vyro Laimono Tapino liga ir didelės bendrystės, meilės jėga. Rubrikoje „Be kaukių“ - pokalbis su Violeta Tapiniene.Ved. Jolanta Kryževičienė

Vaiva Grainytė „NUO AŠIES“ – LRT radijo dramaturgijos konkurso laureatė. Režisierė Saulė Norkutė, garso režisierius Vladas Dieninis, garso operatorius Ramūnas Jasutis. Vaidina Gabrielė Malinauskaitė, Vidmantas Fijalkauskas, Ana Miščenko, Jolanta Kryževičienė.2015 m. įrašas.