Podcasts about wagnerio

Į didžiuosius ekranus atkeliauja animacinis serialas „Barbora. Laikas nuotykiams“. Bendras lietuvių ir lenkų kūrinys pasakoja apie tikros mergaitės Barboros tikrus nuotykius, o daugelyje namų vaikus savaitgaliais įtraukianti tradicija žiūrėti animacinius serialus persikelia į didelį ekraną. Studijoje vieši serialo korežisierius Ignas Meilūnas ir pagrindinę serialo heroję įgarsinusi Laila Lapienytė.Profesionaliojo scenos meno įstaigų taryba pareikalavo, kad Vilniaus senasis teatras atšauktų rusijos režisieriaus Jurijaus Butusovo spektaklį „Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“ arba paskelbtų aiškią režisieriaus poziciją dėl karo Ukrainoje. Tokį reikalavimą taryba pateikė paaiškėjus, kad Butusovo spektakliai rusijoje rodomi toliau, jų metu renkamos lėšos rusijos armijos kariams. Ar dėl tokio sprendimo protestuoja pats režisierius - neaišku, jis savo pozicijos neatskleidžia. Pasakoja Asta Martišiūtė.Kultūros ministerijoje pristatomas renginys, kuriame žurnalistika susipina su scenos menu. Tai – tarptautinės iniciatyvos už aukščiausius žiniasklaidos standartus „Media4Change“ Lietuvos skyriaus kartu su Kultūros ministerija organizuojamas Kristinos Marijos Kulinič režisuotos pjesės „Kad laikas greičiau praeitų“ skaitymas. Apie pasitikėjimo žiniasklaida didinimą per menines iniciatyvas – pokalbis su „Media4Change“ steigėja ir vadove Neringa Jurčiukonyte.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius apžvelgia muzikos leidinių bankrotus Prancūzijoje, Wagnerio bičiulių operos „pageidavimą“ už milijoną eurų bei Donaldo Trumpo planus tapti nacionalinės kultūros įstaigos valdytoju.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši verslininkas, visuomenininkas, Karaliaus Mindaugo 10-osios šaulių rinktinės 1016-os kuopos vadas, aktyviai prisidedantis prie paramos Ukrainai akcijų, Donatas Giknius.Ved. Gerūta Griniūtė

Lietuvių kompozitorė, Venecijos Bienalės Auksinio liūto laureatė Lina Lapelytė Miuncheno savivaldybės užsakymu šiame mieste pristatys viešojo meno skulptūrą, lydimą varpų gaudesio ir balsų „Copper Lick“.Klasikinės muzikos naujienose: atnaujinami pasirodymai Ukrainos Charkivo miesto operos teatre, naujas leidyklos „Chandos Records“ savininkas, Drezdeno festivalyje skambėsianti istoriniais instrumentais atliekama R. Wagnerio opera „Valkirija“ ir įvykę britų Karališkosios filharmonijos apdovanojimai.Rašytojas Rimantas Kmita ir režisierė Julija Juknaitė pasakoja apie dokumentinį filmą „Mano rajons: Pietinis“. Tai – televizijos dokumentikos „Rajonų veidai“ ciklo dalis. Kartu su pagrindiniu grupės „Colours of Bubbles“ vokalistu Juliju Aleksovu ir jau legendiniu tapusio romano „Pietinio kronikos“ autoriumi Rimantu Kmita pasineriama į šiandieninę Šiaulių miesto Pietinio rajono kasdienybę.Tai buvo pilietinės priespaudos laikotarpio Austrijoje era, tačiau joks potvarkis negalėjo sutrukdyti piliečiams dainuoti ir šokti. Kiekvieną vakarą perpildytose kavinėse ir parkuose visi šoko valsą. Johanno Strausso vyresniojo, kuris šiandien mažiau žinomas nei jo sūnus, sukurta naujovė – valsas, iš tiesų buvusi valstiečių vulgari pramoga, kompozitoriaus ištobulinta orkestro skambesiu ir subtilesnėmis melodijomis. „Uždraustasis šokis“, pasisavintas iš marginalų tapo laisvesnės aristokratijos ir modernios Europos atributu. Apie valsą ir jo transformacijomis užsiėmusį Johanną Straussą vyresnįjį, gimusį prieš 220 m. – Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Rubrikoje „Be kaukių“ lankosi geografijos mokytojas, Jaunųjų keliautojų klubo vadovas Mantas Karanauskas.Ved. Gerūta Griniūtė

