Podcasts about meninink

Panevėžyje netrukus duris atvers nauja kino salė – nekomercinio kino erdvė Stasio Eidrigevičiaus menų centre lankytojus pasitiks jau vasaros pradžioje. O kaip sekasi laikinose patalpose veikti senajam kino centrui „Garsas“? Koks jo likimas, kai pradės veikti naujoji salė?Nuo Ukrainos iki Rytų Europos ir nuo Vakarų Europos iki Tuniso – tokie yra tarptautinio Emocijų bibliotekų projekto užmojai. Tai kognityviniais mokslais ir biblioterapija grįstas, emocinį raštingumą ugdantis projektas, kuriame dalyvauja ir Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka.Menininkė ir edukatorė Eva Koťátková pernai atstovavo Čekijai Venecijos bienalėje, jos kūrinys pasakojo pirmosios Čekoslovakijos žirafos, iš Kenijos atvežtos Lenkos istoriją. Dabar su Evos Koťátkovos kūryba galima susipažinti Lietuvoje – Sapiegų rūmuose Vilniuje veikia jos instaliacija „Interviu su monstru“, kurioje kalbama apie diskriminaciją, normatyvumo gniaužtus ir nepagrįstą, inertišką baimę tam, kas atrodo kitoniška ir nesuprantama.Šiaurės Brazilijos autochtonai įkūrė pirmąjį savo kiną teatrą. Bendruomenė džiaugiasi, kad pagaliau turi šansą tapti savo istorijos protagonistais.„Vis pasigirsta balsų, kviečiančių pasiduoti gulbės pagundai, nes pasaulis gi noriai vartoja rusų „minkštąją propagandą“ ir vartos. Nors kai nuvyksti į pasaulį, priešingai, imi pastebėti sąmonėjimo ženklus“, – komentare svarsto menotyrininkė Agnė Narušytė.„Parodoje ir pačioje užscenėje šypsenų nėra per daug – žmonės mąsto, jaudinasi, jų smegenys, kūnai ir nervai yra visiškai užimti tuo, ką tuoj tuoj darys. Jie yra ganėtinai susikoncentravę“, – kalbėdamas apie užkulisiuose prieš pasirodymą tvyrančias emocijas, sako fotografas Sergejus Grigorjevas, pristatantis dokumentinės fotografijos ciklą „Prieš šviesas“.Rašytojas Sigitas Parulskis neseniai pristatė knygą „Patys gražiausi sapnai apie kelią“, o pirmadienį jis švęs ir savo 60-metį. Su Sigitu leidžiamės į trumpą pasivaikščiojimą po Žirmūnus, kurie minimi ir jo naujausioje knygoje, kalbamės apie komerciškai sėkmingą ir ne literatūrą, apie gražius ir negražius dalykus bei Sigitą žavinčią. fotografiją.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėMuzikos red. Aivaras Gelžinis

Menininkė Urtė Jasenka kviečia galvoti apie tai, ką privalome atminti: Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje Nišinėje galerijoje atidaroma paroda „Atmintis“, kurioje grafikos darbus papildo jos pačios išgyvenimai, surašyti į dienoraštį.Laisvės gynėjų dienos išvakarėse Šv. Jonų bažnyčioje nuskambės pasaulinė Dianos Čemerytės kūrinio „Papasakok man“ premjera. Kompozitorė muzikos garsais pasakoja 1991 metų pradžios dienų ir naktų – mūsų kovos už laisvę – istoriją. Šį prasmingą opusą atliks Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras, diriguojamas Karolio Variakojo.Ray Bartkaus instaliacija „Begalybė“ vakar atidaryta ir dar visą mėnesį ją bus galima pamatyti MO muziejaus foje. Niujorke gyvenančio ir kuriančio menininko „Begalybė“ – prieš dešimtmetį kilusių apmąstymų ir pradėtų eksperimentų tąsa. Su Ray Bartkumi susitiko kolegė Jolanta Kryževičienė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie naujo popieriaus keliamus pavojus muzikantams, Teherane statomos operos „Traviata“ adaptaciją islamiškai publikai bei tai, kodėl sausio 5-oji turėtų būti paskelbta Trijų Fortepijono Karalių švente.Modernus menas pasiekiamas ne tik sostinėje – įrodė Panevėžyje įsikūręs Stasys Museum, tapęs „Metų kultūros reiškiniu“ LRT Metų apdovanojimuose. Kaip Stasio Eidrigevičiaus vardu pavadintas šiuolaikinis meno centras jau pakeitė miestą, kokią kryptį brėžia ir kaip veiklai „diriguoja“ muziejaus vadovė? Menininkė Vaida Andrijauskaitė - rubrikos „Be kaukių“ viešnia.Ved. Gabija Narušytė

Pasirodo naujas menininkės Agnės Jokšės sudarytas leidinys „Meninink ir kurator laiškai“, kuriame skelbiami septyniolikos autorių laiškai, iš autentiškos perspektyvos prabylantys apie Lietuvos vizualaus meno lauką. Pokalbis su Agne Jokše.Keliaukime į švenčių laukimu spindinčius Anykščius. Miestelėnų nuomone, miestas šį kartą atrodo tobulai ir kviečia į romantiškus pasivaikščiojimus. Kaip ir kokios kalėdinių puošmenų idėjos randasi kultūros mieste Anykščiuose, domėjosi kolegė Alma Valantinienė.Ieva Buinevičiūtė pristato dar vieną netipinį kalėdinį filmą ir muziką jame. Per šv. Kalėdas atsiveria daug paslapčių, viena tokių – priemiestyje gyvenančios mokytojos Samanthos Rennio Harlino filme „Ilgas bučinys nakčiai“.Violončelininkų kvintetas „Cello Club“ švenčia savo penkerių metų gimtadienį. Kokie buvo tie metai? Ką laiko ansamblio kūrybinėmis viršukalnėmis? Kokių tikslų dar yra sau užsibrėžę? Pasakoja ansamblio nariai Arnas Kmieliauskas ir Evaldas Petkus.Nuo NASA iki poezijos – tokį platų interestų akiratį galima brėžti kalbant apie Justinos Žvirblytės asmenybę. Neseniai Kultūros ministerijos „Metų debiuto“ premijos laureate tapusi poetė buvo įvertinta už savo debiutinę eilėraščių knygą „Mikrosfera“. Apie gyvenimą, kuriame susijungia mokslas ir menas – pokalbis su Justina Žvirblyte rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

„Aš tikrai nesu minimalistė, savo gyvenime, buityje aš esu kaupikė, kaip voverė – tempiu, kaupiu ir padarau kažką kito. „Recyclinu“ tuos vaizdus kaip plastmasinius butelius",– sako savo parodą „Bestiariumas“ pristatanti Laisvydė Šalčiūtė.LRT KLASIKA pradeda jaunųjų atlikėjų rezidenciją. Kokias baimes patiria karjerą pradedantys muzikai?Egiptologė Sandra Veprauskienė kauniečius kviečia į senovės Egipto studijos „Dendera“ veiklas.Pasaulio kultūros naujienos.„Panemunės šilo ženklas tampa beveik simboliu, ženklinančiu devynioliktus metus, kuriuos, šiek tiek pritempiant, galima vadinti ilgo XX amžiaus pabaigos metais“,– sako menotyrininkas Ernestas Parulskis. Komentarą parašyti jį įkvėpė žinia apie Kaune esantį ženklą „Filmo „Černobylis“ tiltas“.Kaip kartvelų menininkai reaguoja į neramumus šalyje?„Viešosios erdvės yra tikrasis demokratijos atspindys“,– teigia trejus metus „Architektūros fondui“ vadovavęs Martynas Germanavičius. Pokalbis su juo apie atsakingą architektūros kultūrą ir priemones ją ugdyti, taip pat populiariuosius kalbėjimo apie urbanistiką ir architektūrą formatus, miestuose vykstančius erdvinius pokyčius ir visuomenės balsą miestų kūrimo procesuose.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Ar gali bitės mus išmokyti bendrauti ir susikalbėti?Festivalis „Scanorama“ žiūrovams siūlo 9-is filmus, kuriuose laisvai ar „pažodžiui“ skaitomi. F. Kafkos kūriniai. Kaip filmų siužetui padeda muzika?LRT Plius eteryje prasideda naujas koncertų-filmų ciklas „Muzikinė kelionė“.Lygiai prieš 50 metų, lapkričio 6- ąją buvo atidaryti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro rūmai. Kokias idėjas jame užkodavo pastato architektė ir dailininkas?Kas yra išmanioji tekstilė, kokiomis savybėmis ji pasižymi ir ar iš jos pasiūti drabužiai vieną dieną taps prieinami visiems?Sakartvele tęsiasi protestai po parlamento rinkimų, kuriuos laimėjo valdančioji partija „Kartvelų svajonė“. Kaip Sakartvelo kūrėjų bendruomenė reaguoja į įvykius šalyje žvelgiame su menininke Mariam Shakarashvili.Goncourt‘ų premiją, pagrindinį Prancūzijos literatūros apdovanojimą pelnė prancūzų kilmės rašytojas iš Alžyro Kamelis Daoudas.Ved. Marius Eidukonis

