Podcasts about juose

Susipažįstame su spaudos publikacijomis spaudoje.Pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Vilniaus Rotušėje prasideda paskaitų ciklas, kurio metu bus kalbama, kaip sovietmečio Lietuvoje kultūra tapo pasipriešinimo įrankiu.Šiauliuose Chaimo Frenkelio viloje pirmą kartą pristatyta Australijoje kūrusio lietuvių išeivijos menininko darbų paroda „Jurgio Mikševičiaus pasauliai“.Šiluvos piligrimų centras parengė pirmąją knygą apie žmonių liudytus stebuklus Šiluvoje.16-ąjį kartą įteikti nacionaliniai kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“. Juose triumfavo geriausiu filmu pripažintas „Pietinia kronikas“Kokias istorijas atskleidžia paroda „Pašnipinėkim: namai ir istorijos Šnipiškėse“?Kuo skyrėsi ir panašūs spektakliai Lietuvos ir Latvijos teatruose pastatyti pagal Jurgos Vilės ir Linos Itagaki grafinį romaną „Sibiro haiku“?Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Dalis sostinės gyventojų sulaukė laiškų iš vandentvarkos paslaugų teikėjo „Vilniaus vandenys“. Juose - informacija apie parengtus planus dėl vandenviečių apsaugos zonų. Esą jų sklypas patenka į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Kai kuriems vilniečiams kilo klausimas, ką tai reiškia žmonėms, kurie seniai gyvena ir nežinojo, kad po jų sodu eina vamzdis ir dabar jis įtrauktas į žemėlapį?Birželio 12-ą dieną Lietuvoje pirmą kartą bus minima lauko biuro diena. Tądien didelės ir mažos įmonės, nevyriausybinės organizacijos, pavieniai asmenys, įstaigos ar miestai kviečiami švęsti gerą savijautą darbo metu ir kūrybiškai perkelti biurą į lauką.Į LRT GIRDI kreipėsi klausytoja Stefanija, kuri gyvena neseniai renovuotame devynaukščiame name. Klaipėdietė rašo, kad nors ir turi balkoną, saulės šviesa negali pasidžiaugti. Priešais jos langus auga aukštos akacijos, kurios jau laikomos invaziniais augalais Lietuvoje. Kaip priimami sprendimai, kurį medį daugiabučio kieme palikti, o kurį kirsti ar genėti?Dar laidoje - pokalbis apie kvapų žodyną ir parfumerijos istoriją. Interviu su parfumerijos istorijos ir kultūros tyrinėtoja Egle Bertašiene.„Auksinio proto“ atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Ispanijoje, Portugalijoje ir dalyje Prancūzijos chaosas: nėra elektros, žmonės užstrigo metro, neveikia oro uostai, sutriko ir mobilusis ryšys.Premjeras Gintautas Paluckas pradėjo mokesčių pertvarkos aptarimą su socialiniais partneriais. Algirdas Sysas jau įspėja, kad reformai neįvykus rinkėjai socialdemokratus vėl gali pasodinti ant „atsarginių suolelio“.Dėl vakar atliekų tvarkymo gamykloje „Energesman“ kilusio ir jau užgesinto gaisro – visame Vilniuje paskelbta ekstremali situacija. Sostinės valdžia sprendžia, kur ir kaip laikinai bus šalinamos šiukšlės, kurios buvo vežamos į visą Vilniaus apskritį aptarnaujančią gamyklą.Kauno apygardos teisme pradėta nagrinėti Marijampolės mero Povilo Isodos baudžiamoji byla. Jos duomenimis, eidamas tarybos nario ir mero pareigas Isoda galimai suklastojo dokumentus, pateikdamas netikrą informaciją apie patirtas telefono, interneto ryšio ir transporto išlaidas. Tokiu būdu meras galėjo neteisėtai įgyti pustrečio tūkstančio eurų.Kanadoje prasideda parlamento rinkimai. Juose kanadiečiai renkasi tarp jau dešimtmetį valdančių Liberalų ir konservatorių. Kartu šie rinkimai bus įvertinimas, kaip kanadiečiai reaguoja į Donaldo Trumpo prekybos karus.Varšuvoje vyksta dešimtasis Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimas. Jame aptariama parama Ukrainai ir bendradarbiavimas su strateginėmis partnerėmis – Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Europos Komisija, Vokietija ir Japonija. Tai paskutinis Trijų jūrų iniciatyvos susitikimas, kuriame dalyvauja Lenkijos prezidentas Andzejus Duda.Rusiškos degtinės galima rasti Lietuvos parduotuvėse, nors importas uždraustas dar pernai. Kodėl taip yra?Ved. Liepa Želnienė

Apie ugniagesių darbų pasakoja Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Aidas Pileckas.

Kokius literatūros kūrinius Lietuvos vaikai per 100 metų (1918-2018 m.) turėjo skaityti mokyklose, kaip juos interpretavo? Pokalbis su monografijos „Mokyklinis lietuvių literatūros kanonas: Šimtmečio raidos rekonstrukcija“ autorėmis Aiste Kučinskiene ir Viktorija Šeina.Netrukus duris atvers pirmieji Lietuvoje „Nepatogūs“ bendro gyvenimo namai Vilniaus rajone. Juose gyvens 4 jaunuoliai su sunkia kompleksine negalia. Kas tai per namai ir kokį kelią reikėjo nueiti jų mamoms?Artėjant trečiosioms plataus masto Rusijos karo Ukrainoje metinėms kalbamės su Arkadijumi Vinokuru, kuris ir toliau nenuilstamai organizuoja Pirmadienio mitingus, skirtus Ukrainos kovai. Jau įvyko 128 tokie mitingai.Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministras Mykola Tochytskyj sako, kad žmonės turėtų suprasti, jog menas yra būtinas tautos stiprybei ir išgyvenimui.Ved. Agnė Skamarakaitė

Naujieji pasiūlymai dėl kaupimo pensijai įnešė daug sumašties. Kaip joje atsipainioti? Ir kaip tuomet atrodys ta ateities pensija? Pokalbis su "GOindex" įkūrėju ir vadovu Jonu Iržikevičiumi.Taip pat laidoje - kodėl tirpstantis ledas Arktyje kelia daug diplomatinių aistrų? Ir kas vyksta Vokietijoje, kad bendrovėms reikia samdyti privačius detektyvus?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Ką daryti, kad miegas su partneriu netrukdytų tinkamam poilsiui ir kada verta galvoti apie miego skyrybas? Apie tai naujame „Miego DNR“ pasakoja miegą nagrinėjanti neuromokslininkė Laura Bojarskaitė.Kaip mus veikia gerumas? Kaip jis keičia tuos, kurie daro gerą ir tuo, kurie gerumo sulaukia?Gruodžio pabaigoje Šakių, Kupiškio ir Kauno rajonuose uždaromi paskutiniai vaikų globos namai. Juose gyvenantys tėvų globos netekę vaikai perkelti į šeimos aplinkai artimesnius šeiminius namus – butus ar individualius namus, kuriuose gali gyventi iki aštuonių vaikų. Globos specialistų teigimu, pagrindiniu tikslu išlieka, kad kuo daugiau tėvų globos netekusių vaikų gyventų pas globėjus, budinčius ar nuolatinius globotojus.Prasidėjus prekybai pirotechnikos gaminiais, policijos pareigūnai fiksuoja nelegaliai tokia veikla užsiimančius asmenis. Fiksuojami ir neatsakingi nepilnamečių veiksmai su fejerverkai – liejasi skundai, kad petardos mėtomos žmonėms po kojomis, į butų balkonus. Kaip tinkamai naudotis pirotechnikos gaminiais bei kaip vykdoma jų prekybos kontrolė?Ved. Paulius Selezniovas

Vos 2 ha žemės yra jaunų žmonių Ramintos ir Gintaro Lauručių ūkyje Radviliškio rajone. Juose auginamos įvairios kultūros: vaisiai, daržovės šilauogės, vadinamieji šitaki grybai, dar yra 60 avilių bitynas. Dabar gamina 26 rūšių kreminį medų su liofilizuotais vaisiais. Taip pat gamina liofilizuotus prieskonius, česnakus, uogas, 5 rūšių arbatas, vaisius. Tai šeimos ūkis, į kurio veiklą įsitraukia visi: žmona, vyras bei vaikai. Jie dirba ir mėgaujasi savo veikla.Europos Vadovų Tarybos susitikime Budapešte priimta deklaracija. Joje tarp kitų sričių numatyti ir iššūkiai žemės ūkiui. ES įsipareigojusi užtikrinti konkurencingą, tvarų ir atsparų žemės ūkio sektorių. Kaip to bus siekiama? Išsamiau – Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas.Prancūzijoje tęsiasi ūkininkų protestai prieš Europos Sąjungos ir MERCOSUR susitarimą importuoti daugiau maisto produktų iš Pietų Amerikos valstybių. Piktinamasi nesąžiningomis konkurencijos sąlygomis. Įkvėpti tokio ryžto į gatves išėjo ir Jungtinės Karalystės ūkininkai, kurie priešinasi valdančiųjų leiboristų inicijuotam paveldimo turto mokesčiui.Ved. Regina Montvilienė

