Podcasts about renesanso

„7 meno dienos“ naujausio numerio apžvalga;Praėjusią savaitę prasidėjo 30-asis „Kino pavasaris“. Kokius proveržius Lietuvos kine paskatino šis festivalis?;Užsienio spaudos apžvalga;Baltijos šalių nacionaliniai operos ir baleto teatrai pasirašė bendradarbiavimo memorandumą. Pokalbis su Latvijos nacionalinio operos ir baleto tarybos pirmininku Sandis Voldinis, Estijos nacionalinės operos generaliniu direktoriumi Ottas Maatenas ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaline direktore Laima Vilimiene;Pristatoma nauja muzikologo, pianisto Dariaus Kučinsko knyga „Chronologinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos katalogas“;Vienam svarbiausių Vakarų Europos menininkų – Renesanso dailininkui, skulptoriui, architektui, poetui, inžinieriui Mikelandželui – 550 metų;Lietuvos leidėjų asociacija turi naują prezidentę Dovilę Zaidę. Pokalbis apie būsimus Lietuvos leidėjų asociacijos pokyčius ir veiklos kryptį su naująja prezidente Dovile Zaide;Kovo 14–16 d. Kuršių nerijoje vyks paukščių sutiktuvių savaitgalis, kviečiantis stebėti tūkstančius grįžtančių paukščių, dalyvauti edukacinėse veiklose bei klausytis gamtos ekspertų pasakojimų. Pokalbis su ornitologu Mariumi Karlonu.Ved. Donatas Šukelis

Kaip maistas Viduramžiais ir Renesanso epochoje atliko svarbaus socialinio bei ekonominio statuso ir kultūrinio identiteto indikatoriaus vaidmenį? Kas vadovavo LDK valdovų virtuvei ir joje plušo? Kokio socialinio sluoksnio atstovai sudarė virtuvės tarnybos branduolį? Ar tarp virtuvės tarnybos žmonių būta moterų? Koks žmogus galėjo tapti valdovo virtuvei vadovavusiu virtuvininku? Ar tuo metu egzistavo virtuvės šefo – žvaigždės samprata?Kiek kartų per dieną, kaip taisyklė, valgydavo didysis kunigaikštis? Kokie indai buvo ant valdovo stalo? Ką ir iš kur sužinome apie valdovų stalui ruoštus patiekalus, jų receptus ir skonį? Kokius valgius ir gėrimus labiausiai mėgo Žygimantas Augustas, Steponas Batoras, Zigmantas ir Vladislovas Vazos? Ar tarp šių valdovų kulinarinių pomėgių yra dramatiškų skirtumų?Pokalbis su knygos „Valdovai valgo. Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių virtuvė XVI-ojo – XVII-ojo amžiaus I pusėje. Nuo Žygimanto Augusto iki Vladislovo Vazos“ (Vilnius: Aukso žuvys, 2025) autore, dr. Neringa Dambrauskaite-Martinkėne.Ved. Aurimas Švedas

Dailininkų sąjungos galerijoje atidaroma vieno svarbiausių lietuvių tapytojų, šiuo metu gyvenančio Jungtinėse Amerikos Valstijose, abstrakcionizmo atstovo Kęstučio Zapkaus paroda „Kęstutis Zapkus. VĖLYVESNI SŪKURIAI“. Pokalbis su kūrėju Kęstučiu Zapkumi ir parodos kuratoriumi Arvydu Žalpiu.Šiandien minime vieno svarbiausių Vakarų Europos menininkų – Renesanso dailininko, skulptoriaus, architekto, poeto, inžinieriaus Mikelandželo 550 metų sukaktį. Apie kūrėjo reikšmę mūsų kultūrai pasakoja menininkas, dailėtyrininkas Vidas Poškus.Kauno rajone „Senas kluonas“, kai atšils orai, jau devintus metus pasitiks visus, ieškančiuosius susitikimo su kultūra, menu ir gamta. O iki tol išskirtinėje erdvėje savo pašaukimą atradęs fotografas Rytis Šafranauskas kviečia į pirmąją savo personalinę parodą „Vėjo namai“. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie britų muzikų protestus prieš naująją dirbtinio intelekto politiką, 16 valandų trunkančio Eriko Satie kūrinio atlikimą ir 99-ąjį jubiliejų atšventusio kompozitoriaus György'iaus Kurtágo muzikos albumą.Rubrikoje „Be kaukių“ – dainininkė Simona Jakubėnaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kuo svarbi piliakalnių istorija ir kaip ją patraukliai pasakoti?Šiaulių simfoninis orkestras jau renkasi į pirmąsias repeticijas.Kauno miesto kamerinis teatras šiuos metus pradėjo su nauja menine programa „Kamerinis plius“.2024-uosius Lietuvos tautosakos institutas vykdė porjektą „Ilgai atminčiai“. Kokie šio projekto rezultatai?Minime Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Kodėl reikia mokyti vaikus apie holokaustą ir kaip tą daryti?Šiauliuose šiemet minimas seniausio miesto pastato jubiliejus – 400-osios, Renesanso epochą atspindinčios, katedros metinės.Paskelbti praėjusių metų „Turizmo sėkmingiausieji“. Tarp jų ir ne vienas kultūros objektas.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Šiandien Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Nacionalinėje dailės galerijoje pradedama eksponuoti išskirtinė Japonijos populiariosios kultūros paroda „Gražuolės, pamėklės ir samurajai. Japonijos popkultūros tradicija nuo Edo laikotarpio ukiyo-e iki XX-XXI a. mangos, anime ir sūpā furatto“.Raseiniuose sekmadienio naktį pristatomas performansas „Radvilos Našlaitėlio sapnas: Renesanso opera Raseiniuose“. Pasakoja kūrinio režisierius Arūnas Kazlauskas.Kaip veikia viena sėkmingiausių šiuolaikinės muzikos organizacijų pasaulyje? Tiesiai iš Bruklino parsivežtas pokalbis su „Bang on a Can“ projektų vadove Philippa Thompson.Trečią liepos savaitgalį tradiciškai visi keliai veda į vieną seniausių šalies miestų – Žagarę. Čia rengiamas daugeliui žinomas ir mėgiamas Vyšnių festivalis. Šiųmetis jubiliejinis – 20-asis. Žagarėje lankėsi kolega Tomas Mizgirdas.Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė, buvusi Lietuvos kultūros instituto vadovė Aušrinė Žilinskienė kultūros vadybos lauke dirba daugiau nei 25-erius metus. Kaip mūsų kultūra per tą laiką keitėsi? Kokią kultūrą lengviausia eksportuoti? Ir kaip pavyksta suderinti svarbias profesines ir mamos pareigas? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Tarp leidybinių naujienų – keli labai įdomūs darbai. Indų kilmės britų pianistė Mishka Rushdie Momen nauju žvilgsniu žvelgia į Renesanso klavyrinę muziką, atlikdama ją moderniu „Steinway“ fortepijonu. Džiazo muzikantas Vijay‘us Iyeras pristato pirmąjį savo akademinės muzikos rinkinį. Estijos nacionalinis simfoninis orkestras gilinasi į prancūziškų operų uvertiūras. O štai artėjant Brucknerio 200 metų jubiliejui, daugėja įspūdingų šio simfonisto įrašų!Ved. Domantas Razauskas

Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto docentė Inga Skiedraitė savo pavyzdžiu įrodė, kad parašyti dvi disertacijas vienu metu įmanoma, net jei viena iš jų rašoma studijuojant Japonijoje. Nors ir iš pradžiųsvečioje šalyje Inga susidūrė su nemenkais iššūkiais – kita doktorantūros sritis, kultūrų skirtumas, kalbos barjeras ir japonų kalbos pamokos, ilgainiui šią šalį prisijaukino: „Dabar tiek žiūriu filmus, tiek skaitau knygas japonų kalba“.Kuo kvepėjo valdovai ir didikai, taip pat jų rezidencijos Renesanso epochoje? Pokalbis su parfumerijos istorike.Daugiabučių laiptinės ir bendri praėjimai neretai tampa vieta, kurioje gyventojai laiko butuose netelpančius daiktus. Tarp jų dažnai pasitaiko ne tik dviračių ar vaikiškų vežimėlių, bet ir senų baldų ar atitarnavusios buitinės technikos. Nepaisant galimų baudų ir nemokamos elektronikos atliekų išvežimo paslaugos, ši problema išlieka aktuali. Be to, taip elgdamiesi gyventojai patys sau kelia pavojų, nes pažeidžia bendrąsias gaisrinės saugos taisykles.

Londono vokalinis ansamblis EXAUDI pagrįstai laikomas vienu pajėgiausių ir geidžiamiausių tokios rūšies kolektyvų pasaulyje. Grupė įkurta 2002 m., joje dalyvauja išskirtinio meistriškumo dainininkai, sugebantys atlikti įvairiausią modernią, avangardinę ir eksperimentinę muziką. Ypatingo žavesio EXAUDI veiklai teikia puikios Viduramžių ir Renesanso kompozitorių interpretacijos, dažnai jungiamos su naujausia ir radikaliausia šiandienos kūryba. Ansambliui vadovauja kompozitorius Jamesas Weeksas (g. 1978), įkūręs ansamblį drauge su garsia vokaliste Juliet Fraser (jau pristatyta ankstesnėje Modus laidoje 2022 m. gegužės 21 d.).Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Kaip skamba Renesanso diskoteka? Kuo senoji muzika aktuali šiandienos žmogui? Apie tai daugiau sužinoti kviečia Lietuvos muzikos ir teatro akademija, organizuojanti Senosios muzikos savaitę ir taip prisijungianti prie tarptautinės iniciatyvos – Senosios muzikos dienos. Taip visi kviečiami paminėti baroko muzikos genijaus Johano Sebastiano Bacho gimtadienį.Kompozitorius Giedrius Kuprevičius savo socialiniame tinkle šį vakarą kviečia visus entuziastus burtis ir rašyti pirmąjį istorijoje Nacionalinį muzikinį diktantą. Tereikia turėti penklinės sąsiuvinio lapą, pieštuką ir trintuką.Tęsiame pasakojimus apie knygas, kurios šį pavasarį konkuruoja Metų knygos rinkimuose. Lietuvių mitologijoje gausu tradicinių vertybių, kurias vaikams svarbu žinoti. Kad tautosaką būtų lengviau įsiminti, sukurta knyga „Saulė – dangaus karalienė“, kuri šiemet nominuota „Metų knygos rinkimuose“. Leidinyje susipina latvių ir lietuvių mitologija. Kuo panaši lietuvių ir latvių tautosaka? Kodėl saulė svarbi dabartiniam žmogui?Vakar buvo minima Tarptautinė Lėlininkų diena, profesinę šventę Klaipėdos lėlininkai pasitiko premjera. Dar šiandien ir rytoj Klaipėdos lėlių teatre vyks šokio ir šešėlių monospektaklio suaugusiesiems premjera „Kontūrai“. Tai bendras Klaipėdos lėlių teatro ir Šeiko šokio teatro projektas.Rubrikoje „Be kaukių“ šiandien – balerina Jurgita Dronina, su kuria kalbėsimės apie pasaulines scenas, kūrybą ir kelią į pasiekimus šokio žingsniu.Ved. Gerūta Griniūtė