Prisimindami mirusiuosius už laisvę Vėlinių išvakarėse šauliai kviečia sutvarkyti kovotojų kapus, žūties vietas ir simboliškai uždegti žvakeles. „Prisiminti ir pagerbti mūsų didvyrius - kiekvieno iš mūsų pareiga“, – primena šaulių sąjunga ir iniciatyvą „Uždekime žvakelę ant laisvės kovotojo kapo“ skleidžia LT ir užsienyje.Turine, vienoje prestižiškiausių meno mugių Europoje „Artissima“, šiemet debiutuoja galerija (AV17) su skulptorių darbais ir su džiaugsmu, po pernykštės sėkmės jau penktą kartą sugrįžta galerija „Meno parkas“. Apie mugės svorį ir svarbą menininkams – menininkai ir galerininkai iš Turino.Pasaulio muzikos naujienų rubrikoje kompozitorius Jurgis Kubilius pasakos apie BBC fortepijono šou laimėtoją, violončele griežiantį robotą ir neteisėtą André Rieu įrašo panaudojimą Donaldo Trumpo rinkimų kampanijoje.Šiauliuose surengti tarptautiniai meistriškumo kursai chorų dirigentams. Juos organizavo Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ ir pasaulyje žinomas dirigentas Janas Šumacheris iš Vokietijos. Pasak kursų rengėjų, Šiauliuose tokios meistriškumo pamokos vyksta vis dažniau, o tai padeda kelti miesto muzikinės kultūros lygį. Pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.Pianistas Povilas Norkūnas – vienas iš trijų jaunųjų LRT KLASIKOS rezidentų, kurie jau ruošiasi koncertams LRT ir kuriems visuomeninio transliuotojo pagalba – itin naudinga, pradedant profesionalo kelią arba link jo. Kokia kasdienybė, kokie džiaugsmai ir kokie iššūkiai jaunajam pianistui, LMTA pirmakursiui – koncerto išvakarėse Povilas Norkūnas pasakoja rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Šiandien Vytauto Kasiulio dailės muziejuje atidaroma Ukrainos menininkės Marijos Prymačenko paroda „Dovanoju jums saulėtą meną“. Apie ją pasakoja Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius Arūnas Gelūnas ir Vytauto Kasiulio dailės muziejaus direktorė Ilona Mažeikienė.Naujuoju „Litexpo“ vadovu išrinktas viešbučių ir restoranų verslo profesionalas Vilius Vaičekauskas. Pokalbis apie svarbiausius tikslus vadovaujant Lietuvos parodų ir kongresų centrui.Marijampolėje savaitgalį prasidėjęs Tarptautinis medinių pučiamųjų instrumentų festivalis „Medynės" rytoj pakvies išgirsti antrąją muzikinę programą. „Medynių“ atidarymo koncerte lankėsi bei su šiemet jau dešimtą kartą rengiamo festivalio sumanytoju Dariumi Klišiu kalbėjosi kolega Andrius Baranovas.Apie dainos žanro svarbą ir transformacijas 7-ojo dešimtmečio kine. Tarp Henrio Mancinio „Rožinės panteros“, Mončio Normano Jameso Bondo temų tuo metu išsiskiria elegancija dvelkiančios dueto Burto Bacharacho ir Halo Davido dainos, žyminčios modernios lyrikos kryptis ir pop kultūros klestėjimą kino industrijoje. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Ką darytų, jei pasaulyje nebūtų muzikos? Koks jos santykis su savo instrumentu, fortepijonu? Ką rimtojoje muzikoje šiandien randa jaunas atlikėjas ir kokiu siekia būti? Rubrikoje „Be kaukių“ - pokalbis su pianiste Julija Bagdonavičiūte.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė.

Architekto, kaip ir dažno miestiečio žvilgsnis į aplinką pirmiausia pastebi jos funkcijas ir ima skaityti estetinius ir istorinius kodus. Tuo tarpu menininkės Kamilės Krasauskaitės perskaitymai apipinti mitologijomis, metaforomis ir savitos vietokūros idėjomis. Pokalbyje išgirsite apie galios objektus, hiperobjektus, partizaninę sodininkystę bei apie „krosnies paviljoną“ kultūros erdvėje Sodas2123.Ved. Matas Šiupšinskas ir Justinas Dūdėnas

„Pakeliui su klasika“ sveikinasi iš Kauno menininkų namų (KMN) vidinio kiemo, kur šią vasarą atidarytas naujas koncertams ir kitiems renginiams pritaikytas amfiteatras.Kauno menininkų namų kuratorė Agnė Bagdžiūnaitė pristatys šioje įstaigoje pulsuojantį šiuolaikinio meno vyksmą, kūrėjų rezidencijas, parodas, iššūkius. Agnė yra menininkė, kuratorė, tyrėja. Savo praktiką ir tyrimus grindžia žmonių istorijos, feministinės etnografijos metodologijomis. Šiemet Agnė su KMN kolega Edvinu Grinkevičiumi įvertinta Meno kritikos apdovanojimuose. Kuratorių duetas apdovanotas už KMN organizuotą tarpdisciplininį daugialypį projektą „Nepadorūs vakarai“. „Už atsparumą netolerancijai, queer atminties aktualizavimą ir empatišką kuratorystę“.Jau prasidėjo ir iki rugpjūčio 29 dienos truks KMN rengiamas ciklas „Kultūra į kiemus“, kuris aplankys visas 11 miesto seniūnijų, vadinamųjų mikrorajonų. Kiemuose skamba populiarioji ir eksperimentinė muzika, rodomi filmai ir video instaliacijos, vyksta fotoparodos ir keliauja muziejus ant ratų. O kiemų šeimininkai kaimynus kviečia iš arčiau pažinti ir patirti unikalias Kauno kiemų erdves. Svečiuose – Žaliakalnio kiemo gyventojas Domas Sirgedas, papasakosiantis apie šią patirtį.Kauno IX forto muziejuje atidaroma paroda „Bachmutas. Genocido veidai 1942 | 2022“. Ukrainos Nacionalinio istorinio memorialinio draustinio „Babin Jar“ parengta paroda pristato Bachmuto praeities ir dabarties tragedijų retrospektyvą ir atskleidžia šiurpų genocido paveikslą, kurio veidas tas pats – totalitarinis režimas su neapykantos ideologija. Apie parodą papasakos muziejaus vadovas Marius Pečiulis ir Mariia Mizina, parodos vyriausioji kuratorė.XXIX Pažaislio muzikos festivalis truko tris mėnesius ir savaitgalį bus uždarytas L. Vilkončiaus opera „Pasaulio sutvėrimas“. Apie šiemetinės vasaros akcentus ir planus XXX-ajam festivaliui pasakos ką tik iš Peru grįžusi jo vadovė Giedrė Mikaitienė.Rubrikoje „Be kaukių“ – Kauno metų architektu išrinktas KTU docentas Vytautas Baltus.Ved. Kotryna Lingienė ir Jolanta Kryževičienė

Spaudos publikacijų apžvalga.Ką mokslas jau žino apie Marsą ir ką siekia išsiaiškinti?Pasaulio Kultūros žiniasklaidos apžvalga.Eglė Baliutavičiūtė apžvelgia N. K. Jemisin knygą „Penktasis sezonas. Suluošinta žemė, 1 knyga“ ir Jessamine Chan distopija „Gerų motinų mokykla“.Visą savaitgalį tęsis dvidešimtoji Šiaurės vasara Biržuose.Rugpjūčio 16-ają, minint pasaulinę švyturių dieną, uostamiestyje pirmą kartą vyks „Laisvės švyturių naktis. Klaipėda”.Menininkė, Nacionalinės premijos laureatė, Eglė Rakauskaitė Anykščių rajone kuria namus savo tėvo, vieno ryškiausių Lietuvos fotografų Romualdo Rakausko, archyvui.Kaip atrodo fotografo darbas olimpinėse žaidynėse?Vievyje esantis Lietuvos kelių muziejus išgyvena renesansą - kuriamas naujas identitetas, planuojamos naujos veiklos.Ved. Marius EidukonisNuotr. autorius R. Lukoševičius

Tapytoja Ieva Martinaitytė-Mediodia kuria kosminius peizažus ir instaliacijas, plėsdama tapybos ribas. Baigė studijas Vilniaus dailės akademijoje pas profesorių Kęstutį Zapkų, su kolegomis įkūrė grupę „Geros blogybės“ ir dalyvavo parodose, persikėlė į Niujorką. Ten studijavo Hunter koledže kaip ir kiti kurso draugai – Aidas Bareikis, Julius Ludavičius, Žilvinas Kempinas. Ieva – viena iš meno erdvės „Sla307 Artspace“ įkūrėjų ir aktyvių programos dalyvių, bendradarbiavo su žinoma Annina Nosei galerija Niujorke (JAV). Menininkė eksponavo savo darbus asmeninėse ir grupinėse parodose svarbiose JAV galerijose ir daugelyje Europos šalių – Prancūzijoje, Italijoje, Rumunijoje, Suomijoje, Lietuvoje. Čia surengė didelę solo parodą „Ievos išvarymai“ Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre, dalyvavo Kauno bienalėje “Artumo geografija”.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