Aldona Ruseckaitė. Biografinis romanas „Dūžtančios formos“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Aldona Ruseckaitė, įsimenančių knygų apie Maironį ir Žemaitę autorė, atskleidžia dar vieno rašytojo gyvenimo slėpinius. Kuo gi sudomino autorę Vytautas Mačernis? Pirmiausia – poeto vizionieriaus pasaulėvoka, jos atspindžiais poezijoje, ir ypač – jausmų pasauliu, neįvykusia santuoka. Mačernis – mąstytojas, filosofinis poetas ir – meilės kankinys? Ruseckaitė rėmėsi sužadėtinės atsiminimais, Mačernio laiškais mylimajai – bendrakursei Bronei Vildžiūnaitei. Juose atsispindi jauno žmogaus dvasiniai išgyvenimai, pakilimai, krizės, kūrybos psichologija. Knygos ištraukas skaito autorė.

Aldona Ruseckaitė. Biografinis romanas „Dūžtančios formos“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Aldona Ruseckaitė, įsimenančių knygų apie Maironį ir Žemaitę autorė, atskleidžia dar vieno rašytojo gyvenimo slėpinius. Kuo gi sudomino autorę Vytautas Mačernis? Pirmiausia – poeto vizionieriaus pasaulėvoka, jos atspindžiais poezijoje, ir ypač – jausmų pasauliu, neįvykusia santuoka. Mačernis – mąstytojas, filosofinis poetas ir – meilės kankinys? Ruseckaitė rėmėsi sužadėtinės atsiminimais, Mačernio laiškais mylimajai – bendrakursei Bronei Vildžiūnaitei. Juose atsispindi jauno žmogaus dvasiniai išgyvenimai, pakilimai, krizės, kūrybos psichologija. Knygos ištraukas skaito autorė.

Aldona Ruseckaitė. Biografinis romanas „Dūžtančios formos“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Aldona Ruseckaitė, įsimenančių knygų apie Maironį ir Žemaitę autorė, atskleidžia dar vieno rašytojo gyvenimo slėpinius. Kuo gi sudomino autorę Vytautas Mačernis? Pirmiausia – poeto vizionieriaus pasaulėvoka, jos atspindžiais poezijoje, ir ypač – jausmų pasauliu, neįvykusia santuoka. Mačernis – mąstytojas, filosofinis poetas ir – meilės kankinys? Ruseckaitė rėmėsi sužadėtinės atsiminimais, Mačernio laiškais mylimajai – bendrakursei Bronei Vildžiūnaitei. Juose atsispindi jauno žmogaus dvasiniai išgyvenimai, pakilimai, krizės, kūrybos psichologija. Knygos ištraukas skaito autorė.

Aldona Ruseckaitė. Biografinis romanas „Dūžtančios formos“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Aldona Ruseckaitė, įsimenančių knygų apie Maironį ir Žemaitę autorė, atskleidžia dar vieno rašytojo gyvenimo slėpinius. Kuo gi sudomino autorę Vytautas Mačernis? Pirmiausia – poeto vizionieriaus pasaulėvoka, jos atspindžiais poezijoje, ir ypač – jausmų pasauliu, neįvykusia santuoka. Mačernis – mąstytojas, filosofinis poetas ir – meilės kankinys? Ruseckaitė rėmėsi sužadėtinės atsiminimais, Mačernio laiškais mylimajai – bendrakursei Bronei Vildžiūnaitei. Juose atsispindi jauno žmogaus dvasiniai išgyvenimai, pakilimai, krizės, kūrybos psichologija. Knygos ištraukas skaito autorė.

Aldona Ruseckaitė. Biografinis romanas „Dūžtančios formos“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Aldona Ruseckaitė, įsimenančių knygų apie Maironį ir Žemaitę autorė, atskleidžia dar vieno rašytojo gyvenimo slėpinius. Kuo gi sudomino autorę Vytautas Mačernis? Pirmiausia – poeto vizionieriaus pasaulėvoka, jos atspindžiais poezijoje, ir ypač – jausmų pasauliu, neįvykusia santuoka. Mačernis – mąstytojas, filosofinis poetas ir – meilės kankinys? Ruseckaitė rėmėsi sužadėtinės atsiminimais, Mačernio laiškais mylimajai – bendrakursei Bronei Vildžiūnaitei. Juose atsispindi jauno žmogaus dvasiniai išgyvenimai, pakilimai, krizės, kūrybos psichologija. Knygos ištraukas skaito autorė.

Aldona Ruseckaitė. Biografinis romanas „Dūžtančios formos“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Aldona Ruseckaitė, įsimenančių knygų apie Maironį ir Žemaitę autorė, atskleidžia dar vieno rašytojo gyvenimo slėpinius. Kuo gi sudomino autorę Vytautas Mačernis? Pirmiausia – poeto vizionieriaus pasaulėvoka, jos atspindžiais poezijoje, ir ypač – jausmų pasauliu, neįvykusia santuoka. Mačernis – mąstytojas, filosofinis poetas ir – meilės kankinys? Ruseckaitė rėmėsi sužadėtinės atsiminimais, Mačernio laiškais mylimajai – bendrakursei Bronei Vildžiūnaitei. Juose atsispindi jauno žmogaus dvasiniai išgyvenimai, pakilimai, krizės, kūrybos psichologija. Knygos ištraukas skaito autorė.

Aldona Ruseckaitė. Biografinis romanas „Dūžtančios formos“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Aldona Ruseckaitė, įsimenančių knygų apie Maironį ir Žemaitę autorė, atskleidžia dar vieno rašytojo gyvenimo slėpinius. Kuo gi sudomino autorę Vytautas Mačernis? Pirmiausia – poeto vizionieriaus pasaulėvoka, jos atspindžiais poezijoje, ir ypač – jausmų pasauliu, neįvykusia santuoka. Mačernis – mąstytojas, filosofinis poetas ir – meilės kankinys? Ruseckaitė rėmėsi sužadėtinės atsiminimais, Mačernio laiškais mylimajai – bendrakursei Bronei Vildžiūnaitei. Juose atsispindi jauno žmogaus dvasiniai išgyvenimai, pakilimai, krizės, kūrybos psichologija. Knygos ištraukas skaito autorė.

Savaitgalį buvo paskelbti 76-ieji „Emmy“ apdovanojimai. Juose triumfavo serialas „Šogūnas“.Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje atidaryta paroda „Mūsų pasirinkimai: žvilgsnis į keturias Lietuvos politikų kartas“.Tadas Kazakevičius pristato savo naują fotografijų seriją „Paukštis negali nečiulbėti“, kurią sukūrė rezidencijoje Indonezijoje 2023 metų rudenį.Timo Burtono filmą „Beetlejuice Beetlejuice“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje. Kokio jo galime tikėtis po atidarymo savaitgalį?Ved. Marius Eidukonis

Kiek daugiau nei savaitė lieka iki prezidento rinkimų. Šįryt LRT radijuje surengti paskutiniai kandidatų debatai. Juose diskutavo Ignas Vėgėlė ir Eduardas Vaitkus. Pastarasis NATO vadina grėsme kaimyninėms šalims ir teigia, kad Krymas priklauso Rusijai.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina Juntines Valstijas kuo greičiau pristatyti pažadėtus ginklus. Sprendimą dėl 60-ies milijardų dolerių paramos paketo, Kongresas priėmė praeitą savaitę. Būta svarstymą, kad vakarų ginklai fronto liniją pasieks per kelias artimiausias dienas. Ar Amerikos sprendimas dėl paramos Ukrainai, kaip nors pakeitė padėtį fronte?Vyriausybė pritarė siūlymui, kad bankai ir kitos finansų įstaigos būtų įpareigotos vartotojams suteikti galimybę, būsto paskolą gauti ne tik su kintamomis, bet ir su fiksuotomis palūkanomis. Dabar įstatymo projektas keliaus į Seimą.Pasaulinę spaudos laisvės dieną buvusio Lukiškių kalėjimo teritorijoje vyko akcija, kurios metu buvo prisiminti šiuo metu už savo profesinę veiklą Baltarusijos kalėjimuose kankinami žurnalistai.Vėlų ketvirtadienio vakarą, apie 23 valandą, danguje virš Lietuvos užfiksuotas keistas, švytintis objektas. Jis buvo matomas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Plungėje, Utenoje, Anykščiuose ir kitose šalies vietose. Reginį stebėję gyventojai, soacialiniuose tikluose dalijasi nuotraukomis ir spėlioja kas tai galėjo būti.Ved. Andrius Kavaliauskas

