Podcasts about katinait

5-ąjį sezoną LRT PLIUS kanale pradeda „Žiemojimas su opera“. Taip pat padiskutuosime apie Milano La Scalos teatro sezono pradžios premjerą, kurios jau keletą metų iš eilės netransliuoja LRT KLASIKA, nes spektakliuose pagrindinius vaidmenis kuria taip vadinama Putino primadona Anna Netrebko. Ar dar yra erdvės Kremliaus režimą remiančių atlikėjų boikotui, ar jau esame išsikvėpę? Ar kaip tik: kultūra ir politika – iš tikrųjų nieko bendro? Studijoje viešės Jūratė Katinaitė ir Julijus Grickevičius.Panevėžyje „Stasys museum“ pristatoma menininko Hermano Nitscho kūryba. Apie naują parodą pasakos kolegė Evelina Povilavičiūtė. Taip pat išgirsime scenos menų kritikės Aušros Kaminskaitės komentarą apie Berlyne vykusį festivalį „No Limits“.„Nuotraukos nėra įdomios, jei jos neturi istorijos“, sako rubrikos „Be kaukių“ svečias gamtos fotografas, ornitologas Marius Čepulis.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Laidoje „Iš balkono“ kompozitorė Justė Janulytė pasakoja apie savo kelią į muzikos pasaulį – vaikystės vasaras Molėtų observatorijoje ir muzikos teorijos bei kompozicijos studijas. Jos kūryboje siejasi muzika, poezija ir šiuolaikinis menas, garso bangos ir kosminės vibracijos. Muzikologė Jūratė Katinaitė rašo, kad Justės Janulytės muzika „asocijuojasi ne su garsiniais įvaizdžiais, o su erdvėje judančia materija, kuri turi savo temperatūrą, šviesą, tankį. Toks muzikos medžiagiškumas itin paveikus klausytojui: net pirmąsyk girdėdamas kūrinį gali susivokti, kurioje jo padaloje esi, kur link slenka garsų masė“.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė(Dmitrij Matvejev nuotr.)

Paskelbta, kad buvęs LNOBT vadovas Jonas Sakalauskas galutinai pralaimėjo bylą dėl teatro vadovo rinkimų. Apie kultūros institucijų būklę, pastaraisiais metais pasipylusias apeliacijas, ir didžiausio teatro Lietuvoje ateitį kalbamės su muzikologe Jūrate Katinaite ir teatro kritiku Vaidu Jauniškiu.Pastaraisiais mėnesiai lietuvių solistai tiesiog užplūdo Londono karališkąją „Covent Garden“ operą – ažiotažą sukėlė mūsų operos žvaigždžių Asmik Grigorian, Aušrinės Stundytės pasirodymai, bene populiariausią, Escamillo rolę operoje „Karmen“ dainuoti sugrįžta Kostas Smoriginas, sėkmingai kelią į didžiąją sceną ten skinasi Gabrielė Kupšytė, šioje prestižinėje scenoje kovą debiutavo ir Romanas Kudriašovas. Ypatingą lietuvių operos solistams pavasarį Londone aptariame su režisiere Dalia Ibelhauptaite.LRT Klasika tęsia pažintis su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Simono Bernoto poezijos rinkinys „Pasakų parkas“, kurią išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, pretenduoja tapti geriausia poezijos kategorijoje. Apie knygą su autoriumi kalbasi Marius Eidukonis.Laidoje „Įgarsintas vaizdas“ – Lauros Karpamn muzika filme „Amerikietiškas skaitalas“.Diuseldorfe gyvenantis, iš Molėtų kilęs baritonas Tomas Kildišius pasirinko mažiau populiarų kelią – jis šiandien gilinasi į vokalinę kamerinę muziką, kuria labiau sudominti tikisi ir Lietuvos publiką. Sėkmingus jo karjeros žingsnius liudija tiek Grand Prix prestižiniame Nadios ir Lili Boulanger konkurse Paryžiuje, tiek jau sklindantis gandas apie solisto gebėjimą kurti išskirtinai įdomias programas. Rafinuoto lied žanro paslaptys ir turistiniai Molėtų ir Diuseldorfo maršrutai – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

„Dar neatėjo laikas“, - dažnai kartoja sovietmečio tyrėjai, dienų dienas praleisdami archyvuose ir atrasdami faktus, kuriuos paviešinus, gali tekti nuo pjedestalų nukelti ne vieną garsią asmenybę. Tai pastebi ir muzikologė Jūratė Katinaitė, sulaukusi operos gerbėjų ir dalies muzikų visuomenės nepasitenkinimo, pasirodžius jos knygai apie V. Daunorą, kurioje buvo paviešinti faktai apie sovietinei nomenklatūrai priklaususių muzikų įtaką, pašalinant talentingąjį solistą iš teatro. O gal kaip tik dabar laikas viešinti dviveidystės, kolaboravimo su totalitarine sistema faktus, idant suvoktume žalą, kurią „didžiosios kultūros" prievartinis importas padarė Lietuvos menui ir tą meną atstovaujančioms institucijoms? Matome, kad amžinas mūsų priešas ir vėl tiesia savo čiuptuvus, sunkiau pasiekiantis valstybinius kultūros ir meno židinius, tačiau lengvai įsitaisydamas privačiuose namuose ir komercinėse kultūros erdvėse. Karo kontekste madinga kartoti: sportas ir politika, menas ir politika neturi nieko bendra. Istorija gi teigia priešingai. Žydų kilmės psichiatras V. E. Franklis, išgyvenęs nacių koncentracijos stovykloje, primena, kad žmogus yra priklausomas nuo aplinkybių, tačiau tik jis pats nusprendžia leistis jų sąlygojamas ar pakilti virš jų, idant išsaugotų savo žmogiškumą. Pokalbis su muzikologe J. Katinaite apie muzikų pasirinkimus sovietmečiu.Laidos redaktorė Jūratė Kuodytė

