Podcasts about meninink

Tapyba, tekstilė, fotografija, skulptūra, naujas požiūris į erdvę ir medžiagiškumą – penki intensyvūs menininkės Barbaros Kasten kūrybos dešimtmečiai pristatomi parodoje „Postabstrakcija“ Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune. Tai pirmasis tokio masto iš Lietuvos kilusios menininkės kūrybos pristatymas jos senelių gimtinėje.Šiauliuose savo kūrybą pristato jaunosios kartos menininkė Danutė Vaitekūnaitė. Menininkė kelia klausimus: ar žmogus naudoja daiktą, ar daiktas – žmogų? Kada esame grobuonys, o kada – grobis? Niujorko universitete Abu Dabyje magistro studijas baigusi Danutė Vaitekūnaitė šiuo metu kuria ir koordinuoja edukacines veiklas Šiaulių dailės galerijoje.Klaipėdos rajone esančio Kukuliškių piliakalnio teritorijoje archeologiniai tyrimai vykdomi ne vienus metus. Šių metų radiniai suteikė naujų duomenų apie tai, kaip Lietuvos pajūryje buvo gyvenama prieš beveik tris tūkstančius metų. Surinkti duomenys taip pat liudija apie gintaro prekybos ryšius su tolimesniais kraštais. Ką naujausi Kukuliškių piliakalnio radiniai leidžia suprasti apie gyvenimą Lietuvos pajūryje prieš beveik tris tūkstančius metų?VDU Botanikos sode Kaune rengiama tradicinė „Kvapų naktis“. Šių metų renginio tema – balta. Lankytojams numatomos ekskursijos, paskaitos, edukacijos, teatro ir muzikos pasirodymai. Daug dėmesio bus skiriama tam, kaip augalus pažįstame per kvapą, skonį ir kitus pojūčius. Kaip augalai ir jų kvapai gali tapti kultūrinio renginio pagrindu ir padėti lankytojams gamtą patirti per meną, muziką bei istorijas?Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras tarptautiniame Valensijos pučiamųjų orkestrų konkurse Ispanijoje pelnė pirmąją vietą profesionalų kategorijoje. Nuo XIX amžiaus pabaigos rengiamas konkursas laikomas vienu seniausių ir reikšmingiausių pučiamųjų muzikos renginių pasaulyje. Jame profesionalūs ir mėgėjų orkestrai varžosi skirtingose kategorijose pagal sudėtį ir meistriškumo lygį.Ved. Justė Luščinskytė

Pasaulio kino teatrus šiandien pasiekia naujausias „Oskaro“ laureato Christopherio Nolano filmas „Odisėja“, tačiau dar iki premjeros didžiuosiuose ekranuose jis spėjo sukelti nemažai kontroversijų. Jas narstome kartu su kino kritiku Dmitrijumi Gluščevskiu ir komunikacijos ekspertu Mykolu Katkumi.Šiauliuose savo kūrybą pristato jaunosios kartos menininkė Danutė Vaitekūnaitė. Menininkė kelia klausimus: ar žmogus naudoja daiktą, ar daiktas – žmogų? Kada esame grobuonys, o kada – grobis? Niujorko universitete Abu Dabyje magistro studijas baigusi D. Vaitekūnaitė šiuo metu kuria ir koordinuoja edukacines veiklas Šiaulių dailės galerijoje.Liepos 17 d. minime Pasaulio lietuvių vienybės dieną. Pokalbis su Dalia Henke, Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininke, kuriai šią savaitę įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ už lietuvybės puoselėjimą, Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje, pasaulio lietuvių bendruomenių telkimą, išlaikant tautinę tapatybę ir ryšius su Lietuva.Eidamas 79-uosius metus, mirė baleto artistas, baletmeisteris, pedagogas, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro garbės solistas emeritas Vytautas Brazdylis. Apie vieno ryškiausių Lietuvos baleto meistrų ir choreografo svarbą Lietuvos baleto mokyklai kalbamės su Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus vadovu Eligijumi Butkumi.Ved. Gerūta Griniūtė

„Juk mirs visi! Bet aš vis tiek labiausiai“, – taip eilėraštyje „Vasario šaltis“ rašė Aidas Marčėnas. Liepos 8 d. Lietuvą apskriejo žinia, kad eidamas 66-uosius metus poetas mirė. Šiandien Aidas Marčėnas bus laidojamas Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.Šiandien baigiasi Karlovi Varų kino festivalis Čekijoje. Šiemet jame parodyti penki lietuviški filmai. Kuo ypatingas jubiliejinis, 60-ąjį kartą rengiamas, festivalis, kaip jame ir kitur užsienyje pasirodo Lietuvos kino kūrėjai?„Žąslygė – labai sunki liga“, – juokauja vienintelio Lietuvoje žąsų muziejaus įkūrėja Svetlana Jašinskienė. Išskirtinis muziejus ir tuo, kad gimtadienį mini du kartus. Prieš tris metus kukli 35 žąsų eksponatų kolekcija buvo įsikūrusi Pagėgių savivaldybės kultūros centre. Šiemet muziejus pradėjo veikti savarankiškai – įkūrėjos Svetlanos namuose, o eksponatų skaičius viršija du tūkstančius.Pasaulio kultūros apžvalgoje – dėmesys futbolui. Pasaulio futbolo čempionatui pamažu artėjant prie kulminacijos, Vita Ličytė pasakoja, kaip atsirado tradicija kurti oficialią čempionato muziką, kokia yra skanduočių kultūra ir kaip kultūrą veikia futbolas.„Kodėl vienose šalyse mada natūraliai tampa kultūros institucijų, muziejų ir tarptautinių meno renginių dalimi, o kitose vis dar lieka pirmiausia industrijos ar pramogų reiškiniu?“, – komentare klausia mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė ir, atsigręždama į Latvijos patirtį, pateikia penkias pamokas apie tai, kaip mada gali būti įtvirtinama kaip visavertė kultūros lauko dalis.Ką bendra turi močiutės chalatas, Estijos nepriklausomybės dienos proga nuskambėjusi kalba, iranietiškas kinas ir poetė Janina Degutytė? Kauno Žaliakalnyje atidaryta paroda „Nuojauta atplaukiančios nakties“ sujungia Degutytės laiškus su queer istorijos, feministinės minties ir meninės vaizduotės artefaktais.„Pradėjusi dirbti Thomo Manno kultūros centre nebuvau daug skaičiusi jo kūrybos. Tačiau ilgainiui, geriau su ja susipažinusi, Thomas Mannas tapo man autoritetu. Jo atsakomybė už demokratiją ir taiką įkvepia ir mūsų veiklą“, – sako Thomo Manno kultūros centro direktorė dr. Lina Motuzienė. Šiandien Nidoje prasideda jubiliejinis XXX tarptautinis Thomo Manno festivalis. Kaip festivalis per 30 metų pakeitė kurorto veidą ir jo publiką? Kodėl šiandien vėl svarbu kalbėti apie istorijos sugrįžimą, demokratiją ir viltį? Ir ką pačiai festivalio vadovei reiškia Thomo Manno asmenybė bei jo palikimas? Pokalbis su festivalio vadove dr. Lina Motuziene.Ved. ir red. Justė Luščinskytė

Prieš maždaug porą metų Vilniaus arkikatedros požemiuose buvo atverta slaptavietė, kurioje prasidėjus Antram pasauliniam karui, paslėptos karališkos regalijos. Šis lobis sukėlė didžiulį visuomenės susidomėjimą, kaip neįkainojamos istorinės vertybės, ilgaamžio Lietuvos valstybingumo tradicijos simboliai. Kas yra ir kuo skiriasi regalijos bei insignijos ir kaip atsiranda istoriniai lobynai?Vytauto Kasiulio dailės muziejuje veikia paroda „Nijolė Šivickas de Mockus. Visata iš spiralės“. Nijolė – skulptorė ir keramikė, buvusio Bogotos mero Antano Mockaus motina, pirmoji garsenybė šioje šeimoje. Menininkės šeima Lietuvai dovanojo daugiau nei 200-us jos kūrinių.Vilniaus universitete organizuojamas Tarptautinis universitetų teatrų festivalis, kuris pirmą kartą Baltijos šalyse vyks kartu su XIII pasauliniu Tarptautinės universitetų teatrų asociacijos kongresu. Tai vienas svarbiausių tarptautinių universitetų teatro renginių pasaulyje, rengiamas kas ketverius metus vis kitos šalies universitete.Šiandien Klaipėdoje prasideda penktasis tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“. Penkias dienas festivalis kvies iš arti pažinti įvairių pasaulio šalių tradicinę kultūrą – svečiai atvyks iš dešimties valstybių. Atidarymo dieną šiemet pirmą kartą Klaipėdoje ir visame Mažosios Lietuvos etnografiniame regione minima Mažosios Lietuvos diena. Klaipėdos piliavietėje vyks iškilminga Mažosios Lietuvos vėliavos pakėlimo ceremonija.Ukmergės rajone, Šešuolių miestelio Šv. Juozapo bažnyčios palėpėje, aptiktas didžiulis istorinių dokumentų archyvas – vadinamasis Šešuolių lobis. Radinį pernai pastebėjo parapijos klebonas, o Vilniaus universiteto istorikai surengė ekspediciją dokumentams iškelti. Šiuo metu jie restauruojami Lietuvos centriniame valstybės ir Lietuvos valstybės istorijos archyvuose.Ved. Justė Luščinskytė