Daliai verslo skatinant visuomenę ir politikus susitarti gynybai skirti 4 procentus bendrojo vidaus produkto, iniciatyvos „4 procentai“ autoriai ragina valdžią kuo greičiau pradėti diskusijas šiuo klausimu. Iniciatyvos autoriai teigia surinkę beveik 52 tūkstančius parašų. Peticija perduodama prezidentui, Seimui ir Vyriausybei.LRT radijuje šįryt surengta trečioji kandidatų į prezidentus debatų akistata. Juose dalyvavo Prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovas turi būti aktyvus tiek užsienio, tiek vidaus politikoje. Sulaukęs kritikos, kad pirmasis pranešė apie sulaikytus įtariamus Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikus, jis teigia esą konservatoriai norėtų, kad prezidentas geriau nekalbėtų iš viso.Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad prezidentas pirmiausia turėtų rūpintis Lietuvos saugumu, taip pat gintų liberaliąją demokratiją. Anot jos, informaciją apie galimus Volkovo užpuolikus turėjo paskelbti tyrimą vykdę pareigūnai.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad situacija fronto linijoje yra pablogėjusi. Pasak Syrskio, Rusija šiuo metu vykdo puolimą palei visą frontą ir, jo teigimu, Maskva mūšio lauke pasiekė taktinių laimėjimų. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas kartu nurodė, kad kai kuriose vietovėse kariai pasitraukė į naujas gynybos linijas toliau į vakarus, ir pripažino, jog Kyjivas patyrė teritorinių pralaimėjimų.Teisinės problemos vis labiau paralyžiuoja buvusio Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo rinkimų kampaniją. Jis vienu metu turėjo dalyvauti dviejuose skirtinguose bylų nagrinėjimuose, o artimiausiu metu respublikonų kandidatas susidurs su 4 kriminalinių bylų nagrinėjimu. Nuo Aukščiausiojo teismo verdikto datos taip pat priklausys, ar rinkimuose jis galės dalyvauti jau išgirdęs prisiekusiųjų nuosprendį.Ved. Madona Lučkaitė

Spaudos apžvalga.„Čia yra pagrindinė taisyklė – girdėti muziką ir atsiduoti jai per judesį, todėl šis performansas yra labai mobilus, jis gali vykti bet kur. Mano svajonė yra, kad jis vyktų ir muziejuose“, – apie koncerto be kėdžių formatą pasakoja klasikinės muzikos pianistas Darius Mažintas.Kas yra „Žmonių muziejaus manifestas“?LRT PLIUS eteryje prasideda nauja laida „Žalia lentyna“. Ar tvarumo temos nepasidarė pernelyg madingomis?Trys Karaliai Lietuvoje žinomi jau nuo Gotikos laikų. Valdovų rūmų muziejaus archeologai pristato 600 metų senumo koklius, kurie, tikėtina, puošė Lietuvos didžiojo kunigaikščio rezidenciją. Juose – net keletas Trijų Karalių atvaizdų, kas rodo, jog siužetas ir pati šventė tuometėje Lietuvoje buvo svarbūs.Ar Elvis Preslis buvo monstras? To klausia netrukus kino teatruose pasirodysiantis S. Copollos filmas „Priscilla”. Pokalbis apie tai, kodėl tam tikrų garsenybių vardus linksniuojame iki šių dienų.Ved. Karolina Bieliauskaitė

12-ą dieną tęsiantis Izraelio ir „Hamas“ karui, po sprogimo Gazos ligoninėje aukų skaičius gali siekti kelis šimtus. Abi pusės dėl atakos kaltina viena kitą, o Artimuosiuose Rytuose kilo didelio masto protestai. Tuo metu į Tel Avivą atvykęs Jungtinių Valstijų prezidentas Džou Baidenas sako, kad dėl atakos esą kaltas ne Izraelis, o kita pusė.Ukrainą pasiekė ilgai lauktos ATACMS raketos ir visi žadėti tankai “Abrams” iš Jungtinių Amerikos valstijų. ATACMS jau panaudoti smūgiams prieš Rusijos aerodromus. Sakome, kad ukrainos galimybėms atakuoti padidėjus iki 165 kilometrų nuotolio, Rusijai teks perkelti savo karo logistiką toliau nuo fronto. Kita vertus, neramios žinios vis dar ateina iš Avdijivkos, o ir Mariupolyje papildomai telkiami Rusijos kariai.Toliau plaukia laiškai su grasinimais susprogdinti. Informacinė ataka tęsiasi, bet į ją reaguojama ramiau. Grasinantys laiškai pasiekė ir šešis Prancūzijos oro uostus. Juose buvusius žmones teko evakuoti. Romoje taip pat buvo skelbiama, kad dėl grasinančio laiško evakuota žydų mokykla, tačiau galiausiai pareigūnai pareiškė, kad tai tebuvo pratybos.Atrenkant, kas kitąmet atstovaus Lietuvai „Eurovizijoje“ nuo šiol svarbiausios bus žiūrovų simpatijos. Tokių pokyčių imtasi po pernykčių diskusijų, kai komisijos balsai nulėmė, jog Lietuvai atstovauti turi Monika Linkytė, nors daugiau žiūrovų balsų surinko atlikėja Rūta Mur.Ved. Liepa Želnienė

Kokios priežastys lemia, kad baudžiamasis procesas kartais užtrunka? Ar pakankamas baudžiamojo proceso reglamentavimas, gal reikėtų pokyčių, kurie padėtų procesą pagreitinti? Apie tai kalbame su Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju Mindaugu Povilansku.Gyvenimas santuokoje ne visada susiklosto taip, kaip tikėtasi – vieni nesutarimai būna tik laikini, dėl kitų bendras gyvenimas tampa nebeįmanomas. Apsispręsti dėl santuokos ateities porai kartais gali prireikti laiko, pabuvimo ir apsisprendimo dėl ištikusios krizės atskirai. Teisininkai primena, kad tokiais atvejais galima pasinaudoti įstatymo numatyta galimybe nustatyti gyvenimą skyrium – separacija. Apie stotele tarp santuokos ir jos nutraukimo vadinamą separaciją pokalbyje su advokatų kontoros SPES advokate Kristina Udriene.Nuo kitų metų įsigalioja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimai. Juose ypatingas dėmesys skiriamas nepilnamečių vaikų interesų gynybai ir jų atstovavimui, taip pat supaprastinama procedūra ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai suteikiama diskrecijos teisė nuspręsti teikti teisinę pagalbą įvertinus asmenis individualias aplinkybes. Yra ir daugiau žinotinų pokyčių. Komentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė Živilė Poželienė ir šios tarnybos direktorės pavaduotoja Asta Slidziauskienė.Ved. Artūras Matusas

Lietuvoje didės saugomų teritorijų plotai. Dabar jie sudaro apie 18 procentų, ateityje numatomas saugomas plotas – apie 30 procentų. Šalies Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas išreiškia susirūpinimą dėl situacijos. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė teigia, kad planuojama išsaugoti nedidelius, bet gamtiniu požiūriu vertingus plotus ir kviečia bendradarbiauti planuojant, ką įtraukti į saugomas teritorijas.Griūnant seniems mediniams šiltnamiams, jaunasis ūkininkas Martynas Nenortas iš Jonavos rajono turėjo apsispręsti, ką daryti – baigti ūkininkauti ar investuoti ir atsinaujinti. Vyras priėmė ambicingą iššūkį ir iš savų lėšų ūkyje jau kyla nauji šiltnamiai. Juose bus auginamos vienmetės gėlės, agurkai ir pomidorai.Rubrika „Užsienio naujienos“. Prancūzijoje žmonės piktinasi „privatizuojamu vandeniu“. Valstybės finansuojami ir statomi megabaseinai, kuriuose surenkamas lietaus bei gruntinis vanduo, padeda drėkinti stambesnių ūkių auginamų daržovių laukus, tačiau dėl to kenčia smulkesnieji ūkininkai. Baiminamasi, kad tokie sprendimai įtakos gali turėti ir gamtos ekosistemai.Ved. Rūta Simanavičienė