LATGA skelbia populiariausių bibliotekose knygų ir autorių dešimtukus. Kokios tendencijos ir kaip jos keičiasi? Pasakoja LATGOS menų skyriaus vadovė Ingrida Radovič ir ne pirmus metus populiariausiu vaikų bei jaunimo rašytoju tituluotas Tomas Dirgėla.Birželio pabaigoje Lietuvos kompozitorių muzika buvo pristatoma ISCM Pasaulio muzikos dienos Faro salose. Kokią reikšmę turi toks pristatymas? Ar Faro salos turi naujosios muzikos sceną? Pasakoja kompozitoriai Vytautas Germanavičius, Rūta Vitkauskaitė, Kristupas Bubnelis ir Raimonda Žiūkaitė.Kaip tarpukariu atostogaudavo menininkai? Apie tai pasakojja į Palangos kurorto muziejų atkeliavusi paroda „Menininkų atostogos tarpukariu: kurortai, kopų deivės ir kaimo malonumai“. Pasakoja parodos kuratorė Nideta Jarockienė.Akordeonu pradėjęs groti, kaip sykį pats yra pasakojęs, „netyčia“, akordeonininkas Tadas Motiečius šiandien yra vienas ryškiausių šio instrumento atlikėjų Lietuvoje. Apie atsitiktinumą, virtusį sėkminga karjera, scenos nebaimes ir kas Tadui yra tikros atostogos – pokalbis „Be kaukių“Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kaip dailėtyrininkė, LRT Klasika laidos „Iš balkono“ kūrėja Laima Kreivytė mokėsi kuratorės amato ir meno? Kokios parodos, žmonės, meno kūriniai, pokalbiai teikė įkvėpimo, rodė kokiu būdu galima panaudoti erudicijos ir vaizduotės „instrumentus“ kuratorės darbe?Kaip gimė paroda „Neįrėmintos: Leis, Tabaka, Rožanskaitė“?Ką vėlyvajame sovietmetyje menininkui reikėjo padaryti, kaip pasielgti, jog užsidirbtum epitetą „neįrėmintas“? Ar vyrams ir moterims tuo metu „leistina – neleistina“ ribos skyrėsi?Kaip trys sovietmečio Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje gyvenę menininkės – Mallė Leis, Maija Tabaka, Marija Teresė Rožanskaitė – suvokė savo tapatybę, egzistencinę situaciją, pašaukimą, savirealizacijos galimybes ir kaip savo mintis išreiškė kūryboje?Trys kūrėjos, gyvendamos nelaisvoje visuomenėje, rūpinosi savo vidinės laisvės erdve ir, susiklosčius palankioms aplinkybėms, bandė ją išplėsti. O kaip šias menininkes veikė išorinis spaudimas „būti kaip visiems“?Parodą „atidarančiame tekste“ rašoma: „Pavadinimas „Neįrėmintos“ nurodo ne tik ribas, pralaužtas visų trijų menininkių kūriniais, bet ir naujus interpretavimo horizontus, kuriuos sukuria kiekvienos iš jų darbai“. Kokios naujos Leis, Tabaka ir Rožanskaitės darbų interpretavimo galimybės mums atsiveria šiandien?Pokalbis su dailėtyrininke, LRT Klasika laidos „Iš balkono“ kūrėja, kuratore Laima Kreivyte.Ved. Aurimas Švedas

Dainų šventei neofreską turėjusi sukurti menininkė jaučiasi apgauta Lietuvos nacionalinio kultūros centro. Centro vadovas atsako, kad įstaiga nemokės už darbą, kurio nėra.Tęsiame pažintį su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančių knygų autoriais. Šįkart tai - Alvydo Šlepiko apsakymų knyga „Namas anapus upės“.Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios, esančios prie sostinės Lukiškių aikštės, varpinėje įrengtas karilionas nuo šio balandžio skelbia valandas muzikinėmis melodijomis.Klasikinės muzikos naujienos, kurias parengė Paulina Godliauskė.Rubrikos „Be kaukių” svečias - menininkas Gytis Arošius.Ved. Marius Eidukonis

Artėjant Šv. Velykoms, laukiant vienos didžiausių švenčių, FM99 studijoje vieši tautodailininkė, menininkė Audronė Lampickienė. Jos marginti margučiai jau daug metų rieda po margąjį pasaulį - puošia namus ir įvairias muziejines erdves nuo JAV iki Japonijos.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Vytauto Didžiojo Karo muziejuje Kaune pristatoma diplomatų Lozoraičių metams skirta paroda „Kurianti Lietuvos diplomatija”.Meno galerija „AV17“ kviečia lankytojus į šiuolaikinio meno kūrėjo Vygando Šimbelio parodą „Bit Value“.Tarptautinio lietuvių literatūros žurnalo „Vilnius review“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas pradėjo eiti literatūrologas ir rašytojas Saulius Vasiliauskas.Koks šių metų Berlyno kino festivalio santykis su Rytų Europos kinu?Prancūzijoje vyksta „Art Capital Paris 2024“. Menininkų iniciatyva nuo 2006 m. rengiama meno mugė, sukviečianti virš 2000 kūrėjųDomanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Laidoje „Iš balkono“ menininkė ir poetė Dovilė Bagdonaitė pasakoja apie teksto ir vaizdo veidrodinius atspindžius, nuodingas gėles, freską kalėjime ir donkichotišką meną. Šiemet ji apdovanota jaunojo kūrėjo premija, o jos knyga „Takeliai žolėje“ (Bazilisko ambasada, 2022) išrinkta geriausia lietuvių autorių poezijos knyga 15min. metų knygos rinkimuose. Knyga yra įtraukta ir į LLTI skelbiamą 2022 metais išėjusių kūrybiškiausių knygų dvyliktuką bei nominuota „Metų knygos rinkimuose“ poezijos kategorijoje.D. Bagdonaitės kūryba daugiasluoksnė, apjungianti įvairias technikas bei situacijas – taiinstaliacijos, piešiniai, poezija. Menininkės darbuose aktuali ribinės erdvės samprata –miesto kaip viešosios ir privačios sričių susikirtimo taškas. Kūryboje ji pasitelkia sąmoningo naivumo, humoro bei pasakojimo strategijas. Bagdonaitė eksperimentuoja jungdama poeziją ir vizualųjį meną. Jos eilėraščiai publikuoti kultūriniuose leidiniuose „Vilnius Review“, „Literatūra ir Menas“ „Šiaurės Atėnai“, „Kreivės“, įtraukti į Poetinio Druskininkų Rudens almanachą bei Versepolio platfromą (Europos poezijos platforma - versopolis.com).2022 m. Dovilė apsigynė meno daktarės laipsnį tema „Kaip kurti ir kaip gyventi. Fantominio Don Kichoto, atgyjančių kūrinių, nuodingų gėlių, sapnuojančių save sistemų, (iš)šokančių raidžių ir visa tai apimančios pastoralės (al)bumas“ bei surengė savo svarbiausią parodą„Pastoralė. Aitvarų ganyklos”, kurioje sujungė gatvės meno, 3D piešinių bei tapybos estetiką.Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.

Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veikia menininkų dueto „Pakui Hardware“ (Neringos Černiauskaitės ir Ugniaus Gelgudos) personalinė paroda „Uždegimas“. Tai liepsnojanti paroda, kurioje supranti, kodėl naudojame tą patį žodį sakydami „kurti laužą“ ir „kurti meną“. Pasak menininkų, jiems rūpi pasaulį krečiančios karštinės, „liepsnojantys“ planetos bei mūsų kūnai. „Pakui Hardware“ tęsia medicinos, kūno ir socialinių bei ekonominių sistemų sąveikų tyrimus. „Uždegimo sąvoka atvėrė erdvę svarstyti apie kūno kaip archyvo bei kūnų atminties temas. Parodoje pristatomų skulptūrų kūnai gimė karštyje tiesiogine šio žodžio prasme – aliuminio liejiniais bei stiklo detalėmis kūrėme erdvinius žmogaus nervinių sistemų žemėlapius. Tačiau šie erdviniai piešiniai nuolat vaizduoja tik bendros nervinės sistemos detales, taip nurodant į Vakarų kosmologijai būdingą kūnų bei gamtos fragmentavimą“, – pasakojo Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda.2024 m. „Pakui Hardware“ kartu su Marija Terese Rožanskaite (1933–2007) atstovaus Lietuvai Venecijos meno bienalėje. Paroda „Uždegimas“ (kuratorius Valentinas Klimašauskas) yra įžanga į būsimąjį nacionalinį paviljoną. Pokalbis studijoje apie liepsnojančius Vilniaus ir Venecijos kūnus.Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.

Susipažįstame su spaudos publikacijoms kultūros tema.Kokios Mažosios Lietuvos tradicijos tarmė ir kuo ypatingi šišioniškiai?MO muziejuje bus pristatyta knyga „Viktoras Paukštelis. Tapyba/Painting“ ir trumposios dokumentikos filmas „Viktoras Paukštelis. Chromatika“.Nacionaliniame Kauno dramos teatro spektaklyje „Snieguolė“ pristatoma įtaigi Brolių Grimų pasakos interpretacija.Lietuvos kino centras paskelbė viešą kino projektų vertinimo ekspertų atranką.Pristatomas atnaujintas Savivaldybių kultūros indeksas. Kokie jo pokyčiai, lyginant su praėjusiais metais?Kuo pasižymėjo šv. Pranciškus ir šv. Dominykas bei kur galima rasti užmirštas ikonografijas?Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga 2023 metų Bičiulių premiją skyrė Lenkijos institutui Vilniuje.Penktadienį Varėnos kultūros centre įvyks Dainavos metų uždarymas, kurio metu nuskambės premjera – miuziklas „Dzūkiška sakmė apie Dzievulį ir žmogelį“.Ved. Marius Eidukonis