Rašytoja Dalia Staponkutė į Lietuvą ir literatūrą grįžta su nauja grožine knyga, šį kartą – plutarchišku paralelinių istorijų romanu „Vivat Regina!“ Joje ji lyg ir tęsia tas temas, su kuriomis jau pelnė skaitytojų dėmesį ir kritikų pagyras: dvilypė tapatybė, savos ir svetimšalės drama, periferijos ir centro santykiai, moters vaidmuo.Tačiau romane šios temos plečiamos ir gilinamos turtingu istoriniu kontekstu, Renesanso dvasios apmąstymu, kultūrinėmis įtampomis tarp geografiškai nutolusių, bet paralelių surištų dviejų – kipriško ir lietuviško – pasaulių.Atsispyrę nuo naujojo romano, su Dalia Staponkute kalbamės apie išpopuliarėjusį istorinių romanų apie moteris žanrą, jai įprastų temų permąstymą bei naujų plėtojimą ir apie periferijos kultūrinį nerimą.Gretos Skaraitienės nuotr.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Trečioji italų avangardo klasiko Luigi Nono (1924-1990) šimtmečiui skirto ciklo laida. Nono stilius palengva kinta, jo muzikoje vis daugiau ramybės, skaidrumo ir sukauptumo. Jis rašo nepaprasto erdvumo vokalinę muziką, kontempliatyvumu artimą Renesanso meistrų kūrybai, tuo labai skirdamasis nuo daugumos amžininkų. Nono atspirties tašku dažniausiai tampa poetinio teksto fonetinės ir semantinės savybės, jis tarsi atsiduoda literatūrinės minties tėkmei. Tokia mąstysena išlaikoma ir jo instrumentinėje kūryboje, kur viešpatauja vos girdimi garsai, šnaresiai, virptelėjimai ir paslaptingi nutolimai.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Susipažįstame su kultūros publikacijomis spaudoje.Ukmergėje atidaryta paroda neatsiejama nuo šio miesto istorijos - „Laisvės dvasia – Rockmergė“.Kokią funkciją XVI amžiuje atliko gobelenai ir kodėl juos galima vadinti Renesanso televizoriais?Kas svarbiausia Ukrainos Užkarpatės muzikos kolektyvui „Hudaki Village Band“?Tartu kultūros centro architektūrinių projektų konkurse specialiuoju prizu buvo apdovanoti Lietuvos architektai.Mindėdami LITUANIKOS skrydžio 90-metį, tęsiame pasakojimų ciklą apie lakūnus Steponą Darių ir Stasį Girėną. Šįkart pasakojimas apie lakūnų šeimų emigraciją į Ameriką bei įsikūrimą JAV.Rokiškykje prasidėjo tradicinis klasikinės muzikos festivalis.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Nors įprasta kalbėti apie mados lauko asmenybes, dariusias įtaką visai industrijai, naujasis „Tendencingai“ vasaros ciklas yra skirtas žmonėms, kurie madoje paliko ryškų pėdsaką vien dėl to, ką ir kaip dėvėjo. Pirmoji ciklo herojė - XVI a. didikė Barbora Radvilaitė, vien savo buvimu neleidžianti Renesanso lietuvių nuredukuoti iki prastuomenės. Beje, apie Radvilaitę bei jos įkvėptą Juozo Statkevičiaus 2013-ųjų kolekciją laidos autorė parašė ir savo magistro darbą.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Apie tai, kokias bausmes mūsų prasikaltusiems protėviams skirdavo prieš šimtus metų galima sužinoti kad ir pavarčius Lietuvos Statutą. O kaip tuos nusidėjėlius išvilkdavo į dienos šviesą?Ved. Aidas Puklevičius

Priekulės kultūros centre pristatomas lėlių spektaklis „Šišion“, pasakojantis apie Klaipėdos krašto autochtonus, kurių gyvenimus „nuplovė“ negailestingas sovietmečio tvanas. Pokalbis su spektaklio autoriumi Linu Zube ir „Šišion“ muzikos kūrėju Adomu Zube.Kauno rajone, Tado Ivanausko Obelynės sodyboje atidaryta Leono Striogos skulptūrų ekspozicija. Menininko atminimui skirta nuolatinė lauko galerija bus atnaujinama kas pusę metų, o kūrinius lankytojai galės apžiūrėti bet kuriuo metu.Marselio Camu „Orfėjas“ – tai apie Brazilijos favelas pasakojanti istorija, vedanti žiūrovą į šios šalies muzikinės kultūros ir ypač – bossa novos gimtinę. Režisierius, pasirinkęs „senąją žemę“, keičia graikų mito sukurtą Orfėjo ir Euridikės įvaizdį.Šiandien minimos Lietuvos didžiosios kunigaikštienės, Lenkijos karalienės, vienos romantiškiausių Lietuvos istorijų herojės Barboros Radvilaitės 500-osios metinės. Apie prieš pusę tūkstantmečio gyvenusią „lietuviškaja Kleopatra“ vadinamą legendinę moterį - pokalbis su dr. Jolanta Karpavičiene.„Pamišimas ir epilepsija paūmėja šviečiant mėnesienai“, – tai ne šiaip liaudyje paplitęs įsitikinimas, tai ir neseniai pasirodžiusios dr. Eglės Sakalauskaitės-Juodeikienės knygos apie nervų ligas Vilniuje XIX a. pirmoje pusėje pavadinimas. Rubrikoje „Be kaukių“ – apie kartais siaubo pasakojimus primenančius laikmečio gydymo būdus, barzdaskučius-kirpėjus.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto doktorantas, Renesanso ir Baroko kultūros tyrinėtojas Tomas Riklius jau kurį laiką rašo esė ciklą „Šventumo estetika“, kuriame interpretuodamas aktualizuoja reikšmingus religinių motyvų dailės kūrinius.„Pirmo sakinio“ laidoje jo paprašėme atsirinkti ir panašiai aktualizuoti Renesanso ir Baroko literatūros kūrinius. Kaip svarbiausias iš jų iškyla Dantės „Dieviškoji komedija“ – sudėtingas literatūros kūrinys, kuriame pinasi poezija, filosofija ir teologija.Kaip teigia Tomas Riklius, šią poemą suprasti kaip visumą galima tik pasirinkus krikščioniškojo perskaitymo perspektyvą, nors – paradoksaliai – iki XX amžiaus Katalikų Bažnyčia dažnai vertino šį kūrinį įtariai, o autorių laikė eretiku.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.Justės Gadliauskaitės nuotrauka.