Dėmesys savižudybių prevencijos temai - socialinė iniciatyva kviečia į savižudybių prevencijai skirtą renginį, kuris apjungs psichikos sveikatos temą ir orientuosis į emocinės sveikatos gerinimą, ragins palaikyti tuos, kurie yra susidūrę su savižudybe artimoje aplinkoje.Sakoma, kad internetas nieko nepamiršta – ar įmanoma iš skaitmeninės erdvės visiškai ištrinti savo pėdsaką?Rinkimai Turkijoje dar vadinami referendumu, kuriame Turkija rinksis tarp demokratijos ir autokratijos. Juose iššūkį Erdoanui mes opozicijos palaikomas kandidatas Kemalis Kiličdarolu. Prasidedant antrajam prezidento rinkimų turui – analitikų svarstymai.Kaip tinkamai apsisaugoti nuo saulės ir apsaugoti vaikus? Gydytoja Indrė Plėštytė Butienė.Ved. Karolina Panto

Konservatorės Finansų ministrės Gintarės Skaistės pristatytai mokesčių reformai visą šūsnį pastabų pateikė Laisvės partijos valdoma Ekonimikos ir inovacijų ministerija. Savo ruožtu Finansų ministerija į naują posėdį sukvietė prieš pusantrų metų darbą be rezultatų pabaigusią Mokesčių darbo grupę. Kokie susitikimo rezultatai aptarsime su grupės nariais.Praėjusią savaitę Lietuvos ypatingasis archyvas paskelbė numatytų ištremti žmonių sąrašus. Pasiaiškinsime kaip skelbiamuose sąrašuose susigaudyti.Vladimirui Putinui grasinant Baltarusijoje dislokuoti taktinius branduolinius ginklus, Vakarai signalus iš Kremliaus vadina blefu. Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankosi Zaporižios srityje. Ekspertų vertinimu, būtent čia Ukraina gali pradėti naują kontrpuolimo bangą.Prancūzijoje tęsiasi protestai, tačiau šalies ministrė pirmininkė jau ėmė kalbėti apie galimas derybas su opozicija ir profesinėmis sąjungomis.Vengrijos parlamentas šiandien turėtų balsuoti, ar ratifikuoti Suomijos prašymą prisijungti prie NATO.Ved. Liepa Želnienė

Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoanas jau du dešimtmečius siekia būti vienvaldžiu lyderiu. Vis dėlto prieš mėnesį šalies rytus sukrėtęs žemės drebėjimas gali tapti jo valdymo pabaigos pradžia — vis daugiau turkų piktinasi valdžios neveiksnumu, korupcija ir nesibaigiančiomis krizėmis. Gegužę numatyti prezidento rinkimai vadinami referendumu, kuriame Turkija rinksis tarp demokratijos ir autokratijos. Juose iššūkį Erdoanui mes visiška jo priešingybė.Ar Vladimiras Putinas dėl Rusijos nusikaltimų kada nors atsidurs teisiamųjų suole? Pasak teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos, Europos Sąjungos šalys nebediskutuoja, ar reikia steigti tribunolą Rusijos agresijai tirti. Šuo metu diskutuojama, kaip jį įsteigti. Dėl to šiandien Briuselyje diskutuos ir teisingumo ministrai.Ar reikėtų griežtinti pamokų lankomumą mokyklose? Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministrės, dėl praleistų pamokų kenčia moksleivių rezultatai, o mokyklos nežino, ar pamokų nelankantis vaikas serga, ar yra kitokių priežasčių.Seimas renkasi į pavasario sesiją. Tarp pagrindinių darbų – nacionalinio saugumo stiprinimas ir mokesčių reforma. Sesija gali būti pažymėta ir bent keliomis tyrimo komisijomis tiek dėl vadinamojo „valstybininkių“ klano, tiek dėl galimo informacijos nutekinimą buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui apie jo atžvilgiu pradėtą teisėsaugos tyrimą?Ved. Rūta Kupetytė

Lietuvoje energijos kainoms pasiekus vienas didžiausių Europoje, pieno pramonei konkuruoti eksporto rinkose tampa labai sudėtinga. Asociacijos „Pieno centras“ direktoriaus Egidijaus Simonio nuomone, beveik 4 kartus šiemet išaugsiančios išlaidos elektrai neleis mūsų perdirbėjams konkuruoti su kitų šalių prekybos partneriais, kurių vyriausybės taiko subsidijas bei kompensacijas elektros energijai ir dujoms pirkti. Kokią mato išeitį?Netoli Debeikių, Anykščių rajone, plyti žaliuojantys plotai, išsiskiriantys iš įprasto peizažo. Juose jauna šeima Gita ir Kęstutis Opulskiai augina dekoratyvinę veją. Buvę kauniečiai jau 16-us metus sėkmingai plėtoja šį verslą. Diplomuotas agronomas Kęstutis Opulskis sako, jog svarbu ne tik tinkamai užauginti veją, bet ir sugebėti laiku ją parduoti.Ved. Regina Montvilienė

Po septynerių metų pertraukos „Kitokie pasikalbėjimai“ grįžo į didžiausią Lietuvos muzikos festivalį „Granatos“! Festivaliai „Kitokiems pasikalbėjimams“ visada buvo ypatingas reikalas. Juose įvyko patys geriausi bei masiškiausi mūsų pasikalbėjimai, o vienas iš jų būtent nutiko Rumsiškėse. Sakoma, kad juokas gydo visas ligas, todėl visų festivaliautojų pagirias bandė išgydyti vienas perspektyviausių Lietuvos humoristų Emilis Jokūbas!

Eric Emmanuel Schmitt. „Oskaras ir ponia Rožė“. Sunkiai sergantis berniukas Oskaras rašo Dievui laiškus. Tuos laiškus atranda močiutė Rožė, „rožinė dama“, viena iš tų moterų, kurios ateina į ligoninę pabūti su sergančiais vaikais. Juose pasakojama apie dvyliką Oskaro dienų, neįprastų ir poetiškų, kupinų meilės ir neapykantos. Tos dvylika dienų galbūt bus paskutinės, tačiau per jas jis nugyvena visą savo gyvenimą ir suvokia tai, ką anaiptol ne kiekvienam lemta suvokti... Ištraukas skaito aktorius Giedrius Savickas. Vertė Stasė Banionytė.

Kultūros aktualijų apžvalga spaudoje.Filosofo Aldžio Gedučio komentare – namudinis receptas, kaip sukurti sąmokslo teoriją apie šių dienų aktualijas remiantis Hario Poterio burtų pasauliu.„Rašantis jaunimas dažnai jaučiasi labai vienišas. Aš pati jaunystėje jaučiausi tarsi plaukčiau maža valtele šalia didelio laivo“, – sako nepritapimo jausmą patyrusi rašytoja Birutė Jonuškaitė, beveik prieš du dešimtmečius pradėjusi burti kuriančius moksleivius į kasmetinę Vasaros akademiją, kur jie bendrauja ne tik su rašytojais, bet sutinka ir kitų sričių kultūros žmones. Reportažas iš Lietuvos rašytojų sąjungos jaunųjų filologų stovyklos Anykščiuose.Ką šią savaitę girdėsime „Klasikos koncertų salės“ programoje, pristato LRT Klasikos vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė.Kaip pasaulį pro objektyvą matė fotografės moterys? Mažai pažintos ir tyrinėtos Lietuvos fotografijos istoriją formavusios fotografės Veronika Šleivytė ir Milda Drazdauskaitė bei saviti jų žvilgsniai į jas supančius lietuviškus scenarijus.Kaune neseniai pristatyta litvakės Jenny Kagan paroda „Iš tamsos“. Savo tėvų Holokausto išgyvenimo istoriją papasakoti pasiryžusi menininkė kviečia leistis į skaudžius, tačiau vilties kupinus prisiminimus. Juose veriasi ne tik asmeniniai jos šeimos likimo vingiai, bet ir Antrojo pasaulinio karo įvykių Lietuvoje paveikslas.Prieš 18 metų režisieriaus Arūno Matelio pradėtas unikalus filmas „Karta.EU“ bus tęsiamas kito režisieriaus – Eimanto Belicko. Filmas pradėtas filmuoti 2004 metų gegužės 1 dieną, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Tą dieną Lietuvoje gimė apie pusšimtis vaikų – 29-ių kūdikių gimimą užfiksavo keliolika filmavimo grupių. Kuo šios kartos atstovai gyvena dabar?Ved. Urtė Karalaitė