„Nepaisant to, kokia yra situacija su valstybės biudžetu, kultūros sektoriuje mes turime suprasti ir įsivardinti sau tam tikras zonas, kurios negali mažėti“, – sako kandidatas kultūros ministrus Lukas Alsys.Šią savaitę paskelbta, kad Lietuvos paviljoną Venecijos architektūros bienalė kuruos architektas Andrius Ropolas. Jo idėja – pristatyti Nacionaliniu architektūros institutu virstančio Kauno centrinio pašto transformaciją.Vytauto Kasiulio dailės muziejuje veikia paroda „Nijolė Šivickas de Mockus. Visata iš spiralės“. Nijolė – skulptorė ir keramikė, buvusio Bogotos mero Antano Mockaus motina, pirmoji garsenybė šioje šeimoje. Menininkės šeima Lietuvai dovanojo daugiau nei 200-us jos kūrinių.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie Kyjive ne už ilgo dienos šviesą išvysiantį naują paminklą Ukrainos kazokų etmonui Ivanui Mazepai bei apie JAV minimas 250-ąsias Nepriklausomybės dienos metines – kaip šį jubiliejų pasitinka autochtonų bendruomenė.„JAV yra ir pasaulio policininkas, ir svajonių šalis, ir choras be solistų, ir detalių stokojanti dėlionė, ir prieštaravimų simfonija, ir išsvajotoji žemė, ir neoninis ambicijų horizontas“, – sako filosofas Aldis Gedutis. Jis komentare svarsto apie amerikietiškąją dvasią.Vyksta Lietuvą visame pasaulyje garsinančio Kryžių kalno tvarkymo darbai. Šalia Šiaulių esantis piliakalnis jau apie pusantro šimto metų traukia piligrimus. Šiemet pradėtos tvarkyti kalno prieigos. Kitąmet bus remontuojamas ir pats kalnas, peržiūrimi tūkstančiai kryžių, atnaujinami takai.Vilniuje duris atvėrė fotografo, tapytojo, muzikanto ir kitų kūrybinių disciplinų mėgėjo Algio Kriščiūno asmeninė galerija. Ne tik vizualiajam menui skirtą kamerinę erdvę atverti visuomenei kūrėjas norėjęs seniai.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Prieš 20 metų įvyko pirmoji „Misija Sibiras“ ekspedicija. Projekto priešistore galima laikyti 1989-aisiais įvykusią vieną pirmųjų lietuvių ekspedicijų į tremties vietas. Jai atminti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta Marijos Teresės Rožanskaitės ir brolių Černiauskų paroda „Rešotai“.Mokslinėje konferencijoje apie žydų gyvenimą Kaune viešėjusi Harvardo universiteto tyrėja Dalia Wolfson pristatė dar 1905 metais emigravusią jidiš kalba rašiusią Yente Serdatsky. Jos Niujorke kurtuose tekstuose vis iškylantis Kaunas – galimybių miestas, radikalių idėjų epicentras.Šią savaitę Vilniuje, galerijoje „Kunstkamera“ įvyko internetinės meno pardavimo platformos „Mistra“ kūrėjų paroda. „Menininkų yra daug, tačiau galerijų, kurios jiems atstovauja, ne“, – problemą rinkoje įžvelgia ir poreikį menininkams parduoti kūrinius internetu pastebi platformos įkūrėja, menotyrininkė Simona Skaisgirytė-Makselienė.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie Kyjive pristatytą operą „Chersono mamos“, kur apdainuojama tikrais įvykiais paremta istorija apie ukrainietes mamas, vykusias į Krymą gelbėti pagrobtų savo vaikų, o taip pat planai ekranizuoti praėjusiais metais Luvre įvykdytą vagystę.„Daugybės žurnalistų kuriamas garsų srautas atveria mano būtyje naują matavimą ir aš keičiuosi“, – apie savo santykį su radiju pasakoja menotyrininkė Agnė Narušytė.Rašytoja, muziejininkė Aldona Ruseckaitė radijo klausosi jau beveik 70 metų. Aldona Ruseckaitė apžvelgia įdomiausias jos klausomas radijo laidas, pasidalina įžvalgomis apie pirmąjį Lietuvos radijo pranešėją Petrą Babicką, kurio archyvą jai teko tyrinėti.„Didysis klausimas – ar auditorija vis dar nori neutralių, nešališkų ir objektyvių naujienų? Ar žmonės išvis tiki, kad tai šiais laikais įmanoma? O galbūt mes gyvename pasaulyje, kuriame žmonės vis labiau nori naujienų, pateikiamų iš tam tikros konkrečios politinės pozicijos, kuriai jie patys pritaria?“, – sako BBC istoriją tyrinėjantis Bristolio universiteto profesorius Simonas J. Potteris.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

„Apranga, kurią paviršutiniškas žvilgsnis dažnai nurašo, politinių krizių metu tampa tuo, kuo ji istoriškai visada buvo – paveikiu komunikacijos kodu“, komentare sako mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.Daugiau kaip pusę amžiaus kultūros srityje dirbęs, o pastarąjį dešimtmetį Šiaulių pučiamųjų orkestrui vadovavęs dirigentas Sigitas Vaičiulionis neteko darbo. Pasak jo, tapo nebereikalingas, nes užsitraukė miesto mero nemalonę, kai per koncertą atliko Šiauliuose nepageidaujamo autoriaus Viliaus Purono kūrinį.Viešojoje erdvėje menininkai dalijasi pasakojimais apie neįvykusią „Navickas Gallery“ organizuotą parodą Birštone. Pasak jų, organizatorius dingo, o kūrėjai, sumokėję dalyvavimo mokesčius ir atvežę darbus, liko nežinioje.Paaugliams skirtas istorinis komiksas „Karalius nakvos Merkinėje“, kurį sukūrė Gerda Jord, nominuotas Metų knygos rinkimuose.Lietuvoje kuriamas kūrybiškumo rodiklis: siekiama sistemiškai įvertinti visuomenės kūrybiškumą.Ved. Justė Luščinskytė

Berlyne Naujųjų metų išvakarėse atidaroma menininkės Eglės Grėbliauskaitės paroda „Longitudinal Splinters“.„Šie metai nukėlė Čiurlionį nuo aukšto pjedestalo, mitinę asmenybę pavertė artimesne, labiau pažįstama“, – sako menotyrininkė, Druskininkų gidė Aušra Česnulevičienė. Kokie buvo šio šalies genijaus 150-mečio metai?Šiaulių dailės galerijoje atidarytos trys parodos: Girmanto Rudoko koliažų paroda „Epizodai“, Tomo Rudoko „RRR“ bei Žanetos Jasaitytės-Besonovos „Putplasčių užribiai“.Ved. Marius Eidukonis

Praėjo didysis Kultūros asamblėjos mitingas, pažymėjęs protesto mėnesio pabaigą. Kas toliau? Pokalbis su Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės nariais Karoliu Kaupiniu ir Gintaute Žemaityte.„Švelnus pokyčių darymas yra labai svarbi strategija ir dažniausiai tai daro moterys“, – apie kraftaktyvizmą sako Vilniaus dailės akademijos profesorė Eglė Ganda Bogdanienė. Kuo kraftaktyvizmo protesto forma aktuali šių dienų Lietuvoje?Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – žvilgsnis į moderniai atliekamą Latvijos liaudies muziką pokalbis su žanrą puoselėjančia kompozitore Laura Jēkabsone.Lietuvos sostinėje gimusio menininko Andriaus Arutiunian performanso „Armen“ ašimi tapo armėnų diasporos muzika, skambanti po įvairius pasaulio miestus judančiuose taksi automobiliuose. Šį mėnesį žmogaus vietą ir vaidmenį filme, kuris vadinasi „pasaulis“, apmąstantis kūrinys atliktas Niujorke vykstančioje „Performos“ bienalėje.Šešių prie Nemuno įsikūrusių gyvenviečių istorijos pradėjo kelionę po panemunės miestelius. Ekspozicijos „Panemunės miestelių upeivystės atmintis“ kūrėjai siekia supažindinti su pamirštais laivybos keliais ir upeivių tradicijomis.Draugai juokauja, kad esu protesto kultūros pagalbos linija, sako šokėja ir choreografė Agnietė Lisičkinaitė. Menininkė aktyviai tyrinėja protesto kultūrą, šie tyrinėjimai dažnai persismelkia į jos kūrybą. Geopolitinės įtampos mūsų regione atsiskleidžia Agnietės ir baltarusio šokėjo Igorio Shugaleevo darbe „CLAP & SLAP“, kuris sulaukė išskirtinio įvertinimo – pateko į Europos šiuolaikinio šokio tinklo „Aerowaves“ perspektyviausių šių metų Europos choreografų dvidešimtuką.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Spalio 30 d. Vilniaus miesto muziejuje istorikė, Valstybės saugumo departamento muziejaus kuratorė dr. Jurga Miknytė skaitė paskaitą „Komunikacijos kontrolė KGB laikais“. Laukia pokalbis su istorike apie tai, kuo svarbu šiomis temomis kalbėtis šiandien.Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje Kaune eksponuojama paroda „Vaistinių interjerai Lietuvoje 1945–1990 m.“, kuri rodo, kaip keitėsi sovietinės Lietuvos vaistinių interjerai. Plačiausiai atspindimas vėlyvasis modernizmas (1970-1990), kai kurti vaistinių interjerus buvo kviečiami garsūs Lietuvos architektai ir menininkai, oficinose apdailos medžiagų ir baldų kuriamą atmosferą papildė freskos, skulptūros, vitražai, keramika, odos dirbiniai. Kai kuriose vaistinėse net buvo įrengti baseinėliai ir pirtys! Pasakoja kolegė Skirmantė Javaitytė.Nacionalinėje dailės galerijoje bus atidaroma paroda „Claudia Heinermann. Sibiro tremtys – Baltijos šalių gyventojų liudijimai apie sovietinę priespaudą“. Apie tai, kokie liudijimai užfiksuoti kūrėjos darbuose kalbamės su parodos autore Claudia Heinermann ir kuratore Ieva Mazūraite-Novickiene.Ved. Gerūta Griniūtė