Sarah Davachi (g. 1987) kuria lėtą, skaidrią ir paprastą muziką, pasitelkdama istorinius vargonus, analoginius sintezatorius, styginius ir pučiamuosius, kuriais beveik visada pati groja, taip pat dainuoja. Jos muzika paveikta minimalizmo ir Renesanso, kompozicijos migruoja tarp estetinio vintažo ir eksperimentalizmo.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Kiek lietuvių istoriografijai pažįstamos šeimos, motinystės, o taip pat - vaikystės senojoje Lietuvos valstybėje temos?Istorikai teigia, jog vaikai visais laikais buvo brangi ir neatsiejama šeimos dalis, tačiau pats vaikystės reiškinys per amžius patyrė ne vieną pokytį. Apie kokius svarbiausius pokyčius vaikystės (ir „požiūrio į vaikystę“) istorijoje galima kalbėti? Kodėl vienas iš svarbiausių pokyčių minėtoje srityje vyko Apšvietos epochoje?Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio parašyti žodžiai žmonai Marijai Kazimierai apie 1667 m. gimusį sūnų Jokūbą skamba taip: „Lai tik būna sveikas“. Kodėl kūdikio laukimas, jo gimimas ir pirmieji mažo žmogaus gyvenimo mėnesiai bei metai senojoje Lietuvos valstybėje buvo ypatingas, nerimo ir įtampos kupinas, laikas? Kiek vaikų būdavo pasiturinčio, įtakingo, aukštas pareigas senojoje Lietuvos valstybėje užimančio didiko šeimoje, tarkim, XVI arba XVII amžiuje? Ar galima ką nors tikro pasakyti apie to meto vaikų mirtingumą? Kodėl tik Renesanso epochoje netektį išgyvenę tėvai pradėjo įamžinti vaikelio atminimą, daugiausia antkapiais? Ar tai reiškia, kad anksčiau vaikų netektis nebuvo pažymima specialiomis atminties vietomis?Ar galima kalbėti apie vaikų drabužių madas? Kaip jos klostėsi ir kito?Kaip senosios Lietuvos valstybės elitas ruošė vaikus suaugusiųjų gyvenimui? Kokių dalykų šie vaikai mokyti, kokius gebėjimus jiems siekta ugdyti?Ar mes, XXI-ojo amžiaus žmonės, galime ko nors pasimokyti iš senosios Lietuvos valstybės gyventojų patirties, kaip reikia auginti ir ugdyti vaikus?Pokalbis su istorikėmis, prof. Ramune Šmigelskyte-Stukiene ir dr. Rasa Leonavičiūte-Gecevičiene, Valdovų rūmuose eksponuojamos parodos „Nerūpestingas amžius. Vaikystė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ kuratore.Ved. Aurimas Švedas(nuotr.©valdovurumai.lt)