FM99 pokalbyje Sigita Sereikienė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) pristatė beveik visų atnaujinamų bendrojo ugdymo disciplinų projektus. Jie yra sukelti į mokyklinių programų atnaujinimui skirtą interneto svetainę. Iki gruodžio savo siūlymus projektui galėjo teikti ir mokyklos, taip pat paskiri ekspertai.Kiek yra gauta fundamentalių siūlymų atnaujinamos BU programos projektams? Į kokią dalį siūlymų yra arba dar bus atsižvelgta, o į kokią ne?Kodėl dalis mokytojų bei kitų dalykų žinovų teigia, neva mokyklinės programos atnaujinamos be jokio rimtesnio pokyčių pagrindimo, vadovaujantis vien tam tam tikrų specialistų grupių nuomone, o ir esą stinga dialogo su visa Lietuvos mokytojų bendruomene? Girdi, esą nors programų rengėjai teigia, jog esminis naujųjų programų bruožas, ką akcentavo ir EBPO ekspertai, perėjimas nuo faktologijos prie kompetencijomis grįsto ugdymo, iš tiesų dalykų programų projektai yra parengti priešingai. Juose ne tik nesumažėjo, o dargi padaugėjo faktologijos, duomenų, temų. Taigi, programos ne tik nesusiaurėsiančios, o dar labiau išsipūsiančios, tad dar labiau stigs laiko medžiagai įsisavinti.Kas verčia taip galvoti dalį ekspertų? Ir kaip šias įžvalgas komentuotų programų rengėjai? Laidoje dalyvauja Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio departamento direktoriaus pavaduotoja, bendrojo ugdymo programų diegimo tyrimo koordinatorė, Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos tarybos pirmininko pavaduotoja, mokytoja ekspertė Žaneta Vaškevičienė bei Vilniaus universiteto, Filosofijos fakulteto, Ugdymo mokslų instituto, Ugdymo teorijos ir kultūros katedros vedėja, profesorė, dr. Lilija Duoblienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Neteisėtai į Lietuvą atvykusių migrantų vaikams prasidėjo mokslo metai. Iš viso daugiau nei 200-ai vaikų mokomi Ruklos, Vilniaus ir Pabradės pabėgėlių centruose. Tuo metu Raseiniuose mokslo metus pradės Lietuvos kariuomenei talkinusių afganistaniečių vaikai. Jiems mokykloje yra suformuotos atskiros klasės, pirmaisiais metais jie bus mokomi tik lietuvių kalbos.„Oskarų“ laureatas Klintas Istvudas Amerikoje laimėjo bylą prieš Lietuvos bendrovę „Mediatonas“, klaidingai teigusią, kad jis rėmė kanapių produktų vartojimą. Kaip rašo dienraštis „The New York Times“, taip pat jo atvaizdų ir įvaizdžio naudojimo teises valdančiai bendrovei „Garrapata“ buvo priteista per šešis milijonus pripažinus, kad kino grando įvaizdžiu buvo pasinaudota, siekiant parodyti, jog jis remia „Mediatono“ produktus. Lietuvos įmonė - viena iš 20-ies, kurioms pateikti ieškiniai.Paviešinti Tarptautinio Tiriamosios žurnalistikos konsorciumo surinkti dokumentai apie slaptus buvusių ir esamų pasaulio lyderių, politikų ir milijardierių turtus ir sandorius. "Pandoros" dokumentai yra vienas didžiausių visų laikų finansinių dokumentų nutekinimų. Juose surinkta medžiaga apie 35-is buvusius ir esamus valstybių lyderius, šimtus kitų aukštų pareigūnų.Italijos saloje Sardinijoje vyksta buvusio Katalonijos regiono vadovo Karleso Pudždemono teismas. Jis sulaikytas Italijoje pagal Ispanijos išduotą paieškos orderį. Italijos teisėsauga sprendžia, ar Madridui išduoti Katalonijos nepriklausomybės šalininką.Kodėl Vilniaus valdžia siekia mieste pasodinti invazines baltažiedes robinijas?Kretingos teisme pradėta nagrinėti nelegalios šunų daugintojos Ingos Aurylienės byla. Moteriai pareikšti kaltinimai pagal keturis Baudžiamojo kodekso straispnius, ji savo kaltę pripažįsta tik iš dalies.Ved. Madona Lučkaitė

Iš Baltarusijos į Lietuvą atvykę du migrantai nuteisti dėl neteisėto sienos kirtimo. Tai pirmieji atvykėliai per šią krizę, nuteisti dėl tokio nusikaltimo.Kolegos lankėsi Varėnos rajono pasienio užkardose.Savižudybių skaičius Lietuvoje mažėja, tačiau išlieka vienas didžiausių pasaulyje, pandemijos įtaka pasimatys pandemijai pasibaigus, sako Savižudybių prevencijos biuro vedėjas Rimantas Misevičius.Atlikus Lietuvoje parduodamų Kinijos gamintojų išmaniųjų 5G įrenginių tyrimą, nustatyta, kad yra grėsmių dėl kibernetinio saugumo.Europos žmogaus teisių teismas skelbia, kad Rusija atsakinga už disidento Aleksandro Litvinenkos nunuodijimą radioaktyviuoju poloniu.Traukinyje važiuojančiame iš Talino į Vilnių Baltijos šalių susisiekimo ministrai, EK atstovai, Baltijos šalių geležinkelių įmonių vadovai ir ekspertai diskutuoja apie „Rail Baltica“ potencialą.Šiuo metu Jungtinių Tautų generalinėje asamblėjoje pirmą kartą kaip JAV prezidentas savo kalbą sako Joe Bidenas.Lenkijoje – lenkų žurnalistų, dirbančių Rytų Europos šalyse, suvažiavimas. Juose apdovanojimą pelnė LRT radijo žurnalistė Ewelina Mokrzecka.Ved. Agnė Skamarakaitė

Radviliškietis Vykintas Gineika ne ūkininkas, bet turi 3 ha. Juose sumaniai tvarkosi: augina bulves, kviečius, žirnius, daržoves ir ruošia pašarą 100 kalakutų, kuriuos laiko Kalėdų laikotarpiui.Vienas pirmųjų Prienų rajone į karvių melžimo robotą investavęs ūkininkas Vytautas Raižys dažnai skaičiuoja kiek liko dienų įsipareigojimams, gavus ES paramą ir parduos karves. Tokį sprendimą lemia perdėti, anot jo, aplinkosauginiai reikalavimai ir žemos pieno supirkimo kainos.LRT radijo bendradarbė Danijoje Aistė Hoffbeck pasakoja apie šalies žemės ūkio aktualijas ir pastebi, kad danai, gyvenantys mieste, dažnai mėgsta pabaksnoti pirštu dėl gyvulių kvapų, traktorių gausmo, bet kas vyksta ūkiuose nelabai jiems rūpi.Ved. Arvydas Urba

Į Raseinių rajoną atvyko keturiolika iš Afganistano evakuotų Lietuvos kariuomenei talkinusių vertėjų šeimų. Juose keliolika mažamečių ir vienas kūdikis. Iš viso pusė šimto žmonių. Rajono savivaldybė sako, jog visos institucijos pasiruošė afganistaniečių atvykimui, iš anksto apsirūpinta būtiniausiomis priemonėmis.Prezidentas su Švietimo, mokslo ir sporto ministre aptarė pasirengimą artėjantiems mokslo metams.Malta pirmoji šalis pasaulyje, kuri nuo kovido paskiepijo 90 procentų vyresnių nei 12 metų amžiaus gyventojų. Dėl to čia uždaromos visos vakcinacijos vietos. Nuo rugsėjo 6 d. gali vykti renginiai, kuriuose dalyvautų iki 100 pilnai paskiepytų žmonių.Ved. Madona Lučkaitė

Idėją auginti vynuoges buvę vilniečiai statybų inžinieriai jaunieji Aringas ir Justina Pačešiūnai parsivežė iš Italijos. Aringo senelio žemėje Biržų rajone Likėnuose tarpstančios vynuogės šiemet duos antrą derlių. Iš jų bus spaudžiamos ekologiškos sultys.Tauragės rajone Pagramančio miestelyje bendruomenės ir seniūnijos pastangomis naujam gyvenimui prikeltas senasis mokyklos bendrabutis ir buvusi kolūkio valgykla. Juose įsikūrė socialiniai globos namai ir kavinė „Gramančia“, įdarbinta 14 vietos gyventojų.Ved. Regina Montvilienė

Antroje kompozitoriaus Antano Rekašiaus (1928-2003) kūrybai skirtoje laidoje skamba tarybinei epochai nebūdingi kūriniai. Juose autorius aiškiai atsiriboja nuo tuometinių realijų ir panardina klausytojus į abstraktų muzikinių vaizdinių pasaulį. Įvairiuose žanruose plunksną išbandęs Antanas Rekašius paliko ir pluoštą vaikams skirtų kūrinių, kuriuose girdime vėl kitokį, šėlstantį ir džiaugsmingą kūrėją. Antano Rekašiaus muzika turėtų tapti tikru lobiu šiuolaikiniams atlikėjams, o kompozitoriams – neįtikėtinai plačios kūrybinės asmenybės pavyzdžiu.Laidos autorius ir vedėjas kompozitorius Giedrius Kuprevičius