Viena iš penkių 2023 m. Metų panevėžiečių paskelbta Panevėžio muzikinio teatro direktorė Kotryna Nekrošiūtė. Kokie pastarieji metai buvo šiai kurį laiką primirštai institucijai? Kokių naujų iššūkių sau yra išsikėlusi Panevėžio muzikinio teatro vadovė?Pirmosiomis gruodžio dienomis prasidėjo jau penktasis „Žiemojimo su opera“ sezonas. Ką ciklas siūlo šiemet? Pasakoja Jūratė Katinaitė.Pasitinkant šv. Kalėdas – tradicines giesmes keičiantis džiazas, režisieriai, šiltas kalėdines juostas keičiantys į siaubo filmus, kūrybiniai sprendimai, perteikiantys šiuolaikinės Kalėdų muzikos iš kino filmų istoriją ir formuojantys šiandieninį kalėdinį muzikinį repertuarą tikrovėje.Teismas atmetė Jono Sakalausko ieškinį, kuriuo jis prašė panaikinti konkurso į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovus rezultatus.„Menininkas neturi būti per daug stropus“, – sako pianistė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Dainavimo katedros koncertmeisterė, Vilniaus kolegijos dėstytoja Nijolė Baranauskaitė-Matukonienė. Nuo vaikystės įsivaizdavusi, kad gros scenoje kartu su kitais, šiandien ji laukia Šv. Kalėdų skubėdama iš vieno koncerto į kitą ir pasakoja, kad niekas geriau neišvalo minčių, nei vėjas burlaiviu skrodžiant jūros bangas.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Netrukus po Rusijos pradėto karo Ukrainoje Lietuvos kultūros lauke po karštų diskusijų ir ginčų buvo peržiūrėtas valstybinių kultūros įstaigų repertuaras, išbraukiant iš jo rusų dramaturgus, režisierius, muzikos pasaulyje atsisakyta garsių atlikėjų, kompozitorių, turinčių sąsajų su Putino Rusija. Kliuvo net P. Čaikovskiui. Panašaus likimo kažkada sulaukė ir vokiečių kompozitorius Richardas Vagneris, nes buvo mylimas Hitlerio kompozitorius. Totalitarinių režimų įrankiais jie tapo savo valia, tačiau visais laikais buvo garsių kūrėjų ir atlikėjų, kurie ne tik prisitaikė, bet ir dėl tam tikrų priežasčių bendradarbiavo su totalitarine sistema. Literatūros pasaulyje plačiai nuskambėjo poeto J. Marcinkevičiaus istorija, dailėtyrininkai ir istorikai nuo pjedestalo nukėlė ne vieną garsią sovietmečiu pavardę, atskleisdami piktnaudžiavimo autoritetu ir nomenkaltūrine galia atvejus.Šioje laidoje muzikologė Jūratė Katinaitė aptars muzikinės kultūros lauką: kaip jį veikė, o gal ir tebeveikia totalitariniai režimai.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Minint Jono Meko gimimo šimtmetį, domimės, kaip jo atminimas įprasminamas gimtuosiuose Semeniškiuose ir Biržuose, kur praleido dalį savo jaunystės.Ketvirtadienį mūsų studiją aplankiusi kolegė kaunietė Kotryna Lingienė pakeliui į sostinę susipažino su namo į Miuncheną keliaujančiu studentu Kajumi. Pokalbis traukinių stotyje – apie tai, ką per šias šventes veiks jis, ir kokios muzikos siūlo pasiklausyti mums.Klasikinės muzikos naujienų rubrikoje – žvilgsnis atgal į 2022 m. įvykius: karo Ukrainoje pasekmes klasikinės muzikos pasaulyje, jauno dirigento Klauso Mäkelä iškilimą, atnaujintą Davido Geffeno salę ir šiemet įteiktus apdovanojimus klasikinės muzikos atlikėjams ir kūrėjams.LRT projektas „Žiemojimas su opera“ ir šią žiemą sekmadienio vakarais kviečia klausytis pokalbių apie skirtingas operas ir stebėti rinktinių operų pastatymus. Apie šio - trečiojo sezono operų pasirinkimus kalba operos kritikė, LRT KLASIKOS laidų kūrėja ir vedėja Jūratė Katinaitė ir LRT kultūros turinio redaktorė Agnė Biliūnaitė.„Mūsų širdys ir protai yra Kalėdoms paruošti daryti gera, mes būnam paruošti to pasakojimo. Žinoma, kas studijuoja Šventąjį Raštą labai rimtai, tai žino, kad liudininkas visko neužrašinėjo, kad daug kas sukurta, kad tai Senojo Testamento aidas. Bet, vis dėlto, sukurta istorija, kuri yra nepralenkiama iki šiol. Nėra kitos tokios istorijos, kuri taip būtų paveikusi ir toliau veiktų žmoniją, kaip Kalėdų gimimo istorija“, – sako kunigas Julius Sasnauskas. Pokalbis apie šv. Kalėdas, apie gyvenimo pasirinkimus, baimes, kategoriškumą ir, žinoma, muziką.Ved. Gerūta Griniūtė

Kultūrinės spaudos apžvalga.Prieš 64-erius metus liepos 29-ąją buvo įsteigta NASA. Išsamiau apie organizacijos veiklos pradžią ir ryškiausius pastarųjų dešimtmečių pasiekimus – Karolinos Panto parengtame pasakojime.Kaip profesionalus menas keičia Ukmergės gyventojų požiūrį į šiuolaikinį meną? Kurios miesto meno bendruomenės idėjos sulaukia didžiausio dėmesio ir kodėl? Apie tai – Karinos Metrikytės pokalbyje su Ukmergės meninių iniciatyvų organizatoriais.Knygų apžvalgininkė Elžbieta Banytė penktadienio skaitymo rubrikai pasirinko poezijos rinkinius: britų poeto Tedo Hugheso eilėraščių knygą „Varnas: iš varno gyvenimo ir giesmių“ bei Alfonso Andriuškevičiaus sudarytą japonų poezijos rinktinę.Vienuoliktą kartą vyks 10 dienų trunkantis sąmoningo gyvenimo būdo festivalis-stovykla „Masters of Calm“, kuriame – patirtys, paskaitos, praktikos ir renginiai, padedantys pažinti save.Julijaus Grickevičiaus pasakojimas apie 102 metus vykstantį Zalcburgo vasaros festivalį – vieną svarbiausių kultūrinių įvykių Europoje.Muzikologė Jūratė Katinaitė iš Zalcburgo vasaros festivalio – apie Giaccomo Puccini premjerą, kurioje pasirodys Asmik Grigorian bei rusiškų pinigų temdomą šventę ir kontroversišką dirigentą Teodorą Currentzį.Klaipėdoje prasideda 63-oji Jūros šventė, kurios programoje arti šimto įvairaus žanro renginių ir išskirtinės dovanos 770-ies metų įkūrimo jubiliejų mininčiai Klaipėdai.Ved. Urtė Karalaitė