Šiemet sukanka 500 metų, kai Vilniuje buvo įkurta pirmoji spaustuvė, išleista Pranciškaus Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“ ir taip prasidėjo spausdinto žodžio ir masinės komunikacijos LDK ir rytų Europoje istorija. Ta proga rengiama tarptautinė mokslo konferencija „Pranciškus Skorina ir Renesanso kultūra”.M. K. Čiurlionis pirmą kartą taip išsamiai pristatomas Jungtinėje Karalystėje. Paroda „M. K. Čiurlionis: supantys pasauliai“ Londone atverta visuomenei menininko gimtadienio paminėjimo išvakarėse, tačiau tai tik pradžių pradžia, ką Didžiojoje Britanijoje galima bus sužinoti apie šį lietuvių menininką.Jolantos Kryževičienės rengiamoje rubrikoje „Ką man skaityti“ – Vytauto Landsbergio knyga „Kodėl mes“.Šimtai kauniečių prisidėjo prie to, kad Lietuvos ir užsienio kino teatrų ekranuose pasirodytų eksperimentinis filmas apie Kauno tarpukario modernizmą. Meninio filmo apie architektūrą ir istoriją „Klostės" premjera - jau šiandien. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Akordeonininkė Kristina Žebrauskaitė nuo pat jaunystės trykšta entuziazmu: dar tuomet, kai šis instrumentas asociavosi daugiausiai su liaudies muzika – ji jau kūrė planus, kaip atskleisti akordeoną ir kitomis spalvomis. Ir netrukus subūrė bičiulius į ansamblį „4Tango“, kuris kupinas iki šiol kūrybinių sumanymų. Apie kūrybines paieškas, neblėstantį entuziazmą ir akordeono muzikos žavesį – Kristina Žebrauskaitė rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Visuomeninio elektros tiekimo elektros kaina nuo sausio didės, įspėja energetikos viceministrė Inga Žilienė. Visuomeninio tiekimo kaina, kuri dabar siekia 33 už kilovatvalandę, nustatoma kas pusmetį – nuo sausio ir nuo liepos.Kauno atliekų įmonėje „Žalvaris“ kilęs gaisras suvaldytas, atliekami baigiamieji darbai, aplinkosaugininkai pradėjo tyrimą ir vertina žalą aplinkai. Didžiulį gaisrą atliekų tvarkymo įmonės aikštelėje Palemono gatvėje gesino gausios ugniagesių pajėgos.Zaporižios atominė elektrinė buvo atjungta nuo Ukrainos elektros tinklo. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėja, kad pasaulis yra ant branduolinės katastrofos slenksčio.LRT tyrimų skyriaus duomenimis, bažnyčios įmonė Laidojimo paslaugų centras atleido darbuotojus, padėjusius atskleisti naudotų karstų aferą. Generalinė prokuratūra yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo perparduodant naudotus karstus.Vilniaus Rotušės aikštėje vykstančioje Šventojo Baltramiejaus mugėje galima susipažinti su vėlyvųjų viduramžių ir Renesanso epochos miesto amatais, menų ir cechų tradicijomis.Ved. Madona Lučkaitė

Kultūros ir meno žurnalo „Kultūros barai“ apžvalga.„Yra sintezė (tapybos ir muzikos) kaip Renesanso laikais, nėra to cechiškumo, čia viskas persipina…“ – sako tapytojas Raimondas Savickas, kurio poezija suskamba kolegės Rūtos Eidukaitytės dainose, atliekamose pristatant jųdviejų tapybos parodas gyvai.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.XVIII a. užrašytas rankraštinis giesmynas „Clavis Coeli“ šiandien įgauna naują prasmę, leidžia geriau pažinti primirštą LDK šventovėse skambėjusią liturginę muziką. Kaip šis rankraštis atsirado Gailestingumo šventovės ansamblio akiratyje?Eksperimentinės kūrybos erdvė „Būties slėpinio produkcija“ kvies miestiečius įminti Vilniaus paslaptis žaidime „Begalybės takas“. Kaip naujas pažintinis maršrutas skatins iš naujo atrasti sostinės erdves ir domėtis jų istorija?Vienintelis šalyje ne tik rekonstruojamas, bet ir statomas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras metų sandūrą pasitinka pasiruošęs uždengti stogą. Kad statybos vyksta sparčiai, liudija tai, jog 2021-uosius naujojo teatro pastatas pasitiko vos susilyginęs su žemės paviršiumi. Reportažas iš teatro statybos aikštelės.Šiaulių dramos teatre pirmąkart kuriantis jaunosios kartos režisierius Gildas Aleksa rengia detektyvo – žanro, pagal kurį spektakliai teatruose nėra dažnai statomi – „Puaro“ premjerą. Reportažas iš spektaklio repeticijos.Kartą per metus atsiverianti iniciatyvos „Artists Saving Forests“ („Menininkai, saugantys miškus“) platforma įpusėja šių metų veiklos misiją. Kokio susidomėjimo ir visuomenės bei menininkų įsitraukimo jau sulaukta?Ved. Inesa RinkevičiūtėLaidos užsklandoje panaudota Vitos Jurevičienės nuotr.

Menininkė Eglė Velaniškytė – savito braižo ir tvirtų pažiūrų tapytoja, kurios paveikslai kelia esminius gyvenimo ir meno klausimus. Tikėjimas, žmogiškosios būties laikinumas, motinystė – tai tos temos, kurias menininkė gvildena pasitelkdama biblinius siužetus ir ankstyvojo Renesanso tapybai būdingą spalvų gamą. Įdomu, kad tapytoja nenaudoja nei juodos, nei baltos spalvos – gal todėl jos kūriniai atrodo lyg švytintys iš vidaus? Su menininke kalbamės apie jos kūrybos įkvėpimo šaltinius, tapybos sampratą, originaliais religinių kompozicijų traktuotes ir artimųjų buvimą šalia po tapybos „Puota maro metu“ VDA „Titaniko“ parodų salėse.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė(nuotr. Eglė Velaniškytė. „Pavydas“. Aliejus, drobė. 2021)

Muzikinės leidybinės naujienos, kurias apžvelgia ir pristato Domantas Razauskas, šįkart itin įvairios. Iš Antverpeno Belgijoje ataidi priešmirtiniai Renesanso genijaus Josquino kūriniai, atliekami išskirtinio ansamblio „Graindelavoix“. „Rytojaus garsų“ rubrikoje – naujiena iš Islandijos ir tenykštė pianistė, kompozitorė Eydis Evensen, sukūrusi albumą iš sniego pūgos. Kitoks ir vis dar tas pats Čiurlionis pagal pianistą Roką Zubovą ir elektroninės muzikos kūrėją Philą Voną. „O tuo metu kitoje pasaulio pusėje“ – vietoje nenustygstanti, ekspresyvi Japonijos džiazo pianistė Hiromi.Ved. Domantas Razauskas