Muziejai nebėra senų daiktų saugykla – jie virto suaugusių žaidimų aikštele. Juose mokomasi, eksponatai bendrauja, čia būna minios žmonių. Buvo. O šiandien JAV jau atsidarė keli "drive-in" muziejai. Kaip ši sritis keisis po pandemijos? Apie tai – su Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktoriumi Arūnu Gelūnu.Ved. Vaidas Jauniškis

Darius Sužiedėlis Joe Bideną pirmą kartą sutiko 1989-aisiais, kai jis ir kiti Amerikos lietuviai siekė stiprinti JAV valdžios palaikymą Lietuvos nepriklausomybei. Sužiedėliui tada buvo 21-eri. Bideną jis prisimena kaip politiką, kuris „visada buvo Lietuvos pusėje“. Šeštadienį Bidenas išrinktas JAV prezidentu. Bideno pergalę Sužiedėlis stebėjo Floridoje, kur gyvena su vyru. Lietuvių tėvų šeimoje Merilende užaugęs pašnekovas buvo pradėjęs daug žadančią diplomatinę karjerą Lietuvoje: būdamas Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio padėjėju jis rašė laiškus užsienio lyderiams apie Lietuvos nepriklausomybės siekį. Grįžęs į JAV dirbo Lietuvos ambasadoje su Stasiu Lozoraičiu, Lietuvos misijoje Jungtinėse Tautose. Bet pamažu jis suprato, kad tuometinėje Lietuvoje negalės turėti abiejų: ir sėkmingos diplomatinės karjeros, ir ištikimybės sau. „Buvau įsitikinęs, kad jeigu prisipažinsiu, jog esu gėjus 1995 metais, mano karjera Užsienio reikalų ministerijoje bus labai trumpa. Man niekas atvirai negrasino, bet buvo pasiųsti aiškūs signalai: „Tu gali turėti nuostabią karjerą, gali būti ambasadoriumi – arba gali gyventi atvirai.“ Pasirinkau antrąjį variantą ir dėl to nė kiek nesigailiu.“ Šiame interviu NARA podkastui Darius Sužiedėlis reflektuoja pasibaigusius rinkimus, savo paties visuomeninę veiklą, prisiminimus apie jam labai patikusį darbą Lietuvos diplomatinėje tarnyboje, ir ateitį, kurį nebūtinai bus JAV. „Aš šitą kraštą labai myliu“, – apie JAV sako jis. „Bet dažnai pagalvoju apie norą sugrįžti į Europą. Ten yra šiek tiek mažiau nerimo dėl ateities.“ Fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/darius-suziedelis Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt 

„LRT ieško sprendimų“. Kurios priemonės kovojant su COVID-19 buvo veiksmingiausios Pietų Korėjoje, vadinamoje viena geriausiai viruso plitimą valdančių šalių? Kokios pastangos norimo vis dėlto nedavė? Giedrės Trapikaitės pasakojimas.Leonas Šukys – daugiau nei dvidešimt metų LRT dirbanis inžinierius, kuris, atrodo, gali sutaisyti beveik viską. Ar visiems prietaisams galima suteikti antrą gyvenimą? Kodėl svarbu nepasiduoti inovacijų ir įrangos išvaizdos tobulumo kultui? Interviu su žmogumi, kurį LRT darbuotojai vadina burtininku.Rugsėjo pradžioje vėžiu sergančių vaikų paramos fondas „Mamų unija“ atvėrė naujų namų duris. Juose galės apsistoti vėžio paliestų vaikų šeimos, veiks dienos centras, kuriame bus teikiamos reabilitacijos, psichologijos, kt. paslaugos ir neįgaliems šalies vaikams. Pasak fondo prezidentės Eglės Mėlinauskienės, šis ambicingas projektas įgyvendintas tik gerų žmonių dėka. Kalbina portalo LRT.LT žurnalistė Domantė Platukytė.Žurnalistinis konkursas mokiniams „Afrika nėra šalis“ kviečia savaitę pabūti žurnalistu Afrikoje. Afrikos tyrimų ir konsultacijų centro „AfriKo“ viena iš įkūrėjų Eugenija KovaliovaVed. Giedrė Čiužaitė

Didžiausią laimėjimą nuo 1987 m. iškovoję konservatoriai Jungtinės Karalystės parlamente turės dar 80 vietų. Stipri dauguma padės sprendžiant su „Brexitu“ susijusius klausimus, priimti reikiamus įstatymus. Tuo metu opozicija, apžvalgininkų teigimu, sutrikusi. Leiboristai, patyrę didžiausią pralaimėjimą nuo 1935 m., netrukus rinks naują vadovą. Iš pareigų pasitraukė ir liberalų demokratų vadovė, kuri į parlamentą išvis nepateko. Vienintelė Škotijos nacionalinė partija džiaugiasi padidinusi vietų skaičių ir kalba apie antrą nepriklausomybės referendumą.Tarptautiniame teisingumo teisme Hagoje svarstant Mianmaro musulmonų mažumos rohinjų genocido bylą, šalies interesus ginti atvažiavo de facto šalies vadovė Aung San Suu Kyi. Nobelio Taikos premiją 1991 m. gavusi politikė kritikuojama, kad vykstant genocidui kaip šalies vadovė nesiėmė reikiamų veiksmų.Jungtinių Valstijų teismas šią savaitę nurodė, kad Donaldo Trumpo administracija negali sienos su Meksika statyboms naudoti lėšas, numatytas gynybai. Tačiau ši siena, pasak ekspertų, tapo politiniu Trumpo simboliu, ir tikėtina, kad tai gali būti pasitelkta ir prieš artėjančius prezidento rinkimus. O kiek vadinamosios Trumpo sienos pastatyta iki šiol?

Juozas Baltušis, galbūt nujausdamas, kad jo asmenybė bus prieštaringai vertinama, leido peržiūrėti asmeninį savo archyvą tik praėjus 25 metams po mirties. Šiandien skaitytojams jau prieinamas vienas iš rašytojo paliktų dokumentų – 1970 – 1975 m. rašyti dienoraščiai, išleisti Rašytojų sąjungos leidyklos. Juose atsiskleidžia ne tik įvairūs Juozo Baltušio charakterio aspektai: gausu ir kasdienio gyvenimo realijų, liudijimų apie rašytojų bendruomenės konfliktus. Su dienoraščių rinktinės sudarytoju, literatūrologu Antanu Šimkumi, kalbamės apie šiuos tekstus kaip galimybę permąstyti dažnai labai vienakryptį požiūrį į tam tikro meto kultūros veikėjus.Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Mokslinės fantastikos (sci-fi) filmai šiandien pasakoja apie daugiau, nei tik kosmosą. Juose iš naujo žvelgiama į žmogaus kūną ir planetos ateitį. Dažnai tai yra distopinės vizijos – bet jos būtinos, norint kritiškai įvertinti žmogaus būtį, kad ir patogiai sėdint kino salėje. Paskutinę NYLA podkasto diskusiją „Kino pavasaryje“ skyrėme šiandienos sci-fi filmų aptarimui. Diskusijoje dalyvauja: fantastikos festivalio „Lituanicon“ vienas organizatorių Kastytis Zubovas, Kauno technologijos universiteto (KTU) politikos mokslų doktorantė Augustė Nalivaikė, režisierė Kristina Buožytė („Aurora“) ir režisierius Jonas Trukanas („Žmogus vielabraukis“, „Vaiduoklis, kurio neprisimenu“). Moderuoja Karolis Pilypas Liutkevičius. Visi epizodai: nyla.lt NYLA podkastą išlaiko patys klausytojai. Kviečiame prisidėti: patreon.com/NanookMultimedia

Ūkį kurti Jolanta ir Eugenijus Ratautai Jonavos rajone pradėjo nuo apleistų žemių, o dabar džiaugiasi tvarkingais laukais. Juose dera kviečiai, miežiai, rapsai, žirniai. Kokia pasėlių būklė ir ko tikimasi iš šiųmečio derliaus?Žemdirbių bendruomenėje netektis – 82-uosius metus eidamas mirė Jeronimas Kraujelis, buvęs parlamentaras ir žemės ūkio ministras, ekonomistas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos garbės prezidentas. Jeronimas Kraujelis paliko didžiulį indėlį šalies žemės ūkio politikoje.Ved. Rūta Katkevičienė.

Prancūzų rašytojo Eriko Emanuelio Šmito knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Savickas. Knygą sudaro laiškai, kuriuos sunkiai sergantis berniukas Oskaras rašo Dievui. Juose pasakojama apie dvylika dienų, per kurias jis nugyvena visą savo gyvenimą...

Prancūzų rašytojo Eriko Emanuelio Šmito knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Savickas. Knygą sudaro laiškai, kuriuos sunkiai sergantis berniukas Oskaras rašo Dievui. Juose pasakojama apie dvylika dienų, per kurias jis nugyvena visą savo gyvenimą...