Sunkių darbų našta jauno žmogaus nesugniuždėJaunasis ūkininkas Benas Širiakovas sunkumų nepabūgo – augina javus, karves, ir mėsinius galvijus. Ir mato tokio mišraus ūkio pranašumus. Ne tik nelengvo darbo nevengia, bet ėmėsi ir atsakingai vadovauti Kelmės rajono ūkininkų sąjungai. Tik mamai Reginai neramu, kad sunkią naštą ūkyje sūnus užsikrovė ant savo jaunų pečių.Nė vienas trijų seniūnijos bendruomenių susibūrimas ar kitas renginys Prienų rajone, Veiveriuose, neįvyksta be aktyvaus seniūnijos dalyvavimo, paramos. Pasak seniūno Vaclovo Ramanausko, kitaip ir negali būti. Juk tai seniūnijos žmonės, o jų rūpesčiai ir džiaugsmai – bendri. Jam pritaria bendruomenės centro pirmininkė Daiva Venslovienė.Menininkė Žaneta Aidietytė iš Vilniaus tik po kurio laiko atsidūrė Dusetose, Zarasų rajone. Šios vietos ją siejo su vaikyste, jaukiais močiutės namais. Dar anuomet Žanetą pakerėjo jų grožis. Dabar dailininkė, keramikė, keturių vaikų mama nenustoja gėrėtis juos supančia gamta, vietos žmonėmis, net kasdieniai žemės darbai jai nepabosta.Ved. Regina Montvilienė

Užsienio spaudos apžvalga.Kiekvienas meistras palieka pėdsaką, o kalvis Darius Vilius jį palieka ne tik metale, bet ir bendruomenėje, kultūroje, erdvėje, kurioje gyvena. Žmogus, kuris savo kūryboje sujungia metalą ir dainą, amatą ir protėvių ženklus, iškalbą ir erdvės jaukumą, jo tėvų sodyboje Vilkyčiuose, Šilutės rajone.Šią savaitę minimos antrosios Izraelio ir Hamas karo metinės. Pasaulyje stiprėjant Palestinos palaikymo balsams, vis daugiau valstybių pripažįsta Palestinos valstybę, o Izraelis kaltinamas vykdant genocidą - tą rugsėjį paskelbė ir Jungtinių Tautų tyrėjai. Kodėl vis dar menkai palaikome Palestiną ir kada protestuosime palaikydami kitų šalių visuomenę ir kultūros lauko žmones? Pokalbis su menotyrininke ir protesto kultūros tyrėja dr. Lina Michelkeviče, šokio menininke, choreografe Agniete Lisičkinaite ir su vienu iš Palestinos palaikymo akcijų organizatoriumi Ajumi Jurgaičiu.Šiandien prasideda festivalis „Muzikos ruduo“. Pokalbis su festivalio vadovu Robertu Bliškevičiumi ir kompozitoriumi Mykolu Natalevičiumi.Vilniuje, prie prezidentūros, prasideda meninė akcija "Aš (at)stovėsiu iki galo. O Tu?". Akcijos metu menininkai po vieną stovės prie prezidentūros. Pokalbis su vienu iš akcijos iniciatoriumi aktoriumi Simonu Dovidausku.Kaune prasideda tarptautinis festivalis „Kaunas Blues". Festivalio metu bliuzas skambės ne tik Kauno sporto halėje, bet ir stoties rajone.Ved. Donatas ŠukelisP. Bertora nuotr.

Kas yra inceliai? Kaip ši tema pateko į festivalio „Nepatogus kinas“ programą? Pokalbis su tinklaraštininku Luku Ramonu ir festivalio „Nepatogus kinas“ vadovu Gediminu Andriukaičiu.„Nemuno aušros“ deleguotas, jau buvęs kultūros ministras Ignotas Adomavičius savo socialiniuose tinkluose ima viešinti informaciją, kurią neva rado per savo trumpą vadovavimo laikotarpį. Į visuomenininką Andrių Tapiną kreipiasi anoniminiai šaltiniai, kurie perduoda informaciją apie savavališką slaptos informacijos rinkimą. Konservatorius Laurynas Kasčiūnas sako, kad Seimo opozicinės partijos ketina kreiptis į prokuratūrą ir į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). Generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į policiją, nurodydama atlikti aplinkybių patikslinimą. Kaip vertinti šią informaciją? Pokalbis su politologu Ignu Kalpoku ir menininke Egle Grėbliauskaite.Ved. Donatas Šukelis

Vilniuje duris atveria vokiečių brigados karių vaikams skirta mokykla. Kiek vaikų joje mokysis ir su kokiais iššūkiais teko susidurti ją įkuriant ir ieškant mokytojų?„Aktualaus klausimo“ rubrikoje klausime, ar reikėtų drausti nuolat laikyti grandine ar irve pririštus šunis? Lenkija praėjusią savaitę priėmė tokį draudimą įteisinantį įstatymą, o Lietuvoje jis jau pusantrų metų nepasiekia Seimo po to, kai pirmą kartą balsavimu buvo atmestas ir grąžintas tobulinti.Po parlamento rinkimų Moldovoje daug diskutuojama, kokios priežastys nulėmė tokią svarią pergalę pro-europietiškai partijai.Pokalbis su menininkų bendruomenės atstovėmis apie būsimą susitikimą su prezidentu ir įspėjamąjį kultūros sektoriaus streiką sekmadienį. Menininkų protestai jau plečiasi ir į užsienį.Dalis ūkininkų dar tik pradeda žiemkenčių sėją, nors ji turėjo būti jau baigta. Kai kuriuose Žemaitijos rajonuose dėl drėgmės ūkininkai žiemkenčių šiemet visai negalės pasėti. Ūkininkų sąjunga tikina, kad tai turės įtakos kitų metų derliui.Ved. Liuda Kudinova

Italijoje baigėsi 82-asis Venecijos kino festivalis.Vinco Kudirkos muziejuje Kudirkos Naumiestyje menininkė Lina Inga Stankaitytė šiandien pradeda performansą „Bulvė“. Jo metu ji septynias dienas po aštuonias valandas skus bulves.Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejuje pristatoma pirmoji per karą paroda iš užsienio Vadimo Šamkovo paroda „Mano muziejus“.Šiaulių istorijos muziejuje pristatyta paroda „1915-ieji. Didžiosios istorijos paraštėse“, skirta Pirmojo pasaulinio karo Šiaulių mūšio 110-osioms metinėms paminėti.Teatro sąjungos salėje Vilniuje jau antrą kartą vyks monospektaklių festivalis MANO/MONO. Kuo kūrėjus žavi solo žanras?Siekdama paskatinti daugiau laiko praleisti su knyga, Varšuva incijavo projektą „Metroteka“. Jo tikslas –atidaryti bibliotekas, skaitymo vietas Varšuvos metro stotelėse.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Radijo stoties FM99 studijos svečiai - plenero „RUDENS LYGĖ” organizatorius Linas Jakštonis ir projekto kuratorius, dailininkas Arūnas Vaitkus. Pašnekovus kalbino Liudas Ramanauskas.

Nuo pirmadienio darbą pradeda Lietuvos kultūros atašė nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje Adelė Dovydavičiūtė. Atašė funkcijos susijusios su Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2027-aisiais kultūros programos rengimu ir įgyvendinimu Briuselyje. Adelė Dovydavičiūtė – architektė, kultūros projektų vadovė ir meno kūrėja. Kaip pasakoja, Lietuvos sezonas Prancūzijoje – itin sėkmingas ir pavykęs projektas, kurio gerąsias praktikas sieks perimti. „Stengsimės išlaikyti iškeltą aukštą kartelę, bet labai nesikartosime“, – sako kultūros atašė ES. Su ja kalbasi Marius Eidukonis.„Tai puiki proga pažinti šiuolaikinį meną, pamatyti, kiek daug įvairių ir skirtingų formų jis gali būti“, – taip į dirbtuves „Gerumo galia“ šią vasarą kviečiami Dainavos mikrorajono Kaune gyventojai. Viena šių dirbtuvių vedėjų – tarpdisciplininė gastronominių performansų menininkė Gudrita Lapė, tyrinėjanti žmonių ryšį su gamtos pasauliu. Dainavoje esančiame parke su menininke jos praktikas ir dirbtuves aptarė Kotryna Lingienė.Garso menininkas Simonas Nekrošius šiuolaikinės muzikos ansambliui „Synaesthesis“ sukūrė naujus muzikos instrumentus. Jie bus panaudoti šio ansamblio koncertų serijos „Playground“ koncerte „Instrumental“. „Bandome per naujus instrumentus ieškoti naujo garso ir naujo santykio su muzika“, – apie šį garsinį eksperimentą sako vienas iš ansamblio „Synaesthesis” muzikantų, violončelininkas Arnas Kmieliauskas. Kokius instrumentus jie tikėjosi sukurti ir kokius naujus garsus pavyko atrasti, teiraujasi Urtė Karalaitė.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – „Adidas“ kompanija apkaltinta tradicinių meksikietiškų basučių dizaino pasisavinimu, Estijoje pristatomas netradicinis spektaklis „Romeo ir Džuljeta”, kur pagrindinius vaidmenis atlieka sunkvežimiai, bei tyrimas, skelbiantis, kad klasikinė muzika gali padėti sveikiau maitintis. Pasakoja Rūta Dambravaitė.„Dėl kontroversiškų veiksmų ir retorikos jie vadinti ikonoklastais, komunistais, fašistais, anarchistais, nihilistais, kurie griauna nusistovėjusias socialines struktūras ir skatina chaosą bei prievartą“, – apie 50-metį mininčia grupę Sex Pistols sako filosofas Aldis Gedutis.„Kaip sakoma, savam kieme pranašu nebūsi. Tenka gyventi šioje erdvėje ir tada atsakomybė kažką nuveikti yra didesnė negu atvykus“, – sako skulptorius Nerijus Kavaliauskas. Jis šiemet su šeima dalyvauja festivalyje „Sūkuriai“, vyksiančiame Valkininkuose. Apie šiuolaikinio meno festivaliuką, kaip jį vadina patys organizatoriai, ir ryšį su vietine bendruomene pasakoja Marius Eidukonis.„Nesusikalbėjimas man yra esminė gyvenimo sąlyga“, – sako skulptorius Mykolas Sauka. Nesusikalbėjimo per pastarąją savaitę jis pamatė ir patyrė daug. Jo trijų metrų aukščio skulptūra „Liudytoja“, vaizduojanti nuogą, senstantį moters kūną tapo Zarasų bendruomenės, Lietuvos visuomenės ir internautų pasipiktinimo ir net agresijos liudytoja. Niokotos skulptūros dramą išgyvenęs Mykolas Sauka sako: kažkaip išgyvensiu. Menininką kalbina Indrė Kaminckaitė.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėNuotr. aut. Arminas Bižys