Šiemet sueina 500 metų nuo Renesanso genijaus, populiariausio savo laikmečio kompozitoriaus Josquino des Prez, vadinto tiesiog Josquinu mirties. Gigantiško jo kūrybinio palikimo centre – 18 stambių mišių, neakompanuojamų kūrinių dideliems chorams. Jas visas yra atlikęs ir įrašęs britų senosios muzikos ansamblis „Tallis Scholars“, įkurtas pono Peterio Phillipso. Domanto Razausko pasakojimas ir šie įrašai „Kitame laike“ pristato šią svarbią muzikos istorijoje asmenybę. Antroje laidos dalyje – leidybinės naujienos, tarp kurių naujas Anglijos džiazo grupės „Sons of Kemet“ albumas, leidyklos „Impulse! Records“ jubiliejus, o taip pat audiofilinis Richardo Strausso įrašas.Ved. Domantas Razauskas

Tik ką pasirodė paskutinis monumentalios ir itin svarbios Islandijos muzikai trilogijos albumas „Occurrence“. Trilogijos iniciatoriai, atlikėjai – Islandijos simfoninis orkestras ir dirigentas Danielis Bjarnassonas. Albumai skirti pristatyti šiuolaikinius šalies kompozitorius ir svarbiausius jų kūrinius. Tad ir „Kitas laikas“ kviečia paklajoti po Islandiją! Antroje laidos dalyje – įvairių žanrų leidybinės naujienos, kas aktualu, kas pastebėta kritikų užsienyje, kas keliauja į klasikos ir džiazo įrašų lentynas. Po jas, kaip ir įprasta, „Kitame laike“ žvalgosi Domantas Razauskas, šįkart pristatydamas Vilniuje viešėjusį Škotijos džiazo pianistą, prieš 500 metų mirusį Renesanso kompozitorių ir fortepijono talentą iš Uzbekistano.Ved. Domantas Razauskas

Kaip šiandien reikėtų skaityti bei interpretuoti istoriografijos klasikos kategorijai priskirtiną „Annales“ mokyklos atstovo Fernand Braudel veikalą „Civilizacijų gramatika“?Kodėl apie F. Braudelį kartais sakoma, kad šis mokslininkas iš naujo išrado istoriją ir kiek šie „išradimai“ matomi minėtoje knygoje? Kaip F.Braudelis mus moko žvelgti į laiką ir erdvę? Ką reiškia sąvoka „ilgosios trukmės“? Ar yra galimybė įžvelgti sąsajas tarp kalnų, upių ir miškų laiko, Renesanso arba kokios nors kitos epochos egzistencijos ir konkretaus žmogaus gyvenimo laiko? Kokį vaidmenį žmogaus, visuomenės, civilizacijos istorijoje, F.Braudelio nuomone, atlieka aplinka?Kuo „Civilizacijų gramatika“ vis dar aktuali ir kaip ji padeda mums suvokti keistą, chaotišką, perkaitusį šiandienos pasaulį?Pokalbis su istoriku, Vilniaus universiteto docentu Eugenijumi Saviščevu.Ved. Aurimas Švedas

Savaitraščio „7 meno dienos” apžvalga.Prasideda tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“. Pokalbis su jo iniciatore ir organizatore, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktore, dr. Rūta Kačkute.Vyksta 10-asis edukacinis Šventosios Cecilijos senosios muzikos festivalis. Šiemet plačiajai kultūros auditorijai siūloma artimiau pažinti Renesanso šokį ir etiketą. . Apie tai, kaip festvaliui sekasi auginti išlavinto skonio kartą, su viena iš festivalio rengėjų Lirija Steponavičiene kalbasi Laima Ragėnienė.Literatūrologo, vertėjo Vytauto Bikulčiaus naujų knygų apžvalgoje: meksikiečių kilmės amerikiečių rašytojo Luiso Alberto Urrea՚os karnavalo dvasios kupinas romanas „Puolusių angelų namai“ ir prancūzės Vanessa՚os Springora skandalinga istorija, „Abipusiu sutikimu“.Lietuvos kultūros taryba išplatino laišką, kuriame rašo, kad „suprasdama kultūros bendruomenėje kylantį nerimą dėl kitų metų Kultūros rėmimo fondo sudarymo ir šių metų projektų finansavimo aplinkybių, norėtų nuraminti projektų vykdytojus ir patikinti, kad šiuo metu Lietuvos kultūros taryba dirba įprastai ir bus užtikrinti visi sutartyse numatyti įsipareigojimai“. Dėl ko labiausiai nuogąstauja kultūros bendruomenė? Kokius aspektus reikia įvertinti ir įtraukti į naują finansavimo modelį? Kas įvyks su į kitus metus nukeltais renginiais ir jų finansavimu? Pokalbis su Lietuvos kultūros tarybos administracijos direktoriumi Mindaugu BundzaLygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pradėjo sąmoningumo didinimo kampaniją „Būti tėčiu – didžiausia dovana“. Ja siekiama paskatinti vyrus aktyviau įsitraukti į vaikų auginimą nuo pat pirmų vaiko gyvenimo dienų. Ar visuomenės nuostatos tam palankios? Ar pilnavertė tėvystė ir menininko karjera – suderinama? Pokalbis su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos komunikacijos vadove, socialinės kampanijos „Būti tėčiu - didžiausia dovana“ vadove Mintaute Jurkute ir kompozitoriumi Giedriumi Svilainiu.Prieš dvejus metus „Šokį dulkių siurbliui ir tėčiui“ pristačiusi šiuolaikinio šokio atlikėja Greta Grinevičiūtė dabar ruošiasi antrajai šeimos santykius analizuojančio triptiko daliai – „Šokiui skalbimo mašinai ir mamai Kaip per kūno patyrimą kuriama choreografija bei buitinio gyvenimo atributai kuria vaikų ir tėvų santykių analizę?Ved. Indrė KaminckaitėTrumpas:Ryto allegro. Kultūros bendruomenės nuogąstavimai dėl rėmimo fondo modelio. Ar pilnavertė tėvystė ir menininko karjera – suderinama? Liteažratūros festivalis „Vilniaus lapai“. Šv. Cecilijos senosios muzikos festivalis. Vytauto Bikulčiaus knygų apžvalga. Šeimos santykius per šokį apmąstanti Greta Grinevičiūtė.Ved. Indrė Kaminckaitė