Menininkės Emilijos Škarnulytės debiutinis filmas „Kapinynas“ (ang. „Burial“) pateko į kino festivalio „Visions Du Reel“ konkursinę programą „Burning Lights“. Pirmasis ilgametražis jos filmas yra bendras Lietuvos kino kompanijos „Just a moment“ ir Norvegijos kino kompanijos MER FILM projektas. Filmas veda žiūrovus į vietas, kur kitaip patekti neįmanoma. Pokalbis apie jį – su E. Škarnulyte.Briuselio operos teatro „La Monnaie“ repertuare kitą sezoną žiūrovai galės išvysti ne vieną rusišką operą. Teatro vadovas Peter de Caluwe teigia, kad nekeisti kito sezono repertuaro ir jame palikti tris rusų kompozitorių operas nuspręsta, nes, anot jo, menas turi vienyti ir jungti. Plačiau apie tai – Odetos Vasiliauskaitės pokalbyje su vadovu. Situacija komentuoja ir muzikologė Jūratė Katinaitė.Tęsiasi Metų knygos rinkimai. Šiandien pristatome Natalijos Arlauskaitės ir Linos Kaminskaitės sudarytą knygą „Fokuse: moterys Lietuvos kine“, kurią išleido leidykla „Lapas“ ir kuri įtraukta į 2021 m. publicistikos ir dokumentikos knygų penketuką. Ši knyga pirmą kartą lietuviško kino kontekste lyties problematiką gvildena iš trijų skirtingų perspektyvų. Apie tai kolegė Austėja Kuskienė kalbėjosi su knygos sudarytojomis Natalija Arlauskaite ir Lina Kaminskaite.Klasikinės muzikos naujienų apžvalgoje: „Grammy“ apdovanoti klasikinės muzikos atlikėjai ir kūrėjai, „Deutsche Grammophon“ kontraktas su pernai metų F. Chopino konkurso laimėtoju Bruce'u Liu, pasikeitusi soprano Anos Netrebko pozicija dėl karo Ukrainoje ir Berlyne įgyvendinamas projektas - metro stotyse skambanti klasikinė muzika.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši Lietuvos policijos vyriausiasis kapelionas, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios kapelionas, knygų autorius kunigas Algirdas Toliatas.Ved. Gerūta Griniūtė ir Odeta Vasiliauskaitė

Žiemą LRT Plius televizija kiekvieną sekmadienį siūlo leisti su opera. Projektas „Žiemojimas su opera“ jau tapo tradicinis, o jo metu ne tik parodoma 14 operos spektaklių, bet ir vyksta diskusijos apie juos! Šia proga „Pakartot“ atkreipia dėmesį į operą apskritai. Kokia ji XXI amžiuje? Kodėl ji svarbi, aktuali, kaip ją pažinti ir pamėgti? Pagaliau, kaip suprasti operą, ar jai klausytis, žiūrėti reikia pasiruošimo? Domanto Razausko pašnekovai – LRT Klasikos radijo stoties vadovas Julijus Grickevičius, LRT kultūros turinio vyr. redaktorė Agnė Biliūnaitė ir muzikologė, ilgametė LRT radijo kultūrinių laidų kūrėja, operos žinovė Jūratė Katinaitė.Ved. Domantas Razauskas

Spaudos apžvalga.„Bėgikė“ užgauna kažką svarbaus: apie psichikos sveikatą, apie žmonių santykius, apie gautus, sau prisiimtus ir niekaip nesibaigiančius vaidmenis,“ – naujausią Andriaus Blaževičiaus filmą apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.Galerijoje „Arka“ – galimybė susipažinti su animacijos pionieriumi vadinamu, pirmojo lėlinės animacijos filmo autoriumi Vladislovu Starevičiumi.Vilius Puronas – vienas žinomiausių Šiaulių miesto veidą nuo praeito amžiaus 8 dešimtmečio formuojančių dizainerių. Jį kalbina Tomas Mizgirdas.Choreografas Vytis Jankauskas po kelerių metų pertraukos pristato premjerą ir klausia: kas yra šokio kūrinys, kokia jo būtis ir tapatybė?LRT metų apdovanojimuose „Metų kultūros reiškinio“ kategorijoje už virsmą kultūros erdve nominuotas Lukiškių kalėjimo kompleksas. Kokias tolimesnes perspektyvas įžvelgia šio ambicingo projekto autoriai?Pagaliau Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įvyko Lietuvos profesionalaus teatro šimtmečiui skirta „Traviata“. Ar premjera pateisino lūkesčius? Įžvalgomis dalijasi muzikologė Jūratė Katinaitė ir menotyrininkė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.Ved. Indrė Kaminckaitė

Spaudos apžvalga.Kultūros įvykiai pasaulyje.Prasideda VI–asis skaitymo festivalis. Šįkart jo tema „Fantastiką kuriame patys“.Vilniaus dailės akademijos parodų erdvėje „Titanikas“ beveik visą rugsėjį veiks nauja Giedriaus Kazimierėno paroda pagal Dantės „Dieviškąją komediją“.Naująjąį sezoną Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pradėjo Richardo Strasso operos „Rožių kavalierius“ premjerą. Kaip ją vertina muzikologė, operos kritikė Jūratė Katinaitė?Klaipėdos kultūros bendruomenė nepatenkinta, kaip rengiami konkursai į savivadlybei pavaldžių kultūros įstaigų vadovų pozicijas?Anykščiuose, Koplyčioje – Pasaulio anykštėnų kūrybos centre, prasidėjo dokumentinių filmų festivalis ADOX, rugsėjo-spalio ketvirtadieniais rodysiantis pasaulyje pripažintus, su Anykščiais susijusių kūrėjų filmus.Didžiojo dvidešimtuko šalių kultūros ministrai Italijos sostinėje pasirašė Romos deklaraciją, kuria buvo išryškina kultūros svarba ir pabrėžta jos ekonominė vertė pasauliui.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Menininkas Stasys Eidrigevičius tiki menų centro verte ne tik Panevėžiui, bet ir Lietuvai bei šalies kultūrai. Todėl patvirtino, kad įteiks menų centrui savo suformuotą autorinių kūrinių kolekciją, taip išsklaidydamas abejones dėl projekto sąlygų įgyvendinimo. Ką tai reiškia?Muzikologė Jūratė Katinaitė įvertinta Vyriausybės kultūros ir meno premija. Apie operą, meilę jai ir tyrinėjimus - pokalbis su dar viena 2020m. premijos laureate.Lietuvos kompozitorių sąjunga ir toliau kviečia balsuoti už geriausius praėjusių metų kompozitorių kūrinius. Mes toliau supažindiname su pateiktu „penkioliktuku“ ir šiuokart tai – kompozitorius Linas Rimša ir jo kūrinys „Džiazo mišios“.Tradicinis žvilgsnis į kino muziką. Ieva Buinevičiūtė apžvelgia muziką brazilų režisieriaus Walterio Salėso kelio filmuose.Įvaizdžio kūrėja Daiva Gecevičiūtė dirbusi ir LRT vyriausiąja grimuotoja iki šiol ne tik stebi dabartinius veidus televizijos ekrane, bet ir yra neabejinga klasikinei muzikai, tad LRT KLASIKOS stotis jai viena tų, kurią ji renkasi pasiklausymui. Apie įvaizdžio kūrimą, meilę muzikai ir kitus atradimus gyvenime – pokalbis su Daiva Gecevičiūte rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė ir Ignas Gudelevičius

