Podcasts about mariaus iva

Mariaus Ivaškevičiaus pjesė „Madagaskaras“ žaismingai ir kartu su skaidriu liūdesiu pasakoja apie žmones, kurie tarpukario epochoje lyg drugeliai pateko į mirtinai pavojingų istorinių aplinkybių voratinklį.Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas įvertino M. Ivaškevičiaus pjesę kaip kūrybiškiausią 2004-ųjų knygą. Kokie argumentai lėmė šį komisijos sprendimą?Ar ilgai režisieriui Rimui Tuminui ir jam talkinusiam Arvydui Dapšiui teko ieškoti sprendimo, kaip scenoje perteikti M. Ivaškevičiaus sukurtą istoriją?O kaip aktoriams pavyko susigyventi su Pokšto, Salės, Milės ir kitais personažais?Kokiais aspektais spektaklis „Madagaskaras“ buvo novatoriškas?Pjesė „Madagaskaras“ įtraukta į mokyklinę programą. Kodėl M. Ivaškevičius sužinojęs apie tokį sumanymą iš pradžių nesutiko, kad jo kūrinys būtų analizuojamas mokykloje?Ką mūsų istorinei vaizduotei ir istorinei kultūrai davė pjesė ir spektaklis „Madagaskaras“?Pokalbis su rašytoju ir dramaturgu Mariumi Ivaškevičiumi, aktoriumi ir režisieriumi Arvydu Dapšiu, režisiere Gabriele Tuminaite, literatūrologe Loreta Mačianskaite, aktore Valda Bičkute.Ved. Aurimas Švedas

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kuo ypatinga pirmoji Lietuvoje grožinės literatūros knyga perrašyta lengvai suprantama kalba?Vilniaus mažajame teatre šiandien pristatomas režisieriaus Oskaro Koršunovo ir dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus eskizas „Kantas“.Šiaurės Lietuvos dailininkas Sigitas Prancuitis pristato pastarųjų dviejų dešimtmečių kūrybą parodoje „77“.Prieš pusantrų metų gaisro nusiaubtas Margionių klojimo teatras bendruomenės pastangomis jau baigiamas atstatyti.Praėjusį savaitgalį Abu Dabyje vyko UNESCO organizuota pasaulinė kultūrinio ir meninio ugdymo konferencija, kurioje patvirtintos naujosiss kultūrinio ir meninio ugdymo gairės.Kokia kino pradžioje buvo nebyliojo kino muzika?Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka visuomenei pristato mobiliąją biblioteką – bibliobusą.Dizainerė Julija Janus sako, kad Barboros Radvilaitės ir Žygimanto istorija tapdavo itin aktuali, kai Lietuva būdavo okupuota.. Kai atgavome nepriklausomybę, ši istorija, pasak J.Janus, buvo pamiršta, bet dabar ją vėl prisimename.Ved. Marius Eidukonis

Vilniaus mažajame teatre - režisieriaus Oskaro Koršunovo ir dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus eskizas „Kantas“. Tradiciniai pietūs pas garsųjį vokiečių filosofą Rytų Prūsijoje, Kionigsberge, kurių šiandien nebėra. Kuo ši pjesė mums svarbi šiandien? Apie ką režisierius ir dramaturgas nori kalbėti scenoje?Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune kviečia į bene išsamiausią per pastaruosius 25 metus retrospektyvinę mūsų dailės klasiko Antano Samuolio tapybos parodą.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie nebyliųjų filmų muziką.Vaižganto premija už literatūros ir žurnalistikos dermę, Kęstučio Keblio premija už literatūros kritiką - tokių svarbių apdovanojimų pastaruoju metu sulaukė LLTI mokslininkė, humanitarinių mokslų daktarė, dėstytoja Jurgita Žana Raškevičiūtė-Andriukonienė. Mokslininkė išleido ne vieną knygą apie Juozo Tumo-Vaižganto ir jo šeimos laiškus, tyrinėja ir dėsto sovietinę literatūrą.Ved. Jolanta Kryževičienė