Renesansas buvo svarbus ne tik dėl įspūdingo meno suklestėjimo, bet ir dėl inovacijų politiniame mąstyme. Tuo laikotarpiu formuojasi moderniosios valstybės ir suvereniteto sampratos, kuriamos drąsios politinės utopijos, išauga diplomatinių ryšių reikšmė, o savo garsiuosius veikalus skelbia kontroversiškasis Niccolò Machiavellis. Kaip Renesanso humanistai vertino demokratiją? Kuo reikšminga Renesanso respublikonizmo tradicija? Kodėl Machiavellis iki šiol daugelio laikomas blogio mokytoju? Ar Renesanso politinės utopijos gali būti aktualios šiuolaikinei kairei? Apie šiuos klausimus diskutuojame su filosofu, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi, knygos „Renesanso simbolinis mąstymas“ autoriumi Gintautu Mažeikiu.Ved. Simas Čelutka

Kultūros ir meno mėnesinio žurnalo „Kultūros barai“ apžvalga su vyriausiąja redaktore Laima Kanopkiene.Lietuvoje vieši Prancūzijos prezidentas. Pokalbis su Prancūzijos radijo žurnaliste Mariele Vitureau.Istoriko Simono Jazavitos komentaras apie rinkimų ir istorijos batalijas.„Šiemet sukanka 1600 metų nuo šv. Jeronimo gimimo Dangui. Dažniausiai jis prisimenamas kaip Šventojo Rašto vertėjas į lotynų kalbą ir yra paskelbtas dangiškuoju vertėjų globėju“, – pasakoja LMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus bibliografė Agnė Zemkajutė, parodos „Apie šventąjį Jeronimą ir jo pasekėjus“ autorė.Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga šiemet šv. Jeronimo premija apdovanoja vertėją Eugeniją Ulčinaitę už jos viso gyvenimo vertimus ir neįkainojamą indėlį, puoselėjant Antikos, Renesanso ir Baroko literatūrą. Pokalbis su E. Ulčinaite.Nuo rugsėjo 15 d. iki rinkimų į LR Seimą LRT KLASIKOS laida „Ryto allegro“ papildomai rengia 8 debatų laidas, kuriuose bus nagrinėjamos politinių partijų programos kultūros srities kontekste. Laidos ištraukas bus galima išgirsti ir per LRT RADIJĄ – laidoje „10–12“. Šios laidos rengiamos LRT iniciatyva ir lėšomis. Pagal VRK partijų rinkimų numerių eiliškumo sąrašą pokalbyje „Rinkimai 2020. Kultūros debatai“ dalyvauja (nr. 9) LSDDP kandidatė Irena Šiaulienė ir (nr. 10) KSS – SL kandidatė Diana Zviedrienė. Nepriklausomas kultūros ekspertas dr. Vydas Dolinskas. Moderuoja Laima Ragėnienė.„Klasikos koncertų salės“ – LRT KLASIKOS savaitės koncertus pristato vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė.Su rubrika „Kalbos rytas“ – apie rašomą Bendrinės lietuvių kalbos žodyną, renkamą medžiagą ir iššūkius. Pasakoja semantikos ir ekonominės lingvistikos tyrėja dr. Anželika Gaidienė.Ved. Austėja Kuskienė

Antrąją Šv. Velykų dieną laidoje „Refleksijos“ kalbamės apie neretai viešose diskusijose prasprūstančią temą – sakralinės muzikos aktualumą ir atsinaujinimo perspektyvas. Žvelgiant istoriškai, bažnyčia buvo nepaprastai svarbi muzikos evoliucijai. Grigališkasis choralas, daugybėįstabiausių Renesanso vokalinės polifonijos kūrinių, turtinga Johanno Sebastiano Bacho ir kitų baroko epochos kompozitorių kūryba buvo skirta atlikti bažnyčiose. Šiandien tokio įkvėpimo kurti muziką liturgijai ar bent jau imtis sakralinių temų matome gerokai mažiau. Apie sakralinės muzikos situaciją, jos atsinaujinimo svarbą, aktualumą jauniems kūrėjams, kurie formuos ir po truputį jau formuoja muzikinę realybę, o ir tai, kuo pačiai bažnyčiai svarbi muzika ir kūrėjų dėmesys laidoje pasakojo kunigas, teologijos mokslų daktaras ir Kauno sakralinės muzikos mokyklos direktorius Vilius Sikorskas, jaunosios kartos kompozitorė Monika Sokaitė ir kompozitorius, pedagogas, „Šiuolaikinės sakralinės muzikos ciklų“ organizatorius Gintaras Samsonas. Ved. Rasa Murauskaitė.