Tradicija klausyti „Traviatos“ su šampanu baigia nunykti. Ponaujametinėse „Refleksijose” bandysime išsiaiškinti, kurlink keliauja opera ir jos žiūrovai ir ko jie netenka, stebėdami milžiniškus pastatymus nuo sofos – gal net su karšto šokolado puodeliu. Dalyvauja operos kritikės Rima Jūraitė ir Jūratė Katinaitė.Ved. Vaidas Jauniškis

Naujausio žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ numerio apžvalgaDomanto Razausko muzikinėse naujienose: naujas švedo saksofonininko avangardisto Matso Gustafssono grupės „The End“ darbas ir rinkinys, skirtas moterų vaidmeniui klasikinės muzikos kontekstuose.Paskelbti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. Apie įvertintuosius mintimis dalijasi komisijos nariai Audrius Stonys, Jūratė Katinaitė, Jūratė Sprindytė, Audrius Ambrasas, Ramunė Marcinkevičiūtė ir Jūratė Tutlytė.Kiekvienais metais netyla diskusijos dėl kultūros projektų finansavimo. Paraiškų teikėjams ir kūrėjams vis kyla klausimų dėl ekspertų kompetencijų, sprendimų objektyvumo, vertinimo kriterijų. Iš vertintojų kai kada pasigirsta kritika dėl teikiamų projektų parengimo kokybės – ne iki galo išvystytos idėjos ar silpnas jų pagrindimas, konteksto trūkumas, „išpūstos“ sąmatos. Kultūros vadybininkų asociacija kviečia į kultūros projektinio finansavimo procesą pažvelgti iš įvairių perspektyvų ir pristato eksperimentą „Geriausia paraiška“.Sukurtas sunkmečio sąlygomis, Valstybės teatras buvo ypač svarbi šalies gyvenimo dalis – jauna valstybė siekė įsitvirtinti būtent per operą. Pasak muzikologės, operos kritikės Jūratės Katinaitės, operos teatras buvo susijęs su galia, įsiteisinimu ir valstybingumo idėja.„Klasikos koncertų salių“ apžvalga.Ved. Austėja Kuskienė

Dėl pandemijos koncertų salės nesulauks publikos šurmulio ir šventiniu laikotarpiu, tačiau „Religinės muzikos centro“ drauge su „Kristupo festivaliu“ rengiamas festivalis „Betliejaus žvaigždė“ įvyks – sakralinės muzikos koncertai persikelia į skaitmeninę erdvę. Savo ruožtu mažųjų laukia ir šviežiai nufilmuota pasaka „Sniego karalienė“. Apie visą tai pasakoja Kristupo festivalio vadovė Jurgita Murauskienė.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie kelių ryškiausių animacinių ilgametražių filmų suaugusiems muziką.Sukurtas sunkmečio sąlygomis, Valstybės teatras buvo ypač svarbi šalies gyvenimo dalis – jauna valstybė siekė įsitvirtinti būtent per operą. Pasak muzikologės, operos kritikės Jūratės Katinaitės, operos teatras buvo susijęs su galia, įsiteisinimu ir valstybingumo idėja. Gerūtos Griniūtės pasakojimas.Pianisto, M. K. Čiurlionio namų vadovo Roko Zubovo gyvenime ypatingą vietą užima jo prosenelio, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio asmenybė. Tačiau pokalbis „Be kaukių“ – ne tik apie ypatingą giminystę ir pastangas saugoti Čiurlionio atminimą, bet ir darnų R. Zubovo ir jo žmonos Sonatos Zubovienės fortepijoninį duetą, patirtis filmuojantis kine ir kvapą gniaužiančias kalnų viršūnes.Ved. Marius Eidukonis ir Rasa Murauskaitė

Praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 2219 naujų COVID-19 atvejai, mirė 15 žmonių.Prezidentas sušaukė Sveikatos ekspertų tarybą.Eidamas 78-uosius metus mirė choro ir orkestro dirigentas, Lietuvos ir Kauno miesto politinis ir visuomenės veikėjas Petras Bingelis. Jį prisimena muzikologė Jūratė Katinaitė.Rusija savo sukurta vakcina pradėjo žmonių skiepijimą nuo COVID-19. Komentuoja Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas.Kokios grėsmės, susijusios su kinų technologijomis? Seimo narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į atsakingas institucijas dėl Kinijos interesų Lietuvos oro uostuose. Komentuoja Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas Marius Laurinavičius.„Caritas“ kviečia prisijungti prie kasmetinės adventinės žvakelių akcijos. Apie tai–„Carito“ tarybos pirmininkas Arūnas Kučikas.Prezidentas Gitanas Nausėda susitinka su Laisvės partijos naujai pasiūlytu kandidatu į susisiekimo ministrus Mariumi Skuodžiu.Tiesioginė transliacija. Po jos–Mykolo Romerio universiteto docento Virgio Valentinavičiaus ir LRT Tyrimų skyriaus žurnalistės Jurgos Tvaskienės komentarai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kompozitorių Faustą Latėną prisimena muzikologė Jūratė Katinaitė.„Net ir patys klišiškiausi ar absurdiški serialai gali daug papasakoti apie šalies visuomenę ir jiems aktualias problemas. Pietų Korėjoje stipriai jaučiama socialinė nelygybė, opi yra patyčių ar savižudybių tema, apie kurią garsiai nekalbama“, – korėjiečių serialus apžvelgia kino žurnalistė Ieva Šukytė.Apie vertėjo amatą, iškylančius sunkumus, susitikimus su autoriais ir džiaugsmą, kad gali perteikti gerą literatūrą – Linos Smolskienės pokalbis su vertėja iš italų kalbos Rasa di Pasquale.Kiek menininkai Jungtinėse Valstijose domisi Prezidento rinkimais? Kaip kandidatus, jų vykdomą ar nevykdomą kultūros politiką ir dabartinę, priešrinkiminę padėtį apskritai vertina ten gyvenantys lietuvių kilmės kūrėjai? Domisi Agnė Kairiūnaitė Albright.Kaip viešumoje dalijamės bjauriais jausmais – gėda, neviltimi, liūdesiu, melancholija, pykčiu, pagieža, neapykanta? Sociologo Artūro Tereškino ir menininko Adomo Danusevičiaus knygoje „Bjaurūs jausmai“ įvaizdinama tai, kokį vaidmenį jausmai ir emocijos vaidina intymioje viešojoje sferoje. Kaip valstybė manipuliuoja mūsų emocijomis ir naudoja jas kaip kaip galios įrankį? Pokalbis su knygos autoriumi, save „depresyviu realistu“ vadinančiu sociologu A. Tereškinu.Pasakojimų apie Lietuvos žydus cikle „Atminties akmenys“ – Vyčio kryžiaus ordino kavalierė Liba Mednikienė.„Šiuo laiku sukurti filmai darosi panašūs į riksmą žmogaus, krentančio į bedugnę“, – sako humanitarinių mokslų daktarė, kinotyrininkė Gražina Arlickaitė ir pristato prasidedantį Europos šalių kino forumą „Scanorama“. Apie ilgas tradicijas turintį festivalį, pakoreguotą nūdienos nežinios, su jo vadove kalbasi Austėja Kuskienė.Ved. Indrė Kaminckaitė