Spaudos apžvalga.Tęsiame Lietuvos aviacijos 100-mečiui skirtą pasakojimų ciklą. „Skrydis oro balionu yra geriausias būdas skraidyti“, – sako oreivė Agnė Simonavičiūtė. Ji – pasaulio ir Europos oro balionų čempionatų prizininkė. Apie keliavimas oro balionais Lietuvoje ir užsienyje bei įvairiausias oro balionų pilotavimo subtilybes pasakoja Vesta Vitkutė.Užsienio kultūros apžvalga: diskusijos dėl nuogo kūno vaizdavimo viešosiose erdvėse Danijoje, teisiniai iššūkiai, lydintys žaislų dizaino fenomeną Labubu, ir žinios apie naująjį Taylor Swift albumą. Pasakoja Justė Luščinskytė.Gedimino paminklo Vilniuje autoriui, didžiąją gyvenimo dalį Niujorke praleidusiam skulptoriui Vytautui Kašubai – 110. Menininką prisimena menotyrininke dr. Simona Makselienė. Šiandien nuo vidurdienio iki rytojaus vidurdienio visi kviečiami į M. K. Čiurlionio muziejų giedoti sutartinių. Apie muzikinį maratoną „Suburtynė“ pasakoja jo organizatorė Skaidra Jančaitė.Šiemet minime 500-ąsias Prūsijos kunigaikštystės susikūrimo metines. Kokią reikšmę šis įvykis turėjo Lietuvai, kodėl turime prisiminti ir Karaliaučiaus universitetą? Pokalbis su istoriku Vasilijumi Safronovu.Į kokią Žolinės šventę visus žolinėtojus kviečia VU Botanikos sodas? Kuo svarbios vaistažolės sprendžiant žmogaus sveikatos ir gyvenimo kokybės gerinimo problemas? Pokalbis su VU Botanikos sodo atstove Aida Dobkevičiūte ir VU dėstytoju, gydytoju Elmantu Pocevičium.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Dažnai norima „nustumti“ sovietinio paveldo klausimą – neva skulptūras nereikalingas nukėlėm ir nebėra jokio sovietmečio. Aš norėjau į sovietmečio palikimą pažiūrėti kaip į tam tikrą nesaugumą, kuris yra tiek mano, tiek jaunesnėje kartoje“, – sako rašytoja Gabija Grušaitė. Ši savaitę Švenčionių rajone, Sarių kaime ji pristatė vienos dienos meninę instaliaciją „Ferma“. Apie tai pasakoja Indrė Kaminckaitė.Vakar Aleknaičių kultūros ir edukacijos erdvėje „Akee“ prasidėjo renginių ciklas „Laukų reikalai“. Jo metu atvirose dirbtuvėse, paskaitose ir pokalbiuose tyrinėjamos užmiesčio teritorijos bei kūrybos įtaka mūsų kraštovaizdžiams. Ciklą atidaręs architektas ir tyrėjas Edgaras Vladimirenko sako, kad žvelgiant į užmiesčio teritorijas, svarbu atsisakyti kaimo homogenizacijos idėjos ir matyti jį kaip daugialypį. Su tyrėju kalbasi Urtė Karalaitė.Kokią įtaką Mikalojaus Konstantino Čiurlionio šeima turėjo šio genijaus gyvenimui? Kokia buvo jo vaikystė, buitis, kas jį bei jo artimuosius lydėjo džiaugsme ir varge? LRT KLASIKA pradėjo transliuoti pasakojimų ciklą „Čiurlioniai“ – tai istorijos apie Konstantiną, Adelę, Jadvygą, Valeriją, Povilą, Stasį, Sofiją ir Danutę. Pirmajame epizode Kotryna Lingienė pasakoja apie tėvą - Konstantiną Čiurlionį.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – ant Hirošimos numestos atominės bombos 80-metis, Kiote nuo karščio bangų kenčiantys rikšų traukikai ir japoniška populiarioji muzika. Pasakoja Rūta Dambravaitė.„Negi tai paskutinė taikos vasara, kaip daug kas pranašauja?“ – komentare klausia menotyrininkė Agnė Narušytė ir aptaria tris šios būsenos atitikmenis, patirtus Paryžiaus muziejuose.Agnė Muralytė – Kaune praūžusio tarptautinio scenos menų festivalio „ConTempo“ šių metų rekordininkė. Savo gatvės teatro spektaklį „Išnykstu“ ji spėjo suvaidinti šešis sykius, nors juokiasi, kad tai nedaug. Menininkės rekordas – 15 spektaklių per keturias dienas. Su kūrėja susitiko Kotryna Lingienė.„Visada žinojau, kad būsiu muzikantas ir niekada neturėjau to baisaus jaudulio laikotarpio, klausdamas savęs, ką aš veiksiu. Aš dainavau visą gyvenimą“, – sako dainininkas Ilja Aksionovas. Su juo kalbasi Marius Eidukonis.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Klimato kaitos rubrikoje apie tvarų dizainą. Vilniaus Dailės akademijos ir Islandijos menų universiteto tyrėjos Viltės Adomavičiūtės vystomas projektas „Hempforma“ yra tarp 22 finalininkų prestižiniame pasauliniame Naujojo europinio bauhauzo prizo konkurse, nugalėtojas paaiškės rugsėjį. Menininkė siūlo naujovišką kanapių žaliavų taikymo būdą tvarios gamybos, architektūros ir kasdienio vartojimo srityse.Pokalbis su Ukrainoje kariavusiu Arūnu Kumpiu apie jo naujausią knygą „Dronų karas“. Kokie populiariausi Ukrainos ir Rusijos naudojami dronai? Kaip sparčiai jie vystosi ir keičiasi?Šiandien minime Žalgirio mūšio 615-ąsias metines. Kiek šis mūšis svarbus šiandien? Apie tai diskutuojame su karo istoriku, Seimo nariu Valdu Rakučiu.XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje fejerverkai buvo gana įprasti per svarbiausias valstybės iškilmes. Pokalbis su Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslininke Lina Balaišyte apie tai kas ir kaip švęsta su šiomis „dirbtinėmis ugnimis“.„Atsargumas, neskubėjimas ir kantrybė“ – tokius svarbiausius diplomatinės kalbos aspektus įvardija diplomatas Tadas Kubilius. Kiek diplomatijoje gali pasakyti kūno kalba, tyla ir sakiniai tarp eilučių? Su diplomatu kalbėjosi Gabrielė Kloniūnaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Aplink pasaulį per 80 dienų. Tai ne tik rašytojo Žiulio Verno nuotykių romano pavadinimas, bet ir tikra šeimos kelionės istorija. Marija ir Markas Libermanai – šiuolaikinio cirko kūrėjai, kurie su dvejų metų dukra Ula išsikėlė tikslą – apskrieti pasaulį. Kelionės metu jie įveikė 44 tūkstančius kilometrų. Apie kelionės planavimą ir įspūdžius šeimą kalbina Anastasija Marčenkaitė.

In memoriam Jurgis Rimvydas Palys.Kodėl Nacionaliniuose architektūros apdovanojimuose sužibėjo „Stasys Museum“?„Kasos aparatas įdomesnis nei šio menininko paveikslai“. „Vidutinių niekam nereikia“. „Turbūt tavo tėvams labai gėda“. Šios Lietuvos menininkų išgirstos frazės tapo grafikės, dailininkės Urtės Jasenkos performanso „Blogiausi“ dalimi. Menininkė šiuo darbu kviečia susimąstyti, kas šiandien laikoma kokybišku ir sėkmingu kūriniu bei kūrėju.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie duris po gaisro atveriantį Brazilijos nacionalinį muziejų, naują „Chanel“ mados namų žurnalą bei Barbaros Streisand duetų albumą.„Viena dilema, kurią ilgainiui reikės spręsti kultūros ministrui (nebūtinai dabartiniam) – ar į nacionalinės kultūros kanoną turėtume įsileisti popkultūrą ?“ – komentare svarsto sociologas Liutauras Kraniauskas.„Atsargumas, neskubėjimas ir kantrybė“, – tokius svarbiausius diplomatinės kalbos aspektus įvardija diplomatas Tadas Kubilius.Valstybės dieną Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje atidaroma paroda, skirta Prezidentui Aleksandrui Stulginskiui. Apie šią asmenybę, kitus modernios Lietuvos respublikos prezidentus ir jų giminaičius, istorinės prezidentūros misiją ir kasdieną pasakoja muziejaus vadovė Renata Mikalajūnaitė.