Ispanų renesanso muzika. Ved. Živilė Stonytė.

Instrumentinė viduramžių ir renesanso muzika,laidą parengė Živilė Stonytė.

Mogensas Petersonas,Danijos renesanso muzika.Laidą parengė Živilė Stonytė.

Kodėl Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Bona Sforca praeities tyrinėtojų laikoma viena ryškiausių XVI a. asmenybių? Ką pakeitė Lietuvos valstybės, visuomenės, ekonomikos ir kultūros sferose viso labo viena moteris? Kokios priežastys lėmė tai, jog Boną Sforcą, kuri atitekėdama į LDK ir Lenkiją kaip savo kraitį atsinešė ištisą Renesanso epochą, Lietuvos visuomenė dažniausiai yra linkusi vertinti tik kaip „Barboros Radvilaitės skriaudikę“? Prisiminti šią išskirtinę asmenybę bandysime su istorike Rasa Leonavičiūte, aptardami įvairius jos gyvenimo ir veiklos aspektus, o taip pat ir netradiciniu būdu – kalbėdamiesi apie Bonos Sforcos į Lietuvą atsineštą itališkų patiekalų madą bei Viduržemio jūros virtuvės tradiciją. Atsparos tašku šiai gastronominei kelionei taps ką tik pasirodžiusi Jolitos Bernotienės ir Rasos Leonavičiūtės knyga „Karalienės Bonos virtuvė”. Ved. Aurimas Švedas.

Kodėl Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Bona Sforca praeities tyrinėtojų laikoma viena ryškiausių XVI a. asmenybių? Ką pakeitė Lietuvos valstybės, visuomenės, ekonomikos ir kultūros sferose viso labo viena moteris? Kokios priežastys lėmė tai, jog Boną Sforcą, kuri atitekėdama į LDK ir Lenkiją kaip savo kraitį atsinešė ištisą Renesanso epochą, Lietuvos visuomenė dažniausiai yra linkusi vertinti tik kaip „Barboros Radvilaitės skriaudikę“? Prisiminti šią išskirtinę asmenybę bandysime su istorike Rasa Leonavičiūte, aptardami įvairius jos gyvenimo ir veiklos aspektus, o taip pat ir netradiciniu būdu – kalbėdamiesi apie Bonos Sforcos į Lietuvą atsineštą itališkų patiekalų madą bei Viduržemio jūros virtuvės tradiciją. Atsparos tašku šiai gastronominei kelionei taps ką tik pasirodžiusi Jolitos Bernotienės ir Rasos Leonavičiūtės knyga „Karalienės Bonos virtuvė”. Ved. Aurimas Švedas.

Teisingumo ministras teigia, kad dalis ne maisto prekių Lietuvoje kainuoja daugiau nei kitose Bendrijos valstybėse. Pagrindinio priėmimo į šalies profesines mokyklas duomenys rodo, kad mokytis amato jaunuoliai skubės į Vilnių ir Kauną. Žemės ūkio įmonėse šiais metais įvyko 6 sunkios nelaimės darbe. Vilniuje, Rotušės aikštėje, vyks 7-oji Istorinė Šv. Baltramiejaus mugė – vėlyvųjų viduramžių ir Renesanso epochos miesto amatų, menų ir cechų tradicijų šventė.

Teisingumo ministras teigia, kad dalis ne maisto prekių Lietuvoje kainuoja daugiau nei kitose Bendrijos valstybėse. Pagrindinio priėmimo į šalies profesines mokyklas duomenys rodo, kad mokytis amato jaunuoliai skubės į Vilnių ir Kauną. Žemės ūkio įmonėse šiais metais įvyko 6 sunkios nelaimės darbe. Vilniuje, Rotušės aikštėje, vyks 7-oji Istorinė Šv. Baltramiejaus mugė – vėlyvųjų viduramžių ir Renesanso epochos miesto amatų, menų ir cechų tradicijų šventė.

Pokalbis su daugiau nei pusę savo gyvenimo Lietuvoje gyvenančiu tikru ukrainiečiu, dailininku Piotru Kostinu. Tapytojas jau nuo studijų laikų žavėjosi Renesanso tapybos tradicija. Ją, supindmas su įvairiomis pasaulio filosofijomis, savo asmeninie fantazija ir braižu, skleidžia viso pasaulio kolekcionieriams ir mylintiems tapybą. Pokalbis apie visas P. Kostino gyvenimo ir kasdienybės puses.

Pokalbis su daugiau nei pusę savo gyvenimo Lietuvoje gyvenančiu tikru ukrainiečiu, dailininku Piotru Kostinu. Tapytojas jau nuo studijų laikų žavėjosi Renesanso tapybos tradicija. Ją, supindmas su įvairiomis pasaulio filosofijomis, savo asmeninie fantazija ir braižu, skleidžia viso pasaulio kolekcionieriams ir mylintiems tapybą. Pokalbis apie visas P. Kostino gyvenimo ir kasdienybės puses.

Pogovor je nastal na podlagi članka Terapevtski trip: http://www.mladina.si/176040/terapevtski-trip/

Ispaniška Renesanso muzika.

Ispaniška Renesanso muzika.

Jau šeštą kartą Palangoje ir Šventojoje rengiamas sakralinės muzikos festivalis „Ave Maria“. Antroji laidos dalis, tik paminėjus Žalgirio mūšio dieną, primins Renesanso ir Baroko epochose populiarią muzikinių Batalijų tradiciją.