„Įsivaizduokim – gydytojas baigė studijas, pradėjo praktikuoti ir niekas nekvestionuoja, kad jis yra gydytojas. Tuo metu menininkui, be to, kad jam reikia užsiimti kūryba, reikia nuolat įrodinėti, kad ta kūryba yra kažko verta – verta eksponuoti, verta įsigyti“, – svarstydamas apie menininko darbo vertinimą visuomenėje, sako sociologas Tadas Šarūnas.Šią savaitę Lietuvos kino teatrus pasiekė Elenos Kairytės debiutinis ilgametražis dokumentinis filmas „Roberta“.Poetė Patricija Gudeikaitė išleido debiutinę knygą „Kontaktas“. Teatrališkos knygos autorė tvirtina, kad rašymas jai panašus į maldą.Menininkas Mantvydas Vilys sako, jog pastaraisiais metais yra paniręs į instaliacijų ir objektų kūrimą, kurių konstrukcijoje atpažįstamas tradicinių sodų motyvas. Jis pristato parodą „Dangaus sodų namai”.„Sendaikčio indeksas“ parodo ne tik perkamosios galios santykius, bet atskleidžia labai gilias miesto realybės būsenas“, – sako šio indekso autorius, menotyrininkas Ernestas Parulskis.Antipopulizmas laimi prieš populizmą lenkų kine, akcentuoja kino tyrėja, Centrinio Lankašyro universiteto ir Gdansko universiteto profesorė Ewa Mazierska. Anot jos, populizmas nėra savaiminis blogis, o antipopulistai savo filmuose kartais net ryškiau reiškia tam tikrą ideologiją.Poetas Antanas A. Jonynas šiandien mini savo 70 metų jubiliejų. Kūrėjas pasakoja, kad poezija visuomet turės savo skaitytoją, tačiau niekada nevirs masiniu reiškiniu.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Ieva Kotryna Ski ir Igne Narbutaite – menininkės ir tyrėjos, kuriančios kiną ir videomeną. Nidos meno kolonijoje jos ieško lobio, tiksliau – 1998 metais Preiloje ieškoto lobio ženklų. Ko tada ieškojo su Vokietijos televizija atvykęs kuršių palikuonis? Daug kas tikėjo, kad gintaro kambario. Nes juk vietos gyventojai matė, kaip karo pabaigoje besitraukiantys vokiečių kareiviai slėpė dideles dėžes rūsyje. Bet per tiek laiko rūsius užliejo marios, ir atsakymas glūdi po vandeniu. Ieškoti paslėptų gamtos lobių menininkes netiesiogiai paakino senelis – geologas Vytautas Narbutas, tyrinėjantis Biržų krašto smegduobes. Laidoje kartu su menininkėmis gilinamės į žinojimo archeologiją – kas sieja kintantį žemės reljefą ir žodžių prasmes, mitinius pasakojimus ir filmų montažą, giminės medį ir akmenų pavadinimus.Laidos pabaigoje skamba Onutės Narbutaitės kūrinio „Lapides, flores, nomina et sidera (akmenys, gėlės, vardai ir žvaigždynai) fragmentas Corona lapidea (akmenų vainikas), kuriame dainuojami akmenų vardai. Atlikėjai: choras „Aidija“, Čiurlionio menų mokykloschoras, Lina Baublytė (fleita), Laurynas Lapė (trimitas), JievarasJasinskis (trombonas), Džiugas Daugirda (būgnas). Diriguoja Romas Gražinis.Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.

„Pasakyti „esu klasikinės muzikos kūrėjas“, tai lyg pasakyti „esu nuobodžiausias žmogus planetoje“, – sako kompozitorius David‘as Lang‘as. „Grammy“ laureatas ir „Oskaro“ nominantas parašė specialų kūrinį Vilniui, kurio pasaulinė premjera įvyko šią savaitę.Vienas populiariausių turistinių objektų Paryžiuje – Per Lašezo kapinės, į kurias įvairių menininkų gerbėjai plūsta apžiūrėti kūrėjų kapų. Kaune tokios vietos atitikmuo galėtų būti Petrašiūnų kapinės. Bet artėjant Vėlinėms randasi ir daugiau būdų prisiminti ir pagerbti, pavyzdžiui, mėgstamus menininkus. Kaune galima išvysti pomirtines rašytojų kaukes.Estų režisierės Annos Hints dokumentinis filmas „Pirties seserys” žiūrovus nukelia į estišką dūminę pirtį. Pasaulinė filmo premjera įvyko prestižiniame „Sundance“ kino festivalyje, čia jis buvo apdovanotas už geriausią režisūrą dokumentikos kategorijoje. Kaip sako pati režisierė, vieni eina į bažnyčią, kiti — į dūminę pirtį. Kodėl estams ji tokia svarbi?Nelly Paltinienės palikimas – dešimtys dainų įrašų ir elegancija, kuria Lietuvos estrados legenda spindėjo scenoje. Ne tik su niekuo nesupainiojamas balsas, bet ir sceninis įvaizdis – suknelės, batai ir papuošalai – atranda vietą Lietuvos nacionalinio muziejaus saugyklose.„Kartu su pasauliu judėdami link vėl madingo lokalumo madą kažkodėl aplenkiame. Spintą veikia atvirkštinė pasienio teritorija, į kurią lietuviškumo įsileisti dar nedrįstame“, – komentare svarsto mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.Pasaulio kultūros apžvalgoje: apie naują rašytojo Salmano Rushdie knygą, kurioje jis aprašo pasikėsinimą jį nužudyti, netikėtus meno detektyvo iš Olandijos radinius, pirmąją moterį dirigentę, vadovausiančią Berlyno koncertų rūmams.„Pačiais pirmaisiais metais niekas iš komercinių prekės ženklų netikėjo, kad muziejus gali nuveikti kažką tokioje apimtyje, kalbant apie matomumą, reikšmę visuomenei, įtaką, kad būtų verta investuoti“, – sako penkmetį švenčiančio MO muziejaus vadovė Milda Ivanauskienė.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Eglė Vertelkaitė tyrinėja atmintį ir ieško naujų jos saugojimo ir sklaidos būdų. Pasitelkusi fotografiją, koliažą, objektus ir judančius vaizdus ji kuria tėvo atminimui skirtą instaliaciją „Briedžių sala“ galerijoje „Kairė-dešinė“. „Briedžių sala“ yra ir tikras geografinis pavadinimas, ir menama vieta, susikuriama vaizduotėje seneliams ir tėvams pasakojant apie tėviškę, kurios nebėra. Lietuvą okupavę sovietai naikino ne tikvietos gyventojus, bet ir pavadinimus – trynė atmintį, per kurią užmezgamas ryšys su žeme irpraeitimi. Juos pakeitė ideologizuotos abstrakcijos – TAIKA, ATEITIS, TĖVYNĖ, ŠVYTURYS, LAISVĖ. Žemėlapį padengė svetimų herojų – Lenino, Černiachovskio, Melnikaitės, Dzeržinskio vardais pavadinti miestai, rajonai, kolūkiai.Menininkės Eglės Vertelkaitės tėvas buvo inžinierius-hidrotechnikas ir žinojo visus Lietuvosežerus, ežerėlius, tvenkinius, kūdras, upes ir upelius, net kanalus, vaizdavo juos savo braižomuose žemėlapiuose, surasdavo ir „valdiškuose“, kuriuose visa Lietuva buvo suskirstyta į 44 rajonus. O laisvalaikiu kurdavo kryžiažodžius, kur griežtose konstrukcijose susikabindavo literatūriniai, istoriniai, geografiniai vardai, asmeninės patirtys ir laikmečio aktualijos. Pokalbis su menininke apie atminties performatyvumą.Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.

Kaip mus veikia Ukrainoje vykstantis karas ir ką galime padaryti Lietuvoje be kasdienės paramos? Menininkė ir Vilniaus dailės akademijos menų doktorantė Jelena Škulis 2022 m. spalį kompiuterizuotomis nytinėmis staklėmis pradėjo austi atminties „upę“. Kiekvienas 10 metrų ilgio kūrinio siūliukas pravertas ir sudėtas rankomis. Dabar šį darbą galima pamatyti instaliacijų parodoje „Pauzė. Prie karo upės“ galerijoje „Meno niša“ (kuratorė Sonata Baliuckaitė).Ši paroda yra menininkės autoetnografinio tyrimo dalis, vykstanti stebint save ir aplinkinius bendrose emocinėje ir geopolitinėje erdvėse. Kūrinį įkvėpė ukrainietės žodžiai, kuriuos Jelena išgirdo per radiją. Mergina iš Ukrainos savo gyvenimą apibūdino žodžiais „karas“, „ašaros“ ir kad gyvena „laukimu“. Šiuos žodžius ukrainiečių kalba J. Škulis išdėliojo įvairia lėtai audžiamoje „laiko juostoje“ su pauzėmis arba beveik įskaitomus. „Ukrainiečių kalba man yra galimybė pajusti fiziškai ir suprasti ne savo kalbą ir ne savo mąstymą. Kaip mes išgyvename dabartinę kasdienybę? Pati patiriu, kad turi būti pauzė, kad karas turi baigtis“, – sako menininkė.Jelena Škulis yra menininkė ir tyrėja, kurios kūryba grįsta medžiagos (de)konstravimu ir santykiu su bendruomene. Menininkė yra baigusi socialinius mokslus Vilniaus universitete ir vizualiuosius menus Vilniaus dailės akademijoje, savo kūryboje naudoja įvairius metodus: lėtą audimą, rankų darbą, kasdienę kalbą, performatyvų veiksmą, apklausas, bendruomenės įtraukimą į kūrybos procesą.Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.