Richardas Wagneris (1813-1883) – genialus kompozitorius, didysis teatro reformatorius, dirigentas, kritikas, eseistas, filosofas. Rekordiškai ilgu kūrybos ir ideologijos poveikiu Wagneriui neprilygsta joks kompozitorius istorijoje. Perėjęs sudėtingiausius virsmus, itin liūdnai pagarsėjęs nacių įvykdyta „hitlerizacija“, vagnerizmas aktualus ligšiol – ne tik statant jo veikalus, bet ir įvairiausiais muzikos ir kitų menų kūrybos aspektais. Wagnerio šmėkla išnyra ekstremaliai tolimiausiose estetikose. Laida skiriama kompozitoriaus 140-osioms mirties metinėms.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Lietuvoje ir kitose Vakarų valstybėse netyla diskusijos apie meno ir politikos santykį, kurias išprovokavo Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą ir konkrečiai rusų kultūros vertinimo klausimas. Kaip reikėtų vertinti konkrečiai klasikinės muzikos atlikėjų socialinį ir politinį vaidmenį – ne tik dabartinio karo kontekste, bet ir apskritai? Kuo išsiskiria rusų atlikėjų pozicijos, varijuojančios nuo atviro palaikymo Putino režimui iki nedviprasmiškos kritikos? Ką galima pasakyti apie tuos, kurie vis dar mėgina slėptis po neutralumo širma? Ką muzikos istorija byloja apie kintantį muzikos ir politikos santykį? Koks buvo klasikinės muzikos likimas Antrojo pasaulinio karo ir Šaltojo karo laikotarpiu? Ką apie politikos ir meno santykį byloja R. Wagnerio, L. van Beethoveno ir D. Šostakovičiaus atvejai? Apie visa tai – pokalbis su muzikologe, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesore Lina Navickaite-Martinelli.Ved. Simas Čelutka

Piligrimystė skirtingiems žmonėms reiškia skirtingus dalykus. Vieni šimtus kilometrų kulniuoja šv. Jokūbo keliu, kad pasiektų Santjago de Kompostelą. Kiti savo ruožtu moderniais piligrimais tampa pasižadėdami visur ir visada sekti savo mylimą futbolo ar krepšinio komandą. Tačiau yra ir tokių, kurie kasmet keliauja į Bairoitą – miestą Bavarijoje, kur vyksta kompozitoriaus Richardo Wagnerio operos festivalis. Šiais metais pirmą kartą ten apsilankė ir šios laidos svečias. Kuo LRT Klasikos vadovui Julijui Grickevičiui svarbi Wagnerio kūryba? Kodėl George‘as Bernardas Shaw teigė, kad būti pasišventusiam Wagneriui taip, kaip šuo yra pasišventęs savo šeimininkui, nėra tikrasis wagnerizmas? Kokias įtakas atspindi ir kokią įtaką darė paties Wagnerio kūryba? Kaip skirtingi laikmečiai išnaudojo Wagnerio palikimą ir kaip jis buvo reinterpretuojamas? Apie visa tai – pokalbis su Julijumi Grickevičiumi.Ved. Donatas Puslys