Truskavos miestelį, bažnyčią ir rekolekcijų namus puošia žinomų Lietuvoje menininkų darbai. Užžartų dvaro savininkai Jonas ir Barbora Truskauskai ant kalvelės pastatė šventovę ir vietovę pavadino Truskava, įkūrė parapiją. Toliau istoriją pasakoja gidė Edita Mongirdaitė, kraštotyrininkė Rimantė Šilkaitienė, Pavermenio seniūnaitis Albertas Šilkaitis, Truskavos rekolekcijų namų vienuolė Greta Ginevičiūtė ir vargonininkė Dalia Karalienė.Pavermenio gyvenvietė pavadinimą gavo nuo Vermenės upės. Seną istoriją mena didikų Brunovų dvaras, kaime veikia Truskavos krašto ir buities muziejus „Seklyčia“. Žmonės gyvena ir sugyvena, puoselėja senas tradicijas, vaišina razavais virtiniais, įsileidžia ir naujų vėjų... Pokalbio susirinko muziejaus įkūrėja Leonora Silevičienė, žolininkė Milda Tamulevičiūtė, Truskavos bendruomenės pirmininkė Ieva Šipelienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Menininkų ir jų instrumentų, dekoracijų keliavimo lėktuvais ypatumai. Pokalbis su LNOBT gastroles organizuojančiu Artūru Aliansku ir kelionių agentūros „Menų turas“ vadovu Eugenijumi Butvydu.Lietuvos aviacijos istorija: nuo ANBO-I lėktuvo iki dabarties ir ateities tendencijų. Pokalbis su Vilnius Tech Antano Gustaičio aviacijos instituto prodekanu Laurynu Šišovu ir lektoriumi Broniumi Merkiu.Kokie iššūkiai kilo projektuojant naująjį Vilniaus oro uosto išvykimo terminalą? Pasakoja naujojo išvykimo terminalo architektas Artūras Asauskas.Ką apie šalį gali papasakoti oro uostas? Pokalbis su keliautoju Dainiumi Kinderiu.Praskridęs po ne vienu tiltu, kur šiandien skraido vienas garsiausių Lietuvos aviacijos vardų Jurgis Kairys?Darbo oro uoste užkulisiai: kiek juose skrydžių romantikos? Apie tai – Vilniaus oro uosto atstovai Tadas Vasiliauskas ir Martynas Jaugelavičius.Kokie lėktuvai fotogeniškiausi ir kada geriausia juos fotografuoti? Pokalbis su lėktuvų fotografais Simona Bleifertaite ir Adomu Daunoravičiumi.Aplink Vilniaus oro uostą – viešbučiai ir pramoninis rajonas. Tačiau koks kultūrinis gyvenimas čia verda? Pasakoja Paulius Burakas iš Kirtimų Kultūros centro irAušra Jasiukevičiūtė iš Lietuvos dailininkų sąjungos skulptūros ir vitražo centro.Ved. Marius Eidukonis ir Gabija NarušytėRed. Indrė Kaminckaitė

Panevėžyje netrukus duris atvers nauja kino salė – nekomercinio kino erdvė Stasio Eidrigevičiaus menų centre lankytojus pasitiks jau vasaros pradžioje. O kaip sekasi laikinose patalpose veikti senajam kino centrui „Garsas“? Koks jo likimas, kai pradės veikti naujoji salė?Nuo Ukrainos iki Rytų Europos ir nuo Vakarų Europos iki Tuniso – tokie yra tarptautinio Emocijų bibliotekų projekto užmojai. Tai kognityviniais mokslais ir biblioterapija grįstas, emocinį raštingumą ugdantis projektas, kuriame dalyvauja ir Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka.Menininkė ir edukatorė Eva Koťátková pernai atstovavo Čekijai Venecijos bienalėje, jos kūrinys pasakojo pirmosios Čekoslovakijos žirafos, iš Kenijos atvežtos Lenkos istoriją. Dabar su Evos Koťátkovos kūryba galima susipažinti Lietuvoje – Sapiegų rūmuose Vilniuje veikia jos instaliacija „Interviu su monstru“, kurioje kalbama apie diskriminaciją, normatyvumo gniaužtus ir nepagrįstą, inertišką baimę tam, kas atrodo kitoniška ir nesuprantama.Šiaurės Brazilijos autochtonai įkūrė pirmąjį savo kiną teatrą. Bendruomenė džiaugiasi, kad pagaliau turi šansą tapti savo istorijos protagonistais.„Vis pasigirsta balsų, kviečiančių pasiduoti gulbės pagundai, nes pasaulis gi noriai vartoja rusų „minkštąją propagandą“ ir vartos. Nors kai nuvyksti į pasaulį, priešingai, imi pastebėti sąmonėjimo ženklus“, – komentare svarsto menotyrininkė Agnė Narušytė.„Parodoje ir pačioje užscenėje šypsenų nėra per daug – žmonės mąsto, jaudinasi, jų smegenys, kūnai ir nervai yra visiškai užimti tuo, ką tuoj tuoj darys. Jie yra ganėtinai susikoncentravę“, – kalbėdamas apie užkulisiuose prieš pasirodymą tvyrančias emocijas, sako fotografas Sergejus Grigorjevas, pristatantis dokumentinės fotografijos ciklą „Prieš šviesas“.Rašytojas Sigitas Parulskis neseniai pristatė knygą „Patys gražiausi sapnai apie kelią“, o pirmadienį jis švęs ir savo 60-metį. Su Sigitu leidžiamės į trumpą pasivaikščiojimą po Žirmūnus, kurie minimi ir jo naujausioje knygoje, kalbamės apie komerciškai sėkmingą ir ne literatūrą, apie gražius ir negražius dalykus bei Sigitą žavinčią. fotografiją.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėMuzikos red. Aivaras Gelžinis

Menininkė Urtė Jasenka kviečia galvoti apie tai, ką privalome atminti: Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje Nišinėje galerijoje atidaroma paroda „Atmintis“, kurioje grafikos darbus papildo jos pačios išgyvenimai, surašyti į dienoraštį.Laisvės gynėjų dienos išvakarėse Šv. Jonų bažnyčioje nuskambės pasaulinė Dianos Čemerytės kūrinio „Papasakok man“ premjera. Kompozitorė muzikos garsais pasakoja 1991 metų pradžios dienų ir naktų – mūsų kovos už laisvę – istoriją. Šį prasmingą opusą atliks Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras, diriguojamas Karolio Variakojo.Ray Bartkaus instaliacija „Begalybė“ vakar atidaryta ir dar visą mėnesį ją bus galima pamatyti MO muziejaus foje. Niujorke gyvenančio ir kuriančio menininko „Begalybė“ – prieš dešimtmetį kilusių apmąstymų ir pradėtų eksperimentų tąsa. Su Ray Bartkumi susitiko kolegė Jolanta Kryževičienė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie naujo popieriaus keliamus pavojus muzikantams, Teherane statomos operos „Traviata“ adaptaciją islamiškai publikai bei tai, kodėl sausio 5-oji turėtų būti paskelbta Trijų Fortepijono Karalių švente.Modernus menas pasiekiamas ne tik sostinėje – įrodė Panevėžyje įsikūręs Stasys Museum, tapęs „Metų kultūros reiškiniu“ LRT Metų apdovanojimuose. Kaip Stasio Eidrigevičiaus vardu pavadintas šiuolaikinis meno centras jau pakeitė miestą, kokią kryptį brėžia ir kaip veiklai „diriguoja“ muziejaus vadovė? Menininkė Vaida Andrijauskaitė - rubrikos „Be kaukių“ viešnia.Ved. Gabija Narušytė

Pasirodo naujas menininkės Agnės Jokšės sudarytas leidinys „Meninink ir kurator laiškai“, kuriame skelbiami septyniolikos autorių laiškai, iš autentiškos perspektyvos prabylantys apie Lietuvos vizualaus meno lauką. Pokalbis su Agne Jokše.Keliaukime į švenčių laukimu spindinčius Anykščius. Miestelėnų nuomone, miestas šį kartą atrodo tobulai ir kviečia į romantiškus pasivaikščiojimus. Kaip ir kokios kalėdinių puošmenų idėjos randasi kultūros mieste Anykščiuose, domėjosi kolegė Alma Valantinienė.Ieva Buinevičiūtė pristato dar vieną netipinį kalėdinį filmą ir muziką jame. Per šv. Kalėdas atsiveria daug paslapčių, viena tokių – priemiestyje gyvenančios mokytojos Samanthos Rennio Harlino filme „Ilgas bučinys nakčiai“.Violončelininkų kvintetas „Cello Club“ švenčia savo penkerių metų gimtadienį. Kokie buvo tie metai? Ką laiko ansamblio kūrybinėmis viršukalnėmis? Kokių tikslų dar yra sau užsibrėžę? Pasakoja ansamblio nariai Arnas Kmieliauskas ir Evaldas Petkus.Nuo NASA iki poezijos – tokį platų interestų akiratį galima brėžti kalbant apie Justinos Žvirblytės asmenybę. Neseniai Kultūros ministerijos „Metų debiuto“ premijos laureate tapusi poetė buvo įvertinta už savo debiutinę eilėraščių knygą „Mikrosfera“. Apie gyvenimą, kuriame susijungia mokslas ir menas – pokalbis su Justina Žvirblyte rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