Kokiems menininkų interesams atstovaus nauja organizacija – Meno darbuotojų profesinė sąjunga?„Išgirsti“ queer archyvo kuratoriai Viktorija Kolbešnikova ir Augustas Čičelis šią vasarą pakvietė į ekskursiją po 10-ojo dešimtmečio queer Kauną. Kodėl svarbu savitais būdais ieškoti niekur neužrašytų istorijų, kurios gali įkvėpti kuriant LGBT bendruomenės ateitį?Visame pasaulyje išgarsėjusi, tačiau per II-ąjį pasaulinį karą nuniokota Telšių ješiva atgijo.Kitur nykstanti socialistinio modernizmo architektūra yra viena iš priežasčių, priviliojančių tarptautinių kino projektų komandas į Lietuvą. Anot Baltijos šalyse viešėjusių lokacijų vadybininkų, mūsų šalis turi 3 iš keturių pagrindinių kinematografinės vietos bruožų.Sostinėje turėtų atsirasti nauja kultūrinė erdvė – „Lewben Art Foundation“ šiuolaikinio meno centras. Tačiau senamiesčio patalpas paversti meno centru nepavyko taip greitai, kaip tikėtasi. Čia aptikti istoriškai svarbūs radiniai, apie kuriuos nežinojo net paveldosaugininkai.„Šią rugsėjo 1-ąją galėtume švęsti mokytojų pavyzdinę drąsą nebūti savojo darbo įkaitais, nesutikti su biurokratinės, ciniškos ir nužmoginančios mašinerijos prievarta“, –sako Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, mokytojas Domas Boguševičius.„Pelkė ir jos studijos suteikia gilaus laiko perspektyvą, kuri netgi išlaisvina nuo mirties ir pabaigos baimės“, – svarstydama apie tai, ko galime išmokti iš pelkių kompleksiškumo, sako Nomeda Urbonas. „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje – susitikimas su tarpdisciplininiais menininkais Gediminu ir Nomeda Urbonais.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

„Hedda Gamma“ – nuo grojimo smuiku iki vokalo, kaip pagrindinio instrumento. Garso takelis spektakliui. Garso menininkė Gabija Gaigalaitė debiutiniam albumui „Digital Poems“ subrendo studijuodama Hagos karališkojoje konservatorijoje Nyderlanduose, kur susilieja daug skirtingų šalių įtakų. Postminimalizmas, IDM, avantpop ir eksperimentinės muzikos jungtys – pokalbyje su „Hedda Gamma“. Ved. Marius Andrijauskas

„Linksma širdis gydo, prislėgta dvasia – džiovina kaulus“, – sako skulptorius, medžio drožėjas, tapytojas Jonas Grunda ir kuria nuotaikingą „Dviračio žinių“ Sauliaus Šerėno personažo skulptūrą „Bratkos“, kuri papuoš Ignalinos miesto centrą.Menininko J. Grundos privačioje galerijoje „Skaptukas“ sutiktas senas draugas Remis Kirijanovas pasakojo apie bičiulystę, Graikiją ir gyvenimą.Senasis Daugėliškis, vienos gatvės kaimas, garsėja sena istorija, kurią pasakoja seniūnaitė Irena Žilėnienė. Sužavėta vietos gamta, Senojo Daugėliškio piliakalniu keramikė Jolita Bužinskienė nusprendė apsigyventi kaime ir įkūrė keramikos studiją „Molio minkis“.Tekstilės dizainerė vilnietė Silvija Juozelskytė gyvena Guntauninkų kaime ir gaivina linininkystės tradicijas Lietuvoje. Menininkė audžia staklėmis, dalyvauja parodose, edukuoja, su vaikais kuria animaciją, akina pamilti liną.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Paskelbtas Vilniaus senojo teatro vadovo konkursas. Anot teatro kolektyvo, darbuotojai nuo karo pradžios jaučia priešišką žiniasklaidos požiūrį, o atsisakius Lietuvos rusų dramos teatro pavadinimo prasidėjo kalbos apie reorganizaciją, kurios trupės nenuteikia pozityviai. Kiti teatro bendruomenės nariai akcentuoja – šis teatras meniniu požiūriu dabar yra autsaideris, vienintelis jo išskirtinumas – rusakalbė trupė. Kokie iššūkiai laukia konkursą laimėsiančio teatro vadovo?Vasara – grandiozinių koncertų ir muzikos festivalių metas, tačiau kaip bus ateityje? Vis daugiau atlikėjų atsisako rengti koncertinius turus dėl poveikio klimatui, dalis ieško alternatyvų, kaip nukeliauti į kitas šalis arba prašo įsitraukti ir gerbėjus. Mokslininkai sako, kad muzikiniai renginiai tikrai turi įtakos aplinkai, tačiau ne viskas taip grėsminga, kaip galbūt atrodo.„Universitetuose trūksta patirčių. Mūsų universitetai vis dar daugiausiai remiasi informacija ir jos dėstymu,“ – kalbėdama apie danišką neformaliojo ugdymo modelį, kuriuo paremtas pilotinis bendruomeninis projektas „Inovatorų mokykla“, pastebi šio projekto vadovė Nadežda Jevdokimova.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie Portugalijoje cenzūruotą parodą apie skaudžią vergovės istoriją, XX a. fotografijose užfiksuotą vargingą Amerikos vaikų darbą bei Joni Mitchell sugrįžimą.Lietuvos ir Ukrainos menininkių projektas „Stand Up for Ukraine“ Oslo Laisvės Forume apdovanotas Václavo Havelo premija už kūrybinį pasipriešinimą.„Prasidėjus karui Ukrainoje, kaip niekad ryškiai ėmėmės atskirti pelus nuo grūdų, puolėme skubiai nuo sovietinių reliktų valyti savo miestus, ryžtingai pakeitėme gatvių pavadinimus, nukėlėme skulptūras. Tikiuosi, kad šis ryžtas ir apsivalymas ateis ir į natų pasaulį“, – komentare sako Lietuvos muzikos informacijos centro vadovė Radvilė Buivydienė.Raudondvario pilyje kabinetą turintis Zigmas Kalesinskas – Kauno rajono muziejaus vadovas. Muziejininkas, etninės kultūros puoselėtojas, meno žinovas atviras idėjoms ir žmonėms – jo komandą neseniai papildė ir „Kaunas 2022“ dirbę jauni profesionalai, bendradarbiaujama su šokio teatru „Aura“ ir žurnalu „Nemunas“, o renginiai padaliniuose vyksta ir naktimis. „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje domimės, iš kur nesibaigiantis Z. Kalesinsko entuziazmas gyvenimui?Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Birželio 9 d. Kaune vyks Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavimas. Žemdirbiai diskutuos apie aktualiausias kaime problemas, tarsis dėl jų sprendimo būdų ir teiks rezoliuciją politikams. Taip pat aiškins visuomenei kas atsitiko, kai žaliojo kurso strategai neskyrė finansavimo, bet ūkininkams numatė daugybę papildomų veiklų.Menininkų ūkiškas namas, daržas ir kultūrinė veikla garsina ne tik Žemaitiją. Plungės rajone Kuliuose gyvenantys Raimonda ir Valentinas Masalskiai iš esmės pakeitė bendruomenės kultūrinį gyvenimą. Aktorius ir režisierius, kultūrinių renginių organizatorė kasmet rengia tarptautinį „Sofijos“ festivalį, gavo Norvegijos finansavimą bendruomenės namams, organizuoja susitikimus ir ekskursijas.Ved. Arvydas Urba

Sunki diabeto forma apvertė Agnės Kišonaitės gyvenimą aukštyn kojomis, bet, paradoksalu, tapo stipriu kūrybiniu varikliu. Menininkės sukurtas temines skulptūras pamatė ne tik Lietuva, bet ir užsienio šalys. Diabetui Agnė nepasidavė ir asmeniniame gyvenime – susilaukė dviejų sveikų vaikų.Ved. Lavija Šurnaitė

Dėl ko šiandien pasijuoktume iš šiuolaikinio šokio? Apie per pastarąjį dešimtmetį įsitvirtinusius štampus ir madas tarptautinę šokio dieną kalba šios srities ekspertės.Kaune veikiančioje parodoje „Nepaklusnumo ikonos“ pristatomi darbai atskleidžia tai, kad nepaklūstant dominuojančiai tvarkai sukurti kūriniai gali įkūnyti bendresnes dalies visuomenės nuotaikas, vertybes bei lūkesčius.Pirmą kartą inovatyvių sprendimų ieškojimų renginyje „Problematonas“ dalyvavęs žurnalistas Augustinas Šulija sako, kad jo rolė komandoje buvo klausti taiklių klausimų, o jo kolega programuotojas Antanas Bareikis buvo atsakingas už techninių sprendimų ir atsakymų į tuos klausimus ieškojimą. Kaip jie drauge rado pasiūlymą Baltijos jūros užterštumo problemai spręsti?Prieš mėnesį Vokietijoje pradėjo veikti Ukrainos institutas Tai pirmas šio kultūros instituto padalinys už Ukrainos ribų.Lietuvos kultūros taryba atliko tyrimą „Savivaldybių kultūros indeksas“. Suskaičiuota, kiek yra kultūros įstaigų, kiek prisiregistravusių menininkų, kokia pridedamoji vertė sukuriama, kiek skiriama lėšų. Koks šio tyrimo tikslas, kaip vertinti jo rezultatus, kokius tolesnius veiksmus jis siūlo?„Tie, kurie kviečia kitus įjungti kritinį mąstymą, dažniausiai net patys neturi galimybės to padaryti“, – komentare „Kritiškas nemąstymas“ sako rašytoja, literatūrologė Sandra Bernotaitė.Rašytojas su transporto inžinerijos diplomu stalčiuje – taip save apibūdinti nusprendė Domas Raibys. Komikas šiuo metu rengiasi „stand up'ui“ „Aš nesu vyras“. Pokalbis su Domu apie lyčių stereotipų eskalavimą komedijoje ir jį erzinančias tendencijas pasauliniame komedijos lauke.Ved. Indrė Kaminckaitė