Pierre‘as Boulezas – ne tik vienas ryškiausių praėjusio šimtmečio kompozitorių avangardistų, bet ir su niekuo nesulyginamo masto, produktyvumo dirigentas, be kurio interpretacijų jau neįsivaizduojama didelė dalis klasikinio repertuaro – Mahlerio, Wagnerio, Ravelio, Bartoko ir kitų. Jo gigantiškas dirigavimo veiklos palikimas tik ką užfiksuotas 84 CD rinkinyje. Ši leidybinė naujiena Domanto Razausko pristatoma šalia naujo italo kompozitoriaus ir pianisto Ludovico Einaudi albumo, neįprasto Wadada Leo Smitho muzikinio pareiškimo ir Charleso Minguso šimtmečio minėjimo pradžiai skirto leidinio.Ved. Domantas Razauskas

Kaunui švenčiant gimtadienį, į besikeičiantį miestą žvelgiame su tikrais Kauno patriotais, dainininkais: tenoru Mindaugu Zimkumi ir bosu baritonu Nerijumi Masevičiumi. Gimę ir užaugę Kaune, baigę mokslus Vilniuje, vienas jų gyvenimui ir kūrybai pasirinko „laikinąją“, kitas – dabartinę sostinę. Kodėl užburia R.Wagnerio muzika, kad net ne muzikos profesionalas keliauja į jo operų pastatymus ne po vieną kartą? Kolegė Odeta Vasiliauskaitė viena jų. Ved. Gabija Narušytė

„Kai pasikels karantino uždangos, kyla klausimas, kur žmonės plūs pirmiausia. Projektuoju, kad pirmiausia norės atsipalaiduoti, neis į R. Wagnerio operas, neis klausyti simfoninių orkestrų, o norės lengvų koncertų. Pasirinks neįpareigojantį, nereikalaujantį dar kartą mąstyti, kaip tai buvo priversti daryti karantino laikotarpiu, turinį“ – svarsto kompozitorius Giedrius Kuprevičius, pridėdamas, kad dabar didžiausią atsakomybę turėtų pajusti meno kūrėjai, vadybininkai ir kritikai. Apie galimas visuomenės pasirinkimo kryptis mintimis taip pat dalinsis kompozitorė Žibuoklė Martinaitytė ir filosofas dr. Jonas Dagys. Ved. Gerūta Griniūtė.

XVI amžiuje gyvenęs mokslininkas keistuolis Johannas Faustas tapo legendine figūra pirmiausia nemirtingoje W. Goethes poemoje, o dėka jos persikėlė į bemaž keturias dešimtis įvairiausių žanrų muzikinius kūrinius. Faustas tapo R. Wagnerio, R. Schumanno, Ch. Gounod, A. Boito, I. Stravinskio ir daugybės kitų partitūrų herojumi, o kur dar faustiana pop-muzikoje, miuzikluose ir baladėse. Laidos autorius svarsto ir apie Fausto temos gelmę, jos traktuotę tuose kūriniuose, populiarias operas, kuriose jau girdisi būsimų miuziklų atšvaitai. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Pakeliui su klasika“ pradėsime italų renesanso kūriniais, vėliau keliausime per epochas iki pat XIX amžiaus, tačiau beveik visuomet skambės italų muzika. Palyginsime du kompozitorius, gimusius tais pačiais 1813-aisiais: Vokietį Richardą Wagnerį ir italą Giuseppe Verdi. Vienam gyvenimo pabaigoje atitekto visas teatras, kuriame iki šiandien statomos tik R. Wagnerio operos, o G. Verdi, sukūręs galimybę baigusiems karjerą operos solistams ir muzikantams paskutinėmis gyvenimo dienomis prisiglausti jo įkurtuose namuose sakė, jog tai pats gražiausias ir geriausias darbas iš visų jo kūrinių. Rubrikoje „Retro“ klausysimės „Neapolio balso“ – Sergio Bruni. Laidą baigsime taip pat itališkai – klausydamiesi Nino Rotos muzikos, sukurtos Francis Fordo Copollos trilogijai „Krikštatėvis“. Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Studijoje – susitikimas su kompozitore Vaida Striaupaite-Beinariene, kurios autorinį koncertą orkestras „Trimitas“ pristatys Vilniuje, Akmenėje ir Kalvarijoje.Toliau pianistės Šviesės Čepliauskaitės skambinami F. Chopino kūriniai, po to paminėsime P. Čaikovskio 125-ąsias mirties metines bei klausysimės Urio Cane‘o aranžuotos R. Wagnerio muzikos. Ved. Jūratė Katinaitė.