„Aš tikrai nesu minimalistė, savo gyvenime, buityje aš esu kaupikė, kaip voverė – tempiu, kaupiu ir padarau kažką kito. „Recyclinu“ tuos vaizdus kaip plastmasinius butelius",– sako savo parodą „Bestiariumas“ pristatanti Laisvydė Šalčiūtė.LRT KLASIKA pradeda jaunųjų atlikėjų rezidenciją. Kokias baimes patiria karjerą pradedantys muzikai?Egiptologė Sandra Veprauskienė kauniečius kviečia į senovės Egipto studijos „Dendera“ veiklas.Pasaulio kultūros naujienos.„Panemunės šilo ženklas tampa beveik simboliu, ženklinančiu devynioliktus metus, kuriuos, šiek tiek pritempiant, galima vadinti ilgo XX amžiaus pabaigos metais“,– sako menotyrininkas Ernestas Parulskis. Komentarą parašyti jį įkvėpė žinia apie Kaune esantį ženklą „Filmo „Černobylis“ tiltas“.Kaip kartvelų menininkai reaguoja į neramumus šalyje?„Viešosios erdvės yra tikrasis demokratijos atspindys“,– teigia trejus metus „Architektūros fondui“ vadovavęs Martynas Germanavičius. Pokalbis su juo apie atsakingą architektūros kultūrą ir priemones ją ugdyti, taip pat populiariuosius kalbėjimo apie urbanistiką ir architektūrą formatus, miestuose vykstančius erdvinius pokyčius ir visuomenės balsą miestų kūrimo procesuose.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Ar gali bitės mus išmokyti bendrauti ir susikalbėti?Festivalis „Scanorama“ žiūrovams siūlo 9-is filmus, kuriuose laisvai ar „pažodžiui“ skaitomi. F. Kafkos kūriniai. Kaip filmų siužetui padeda muzika?LRT Plius eteryje prasideda naujas koncertų-filmų ciklas „Muzikinė kelionė“.Lygiai prieš 50 metų, lapkričio 6- ąją buvo atidaryti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro rūmai. Kokias idėjas jame užkodavo pastato architektė ir dailininkas?Kas yra išmanioji tekstilė, kokiomis savybėmis ji pasižymi ir ar iš jos pasiūti drabužiai vieną dieną taps prieinami visiems?Sakartvele tęsiasi protestai po parlamento rinkimų, kuriuos laimėjo valdančioji partija „Kartvelų svajonė“. Kaip Sakartvelo kūrėjų bendruomenė reaguoja į įvykius šalyje žvelgiame su menininke Mariam Shakarashvili.Goncourt‘ų premiją, pagrindinį Prancūzijos literatūros apdovanojimą pelnė prancūzų kilmės rašytojas iš Alžyro Kamelis Daoudas.Ved. Marius Eidukonis

Prisimindami mirusiuosius už laisvę Vėlinių išvakarėse šauliai kviečia sutvarkyti kovotojų kapus, žūties vietas ir simboliškai uždegti žvakeles. „Prisiminti ir pagerbti mūsų didvyrius - kiekvieno iš mūsų pareiga“, – primena šaulių sąjunga ir iniciatyvą „Uždekime žvakelę ant laisvės kovotojo kapo“ skleidžia LT ir užsienyje.Turine, vienoje prestižiškiausių meno mugių Europoje „Artissima“, šiemet debiutuoja galerija (AV17) su skulptorių darbais ir su džiaugsmu, po pernykštės sėkmės jau penktą kartą sugrįžta galerija „Meno parkas“. Apie mugės svorį ir svarbą menininkams – menininkai ir galerininkai iš Turino.Pasaulio muzikos naujienų rubrikoje kompozitorius Jurgis Kubilius pasakos apie BBC fortepijono šou laimėtoją, violončele griežiantį robotą ir neteisėtą André Rieu įrašo panaudojimą Donaldo Trumpo rinkimų kampanijoje.Šiauliuose surengti tarptautiniai meistriškumo kursai chorų dirigentams. Juos organizavo Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ ir pasaulyje žinomas dirigentas Janas Šumacheris iš Vokietijos. Pasak kursų rengėjų, Šiauliuose tokios meistriškumo pamokos vyksta vis dažniau, o tai padeda kelti miesto muzikinės kultūros lygį. Pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.Pianistas Povilas Norkūnas – vienas iš trijų jaunųjų LRT KLASIKOS rezidentų, kurie jau ruošiasi koncertams LRT ir kuriems visuomeninio transliuotojo pagalba – itin naudinga, pradedant profesionalo kelią arba link jo. Kokia kasdienybė, kokie džiaugsmai ir kokie iššūkiai jaunajam pianistui, LMTA pirmakursiui – koncerto išvakarėse Povilas Norkūnas pasakoja rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Šiandien Vytauto Kasiulio dailės muziejuje atidaroma Ukrainos menininkės Marijos Prymačenko paroda „Dovanoju jums saulėtą meną“. Apie ją pasakoja Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius Arūnas Gelūnas ir Vytauto Kasiulio dailės muziejaus direktorė Ilona Mažeikienė.Naujuoju „Litexpo“ vadovu išrinktas viešbučių ir restoranų verslo profesionalas Vilius Vaičekauskas. Pokalbis apie svarbiausius tikslus vadovaujant Lietuvos parodų ir kongresų centrui.Marijampolėje savaitgalį prasidėjęs Tarptautinis medinių pučiamųjų instrumentų festivalis „Medynės" rytoj pakvies išgirsti antrąją muzikinę programą. „Medynių“ atidarymo koncerte lankėsi bei su šiemet jau dešimtą kartą rengiamo festivalio sumanytoju Dariumi Klišiu kalbėjosi kolega Andrius Baranovas.Apie dainos žanro svarbą ir transformacijas 7-ojo dešimtmečio kine. Tarp Henrio Mancinio „Rožinės panteros“, Mončio Normano Jameso Bondo temų tuo metu išsiskiria elegancija dvelkiančios dueto Burto Bacharacho ir Halo Davido dainos, žyminčios modernios lyrikos kryptis ir pop kultūros klestėjimą kino industrijoje. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Ką darytų, jei pasaulyje nebūtų muzikos? Koks jos santykis su savo instrumentu, fortepijonu? Ką rimtojoje muzikoje šiandien randa jaunas atlikėjas ir kokiu siekia būti? Rubrikoje „Be kaukių“ - pokalbis su pianiste Julija Bagdonavičiūte.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė.

Architekto, kaip ir dažno miestiečio žvilgsnis į aplinką pirmiausia pastebi jos funkcijas ir ima skaityti estetinius ir istorinius kodus. Tuo tarpu menininkės Kamilės Krasauskaitės perskaitymai apipinti mitologijomis, metaforomis ir savitos vietokūros idėjomis. Pokalbyje išgirsite apie galios objektus, hiperobjektus, partizaninę sodininkystę bei apie „krosnies paviljoną“ kultūros erdvėje Sodas2123.Ved. Matas Šiupšinskas ir Justinas Dūdėnas

„Pakeliui su klasika“ sveikinasi iš Kauno menininkų namų (KMN) vidinio kiemo, kur šią vasarą atidarytas naujas koncertams ir kitiems renginiams pritaikytas amfiteatras.Kauno menininkų namų kuratorė Agnė Bagdžiūnaitė pristatys šioje įstaigoje pulsuojantį šiuolaikinio meno vyksmą, kūrėjų rezidencijas, parodas, iššūkius. Agnė yra menininkė, kuratorė, tyrėja. Savo praktiką ir tyrimus grindžia žmonių istorijos, feministinės etnografijos metodologijomis. Šiemet Agnė su KMN kolega Edvinu Grinkevičiumi įvertinta Meno kritikos apdovanojimuose. Kuratorių duetas apdovanotas už KMN organizuotą tarpdisciplininį daugialypį projektą „Nepadorūs vakarai“. „Už atsparumą netolerancijai, queer atminties aktualizavimą ir empatišką kuratorystę“.Jau prasidėjo ir iki rugpjūčio 29 dienos truks KMN rengiamas ciklas „Kultūra į kiemus“, kuris aplankys visas 11 miesto seniūnijų, vadinamųjų mikrorajonų. Kiemuose skamba populiarioji ir eksperimentinė muzika, rodomi filmai ir video instaliacijos, vyksta fotoparodos ir keliauja muziejus ant ratų. O kiemų šeimininkai kaimynus kviečia iš arčiau pažinti ir patirti unikalias Kauno kiemų erdves. Svečiuose – Žaliakalnio kiemo gyventojas Domas Sirgedas, papasakosiantis apie šią patirtį.Kauno IX forto muziejuje atidaroma paroda „Bachmutas. Genocido veidai 1942 | 2022“. Ukrainos Nacionalinio istorinio memorialinio draustinio „Babin Jar“ parengta paroda pristato Bachmuto praeities ir dabarties tragedijų retrospektyvą ir atskleidžia šiurpų genocido paveikslą, kurio veidas tas pats – totalitarinis režimas su neapykantos ideologija. Apie parodą papasakos muziejaus vadovas Marius Pečiulis ir Mariia Mizina, parodos vyriausioji kuratorė.XXIX Pažaislio muzikos festivalis truko tris mėnesius ir savaitgalį bus uždarytas L. Vilkončiaus opera „Pasaulio sutvėrimas“. Apie šiemetinės vasaros akcentus ir planus XXX-ajam festivaliui pasakos ką tik iš Peru grįžusi jo vadovė Giedrė Mikaitienė.Rubrikoje „Be kaukių“ – Kauno metų architektu išrinktas KTU docentas Vytautas Baltus.Ved. Kotryna Lingienė ir Jolanta Kryževičienė

Spaudos publikacijų apžvalga.Ką mokslas jau žino apie Marsą ir ką siekia išsiaiškinti?Pasaulio Kultūros žiniasklaidos apžvalga.Eglė Baliutavičiūtė apžvelgia N. K. Jemisin knygą „Penktasis sezonas. Suluošinta žemė, 1 knyga“ ir Jessamine Chan distopija „Gerų motinų mokykla“.Visą savaitgalį tęsis dvidešimtoji Šiaurės vasara Biržuose.Rugpjūčio 16-ają, minint pasaulinę švyturių dieną, uostamiestyje pirmą kartą vyks „Laisvės švyturių naktis. Klaipėda”.Menininkė, Nacionalinės premijos laureatė, Eglė Rakauskaitė Anykščių rajone kuria namus savo tėvo, vieno ryškiausių Lietuvos fotografų Romualdo Rakausko, archyvui.Kaip atrodo fotografo darbas olimpinėse žaidynėse?Vievyje esantis Lietuvos kelių muziejus išgyvena renesansą - kuriamas naujas identitetas, planuojamos naujos veiklos.Ved. Marius EidukonisNuotr. autorius R. Lukoševičius