Gerūta Griniūtė ir Jūratė Katinaitė prisimena vieną ryškiausių Lietuvos operos solistų – bosą Vaclovą Daunorą.Rašytojas ir vertėjas Laurynas Katkus sudarė „dinamiškos ir plėšrios“ Amerikos moderniosios poezijos antologiją „Miestų atsiradimas“.Projekto „Neringos miško architektūra“ sumanytojai Jurga Daubaraitė ir Jonas Žukauskas Nidoje jau pastatė medienos džiovyklą, vienos pušies pagalba aprašė Neringos miško istoriją, o dabar kviečia į nemokamas ekskursijas Kuršių Nerijoje.Pasaulyje: meno kūrinių medžioklė Paryžiuje, metų muziejus Škotijos miestelyje, Australų menininkė Lindy Lee, Pietų Korėjoje vėl iškilo per taifūną nuniokota skulptūra.Teatro kritikės Godos Dapšytės komentaras.Latvijos kino režisierė Laila Pakalnina dokumentikoje „Šaukštas“ pasakoja, kiek resursų išnaudojama vieno vienkartinio šaukšto gamybai ir kaip greitai jis atsiduria šiukšlių dėžėje. Pasakoja Rūta Dambravaitė.Tautodailininkas, skulptorius Rimantas Zinkevičius pamėgo dirbti su už Egipto piramides senesne medžiaga – juoduoju ąžuolu. Kurdamas menininkas nenori nei valgyti, nei gerti, jo darbus saugo Nacionalinis muziejus, o apsilankęs svečiuose R. Zinkevičius ir pliauską prie šeimininkų namų krosnies gali paversti meno kūriniu. Su tautodailininku bendrauja Vita Ličytė.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Žurnalo „Nemunas“ apžvalga.Legendinį operos solistą Vaclovą Daunorą prisimena muzikologė Jūratė Katinaitė.Po rekonstrukcijos atidarytas Palangos kurhauzas – grafų Tiškevičių palikimas ir miesto simbolis. Domisi Česlovas Burba.Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus komentaras apie gerovės kultūrą.Rubrika „Klasikos koncertų salės” – šios savaitės koncertus per LRT KLASIKĄ pristato vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė.Nacionalinė dailės galerija rengia tarptautinį forumą „Meno skonis rytojaus muziejuje“, skirtą šiuolaikinei muziejininkystės, meno muziejų vadybos gerajai praktikai ir ateities tendencijoms apžvelgti. Pokalbis su dr. Inga Urbonaite-Vadokliene, architekte, projekto „Radvilų rūmai atgimsta“ kuratore.Dusetiškis gamtos dailininkas ir dailės pedagogas Alvydas Stauskas Anykščių kultūros centre pristato parodą „Vandens metamorfozės“ – ant drobės spausdintas fotografijas, atskleidžiančias dailininko žvilgsnį į gamtą per fotoobjektyvą. Su kūrėju susitiko Alma Valantinienė.„Skalvijos“ kino centras pradeda rodyti čekų Naujosios bangos operatoriaus Jaroslavo Kučeros (1929-1991) kūrybos retrospektyvą. Paskirti retrospektyvą operatoriaus kūrybai – nedažnas įvykis. Tačiau J. Kučera suvaidino svarbų vaidmenį XX a. antros pusės čekų kine – buvo vienas iš tų, kurie apibrėžė čekų Naująją bangą, besipriešinusią tuometinėje Čekoslovakijoje vykusiai normalizacijai. Pokalbis apie šio operatoriaus eksperimentus kine su „Skalvijos“ programų sudarytoja Egle Maceinaite.Ved. Indrė Kaminckaitė

„Pakeliui su klasika“ – prisimenant balandžio 25 d. mirusį kompozitorių, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą Vytautą Barkauską. Laidoje dalyvauja muzikologai Jūratė Katinaitė, Gražina Daunoravičienė, kompozitoriai Rūta Vitkauskaitė, Linas Rimša, pianistai Rūta Rikterė, Jonas Korys, violončelininkas Rimantas Armonas ir pianistė Irena Uss-Armonienė. Ved. Ignas Gudelevičius.

Savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga. Pianistę, pedagogę, visuomenės veikėją Gražiną Ručytę-Landsbergienę prisimena muzikologė Jūratė Katinaitė.Nacionalinėje dailės galerijoje – pirmoji pavasario sezono paroda – „Raudona krisdama virsta balta”, atverianti duris į magišką Lino Leono Katino kūrybos pasaulį. Pasakoja Laima Ragėnienė. Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Kovas Lietuvoje – frankofonijos mėnuo. Pokalbis su šio mėnesio programos rengėjais apie prancūzišką, bet ne tik prancūzų kultūrą. Lietuvos fotomenininkų sąjunga bei Lietuvos žurnalistų sąjungos Spaudos fotografų klubas išsirinko naujus pirmininkus: Gytį Skudžinską bei Evgenia Levin. Pokalbis su naujaisias pirmininkais apie skirtį bei bendrystę tarp fotografijos kaip meno ir fotožurnalistikos. Teatralizuotų ekskursijų iniciatyva „Pasivaikščiojimas Klaipėdoje“ primena, kad ir pajūris turėjo savo Romą Kalantą – menininką Vytautą Vičiulį. Ved. Indrė Kaminckaitė.