Studijoje – susitikimas su kompozitore Vaida Striaupaite-Beinariene, kurios autorinį koncertą orkestras „Trimitas“ pristatys Vilniuje, Akmenėje ir Kalvarijoje.Toliau pianistės Šviesės Čepliauskaitės skambinami F. Chopino kūriniai, po to paminėsime P. Čaikovskio 125-ąsias mirties metines bei klausysimės Urio Cane‘o aranžuotos R. Wagnerio muzikos. Ved. Jūratė Katinaitė.

Netrukus apie koncertą „Opera po žvaigždėmis“, kurį šįvakar transliuosime, ir apie šįvakar prasidedantį Bairoito festivalį, kuriame visą mėnesį vyks Wagnerio operų spektakliai. Toliau prisiminsime vieną daugiausia įrašų palikusį smuikininką – amerikietį Ruggiero Ricci jo gimimo 100-mečio proga, o paskutinį pusvalandį skambės Jacque‘o Loussier aranžuoti Chopino noktiurnai.

Netrukus apie koncertą „Opera po žvaigždėmis“, kurį šįvakar transliuosime, ir apie šįvakar prasidedantį Bairoito festivalį, kuriame visą mėnesį vyks Wagnerio operų spektakliai. Toliau prisiminsime vieną daugiausia įrašų palikusį smuikininką – amerikietį Ruggiero Ricci jo gimimo 100-mečio proga, o paskutinį pusvalandį skambės Jacque‘o Loussier aranžuoti Chopino noktiurnai.

Laidos pradžioje apie šįvakar vyksiantį LKO koncertą, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.. Justės Janulytės audiovizualinis kūrinys „Smėlio laikrodžiai“ pirmą kartą bus atliktas Paryžiuje, festivalyje „SORS DE CE CORPS!“ Šįvakar LNOBT skambės R. Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“, kuriame Zentos partiją atliks suomė Miina Liisa Värelä, Eriko – latvis Andris Ludvigs, Dalando – Estijos nacionalinės operos solistas Pavlo Balakin, o pagrindinę Olando – Vokietijoje gyvenantis lietuvis Almas Švilpa. Prancūzų impresionistinės muzikos kūrėjo Claude‘o Debussy mirties 100-osioms metinėms kompanija „Warners Classics“ pristato 3 dalių dokumentinį filmą „Debussy pėdsakais“ ir 33 CD rinkinį – pilną jo kūrinių komplektą.Įžymus birtų chorvedys Steve Cleobury, Kembridžo King‘s koledžo direktorius ir garsoio King‘s Koledžo choro vadovas praneša apie savo atsistatydinimą nuo šių metų rugsėjo. Šiame poste jis dirba 36-us metus. Per tą laiką EMI ir DECCA išleido per 100 šio choro albumų. Krasnojarsko valstybinis operos ir baleto teatras praneša, kad jam suteiktas Dmitrijaus Chvorostovskio vardas.Po to su rubrika „Retro‘ prisiminsime įžymų praėjusio amžiaus pianistą Claudio Arrau, nuo kurio gimimo sukanka 115 metų.Paskutinį pusvalandį klausysimės Dave‘o Brubecko beveik klasikinės muzikos, žinoma, paveiktos džiazo ritmo ir harmonijos.