Tapytoja Ieva Martinaitytė-Mediodia kuria kosminius peizažus ir instaliacijas, plėsdama tapybos ribas. Baigė studijas Vilniaus dailės akademijoje pas profesorių Kęstutį Zapkų, su kolegomis įkūrė grupę „Geros blogybės“ ir dalyvavo parodose, persikėlė į Niujorką. Ten studijavo Hunter koledže kaip ir kiti kurso draugai – Aidas Bareikis, Julius Ludavičius, Žilvinas Kempinas. Ieva – viena iš meno erdvės „Sla307 Artspace“ įkūrėjų ir aktyvių programos dalyvių, bendradarbiavo su žinoma Annina Nosei galerija Niujorke (JAV). Menininkė eksponavo savo darbus asmeninėse ir grupinėse parodose svarbiose JAV galerijose ir daugelyje Europos šalių – Prancūzijoje, Italijoje, Rumunijoje, Suomijoje, Lietuvoje. Čia surengė didelę solo parodą „Ievos išvarymai“ Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre, dalyvavo Kauno bienalėje “Artumo geografija”.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

LATGA skelbia populiariausių bibliotekose knygų ir autorių dešimtukus. Kokios tendencijos ir kaip jos keičiasi? Pasakoja LATGOS menų skyriaus vadovė Ingrida Radovič ir ne pirmus metus populiariausiu vaikų bei jaunimo rašytoju tituluotas Tomas Dirgėla.Birželio pabaigoje Lietuvos kompozitorių muzika buvo pristatoma ISCM Pasaulio muzikos dienos Faro salose. Kokią reikšmę turi toks pristatymas? Ar Faro salos turi naujosios muzikos sceną? Pasakoja kompozitoriai Vytautas Germanavičius, Rūta Vitkauskaitė, Kristupas Bubnelis ir Raimonda Žiūkaitė.Kaip tarpukariu atostogaudavo menininkai? Apie tai pasakojja į Palangos kurorto muziejų atkeliavusi paroda „Menininkų atostogos tarpukariu: kurortai, kopų deivės ir kaimo malonumai“. Pasakoja parodos kuratorė Nideta Jarockienė.Akordeonu pradėjęs groti, kaip sykį pats yra pasakojęs, „netyčia“, akordeonininkas Tadas Motiečius šiandien yra vienas ryškiausių šio instrumento atlikėjų Lietuvoje. Apie atsitiktinumą, virtusį sėkminga karjera, scenos nebaimes ir kas Tadui yra tikros atostogos – pokalbis „Be kaukių“Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kaip dailėtyrininkė, LRT Klasika laidos „Iš balkono“ kūrėja Laima Kreivytė mokėsi kuratorės amato ir meno? Kokios parodos, žmonės, meno kūriniai, pokalbiai teikė įkvėpimo, rodė kokiu būdu galima panaudoti erudicijos ir vaizduotės „instrumentus“ kuratorės darbe?Kaip gimė paroda „Neįrėmintos: Leis, Tabaka, Rožanskaitė“?Ką vėlyvajame sovietmetyje menininkui reikėjo padaryti, kaip pasielgti, jog užsidirbtum epitetą „neįrėmintas“? Ar vyrams ir moterims tuo metu „leistina – neleistina“ ribos skyrėsi?Kaip trys sovietmečio Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje gyvenę menininkės – Mallė Leis, Maija Tabaka, Marija Teresė Rožanskaitė – suvokė savo tapatybę, egzistencinę situaciją, pašaukimą, savirealizacijos galimybes ir kaip savo mintis išreiškė kūryboje?Trys kūrėjos, gyvendamos nelaisvoje visuomenėje, rūpinosi savo vidinės laisvės erdve ir, susiklosčius palankioms aplinkybėms, bandė ją išplėsti. O kaip šias menininkes veikė išorinis spaudimas „būti kaip visiems“?Parodą „atidarančiame tekste“ rašoma: „Pavadinimas „Neįrėmintos“ nurodo ne tik ribas, pralaužtas visų trijų menininkių kūriniais, bet ir naujus interpretavimo horizontus, kuriuos sukuria kiekvienos iš jų darbai“. Kokios naujos Leis, Tabaka ir Rožanskaitės darbų interpretavimo galimybės mums atsiveria šiandien?Pokalbis su dailėtyrininke, LRT Klasika laidos „Iš balkono“ kūrėja, kuratore Laima Kreivyte.Ved. Aurimas Švedas

Dainų šventei neofreską turėjusi sukurti menininkė jaučiasi apgauta Lietuvos nacionalinio kultūros centro. Centro vadovas atsako, kad įstaiga nemokės už darbą, kurio nėra.Tęsiame pažintį su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančių knygų autoriais. Šįkart tai - Alvydo Šlepiko apsakymų knyga „Namas anapus upės“.Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios, esančios prie sostinės Lukiškių aikštės, varpinėje įrengtas karilionas nuo šio balandžio skelbia valandas muzikinėmis melodijomis.Klasikinės muzikos naujienos, kurias parengė Paulina Godliauskė.Rubrikos „Be kaukių” svečias - menininkas Gytis Arošius.Ved. Marius Eidukonis

Artėjant Šv. Velykoms, laukiant vienos didžiausių švenčių, FM99 studijoje vieši tautodailininkė, menininkė Audronė Lampickienė. Jos marginti margučiai jau daug metų rieda po margąjį pasaulį - puošia namus ir įvairias muziejines erdves nuo JAV iki Japonijos.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Vytauto Didžiojo Karo muziejuje Kaune pristatoma diplomatų Lozoraičių metams skirta paroda „Kurianti Lietuvos diplomatija”.Meno galerija „AV17“ kviečia lankytojus į šiuolaikinio meno kūrėjo Vygando Šimbelio parodą „Bit Value“.Tarptautinio lietuvių literatūros žurnalo „Vilnius review“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas pradėjo eiti literatūrologas ir rašytojas Saulius Vasiliauskas.Koks šių metų Berlyno kino festivalio santykis su Rytų Europos kinu?Prancūzijoje vyksta „Art Capital Paris 2024“. Menininkų iniciatyva nuo 2006 m. rengiama meno mugė, sukviečianti virš 2000 kūrėjųDomanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Laidoje „Iš balkono“ menininkė ir poetė Dovilė Bagdonaitė pasakoja apie teksto ir vaizdo veidrodinius atspindžius, nuodingas gėles, freską kalėjime ir donkichotišką meną. Šiemet ji apdovanota jaunojo kūrėjo premija, o jos knyga „Takeliai žolėje“ (Bazilisko ambasada, 2022) išrinkta geriausia lietuvių autorių poezijos knyga 15min. metų knygos rinkimuose. Knyga yra įtraukta ir į LLTI skelbiamą 2022 metais išėjusių kūrybiškiausių knygų dvyliktuką bei nominuota „Metų knygos rinkimuose“ poezijos kategorijoje.D. Bagdonaitės kūryba daugiasluoksnė, apjungianti įvairias technikas bei situacijas – taiinstaliacijos, piešiniai, poezija. Menininkės darbuose aktuali ribinės erdvės samprata –miesto kaip viešosios ir privačios sričių susikirtimo taškas. Kūryboje ji pasitelkia sąmoningo naivumo, humoro bei pasakojimo strategijas. Bagdonaitė eksperimentuoja jungdama poeziją ir vizualųjį meną. Jos eilėraščiai publikuoti kultūriniuose leidiniuose „Vilnius Review“, „Literatūra ir Menas“ „Šiaurės Atėnai“, „Kreivės“, įtraukti į Poetinio Druskininkų Rudens almanachą bei Versepolio platfromą (Europos poezijos platforma - versopolis.com).2022 m. Dovilė apsigynė meno daktarės laipsnį tema „Kaip kurti ir kaip gyventi. Fantominio Don Kichoto, atgyjančių kūrinių, nuodingų gėlių, sapnuojančių save sistemų, (iš)šokančių raidžių ir visa tai apimančios pastoralės (al)bumas“ bei surengė savo svarbiausią parodą„Pastoralė. Aitvarų ganyklos”, kurioje sujungė gatvės meno, 3D piešinių bei tapybos estetiką.Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.

Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veikia menininkų dueto „Pakui Hardware“ (Neringos Černiauskaitės ir Ugniaus Gelgudos) personalinė paroda „Uždegimas“. Tai liepsnojanti paroda, kurioje supranti, kodėl naudojame tą patį žodį sakydami „kurti laužą“ ir „kurti meną“. Pasak menininkų, jiems rūpi pasaulį krečiančios karštinės, „liepsnojantys“ planetos bei mūsų kūnai. „Pakui Hardware“ tęsia medicinos, kūno ir socialinių bei ekonominių sistemų sąveikų tyrimus. „Uždegimo sąvoka atvėrė erdvę svarstyti apie kūno kaip archyvo bei kūnų atminties temas. Parodoje pristatomų skulptūrų kūnai gimė karštyje tiesiogine šio žodžio prasme – aliuminio liejiniais bei stiklo detalėmis kūrėme erdvinius žmogaus nervinių sistemų žemėlapius. Tačiau šie erdviniai piešiniai nuolat vaizduoja tik bendros nervinės sistemos detales, taip nurodant į Vakarų kosmologijai būdingą kūnų bei gamtos fragmentavimą“, – pasakojo Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda.2024 m. „Pakui Hardware“ kartu su Marija Terese Rožanskaite (1933–2007) atstovaus Lietuvai Venecijos meno bienalėje. Paroda „Uždegimas“ (kuratorius Valentinas Klimašauskas) yra įžanga į būsimąjį nacionalinį paviljoną. Pokalbis studijoje apie liepsnojančius Vilniaus ir Venecijos kūnus.Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.