Daugeliui Užgavėnės asocijuojasi su žiemos išvarymu, sočiu pavalgymu prieš Gavėnią ir, žinoma, kaukėmis. Tačiau kaip keičiantis socialinėms normoms ir klimatui turėtų keistis ir Užgavėnės? Domėjosi Birutė Rutkauskaitė, pakalbinusi Lietuvos kultūros centro direktoriaus pavaduotoją regionų kultūros veikloms Ingą Kriščiūnienę ir tautodailės specialistę Astą Valiukevičienę. Vilniaus knygų mugėje savo leidžiamas knygas vaikams ir jaunimui pristatė leidykla „MeMo“ iš Nanto miesto Prancūzijoje. Leidėją Yara Nascimento pakalbino Alma Valantinienė. Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie aimanas dėl rusiško Vilniaus. Muzikologės Jūratės Katinaitės įspūdžiai iš Vienoje vykusios operos „Egmontas“, kur pagrindinę partiją atlieka mūsų solistas Edgaras Montvidas. Pristatyta naujoji Šiuolaikinio šokio asociacijos pirmininkė – jaunosios kartos šokio kūrėja Agnietė Lisičkinaitė. Pokalbis apie naujus vėjus asociacijoje bei šiuolaikinio šokio Lietuvoje kryptis. Pokalbis su kompozitoriumi Mantvydu Leonu Pranuliu, vienu iš pirmosios M. K. Čiurlionio stipendijos laureatų apie įvairialypę kūrybą teatrui, kinui ir atlikėjams bei sąsajas su Čiurlioniu. Ved. Austėja Kuskienė.

Paskutinėje „Žiemojimo su opera“ diskusijoje „Makbetas“ – valdžia ir beprotybė“ tiesiogiai iš Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos apie Giuseppe Verdi operą „Makbetas“ kalbasi LRT KLASIKOS „Operos vakaro“ rengėja muzikologė Jūratė Katinaitė, teatro režisierius Gintaras Varnas ir filosofas Viktoras Bachmetjevas.

Jūratės Katinaitės pokalbis su pianiste Gražina Ručyte-Landsbergiene. 90-metį švenčianti viena iškiliausių Lietuvos vokalistų koncertmeisterių skaičiuoja devintą dešimtį nuo karjeros pradžios, kai 8-erių metų mergaitė prieškario Anykščiuose pirmąsyk akompanavo vyrų chorui. Sukaupusi didžiulę patirtį pianistė dalijasi meistriškumo scenoje ir gyvenime paslaptimis. Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Penktojoje „Žiemojimo su opera“ diskusijoje apie šiuolaikinio danų kompozitoriaus Hanso Abrahamseno operą „Sniego karalienė“ Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje diskutuoja istorikė dr. Dalia Leinartė, poetė, publicistė Giedrė Kazlauskaitė ir muzikologė, LRT KLASIKOS „Operos vakaro“ rengėja Jūratė Katinaitė, moderuoja kultūros žurnalistas Adomas Zubė.

Ketvirtojoje projekto diskusijoje apie Giacomo Puccini operą „Toska“ Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje diskutuoja teisinkas, rašytojas dr. Justinas Žilinskas, menotyrininkė dr. Giedrė Jankevičiūtė ir muzikologė, LRT Klasikos „Operos vakaras“ rengėja Jūratė Katinaitė, moderuoja LRT Plius „Kultūros dienos“ vedėjas Julijus Grickevičius.

Trečiojoje projekto diskusijoje apie 51-erių austrų kompozitorės Olgos Neuwirth operą „Orlandas“, rašytojos Virginios Woolf to paties pavadinimo romaną, translytiškumą, kūrybos laisvę, moterų kūrėjų situaciją Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje diskutuoja menotyrininkė Laima Kreivytė, literatūrologė Solveiga Daugirdaitė ir muzikologė, LRT Klasikos „Operos vakaro“ rengėja Jūratė Katinaitė, moderuoja LRT Plius „Kultūros dienos“ vedėjas Julijus Grickevičius.

Antroje LRT KLASIKOS projekto „Žiemojimas su opera“ tiesioginėje radijo laidoje-diskusijoje „Mozartas-feministas?" apie operą "Don Žuanas" diskutuoja LRT KLASIKOS  „Operos vakaro“ rengėja muzikologė Jūratė Katinaitė, psichoanalitikas  dr. Tomas Kajokas  ir teologas, menotyrininkas dr. Tomas Kiauka. Ved. Rutkauskaitė

Laidos vedėja Jūratė Katinaitė.

Skambės 70-metį švenčiančios operos dainininkės Romutės Tumuliauskaitės įrašai. Žinios apie tarptautinio Eduardo Balsio jaunųjų kompozitorių konkurso rezultatus ir džiazo grupės „Sheep Got Waxed“ gastroles Vokietijoje. O toliau klausysimės įvairių interpretacijų choralų – advento nuotaikos palydovų. Tegu jie kol kas būna alternatyva, o gal ir atgaiva nuo prekybų centruose mus atakuojančių amerikietiškų kalėdinių hitų. Ved. Jūratė Katinaitė.

Pokalbis su režisieriumi Nerijumi Petroku, gruodžio 7-8 dienomis Panevėžio muzikiniame teatre rengiančiu Johano Strausso operetės „Vienos kraujas“ premjerą. Toliau paminėsime estų muzikos klasiko Cyrilliaus Kreeko – Juozo Gruodžio amžininko – 130-ąsias gimimo metines. Kreekas Vakarų akiratyje atsidūrė pastaraisiais metais, kai jo kūrinius į savo programas įtraukė prestižinis britų vokalinis ansamblis „The King‘s Singers“. O paskutinį pusvalandį liesis tobulai „The Mantovani Orchestra“ atliekama sentimentalioji klasika – miuziklų ir Holivudo filmų melodijos. Ved. Jūratė Katinaitė.