Laidos pradžioje apie šįvakar vyksiantį LKO koncertą, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.. Justės Janulytės audiovizualinis kūrinys „Smėlio laikrodžiai“ pirmą kartą bus atliktas Paryžiuje, festivalyje „SORS DE CE CORPS!“ Šįvakar LNOBT skambės R. Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“, kuriame Zentos partiją atliks suomė Miina Liisa Värelä, Eriko – latvis Andris Ludvigs, Dalando – Estijos nacionalinės operos solistas Pavlo Balakin, o pagrindinę Olando – Vokietijoje gyvenantis lietuvis Almas Švilpa. Prancūzų impresionistinės muzikos kūrėjo Claude‘o Debussy mirties 100-osioms metinėms kompanija „Warners Classics“ pristato 3 dalių dokumentinį filmą „Debussy pėdsakais“ ir 33 CD rinkinį – pilną jo kūrinių komplektą.Įžymus birtų chorvedys Steve Cleobury, Kembridžo King‘s koledžo direktorius ir garsoio King‘s Koledžo choro vadovas praneša apie savo atsistatydinimą nuo šių metų rugsėjo. Šiame poste jis dirba 36-us metus. Per tą laiką EMI ir DECCA išleido per 100 šio choro albumų. Krasnojarsko valstybinis operos ir baleto teatras praneša, kad jam suteiktas Dmitrijaus Chvorostovskio vardas.Po to su rubrika „Retro‘ prisiminsime įžymų praėjusio amžiaus pianistą Claudio Arrau, nuo kurio gimimo sukanka 115 metų.Paskutinį pusvalandį klausysimės Dave‘o Brubecko beveik klasikinės muzikos, žinoma, paveiktos džiazo ritmo ir harmonijos.

Radijo ir televizijos muziejuje Šiauliuose eksponuojama paroda „Telefonui Lietuvoje – 135“. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Užsienio kultūrinės spaudos apžvalgoje – kritikų atsiliepimai apie Wagnerio operos "Niurnbergo meisterzingeriai" naują pastatymą.Pokalbis apie dainuojamąją poeziją ir skambančią fotografiją.„Klasikos enciklopedija“: apie iranėnų mitologines būtybes – daivus.

Prof. Giedriaus Kuprevičiaus baleto „Čiurlionis“ premjera LNOBT. Antroje laidos dalyje Wagnerio 200-ųjų gimimo metinių proga darsyk apžvelgsime prieštaringas kompozitoriaus pažiūras ir jų pasekmes.

„Muzikinis pastišas“: Richardo Wagnerio 200-sioms gimimo metinėms. Prancūzų rašytoja Françoise Sagan (Fransuaza Sagan) vieną savo populiariųjų romanų pavadino „Ar mėgstate Bramsą?“. Šio trečiadienio „Muzikinis pastišas“ klaus jūsų – ar mėgstate Wagnerį? Lygiai prieš 200 metų, gegužės 22 dieną Leipcige gimęs kompozitorius – nepaprastai ryški ir kontroversiška asmenybė. Tad laidoje prisiminsime ne tik jo gyvenimo faktus, bet ir sklaidysime kompozitoriaus knygų ir straipsnių „Apie dirigavimą“, „Apie vokiškos muzikos esmę“, „Apie eilėraščių ir muzikos kūrimą“ puslapius. Beje, beveik visų operų, kurias pats Wagneris vadino „muzikinėmis dramomis“, libretai – taip pat jo kurti... Laidoje skambės fragmentai iš Wagnerio operų, įdainuoti solistų, kurie vadinami „geriausiais vagneriškais balsais“ – įvairių metų Kirsten Flagstad, Hitlerio favorito Maxo Lorenzo (Makso Lorenco), Waltraudos Meier (Mejer), Matti Salmineno, Placido (Plasido) Domingo, ir Violetos Urmanos įrašai.

Laidoje – netradiciniai žvilgsniai į R. Wagnerio kūrybą, mūsų laikmečio dialogai su vėlyvojo Romantizmo genijumi.