Timišoaroje įvyko vienas svarbiausių šių metų Europos kultūros sostinės įvykių – Mariaus Ivaškevičiaus ir Oskaro Koršunovo spektaklio „Išvarymas“ rumuniška premjera („Exod“).„Man atrodo, poezijoje telpa šiek tiek daugiau nei prozoje – viename kūrinyje galima užkoduoti labai daug skirtingų emocijų“, – sako poetė Laura Kromalcaitė šią savaitę pristačiusi savo kūrybą pirmuose šios vasaros poezijos skaitymuose MO muziejuje.Nors dažniausiai Lietuvoje kalbame apie Stambulo konvenciją, vis dar neratifikuota ir beveik prieš 2 dešimtmečius patvirtinta Faro konvencija. Ji pabrėžia paveldo vertę visuomenės, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir demokratijos labui. Kauno Žemųjų Šančių bendruomenei šis dokumentas yra priemonė, skirta saugoti vietos identitetą, kultūros ir kraštovaizdžio paveldą bei skleisti žinią apie vietos savivaldos įgyvendinimą. Šią savaitę Kaune vyko Faro konvencijos tinklo susitikimas, o Žemųjų Šančių bendruomenės nariai išsirinko urbanistinę rajono viziją, saugančią jo identitetą.Hito „Last Christmas“ autoriui, 2016-aisiais per Kalėdas mirusiam muzikantui George'ui Michaelui šį savaitgalį būtų sukakę 60.„Spėju, šiemet jau esate išgirdę klausimą „kur važiuosite per atostogas?“ arba nuostabos kupiną „o tai jūs niekur vasarą nekeliausite?“. Viešoji erdvė ir entuziastingi influenceriai įtikino, kad kelionės būtinos, be jų niekaip, tik va bėda – neišmokė jomis mėgautis“, – svarsto filosofas Aldis Gedutis.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie tai, kas ir kokiu būdu turėtų atstatyti nusiaubtą Mosulą, egiptiečių pyktis dėl to, kaip vakariečiai interpretuoja senovės Egipto istoriją, ir Windrush kartos muzika.Pasaulyje graibstomas kolekcionierių ir prestižinių meno institucijų, Lietuvoje kol kas tik vieną personalinę parodą surengęs Augustas Serapinas patyrė dar vieną karjeros postūmį. Jis tapo vieninteliu lietuviu, per pastarąjį dešimtmetį patekusiu į Art Basel mugės pagrindinę sekciją Unlimited, kurioje pristatomi svarbiausi meno rinkos ir istorijos kūrėjai, už savo darbus pelnantys milijonines sumas. „Sėskim ir pakalbėkim“ pašnekesys su Augustu Serapinu apie jo kūrybos principus, tarptautinę sėkmę ir Lietuvos meno profesionalų jam skiriamą dėmesį bei buvimą parduodamu menininku.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėNationalinio Mihajaus Eminèsku teatro Timišoaroje nuotr.

Spaudos apžvalga.Anykščių koplyčioje – Pasaulio anykštėnų kūrybos centre – įvyko kino performanso „Elegija Rudolfui Baranikui“ premjera. Jame gilinamasi į trapią žmogaus būtį, vizualiai apmąstomos kraupios XX amžiaus istorinės peripetijos.Psichologo Visvaldo Legkausko komentaras apie korupciją, kuri baigiasi ir prasideda galvoje.„Klasikos koncertų salė“ su vyresn. muzikos redaktore Rasa Murauskaite.Iš 11 ir 12 klasių lietuvių kalbos ir literatūros bendrojo ugdymo programos projekto privalomų autorių sąrašo išbraukti užsienio autoriai. Šis sprendimas sukėlė mokytojų ir švietimo bendruomenės pasipiktinimą. Nacionalinė švietimo agentūra ramina, kad projektas dar gali keistis. Kokie argumentai už ir prieš? Ar apskritai yra argumentų, palaikančių užsienio autorių eliminavimą?Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyko režisieriaus Oskaro Koršunovo ir dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus premjera „Miegantys“. Refleksijomis dalijasi teatro kritikė Goda Dapšytė ir filosofas Gintautas Mažeikis.Ved. Indrė Kaminckaitė