Svečiuose – Ciuricho menų universtiteto orkestro dirigavimo profesorius ir Bazelio orkestro „Collegium musicum“ vadovas, buvęs Mirgos Gražinytės-Tylos mokytojas Johannes Schlaefli. Jis veda meistriškumo kursus su Šv. Kristoforo orkestru, o penktadienį kviečia į baigiamąjį koncertą, kuriame diriguos kursų dalyviai - jaunieji dirigentai. Toliau – keletas fragmentų iš Eduardo Balsio operos „Kelionė į Tilžę“ premjeros, vykusios savaitgalį Klaipėdoje, keli lenkų naujosios žvaigždės kontratenoro Jakubo Józefo Orlińskio įrašai su ansambliu „Il Pomo d‘Oro“, o paskutinės minutės praskries su Giedriaus Puskunigio muzika iš dramos spektaklių. Ved. Jūratė Katinaitė.

Muzikologė Jūratė Katinaitė dalijasi įspūdžiais iš Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pristatytos kompozitoriaus Eduardo Balsio operos „Kelionė į Tilžę“ premjeros. Su itin sėkmingo personažo Kakės Makės kūrėja, rašytoja ir iliustruotoja Lina Žutaute susitiko Indrė Kaminckaitė ir pasikalbėjo apie tai, kaip autorė vertina komercinę Kakės Makės sėkmę bei apie rašytojos gyvenimą vieno personažo šešėlyje.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus komentaras apie boomerių ir zoomerių kartas. Šiemet tarp „Grammy“ muzikos apdovanojimų nominantų – net du muzikos albumai, su kuriais dirbo garso režisieriai Aleksandra ir Vilius Kerai. Pokalbis apie muzikos garso režisierių virtuvę, darbą su pasaulinėmis muzikos žvaigždėmis ir vis didėjančią atsakomybę, kurią atneša tokie įvertinimai. Literatūros kritikė Elžbieta Banytė pristato du romanus, kurie savitai brėžia laiko perspektyvą: Herkaus Kunčiaus „Geležinė Stalino pirštinė“ ir Alinos Bronsky „Paskutinė babos Dunjos meilė“.Ved. Austėja Kuskienė.

Laidos viešnia – VI tarptautinio Vilniaus fortepijono festivalio įkūrėja ir meno vadovė Mūza Rubackytė. Tolesnes eterio minutes paskirsime graikų operos artistės Agnes Baltsa 75-mečiui ir vieno iš lietuvių lengvosios muzikos pradininkų, orkestro „Estradinės melodijos“ įkūrėjo Juozo Tiškaus 90-sioms gimimo metinėms. Ved. Jūratė Katinaitė.

Prisimenamos slovakų operos žvaigždės Lucios Popp 80-osios ir legendinio LRT Lengvosios muzikos orkestro vadovo Aloyzo Končiaus 85-osios gimimo metinės. Toliau ansamblio „L‘Arpeggiata“ albumo „Handel Goes Wild“ ir vokiečių džiazo perkusininko Wolfgango Haffnerio albumo „Kind of Spain“ fragmentai. Ved. Jūratė Katinaitė.

Penktadienį LVSO koncerte viešės įžymus trimitininkas Sergejus Nakariakovas, kurio šaknys, pasirodo, veda į Lietuvą, kaip ir daugybės kitų žymių litvakų.Toliau – in memoriam prancūzų aktorei ir dainininkei Marie Laforet, išėjusiai lapkričio 2-ąją. Prieš keletą dešimtmečių vienos jos dainos melodiją mokėjo visa sovietinė imperija. Dainos „Mančesteris ir Liverpulis“ melodija pasigirsdavo per kiekvieną vakarinės žinių laidos „Vremia“ orų prognozę. Kodėl Ostankino televizijos bosai orams skelbti rinkosi erotinę prancūzišką melodiją, o ne kokį sovietinį hitą, taip ir liko neaišku. Galbūt kuris nors įtakingas nomenklatūros veikėjas žavėjosi aktorės dainomis. Jos visgi nebuvo paplitusios Sovietų sąjungoje, tačiau perdainuotos rusų ar kitomis imperijos kalbomis – taip pat ir lietuvių – jos buvo gana populiarios. Laidoje prisiminsime originalius pačios Marie Laforet įdainavimus. Toliau - klasikinės muzikos chuliganais pasivadinusios grupės „DaGamba“ įrašai.Ved. Jūratė Katinaitė.

„Naujienų pulse“ – apie projektą „LVSO vaikams“, Klaipėdos VMT iniciatyvą vaikams ir jaunimui – geradarių nupirktus bilietus bei folkloro atlikėjos Indrės Jurgelevičiūtės ir jos grupės „Merope“ pasirodymą Pasaulinėje World muzikos mugėje WOMEX Suomijoje. Toliau po du tuos pačius kūrinius atliks mama ir dukra - Irena Milkevičiūtė ir Asmik Grigorian. Likęs laidos laikas skirtas vieno žymiausių džiazo pianisto Keitho Jarretto Bacho ir Mozarto muzikos įrašams. Ved. Jūratė Katinaitė.

Laidos grojaraštį iš savo kolekcijos sudarė ir pasirinktus baroko vokalinius kūrinius komentuoja filologas, graikų ir lotynų klalbų specialistas, vertėjas Paulius Garbačiauskas. Ved. Jūratė Katinaitė.

Rugsėjo 30-iosios vakarą eidama 75-uosius mirė žymi operos artistė, vienas žaviausių praėjusių dešimtmečių sopranų – amerikietė Jessey Norman. Netrukus jos atminimui skirtas laidos puslapis. Toliau - apie prestižinį tarptautinį apdovanojimą Bavarijos radijo simfoninio orkestro vadovui Mariui Jansonui. Tolesnės laidos minutės skirtos tarptautinei muzikos dienai: skambės muzika apie muziką ir meilę muzikai. Ved. Jūratė Katinaitė.

Laidos svečias – į Lietuvą atvykęs koncertuoti 1999 m. tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų konkurso nugalėtojas Janas Krzysztofas Broja. Naujienų pulse – apie LVSO viešnagę Liepojoje ir naują #metoo skandalą operos pasaulyje – šįkart Londono karališkajame „Covent garden“ teatre. Su rubrika „Retro“ – Vlados Mikštaitės dainos apie rudenį. Ved. J. Katinaitė.