Jo mama – vertėja Rytė Janauskaitė, tėvas – šviesaus atminimo redaktorius Bronys Savukynas, ir „Kultūros baruose“, ir šeimos namuose sutelkdavęs būrį šviesuomenės. Menininkų ir intelektualų idėjas, svarstymus apie kultūrą, taip pat ir antisovietinius anekdotus nuo vaikystės girdėdavo ir sūnus Aistis, gyvenime nenutolęs nuo kalbos ir jos gludinimo.„Pirmame sakinyje“ su Ignazio Aisčiu pasikalbėjome apie atmintį, šeimos įtaką jo asmenybei, vaikišką žavėjimąsi į namus dažnai užklysdavusių tėvų draugų kompanija ir ankstyvą suvokimą – „nenoriu būti panašus į nieką“.Nuotraukoje – 2018-ieji, Ignazio Aistis Paryžiuje po teroro akto.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Kaip kiekvienas iš mūsų turėtume elgtis viešoje vietoje, kur yra ir kitų žmonių – tiesiog gatvėje, parduotuvėje, viešajame transporte, poliklinikoje, mokykloje, muziejuje? Kaip keičiasi (jeigu keičiasi) mūsų elgesys viešose vietose? Kokios tos pagrindinės etiketo taisyklės? Komentuoja etiketo ekspertė Alvyda Jasilionytė.Vilniuje ir Kaune jau kurį laiką išbandomos įstrižos perėjos. Ar jos pasiteisina?Menininkė Adelė Liepa Kaunaitė Vilniuje atidarė naują parodą, kurioje pasakoja žmogaus ir gamtos istorijas, apie visą planetą supynusias medžių ir grybų šaknis, apie spalvų paieškas tarp debesų. Menininkė šiaip gyvena Lukšiuose, Šakių rajone, ten yra įkūrusi savo studiją, galeriją, augina kalbantį paukštį, gandrą be vieno sparno ir prižiūri dar visą būrį likimo nuskriaustų gyvūnų. Pokalbis su menininke.Tarptautinės Romų dienos išvakarėse - pasakojimas apie jų padėtį Lietuvoje.Ved. Edvardas Kubilius

Dailės istorikės ir parodų kuratorės dr. Algė Andriulytė ir dr. Ilona Mažeikienė pasakoja apie menininkės tarpukario Vilniuje – jų autoportretus ir artimą aplinką, dailės studijas Stepono Batoro universitete, atidų žvilgsnį į tradicinę kultūrą, pasinėrimą į sapnų bei nerimo erdves, kelionių nuotykius ir naują emancipuotos moters tipažą.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Susipažįstame su įdomesniai praėjusiaos savaitės kultūros įvykiais.Prisimename savaitgalį mirusį muzikologą, profesorių Vytautą Joną Bruverį.Pradedame pažintį su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiais leidiniais. Šiandien dėmesį skiriame Akvilinos Cicėnaitės romanui „Anglų kalbos žodynas“.Tapytojas, gatvės menininkas Linas Kazilionis Naujajame Delyje baigia piešti kūrinį „Lietuvos – Indijos kultūrinis bendradarbiavimas“.Su išrinktais ir perrinktais merais kultūros įstaigų vadovams reikės tęsti pradėtus ar tartis dėl naujų darbų. Koks savivaldos politikos santykis su kultūra?Klaipėdos dramos teatre premjera – į sielos gelmes žvelgiantis „Fragmentas“.Menininkė Jolita Vaitkutė žemės dienos proga pristato instaliaciją„(Ne)amžinos vertybės“.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

„Keturių milijonų“ rubrikoje pokalbis su Anglijoje gyvenančia daktare, epidemiologe, sveikatos sistemos tyrėja Agne Ulyte. Ją labiausiai domina visuomenės sveikata – kaip sutvarkyti sveikatos paslaugų sistemą, kad ji padėtų ir pacientui, ir gydytojui? Kaip sveikatos sistemos veikia skirtingose valstybėse? Tokius ir panašius klausimus daktarė Agnė Ulytė nagrinėjo ne tik Vilniaus ar Ciuricho universitetuose, bet ir Harvarde.Kaip sustiprinti savo privatumą internete? Patarimais pasidalins „Nord Security“ technologijų vadovas Tomas Smalakys.„LRT ieško sprendimų“ kolegos domėjosi, kaip Lietuvoje ir kitose šalyse vykdoma vaikų globos namų pertvarka bei kaip užtikrinti visavertį gyvenimą vaikams, netekusiems tėvų globos. Kur link juda Lietuva - pokalbis su viceministre Vilma Augiene ir organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generaline direktore Rasa Dičpetriene.Kas yra lėtas menas. Pokalbis su tarpdisciplininio meno atstove Emilija Škarnulytė, kuriai praėjusią savaitę įteikta vyriausybės kultūros premija už tarpdisciplininio meno puoselėjimą, tyrinėjant ribą tarp tikrovės ir vaizduotės. Menininkė iš beveik tūkstančio pretendentų atrinkta į prestižinę Niujorke įsikūrusios meno organizacijos Amant rezidencijų programąVed. Urtė Korsakovaitė

Su menininke Patricija Jurkšaityte kalbamės apie jos kūrybos ištakas, inspiracijas ir netikėtus karjeros posūkius. Kas paskatino ją tapti dailininke? Kuo Vilniaus dailės akademijoje įsiminė tapytojo Kęstučio Zapkaus pamokos, kokie jo darbo principai svarbūs iki šiol?Patricija dalyvavo 1992 m. įkurtos jaunų menininkų grupės „Geros blogybės“ parodose. Tai buvo svarbus Lietuvos šiuolaikinio meno virsmo momentas, žymėjęs taip pat ir Dailės parodų rūmų virsmą į Šiuolaikinio meno centrą. Kaip to meto jaunieji menininkai veikė kartu ir individualiai? Kodėl pirmoji menininkės solo paroda įvyko 1994 m. Mastrichte (Nyderlandai) ir vadinosi „Titanikas“? Tuo metu aliejinė tapyba ant drobės Lietuvoje kovojo su giltine, buvo skelbiami nekrologai tradiciniam menui, o tapybos laidotuvės prasidėdavo dar net nebaigus studijų – vieni griebdavosi objektų, performansų, instaliacijų, kiti iš viso ieškodavo kitos veiklos. Patricija Jurkšaitytė sugebėjo išbalansuoti ant briaunos – tapybos priemonėmis kurti konceptualius darbus. Ji naujai pažvelgė į senųjų meistrų darbus, „nereikšmingas“, paraštines drobių erdves ir pradėjo jas tapyti kaip atskirus paveikslus.Menininkės kūryboje svarbūs trys dalykai – tapyba, viešoji erdvė ir performansas, arba gyvas bendravimas. 1999 m. Algio Lankelio suorganizuoto projekto „Butas'99“, metu Patricija su vyru ir kūdikiu užmūrijo įėjimą į savo butą ir lankytojus pasitiko stovėdami balkone. „Kaip nekeista, mes dabar jaučiamės visai laisvi, – laisvi nuo įsipareigojimų, nereikia eiti į miestą, jokių reikalų...“ teigė ji. 2000 m. Šiuolaikinio meno centro parodoje „Nekaltas gyvenimas“ su Kartu Leila Kasputiene-Šukiur ir savo vyru dizaineriu Mariumi Puskunigiu Patricija įkūrė „Grožio laboratoriją“, kur žiūrovai galėjo gauti profesionalias kosmetologines paslaugas.O tapybos idėjos nuo erdvinio nepastebimumo judėjo link nepastebimų erdvių ir žmonių. Iš pradžių iš klasikinių paveikslų menininkė „ištrindavo“ veikėjus („Veneros guolis“ be Veneros), o paskui ėmėsi vaizduoti tuštumą menininko ir modelio santykiuose, dirbtinės aplinkos kūrime (viešbučiai, baldų salonai). Ji kuria susvetimėjimo ir vienatvės peizažus bei interjerus, kurių paviršiaus nepradaužia žiūrovo žvilgsnis.Dabartinė paroda „Iliuzoriumas“ Vilniaus paveikslų galerijoje (kuratorė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė) – įdomus bandymas sujungti ankstesnes ir dabartines Patricijos Jurkšaitytės interjerų įmuziejinimo pastangas. Kodėl muziejuje atsiranda IKEA ir atvirkščiai – kodėl IKEA ekspozicijos tampa menu? Apie tai ir daugybę kitų meno iššūkių kalbamės su dailininke.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.