OKT/Vilniaus miesto teatras kviečia į antrą Zoom teatro seansą. Žiūrovų lauks Mariaus Ivaškevičiaus pjesė „Alpulys“, kurios epicentre – Afganistano karo motinų istorijos ir jų liudijimai. Pristato režisierius Oskaras Koršunovas.Siekiant supažindinti su autorių teisių pagrindais, medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ pristato mokytojams skirtą metodų rinkinį ,,Meno teisės, mano pareigos!”, kuriame pateikiama svarbiausia informacija bei pamokų apie pagarbą autoriams ir jų kūriniams idėjos.Vilniaus aukcionas pirmą kartą vyko virtualiai. Tačiau jo vadovė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė akcentuoja, kad aršių kovų dėl meno kūrinių netrūko, o specialiai sukurta virtuali platforma padrąsino dalyvauti tuos, kurie įprastai nedrįsta, ir įsigyti kalėdinių dovanų.Rubrikoje „Be kaukių“ – kadenciją baigęs Kultūros ministras, poetas, literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas. Pokalbis apie politiką, kai ją stebi iš šalies ir kai pats joje dalyvauji, virsmą iš draugo Mindaugo į ministrą Kvietkauską ir neseniai prasidėjusio post-ministro laikotarpio atvertas galimybes.Ved. Marius Eidukonis ir Indrė Kaminckaitė

Mariaus Ivaškevičiaus pjesė „Kantas“ parašyta 2013-ais metais, šiandien sulaukė lietuvių režisieriaus dėmesio – buvo perskaityta internete. Ar tai gali būti nauja teatro forma, kuo naujos platformos gali būti naudingos teatrui – apie tai pasikalbėsime su teatro kritike Vlada Kalpokaite ir teatrologe dr. Ramune Balevičiūte.Ved. Vaidas Jauniškis

Supažindinisme su publikacijomis kultūros tema Lietuvos dienraščiuose.Mykolo Drungos parengta kultūrinės užsienio spaudos apžvalga.Pristatome dar vieną paaugliams skirtą knygą, dalyvaujančią Metų knygos rinkimuose - Ignės Zarambaitės „Juodavandenius“.Oskaro Koršunovo teatras pristato spektaklio „Kantas“ premjerą ZOOM platformoje pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę.Pokalbis su naująja Literatūros tarybos pirmininke Aiste Kučinskiene.Kokie iššūkiai kyla rengiant muzikantus atlikėjus ir vokalistus nuotoliniu būdu?LRT Klasika tęsia pokalbių ciklą, skirt1 Lietuvos teatro 100 metų jubiliejui. Šįkart apie teatro pedagogus pasakoja Indrė Kaminckaitė.Atverta Klaipėdos lėlių teatro edukacinio centro e-paroda „Mažieji pasauliai“.Kokias problemas kels gruodžio 3 - iąją Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos organizuojamas kultūros forumas „Kultūra ir gerovė“?.Susipažinsime su geriausia 2019 metų disertacija humanitarinių ir socialinių mokslų srityje.Ved. Marius Eidukonis

Nepriklausomos Lietuvos kultūros istorijos kardiogramoje užfiksuotas ne vienas atvejis, kuomet menininko tekstas, spektaklis ar perfomansas supurtė visuomenę ir iššaukė prieštaringas reakcijas. Šiuokart epicentre – Mariaus Ivaškevičiaus „Žali“. Ką su šiais skandalais susijusi audringa polemika gali mums pasakyti apie kūrėjų intencijas, susiklosčiusią situaciją konkrečiame meno lauke, pagaliau – apie konfliktuose dalyvaujančias interesų grupes ar visuomenės mentaliteto ypatumus? Ar kūrėjo laisvė yra absoliuti? O gal rašytojui, kaip ir mokslininkui ar pedagogui, galioja toks supratimas kaip atsakomybė. Tik kas šiuo atveju turi brėžti atsakomybės ribas?Dalyvauja Loreta Mačianskaitė, Vaidas Jauniškis, Giedrė Jankevičiūtė ir Vytautas Ališauskas. Moderuoja Aurimas Švedas. Įrašyta Vilniaus knygų mugėje vasario 21 d.

Mariaus Ivaškevičiaus romanas „Žali“ tebekursto aistras. Vieni autorius smerkia, kiti gina, o jis pats kviečiamas į policiją aiškintis dėl viešai ištartų žodžių. Kas tai – išpuoliai prieš laisvę ar demokratinės valstybės procesai? Apie knygas, laisvę, pasirinkimą diskutuoja Algis Ramanauskas ir Laimantas Jonušys.

Mariaus Ivaškevičiaus romanas „Žali” (2002; antrasis leidimas 2018) yra XXI amžiaus lietuvių literatūros ir visuomenės istorinės kultūros reiškinys. Tik pasirodę „Žali” sukėlė tikrą polemikos audrą, o šio romano autoriui teko išgirsti daug karčios, tačiau ne visuomet pagrįstos, kritikos žodžių. Prieš keletą savaičių lietuviškoje viešojoje erdvėje vėl prasidėjo kovos, kuriose ginklus surėmė „Žalių” kritikai ir ginantys rašytojo pamatinę teisę į saviraiškos laisvę. Atrodo, kad šioje polemikoje romanas dažnai lieka antrame plane, todėl pats laikas atsiversti tekstą ir pabandyti atsakyti į keletą klausimų. Kuo išskirtinis grožinės literatūros kūrinių apie partizanų karą kontekste yra romanas „Žali”? Kas pavyko arba nepavyko Mariui Ivaškevičiui pasakojant apie partizanų karą savajai – tuometinių trisdešimtmečių – kartai, atsisakius įprastinių literatūroje dominavusių klišių vartojimo? Kokias idėjas savo tekste siekia išsakyti rašytojas? Kaip Lietuvos visuomenė skaito ir interpretuoja „Žalius”?Diskusijoje dalyvaus literatūrologai Aušra Jurgutienė, Rimantas Kmita, istorikai Norbertas Černiauskas, Antanas Terleckas.Ved. Aurimas Švedas.

Kodėl keliuose toliau žūsta žmonės? Kelininkai ir policija skambina pavojaus varpais, raginami žmones vairuoti ypač atsargiai. Premjero kandidatavimo į prezidentus aktualijos. Vyriausybė grasina nutraukti sutartis su įmonėmis, laiku neišnešiojančiomis pensijas. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras aiškinasi, kas internete paskelbė netikrą šauktinių sąrašą. Pasigirdo siūlymų iš rašytojo Mariaus Ivaškevičiaus atimti premiją.„Naujienų žemėlapis“ šįkart apie Antarktidos ledynus, kurie tirpsta jau 6 kartus greičiau nei prieš 40 metų. Ved. Edvardas Kubilius.

Klaipėdoje prasidėjo XII Tarptautinis menų festivalis „PLARTFORMA“, šiemet įvairiose miesto erdvėse gvildensiantis išsilaisvinimo temą. Mariaus Ivaškevičiaus pjesę „Rusiškas romanas“ režisierius Oskaras Koršunovas pristato Lietuvos rusų dramos teatre. Jubiliejinė Šarūno Saukos paroda Dusetų dailės galerijoje. Ernesto Parulskio kultūros komentaras. Užsienio kultūros įvykių apžvalga. Tradicinėje ilgųjų susitikimų dalyje „Sėskim ir pakalbėkim“ svečiuosis šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ vadovai – dirigentas Karolis Variakojis ir pianistė Marta Finkelštein.

„Rusijos agresija mus grąžino į gynybinę poziciją, kuri gimdo naivų patriotizmą“, – sako Marius Ivaškevičius, kurio skandalingasis romanas „Žali“ perleistas dar kartą.Literatūros kūriniai, kurie sukelia visuomenėje tikrą, gyvą rezonansą nėra tokie dažni. Viena paskutinių tokių visuomenines diskusijas sukėlusių knygų – Mariaus Ivaškevičiaus romanas „Žali“, pasirodęs 2002 metais. Postmoderniame romane kuriama viena eilinė vėlyvojo partizaninio karo diena - 1950 m. rugpjūčio 21-oji. Romano epicentre - partizaninio pasipriešinimo vadas Jonas Žemaitis. Dėl neįprasto partizanų temos traktavimo kilo didžiulis skandalas. Kiek pasikeitė mūsų požiūris į mūsų istornį naratyvą per pastaruosius 15 metų?Neseniai leidykla Tyto alba romaną perleido ir tai yra proga dar kartą pagalvoti, apie ką šis romanas ir kokio istorinio naratyvo literatūroje mums reikia, kas yra patriotizmas mene ir kitus klausimus. Kviečiame klausytis pokalbio su rašytoju Mariumi Ivaškevičiumi.

„Rusijos agresija mus grąžino į gynybinę poziciją, kuri gimdo naivų patriotizmą“, – sako Marius Ivaškevičius, kurio skandalingasis romanas „Žali“ perleistas dar kartą.Literatūros kūriniai, kurie sukelia visuomenėje tikrą, gyvą rezonansą nėra tokie dažni. Viena paskutinių tokių visuomenines diskusijas sukėlusių knygų – Mariaus Ivaškevičiaus romanas „Žali“, pasirodęs 2002 metais. Postmoderniame romane kuriama viena eilinė vėlyvojo partizaninio karo diena - 1950 m. rugpjūčio 21-oji. Romano epicentre - partizaninio pasipriešinimo vadas Jonas Žemaitis. Dėl neįprasto partizanų temos traktavimo kilo didžiulis skandalas. Kiek pasikeitė mūsų požiūris į mūsų istornį naratyvą per pastaruosius 15 metų?Neseniai leidykla Tyto alba romaną perleido ir tai yra proga dar kartą pagalvoti, apie ką šis romanas ir kokio istorinio naratyvo literatūroje mums reikia, kas yra patriotizmas mene ir kitus klausimus. Kviečiame klausytis pokalbio su rašytoju Mariumi Ivaškevičiumi.

„Basanavičiaus reiks ne stovylos, o gyvo asmens“, – sako istorikas Aurimas Švedas. Pastaraisiais metais daug kalbama apie istorinės prozos pakilimą, augantį skaitytojų susidomėjimą ja. Įvairiais būdais į praeitį nukeliančios Kristinos Sabaliauskaitės ir Andriaus Tapino knygos yra vienos perkamiausių, o įvairias lietuvių istorinės atminties ir tapatybės analizuojančios Sigito Parulskio, Mariaus Ivaškevičiaus, Alvydo Šlepiko ar Rūtos Vanagaitės knygos sukelia audringas visuomenines diskusijas. Tai koks yra istorijos ir literatūros santykis, kaip reikėtų skaityti tokią literatūrą, ko iš jos tikėtis?Apie ką pasakoja msų rašytojai, kokias idėjas jie siūlo ir kokios istorinės figūros ir įvykiai nepelnytai nustumti į paraštę. Ką apie mūsų istorinę vaizduotę sako faktas, kad džiūgaujame atradę vasario 16-osios aktą ir laužome ietis dėl Jono Basanavičiaus paminklo, tačiau neturime nei padorios tautos patriarcho biografijos, nei reikšmino romano ar kino filmo? Kokia idėjas rašytojai siūlo mūsų istorijos permąstymui? Kokios istorinės figorūs ar įvykiai nepelnytai nustumti į paraštę ar laukia naujų interpretacijų?Apie tai laidoje kalbėsimės su istoriku Aurimu Švedu.

„Basanavičiaus reiks ne stovylos, o gyvo asmens“, – sako istorikas Aurimas Švedas. Pastaraisiais metais daug kalbama apie istorinės prozos pakilimą, augantį skaitytojų susidomėjimą ja. Įvairiais būdais į praeitį nukeliančios Kristinos Sabaliauskaitės ir Andriaus Tapino knygos yra vienos perkamiausių, o įvairias lietuvių istorinės atminties ir tapatybės analizuojančios Sigito Parulskio, Mariaus Ivaškevičiaus, Alvydo Šlepiko ar Rūtos Vanagaitės knygos sukelia audringas visuomenines diskusijas. Tai koks yra istorijos ir literatūros santykis, kaip reikėtų skaityti tokią literatūrą, ko iš jos tikėtis?Apie ką pasakoja msų rašytojai, kokias idėjas jie siūlo ir kokios istorinės figūros ir įvykiai nepelnytai nustumti į paraštę. Ką apie mūsų istorinę vaizduotę sako faktas, kad džiūgaujame atradę vasario 16-osios aktą ir laužome ietis dėl Jono Basanavičiaus paminklo, tačiau neturime nei padorios tautos patriarcho biografijos, nei reikšmino romano ar kino filmo? Kokia idėjas rašytojai siūlo mūsų istorijos permąstymui? Kokios istorinės figorūs ar įvykiai nepelnytai nustumti į paraštę ar laukia naujų interpretacijų?Apie tai laidoje kalbėsimės su istoriku Aurimu Švedu.

Šiandien laidoje kalbėsime apie literatūrą, kurioje nagrinėjamos svetur gyvenančių žmonių patirtys. Mariaus Ivaškevičiaus „Išvarymas”, Paulinos Pukytės „Bedalis ir labdarys” ko gero ryškiausi pastarųjų metų tokios literatūros pavyzdžiai. Tačiau, pasak literatūros tyrinėtojos, mokslų daktarės Lauros Laurušaitės emigracines patirtis aprašančios literatūros pastaraisiais metais atsirado išties daug ir įvairios. Pasirodo lietuviai gana gausiai aprašo emigracijos patirtis. Laura Laurušaitė tyrinėja lietuvių ir latvių migracijos literatūrą. Visai neseniai pasirodė mokslininkės knyga, kurioje ji analizuoja šių dviejų tautų pokario išeivijoje parašytus romanus. O mes šį kartą nutarėme pažvelgti į šiomis dienomis kuriamą literatūrą.

Šiandien laidoje kalbėsime apie literatūrą, kurioje nagrinėjamos svetur gyvenančių žmonių patirtys. Mariaus Ivaškevičiaus „Išvarymas”, Paulinos Pukytės „Bedalis ir labdarys” ko gero ryškiausi pastarųjų metų tokios literatūros pavyzdžiai. Tačiau, pasak literatūros tyrinėtojos, mokslų daktarės Lauros Laurušaitės emigracines patirtis aprašančios literatūros pastaraisiais metais atsirado išties daug ir įvairios. Pasirodo lietuviai gana gausiai aprašo emigracijos patirtis. Laura Laurušaitė tyrinėja lietuvių ir latvių migracijos literatūrą. Visai neseniai pasirodė mokslininkės knyga, kurioje ji analizuoja šių dviejų tautų pokario išeivijoje parašytus romanus. O mes šį kartą nutarėme pažvelgti į šiomis dienomis kuriamą literatūrą.