Prancūzų rašytojo Eriko Emanuelio Šmito knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Savickas. Knygą sudaro laiškai, kuriuos sunkiai sergantis berniukas Oskaras rašo Dievui. Juose pasakojama apie dvylika dienų, per kurias jis nugyvena visą savo gyvenimą...

Prancūzų rašytojo Eriko Emanuelio Šmito knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Savickas. Knygą sudaro laiškai, kuriuos sunkiai sergantis berniukas Oskaras rašo Dievui. Juose pasakojama apie dvylika dienų, per kurias jis nugyvena visą savo gyvenimą...

Prancūzų rašytojo Eriko Emanuelio Šmito knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Savickas. Knygą sudaro laiškai, kuriuos sunkiai sergantis berniukas Oskaras rašo Dievui. Juose pasakojama apie dvylika dienų, per kurias jis nugyvena visą savo gyvenimą...

Prancūzų rašytojo Eriko Emanuelio Šmito knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Savickas. Knygą sudaro laiškai, kuriuos sunkiai sergantis berniukas Oskaras rašo Dievui. Juose pasakojama apie dvylika dienų, per kurias jis nugyvena visą savo gyvenimą...

Prancūzų rašytojo Eriko Emanuelio Šmito knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Savickas. Knygą sudaro laiškai, kuriuos sunkiai sergantis berniukas Oskaras rašo Dievui. Juose pasakojama apie dvylika dienų, per kurias jis nugyvena visą savo gyvenimą...

Prancūzų rašytojo Eriko Emanuelio Šmito knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Savickas. Knygą sudaro laiškai, kuriuos sunkiai sergantis berniukas Oskaras rašo Dievui. Juose pasakojama apie dvylika dienų, per kurias jis nugyvena visą savo gyvenimą...

Vienišiausi ne tie, kurie neturi artimųjų. Tai suprato bendro gyvenimo namus senjorams sukūrusi Marija Bunkaitė. Juose jau apsigyvenusios moterys jaučiasi kaip sanatorijoje ir sako - pagaliau gali gyventi sau.

Plačiajame feisbuko tinkle yra daug ir įvairių puslapių. Vienas iš jų – „Gėris, grožis ir tiesa“. Lakoniškus paveikslėlius čia ranka piešia filosofas Vilius Dranseika.Juose – absurdo humoro įžvalgos apie Lietuvos politinį, socialinį gyvenimą. Puslapyje atrasti galima ir filosofiškų pamąstymų apie būtį.Apie filosofinę mintį, sklindančią ne nuo bačkos, bet iš feisbuko – pokalbis su filosofu Viliumi Dranseika.

Plačiajame feisbuko tinkle yra daug ir įvairių puslapių. Vienas iš jų – „Gėris, grožis ir tiesa“. Lakoniškus paveikslėlius čia ranka piešia filosofas Vilius Dranseika.Juose – absurdo humoro įžvalgos apie Lietuvos politinį, socialinį gyvenimą. Puslapyje atrasti galima ir filosofiškų pamąstymų apie būtį.Apie filosofinę mintį, sklindančią ne nuo bačkos, bet iš feisbuko – pokalbis su filosofu Viliumi Dranseika.

Laidoje gvildenami trys su muzikos menu susieti klausimai – kilmė, laikas ir nauda. Juose telpa daugybė įdomiausių reiškinių, nuomonių, vertinimų.Kada ir kaip gimė muzikos menas? Ką reiškia jos laikas? Ar muzikos meno nauda yra svarbiausia siekiamybė? Remiantis gausiais muzikos pavyzdžiais į tuos klausimus ne tiek atsakoma, kiek kviečiama patiems klausytojams pamąstyti apie klausai skirto meno ištakas, erdves ir reikmes.

Laidoje gvildenami trys su muzikos menu susieti klausimai – kilmė, laikas ir nauda. Juose telpa daugybė įdomiausių reiškinių, nuomonių, vertinimų.Kada ir kaip gimė muzikos menas? Ką reiškia jos laikas? Ar muzikos meno nauda yra svarbiausia siekiamybė? Remiantis gausiais muzikos pavyzdžiais į tuos klausimus ne tiek atsakoma, kiek kviečiama patiems klausytojams pamąstyti apie klausai skirto meno ištakas, erdves ir reikmes.

Tęsiant pokalbius apie pasaulio tautų muziką, naujuose „Audiologuose“ – dainuojanti Venesuela.Neįtikėtina, kaip nelauktai susiliejo dabar sunkiai beatskiriamos viena nuo kitos, bemaž 300 metų besitęsusios ispanų kolonistų įvežtos ir vietinių gyventų išsaugotos muzikinės kultūros. Žinoma, be praradimų neapsieita, tačiau tai, ką girdime dabar, kažkuria prasme yra Venesuelos muzikos aidai. Juose – optimizmu ir skaidria lyrika paženklintos dainos, savitai interpretuojama iš Europos atklydusio madrigalo dvasia, į Lotynų Amerikos pasaulietinę muziką persikėlusi europinės bažnytinės muzikos tematika.

Tęsiant pokalbius apie pasaulio tautų muziką, naujuose „Audiologuose“ – dainuojanti Venesuela.Neįtikėtina, kaip nelauktai susiliejo dabar sunkiai beatskiriamos viena nuo kitos, bemaž 300 metų besitęsusios ispanų kolonistų įvežtos ir vietinių gyventų išsaugotos muzikinės kultūros. Žinoma, be praradimų neapsieita, tačiau tai, ką girdime dabar, kažkuria prasme yra Venesuelos muzikos aidai. Juose – optimizmu ir skaidria lyrika paženklintos dainos, savitai interpretuojama iš Europos atklydusio madrigalo dvasia, į Lotynų Amerikos pasaulietinę muziką persikėlusi europinės bažnytinės muzikos tematika.

Antroje laidų diptiko laidoje tęsime pokalbį apie mažai žinomuose kūriniuose slypinčias nuojautas ir jų turinį.Laidoje skambės retai atliekami įvairių tautybių kompozitorių Alberto Viljamso, Gotfrido Devryzo, Džono Fouldzo ir kitų autorių kūrinių fragmentai, kuriuose gausu netikėtų atradimų. Juose tūno Antrojo pasaulinio karo išvakarėse vyravusios kūrėjų nuojautos ir nerimas. Verta apie tai susimąstyti ir XXI amžiaus kūrėjams, o gal ir politikams... Diptiko pabaigoje skambės nuostabaus grožio Alfredo Šnitkės melodija iš muzikos kino filmui „Klajonių pasaka“.

Antroje laidų diptiko laidoje tęsime pokalbį apie mažai žinomuose kūriniuose slypinčias nuojautas ir jų turinį.Laidoje skambės retai atliekami įvairių tautybių kompozitorių Alberto Viljamso, Gotfrido Devryzo, Džono Fouldzo ir kitų autorių kūrinių fragmentai, kuriuose gausu netikėtų atradimų. Juose tūno Antrojo pasaulinio karo išvakarėse vyravusios kūrėjų nuojautos ir nerimas. Verta apie tai susimąstyti ir XXI amžiaus kūrėjams, o gal ir politikams... Diptiko pabaigoje skambės nuostabaus grožio Alfredo Šnitkės melodija iš muzikos kino filmui „Klajonių pasaka“.

Rugpjūčio pabaigoje VšĮ „Tušti narvai“ paviešino vaizdus iš vienos Lazdijų rajone veikiančios švelniakailių žvėrelių fermos. Juose – narvuose laikomi sužaloti gyvūnai ir netvarkingos mėšlidės. Gyvūnų gerove besirūpinanti nevyriausybinė organizacija laišku kreipėsi į Aplinkos ministeriją prašydama sustabdyti olandų kapitalo bendrovės UAB „Fur Farm LT“ veiklą.Tūkstančius žvėrelių auginančio stambiausio Lietuvoje audinių ūkio atstovai neigia kaltinimus ir planuoja plėsti savo veiklą. Gyvūnų gerovės pažeidimų šiuose ūkiuose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai nenustatė. Tuo metu Aplinkos apsaugos departamento duomenys rodo, jog kailinių žvėrelių augintojai nuolat baudžiami už aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus – dažniausiai už netinkamą mėšlo ir srutų tvarkymą.Dėl to fermų kaimynystėje gyvenantys žmonės sako nuolat kenčiantys nemalonius kvapus ir musių antplūdį.Nuo 1990 m. kailių augintojų ūkiai Lietuvoje išsiplėtė dešimteriopai. Lietuvos kailinių žvėrelių augintojų asociacijos duomenimis, pernai juose užauginta 1,5 mln. audinių, kurių kailiai iškeliavo į tarptautinius aukcionus. Tuo metu Olandijoje, kur veikia vieni stambiausių Europos kailinių žvėrelių ūkių, buvo nuspręsta uždrausti šį verslą. Pagrindinė tokio sprendimo priežastis – etika.