Susipažįstame su spaudos publikacijoms kultūros tema.Kokios Mažosios Lietuvos tradicijos tarmė ir kuo ypatingi šišioniškiai?MO muziejuje bus pristatyta knyga „Viktoras Paukštelis. Tapyba/Painting“ ir trumposios dokumentikos filmas „Viktoras Paukštelis. Chromatika“.Nacionaliniame Kauno dramos teatro spektaklyje „Snieguolė“ pristatoma įtaigi Brolių Grimų pasakos interpretacija.Lietuvos kino centras paskelbė viešą kino projektų vertinimo ekspertų atranką.Pristatomas atnaujintas Savivaldybių kultūros indeksas. Kokie jo pokyčiai, lyginant su praėjusiais metais?Kuo pasižymėjo šv. Pranciškus ir šv. Dominykas bei kur galima rasti užmirštas ikonografijas?Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga 2023 metų Bičiulių premiją skyrė Lenkijos institutui Vilniuje.Penktadienį Varėnos kultūros centre įvyks Dainavos metų uždarymas, kurio metu nuskambės premjera – miuziklas „Dzūkiška sakmė apie Dzievulį ir žmogelį“.Ved. Marius Eidukonis

„Įsivaizduokim – gydytojas baigė studijas, pradėjo praktikuoti ir niekas nekvestionuoja, kad jis yra gydytojas. Tuo metu menininkui, be to, kad jam reikia užsiimti kūryba, reikia nuolat įrodinėti, kad ta kūryba yra kažko verta – verta eksponuoti, verta įsigyti“, – svarstydamas apie menininko darbo vertinimą visuomenėje, sako sociologas Tadas Šarūnas.Šią savaitę Lietuvos kino teatrus pasiekė Elenos Kairytės debiutinis ilgametražis dokumentinis filmas „Roberta“.Poetė Patricija Gudeikaitė išleido debiutinę knygą „Kontaktas“. Teatrališkos knygos autorė tvirtina, kad rašymas jai panašus į maldą.Menininkas Mantvydas Vilys sako, jog pastaraisiais metais yra paniręs į instaliacijų ir objektų kūrimą, kurių konstrukcijoje atpažįstamas tradicinių sodų motyvas. Jis pristato parodą „Dangaus sodų namai”.„Sendaikčio indeksas“ parodo ne tik perkamosios galios santykius, bet atskleidžia labai gilias miesto realybės būsenas“, – sako šio indekso autorius, menotyrininkas Ernestas Parulskis.Antipopulizmas laimi prieš populizmą lenkų kine, akcentuoja kino tyrėja, Centrinio Lankašyro universiteto ir Gdansko universiteto profesorė Ewa Mazierska. Anot jos, populizmas nėra savaiminis blogis, o antipopulistai savo filmuose kartais net ryškiau reiškia tam tikrą ideologiją.Poetas Antanas A. Jonynas šiandien mini savo 70 metų jubiliejų. Kūrėjas pasakoja, kad poezija visuomet turės savo skaitytoją, tačiau niekada nevirs masiniu reiškiniu.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Ieva Kotryna Ski ir Igne Narbutaite – menininkės ir tyrėjos, kuriančios kiną ir videomeną. Nidos meno kolonijoje jos ieško lobio, tiksliau – 1998 metais Preiloje ieškoto lobio ženklų. Ko tada ieškojo su Vokietijos televizija atvykęs kuršių palikuonis? Daug kas tikėjo, kad gintaro kambario. Nes juk vietos gyventojai matė, kaip karo pabaigoje besitraukiantys vokiečių kareiviai slėpė dideles dėžes rūsyje. Bet per tiek laiko rūsius užliejo marios, ir atsakymas glūdi po vandeniu. Ieškoti paslėptų gamtos lobių menininkes netiesiogiai paakino senelis – geologas Vytautas Narbutas, tyrinėjantis Biržų krašto smegduobes. Laidoje kartu su menininkėmis gilinamės į žinojimo archeologiją – kas sieja kintantį žemės reljefą ir žodžių prasmes, mitinius pasakojimus ir filmų montažą, giminės medį ir akmenų pavadinimus.Laidos pabaigoje skamba Onutės Narbutaitės kūrinio „Lapides, flores, nomina et sidera (akmenys, gėlės, vardai ir žvaigždynai) fragmentas Corona lapidea (akmenų vainikas), kuriame dainuojami akmenų vardai. Atlikėjai: choras „Aidija“, Čiurlionio menų mokykloschoras, Lina Baublytė (fleita), Laurynas Lapė (trimitas), JievarasJasinskis (trombonas), Džiugas Daugirda (būgnas). Diriguoja Romas Gražinis.Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.

„Linksma širdis gydo, prislėgta dvasia – džiovina kaulus“, – sako skulptorius, medžio drožėjas, tapytojas Jonas Grunda ir kuria nuotaikingą „Dviračio žinių“ Sauliaus Šerėno personažo skulptūrą „Bratkos“, kuri papuoš Ignalinos miesto centrą.Menininko J. Grundos privačioje galerijoje „Skaptukas“ sutiktas senas draugas Remis Kirijanovas pasakojo apie bičiulystę, Graikiją ir gyvenimą.Senasis Daugėliškis, vienos gatvės kaimas, garsėja sena istorija, kurią pasakoja seniūnaitė Irena Žilėnienė. Sužavėta vietos gamta, Senojo Daugėliškio piliakalniu keramikė Jolita Bužinskienė nusprendė apsigyventi kaime ir įkūrė keramikos studiją „Molio minkis“.Tekstilės dizainerė vilnietė Silvija Juozelskytė gyvena Guntauninkų kaime ir gaivina linininkystės tradicijas Lietuvoje. Menininkė audžia staklėmis, dalyvauja parodose, edukuoja, su vaikais kuria animaciją, akina pamilti liną.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kaip kiekvienas iš mūsų turėtume elgtis viešoje vietoje, kur yra ir kitų žmonių – tiesiog gatvėje, parduotuvėje, viešajame transporte, poliklinikoje, mokykloje, muziejuje? Kaip keičiasi (jeigu keičiasi) mūsų elgesys viešose vietose? Kokios tos pagrindinės etiketo taisyklės? Komentuoja etiketo ekspertė Alvyda Jasilionytė.Vilniuje ir Kaune jau kurį laiką išbandomos įstrižos perėjos. Ar jos pasiteisina?Menininkė Adelė Liepa Kaunaitė Vilniuje atidarė naują parodą, kurioje pasakoja žmogaus ir gamtos istorijas, apie visą planetą supynusias medžių ir grybų šaknis, apie spalvų paieškas tarp debesų. Menininkė šiaip gyvena Lukšiuose, Šakių rajone, ten yra įkūrusi savo studiją, galeriją, augina kalbantį paukštį, gandrą be vieno sparno ir prižiūri dar visą būrį likimo nuskriaustų gyvūnų. Pokalbis su menininke.Tarptautinės Romų dienos išvakarėse - pasakojimas apie jų padėtį Lietuvoje.Ved. Edvardas Kubilius

„Keturių milijonų“ rubrikoje pokalbis su Anglijoje gyvenančia daktare, epidemiologe, sveikatos sistemos tyrėja Agne Ulyte. Ją labiausiai domina visuomenės sveikata – kaip sutvarkyti sveikatos paslaugų sistemą, kad ji padėtų ir pacientui, ir gydytojui? Kaip sveikatos sistemos veikia skirtingose valstybėse? Tokius ir panašius klausimus daktarė Agnė Ulytė nagrinėjo ne tik Vilniaus ar Ciuricho universitetuose, bet ir Harvarde.Kaip sustiprinti savo privatumą internete? Patarimais pasidalins „Nord Security“ technologijų vadovas Tomas Smalakys.„LRT ieško sprendimų“ kolegos domėjosi, kaip Lietuvoje ir kitose šalyse vykdoma vaikų globos namų pertvarka bei kaip užtikrinti visavertį gyvenimą vaikams, netekusiems tėvų globos. Kur link juda Lietuva - pokalbis su viceministre Vilma Augiene ir organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generaline direktore Rasa Dičpetriene.Kas yra lėtas menas. Pokalbis su tarpdisciplininio meno atstove Emilija Škarnulytė, kuriai praėjusią savaitę įteikta vyriausybės kultūros premija už tarpdisciplininio meno puoselėjimą, tyrinėjant ribą tarp tikrovės ir vaizduotės. Menininkė iš beveik tūkstančio pretendentų atrinkta į prestižinę Niujorke įsikūrusios meno organizacijos Amant rezidencijų programąVed. Urtė Korsakovaitė

Marina Abramovič. „Eiti kiaurai sienas“. Atvira ir šokiruojanti Marinos Abramović autobiografija. Marina Abramović – viena garsiausių šių dienų menininkių, vadinama „performanso krikštamote". Nepaprastai charizmatiška, bebaimė, dramatiška ir minias įkvepianti menininkė bei unikalūs jos pasirodymai, balansuojantys ant baimės, skausmo ir išsekimo ribos, prikausto milijonų žmonių dėmesį jau daugiau nei keturis dešimtmečius. Menininkė drąsiai apnuogina savo sielą ir pasakoja unikalaus gyvenimo istoriją. Gyvenimo, kuriame netrūko sukrėtimų, nuotykių, išbandymų ir pavojų. Gyvenimo, kurį Marina Abramovič pasirinko gyventi kaip tam tikrą meno formą.Ištraukas skaito aktorė Monika Bičiūnaitė.