Valensijos senosios muzikos ansamblio „Capella de Ministrers“, kuris ruošiasi atvykti į Vilnių koncertuoti festivalyje Banchetto Musicale, įrašai. Su rubrika „Retro“ prisiminsime XX a. bulgarų bosą Nikolajų Giaurovą jo 90-ųjų gimimo metinių proga. Toliau ukrainiečių kilmės vokiečių pianistės ir kompozitorės Marinos Baranovos Hipersiuita pagal prancūzų baroko kompozitoriaus Francois Couperino pjeses ir paskutinės laidos minutės prabėgs džiazuojant žymiajam kinų violončelininkui Yo-Yo Ma su prancūzų džiazo pianistu ir kompozitoriumi Claudo Bollingu. Ved. Jūratė Katinaitė.

Atsidavimas muzikai, savai profesijai ir šeimai – apie nepaprastą pianistės profesorės Gražinos Ručytės-Landsbergienės gyvenimą dr. Andriaus Vaišnio knygos „Gražinos Ručytės pianissimo“ puslapiuose. Laidoje skambės autoriaus ir knygos herojės, taip pat Gražinos Ručytės-Landsbergienės vyro prof. Vytauto Landsbergio, muzikologės Jūratės Katinaitės ir scenos bendražygių mintys. Antroje „Muzikinio pastišo“ dalyje – simfoninė muzika.Ved. Gerūta Griniūtė.

Šv. Kristoforo kamerinio orkestro naująjį sezoną pristato jo meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Barkauskas. Toliau – brazilų XX a. klasiko Heitoro Villa-Loboso muzika, fragmentai iš naujos ansamblio „L‘Arpeggiata“ kompaktinės plokštelės „Himmelmusik“ ir Michaelio Nymano muzika iš Peterio Greeneway‘aus filmų. Ved. Jūratė Katinaitė.

Žymiam fleitininkui, ansamblio „Musica Humana“ įkūrėjui ir vadovui Algirdui Vizgirdai sukanka 75-eri. Kaip ir dera aktyviam muzikantui, jubiliejų jis švenčia scenoje: vakar Nidoje prasidėjo jo prieš porą dešimtmečių įkurtas kamerinės muzikos festivalis „Kuršių nerija“, tad jubiliatą pasveiksim telefonu, o ilgesniam pokalbiui LRT Klasikos studijoje lauksime rugsėjį, kai baigsis festivalis. Su rubrika „Retro“ prisiminsime dainininką Romaną Marijošių, nuo kurio gimimo sukanka 105 metai, o paskutinį pusvalandį – aistringi ispanų muzikos ritmai ir angeliškas didžiosios XX a. operos divos Montesserat Caballe balsas. Ved. Jūratė Katinaitė.

Žymiajam kroatų kilmės dirigentui Milanui Horvatui sukaktų 100 metų. Šaltojo karo metais jam pavyko įsitvirtinti vakarų meno rinkoje. Po to Valensijos senosios muzikos ansamblio „Capella de Ministrers“ įrašai. Su rubrika „Retro“ – XX a. vidurio amerikiečių dainininko ir aktoriaus Bingo Crosby, padariusio didelė įtaką Franko Sinatros dainavimo stiliui įrašai, o paskutinį pusvalandį – W. A. Mozarto muzika kubietiškais ritmais. Austrų džiazo grupės „Klazz Brothers“ ir kubiečių džiazmenų „Cuba Percussion“ Mozarto muzikos aranžuotės. Ved. Jūratė Katinaitė.

Nauji įrašai – legendinio rusų pianisto-disidento Valerijaus Afanasjevo įgroti Franzo Schuberto „Muzikiniai momentai“. Po to koloratūrinėmis operų arijomis aidės suomių virtuozo Jouko Harjannes trimitas. Naujienos iš Londono: dienraštis „The Times“ geriausiu savaitės albumu išrinko Richardo Strausso operos „Salomėjos“ DVD įrašą su Asmik Grigorian pagrindiniame vaidmeny. Paskutinį pusvalandį – vieno žymiausių amerikiečių pokario kino muzikos autorių Henry Mancini melodijos.Ved. Jūratė Katinaitė.

Laidos pradžioje – kelios dainos pagal Alfonso Nykos-Niliūno eiles. Vienam žymiausių XX a. lietuvių poetų, egzilio atstovui šiandien sukaktų 100 metų. World muzikos Lietuvoje guru, multiinstrumentalistas Saulius Petreikis rengia didžiulį koncertinį turą „Už jūrų marių“, kuris jau vyksta Lietuvoje, o mėnesio pabaigoje nusidrieks į Estiją ir Latviją. Studijoje sulauksime paties Sauliaus Petreikio su broliu Donatu. Po to – keletą dainų iš kompozitoriaus, dainininko ir aktoriaus Luiso Mariano repertuaro atliks prancūzų operos žvaigždė Roberto Alagna, o paskutinės minutės prabėgs skambant Duo Naranjo-Weurlander įrašams kartu su Čiurlionio kvartetu. Pianistė iš Čilės Tania Naranjo ir suomių kilmės švedų akordeonistė Minna Weurlander susibūrusios į duetą muzikuoja Latin Jazz stiliumi, o praėjusiais metais jos koncertavo Vilniuje su Čiurlionio kvartetu.Ved. Jūratė Katinaitė.

„Naujienų pulse“ – apie architektų konkursą Nacionalinei Lietuvos koncertų salei ant Tauro kalno Vilniuje; folkloro grupės „Kamanių šilelis“ prisistatymą prestižiniame Rudoštadto festivalyje Vokietijoje, pradedamą statyti Eduardo Balsio baletą „Eglė- žalčių karalienė“ KVMT bei liepos 10-ąją prasidėsiantį III Vilniaus kariljono festivalį. Po to paminėsime rusų primadonos Jelenos Obrazcovos 80-metį, kurio jai nebuvo lemta sulaukti, po sunkios ligos ji mirė 2015-ųjų sausį, 17 metų pergyvenusi savo vyrą, Maskvos Didžiajame teatre dirbusį lietuvių dirigentą Algį Žiūraitį. Ir dar truputis Gustavo Mahlerio muzikos. Ved. Jūratė Katinaitė.

Susitikimas su primadona Irena Milkevičiūte bei koncertmeistere Rūta Mikelaityte-Kašubiene, kuri artimiausiomis dienomis rengia Irenos Milkevičiūtės ir aktorės Birutės Mar kūrybos vakarus „Laisvų širdžių istorijos. Kelionė po meno pasaulį: muzika, poezija, mada“. Prieš tai – apie jubiliejinio Kristupo vasaros festivalio atidarymą, o po to suksis ansamblio „L‘iarpeggiata“ kompaktinė plokštelė „Los pajaros perdidos“ su Lotynų Amerikos kraštų tradicine muzika. Ved. Jūratė Katinaitė.