Rugpjūčio pabaigoje VšĮ „Tušti narvai“ paviešino vaizdus iš vienos Lazdijų rajone veikiančios švelniakailių žvėrelių fermos. Juose – narvuose laikomi sužaloti gyvūnai ir netvarkingos mėšlidės. Gyvūnų gerove besirūpinanti nevyriausybinė organizacija laišku kreipėsi į Aplinkos ministeriją prašydama sustabdyti olandų kapitalo bendrovės UAB „Fur Farm LT“ veiklą.Tūkstančius žvėrelių auginančio stambiausio Lietuvoje audinių ūkio atstovai neigia kaltinimus ir planuoja plėsti savo veiklą. Gyvūnų gerovės pažeidimų šiuose ūkiuose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai nenustatė. Tuo metu Aplinkos apsaugos departamento duomenys rodo, jog kailinių žvėrelių augintojai nuolat baudžiami už aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus – dažniausiai už netinkamą mėšlo ir srutų tvarkymą.Dėl to fermų kaimynystėje gyvenantys žmonės sako nuolat kenčiantys nemalonius kvapus ir musių antplūdį.Nuo 1990 m. kailių augintojų ūkiai Lietuvoje išsiplėtė dešimteriopai. Lietuvos kailinių žvėrelių augintojų asociacijos duomenimis, pernai juose užauginta 1,5 mln. audinių, kurių kailiai iškeliavo į tarptautinius aukcionus. Tuo metu Olandijoje, kur veikia vieni stambiausių Europos kailinių žvėrelių ūkių, buvo nuspręsta uždrausti šį verslą. Pagrindinė tokio sprendimo priežastis – etika.

Kadaise Vokietijos kaizeris varžėsi su Rusijos imperijos caru, kurios balsas Europoje bus svarbesnis... Ir nutarė Rusijos caras apsupti mūsų miestą galingais įtvirtinimais, ir tapo Kaunas viena didžiausių Rusijos imperijų tvirtovių...Kauno fortai tebestovi ir dabar. Sako, kad pats įdomiausias – septintasis. Šiandien XIX a. pabaigos mūrinis įtvirtinimas lankytojus pasitinka didingais pylimais, sutvarkytais mūro fasadais, sunkiaisiais pabūklais ir kareivinių kazematais. Juose įrengtoje ekspozicijoje – nuo titnaginio šautuvo iki greitšaudės Šaltojo karo laikų priešlėktuvinės patrankos, nuo XVIII a. Rusijos–Švedijos karo sviedinio iki XX a. kovinės raketos. Kauno tvirtovės VII forte galima pamatyti, kaip vystėsi karo technika bei ginkluotė, palaikyti rankose tikrą istorinį ginklą.Kauno tvirtovės VII fortas taip pat ir naujai atrasta dar viena žydų tautybės kauniečių masinio naikinimo vieta.Apie tai laidoje pasakoja „Kauno tvirtovės VII forto“ direktorius Vladimir Orlov ir gidė Ieva Irkinaitė.

Kadaise Vokietijos kaizeris varžėsi su Rusijos imperijos caru, kurios balsas Europoje bus svarbesnis... Ir nutarė Rusijos caras apsupti mūsų miestą galingais įtvirtinimais, ir tapo Kaunas viena didžiausių Rusijos imperijų tvirtovių...Kauno fortai tebestovi ir dabar. Sako, kad pats įdomiausias – septintasis. Šiandien XIX a. pabaigos mūrinis įtvirtinimas lankytojus pasitinka didingais pylimais, sutvarkytais mūro fasadais, sunkiaisiais pabūklais ir kareivinių kazematais. Juose įrengtoje ekspozicijoje – nuo titnaginio šautuvo iki greitšaudės Šaltojo karo laikų priešlėktuvinės patrankos, nuo XVIII a. Rusijos–Švedijos karo sviedinio iki XX a. kovinės raketos. Kauno tvirtovės VII forte galima pamatyti, kaip vystėsi karo technika bei ginkluotė, palaikyti rankose tikrą istorinį ginklą.Kauno tvirtovės VII fortas taip pat ir naujai atrasta dar viena žydų tautybės kauniečių masinio naikinimo vieta.Apie tai laidoje pasakoja „Kauno tvirtovės VII forto“ direktorius Vladimir Orlov ir gidė Ieva Irkinaitė.

Gydytojai parazitologai vardija aibes bjaurasčių, kuriomis galima užsikrėsti nuo šunų ar kačių. Veterinarijos gydytoja tikina, kad tinkamai prižiūrimi naminiai gyvūnai jokios grėsmės žmogui nekelia. Šuniukas ar kačiukas neturėtų būti tik žaislas, jo sveikata turi rūpintis šeimininkas, reguliariai duoti vaistų nuo parazitų. Lietuvoje nustatyti keli atvejai, kai šunų parazitus žmonėms pernešė uodai. Tai išskirtiniai atvejai, jiems higienos įpročiai neturi jokios įtakos. Dėl to žmonių informuotumas apie galimas augintinių ligas yra svarbi žmonių ligų profilaktinė priemonė. Laidoje - nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos parazitologinių tyrimų poskyrio vedėja Jolanta Žiliūkienė, veterinarijos gydytoja Rita Žilinskienė.Sveikatos mokymo ir ligų profilaktikos centras pateikė visuomenei rekomendacijų, kaip išvengti neigiamo kompiuterio poveikio. Ilgalaikis jaunimo „buvimas“ internete, bendravimas virtualioje aplinkoje tarytum atriboja nuo tikrovės, socialiai izoliuoja ir daugelio psichologų laikomas gan pavojingu reiškiniu. „Tėvai turi rasti būdų, kaip vaikams paaiškinti, kad realūs bendravimo įgūdžiai daug vertingesni nei virtualūs. Tai svarbu ne tik fizinei, bet ir emocinei sveikatai“, – sako Aplinkos sveikatos skyriaus vedėja Jolanta Rybalko.Jei patiekalo lėkštę papuošime gėlės žiedu, tai ne tik gražu, bet ir labai naudinga. Taip apie valgomas gėles kalba Vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė. Tai nasturtos žiedai ir lapai, medetkos, begonijos, pelargonijos. Juose gausu naudingų žmogui medžiagų, galima ne tik puošti lėkštę, bet ir gardinti salotas. Reikia įsidėmėti, kad bulvių ir pomidorų žiedai – nuodingi.

Gydytojai parazitologai vardija aibes bjaurasčių, kuriomis galima užsikrėsti nuo šunų ar kačių. Veterinarijos gydytoja tikina, kad tinkamai prižiūrimi naminiai gyvūnai jokios grėsmės žmogui nekelia. Šuniukas ar kačiukas neturėtų būti tik žaislas, jo sveikata turi rūpintis šeimininkas, reguliariai duoti vaistų nuo parazitų. Lietuvoje nustatyti keli atvejai, kai šunų parazitus žmonėms pernešė uodai. Tai išskirtiniai atvejai, jiems higienos įpročiai neturi jokios įtakos. Dėl to žmonių informuotumas apie galimas augintinių ligas yra svarbi žmonių ligų profilaktinė priemonė. Laidoje - nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos parazitologinių tyrimų poskyrio vedėja Jolanta Žiliūkienė, veterinarijos gydytoja Rita Žilinskienė.Sveikatos mokymo ir ligų profilaktikos centras pateikė visuomenei rekomendacijų, kaip išvengti neigiamo kompiuterio poveikio. Ilgalaikis jaunimo „buvimas“ internete, bendravimas virtualioje aplinkoje tarytum atriboja nuo tikrovės, socialiai izoliuoja ir daugelio psichologų laikomas gan pavojingu reiškiniu. „Tėvai turi rasti būdų, kaip vaikams paaiškinti, kad realūs bendravimo įgūdžiai daug vertingesni nei virtualūs. Tai svarbu ne tik fizinei, bet ir emocinei sveikatai“, – sako Aplinkos sveikatos skyriaus vedėja Jolanta Rybalko.Jei patiekalo lėkštę papuošime gėlės žiedu, tai ne tik gražu, bet ir labai naudinga. Taip apie valgomas gėles kalba Vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė. Tai nasturtos žiedai ir lapai, medetkos, begonijos, pelargonijos. Juose gausu naudingų žmogui medžiagų, galima ne tik puošti lėkštę, bet ir gardinti salotas. Reikia įsidėmėti, kad bulvių ir pomidorų žiedai – nuodingi.