Vis daugiau žmonių knygas skaito angliškai. Kaip ši tendencija veikia knygų rinką Nyderlanduose ir Lietuvoje.Seimas šiuos metus yra paskalbęs Klaipėdos krašto metais. LRT šiai progai rengia istorinių pasakojimų ciklą „Lietuvos kelias į Klaipėdą“. Pirmasis ciklo epizodas.Budistų šventykla Debesų gatvėje, ir šiandien tebenaudojamos Kipro Petrausko plaukų žnyplės, vienam architektui dedikuojami pasivaikščiojimai – tai iniciatyvos „Gražinkime Kauną“ teminių ekskursijų objektai. Pokalbis su miesto gidais.Šią savaitę teatrologė, literatūrologė profesorė Irena Veisaitė būtų minėjusi savo 95-ąjį gimtadienį. Ją prisimina istorikas Aurimu Švedas ir literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas.Istoriko Domo Boguševičiaus komentaras apie tai, kad norėdami sėkmingos švietimo politikos turime turėti ją komentuojančių, analizuojančių ir kritikuojančių intelektualų. Komentaro autorius dairosi, ar tokių turime.Kas įdomaus įvyko pasaulio kultūroje šią savaitę? Įteikti „Auskiniai gaubliai“, karikatūros Prancūzijos spaudoje kelia tarptautinę įtampą, Luvro muziejus stengiasi mažinti lankytojų srautus ir naujus archeologinius atradimus Romoje.Pokalbis su menininku Žygimantu Kudirka apie tai, kaip menas pajaučia ateitį ir kaip kūrėjai kuria mąstydami apie rytojų.Ved. Dovydas Kiauleikis

Performanso menininkė Monika Dirsytė svarsto, kas tikra ir kas netikra šiuolaikiniame mene, kultūroje, visuomenėje. Baigusi skulptūros studijas Vilniaus akademijoje, dabar ji studijuoja VDA menų doktorantūroje, pasirinkusi aktualią filosofinę temą – „Menininko vaidmuo posthumanistinėje kultūroje“. Savo performansuose Monika tyrinėja fizines ir psichines žmogaus ribas, gilinasi į knygų, skaitytojų ir laiko santykį, domisi robotų kūryba. Kuo skiriasi ir juo panašios yra humanoidė Sofija ir Oksfordo universiteto mokslininkų sukurta menininkė Aida? Ar robotas gali kurti gyvą meną – performansą? Menininkės nuomone, šiandien mene ir gyvenime vis mažiau lieka pilkų zonų, nes globalūs iššūkiai – karas Ukrainoje, klimato kaita – verčia rinktis aiškią poziciją. Kokių performansų ji nenorėtų pakartoti, kaip nugalėti savo baimes ir kodėl svarbus kūrybos ir motinystės ryšys pasakoja Monika Dirsytė.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Minint Lietuvos ir Japonijos dvišalių santykių 100-metį, nedidelį koncertų turą po Lietuvą rengia smuikininkė Dalia Dėdinskaitė ir japonų pianistė Junna Iwasaki. Pokalbis su muzikėmis.Šiandien su 90-uoju gimtadieniu sveikiname pirmąjį atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovą, muzikologą, publicistą, profesorių Vytautą Landsbergį. Klausysimės kolegių Gerūtos Griniūtės ir Jolantos Kryževičienės pokalbių su profesoriumi fragmentų, o taip pat – jubiliato skambinamo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio.Choras „Jauna muzika“ šiuo metu vieši Japonijoje, kurioje surengė įspūdingą 14 koncertų turą. Ten vieną geriausių Lietuvos chorų pasitinka pilnos tūkstančius žmonių talpinančios salės. Apie gastroles pasakoja choro direktorė Ingrida Alonderė ir „Jaunos muzikos“ meno vadovas Vaclovas Augustinas.Ievos Buinevčiūtės rengiamoje laidoje „Įgarsintas vaizdas“ – apie moters ir režisieriaus muzikines klajones ir roko muziką kaip alternatyvą Beethovenui.Menininkė, kuratorė, kritikė Paulina Pukytė neapsiriboja viena kūrybinių idėjų įgyvendinimo forma. Visai neseniai šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“ ji kaip tik buvo apdovanota už meninės raiškos įvairovę. Rubrikoje „Be kaukių“ ji apie save pasakoja per muzikos kūrinius, išduoda savo tekstų prigimtį ir prasitaria apie meilę augalams.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Marina Abramovič. „Eiti kiaurai sienas“. Atvira ir šokiruojanti Marinos Abramović autobiografija. Marina Abramović – viena garsiausių šių dienų menininkių, vadinama „performanso krikštamote". Nepaprastai charizmatiška, bebaimė, dramatiška ir minias įkvepianti menininkė bei unikalūs jos pasirodymai, balansuojantys ant baimės, skausmo ir išsekimo ribos, prikausto milijonų žmonių dėmesį jau daugiau nei keturis dešimtmečius. Menininkė drąsiai apnuogina savo sielą ir pasakoja unikalaus gyvenimo istoriją. Gyvenimo, kuriame netrūko sukrėtimų, nuotykių, išbandymų ir pavojų. Gyvenimo, kurį Marina Abramovič pasirinko gyventi kaip tam tikrą meno formą.Ištraukas skaito aktorė Monika Bičiūnaitė.

Spaudos apžvalga.Praėjusio amžiaus pabaigoje nuspręsta, kad paprastų žmonių kasdienybės istorijos reikšmingai papildo didžiuosius istorinius pasakojimus. Mikroistorijos prieiga domisi kolegė Agnė Šimkūnaitė.Vertėjos Tomos Gudelytės komentaras apie trapius ledynus ir dar trapesnį žmonijos laiką akistatoje su klimato kaita.Menininkų inicatyva siekia Vilniuje esančius Maskvos namus paversti Ukrainos stiprybės simboliu.Lietuvos nacionalinis muziejus Vilniaus 700 metų jubiliejaus proga dovanos paviljoną, kuriame lankytojų lauks pažintis su XIX amžiaus vilniečiais ir miestu, kuriame jie gyveno.Spektaklio-ekskursijos „Juodojo kranto aukso amžius“ metu vasarotojai Juodkrantėje galėjo susipažinti su jo istorija, pasakojama per senųjų šio miestelio gyventojų gyvenimus.Su muzikos industrijos atstovais aptariame vienos didžiausių muzikos platformų, Spotify, problematiškumą ir naudas kūrėjams bei atlikėjams.Ved. Urtė Karalaitė

Kultūros spaudos publikacijų apžvalga.Pasaulyje: apie retų europietiškų kalbų Euroviziją, Kanų kino festivalį ir ukrainiečių kariškių archeologinius radinius iš senovės Graikijos.Kodėl ir nepandeminėmis sąlygomis reikia „Virtualios vaikų knygų savaitės“?Pristatytas naujasis Klaipėdos miesto vizualinis identitetas, kurį pavyko sukurti pasitelkus klaipėdiečius ir miesto bendruomenes.Pirmadienį prasideda Lietuvos „Dizaino savaitė“.Kariaujančioje Ukrainoje menininių ugdymo įstaigų moksleiviai ruošiasi egzaminams. Kaip užtikrinamas menininkų ugdymo procesas? Pokalbis su Ukrainos nacionalinės muzikos akademijos prorektoriumi Viktoru Aleksejivičiumi Bondarčiuku.Vilniuje atidarytas atsinaujinęs Geležinkelių muziejus.Savaitgalį Kaune įvyko miesto gimtadienio šventė „Santaka“.Kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė Kanų kino festivalyje stebėjo filmo „Mariupolis 2“ pristatyme ir susitiko su Kanų festivalio mugės vadovu Guillaume'u Esmiol'u.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Menininkė Emilija Škarnulytė Prancūzijoje pradeda rezidenciją „art.explora“. Kartu visus pasiekė ir žinia, kad E. Škarnulytė atsisakė ir vienos iš stambiausių Berlyno galerijų kvietimo surengti savo ekspoziciją.Lietuvos kultūros sotinėje Alytuje nuo rytojaus prasidedančioje „Myliu“ savaitėje – kiekviena diena su meile – paskaitos, parodos, pristatymai, konferencija, vainikuojant teatralizuotu, ritualais, azartiškomis varžybomis apipintu maršrutu. Apie „Myliu“ savaitę kalbame su Alytaus soroptimisčių klubo viceprezdiente Vida Grišmanauskiene.Lietuvos kompozitorių sąjungos Metų kūrinio rinkimuose premija Orkestrinių kūrinių kategorijoje atiteko kompozitoriui Mariui Baranauskui už „Alrediph“ tamtamui ir simfoniniam orkestrui, o premija Vokalinių ir chorinių kūrinių kategorijoje komisijos sprendimu atiteko Justei Janulytei už kompoziciją „Recordare“ chorui, orkestrui ir vargonams.Pakeliui su klasika tęsia pasakojimų apie krepšinį ciklą, skirtą šios sporto šakos Lietuvoje šimtmečiui. Kotryna Lingienė tyrinėja ryšius tarp Kauno „Žalgirio“ skanduočių ir itališkos popmuzikos. Narplioti melodingas istorijas jai padeda „Žalgirio“ gerbėjų grupuotės „Green White Boys“ narys, skanduočių kūrėjas Maksas.Rubrikos „Be kaukių“ svečias poetas Mantas Balakauskas. Jo poezijos rinktinė įvertinta kaip geriausia 2021 Lietuvos metų knygos rinkimuose.Ved. Ieva Buinevičiūtė ir Marius Eidukonis

Apie autorinių teisių apsaugą karo metu su Laura Kešyte kalbasi fotožurnalistas Vidmantas Balkūnas ir asociacijos LATGA atstovas Paulius Sartatavičius.Panevėžio pučiamųjų orkestras „Garsas“ švenčia 60-metį. Orkestro dirigentas Martynas Bražas sako, kad pučiamieji instrumentai gali pasiūlyti daugiau nei vien maršai ar muzika vėliavos pakėlimui.Kokio plonumo riba tarp meno ir mokslo? Apie tai pasvarstyti kviečia bejausmis piešimo robotas ir jo autorius So Kanno. Japonijos dienų Kaune WA svečią kalbina Kotryna Lingienė.2013 m. balandžio 24 d. Bangladeše sugriuvus populiarius mados ženklus aptarnaujančiai siuvyklai, žuvo apie tūkstantį darbuotojų. Ši tragedija paskatino globalų Mados revoliucijos judėjimą, siekiantį daugiau tvarumo ir skaidrumo industrijoje. Komentuoja VDA ir VDK doc. Justė Kubilinskaitė.Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie Jonavos metamorfozę ir Muziejų paktą.Pasaulyje: Venecijos meno bienalės laureatė, griaunami sovietiniai simboliai Kyjive, ateities meno hologramos ir šis tas apie Indijos meną.Po penkerius metus trukusio tyrimo ir meninių akcijų viešose erdvėse, menininkė Eglė Grėbliauskaitė VDA apsigynė meno daktaro laipsnį. Ji surengė ir disertacijos tyrimą lydinčią parodą „Leiskite pažiūrėti Jums į gerklę“. Kas stringa mūsų visuomenės gerklėje, kas mus pykina, o kas traukia už liežuvio? Pokalbis apie diskusijų kultūrą, meno kūrinių ir institucijų kritiką.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Naujausio mėnraščio „Metai“ numerio apžvalga.LRT Klasika tęsia pažintį su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis.Menininkė, rašytoja Paulina Eglė Pukytė komentare lygina performanso kūrėją Mariną Abramovič ir rusų aktyvistę Jeleną Osipovą.„Klasikos koncertų salės“ apžvalga.Kaip yra sudaromi universitetų reitingai? Ar kartais aukštosios mokyklos sau leidžia manipuliuoti, nutylėdamos problemines universiteto vietas ir tam pasitelkdamos reitingus?Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalis įteiktas šiauliečiui visuomenininkui Vaclovui Vingrui už parlamentarizmo idėjų puoselėjimą ir demokratijos skatinimą.Lietuvos nacionaliniame dramos teatre balandžio mėnesį įvyks estų teatro „Vaba Lava“ gastrolės, kurių metu bus parodyti trys ir su Lietuva susiję spektakliai. Visus juos estų teatre inicijavo 2019–2021 metais ten meno vadovu dirbęs Marius Ivaškevičius.

Šiaulių galerijoje atidaryta regiono tautodailininkų paroda. Išskirtiniu jos akcentu tapo pintų sodų kolekcija, o savo būdų palaikyti Ukrainą rado ir kryždirbiai. Tomo Mizgirdo pasakojimas.Visagine atidaryta paroda, kurioje vaizdo ir garso įrašus kūrė 7-8 klasių moksleiviai. Savo miestą jie mato ir poetiškai, ir ironiškai. Apie Visaginą paauglių akimis pasakoja edukatoriai Jonas Juškaitis ir Emilija Juzeliūnaitė.Jonas Narbutas Kabloonak pristato naują minialbumą „Miniature“. Jame – iki šiol neapdainuoti jausmai, karantino laiko įamžinimas. Jonas sako, kad muzika keičiasi kartu su juo pačiu ir jam nepakeliui su atlikėjais, kurie sulaukę brandaus amžiaus toliau kuria dainas paaugliams.Menininkė, rašytoja Paulina Eglė Pukytė komentare lygina performanso kūrėją Mariną Abramovič ir rusų aktyvistę Jeleną Osipovą.Pasaulyje: apie Rygos šiuolaikinio meno bienalės atšaukimą, pasipriešinimo simboliu Ukrainoje tapusį molinį gaidį ir Turnerio premijos nominantus.Tapytoja, instaliacijų kūrėja Agnė Kišonaitė kuria gražų meną, nors jis ir nepatinka meno kritikams. Jos manymu, jeigu tapyba yra savigyda ir blogų emocijų paleidimas, tokiais darbais menininkas teršia aplinką. Estetiški kūrėjos darbai yra komerciškai sėkmingi, bet Kišonaitė sako, kad dėl to sunkiau gauti ekspozicines erdves ir valstybinę paramą kūrybai. Pokalbis atidarius kol kas didžiausią Agnės Kišonaitės darbų parodą „Opinija“ Klaipėdos Parodų rūmuose.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Menininkės Emilijos Škarnulytės debiutinis filmas „Kapinynas“ (ang. „Burial“) pateko į kino festivalio „Visions Du Reel“ konkursinę programą „Burning Lights“. Pirmasis ilgametražis jos filmas yra bendras Lietuvos kino kompanijos „Just a moment“ ir Norvegijos kino kompanijos MER FILM projektas. Filmas veda žiūrovus į vietas, kur kitaip patekti neįmanoma. Pokalbis apie jį – su E. Škarnulyte.Briuselio operos teatro „La Monnaie“ repertuare kitą sezoną žiūrovai galės išvysti ne vieną rusišką operą. Teatro vadovas Peter de Caluwe teigia, kad nekeisti kito sezono repertuaro ir jame palikti tris rusų kompozitorių operas nuspręsta, nes, anot jo, menas turi vienyti ir jungti. Plačiau apie tai – Odetos Vasiliauskaitės pokalbyje su vadovu. Situacija komentuoja ir muzikologė Jūratė Katinaitė.Tęsiasi Metų knygos rinkimai. Šiandien pristatome Natalijos Arlauskaitės ir Linos Kaminskaitės sudarytą knygą „Fokuse: moterys Lietuvos kine“, kurią išleido leidykla „Lapas“ ir kuri įtraukta į 2021 m. publicistikos ir dokumentikos knygų penketuką. Ši knyga pirmą kartą lietuviško kino kontekste lyties problematiką gvildena iš trijų skirtingų perspektyvų. Apie tai kolegė Austėja Kuskienė kalbėjosi su knygos sudarytojomis Natalija Arlauskaite ir Lina Kaminskaite.Klasikinės muzikos naujienų apžvalgoje: „Grammy“ apdovanoti klasikinės muzikos atlikėjai ir kūrėjai, „Deutsche Grammophon“ kontraktas su pernai metų F. Chopino konkurso laimėtoju Bruce'u Liu, pasikeitusi soprano Anos Netrebko pozicija dėl karo Ukrainoje ir Berlyne įgyvendinamas projektas - metro stotyse skambanti klasikinė muzika.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši Lietuvos policijos vyriausiasis kapelionas, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios kapelionas, knygų autorius kunigas Algirdas Toliatas.Ved. Gerūta Griniūtė ir Odeta Vasiliauskaitė

Birutė Zokaitytė yra grafikė, kurios kūrybinė raiška pranoksta vienos srities ir vienos medijos ribas. Puikiai įvaldžiusi tradicines technikas ji neapsiriboja profesinės meistrystės demonstravimu, o visada siekia daugiau – keisti matymą, pasaulio suvokimą, pačią egzistencinę optiką. Menininkė imdamasi retų, Lietuvos (ir ne tik) mene mažai analizuotų temų. Tai žmogaus gyvūniška būtis ir gyvybės formų įvairovė, moters žvilgsnis ir skirtingų kartų tarpusavio ryšiai, žmogaus ir dangaus kūnai, specifinė mokslo ir sporto estetika.Neatsitiktinai Birutės Zokaitytės kūriniai tampa ikoniniais aktualių parodų atvaizdais: rėkiančios beždžionės piešinys („Nuoširdumas I“) kvietė į MO muziejaus parodą „Gyvūnas – žmogus – robotas“ (2019, kuratorės dr. Erika Grigoravičienė ir Ugnė Paberžytė), o kūrinių ciklas „Mėlynbarzdžio sindromas“ įvaizdino moters kūrybiškumui paspęstus kultūrinius spąstus. Menininkė ne tik atskleidžia mitologinių ir socialinių vaidmenų naštą, bet ir atlieka savotišką meno terapiją visam Lietuvos kultūros laukui, kur lyčių vaidmenys vis dar suvokiami kaip tramdomieji marškiniai.Zokaitytė kūrybą suvokia kaip gyvenimo tęsinį, o gyvenimą – asmeninį ir kasdienį – kaip meno šaltinį. Jos kūriniuose išryškėja šiuolaikiška matrilinijinės kultūros interpretacija: kūrybiniame procese ir kūriniuose dažnai brėžiama mamos-dukters linija, išryškinamas moteriško kūrybinio prado tęstinumas. Birutė taip pat rengia parodas ir jų atidarymo performansus su mama grafike Alfreda Gintaliene ir dukra dainininke Migle Vilčiauskaite (Migloko). Tai tarsi dabartinė Marijos Gimbutienės tyrimų, atvėrusių mums Senosios Europos kultūrų matrilinijinį paveldą, vizija. Galinga, rituališka ir vizualiai įtaigi.Zokaitytės darbai turi stiprų konceptualų ir vizualų gravitacijos lauką. Ir tai nenuostabu – menininkė yra geriausiai įvaldžiusi apskritimo formatą Lietuvos mene. Тik iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti paprasta užduotis. O iš tiesų sutalpinti pasakojimą į apskritimą – ir kas kartą vis kitoniškai, nesikartojant – gali tik labai talentinga menininkė. Visi žino Leonardo da Vinci „Vitruvijaus žmogų“. Dabar žinosime ir Birutės Zokaitytės „Mėlynbarzdžio sindromą“.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė